Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje Foreign Direct Investment ...

ISSN 1392-9585 

Tiesioginės užsienio 

investicijos Lietuvoje 

Foreign Direct Investment 

in Lithuania 

2009 

Vilnius 2009

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS LIETUVOJE 

FOREIGN DIRECT INVESTMENT IN LITHUANIA 

Mūsų informaciją galite rasti internete 

This information is available on our website at 

http://www.stat.gov.lt/ 

SUTARTINIAI ŽENKLAI 

EXPLANATION OF SYMBOLS 

- – 

0,0 – 

... – 

x – 

• – 

* – 

** – 

– 

I – 

■ 

– 

tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo 

category not applicable 

rodiklio dydis yra mažesnis negu nurodyti matavimo vienetai 

magnitude less than indicated measurement units 

nėra duomenų, nors toks reiškinys (rodiklis) atitinkamu laikotarpiu buvo 

data not available, although the phenomenon existed 

tokia išraiška rodiklis neskaičiuojamas 

indicator is not calculated in such expression 

konfidencialūs duomenys 

confidential data 

išankstiniai duomenys 

provisional data 

patikslinti ar perskaičiuoti duomenys 

revised data 

šaltinis 

source 

duomenys nepalyginami, laiko eilučių nutrūkimas 

break in time series 

galutiniai duomenys 

final data 

Leidinio informacija yra išankstinė ir ateityje gali būti patikslinta. 

Data in the publication are provisional and may be revised in the future. 

Naudojant Statistikos departamento duomenis būtina nurodyti duomenų šaltinį. 

Reproduction and quoting are authorised provided the source is acknowledged. 

© Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2009 

2



TURINYS 

CONTENTS 

PRATARMĖ...................................................................................................................5 

FOREWORD 

1. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS LIETUVOJE ............................................8 

1. FOREIGN DIRECT INVESTMENT IN LITHUANIA 

1.1. Užsienio investicijos Lietuvoje.................................................................................8 

1.1. Foreign investment in Lithuania 

Pagrindinių šalių investuotojų tiesioginių užsienio investicijų augimo tempas ................9 

Growth rate of foreign direct investment of major investing countries 

1.2. Tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas ....................................10 

1.2. Foreign direct investment by investing country 

1.3. Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis..........................13 

1.3. Foreign direct investment by economic activity 

1.4. Pagrindinių šalių investuotojų tiesioginės užsienio investicijos 

pagal ekonominės veiklos rūšis ...................................................................................14 

1.4. Foreign direct investment of major investing countries by economic activity 

Tiesioginių užsienio investicijų dalis apskrities BVP.....................................................15 

Share of the stock of foreign direct investment in county GDP 

1.5. Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse ir savivaldybėse.................................16 

1.5. Foreign direct investment by county and municipality 

Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui apskrityse ....................................18 

Foreign direct investment per capita by county 

1.6. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui apskrityse ir savivaldybėse ...19 

1.6. Foreign direct investment per capita by county and municipality 

Pagrindinės šalys investuotojos apskrityse ..................................................................21 

Major investing countries by county 

1.7. Tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas 

didžiausioje apskrities savivaldybėje............................................................................22 

1.7. Foreign direct investment in the largest municipality of a county by investing country 

Pagrindinės ekonominės veiklos rūšys apskrityse .......................................................24 

Main economic activities by county 

1.8. Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis 

didžiausioje apskrities savivaldybėje............................................................................25 

1.8. Foreign direct investment in the largest municipality 

of a county by economic activity 

ALYTAUS APSKRITIS.................................................................................................26 

ALYTUS COUNTY 

KAUNO APSKRITIS ....................................................................................................27 

KAUNAS COUNTY 

KLAIPĖDOS APSKRITIS.............................................................................................28 

KLAIPĖDA COUNTY 

MARIJAMPOLĖS APSKRITIS .....................................................................................29 

MARIJAMPOLĖ COUNTY 

PANEVĖŽIO APSKRITIS ............................................................................................30 

PANEVĖŽYS COUNTY 

3



ŠIAULIŲ APSKRITIS...................................................................................................31 

ŠIAULIAI COUNTY 

TAURAGĖS APSKRITIS .............................................................................................32 

TAURAGĖ COUNTY 

TELŠIŲ APSKRITIS ....................................................................................................33 

TELŠIAI COUNTY 

UTENOS APSKR ITIS..................................................................................................34 

UTENA COUNTY 

VILNIAUS APSKRITIS.................................................................................................35 

VILNIUS COUNTY 

2. LIETUVOS TIESIOGINĖS INVESTICIJOS UŽSIENYJE .........................................37 

2. LITHUANIAN DIRECT INVESTMENT ABROAD 

2.1. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal šalis ...........................................37 

2.1. Lithuanian direct investment abroad by country 

2.2. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal ekonominės veiklos rūšis...........40 

2.2. Lithuanian direct investment abroad by economic activity 

2.3. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal ekonominės veiklos rūšis 

pagrindinėse šalyse .....................................................................................................41 

2.3. Lithuanian direct investment abroad in main countries by economic activity 

3. LIETUVA EUROPOS SĄJUNGOJE ........................................................................42 

3. LITHUANIA IN EUROPEAN UNION 

Tiesioginės užsienio investicijos 2008 m. pradžioje .....................................................42 

Foreign direct investment at the beginning of 2008 

3.1. Tiesioginės užsienio investicijos Europos Sąjungos šalyse...................................43 

3.1. Foreign direct investment in European Union countries 

Tiesioginės užsienio investicijos 2008 m. pradžioje .....................................................44 


Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2008 m. pradžioje ........................44 

Foreign direct investment per capita at the beginning of 2008 

3.2. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Europos Sąjungos šalyse .....45 

3.2. Foreign direct investment per capita in European Union countries 

Tiesioginės užsienio investicijos pagal pagrindines 

ekonominės veiklos rūšis 2007 m. pradžioje................................................................46 

Foreign direct investment by economic activity at the beginning of 2007 

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 1.1 red.) ............................................47 

National version (EVRK Rev. 1.1) of NACE Rev 1.1 

4

PRATARMĖ 



FOREWORD 

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) – 

iki tam tikros datos sukauptos tiesioginės 

užsienio investicijos, rodančios tikrąją 

laikotarpio pradžios tiesioginių užsienio 

investicijų būklę. 

Tiesioginė užsienio investicija yra 

laikoma tokia investicija, kurios pagrindu 

susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai 

finansiniai santykiai ir interesai tarp 

tiesioginio užsienio investuotojo ir 

tiesioginio investavimo įmonės. EBPO 

rekomendacijose 10 procentų balso teisių 

pripažįstama kaip žemutinė riba, nuo kurios 

tiesioginis užsienio investuotojas turi 

galimybę dalyvauti valdant tiesioginio 

investavimo įmonę. Užsienio investicija, 

mažesnė nei 10 procentų balso teisių, 

priskiriama ne tiesioginėms investicijoms, o 

investicijų portfeliui. 

Tiesioginėms užsienio investicijoms 

priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, 

bet ir visos vėlesnės ekonominės 

operacijos tarp investuotojo ir tiesioginio 

investavimo įmonės. Tiesiogines užsienio 

investicijas sudaro: 

– tiesioginiam užsienio investuotojui 

tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis 

(atsižvelgiant į turimus balsus, t. y. į turimą 

įmonės įstatinio kapitalo dalį); 

– reinvesticijos – tiesiogiai užsienio 

investuotojui priklausanti pelno (nuostolio) 

dalis, ataskaitiniu laikotarpiu nepaskirstyta 

dividendų forma ir likusi įmonėje; 

– tiesioginio užsienio investuotojo 

investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir 

trumpalaikės paskolos. Paskolos, gautos 

Lietuvos valstybės vardu ir su valstybės 

garantija, nėra tiesioginės užsienio 

investicijos; 

– kitas įmonės kapitalas – tiesioginio 

užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo 

įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, 

bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos 

akcijos, nesuteikančios teisių į turtą 

likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas 

ir t. t. 

Foreign direct investment (FDI) 

presents foreign direct investment 

positions on a specific date that reflect the 

real situation of the FDI at the beginning of 

the period. 

Foreign direct investment is such an 

investment on the basis of which long-term 

economic financial relations and interests 

are built between a foreign direct investor 

and a direct investment company. 

Recommendations of the OECD recognise 

10 per cent of voting rights as the lowest 

limit under which a foreign direct investor 

has a possibility to participate in the 

management of a direct investment 

company. Foreign investment lower than 

10 per cent of voting rights is attributed to 

investment portfolio instead of direct 

investment. 

Not only the primary capital investment 

is attributed the FDI, but also all later 

operations between the investor and the 

direct investment company. FDI consist of 

the following: 

– part of the share capital of the foreign 

direct investor (with reference to the 

acquired voting rights, i.e. the acquired 

share of the company’s authorized capital); 

– reinvested earnings consist of the 

direct investors’ share (in portion to direct 

equity participation) of earnings that was 

not distributed to him in the form of 

dividends during the period under review 

and remained in the company; 

– long-term and short-term loans 

extended by the foreign direct investor to 

the investment company. Loans received 

on behalf of the State and under the 

Government guarantee are not considered 

to be FDI; 

– other capital means liabilities of 

foreign direct investors and investment 

companies such as trade debts, deferred 

dividends, preferred shares that do not 

guarantee rights to the assets in the event 

the company is liquidated, loan interest, 

etc. 

5



Tiesioginių užsienio investicijų akcinio 

kapitalo likučių vertė nustatoma į vertybinių 

popierių biržos prekybos sąrašą įtrauktų 

bendrovių akcinį kapitalą įvertinant rinkos 

kaina, o į minėtą sąrašą neįtrauktų 

bendrovių – nominaliąja verte. 

Šiame leidinyje tiesioginės užsienio 

investicijos pateikiamos išskiriant 

tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje ir 

Lietuvos tiesiogines investicijas užsienyje. 

Tiesioginės užsienio investicijos 

klasifikuojamos pagal šalis investuotojas ir 

ekonominės veiklos rūšis. Ekonominės 

veiklos rūšys sugrupuotos remiantis 

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi 

(EVRK 1.1 red.). Statistinė informacija 

pateikiama šalies, apskričių ir savivaldybių 

lygmeniu. Pateikiama ir palyginamoji su 

Europos Sąjungos valstybėmis statistinė 

informacija. 

Atliekamas ištisinis metinis ir ketvirtinis 

tyrimas. Metiniam tyrimui atlikti sudaromas 

apibrėžtos populiacijos elementų 

(respondentų) sąrašas. Tyrime dalyvauja 

įmonės, turinčios tiesioginių investicijų 

nerezidentų įmonėse, ir įmonės, kuriose 

nerezidentai turi tiesioginių investicijų (10 ir 

daugiau procentų balso teisių). Metinis 

tyrimas apima visą respondentų sąrašą. 

Ketvirtiniame tyrime neapklausiamos 

įmonės, kurių tiesioginės užsienio 

investicijos yra nereikšmingos, t. y. tiesioginės 

užsienio investicijos mažesnės nei 50 

tūkst. litų, be to, atsižvelgiama į įmonės 

veiklos pobūdį, gautas pajamas, 

registravimo datą, būklę ir pan. 

Tiesioginių užsienio investicijų rodiklis 

atitinka 2005 m. sausio 12 d. Europos 

Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 

Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, 

tarptautinės prekybos paslaugomis ir 

tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos 

statistikos reikalavimus. 

The value of equity capital balances in 

FDI is established by valuing the equity 

stocks of companies listed in stock 

exchanges at market price, and the value 

of equity stocks of unlisted companies at 

book value. 

The publication presents FDI classified 

on a directional basis (FDI in Lithuania and 

Lithuanian direct investment abroad) and 

its distribution by investing country and 

economic activity. Economic activities are 

classified according to the national version 

(EVRK Rev. 1.1) of the Statistical 

Classification of Economic Activities in the 

European Union (NACE Rev 1.1). 

Statistical information is presented at the 

national, county and municipal levels. 

Moreover, statistical information that is 

comparable with information of other EU 

Member States is presented. 

A census annual and quarterly surveys 

are performed. The annual survey is 

conducted on the basis of a list of 

elements (respondents) of a definite 

population. The survey covers enterprises 

holding FDI in non-resident enterprises 

and enterprises in which non-residents 

hold FDI (10 and more per cent of voting 

rights). The annual survey covers the total 

list of respondents. The quarterly survey 

does not include those enterprises the FDI 

of which is less than LTL 50 thousand. 

Furthermore, the kind of economic activity, 

income, registration date, status, etc. of an 

enterprise are taken into consideration. 

The FDI indicator fully complies with 

the requirements laid down in Regulation 

(EC) No 184/2005 of the European 

Parliament and of the Council of 12 

January 2005 on Community statistics 

concerning balance of payments, 

international trade in services and FDI. 

6

Tiesioginių užsienio investicijų rodiklis, 

reikalingas šalies mokėjimų balansui sudaryti. 

Pagrindiniai informacijos vartotojai – 

valdžios ir valdymo institucijos, šalies ir 

užsienio ambasados, žiniasklaida, verslo, 

mokslo atstovai, studentai. 

Tiesioginių užsienio investicijų laiko 

eilutė prasideda nuo 1997 m. I ketvirčio. 

Palyginama tiesioginių užsienio investicijų 

laiko eilutė nuo 1997 m. I iki 2005 m. 

I ketvirčio (eilutės trūkis dėl tiesioginių 

užsienio investicijų skaičiavimo metodikos 

pasikeitimo) ir nuo 2005 m. I ketvirčio iki 

dabar. Pasikeitimas įvyko 2006 m. 

pabaigoje, buvo perskaičiuoti 2005 m. ir 

2006 m. ketvirčių duomenys. 

Metinės ir ketvirtinės statistikos 

apibrėžtys ir metodikos yra suderintos. 

Tiesioginė užsienio investicija su 

minuso ženklu susidaro, kai tiesioginio 

užsienio investuotojo įmonės finansiniai 

reikalavimai didesni už finansinius 

įsipareigojimus nerezidentui. 

Suminiai duomenys dėl apvalinimo gali 

turėti statistinę paklaidą. 

Šiame leidinyje pateikti išankstiniai 

tiesioginių užsienio investicijų duomenys. 

Galutiniai metiniai tiesioginių užsienio 

investicijų 2009 m. sausio 1 d. duomenys 

bus paskelbti lapkričio mėnesį. 

Daugiau informacijos šia tema rasite 

Statistikos departamento interneto 

svetainės skyrelyje Statistika (duomenų 

bazės). 



The FDI indicator is necessary for the 

compilation of the national balance of 

payments. The main users of information 

– national public authorities, national 

and foreign embassies, mass media, 

business and research community, 

students. 

The FDI time series starts from I 

quarter 1997; it is comparable from I 

quarter 1997 to I quarter 2005 (break in 

time series due to the change in the FDI 

calculation methodology) and from I 

quarter 2005 up to the present date. The 

changes were made at end of 2006. 

Quarterly data for 2005 and 2006 have 

been recalculated. 

The definitions and calculation 

methodologies of annual and quarterly 

statistics have been harmonised. 

FDI with a minus sign appears in case 

financial claims of the foreign direct 

investor’s enterprise exceed financial 

liability to the non-resident. 

Due to rounding, there may be 

statistical discrepancy in aggregated 

data. 

The publication presents provisional 

data on FDI. Final annual data on FDI as 

of 1 January 2009 will be published in 

November. 

More information on the subject is 

available on the website of Statistics 

Lithuania, in the section Statistics 

(Databases). 

7



1. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS LIETUVOJE 

1. FOREIGN DIRECT INVESTMENT IN LITHUANIA 

1.1. Užsienio investicijos Lietuvoje 

1.1. Foreign investment in Lithuania 

Laikotarpio pabaigoje, mln. litų 

End of period, LTL million 

I II III IV 

Užsienio investicijos 

Foreign investment 

2008* 101474,6 105272,9 106299,8 102216,7 2008* 

2007 ■ 81075,5 87214,3 93235,0 100612,4 2007 ■ 

2006 61391,1 62791,4 66730,1 76101,3 2006 

2005 45669,5 49664,1 56106,4 57380,5 2005 

Tiesioginės užsienio 

investicijos 

Foreign direct 

investment 

2008* 34712,9 34547,3 33921,8 31484,6 2008* 

2007 ■ 31997,0 33517,8 35003,0 35503,9 2007 ■ 

2006 24669,3 24186,9 25200,2 28924,6 2006 

2005 19743,9 22068,8 25513,7 23895,8 2005 

Portfelinės investicijos 

Portfolio investment 

2008* 12703,2 12245,3 11895,8 10115,4 2008* 

2007 ■ 11436,9 12160,5 11739,9 13447,9 2007 ■ 

2006 10615,3 10095,9 10232,4 12027,0 2006 

2005 8336,4 8442,0 8520,8 8677,0 2005 

Išvestinės finansinės 

priemonės 

Financial 

derivatives 

2008* 154,7 23,5 96,7 322,4 2008* 

2007 ■ 82,5 30,6 72,2 96,6 2007 ■ 

2006 5,6 27,9 38,0 79,1 2006 

2005 14,0 10,1 12,5 11,6 2005 

Kitos investicijos 

Other investment 

2008* 53903,8 58456,8 60385,5 60294,3 2008* 

2007 ■ 37559,1 41505,4 46420,0 51564,0 2007 ■ 

2006 26100,9 28480,7 31259,5 35070,6 2006 

2005 17575,2 19143,2 22059,4 24796,1 2005 

Lietuvos banko duomenys. 

 

Data of the Bank of Lithuania. 

8



Išankstiniais duomenimis, TUI 2009 m. sausio 1 d. sudarė 31484,6 mln. litų ir buvo 

11,3 procento mažesnės nei 2008 m. sausio 1 d. (35503,9 mln. Lt). Vidutiniškai vienam 

šalies gyventojui teko 9398 litai (2008 m. sausio 1 d. – 10547 Lt) TUI. 

Daugiausia investavo Švedijos investuotojai – 5298,5 mln. litų (16,8% visų TUI), 

Vokietijos – 3169,8 mln. litų (10,1%), Danijos – 2753,3 mln. litų (8,7%), Estijos – 2397,0 

mln. litų (7,6%), Nyderlandų – 2114,0 mln. litų (6,7%), Latvijos – 1945,7 mln. litų (6,2%), 

Lenkijos – 1853,1 mln. litų (5,9%), Suomijos – 1749,3 mln. litų (5,6%), Rusijos – 1664,0 

mln. litų (5,3%), Norvegijos – 1242,0 mln. litų (3,9%). Pastaraisiais metais sparčiausiai 

augo Latvijos, Nyderlandų, Švedijos, Norvegijos TUI. Tiesioginės investicijos iš 27 ES 

valstybių narių sudarė 25569,1 mln. litų (81,2%), iš NVS šalių – 1851,7 mln. litų (5,9%) 

visų TUI. 

Based on provisional data as of 1 January 2009, the FDI made LTL 31484.6 million, 

or by 11.3 per cent less than on 1 January 2008 (LTL 35503.9 million). The per capita FDI 

equalled, on average, LTL 9398 (on 1 January 2008 – LTL 10547). 

The bulk of investment fell within investors from Sweden – LTL 5298.5 million 

(16.8 per cent of the total FDI), Germany – LTL 3169.8 million (10.1 per cent), Denmark – 

LTL 2753.3 million (8.7 per cent), Estonia – LTL 2397.0 million (7.6 per cent), the 

Netherlands – LTL 2114.0 million (6.7 per cent), Latvia – LTL 1945.7 million (6.2 per cent), 

Poland – LTL 1853.1 million (5.9 per cent), Finland – LTL 1749.3 million (5.6 per cent), 

Russia – LTL 1664.0 million (5.3 per cent), Norway – LTL 1242.0 (3.9 per cent). In the 

previous year, the most rapid growth was observed in the Latvian, Dutch, Swedish and 

Norwegian FDI. Direct investment from EU 27 countries made LTL 25569.1 million 

(81.2 per cent), from CIS countries – LTL 1851.7 million (5.9 per cent) of the total FDI. 

Pagrindinių šalių investuotojų tiesioginių užsienio investicijų augimo 

tempas 

Growth rate of foreign direct investment of major investing countries 

Latvija (1945,7 mln. litų) 

Latvia 

Nyderlandai (2114,0 mln. litų) 

Netherlands 

Švedija (5298,5 mln. litų) 

Sweden 

Norvegija (1242,0 mln. litų) 

Norway 

Estija (2397,0 mln. litų) 

Estonia 

Vokietija (3169,8 mln. litų) 

Germany 

Rusija (1664,0 mln. litų) 

Russia 

Suomija (1749,3 mln. litų) 

Finland 

Danija (2753,3 mln. litų) 

Denmark 

Lenkija (1853,1 mln. litų) 

Poland 

-71 

-37 

-8 

-9 

14 

40 

62 

74 

197 

2009 m. pradžioje, 

palyginti su 2007 m. pradžia 

Beginning of 2009 

against the beginning of 2007 

372 

Procentai 

Per cent 

-100 0 100 200 300 400 

9




1.2. Foreign direct investment by investing country 

Metų pradžioje, mln. litų 

At the beginning of the year, LTL million 

Investuotojų skaičius – Number of investors 

2006 2007 2008 2009 

Iš viso 3150 3151 3396 3616 

ES 27 2322 2351 2586 2751 

ELPA 262 275 292 301 

NVS 240 222 239 264 

Airija 38 44 49 49 

Austrija 30 28 35 42 

Baltarusija 40 38 45 59 

Belgija 30 32 33 39 

Bulgarija 3 4 10 12 

Čekija 26 23 29 32 

Danija 234 241 260 264 

Estija 248 251 295 311 

Graikija 6 6 7 6 

Islandija 15 27 35 24 

Ispanija 10 17 24 25 

Italija 61 57 61 62 

Izraelis 24 24 19 21 

Jungtinės Valstijos 184 164 138 138 

Jungtinė Karalystė 146 140 165 165 

Kanada 16 15 13 14 

Kazachstanas 7 7 6 8 

Kinija 37 28 34 39 

Kipras 27 34 47 61 

Latvija 246 259 310 341 

Lenkija 130 141 156 161 

Lichtenšteinas 10 7 4 6 

Liuksemburgas 32 32 30 31 

Didžiosios Britanijos Mergelių Salos 4 7 10 14 

Nyderlandai 113 115 127 153 

Norvegija 183 185 192 204 

Panama 5 6 6 6 

Prancūzija 64 65 74 69 

Rusija 157 144 157 167 

Slovakija 3 3 4 6 

Suomija 179 185 185 202 

Švedija 204 211 229 234 

Šveicarija 54 56 62 67 

Turkija 7 8 9 11 

Ukraina 25 23 22 18 

Vengrija 12 13 16 20 

Vokietija 467 440 425 443 

Kitos šalys 73 71 73 92 

10



TUI – FDI 

2006 2007 2008 ■ 2009* 2009 * (%) 

23895,8 28924,6 35503,9 31484,6 100,0 Total 

15796,4 24294,3 28321,2 25569,1 81,2 EU 27 

1036,0 1451,5 1926,6 2150,6 6,8 EFTA 

5930,6 1859,8 3638,5 1851,7 5,9 CIS 

91,7 107,4 267,3 245,1 0,8 Ireland 

517,9 130,9 194,2 217,9 0,7 Austria 

20,7 26,0 128,1 136,5 0,4 Belarus 

43,4 55,3 80,3 139,7 0,4 Belgium 

0,7 0,5 1,2 1,3 0,0 Bulgaria 

46,9 46,7 56,3 63,5 0,2 Czech Republic 

3791,6 4396,4 4491,1 2753,3 8,7 Denmark 

1776,6 1713,3 2030,0 2397,0 7,6 Estonia 

0,6 0,1 -0,6 0,8 0,0 Greece 

40,8 125,1 233,6 160,6 0,5 Iceland 

0,6 13,5 43,6 51,4 0,2 Spain 

111,3 102,4 96,3 84,0 0,3 Italy 

18,9 22,9 64,3 136,1 0,4 Israel 

654,5 701,8 677,1 817,1 2,6 United States 

425,7 392,9 621,2 666,3 2,1 United Kingdom 

135,0 118,7 127,4 145,4 0,5 Canada 

15,1 15,6 17,7 16,7 0,1 Kazakhstan 

10,9 10,3 12,7 9,2 0,0 China 

205,0 702,1 825,3 972,4 3,1 Cyprus 

301,3 412,1 1633,2 1945,7 6,2 Latvia 

392,7 6492,6 6259,3 1853,1 5,9 Poland 

93,2 64,2 57,8 54,4 0,2 Liechtenstein 

231,9 789,9 633,7 792,3 2,5 Luxembourg 

41,4 22,8 38,4 153,7 0,5 Virgin Islands, British 

704,9 710,7 1495,7 2114,0 6,7 Netherlands 

488,5 766,0 1098,2 1242,0 3,9 Norway 

11,6 12,6 19,4 21,1 0,1 Panama 

266,6 282,0 464,4 710,6 2,3 France 

5879,9 1804,0 3467,0 1664,0 5,3 Russia 

8,6 16,8 25,9 26,4 0,1 Slovakia 

1526,3 1932,8 1810,5 1749,3 5,6 Finland 

2643,9 3039,6 4056,6 5298,5 16,8 Sweden 

413,5 496,3 537,0 693,5 2,2 Switzerland 

17,2 3,4 4,0 3,6 0,0 Turkey 

7,4 8,1 17,3 17,7 0,1 Ukraine 

16,3 18,1 14,7 15,9 0,1 Hungary 

2552,3 2792,5 3040,1 3169,8 10,1 Germany 

390,4 578,2 863,6 944,7 2,8 Other countries 

11



2009 m. sausio 1 d. daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 

23,3 procento (iš jos į naftos ir chemijos produktų gamybą – 8,5%), nekilnojamojo 

turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones – 16,3, finansinį tarpininkavimą – 15,6, 

transportą, sandėliavimą ir ryšius – 14,4, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 14,1, 

elektros, dujų ir vandens tiekimą – 7,5 procento visų TUI. Pastaraisiais metais 

labiausiai padidėjo tiesioginės investicijos į nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos 

verslo veiklos, transporto ir sandėliavimo, poilsio organizavimo, kultūrinės ir 

sportinės veiklos įmones. Sumažėjo tiesioginių investicijų į apdirbamosios gamybos, 

elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklos įmones. 

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į naftos produktų ir chemijos 

gaminių gamybą – 2685,7 mln. litų (36,7% visų apdirbamosios gamybos investicijų), 

maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą – 1553,6 mln. litų (21,2%). 

As of 1 January 2009, the largest investment was made in manufacturing – 

23.3 per cent (of which in the manufacture of petroleum and chemical products – 

8.5 per cent), real estate, renting and other business activities – 16.3 per cent, 

financial intermediation – 15.6 per cent, transport, storage and communications – 

14.4 per cent, wholesale and retail trade – 14.1 per cent, electricity, gas and water 

supply – 7.5 per cent of the total FDI. In the previous year, the most notable growth 

was observed in the direct investment in real estate, renting and business activities, 

transport and storage, recreational, cultural and sporting activities; a decrease was 

observed in the direct investment in manufacturing, electricity, gas and water supply 

enterprises. 

In manufacturing, the largest investment was made in the manufacture of 

petroleum and chemical products – LTL 2685.7 million (36.7 per cent of the total 

investment in manufacturing), food products, beverages and tobacco – 

LTL 1553.6 million (21.2 per cent). 

12




1.3. Foreign direct investment by economic activity 



EVRK 1.1 red. 

EVRK Rev. 1.1 

Įmonių skaičius 

Number of enterprises 

TUI 

FDI 

2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 ■ 2009* 2009* 

(%) 

Iš viso – Total 2877 2791 2906 3013 23895,8 28924,6 35503,9 31484,6 100,0 

A + B 49 57 54 60 168,1 170,3 195,9 268,9 0,9 

C 13 17 22 13 159,7 156,4 187,2 188,5 0,6 

D 591 559 543 522 9457,6 11510,3 12586,8 7325,5 23,3 

E 17 16 15 16 2994,4 3049,1 3206,2 2354,1 7,5 

F 104 110 109 111 283,0 474,8 549,0 632,2 2,0 

G 1055 1005 1043 1044 2636,9 3085,0 3980,8 4449,1 14,1 

H 75 59 69 82 212,4 201,8 263,2 307,3 1,0 

60–63 195 196 187 209 342,4 335,4 682,3 568,9 1,8 

64 32 31 33 32 2926,1 2795,0 3760,8 3972,0 12,6 

J 57 57 59 56 2944,1 4603,8 5945,9 4927,3 15,6 

K 619 617 701 793 1524,7 2265,4 2900,7 5137,2 16,3 

M + N 18 20 24 25 28,8 45,3 62,8 69,0 0,2 

92 23 23 25 29 170,4 180,0 242,7 286,8 0,9 

Kitos veiklos 

rūšys 

Other kinds of 

29 24 22 21 41,2 46,0 41,9 37,7 0,1 

activity 

Privataus 

nekilnojamojo 

turto įsigijimas 

Purchase of 

private real 

estate 

- - - - 6,0 6,0 897,7 960,2 3,1 

13



1.4. Pagrindinių šalių investuotojų tiesioginės užsienio investicijos 

pagal ekonominės veiklos rūšis 

1.4. Foreign direct investment of major investing countries by economic activity 

2009 m. pradžioje, mln. litų 

At the beginning of 2009, LTL million 

EVRK 1.1 red. 

TUI – FDI 

EVRK REV 1.1 

Švedija 

Sweden 

Vokietija 

Germany 

Danija 

Denmark 

Estija 

Estonia 

Nyderlandai 

Netherlands 

Iš viso – Total 5298,5 3169,8 2753,3 2397,0 2114,0 

A + B • 16,1 137,0 0,9 53,2 

C • 47,0 71,0 - - 

D 609,2 560,6 669,2 317,7 327,0 

E • 889,9 • 0,2 • 

F 2,6 75,7 15,0 104,8 4,6 

G 341,7 592,3 177,1 426,5 280,8 

H 2,5 19,4 0,1 11,2 - 

60–63 5,4 63,0 207,7 17,5 15,7 

64 1544,0 0,9 569,9 171,1 493,6 

J 2313,4 100,9 642,5 866,8 • 

K 280,8 701,4 225,4 401,4 867,8 

M + N • 7,6 5,0 2,1 2,0 

92 113,7 1,6 - 66,7 1,4 

Kitos veiklos rūšys 

Other kinds of activity 

- 13,0 - 5,9 - 

Privataus nekilnojamojo 


Purchase of private real 

estate 

11,2 80,4 32,5 4,4 13,1 

 

EVRK 1.1 red. 

TUI – FDI 

EVRK REV.1.1 Latvija 

Latvia 

Lenkija 

Poland 

Suomija 

Finland 

Rusija 

Russia 

Norvegija 

Norway 

Iš viso – Total 1945,7 1853,1 1749,3 1664,0 1242,0 

A + B 0,4 - 8,5 - 9,4 

D 29,2 1401,4 337,1 378,9 334,3 

E • - • 961,2 • 

F 11,4 0,1 212,6 0,5 81,2 

G 231,1 160,0 697,1 38,2 207,7 

H 44,2 5,3 18,6 12,4 76,4 

60–63 7,1 5,8 28,2 7,4 9,1 

64 1150,9 • 4,8 - • 

J 246,0 139,2 174,6 100,2 • 

K 108,7 89,1 162,3 20,7 489,6 

M + N 0,3 - - 0,0 • 

92 4,3 • • 0,3 - 

Kitos veiklos rūšys 

Other kinds of activity 

1,5 • - • - 




estate 

110,5 52,0 19,3 144,1 24,4 

14

Tiesioginių užsienio investicijų dalis apskrities BVP 



Share of the stock of foreign direct investment in county GDP 

Procentais 

Per cent 

180 

160 

140 

2007 01 01 

2008 01 01 

180,0 

139,2 

120 

100 

80 

60 

40 

20 

0 

-20 

3,5 

2,9 

2,2 

3,6 

Marijampolės 

Tauragės 

6,2 

5,9 

7,0 

8,4 

10,0 

10,1 

Šiaulių Utenos Panevėžio 

14,5 

13,1 

51,3 

15,5 

22,5 

25,6 

20,7 

Alytaus Kauno Klaipėdos 

Vilniaus 

54,6 

Telšių 

Daugiausia TUI – 21814,6 mln. litų (69,3%) – tenka Vilniaus apskričiai, Kauno – 

3131,1 mln. litų (9,9%), Klaipėdos – 3095,7 mln. litų (9,8%), Telšių – 1510,3 mln. litų 

(4,8%). Mažiausiai jų tenka Tauragės apskričiai – 55,7 mln. litų (0,2%), 

Marijampolės – 138,4 mln. litų (0,4%). 

2009 m. sausio 1 d. TUI labiausiai padidėjo Marijampolės (49%), Klaipėdos 

(7%), Šiaulių (7%) ir Vilniaus (5%) apskrityse. 

TUI labiausiai sumažėjo Telšių apskrityje – 74 procentais, Kauno – 20 procentų. 

The largest FDI was made in Vilnius county – LTL 21814.6 million (69.3 per cent), 

Kaunas county – LTL 3131.1 million (9.9 per cent), Klaipėda county – LTL 3095.7 million 

(9.8 per cent), Telšiai county – LTL 1510.3 million (4.8 per cent). The smallest FDI 

was made in Tauragė (LTL 55.7 million, or 0.2 per cent) and Marijampolė 

(LTL 138.4 million, or 0.4 per cent) counties. 

As of 1 January 2009, the most notable increase in the FDI was observed in 

Marijampolė (49 per cent), Klaipėda (7 per cent), Šiauliai (7 per cent), Vilnius 

(5 per cent) counties. 

The most notable decrease in the FDI was observed in Telšiai (by 74 per cent) and 

Kaunas (by 20 per cent) counties. 

15



1.5. Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse ir savivaldybėse 1 

1.5. Foreign direct investment by county and municipality 1 



TUI – FDI 

2006 2007 2008 ■ 2009* 2009* (%) 

Iš viso – Total 23895,8 28924,6 35503,9 31484,6 100,0 


Number of enterprises 2877 2791 2906 3013 

Alytaus apskritis 396,6 417,2 445,4 368,8 1,2 



Alytaus m. sav. 341,6 361,0 321,8 248,5 67,4 

Alytaus r. sav. 40,9 37,7 94,4 88,2 23,9 

Druskininkų sav. 1,9 4,0 16,4 19,1 5,2 

Lazdijų r. sav. 2,8 3,2 4,6 3,0 0,8 

Varėnos r. sav. 9,4 11,3 8,2 10,0 2,7 

Kauno apskritis 2584,5 2455,8 3925,2 3131,1 9,9 



Birštono sav. 0,1 - 0,1 0,1 0,0 

Jonavos r. sav. 18,8 22,5 25,4 22,2 0,7 

Kaišiadorių r. sav. 13,8 14,2 11,2 19,2 0,6 

Kauno m. sav. 1346,8 1779,8 2254,6 2287,5 73,1 

Kauno r. sav. 98,7 59,6 78,7 105,3 3,4 

Kėdainių r. sav. 1064,4 515,3 1469,9 599,0 19,1 

Prienų r. sav. 2,8 4,0 3,3 0,8 0,0 

Raseinių r. sav. 39,1 60,4 82,0 97,0 3,1 

Klaipėdos apskritis 2159,3 2158,5 2891,0 3095,7 9,8 



Klaipėdos m. sav. 1216,6 1257,6 1823,3 1969,9 63,6 

Klaipėdos r. sav. 809,2 784,4 785,0 792,2 25,6 

Kretingos r. sav. 84,1 86,1 102,8 125,6 4,1 

Neringos sav. 0,0 2,9 26,5 23,8 0,8 

Palangos m. sav. 23,7 2,2 124,5 145,9 4,7 

Skuodo r. sav. 6,8 5,4 8,0 9,7 0,3 

Šilutės r. sav. 18,9 19,9 20,9 28,6 0,9 

Marijampolės apskritis 100,8 98,3 92,8 138,4 0,4 



Kalvarijos sav. 0,0 0,0 0,1 0,1 0,1 

Kazlų Rūdos sav. 11,6 11,5 6,5 35,6 25,7 

Marijampolės sav. 64,0 62,6 53,5 62,8 45,4 

Šakių r. sav. 19,8 16,5 22,5 17,9 12,9 

Vilkaviškio r. sav. 5,4 7,7 10,2 22,0 15,9 

 

16

TUI – FDI 



2006 2007 2008 ■ 2009* 2009* (%) 

Panevėžio apskritis 683,5 522,1 588,5 574,9 1,8 



Biržų r. sav. 17,2 19,5 34,3 39,4 6,9 

Kupiškio r. sav. 36,4 34,0 32,4 17,9 3,1 

Panevėžio m. sav. 624,3 462,1 512,9 504,8 87,8 

Panevėžio r. sav. 0,8 1,0 2,7 7,6 1,3 

Pasvalio r. sav. 4,5 4,9 4,6 4,4 0,8 

Rokiškio r. sav. 0,3 0,6 1,6 0,8 0,1 

Šiaulių apskritis 276,6 387,6 434,2 464,1 1,5 



Akmenės r. sav. 32,0 42,7 62,6 104,2 22,4 

Joniškio r. sav. 2,7 2,9 3,6 1,5 0,3 

Kelmės r. sav. 0,7 13,1 8,1 10,7 2,3 

Pakruojo r. sav. 55,2 63,1 71,5 96,7 20,8 

Radviliškio r. sav. 6,7 9,4 9,7 10,1 2,2 

Šiaulių m. sav. 170,8 225,5 251,0 219,4 47,3 

Šiaulių r. sav. 8,5 30,9 27,7 21,5 4,7 

Tauragės apskritis 27,0 32,4 63,5 55,7 0,2 



Jurbarko r. sav. 2,6 4,0 10,4 14,6 26,2 

Pagėgių sav. - - 0,0 0,1 0,2 

Šilalės r. sav. 0,0 0,1 0,1 0,2 0,4 

Tauragės r. sav. 24,4 28,3 53,0 40,8 73,2 

Telšių apskritis 3825,3 6316,5 5878,2 1510,3 4,8 



Mažeikių r. sav. 3810,7 6282,6 5839,2 1469,6 97,3 

Plungės r. sav. 6,9 21,9 28,4 33,0 2,2 

Rietavo sav. 0,6 0,9 0,4 0,4 0,0 

Telšių r. sav. 7,1 11,1 10,2 7,3 0,5 

Utenos apskritis 266,4 239,7 329,9 331,0 1,1 



Anykščių r. sav. 1,7 0,6 1,9 1,8 0,5 

Ignalinos r. sav. 5,8 6,3 5,7 7,3 2,2 

Molėtų r. sav. 20,9 26,0 27,5 28,1 8,5 

Utenos r. sav. 234,3 201,9 282,1 283,5 85,7 

Visagino sav. 1,5 3,0 8,9 6,5 2,0 

Zarasų r. sav. 2,2 1,9 3,8 3,8 1,1 

Vilniaus apskritis 13575,8 16296,5 20855,2 21814,6 69,3 



Elektrėnų sav. 50,6 10,7 6,8 5,1 0,0 

 

17



TUI – FDI 

2006 2007 2008 ■ 2009* 2009* (%) 

Šalčininkų r. sav. 1,0 0,8 1,1 2,6 0,0 

Širvintų r. sav. 1,0 1,3 1,4 1,3 0,0 

Švenčionių r. sav. 61,3 59,0 63,6 57,2 0,3 

Trakų r. sav. 7,7 74,0 54,6 196,3 0,9 

Ukmergės r. sav. 29,2 33,2 45,9 74,4 0,3 

Vilniaus m. sav. 13319,7 15991,2 20526,5 21263,1 97,5 

Vilniaus r. sav. 105,3 126,3 155,3 214,6 1,0 

1 Pagal ūkio subjektų registracijos vietą. 

1 

By place of registration of legal entities. 

Vidutiniškai daugiausia TUI tenka vienam Vilniaus apskrities gyventojui – 

25 667 litai, Telšių – 8758 litai, Klaipėdos – 8184 litai, Kauno – 4669 litai. 

Mažiausiai – vienam Tauragės (442 Lt), Marijampolės (769 Lt) apskrities gyventojui. 

The highest average per capita FDI fell within Vilnius county – LTL 25667, 

Telšiai county – LTL 8758, Klaipėda county – LTL 8184, Kaunas county – LTL 4669, 

while the lowest – Tauragė (LTL 442) and Marijampolė (LTL 769) counties. 

Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui apskrityse 

Foreign direct investment per capita by county 

Litais 

LTL 

35000 

2008 01 01 ■ 

2009 01 01* 

33900 

30000 

25000 

24590 

25667 

20000 

15000 

10000 

5000 

0 

9398 litai šalies vidurkis (national average) 2009 01 01* 

499 

442 

512 

769 

Tauragės 

Marijampolės 

1241 

1341 

1912 

1942 

2071 

2044 

Šiaulių Utenos Panevėžio 

2516 

2106 

5826 

4669 

7632 

8184 

Alytaus Kauno Klaipėdos 

8758 

Telšių 

Vilniaus 

18



1.6. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui apskrityse ir 

savivaldybėse 

1.6. Foreign direct investment per capita by county and municipality 

Metų pradžioje, litais 

At the beginning of the year, LTL 

TUI – FDI 

2006 2007 2008 ■ 2009* 

Iš viso – Total 7022 8545 10547 9398 

Alytaus apskritis 2194 2332 2516 2106 

Alytaus m. sav. 4944 5247 4711 3682 

Alytaus r. sav. 1286 1202 3036 2854 

Druskininkų sav. 78 163 673 789 

Lazdijų r. sav. 110 127 184 122 

Varėnos r. sav. 318 389 289 356 

Kauno apskritis 3796 3626 5826 4669 

Birštono sav. 11 - 28 28 

Jonavos r. sav. 360 433 492 429 

Kaišiadorių r. sav. 377 392 312 540 

Kauno m. sav. 3735 4970 6340 6493 

Kauno r. sav. 1160 696 907 1187 

Kėdainių r. sav. 16632 8103 23331 9585 

Prienų r. sav. 80 117 97 25 

Raseinių r. sav. 916 1425 1956 2349 

Klaipėdos apskritis 5673 5689 7632 8184 

Klaipėdos m. sav. 6495 6765 9871 10738 

Klaipėdos r. sav. 16719 15911 15515 15267 

Kretingos r. sav. 1832 1872 2246 2744 

Neringos sav. 13 939 7809 6584 

Palangos m. sav. 1338 123 7073 8305 

Skuodo r. sav. 278 226 336 414 

Šilutės r. sav. 353 373 396 545 

Marijampolės apskritis 548 539 512 769 

Kalvarijos sav. 1 3 5 7 

Kazlų Rūdos sav. 789 787 448 2480 

Marijampolės sav. 919 904 776 913 

Šakių r. sav. 533 448 618 498 

Vilkaviškio r. sav. 111 159 213 461 

Panevėžio apskritis 2360 1818 2071 2044 

Biržų r. sav. 509 583 1038 1211 

Kupiškio r. sav. 1536 1453 1404 786 

Panevėžio m. sav. 5415 4032 4511 4482 

Panevėžio r. sav. 19 22 62 177 

Pasvalio r. sav. 134 148 142 137 

Rokiškio r. sav. 7 16 42 21 

 

19



TUI – FDI 

2006 2007 2008 ■ 2009* 

Šiaulių apskritis 775 1096 1241 1341 

Akmenės r. sav. 1120 1514 2261 3819 

Joniškio r. sav. 87 95 121 50 

Kelmės r. sav. 18 339 213 286 

Pakruojo r. sav. 1951 2261 2610 3580 

Radviliškio r. sav. 133 190 198 209 

Šiaulių m. sav. 1324 1756 1975 1738 

Šiaulių r. sav. 168 613 553 430 

Tauragės apskritis 208 252 499 442 

Jurbarko r. sav. 71 112 295 421 

Pagėgių sav. - - 4 4 

Šilalės r. sav. 1 2 4 6 

Tauragės r. sav. 474 555 1046 811 

Telšių apskritis 21797 36177 33900 8758 

Mažeikių r. sav. 57913 95771 89695 22642 

Plungės r. sav. 158 502 654 761 

Rietavo sav. 61 84 41 42 

Telšių r. sav. 127 201 187 135 

Utenos apskritis 1508 1372 1912 1942 

Anykščių r. sav. 50 18 59 56 

Ignalinos r. sav. 275 305 285 371 

Molėtų r. sav. 874 1108 1187 1231 

Utenos r. sav. 4822 4171 5890 5954 

Visagino sav. 52 104 310 228 

Zarasų r. sav. 105 92 184 189 

Vilniaus apskritis 16005 19222 24590 25667 

Elektrėnų sav. 1794 379 245 185 

Šalčininkų r. sav. 26 21 28 69 

Širvintų r. sav. 51 69 71 71 

Švenčionių r. sav. 1939 1898 2070 1884 

Trakų r. sav. 210 2033 1511 5453 

Ukmergės r. sav. 624 717 1000 1641 

Vilniaus m. sav. 24064 28844 36938 38092 

Vilniaus r. sav. 1125 1341 1632 2231 

20

Pagrindinės šalys investuotojos apskrityse 

Major investing countries by county 

Procentais 

Per cent 



Alytaus 

1 7 

8 

10 

2 

11 

61 

Švedija 

Sweden 

Kauno 

Klaipėdos 

5 

3 

4 

10 

9 

3 

12 

15 

4 3 3 

4 

65 

60 

Vokietija 

Germany 

Marijampolės 

3 

31 

7 

3 

7 

49 

Danija 

Denmark 

Panevėžio 

1 

18 

26 

01 

10 

44 

Jungtinė Karalystė 

United Kingdom 

Šiaulių 

Tauragės 

5 

20 

36 

28 

7 

3 

1 

1 

9 

1 

2 

35 

41 

11 

Rusija 

Russia 

Telšių 

2 

1 

97 

Norvegija 

Norway 

Utenos 

59 

10 

11 

5 

1 

14 

Kitos šalys 

Other countries 

5 

Vilniaus 22 11 8 

2 

4 

48 

Procentai 

Per cent 

0 20 40 60 80 100 

21




didžiausioje apskrities savivaldybėje 

1.7. Foreign direct investment in the largest municipality of a county by investing 

country 



Alytaus 

m. sav. 

Kauno m. 

sav. 

Klaipėdos 

m. sav. 

Marijampolės 

sav. 

Panevėžio 

m. sav. 

Iš viso 248,5 2287,5 1969,9 62,8 504,8 

Airija - 34,0 57,1 - - 

Austrija • 15,5 0,8 - - 

Baltarusija 0,1 1,5 14,9 • • 

Belgija - 15,6 3,2 - • 

Bulgarija - - - - - 

Čekija • 10,4 - - - 

Danija 28,4 105,1 316,4 4,0 142,7 

Estija 24,1 164,7 147,4 4,8 5,8 

Graikija - - 0,7 - - 

Islandija - 18,3 • - 0,5 

Ispanija - 0,0 0,6 27,7 - 

Italija 10,3 36,2 4,9 3,8 - 

Izraelis - 4,1 • - - 

Jungtinės Valstijos 0,1 323,0 69,9 • 3,0 

Jungtinė Karalystė 11,8 59,3 73,5 - 0,6 

Kanada 0,2 3,8 10,0 - - 

Kazachstanas - - 0,5 • - 

Kinija - 0,5 1,1 - - 

Kipras - 47,1 1,3 - 10,7 

Latvija 1,1 43,6 12,4 0,1 23,4 

Lenkija 2,7 78,6 3,8 - 72,6 

Lichtenšteinas - 3,4 • - - 

Liuksemburgas - 102,5 2,5 - • 

Didžiosios Britanijos Mergelių Salos - 117,7 - - - 

Nyderlandai - 68,8 66,3 - - 

Norvegija 39,4 103,3 69,6 - 54,6 

Panama - - 8,8 - - 

Prancūzija 0,4 10,0 3,6 - 0,1 

Rusija 0,7 145,8 37,0 3,9 1,2 

Slovakija - - - - - 

Suomija • 459,9 42,5 - • 

Švedija • 130,3 14,1 - - 

Šveicarija - 36,4 395,4 5,2 - 

Turkija - - - - - 

Ukraina - 4,7 5,4 • - 

Vengrija • 7,7 - • - 

Vokietija 13,4 81,9 267,9 9,8 74,6 

Kitos šalys -1,9 53,8 335,0 0,9 10,9 

22



Šiaulių m. 

sav. 

Tauragės r. 

sav. 

Mažeikių r. 

sav. 

Utenos r. 

sav. 

Vilniaus 

m. sav. 

219,4 40,8 1469,6 283,5 21263,1 Total 

1,7 • - - 141,8 Ireland 

• - - - 124,0 Austria 

1,3 - - - 110,9 Belarus 

- - - - 50,9 Belgium 

- - • - 2,1 Bulgaria 

- - - - 27,2 Czech Republic 

23,7 4,9 25,9 33,4 1699,3 Denmark 

• - 0,1 - 1995,4 Estonia 

- - - - 0,1 Greece 

25,4 - - - 108,1 Iceland 

0,4 - 0,1 - 28,0 Spain 

• • - 0,1 34,1 Italy 

0,3 - • - 127,2 Israel 

0,7 - 0,2 - 339,3 United States 

8,1 0,3 14,2 - 291,6 United Kingdom 

- - - - 131,2 Canada 

- - - 0,2 1,9 Kazakhstan 

- - - - 7,6 China 

- - - - 278,8 Cyprus 

14,7 - 0,5 0,2 1670,4 Latvia 

8,5 - • • 344,2 Poland 

- - - - 0,8 Liechtenstein 

- - - • 655,4 Luxembourg 

- - - - 32,0 Virgin Islands, British 

1,3 • 156,9 • 1611,4 Netherlands 

3,9 6,6 0,4 16,5 790,4 Norway 

- - - - 12,3 Panama 

- - - - 687,9 France 

2,3 • 0,2 0,1 1072,3 Russia 

- - - - 26,4 Slovakia 

21,2 - 59,6 - 941,8 Finland 

21,7 19,8 • 196,1 4788,2 Sweden 

• - - - 239,6 Switzerland 

• - - - 3,4 Turkey 

• - - - 16,7 Ukraine 

- - - - 3,6 Hungary 

54,8 3,6 4,1 0,9 2382,6 Germany 

26,9 - 1,2 28,0 484,2 Other countries 

23



Pagrindinės ekonominės veiklos rūšys apskrityse 

Main economic activities by county 

Procentais 

Per cent 

Alytaus 

Kauno 

47 

78 

4 

27 

1 

2 

13 

8 

1 

6 

1 

5 7 

Apdirbamoji gamyba 

Manufacturing 

Klaipėdos 

56 

1 

9 

11 

7 

16 

Statyba 

Construction 

Marijampolės 

69 

17 

1 

7 

6 

Didmeninė ir mažmeninė 

prekyba 

Wholesale and retail 

trade 

Panevėžio 

Šiaulių 

Tauragės 

48 

86 

88 

1 

5 3 

6 

4 

1 5 4 

3 

1 

33 

1 

2 1 8 

Transportas, sandėliavimas 

ir ryšiai 

Transport, storage 

and communication 

Finansinis 

tarpininkavimas 

Financial 

intermediation 

Telšių 

85 2 

10 

1 2 

Nekilnojamasis turtas, 

nuoma 

Real estate, renting 

Utenos 

95 

5 

Kitos veiklos 

Other activities 

Vilniaus 

6 2 14 19 21 

22 16 

0 20 40 60 80 100 

Procentai 

Per cent 

24




didžiausioje apskrities savivaldybėje 

1.8. Foreign direct investment in the largest municipality of a county by 

economic activity 



EVRK 1.1 red. 

EVRK Rev. 1.1 

Alytaus 

m. sav. 

Kauno m. 

sav. 

Klaipėdos 

m. sav. 

Marijampolės 

sav. 

Panevėžio 

m. sav. 

Iš viso – Total 248,5 2287,5 1969,9 62,8 504,8 

A + B - 2,6 53,7 - - 

C - - - - - 

D 190,2 815,0 1032,5 45,8 444,3 

E - 130,1 - - - 

F 2,3 138,3 14,5 • 3,1 

G 44,8 736,5 260,4 10,7 21,3 

H - 11,3 24,3 - - 

I 1,6 42,1 352,7 1,1 21,5 

J - 237,6 4,6 - • 

K 2,2 153,7 131,9 0,9 10,0 

M + N - 1,5 0,1 - - 

O • 0,4 4,6 - - 




1,0 18,4 90,6 4,3 4,4 

estate 

 

EVRK 1.1 red. 

EVRK Rev. 1.1 

Šiaulių m. 

sav. 

Tauragės 

r. sav. 

Mažeikių 

r. sav. 

Utenos r. 

sav. 

Vilniaus 

m. sav. 

Iš viso – Total 219,4 40,8 1469,6 283,5 21263,1 

A + B • - 23,4 • 17,6 

C • • - - - 

D 109,6 36,0 1276,3 280,3 1056,0 

E - - - - 2222,9 

F 21,2 - 0,5 0,7 422,5 

G 9,3 • 157,0 - 2937,9 

H - - - - 194,9 

I 0,3 • • - 4097,0 

J • - 0,0 - 4657,9 

K 20,1 0,1 6,9 1,4 4678,5 

M + N - - - - 66,7 

O • • 2,1 - 309,8 




estate 

9,3 0,9 2,5 1,0 601,4 

25



ALYTAUS APSKRITIS 

TUI Alytaus apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 368,8 mln. litų 

ir, palyginti su 2008 m. sausio 1 d. (445,4 mln. Lt), sumažėjo 17 procentų. Pagal TUI 

Alytaus apskritis buvo septintoji šalyje. Didžioji (67%, arba 248,5 mln. Lt) visų 

Alytaus apskrities TUI dalis investuota Alytaus miesto savivaldybėje. Vidutiniškai 

vienam Alytaus apskrities gyventojui teko 2106 litai TUI (2008 m. sausio 1 d. – 

2516 Lt). Pagal šį rodiklį Alytaus apskritis buvo penktoji šalyje (šalies vidurkis – 

9398 Lt). 

Vienam Alytaus miesto savivaldybės gyventojui teko 3682 litai TUI, tai 1,7 karto 

daugiau nei vidutiniškai apskrityje. Mažiausiai TUI ir TUI vienam gyventojui teko 

Lazdijų (3,0 mln. Lt ir 122 Lt) ir Varėnos rajono (10,0 mln. Lt ir 356 Lt) savivaldybėse. 

Daugiausia Alytaus apskrityje investavo Suomijos (75,2 mln. Lt, arba 20%), 

Lenkijos (61,5 mln. Lt, arba 17%) ir Austrijos (40,7 mln. Lt, arba 11%) investuotojai. 

Alytaus apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į 

apdirbamąją gamybą (289,5 mln. Lt, arba 78% visų TUI), didmeninę ir mažmeninę 

prekybą (47,7 mln. Lt, arba 13%). Apdirbamojoje gamyboje daugiausia TUI tenka 

medienos ir medinių dirbinių (44%), guminių ir plastikinių gaminių (32% visų 

apdirbamosios gamybos TUI) įmonėms. 

ALYTUS COUNTY 

FDI in Alytus county as of 1 January 2009 made LTL 368.8 million (as of 

1 January 2008, LTL 445.4 million) and, as compared with 1 January 2008, 

decreased by 17 per cent. According to the FDI indicator, Alytus county ranked 

seventh in the country. The largest share (67 per cent, or LTL 248.5 million) of the 

total FDI in Alytus county was invested in Alytus town municipality. The per capita 

FDI in the county, on average, made LTL 2 106 (as of 1 January 2008, LTL 2 516). 

According to this indicator, Alytus county ranked fifth in the country (national 

average – LTL 9 398). 

In Alytus town municipality, the per capita FDI made LTL 3 682, which is 1.7 

times more than the national average. The lowest FDI and per capita FDI were 

recorded in Lazdijai (LTL 3.0 million and LTL 122) and Varėna (LTL 10.0 million and 

LTL 356) district municipalities. 

The bulk of investment in Alytus county was made by the investors from Finland 

(LTL 75.2 million, or 20 per cent of the total FDI), Poland (LTL 61.5 million, or 

17 per cent) and Austria (LTL 40.7 million, or 11 per cent). 

In Alytus county, as of 1 January 2009, the bulk of investment was made in 

manufacturing (LTL 289.5 million, or 78 per cent of the total FDI), wholesale and 

retail trade (LTL 47.7 million, or 13 per cent). In manufacturing, the bulk of the FDI 

was made in the manufacture of wood and wood products (44 per cent of the total 

FDI in manufacturing), rubber and plastics products (32 per cent). 

26

KAUNO APSKRITIS 



TUI Kauno apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 3131,1 mln. litų ir, 

palyginti su 2008 m. sausio 1 d. (3925,2 mln. Lt), sumažėjo 20 procentų. 2009 m. 

sausio 1 d. Kauno apskritis pagal TUI šalyje buvo antra po Vilniaus apskrities. 

73 procentai visų Kauno apskrities TUI investuota Kauno miesto savivaldybėje 

(2287,5 mln. Lt), 19 procentų – Kėdainių rajono savivaldybėje (599,0 mln. Lt). 

Vidutiniškai vienam Kauno apskrities gyventojui teko 4669 litai TUI, tai 20 procentų 

mažiau nei 2008 m. sausio 1 d. (5826 Lt). Kauno apskritis pagal šį rodiklį yra ketvirtoji 

šalyje, tačiau palyginti su šalies vidurkiu (9398 Lt), atsilieka 2 kartus. 

Daugiausia TUI vienam gyventojui Kauno apskrityje teko Kėdainių rajono 

savivaldybėje – 9585 litai, tai 2,1 karto daugiau nei vidutiniškai apskrityje. Mažiausiai 

TUI (0,1 mln. Lt) ir TUI vienam gyventojui (28 Lt) teko Birštono ir Prienų (0,8 mln. Lt ir 

25 Lt) rajonų savivaldybėse. 

Daugiausia Kauno apskrityje investavo Suomijos (523,9 mln. Lt, arba 17%), 

Rusijos (480,3 mln. Lt, arba 15%), Jungtinės Valstijos (325,4 mln. Lt, arba 10%), 

Danijos (275,9 mln. Lt, arba 9%) ir Estijos (164,4 mln. Lt, arba 5%) investuotojai. 

Kauno apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į 

apdirbamąją gamybą (1 473,3 mln. Lt, arba 47% visų TUI), didmeninę ir mažmeninę 

prekybą (835,9 mln. Lt, arba 27%), finansinį tarpininkavimą (237,6 mln. Lt, arba 8%) ir 

nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo veiklos įmones (167,5 mln. Lt, arba 5%). 

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia TUI teko chemijos produktų gamybos 

įmonėms – 501,5 mln. litų (34% visų apdirbamosios gamybos TUI), maisto produktų ir 

gėrimų – 363,2 mln. litų, arba 25 procentai, ir tekstilės gaminių gamybos įmonėms – 

200,1 mln. litų, arba 14 procentų. 

KAUNAS COUNTY 

FDI in Kaunas county as of 1 January 2009 made LTL 3 131.1 million (as of 

1 January 2008 – LTL 3 925.2 million) and, as compared with 1 January 2008, 

decreased by 20 per cent. As of 1 January 2009, according to the FDI indicator, 

Kaunas county ranked second in the country (after Vilnius county). 73 per cent 

(LTL 2 287.5 million) of the total FDI in Kaunas county was invested in Kaunas city, 

19 per cent (LTL 599.0 million) – in Kėdainiai district municipality. 

The per capita FDI in the county, on average, made LTL 4 669, or by 20 per cent 

less than as of 1 January 2008 (LTL 5 826). According to this indicator, Kaunas county 

ranked fourth in the country; however, it lagged behind the national average 

(LTL 9 398) 2 times. 

The highest per capita FDI in Kaunas county was in Kėdainiai district municipality – 

LTL 9 585, or 2.1 times more than the national average. The lowest total and per capita 

FDI was made in Birštonas (LTL 0.1 million and LTL 28) and Prienai (LTL 0.8 million 

and LTL 25) district municipalities. 

The bulk of investment in Kaunas county was made by the investors from Finland 

(LTL 523.9 million, or 17 per cent of the total FDI), Russia (LTL 480.3 million, or 

15 per cent), the United States (LTL 325.4 million, or 10 per cent), Denmark 

(LTL 275.9 million, or 9 per cent) and Estonia (LTL 164.4 million, or 5 per cent). 

In Kaunas county, as of 1 January 2009, the bulk of investment was made in 

manufacturing (LTL 1 473.3 million, or 47 per cent of the total FDI), wholesale and retail 

trade (LTL 835.9 million, or 27 per cent), financial intermediation (LTL 237.6 million, or 

8 per cent) and real estate, renting and other business activities (LTL 167.5 million, or 

5 per cent). 

In manufacturing, the bulk of the FDI was made in the manufacture of chemicals – 

LTL 501.5 million (34 per cent of the total FDI in manufacturing), food products and 

beverages – LTL 363.2 million (25 per cent), and textiles – LTL 200.1 million 

(14 per cent). 

27



KLAIPĖDOS APSKRITIS 

TUI Klaipėdos apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 3095,7 mln. litų 

(2008 m. – 2891,0 mln. Lt) ir per metus padidėjo 7 procentais. 2009 m. sausio 1 d. 

pagal TUI Klaipėdos apskritis šalyje buvo trečia po Vilniaus ir Kauno apskričių. 

64 procentai (1969,9 mln. Lt) visų Klaipėdos apskrities TUI investuota Klaipėdos 

miesto savivaldybėje, 26 procentai (792,2 mln. Lt) – Klaipėdos rajono savivaldybėje. 

Vidutiniškai vienam Klaipėdos apskrities gyventojui teko 8184 litai TUI, arba 

7 procentais daugiau nei 2008 m. sausio 1 d. (7632 Lt). Pagal šį rodiklį Klaipėdos 

apskritis buvo trečioji šalyje, tačiau atsilieka nuo šalies vidurkio (9398 Lt vienam šalies 

gyventojui). 

Daugiausia TUI vienam gyventojui Klaipėdos apskrityje teko Klaipėdos rajono 

savivaldybėje – 15 267 litai, tai 1,9 karto daugiau nei apskrities vidurkis ir 1,6 karto 

daugiau nei šalies vidurkis. Mažiausiai TUI teko Skuodo (9,7 mln. Lt), Neringos 

(23,8 mln. Lt) ir Šilutės (28,6 mln. Lt) rajonų savivaldybėse. Mažiausia TUI vienam 

gyventojui teko Skuodo (414 Lt) ir Šilutės (545 Lt) rajonų savivaldybėse. 

Daugiausia Klaipėdos apskrityje investavo Kipro (520,0 mln. Lt, arba 17%), 

Šveicarijos (402,7 mln. Lt, arba 13%) Danijos (383,6 mln. litų, arba 12%) ir Vokietijos 

(320,4 mln. Lt, arba 10%) investuotojai. 

2009 m. sausio 1 d. duomenimis, Klaipėdos apskrityje daugiausia investuota į 

apdirbamąją gamybą (1739,4 mln. Lt, arba 56% visų TUI), transportą ir sandėliavimą 

(352,9 mln. Lt, arba 11%) ir didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklos įmones 

(278,3 mln. Lt, arba 9%). 

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia TUI tenka chemijos produktų gamybos 

įmonėms (688,7 mln. Lt, arba 40% visų apdirbamosios gamybos TUI), maisto 

produktų, gėrimų ir tabako (450,0 mln. Lt, arba 26%), transporto priemonių ir įrangos 

gamybos įmonėms (223,0 mln. Lt, arba 13%). 

KLAIPĖDA COUNTY 

FDI in Klaipėda county as of 1 January 2009 made LTL 3 095.7 million (as of 

1 January 2008, LTL 2 891.0 million) and, as compared with 1 January 2008, 

increased by 7 per cent. As of 1 January 2009, according to the FDI indicator, Klaipėda 

county ranked third in the country (after Vilnius and Kaunas counties). 64 per cent 

(LTL 1 969.9 million) of the total FDI in Klaipėda county was invested in Klaipėda city, 

26 per cent (LTL 792.2 million) – in Klaipėda district municipality. 


more than as of 1 January 2008 (LTL 7 632). According to this indicator, Klaipėda 

county ranked third in the country; however, it lagged behind the national average 

(LTL 9 398). 

The highest per capita FDI in Klaipėda county was in Klaipėda district 

municipality – LTL 15 267, i.e. 1.9 times higher than the county and 1.6 times higher 

than the national average. The lowest FDI was in Skuodas (LTL 9.7 million), Neringa 

(LTL 23.8 million) and Šilutė (LTL 28.6 million) district municipalities. The lowest per 

capita FDI was in Skuodas (LTL 414) and Šilutė (LTL 545) district municipalities. 

The bulk of investment in Klaipėda county was made by the investors from Cyprus 

(LTL 520.0 million, or 17 per cent of the total FDI), Switzerland (LTL 402.7 million, or 

13 per cent) Denmark (LTL 383.6 million, or 12 per cent) and Germany 

(LTL 320.4 million, or 10 per cent). 

As of 1 January 2009, the bulk of investment in Klaipėda county was made in 

manufacturing (LTL 1 739.4 million, or 56 per cent of the total FDI), transport and 

storage (LTL 352.9 million, or 11 per cent) and wholesale and retail trade (LTL 278.3 

million, or 9 per cent). 

In manufacturing, the bulk of the FDI was made in the manufacture of chemicals – 

LTL 688.7 million (40 per cent of the total FDI in manufacturing), food products, 

beverages and tobacco – LTL 450.0 million (26 per cent), motor vehicles and transport 

equipment – LTL 223.0 million (13 per cent). 

28



MARIJAMPOLĖS APSKRITIS 

TUI Marijampolės apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 138,4 mln. 

litų ir, palyginti su 2008 m. sausio 1 d. (92,8 mln. Lt) padidėjo 49 procentais. 

Marijampolės apskrities TUI sudarė 0,4 procento visų TUI Lietuvoje. 2009 m. sausio 

1 d. duomenimis, pagal TUI Marijampolės apskritis šalies mastu buvo priešpaskutinė 

(138,4 mln. Lt) ir lenkė tik Tauragės apskritį (55,7 mln. Lt). 45 procentai visų 

Marijampolės apskrities TUI buvo investuota Marijampolės savivaldybėje (62,8 mln. Lt), 

26 procentai – Kazlų Rūdos savivaldybėje (35,6 mln. Lt). 

Vidutiniškai vienam Marijampolės apskrities gyventojui teko 769 litai TUI (2008 m. 

sausio 1 d. – 512 Lt). Pagal šį rodiklį Marijampolės apskritis užima priešpaskutinę vietą 

šalyje ir daugiau nei 12 kartų atsilieka nuo šalies vidurkio (9398 Lt). 

Daugiausia TUI vienam gyventojui Marijampolės apskrityje teko Kazlų Rūdos 

savivaldybėje – 2480 litų ir Marijampolės savivaldybėje – 913 litų. Mažiausiai TUI teko 

Kalvarijos (0,1 mln. Lt), Šakių (17,9 mln. Lt) ir Vilkaviškio rajono (22,0 mln. Lt) 

savivaldybėse. Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Kalvarijos (7 Lt), Vilkaviškio 

(461 Lt) ir Šakių (498 Lt) rajonų savivaldybėse. 

Daugiausia Marijampolės apskrityje investavo Vokietijos (43,2 mln. litų, arba 31%), 

Ispanijos (27,7 mln. Lt, arba 20%), Estijos (23,1 mln. Lt, arba 17%) ir Norvegijos 


Marijampolės apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į 


prekybą (23,7 mln. Lt, arba 17%) bei nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo veiklos 

įmones (9,4 mln. Lt, arba 7%). 

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia TUI teko metalų ir metalo gaminių gamybos 

įmonėms – 32,4 mln. litų (34% visų apdirbamosios gamybos TUI), drabužių siuvimo – 

12,1 mln. litų (13%), baldų – 8,0 mln. litų (8%) gamybos įmonėms. 

MARIJAMPOLĖ COUNTY 

FDI in Marijampolė county as of 1 January 2009 made LTL 138.4 million (as of 

1 January 2008, LTL 92.8 million). The FDI in Marijampolė county made up just 

0.4 per cent of the total FDI in Lithuania. As of 1 January 2009, according to the FDI 

indicator (LTL 138.4 million), Marijampolė county ranked penultimate, and was only 

outpacing Tauragė county (LTL 55.7 million). 45 per cent (LTL 62.8 million) of the total 

FDI in Marijampolė county was invested in Marijampolė municipality, 26 per cent 

(LTL 35.6 million) – in Kazlų Rūda municipality. 

The per capita FDI in the county, on average, made LTL 769 (as of 1 January 

2008, LTL 512). According to this indicator, Marijampolė county ranked penultimate in 

the country – it was as much as 12 times lower than the national average (LTL 9 398). 

The highest per capita FDI in Marijampolė county was in Kazlų Rūda municipality – 

LTL 2480, and Marijampolė municipality – LTL 913. The lowest total FDI was in 

Kalvarija (LTL 0.1 million), Šakiai (LTL 17.9million) and Vilkaviškis (LTL 22.0 million) 

district municipalities. The lowest per capita FDI was in Kalvarija (LTL 7), Vilkaviškis 

(LTL 461) and Šakiai (LTL 498) district municipalities. 

The bulk of investment in Marijampolė county was made by the investors from 

Germany (LTL 43.2 million, or 31 per cent of the total FDI), Spain (LTL 27.7 million, or 

20 per cent), Estonia (LTL 23.1 million, or 17 per cent) and Norway (LTL 9.9 million, or 

7 per cent). 

In Marijampolė county, as of 1 January 2009, the bulk of investment was made in 

manufacturing (LTL 95.7 million, or 69 per cent of the total FDI), wholesale and retail 

trade (LTL 23.7 million, or 17 per cent) and real estate, renting and other business 

activities (LTL 9.4 million, or 7 per cent). 

In manufacturing, the bulk of the FDI was made in the manufacture of metals and 

metal products – LTL 32.4 million (34 per cent of the total FDI in manufacturing), 

wearing apparel – LTL 12.1 million (13 per cent), and furniture – LTL 8.0 million 

(8 per cent). 

29



PANEVĖŽIO APSKRITIS 

TUI Panevėžio apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 574,9 mln. litų 

ir, palyginti su 2008 m. sausio 1 d. (588,5 mln. Lt), sumažėjo 2 procentais. 

Šalies mastu pagal TUI Panevėžio apskritis 2009 m. sausio 1 d. buvo penkta po 

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Telšių apskričių. 88 procentai visų Panevėžio apskrities 

TUI investuota Panevėžio miesto savivaldybėje (504,8 mln. Lt), 7 procentai – Biržų 

rajono savivaldybėje (39,4 mln. Lt). 

Vidutiniškai vienam Panevėžio apskrities gyventojui teko 2044 litai TUI, arba 

1 procentu mažiau nei 2008 m. sausio 1 d. (2071 Lt). Pagal šį rodiklį Panevėžio 

apskritis yra šeštoji šalyje, tačiau nuo šalies vidurkio (9398 Lt) atsilieka 4,6 karto. 

Daugiausia TUI vienam gyventojui teko Panevėžio miesto savivaldybėje – 

4482 litai, tai 2,2 karto daugiau nei vidutiniškai apskrityje ir 2,1 karto mažiau nei šalyje. 

Mažiausiai TUI ir TUI vienam gyventojui teko Rokiškio (0,8 mln. Lt ir 21 Lt), Pasvalio 

(4,4 mln. litų ir 137 Lt) ir Panevėžio (7,6 mln. Lt ir 177 Lt) rajonų savivaldybėse. 

Daugiausia Panevėžio apskrityje investavo Danijos (149,0 mln. Lt, arba 

26 procentai visų TUI apskrityje), Vokietijos (104,4 mln. Lt, arba 18%), Lenkijos 

(75,2 mln. Lt, arba 13%) ir Norvegijos (58,2 mln. Lt, arba 10%) investuotojai. 

Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą (493,0 mln. Lt, arba 86% visų TUI) ir 

didmeninę ir mažmeninę prekybą (27,1 mln. Lt, arba 5%). 

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia TUI teko maisto produktų ir gėrimų gamybos 

įmonėms – 282,4 mln. litų (57% visų apdirbamosios gamybos TUI), kitų nemetalo 

mineralinių produktų (73,1 mln. litų, arba 15%). 

PANEVĖŽYS COUNTY 

FDI in Panevėžys county as of 1 January 2009 made LTL 574.9 million (as of 

1 January 2008, LTL 588.5 million). 

As of 1 January 2009, according to the FDI indicator, Panevėžys county ranked 

fifth in the country (after Vilnius, Kaunas, Klaipėda and Telšiai counties). 88 per cent 

(LTL 504.8 million) of the total FDI in Panevėžys county was invested in Panevėžys 

town, 7 per cent (LTL 39.4 million) – in Biržai district municipality. 


less than as of 1 January 2008 (LTL 2 071). According to this indicator, Panevėžys 

county ranked sixth in the country; however, it was as much as 4.6 times lower than 

the national average (LTL 9 398). 

The highest per capita FDI in Panevėžys county was in Panevėžys town 

municipality – LTL 4 482, i.e. 2.2 times higher than the county and 2.1 times lower than 

the national average. The lowest total and per capita FDI was in Rokiškis 

(LTL 0.8 million and LTL 21), Pasvalys (LTL 4.4 million and LTL 137) and Panevėžys 

(LTL 7.6 million and LTL 177) district municipalities. 

The bulk of investment in Panevėžys county was made by the investors from 

Denmark (LTL 149.0 million, or 26 per cent of the total FDI), Germany 

(LTL 104.4 million, or 18 per cent), Poland (LTL 75.2 million, or 13 per cent) and 

Norway (LTL 58.2 million, or 10 per cent). 

The bulk of investment was made in manufacturing (LTL 493.0 million, or 

86 per cent of the total FDI) and wholesale and retail trade (LTL 27.1 million, or 

5 per cent). 

In manufacturing, the bulk of the FDI was made in the manufacture of food 

products and beverages – LTL 282.4 million (57 per cent of the total FDI in 

manufacturing), mineral products – LTL 73.1 million (15 per cent). 

30

ŠIAULIŲ APSKRITIS 



TUI Šiaulių apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 464,1 mln. litų ir, 

palyginti su 2008 m. sausio 1 d. (434,2 mln. Lt), padidėjo 7 procentais. 2009 m. sausio 

1 d. pagal TUI Šiaulių apskritis šalies mastu buvo šeštoji. 47 procentai visų Šiaulių 

apskrities TUI investuota Šiaulių miesto savivaldybėje (219,4 mln. Lt), 22 procentai – 

Akmenės rajono savivaldybėje (104,2 mln. Lt). 

Vidutiniškai vienam Šiaulių apskrities gyventojui teko 1341 litas TUI, arba 

8 procentais daugiau nei 2008 m. (1241 Lt). Pagal šį rodiklį Šiaulių apskritis atsilieka 

nuo šalies vidurkio 7 kartus (šalies vidurkis – 9398 Lt vienam gyventojui). 

Daugiausia TUI vienam gyventojui Šiaulių apskrityje teko Akmenės rajono 

savivaldybėje – 3819 litų TUI, tai 2,8 karto daugiau nei vidutiniškai apskrityje, ir 

Pakruojo rajono savivaldybėje – 3580 litų. Mažiausiai TUI ir TUI vienam gyventojui teko 

Joniškio (1,5 mln. Lt ir 50 Lt), Radviliškio (10,1 mln. Lt ir 209 Lt) ir Kelmės (10,7 mln. Lt 

ir 286 Lt) rajonų savivaldybėse. 

Daugiausia Šiaulių apskrityje investavo Danijos (132,1 mln. Lt, arba 28%), 

Vokietijos (92,6 mln. litų, arba 20%) ir Nyderlandų (69,8 mln. Lt, arba 15%) 

investuotojai. 

Šiaulių apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į 

apdirbamąją gamybą (220,5 mln. Lt, arba 48% visų TUI), žemės ūkį, medžioklę, miškininkystę 

ir žuvininkystę (120,1 mln. litų, arba 26%) ir statybos įmones (21,3 mln. Lt, 

arba 5%). 

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia TUI teko mineralinių produktų gamybos 

įmonėms – 106,8 mln. litų (48% visų apdirbamosios gamybos TUI), transporto 

priemonių ir kitos įrangos gamybos įmonėms (46,3 mln. Lt, arba 21%), tekstilės 

gaminių gamybos įmonėms (28,3 mln. Lt, arba 13%). 

ŠIAULIAI COUNTY 

FDI in Šiauliai county as of 1 January 2009, made LTL 464.1 million (as of 

1 January 2008, LTL 434.2 million) and increased by 7 per cent. As of 1 January 2009, 

according to the FDI indicator, Šiauliai county ranked sixth in the country. 47 per cent 

(LTL 219.4 million) of the total FDI in Šiauliai county was invested in Šiauliai town, 

22 per cent (LTL 104.2 million) – in Akmenė district municipality. 


more than as of 1 January 2008 (LTL 1241). According to this indicator, Šiauliai county 

lagged behind the national average (LTL 9 398) as much as 7 times. 

The highest per capita FDI in Šiauliai county was in Akmenė district municipality – 

LTL 3 819, i.e. 2.8 times more than the national average, and Pakruojis district 

municipality – LT 3 580. The lowest total and per capita FDI was in Joniškis 

(LTL 1.5 million and LTL 50), Radviliškis (LTL 10.1 million and LTL 209) and Kelmė 

(LTL 10.7 million and LTL 286) district municipalities. 

The bulk of investment in Šiauliai county was made by the investors from Denmark 

(LTL 132.1 million, or 28 per cent of the total FDI), Germany (LTL 92.6 million, or 

20 per cent) and the Netherlands (LTL 69.8 million, or 15 per cent). 

In Šiauliai county, as of 1 January 2009, the bulk of investment was made in 

manufacturing (LTL 220,5 million, or 48 per cent of the total FDI), agriculture, hunting, 

forestry and fishing (LTL 120.1 million, or 26 per cent) and construction 


In manufacturing, the bulk of the FDI was made in the manufacture of mineral 

products – LTL 106.8 million (48 per cent of the total FDI in manufacturing), vehicles 

and other equipment – LTL 46.3 million (21 per cent), and textiles – LTL 28.3 million 

(13 per cent). 

31



TAURAGĖS APSKRITIS 

TUI Tauragės apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 55,7 mln. litų ir, 

palyginti su 2008 m. sausio 1 d. (63,5 mln. Lt), sumažėjo 12 procentų. 

Šalies mastu pagal TUI Tauragės apskritis šalyje buvo paskutinėje vietoje. 

73 procentai visų Tauragės apskrities TUI investuota Tauragės rajono savivaldybėje 

(40,8 mln. Lt). 

Vidutiniškai vienam Tauragės apskrities gyventojui teko 442 litai TUI, arba 

2 procentais mažiau nei 2008 m. sausio 1 d. (499 Lt). Pagal šį rodiklį Tauragės 

apskritis užima paskutinę vietą, o nuo šalies vidurkio (9398 litai vienam gyventojui) 

atsilieka 21 kartą. 

Daugiausia TUI vienam gyventojui apskrityje teko Tauragės rajono savivaldybėje – 

811 litų TUI, t. y. 1,8 karto daugiau nei vidutiniškai apskrityje ir 11,6 karto mažiau nei 

šalyje. Mažiausiai TUI ir TUI vienam gyventojui teko Pagėgių savivaldybėje (46 tūkst. Lt 

ir 4 litai), Šilalės (0,2 mln. Lt ir 6 Lt) ir Jurbarko (14,6 mln. Lt ir 421 Lt) rajonų 

savivaldybėse. 

Daugiausia Tauragės apskrityje investavo Švedijos (19,8 mln. Lt, arba 36% visų 

apskrities TUI) ir Norvegijos (19,5 mln. Lt, arba 35%) investuotojai. 

Tauragės apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į 

apdirbamąją gamybą (48,8 mln. Lt, arba 88% visų TUI). Apdirbamojoje gamyboje 

daugiausia TUI tenka drabužių siuvimo ir odos dirbinių gamybos įmonėms – 14,7 mln. 

Lt (30% visų apdirbamosios gamybos TUI), tekstilės (6,9 mln. Lt, arba 14%) ir 

medienos bei medinių dirbinių gamybos įmonėms (5,0 mln. litų, arba 10%). 

TAURAGĖ COUNTY 

FDI in Tauragė county as of 1 January 2009 made LTL 55.7 million (as of 

1 January 2008, LTL 63.5 million) and dropped by 12 per cent. 

On the national scale, in terms of the FDI indicator, Tauragė county ranked last. 

73 per cent of the total FDI in Tauragė county was invested in Tauragė district 

municipality (LTL 40.8 million). 

The per capita FDI in the county, on average, made LTL 442, or by 2 per cent less 

than as of 1 January 2008 (LTL 499). According to this indicator, Tauragė county 

ranked last in the country – the indicator in question was as much as 21 times lower 

than the national average (LTL 9 398). 

The highest per capita FDI in Tauragė county was in Tauragė district municipality – 

LTL 811, i.e. 1.8 times higher than the county and 11.6 times lower than the national 

average. The lowest total and per capita FDI was in Pagėgiai (LTL 46 thousand and 

LTL 4), Šilalė (LTL 0.2 million and LTL 6) and Jurbarkas (LTL 14.6 million and LTL 421) 

district municipalities. 

The bulk of investment in Tauragė county was made by the investors from Sweden 

(LTL 19.8 million, or 36 per cent of the total FDI) and Norway (LTL 19.5 million, or 

35 per cent). 

As of 1 January 2009, the bulk of investment in Tauragė county was made in 

manufacturing (LTL 48.8 million, or 88 per cent of the total FDI). In manufacturing, the 

bulk of the FDI was made in the manufacture of wearing apparel and leather articles – 

LTL 14.7 million (30 of the total FDI in manufacturing), textiles – LTL 6.9 million 

(14 per cent) and wood and wood products – LTL 5.0 million (10 per cent). 

32

TELŠIŲ APSKRITIS 



TUI Telšių apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 1510,3 mln. litų ir, 

palyginti su 2008 m. sausio 1 d. (5878,2 mln. Lt), sumažėjo 3,9 karto. 

2009 m. sausio 1 d. Telšių apskritis pagal TUI buvo ketvirtoji po Vilniaus, Kauno ir 

Klaipėdos apskričių. 97 procentai visų Telšių apskrities TUI investuota Mažeikių rajono 

savivaldybėje (1469,6 mln. Lt). Mažeikių rajono savivaldybės TUI priklauso nuo 

Lenkijos investuotojų tiesioginių investicijų į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę. 

2009 m. sausio 1 d. vidutiniškai vienam Telšių apskrities gyventojui teko 8758 litai 

TUI, arba beveik 4 kartus mažiau nei 2008 m. sausio 1 d. (33 900 Lt). Telšių apskritis 

pagal šį rodiklį buvo antroji šalyje ir vos atsiliko nuo šalies vidurkio (9398 Lt). 

Daugiausia TUI vienam gyventojui Telšių apskrityje teko Mažeikių rajono 

savivaldybėje – 22 642 litai, tai 2,6 karto daugiau nei apskrities ir 2,4 karto daugiau nei 

šalies vidurkis. Mažiausiai TUI (0,4 mln. litų) ir TUI vienam gyventojui (42 Lt) teko 

Rietavo ir Telšių (7,3 mln. Lt ir 135 Lt) bei Plungės rajonų (33,0 mln. Lt ir 761 Lt) 

savivaldybėse. 

Daugiausia Telšių apskrityje investavo Nyderlandų (156,9 mln. Lt, arba 10%) ir 

Suomijos (59,6 mln. Lt, arba 4%) investuotojai. 

Telšių apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į 


prekybą (157,1 mln. Lt, arba 10%). 

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia TUI teko rafinuotų naftos produktų gamybai – 

80 procentų visų Telšių apskrities TUI. 

TELŠIAI COUNTY 

FDI in Telšiai county as of 1 January 2009 made LTL 1 510.3 million (as of 

1 January 2008, LTL 5 878.2 million) and, as compared with 1 January 2008, dropped 

3.9 times. As of 1 January 2009, in terms of FDI, Telšiai county ranked fourth in the 

country (after Vilnius, Kaunas and Klaipėda counties). 97 per cent of the total FDI in 

the county was invested in Mažeikiai district municipality (LTL 1 469.6 million). The FDI 

in Mažeikiai district municipality depend on the direct investment of Polish investors in 

the Mažeikiai oil refinery. 

As of 1 January 2009, the per capita FDI in the county, on average, made 

LTL 8758 or nearly 4 times less than as of 1 January 2008 (LTL 33 900). According to 

this indicator, Telšiai county ranked second in the country, and lagged behind the 

national average (LTL 9 398) just slightly. 

The highest per capita FDI in Telšiai county was in Mažeikiai district municipality – 

LTL 22 642 (2.6 times higher than the county and 2.4 times higher than the national 

average). The lowest total and per capita FDI was in Rietavas (LTL 0.4 million and 

LTL 42), Telšiai (LTL 7.3 million and LTL 135) and Plungė (LTL 33.0 million and 


The bulk of investment in Telšiai county was made by the investors from the 

Netherlands (LTL 156.9 million, or 10 per cent of the total FDI) and Finland 


In Telšiai county, as of 1 January 2009, the bulk of investment was made in 

manufacturing (LTL 1 288.7 million, or 85 per cent of the total FDI), wholesale and retail 

trade (LTL 157.1 million, or 10 per cent). 

In manufacturing, the bulk of FDI fell within the manufacture of refined petroleum 

products – 80 per cent of the total FDI in Telšiai county. 

33



UTENOS APSKRITIS 

TUI Utenos apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 331,0 mln. litų ir, 

palyginti su 2008 m. sausio 1 d. (329,9 mln. Lt), padidėjo tik 0,3 procento. 2009 m. 

sausio 1 d. Utenos apskritis pagal TUI buvo aštuntoji šalyje ir lenkė tik Marijampolės ir 

Tauragės apskritis. 86 procentai visų Utenos apskrities TUI investuota Utenos rajono 

savivaldybėje (283,5 mln. litų), 9 procentai – Molėtų rajono savivaldybėje 

(28,1 mln. Lt). 

Vidutiniškai vienam Utenos apskrities gyventojui teko 1942 litai TUI, arba 

2 procentais daugiau nei 2008 m. sausio 1 d. (1912 Lt). Utenos apskritis pagal šį rodiklį 

yra septintoji šalyje, tačiau palyginti su šalies vidurkiu, atsilieka 4,8 karto (šalies 

vidurkis – 9398 Lt). 

Daugiausia TUI vienam gyventojui Utenos apskrityje teko Utenos rajono 

savivaldybei – 5954 litai, tai 3,1 karto daugiau nei apskrities ir 1,6 karto mažiau nei 

šalies vidurkis. Mažiausiai TUI (1,8 mln. Lt) ir TUI vienam gyventojui (56 Lt) teko 

Anykščių rajono savivaldybėje, Zarasų (3,8 mln. Lt ir 189 Lt) ir Visagino (6,5 mln. Lt ir 

228 Lt) rajonų savivaldybėse. 

Daugiausia Utenos apskrityje investavo Švedijos (196,1 mln. Lt, arba 59%), 

Danijos (37,5 mln. Lt, arba 11%) ir Vokietijos (33,0 mln. Lt, arba 10%) investuotojai. 

Utenos apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į 

apdirbamąją gamybą (315,4 mln. Lt, arba 95% visų TUI). 

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia TUI teko maisto produktų ir gėrimų gamybos 

įmonėms – 248,8 mln. litų (79% visų apdirbamosios gamybos TUI) bei medienos ir jos 

gaminių gamybos įmonėms – 26,1 mln. litų, arba 8 procentai. 

UTENA COUNTY 

FDI in Utena county as of 1 January 2009 made LTL 331.0 million (as of 1 January 

2008, LTL 329.9 million) and, as compared with 1 January 2008, grew by 0.3 per cent. 

As of 1 January 2009, according to the FDI indicator, Utena county ranked eighth in the 

country, and was only outpacing Marijampolė and Tauragė counties. 86 per cent 

(LTL 283.5 million) of the total FDI in Utena county was invested in Utena district 

municipality, 9 per cent (LTL 28.1 million) – in Molėtai district municipality. 

The per capita FDI in the county, on average, made LTL 1942, or by 2 per cent 

more than as of 1 January 2008 (LTL 1912). According to this indicator, Utena county 

ranked seventh in the country, and lagged behind the national average (LTL 9 398) 

4.8 times. 

The highest per capita FDI in Utena county was in Utena district municipality – 

LTL 5 954 (3.1 times higher than the county and 1.6 times lower than the national 

average). The lowest total and per capita FDI was in Anykščiai (LTL 1.8 million and 

LTL 56), Zarasai (LTL 3.8 million and LTL 189) and Visaginas (LTL 6.5 million and 


The bulk of investment in Utena county was made by the investors from Sweden 

(LTL 196.1 million, or 59 per cent of the total FDI), Denmark (LTL 37.5 million, or 

11 per cent) and Germany (LTL 33.0 million, or 10 per cent). 

In Utena county, as of 1 January 2009, the bulk of investment was made in 

manufacturing (LTL 315.4 million, or 95 per cent of the total FDI). 

In manufacturing, the bulk of the FDI was made in the manufacture of food 

products and beverages – LTL 248.8 million (79 per cent of the total FDI in 

manufacturing) and wood and wood products – LTL 26.1 million (8 per cent). 

34

VILNIAUS APSKRITIS 



TUI Vilniaus apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 21 814,6 mln. litų 

(2008 m. sausio 1 d. – 20 855,2 mln. Lt) ir padidėjo 5 procentais. 

2009 m. sausio 1 d. Vilniaus apskritis pagal TUI dydį šalyje buvo pirmoji. 

97 procentai visų Vilniaus apskrities TUI investuota Vilniaus miesto savivaldybėje 

(21 263,1 mln. Lt), 1 procentas – Vilniaus rajono savivaldybėje (214,6 mln. Lt). 

Vidutiniškai vienam Vilniaus apskrities gyventojui teko 25 667 litai TUI, arba 

4 procentais daugiau nei 2008 m. sausio 1 d. (24 590 Lt) ir 2,7 karto daugiau nei 

vidutiniškai šalyje (9398 Lt) Vilniaus apskritis pagal šį rodiklį yra pirmoji. 

Daugiausia TUI vienam gyventojui Vilniaus apskrityje teko Vilniaus miesto 

savivaldybėje – 38 092 litai, tai 1,5 karto daugiau nei apskrities ir 4,0 karto daugiau nei 

šalies vidurkis. Mažiausia TUI (1,3 mln. Lt) teko Širvintų, Šalčininkų (2,6 mln. Lt), 

Elektrėnų (5,1 mln. Lt) ir Švenčionių (57,2 mln. Lt) rajonų savivaldybėse. Mažiausia TUI 

vienam gyventojui (69 Lt) teko Šalčininkų, Širvintų (71 Lt), Elektrėnų (185 Lt) ir 

Ukmergės (1641 Lt) rajonų savivaldybėse. 

Daugiausia Vilniaus apskrityje investavo Švedijos (4803,1 mln. Lt, arba 22%), 

Vokietijos (2414,8 mln. Lt, arba 11%), Estijos (2012,3 mln. Lt, arba 9%), Latvijos 

(1721,7 mln. Lt, arba 8%), Danijos (1702,1 mln. Lt, arba 8%) ir Nyderlandų 


Vilniaus apskrityje, 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į 

nekilnojamąjį turtą, nuomą ir kitą verslą (4690,8 mln. Lt, arba 22% visų TUI), finansinį 

tarpininkavimą (4657,9 mln. Lt, arba 21%), paštą ir ryšius (3970,9 mln. Lt, arba 18%), 

didmeninę ir mažmeninę prekybą (3064,7 mln. Lt, arba 14%) ir elektros, dujų ir 

vandens tiekimo įmones (2222,9 mln. Lt, arba 10%). Minėtų ekonominės veiklos rūšių 

įmonės yra sutelktos Vilniaus miesto savivaldybėje, kitose savivaldybėse daugiausia 

TUI tenka apdirbamosios gamybos įmonėms. 

Apdirbamojoje gamyboje (1361,2 mln. Lt) daugiausia TUI teko chemijos produktų 

gamybos įmonėms – 261,7 mln. litų (19% visų apdirbamosios gamybos TUI), 

popieriaus ir jo gaminių, leidybos, spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo – 

210,9 mln. litų, arba 15 procentų, mineralinių produktų gamybos įmonėms – 196,1 mln. 

litų, arba 14 procentų. 

VILNIUS COUNTY 

FDI in Vilnius county as of 1 January 2009 made LTL 21 814.6 million (as of 

1 January 2008, LTL 20 855.2 million) and, as compared with 1 January 2008, grew by 

5 per cent. 

As of 1 January 2009, according to the FDI indicator, Vilnius county ranked first in 

the country. 97 per cent (LTL 21 263.1 million) of the total FDI in Vilnius county was 

invested in Vilnius city, 1 per cent (LTL 214.6 million) – in Vilnius district municipality. 


more than as of 1 January 2008 (LTL 24 590) and 2.7 times more than the national 

average (LTL 9 398). According to this indicator, Vilnius county ranked first in the 

country. 

The highest per capita FDI in Vilnius county was in Vilnius city municipality – 

LTL 38 092, i.e. 1.5 times higher than the county and 4.0 times higher than the national 

average. The lowest total FDI was in Širvintos (LTL 1.3 million), Šalčininkai 

(LTL 2.6 million), Elektrėnai (LTL 5.1 million), and Švenčionys (LTL 57.2 million) district 

municipalities. The lowest per capita FDI was in Šalčininkai (LTL 69), Širvintos 

(LTL 71), Elektrėnai (LTL 185), and Ukmergė (LTL 1641) district municipalities. 

35



The bulk of investment in Vilnius county was made by the investors from Sweden 

(LTL 4 803.1 million, or 22 per cent of the total FDI), Germany (LTL 2 414.8 million, or 

11 per cent), Estonia (LTL 2 012.3 million, or 9 per cent), Latvia (LTL 1 721.7 million, or 

8 per cent), Denmark (LTL 1 702.1 million 702.1 million, or 8 per cent) and the 

Netherlands (LTL 1670.6 million, or 8 per cent). 

In Vilnius county, as of 1 January 2009, the bulk of investment was made in real 

estate, renting and other business activities (LTL 4 690.8 million, or 22 per cent of the 

total FDI), financial intermediation (LTL 4 657.9 million, or 21 per cent), post and 

communication (LTL 3 970.9 million, or 18 per cent), wholesale and retail trade 

(LTL 3 064.7 million, or 14 per cent) and electricity, gas and water supply 

(LTL 2 222.9 million, or 10 per cent). Enterprises engaging in the said economic 

activities are concentrated in Vilnius city municipality; in the rest of municipalities, the 

bulk of FDI falls within manufacturing enterprises. 

In manufacturing (LTL 1 361.2 million), the bulk of the FDI was made in the 

manufacture of chemicals – LTL 261.7 million (19 per cent of the total FDI in 

manufacturing), paper and paper products, publishing, printing and reproduction of 

recorded media – LTL 210.9 million (15 per cent), and mineral products – 

LTL 196.1 million (14 per cent). 

36



2. LIETUVOS TIESIOGINĖS INVESTICIJOS UŽSIENYJE 

2. LITHUANIAN DIRECT INVESTMENT ABROAD 

Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos užsienyje 2009 m. sausio 1 d. sudarė 

4877,0 mln. litų ir buvo 31,7 procento didesnės nei 2008 m. sausio 1 d. 

(3701,9 mln. Lt). Daugiausia – 1108,4 mln. litų (22,7% visų tiesioginių investicijų 

užsienyje) – investuota Latvijoje, Rusijoje – 594,6 mln. litų (12,2%), Nyderlanduose – 

508,8 mln. litų (10,4%), Lenkijoje – 448,8 mln. litų (9,2%), Ukrainoje – 366,2 mln. litų 

(7,5%), Bulgarijoje – 351,9 mln. litų (7,2%). Lietuvos tiesioginės investicijos į 27 ES 

valstybes nares sudarė 3541,8 mln. litų (72,6% visų Lietuvos tiesioginių investicijų 

užsienyje), į NVS šalis – 1034,8 mln. litų (21,2%). 

As of 1 January 2009, direct investment of Lithuanian enterprises abroad made 

LTL 4877.0 million, or by 31.7 per cent more than on 1 January 2008 

(LTL 3701.9 million). The largest investment was made in Latvia (LTL 1108.4 million, or 

22.7 per cent of the total direct investment abroad), Russia (LTL 594.6 million, or 

12.2 per cent), the Netherlands (LTL 508.8 million, or 10.4 per cent), Poland 

(LTL 448.8 million, or 9.2 per cent), Ukraine (LTL 366.2 million, or 7.5 per cent), 

Bulgaria (LTL 351.9 million, or 7.2 per cent). Direct investment of Lithuania in EU 27 

countries made LTL 3541.8 million (72.6 per cent of Lithuanian investment abroad), in 

CIS countries – LTL 1034.8 million (21.2 per cent). 

2.1. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal šalis 

2.1. Lithuanian direct investment abroad by country 



Iš viso 

Total 

ES 27 

EU 27 

ELPA 

EFTA 

NVS 

CIS 

Austrija 

Austria 

Baltarusija 

Belarus 

Belgija 

Belgium 

Investuotojų skaičius 

Number of investors 

Tiesioginės investicijos užsienyje 

Direct investment abroad 

2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 ■ 2009* 2009* 

(%) 

344 419 425 546 2098,6 2739,2 3701,9 4877,0 100,0 

198 243 247 304 1338,4 1789,1 2489,7 3541,8 72,6 

• 3 4 6 • 110,0 118,5 105,3 2,2 

140 166 166 222 589,8 739,7 911,6 1034,8 21,2 

5 3 2 2 0,6 0,4 0,3 0,5 0,0 

31 43 44 57 24,5 36,9 53,7 69,1 1,4 

2 2 2 4 10,7 9,3 11,3 -5,7 - 

 

37



Bosnija ir 

Hercegovina 

Bosnia and 

Herzegovina 

Bulgarija 

Bulgaria 

Čekija 

Czech Republic 

Danija 

Denmark 

Estija 

Estonia 

Ispanija 

Spain 

Italija 

Italy 

Jungtinė 

Karalystė 

United Kingdom 

Kazachstanas 

Kazakhstan 

Kipras 

Cyprus 

Latvija 

Latvia 

Lenkija 

Poland 

Nyderlandai 

Netherlands 

Norvegija 

Norway 

Prancūzija 

France 

Rumunija 

Romania 

Rusija 

Russia 

Kaliningrado 

sritis 

Kaliningrad 

region 

Serbija 

Serbia 

Slovakija 

Slovakia 





2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 ■ 2009* 2009* 

(%) 

2 2 2 3 53,2 53,6 55,1 54,9 1,1 

3 4 4 8 36,4 52,6 37,2 351,9 7,2 

3 4 5 4 9,0 11,4 6,1 5,6 0,1 

2 3 2 6 0,2 32,6 31,3 110,1 2,3 

34 44 44 43 116,4 207,4 261,0 296,6 6,1 

• • 2 2 • • 1,2 -2,5 - 

2 2 • 3 0,9 0,7 • 0,4 0,0 

5 7 5 7 45,6 89,5 243,8 278,3 5,7 

5 5 5 8 2,3 3,0 2,3 4,1 0,1 

2 5 6 8 82,8 139,7 156,0 276,3 5,7 

93 120 125 145 865,7 750,3 1088,6 1108,4 22,7 

20 21 23 27 58,1 351,2 381,4 448,8 9,2 

2 3 4 6 5,0 0,4 132,7 508,8 10,4 

• 2 3 2 • 109,8 118,3 109,8 2,3 

2 3 3 5 10,5 15,6 16,3 22,2 0,5 

5 4 6 8 55,8 87,7 71,0 80,1 1,6 

68 76 73 89 297,0 430,9 469,4 594,6 12,2 

25 27 25 27 204,0 238,0 236,8 276,8 5,7 

• 3 4 3 • 36,6 116,9 137,9 2,8 

2 2 2 2 28,4 25,6 33,6 34,7 0,7 

 

38

Suomija 

Finland 

Švedija 

Sweden 

Ukraina 

Ukraine 

Uzbekistanas 

Uzbekistan 

Vokietija 

Germany 

Kitos šalys 

Other countries 







2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 ■ 2009* 2009* 

(%) 

2 • – 5 3,5 0,0 - 1,5 0,0 

3 3 3 7 0,0 0,8 0,6 0,8 0,0 

34 41 42 62 265,1 268,4 385,7 366,2 7,5 

• • • • • • • • 0,0 

9 9 6 7 14,5 20,2 15,7 20,9 0,4 

4 5 6 22 1,2 4,0 11,6 2,3 0,0 

Daugiausia Lietuvos įmonės užsienyje investavo į nekilnojamojo turto, nuomos ir 

kito verslo veiklos įmones – 1857,5 mln. litų (38,1% visų tiesioginių investicijų 

užsienyje), finansinį tarpininkavimą – 955,3 mln. litų (19,6%), apdirbamąją gamybą – 

794,9 mln. litų (16,3%), didmeninę ir mažmeninę prekybą – 609,9 mln. litų (12,5%), 

transportą, sandėliavimą ir ryšius – 320,7 mln. litų (6,6%). Apdirbamojoje gamyboje 

daugiausia investuota į chemijos produktų gamybą – 40,8 procento visų apdirbamosios 

gamybos tiesioginių investicijų užsienyje, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą – 

23,8 procento. 

As far as investment abroad is concerned, Lithuanian enterprises mostly invested 

in real estate, renting and other business enterprises – LTL 1857.5 million 

(38.1 per cent of the total direct investment abroad), financial intermediation – 

LTL 955.3 million (19.6 per cent), manufacturing – LTL 794.9 million (16.3 per cent), 

wholesale and retail trade – LTL 609.9 million (12.5 per cent), transport, storage and 

communication – LTL 320.7 million (6.6 per cent). In manufacturing, the largest 

investment was made in the manufacture of chemical products (40.8 per cent of the 

total direct investment in manufacturing abroad) and food products, beverages and 

tobacco (23.8 per cent). 

39



2.2. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal ekonominės 

veiklos rūšis 

2.2. Lithuanian direct investment abroad by economic activity 



EVRK 1.1 red. 

EVRK Rev. 1.1 


Number of enterprises 



2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 ■ 2009* 

Iš viso 

Total 

212 253 257 315 2098,6 2739,2 3701,9 4877,0 

D 54 55 48 60 357,0 650,4 752,3 794,9 

E 3 2 • • 21,9 19,0 • • 

F 13 15 16 19 14,8 29,4 49,5 51,9 

G 85 105 104 133 764,8 613,0 432,3 609,9 

H • • 2 3 • • 26,3 54,0 

I 22 24 23 24 183,9 329,0 251,4 320,7 

J 6 8 10 12 412,6 453,3 670,5 955,3 

K 27 38 48 57 297,0 589,1 1245,5 1857,5 

Kitos veiklos 

rūšys 


1 5 5 6 4,3 6,8 60,2 9,8 

activity 

Privataus 

nekilnojamojo 


Purchase of 

private real 

estate 

- - - - 14,7 28,8 193,3 201,3 

40



2.3. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal ekonominės 

veiklos rūšis pagrindinėse šalyse 

2.3. Lithuanian direct investment abroad in main countries by economic 

activity 



EVRK 1.1 red. 

EVRK REV.1.1 



Latvija 

Latvia 

Rusija 

Russia 

Lenkija 

Poland 

Ukraina 

Ukraine 

Estija 

Estonia 

Iš viso 

Total 

1108,4 594,6 448,8 366,2 296,6 

D 21,5 240,6 278,9 78,1 14,7 

F 13,6 6,2 24,2 4,8 • 

G 279,8 69,3 50,9 59,3 42,5 

H 41,0 - - - - 

60–63 0,9 19,7 • 0,3 0,6 

64 157,6 - - • - 

J 167,9 161,2 - 78,6 1,3 

K 421,6 97,6 69,2 144,9 216,9 

Kitos veiklos 

rūšys 


4,3 • 1,0 0,1 20,6 

activity 

Privataus 

nekilnojamojo turto 

įsigijimas 

Purchase of private 

real estate 

- - 25,2 - - 

41



3. LIETUVA EUROPOS SĄJUNGOJE 

3. LITHUANIA IN EUROPEAN UNION 

Tiesioginės užsienio investicijos 2008 m. pradžioje 


Procentais, palyginti su BVP 

Per cent of GDP 

Graikija – Greece 

Italija – Italy 

Belgija – Belgium 

Slovėnija – Slovenia 

Vokietija – Germany 

Austrija – Austria 

Suomija – Finland 

Rumunija – Romania 

Lietuva – Lithuania 

Latvija – Latvia 

Lenkija – Poland 

Prancūzija – France 

Ispanija – Spain 

Jungtinė Karalystė – United Kingdom 

Danija – Denmark 

Portugalija – Portugal 

Slovakija – Slovakia 

Švedija – Sweden 

Čekija – Czech Republic 

Airija – Ireland 

Estija – Estonia 

Kipras – Cyprus 

Nyderlandai – Netherlands 

Bulgarija – Bulgaria 

Malta – Malta 

Vengrija – Hungary 

Liuksemburgas – Luxembourg 

15,9 

16,1 

26,0 

27,7 

28,1 

32,8 

33,5 

34,6 

36,2 

37,1 

38,6 

38,9 

39,0 

42,0 

47,4 

47,6 

50,5 

57,9 

58,8 

68,9 

74,2 

76,8 

86,7 

87,9 

103,0 

121,1 

135,1 

0 50 100 150 

Procentai 

Per cent 

 

Šaltinis: Eurostato duomenys. 

Source: Eurostat’s data. 

42



3.1. Tiesioginės užsienio investicijos Europos Sąjungos šalyse 

3.1. Foreign direct investment in European Union countries 

Metų pradžioje, mln. eurų 

At the beginning of the year, EUR million 

TUI – FDI 

2005 2006 2007 2008 

ES 27 4846365 5690696 6490475 7453164 EU 27 

Airija 152446 138620 118824 131412 Ireland 

Belgija ... ... ... ... Belgium 

Bulgarija 7420 11738 17525 25397 Bulgaria 

Čekija 42036 51433 60643 74744 Czech Republic 

Danija 85616 98704 102115 107386 Denmark 

Estija 7374 9539 9660 11332 Estonia 

Graikija 20985 24788 30126 36168 Greece 

Ispanija 290715 325963 351902 409501 Spain 

Italija 162036 189935 223890 247831 Italy 

Jungtinė Karalystė 515456 712406 864204 860098 United Kingdom 

Kipras 6297 7338 10443 12031 Cyprus 

Latvija 3349 4199 5747 7392 Latvia 

Lenkija 63428 76673 95417 119161 Poland 

Lietuva 4690 6921 8377 10283 Lithuania 

Liuksemburgas 36512 36111 45660 49005 Luxembourg 

Malta 2982 3646 4994 5612 Malta 

Nyderlandai 350355 382499 389750 491865 Netherlands 

Portugalija 49167 53691 66787 77571 Portugal 

Prancūzija 485574 559850 621263 736673 France 

Rumunija 15040 21865 34494 42799 Romania 

Slovakija 16089 19951 25564 27718 Slovakia 

Slovėnija 5582 6132 6822 9543 Slovenia 

Suomija 42125 46454 52109 60247 Finland 

Švedija 145076 145646 172611 191704 Sweden 

Vengrija 45874 52341 92090 122438 Hungary 

Vokietija 534468 542560 588437 680461 Germany 

 



43



Tiesioginės užsienio investicijos 2008 m. pradžioje 


Mln. eurų 

EUR million 













5612 

7392 

9543 

10283 

11332 

12031 

25397 

27718 

42799 

74744 

119161 

122438 

0 50000 100000 150000 

Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2008 m. pradžioje 

Foreign direct investment per capita at the beginning of 2008 

Eurais 

EUR 













ES 27 – EU 27 

1988 

3055 

3126 

3255 

3324 

4711 

5132 

7200 

8451 

12188 

13678 

15243 

14983 

0 5000 10000 15000 20000 

 



44



3.2. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Europos 

Sąjungos šalyse 

3.2. Foreign direct investment per capita in European Union countries 

Metų pradžioje, eurais 

At the beginning of the year, EUR 

TUI – FDI 

2005 2006 2007 2008 

ES 27 9870 11544 13110 14983 EU 27 

Airija 37099 32934 27553 29857 Ireland 

Belgija … … … … Belgium 

Bulgarija 956 1521 2282 3324 Bulgaria 

Čekija 4113 5017 5895 7200 Czech Republic 

Danija 15821 18186 18747 19611 Denmark 

Estija 5472 7094 7196 8451 Estonia 

Graikija 1893 2228 2697 3225 Greece 

Ispanija 6755 7449 7912 9043 Spain 

Italija 2772 3233 3786 4157 Italy 

Jungtinė Karalystė 8582 11796 14210 14057 United Kingdom 

Kipras 8405 9574 13411 15243 Cyprus 

Latvija 1452 1830 2519 3255 Latvia 

Lenkija 1662 2009 2503 3126 Poland 

Lietuva 1369 2034 2475 3055 Lithuania 

Liuksemburgas 79162 76982 95887 101292 Luxembourg 

Malta 7406 9002 12246 13678 Malta 

Nyderlandai 21487 23417 23826 29982 Netherlands 

Portugalija 4670 5080 6301 7306 Portugal 

Prancūzija 7752 8887 9800 11555 France 

Rumunija 694 1012 1600 1988 Romania 

Slovakija 2988 3702 4740 5132 Slovakia 

Slovėnija 2794 3061 3393 4711 Slovenia 

Suomija 8044 8839 9875 11366 Finland 

Švedija 16099 16097 18941 20876 Sweden 

Vengrija 4543 5194 9148 12188 Hungary 

Vokietija 6478 6581 7149 8276 Germany 

 



45



Tiesioginės užsienio investicijos pagal pagrindines ekonominės 

veiklos rūšis 2007 m. pradžioje 

Foreign direct investment by economic activity at the beginning of 2007 

Procentai 

Per cent 

Slovakija 

Slovakia 

Slovėnija 

Slovenia 

37 

43 

1 

17 

12 

5 

6 

16 

21 

6 

16 

16 

4 

Apdirbamoji gamyba 

Manufacturing 

Lenkija 

Poland 

34 

2 17 

8 

19 

14 6 

Statyba 

Construction 

Malta 

Malta 

15 

10 

57 

12 

6 

Didmeninė ir mažmeninė 

prekyba 

Wholesale and retail 

trade 

Vengrija 

Hungary 

Lietuva 

Lithuania 

Latvija 

Latvia 

10 

2 

36 

40 

13 

9 

1 

15 

2 11 

24 

9 

11 

10 

16 

19 

21 8 

8 12 

23 

Transportas, sandėliavimas 

ir ryšiai 

Transport, storage 

and communication 

Finansinis 

tarpininkavimas 

Financial 


Kipras 

Cyprus 

3 

2 

17 

2 

38 

29 

9 

Nekilnojamasis turtas, 

nuoma 

Real estate, renting 

Estija 

Estonia 

17 

2 

10 

7 

28 

17 

19 

Kitos veiklos 

Other activities 

Čekija 

Czech 

Republic 

36 1 10 8 17 14 14 

0 20 40 60 80 100 

Procentai 

Per cent 

 



46



Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 1.1 red.) 

National version (EVRK Rev. 1.1) of NACE Rev 1.1 

Sekcijos 

kodas 

Skyriaus 

kodas 

Ekonominės veiklos rūšies 

pavadinimas 

Kind of economic activity 

A 01 + 02 Žemės ūkis, medžioklė ir 

miškininkystė 

01 Žemės ūkis, medžioklė ir susijusių 

paslaugų veikla 

02 Miškininkystė, medienos ruoša ir 

susijusių paslaugų veikla 

B 05 Žuvininkystė Fishing 

05 Žvejyba, žuvų auginimas ir 

susijusių paslaugų veikla 

C 10–14 Kasyba ir karjerų 

eksploatavimas 

10 Akmens anglių ir rusvųjų anglių 

kasyba; durpių gavyba 

11 Nevalytos naftos ir gamtinių dujų 

gavyba; paslaugų veikla, būdinga 

naftos ir dujų gavybai, išskyrus 

žvalgybą 

Agriculture, hunting and 

forestry 

Agriculture, hunting and related 

service activities 

Forestry, logging and related 

service activities 

Fishing, operation of fish 

hatcheries and fish farms; service 

activities incidental to fishing 

Mining and quarrying 

Mining of coal and lignite; 

extraction of peat 

Extraction of crude petroleum and 

natural gas; service activities 

incidental to oil and gas extraction 

excluding surveying 

12 Urano ir torio rūdų kasyba Mining of uranium and thorium 

metal ores 

13 Metalų rūdų kasyba Mining of metal ores 

14 Kita kasyba ir karjerų 

Other mining and quarrying 

eksploatavimas 

D 15–37 Apdirbamoji gamyba Manufacturing 

15 Maisto produktų ir gėrimų gamyba Manufacture of food products and 

beverages 

16 Tabako gaminių gamyba Manufacture of tobacco products 

17 Tekstilės gaminių gamyba Manufacture of textiles 

18 Drabužių siuvimas (gamyba) Manufacture of wearing apparel; 

dressing and dyeing of fur 

19 Odos ir odos dirbinių gamyba Manufacture of leather and leather 

products 

20 Medienos ir medinių dirbinių 

gamyba 

21 Plaušienos, popieriaus ir 

popieriaus gaminių gamyba 

22 Leidyba, spausdinimas ir įrašytų 

laikmenų tiražavimas 

Manufacture of wood and wood 

products 

Manufacture of pulp, paper and 

paper products 

Publishing, printing and 

reproduction of recorded media 

 

47



Sekcijos 

kodas 

Skyriaus 

kodas 


pavadinimas 

23 Kokso, rafinuotų naftos produktų ir 

branduolinio kuro gamyba 

24 Chemikalų, chemijos produktų ir 

cheminių pluoštų gamyba 

D 25 Guminių ir plastikinių dirbinių 

gamyba 

26 Kitų nemetalo mineralinių 

produktų gamyba 


Manufacture of coke, refined 

petroleum products and nuclear 

fuel 

Manufacture of chemicals, 

chemical products 

Manufacture of rubber and plastic 

products 

Manufacture of other non-metallic 

mineral products 

27 Pagrindinių metalų gamyba Manufacture of basic metals 

28 Metalo gaminių; išskyrus mašinas 

ir įrenginius, gamyba 

29 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, 

mašinų ir įrangos gamyba 

30 Įstaigos įrangos ir kompiuterių 

gamyba 


elektros mašinų ir aparatūros 

gamyba 

32 Radijo, televizijos ir ryšių įrangos 

bei aparatūros gamyba 

33 Medicinos, tiksliųjų ir optinių 

prietaisų, įvairių tipų laikrodžių 

gamyba 

34 Variklinių transporto priemonių, 

priekabų ir puspriekabių gamyba 

Manufacture of fabricated metals 

products, except machinery and 

equipment 

Manufacture of machinery and 

equipment n.e.c. 

Manufacture of office machinery 

and computers 

Manufacture of electrical 

machinery and apparatus n.e.c. 

Manufacture of radio, television 

and communication equipment 

and apparatus 

Manufacture of medical, precision 

and optical instruments, watches 

and clocks 

Manufacture of motor vehicles, 

trailers and semi-trailers 

35 Kitos transporto įrangos gamyba Manufacture of other transport 

equipment 

36 Baldų gamyba; kita, niekur kitur 

nepriskirta, gamyba 

Manufacturing of furniture; 

manufacturing n.e.c. 

37 Antrinis perdirbimas Recycling 

E 40 + 41 Elektros, dujų ir vandens 

tiekimas 

Electricity, gas and water 

supply 

40 Elektros, dujų, garo ir karšto 

vandens tiekimas 

Electricity, gas, steam and hot 

water supply 

41 Vandens rinkimas, valymas ir 

paskirstymas 

Collection, purification and 

distribution of water 

 

48

Sekcijos 

kodas 

Skyriaus 

kodas 


pavadinimas 




F 45 Statyba Construction 

G 50–52 Didmeninė ir mažmeninė 

prekyba; variklinių transporto 

priemonių ir motociklų 

remontas, asmeninių ir namų 

ūkio reikmenų taisymas 

50 Variklinių transporto priemonių ir 

motociklų pardavimas, techninė 

priežiūra ir remontas; automobilių 

degalų mažmeninė prekyba 

Wholesale and retail trade; 

repair of motor vehicles, 

motorcycles and personal and 

household goods 

Sale, maintenance and repair of 

motor vehicles and motorcycles; 

retail sale of automotive fuel 

51 Didmeninė ir komisinė prekyba Wholesale trade and commission 

trade, except of motor vehicles 

and motorcycles 

G 52 Mažmeninė prekyba; išskyrus 

variklinių transporto priemonių ir 

motociklų prekybą; asmeninių ir 

namų ūkio reikmenų taisymas 

Retail trade, except of motor 

vehicles and motorcycles; repair 

of personal and household goods 

H 55 Viešbučiai ir restoranai Hotels and restaurants 

55.10 Viešbučiai Hotels 

I 60–64 Transportas, sandėliavimas ir 

ryšiai 

60 Sausumos transportas; 

transportavimas vamzdynais 

Transport, storage and 

communication 

Land transport; transport via 

pipelines 

61 Vandens transportas Water transport 

62 Oro transportas Air transport 

63 Papildomoji ir pagalbinė 

transporto veikla; kelionių 

agentūrų veikla 

Supporting and auxiliary transport 

activities; activities of travel 

agencies 

64 Paštas ir telekomunikacijos Post and telecommunications 

J 65–67 Finansinis tarpininkavimas Financial intermediation 

65 Finansinis tarpininkavimas, 

išskyrus draudimo ir pensijų lėšų 

kaupimą 

66 Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus 

privalomąjį socialinį draudimą, 

kaupimas 

67 Pagalbinė finansinio 

tarpininkavimo veikla 

K 70–74 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir 

kita verslo veikla 

Financial intermediation, except 

insurance and pension funding 

Insurance and pension funding, 

except compulsory social security 

Activities auxiliary to financial 


Real estate, renting and 

business activities 

70 Nekilnojamojo turto operacijos Real estate activities 

 

49



Sekcijos 

kodas 

Skyriaus 

kodas 


pavadinimas 

71 Mašinų ir įrenginių be 

operatoriaus ir asmeninių bei 

namų ūkio reikmenų nuoma 

72 Kompiuteriai ir su jais susijusi 

veikla 

73 Moksliniai tyrimai ir taikomoji 

veikla 


Renting of machinery and 

equipment without operator and of 

personal and household goods 

Computers and related activities 

Research and development 

74 Kita verslo veikla Other business activities 

L 75 Viešasis valdymas ir gynyba; 

privalomasis socialinis 

draudimas 

Public administration and 

defence; compulsory social 

security 

M 80 Švietimas Education 

N 85 Sveikatos priežiūra ir socialinis Health and social work 

darbas 

O 90–93 Kita komunalinė, socialinė ir 

asmeninė aptarnavimo veikla 

90 Nuotekų ir atliekų šalinimo, 

sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir 

panaši veikla 


narystės organizacijų veikla 

92 Poilsio organizavimo, kultūrinė ir 

sportinė veikla 

Other community, social and 

personal service activities 

Sewage and refuse disposal, 

sanitation and similar activities 

Activities of membership organizations 

n.e.c. 

Recreational, cultural and sporting 

activities 

93 Kita aptarnavimo veikla Other service activities 

50




2009 


ISSN 1392-9585 

Statistikos leidinys 

lietuvių ir anglų kalba 

Atsakinga už išleidimą D. Arėškienė, tel. (8 5) 236 4623 

SL 1861. 2009-05-19. 3,25 leidyb. apsk. l. 

Tiražas 56 egz. Užsakymas 0905-01 

Išleido Statistikos departamentas 

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 

Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius 

el. p. statistika@stat.gov.lt 

www.stat.gov.lt 

51

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje Foreign Direct Investment ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?