2010 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

More documents

Recommendations

Info

I. KLIMATINIŲ VEIKSNIŲ IR SAULöS FOTOSINTETIŠKAI AKTYVIOS SPINDULIUOTöS TYRIMAI KMS TERITORIJOSE Kiekvienoje ekosistemoje yra saviti ryšiai tarp abiotinių ir biotinių jos komponentų. Tačiau pagrindiniai procesai būdingi visoms ekosistemoms yra energijos srautas, kurio šaltinis yra saul÷s spindulių energija ir ciklin÷ maisto medžiagų apytaka. Šių procesų metu fizin÷chemin÷ aplinka sąveikauja su biotine, taip sudarydama ekosistemų dinamikos pagrindą. Klimato kaitos ir jos poveikio ekosistemoms tyrimai pastaruoju laikotarpiu tampa viena iš prioritetinių tyrimų sričių. Šis poveikis nevienareikšmis. Ekosistemos, kisdamos d÷l klimato atšilimo keliamų veiksnių, turi grįžtamąjį poveikį pačiam klimatui per anglies kaupimosi ekosistemoje pokyčius, taip pažeisdamos bendrą anglies balansą. CO 2 , susikaupęs miško ekosistemose d÷l augalų fotosintez÷s, augalams kv÷puojant ir vykstant organinių medžiagų irimo procesui dirvožemyje, grįžta atgal į atmosferą. Nuo šių procesų intensyvumo priklauso anglies koncentracijos ore ir anglies kiekio sausumos ekosistemoje santykis. Šiuos procesus ypač veikia temperatūrų ir dr÷gm÷s režimai, vegetacinio laikotarpio pradžia ir trukm÷ bei daugelis kitų meteorologinių veiksnių, sąlygojamų klimato kaitos. Pateikti IPCC, kaip ir USGCRP dokumentai ir išvados, byloja, kad pastovūs ir greiti klimato pokyčiai gali ypač sutrikdyti nusistov÷jusį konkurencinį rūšių balansą miškuose. Tai gali būti miškų degradacijos, o kai kuriuose rajonuose net jų žūties priežastis. Miškų džiūvimas savo ruožtu pakeistų anglies absorbcijos ir išmetimų teritorinį balansą. Tačiau fonin÷s CO 2 koncentracijos ore Lietuvoje dar iki šiol netiriamos, nors tai yra viena iš aktualiausių pastarojo laikotarpio pasaulinių problemų. Miško ekosistemų, taršos ir meteorologiniai duomenys, papildyti CO 2 koncentracijų ore tyrimų rezultatais, sudarytų galimybę prad÷ti CO 2 poveikio miško ekosistemoms efektyvumo bendrame aplinkos natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikyje tyrimus, taip pat ir sąlygiškai natūralių miško ekosistemų anglies balanso tyrimus kintančiomis klimato sąlygomis. D÷l vegetacijos laikotarpio terminų kaitos vis aktualesni tampa ir priežemio ozono fitotoksinio poveikio augalijai tyrimai. Tai vienas pagrindinių fitotoksikantų, turinčių reikšmingą įtaką fotosintezei vykti, augalams kv÷puoti, medžiagoms pasiskirstyti ir galiausiai fitomas÷ kiekiui bei produktyvumui. Ženklią įtaką priežemio ozonas turi ir dirvožemio faunai, ypač jos rūšių įvairovei, o būtent jos rūšin÷ sud÷tis ir gausa lemia organinių medžiagų irimo greitį, t.y. CO 2 kiekio grįžimą į atmosferą. Tod÷l ozonas, sąlygodamas visas pagrindines anglies balansą formuojančias funkcijas, išlieka pagrindinis miško ekosistemų ir klimato kaitos tyrimų objektas. Tolimosios užteršto oro pernašos, lemiančios aplinkos rūgšt÷jimo procesą, o kartu ir 10
visos ekosistemos kaitą, neprarado savo aktualumo net ir įgyvendinus Geteborgo protokolo ir kitų tarptautinių įsipareigojimų reikalavimus. KM stočių oro teršalų ir iškritų iš oro duomenys įgalina vykdyti oro fonin÷s taršos kaitos analizę ir atskleisti su klimato kaita susijusių rodiklių, tokių kaip kritulių kiekio, temperatūros bei skirtingos kilm÷s oro masių įtaką foninei taršai. 1.1 Klimatinių veiksnių kaita 1994-2010 m laikotarpiu Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pateikti duomenys rodo, kad per pastaruosius 2 šimtmečius (http://www.meteo.lt/klim_lt) steb÷ti ir klimato šalt÷jimai, ir šilt÷jimai. Tačiau, palyginus pastarojo laikotarpio ir pra÷jusio šimtmečio vidurio klimatines normas, nustatytas temperatūros padid÷jimo 0,8°C per dešimtmetį tempas. Ypač pašilt÷jo žiema ir pirmoji pavasario pus÷, tačiau atv÷so ruduo. Išryšk÷jo ir regioniniai skirtumai, pvz., žiema šilt÷ja Rytų, pavasaris Vakarų ir Pietvakarių, o ruduo v÷sta Rytų Lietuvoje. Kritulių kiekio metin÷ norma Lietuvoje praktiškai nepakito, tačiau kiek pasikeit÷ jų kiekis tam tikrais laikotarpiais – padaug÷jo žiemą, o sumaž÷jo vasarą. Teritorinių požiūriu ryškesnių d÷sningumų nepasteb÷ta. Šie steb÷ti regioniniai meteorologinių veiksnių pokyčiai gali tapti pagrindiniais veiksniais miško ekosistemų kaitos pagrindin÷ms tendencijoms ir regioniniams ypatumams nustatyti. Tačiau šiuos skirtumus tik iš dalies patvirtina meteorologiniai duomenys, surinkti KMS teritorijose (mišku apaugusiame plote). Detaleswniai analizei panaudoti aplinkinių meteo stočių duomenys, kurie geriausiai atitiko meteo duomenis nustatytus KM stotyse. Tokiu būdu Aukštaitijos KMS stoties parametrus geriausiai atitiko Dūkšto MS duomenys, o Žemaitijos KMS – V÷žaičių MS duomenys. Šių stočių duomenys buvo panaudoti trūkstamiems duomenims pildyti bei duomenų sekai ilginti, nustatant galimus klimatinių veiksnių poveikiu miško ekosistemoms, ypač medžių augimui – medžių kamienų dendrochronologinei analizei. 1.1.1. Kritulių kiekio dinamika KM stočių teritorijose 1994–2010 metais kritulių kiekis ir Aukštaitijos, ir Žemaitijos monitoringo stotyse tur÷jo tendencija did÷ti. Aukštaitijos NP per paskutiniuosius 40 m. kritulių kiekis pagal Dūkšto MS duomenis di÷jo po 1 mm per metus, tačiau ši kaita buvo nereikšminga (p
Page 1: LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETA
Page 4 and 5: Santrauka Šiaur÷s šalių Ministr
Page 6 and 7: Psl. 2.3 Pagrindinių cheminių pri
Page 8 and 9: Psl. 4.5. Epifitinių kerpių rūš
Page 12 and 13: 2010 m. Aukštaitijoje iškrito dau
Page 14 and 15: 25 Aukstaitijos KMS Temperatūra 8
Page 16 and 17: ženklus oro temperatūros augimas
Page 18 and 19: neregistruojama. Paskutiniuoju 2005
Page 20 and 21: IŠVADOS Metinis kritulių kiekis p
Page 22 and 23: LT01 dirvožemio dr÷gm÷s atsargos
Page 24 and 25: 1 lentel÷. Medžiagų išplovimo i
Page 26 and 27: 0 -50 1993gruodis 1994gruodis 1995g
Page 28 and 29: LT 03 Vandens nuotekis, mm 350 300
Page 30 and 31: Naudojant duomenis apie upelio nuot
Page 32 and 33: sulfatus, K, Cl ir Si), o Žemaitij
Page 34 and 35: Taip pat šiuo prietaisu kiekvieną
Page 36 and 37: 1.3.2. ŽemaitijosKMS teritorija Ž
Page 38 and 39: 1.4 Pažemio ozono koncentracijų t
Page 40 and 41: 8 lentel÷. Siektinos vert÷s 1. Si
Page 42 and 43: UV absorbcijos ozono analizatorių
Page 44 and 45: metu rod÷ didel÷je Europos dalyje
Page 46 and 47: 1.21 pav. Sinoptin÷s situacijos ir
Page 48 and 49: Padidintų ozono koncentracijų epi
Page 50 and 51: Ozono valandinių koncentracijų da
Page 52: ugs÷jis 98,6 µg/m 3 Žmonių svei
Page 55 and 56: sezoniniai pokyčiai per šį laiko
Page 57 and 58: 1.4.3 Ozono koncentracijų kaita ko
Page 59 and 60: Ozono koncentracijos, µg/m 3 220 2
Page 61:
ozono vidutinių koncentracijų ma
Page 64 and 65:
Gruntinis vanduo visuose gręžiniu
Page 66 and 67:
Padid÷jus vietinei teršalų emisi
Page 68 and 69:
dinamiškumo, ir nuolat vykstanči
Page 70 and 71:
mažesn÷s nei 2010 m. vidutin÷s S
Page 72 and 73:
Koncentracija, ugS(N)/m3 5.5 5.0 4.
Page 74 and 75:
Europos rajonų sausio 18 -21 dieno
Page 76 and 77:
Atmosferos tyrimų st. Preila (LT15
Page 78 and 79:
Žemaitijos IMS (LT03) Atmosferos t
Page 80 and 81:
2010.03 0.25 0.36 1.01 0.52 0.76 20
Page 82 and 83:
Koncentracija, ugS(N)/m3 1.6 1.4 1.
Page 84 and 85:
KLoncentracija, ugS/m3 3.5 3.0 2.5
Page 86 and 87:
• SO 2 ir aer.SO 4 koncentracijų
Page 88 and 89:
kritulių cheminei sud÷čiai ir te
Page 90 and 91:
Koncentracija, mg/l 1.6 1.4 1.2 1.0
Page 92 and 93:
6.5 Žemaitijos IMS, 2010 m. 90 6.0
Page 94 and 95:
Kritulių kiekis, mm/m÷n. 200 180
Page 96 and 97:
Nuo geguž÷s m÷n., prasid÷jus li
Page 98 and 99:
3 lentel÷. Pagrindinių cheminių
Page 100 and 101:
Koncentracija, mgS/l -2 SO 4 2.5 Au
Page 102 and 103:
• Kritulių metin÷s pH vert÷s r
Page 104 and 105:
atmosferos ant lajos. Tod÷l duomen
Page 106 and 107:
4 lentel÷. pH ir pagrindinių chem
Page 108 and 109:
Srautas (mg/m2*metus) 900 800 700 6
Page 110 and 111:
vietoje. Kelis kartus didesn÷s Na
Page 112 and 113:
Koncentracija, mg/l 2.5 2.0 1.5 1.0
Page 114 and 115:
Aukštaitijoje vyrauja pušynai, o
Page 116 and 117:
2.4. Gruntinio, dirvožemio bei pav
Page 118 and 119:
Aukštaitijos KMS Žemaitijos KMS 8
Page 120 and 121:
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
124 LT01 LT03 0 2 4 6 8 10 1 9 9 8
Page 126 and 127:
126 LT01 LT03 0 1 2 3 4 5 6 7 1 9 9
Page 128 and 129:
Azoto junginių koncentracijos 2-3
Page 130 and 131:
30 25 20 15 10 5 0 SO 4 , mg/l 1994
Page 132 and 133:
2.5. Medžiagų balanso išnešimo
Page 134 and 135:
20 18 16 Visuminio P srautas LT01 1
Page 136 and 137:
2010 m. mineralinio azoto balansas
Page 138 and 139:
Visuminis azotas Azotas (NO3N+NH4N)
Page 140 and 141:
2.5.4 Dirvožemio savyb÷s. Pirmini
Page 142 and 143:
2.6 Pagrindinių maistinių element
Page 144 and 145:
Kalis protoplazmoje ir kitose ląst
Page 146 and 147:
Koncentracija, mg/kg 400 300 200 10
Page 148 and 149:
Koncentracija, mg/kg 400 300 200 10
Page 150 and 151:
Koncentracija, g/kg 2,5 2,0 1,5 1,0
Page 152 and 153:
Koncentracija, mg/kg 10000 8000 600
Page 154 and 155:
N koncentracija, g/kg 14 12 10 8 6
Page 156 and 157:
Koncentracija, g/kg 30 25 20 15 10
Page 158 and 159:
Kalcio ir natrio koncentracijų tra
Page 160 and 161:
Bendrojo azoto kiekis nuokritose š
Page 162 and 163:
2.7. KMS teritorijoje augančių me
Page 164 and 165:
Aukštaitijos KMS 1 ha teritorijoje
Page 166 and 167:
Skersplotis, m2/ha 25 20 15 10 5 0
Page 168 and 169:
1 lentel÷. Aukštaitijos IMS basei
Page 170 and 171:
2 lentel÷. Žemaitijos IMS baseino
Page 172 and 173:
172
Page 174 and 175:
iki 186 t/ha, tačiau paskutiniuoju
Page 176 and 177:
Skerspločio prieaugis, mm 2 per m.
Page 178 and 179:
2.9. Oro teršalų, šlapiųjų iš
Page 180 and 181:
Upelių vandens rūgštingumas 2010
Page 182 and 183:
kg azoto, 2,9 kg kalio, 5,5 kg kalc
Page 184 and 185:
LITERATŪRA Bagdžiūnait÷-Litvina
Page 186 and 187:
samanose maž÷jimo tendencijos [12
Page 188 and 189:
transformacijos tyrimo programą EU
Page 190 and 191:
uvo įvertinti iš surinkto krituli
Page 192 and 193:
3.2a lentel÷. Sunkiųjų metalų b
Page 194 and 195:
194 Iš 3 lentel÷s duomenų matyti
Page 196 and 197:
Kiekis, µg m -2 m÷n. -1 Pb 1000 9
Page 198 and 199:
Koreliacijos koeficientų tarp sunk
Page 200 and 201:
3.2 Sunkieji metalai geosistemoje S
Page 202 and 203:
202 Aukštaitijos KMS Žemaitijos K
Page 204 and 205:
2010 m. buvo stebim,as sunkiųjų m
Page 206 and 207:
206 7. German J., Svensson G. (2002
Page 208 and 209:
160 140 120 100 80 60 40 20 0 Iš v
Page 210 and 211:
10 9 Cu Pb Cd Cr Koncentracija, mg/
Page 212 and 213:
Tokių elementų, kaip cinko (Zn),
Page 214 and 215:
siek÷ 500g/m2. Manome, kad reikšm
Page 216 and 217:
2,0 Cu Pb Cd Cr Metalų srautas, mg
Page 218 and 219:
Koncentracija, mg/kg 0,5 0,4 0,3 0,
Page 220 and 221:
IŠVADOS 1. Aukštaitijos KMS perbr
Page 222 and 223:
3.5 Sunkieji metalai samanose Atmos
Page 224 and 225:
Žemaitijos KMS yra labiau teršiam
Page 226 and 227:
3.6 Trace metal budgets for foreste
Page 228 and 229:
Introduction Metals have accumulate
Page 230 and 231:
Results used in this study have bee
Page 232 and 233:
AT01, Zöbelboden,beech 1.09 0.73 0
Page 234 and 235:
Figure 3. Lead balances for the Fin
Page 236 and 237:
SE 04, Hg SE 14, Hg TF TF LF LF TF+
Page 238 and 239:
the same range as EMEP values for P
Page 240 and 241:
under which LF and TF occur is impo
Page 242 and 243:
3.7. Sunkiųjų metalų srautų mi
Page 244 and 245:
244
Page 246 and 247:
1.1 lentel÷. Aukštaitijos komplek
Page 248 and 249:
248 2000 m. užfiksuotas pakartotin
Page 250 and 251:
1.2 lentel÷. Žemaitijos kompleksi
Page 252 and 253:
sumaž÷jo nuo 24% iki 20,7%. Kaip
Page 254 and 255:
4.2. Medynų būkl÷ augalijos tyri
Page 256 and 257:
Žuvusių medžių skaičius, % . N
Page 258 and 259:
Defoliacija, % 40 30 20 10 Aukštai
Page 260 and 261:
Didžiausias neigiamas defoliacijos
Page 262 and 263:
4.3. Medžių pažeidimai KMS terit
Page 264 and 265:
Aukštaitijos KMS 1 2 7% 7% 5% 1% 3
Page 266 and 267:
Nustatyta, kad dažniausiai pasikar
Page 268 and 269:
2. Aukštaitijos KMS daugiausiai pa
Page 270 and 271:
4.4. Žaliųjų oro dumblių gausa
Page 272 and 273:
4.5. Epifitinių kerpių rūšin÷
Page 274 and 275:
4.5.1. Epifitinių kerpių rūšin
Page 276 and 277:
4.6 Žolin÷s augmenijos tyrimai pa
Page 278 and 279:
priežastimis. 1993-2010 metais vyk
Page 280 and 281:
% 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0
Page 282 and 283:
35 30 25 20 % 15 10 5 0 1994 1995 1
Page 284 and 285:
Aukštaitijos ITS-102 intensyvaus 2
Page 286 and 287:
25 20 15 10 5 0 1994 1995 1996 1997
Page 288 and 289:
Per tyrimų laikotarpį išryšk÷j
Page 290 and 291:
PRIEDAS 2 AUKŠTAITIJA - 100 ITS MO
Page 292 and 293:
Viola riviniana 0,08 2 Viola epipsi
Page 294 and 295:
Žemaitijos stacionare bendras med
Page 296 and 297:
Remiantis atliktais Aukštaitijos i
Page 298 and 299:
jų pažeidimus, sąlygojamus aplin
Page 300 and 301:
pokyčiais bei kenk÷jų pažeidima
Page 302 and 303:
ezultatai. Pirmą kartą išaiškin
Page 304 and 305:
1 0,8 Aukštaitijos KMS Koreliacijo
Page 306 and 307:
0,8 Žemaitijos KMS 0,6 Koreliacijo
Page 308 and 309:
1996; 1997; De Vries et al., 2000).
Page 310 and 311:
Koreliacijos koeficientai 0,5 0,4 0
Page 312 and 313:
Jautriausiai į meteorologinių vei
Page 314 and 315:
odyklių pokyčius. Pgal SRES A1 B
Page 316 and 317:
5.3. Kompleksiškas regioninio oro
Page 318 and 319:
visuose poveikiuose su tirtomis rū
Page 320 and 321:
Fvisų = 25,55+0.0032×Kr (IX-IV) -
Page 322 and 323:
ūgščiosios iškritos šiame regi
Page 324 and 325:
spygliuočiams. Palaipsniui vis rei
Page 326 and 327:
1963; Ozolinčius 1998), o gausesni
Page 328 and 329:
pirma aplinkos užterštumo rodikli
Page 330 and 331:
330
Page 332 and 333:
W.: 2003a, ‘Intensive monitoring
Page 334 and 335:
334
Page 336 and 337:
I. KLIMATINIŲ VEIKSNIŲ IR SAULöS
Page 338 and 339:
Per pastaruosius 5 metus nenustatyt
Page 340 and 341:
II. ORO TERŠALŲ, ŠLAPIŲJŲ IŠK
Page 342 and 343:
Upelių vandens rūgštingumas 2010
Page 344 and 345:
kg azoto, 2,9 kg kalio, 5,5 kg kalc
Page 346 and 347:
III. SUNKIŲJŲ METALŲ SRAUTAI, J
Page 348 and 349:
348
Page 350 and 351:
stebimas atvirkštinis procesas, me
Page 352 and 353:
krituliais patenkančius įvairius
Page 354 and 355:
patvirtintas teiginys, kad rūgšt
Page 356 and 357:
spygliuočių medžių lajų defoli
Page 358:
maž÷jimas sieros ir amonio sraut
show all

2010 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?