- Page 1: LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETA
- Page 5 and 6: Turinys I II Psl. ĮVADAS . . . . .
- Page 7 and 8: Psl. 3.2 Sunkieji metalai geosistem
- Page 9 and 10: ĮVADAS Aštuntajame dešimtmetyje
- Page 11 and 12: visos ekosistemos kaitą, neprarado
- Page 13 and 14: 600 Krituliai Žemaitijos KMS 1200
- Page 15 and 16: mažiau - po 0,53 °C per 10 m., pa
- Page 17 and 18: Reikšmingiausias pokytis registruo
- Page 19 and 20: vidurkį, 1,60 mg/l. Mažiausiai de
- Page 21 and 22: 1.2. Vandens balansas pagrindin÷se
- Page 23 and 24: 150 Srautas dirvožemyje, mm 100 50
- Page 25 and 26: Žemaitijos KMS (2 lentel÷je) vand
- Page 27 and 28: 10 LT 01 Vandens sunkimosi intensyv
- Page 29 and 30: 2.2.3 Upelio vandens ir kitos vande
- Page 31 and 32: Upelių vandens fizikiniai duomenys
- Page 33 and 34: 1.3. Fotosintetiškai aktyvios saul
- Page 35 and 36: 5 lentel÷. FAR pagrindinių kompon
- Page 37 and 38: medžių skaičiaus, lapijos mas÷s
- Page 39 and 40: Atmosferos ozono monitoringas yra n
- Page 41 and 42: Remiantis 2001/81/EB Direktyva bei
- Page 43 and 44: Ozono koncentracijos duomenų anali
- Page 45 and 46: 1.20 pav. Ozono koncentracijų vir
- Page 47 and 48: 1.23 pav. Oro masių pernašos atga
- Page 49 and 50: 1.26 pav. Oro masių pernašos atga
- Page 51 and 52: Pažemio ozono koncentracijos stati
- Page 54 and 55:
Gyventojų informavimo slenkstis (1
- Page 56 and 57:
Neringoje. Pikinių ozono koncentra
- Page 58 and 59:
1.31 pav. Ozono koncentracijos vidu
- Page 60 and 61:
IŠVADOS Vidutin÷ metin÷ ozono ko
- Page 63 and 64:
1.5. Tyrimo rezultatų apibendrinim
- Page 65 and 66:
Per pastaruosius 5 metus nenustatyt
- Page 67 and 68:
II. ORO TERŠALŲ, ŠLAPIŲJŲ IŠK
- Page 69 and 70:
institute, ekstrahuojant 24 valanda
- Page 71 and 72:
NO 2 koncentracijos nuo kovo iki la
- Page 73 and 74:
Koncentracija, ugN/m3 1.6 1.4 1.2 1
- Page 75 and 76:
Atmosferos tyrimų st. Preila (LT15
- Page 77 and 78:
Atmosferos tyrimų st. Preila (LT15
- Page 79 and 80:
2 lentel÷. Teršalų vidutin÷s m
- Page 81 and 82:
Koncentracija, ugS/m3 SO 2 , 2010 m
- Page 83 and 84:
Koncentracija, ugS/m3 3.0 2.5 2.0 1
- Page 85 and 86:
Koncentracija, ugN/m3 4.5 4.0 3.5 3
- Page 87 and 88:
2.2 Pagrindinių cheminių priemai
- Page 89 and 90:
Darbo rezultatai. Pagrindinių chem
- Page 91 and 92:
pav.) matomi didelių koncentracij
- Page 93 and 94:
Atmosferos tyrimų stotis Preiloje,
- Page 95 and 96:
Koncentracija, mgS/l SO 4 , 2010 m.
- Page 97 and 98:
1 lentel÷. Pagrindinių cheminių
- Page 99 and 100:
2.31 pav. Pagrindinių cheminių pr
- Page 101 and 102:
Išvados Vertinant cheminių priema
- Page 103 and 104:
2.3. Pagrindinių cheminių priemai
- Page 105 and 106:
siejamas tiek su nuplovimu nuo lajo
- Page 107 and 108:
5 lentel÷. Kritulių kiekio ir pag
- Page 109 and 110:
Nagrin÷jant sulfatų koncentracij
- Page 111 and 112:
7 lentel÷. Kritulių kiekio ir pag
- Page 113 and 114:
paklotę pateko 1038 mgN/m 2 , tai
- Page 115 and 116:
2. R. O. Gilbert, (1987). Statistic
- Page 117 and 118:
visuminį aliuminio kiekį, o nuo 2
- Page 119 and 120:
Aukštaitijos KMS Žemaitijos KMS 1
- Page 121 and 122:
Aukštaitijos KMS Žemaitijos KMS 5
- Page 123 and 124:
2.4.2. Gruntinio vandens savyb÷s 2
- Page 125 and 126:
125 LT01 LT03 0 10 20 30 40 50 60 7
- Page 127 and 128:
127 LT01 LT03 0 100 200 300 1 9 9 8
- Page 129 and 130:
0 .015 0 .010 Vidutinis debitas, m
- Page 131 and 132:
250 200 150 100 50 0 Al, mg/l*1000
- Page 133 and 134:
180 150 Organinio N srautas LT01 12
- Page 135 and 136:
250 200 Sulfatų S srautas LT01 0-2
- Page 137 and 138:
2.5.3. Medžiagų išnešimas upeli
- Page 139 and 140:
Upelio nuot÷kis Aukštaitijos moni
- Page 141 and 142:
IŠVADOS 1. Dirvožemio vandens pH
- Page 143 and 144:
Lauko darbų metodika: Analizuojami
- Page 145 and 146:
(1,4 g/kg), kiek mažesn÷s - pirm
- Page 147 and 148:
6 Kalis 8 Kalcis K koncentracija, g
- Page 149 and 150:
Kalcio koncentracijų kaitoje būdi
- Page 151 and 152:
N koncentracija, g/kg 30 25 20 15 1
- Page 153 and 154:
spygliuose. Per tiriamąjį laikota
- Page 155 and 156:
Ca koncentracija, g/kg 8 Ca = -0,5x
- Page 157 and 158:
2.6.3 Pagrindinių elementų transf
- Page 159 and 160:
2 1 Pokytis, kartais 1 0 -1 -2 -3 -
- Page 161 and 162:
Išaiškinta, kad pagrindinių elem
- Page 163 and 164:
elementų medžių biomas÷je nusta
- Page 165 and 166:
2.7.2. Žemaitijos KMS teritorijos
- Page 167 and 168:
Apskaičiavus augančių medžių s
- Page 169 and 170:
1 lentel÷s tęsinys. 1994 1999 200
- Page 171 and 172:
2 lentel÷s tęsinys. 1994 1999 200
- Page 173 and 174:
IŠVADOS Apibendrinus atliktus rezu
- Page 175 and 176:
2.8 Intensyviai besikeičiančių k
- Page 177 and 178:
177
- Page 179 and 180:
Metin÷ sulfatų (SO -2 4 ) koncent
- Page 181 and 182:
Aukštaitijos KMS teritorijoje auga
- Page 183 and 184:
Išaiškinta, kad pagrindinių elem
- Page 185 and 186:
III. SUNKIŲJŲ METALŲ SRAUTAI, J
- Page 187 and 188:
3.1 Sunkiųjų metalų ir policikli
- Page 189 and 190:
Atmosferos aerozolio dalelių bandi
- Page 191 and 192:
išskyrus Hg, procentines pokyčio
- Page 193 and 194:
Iš 3 lentel÷s duomenų matyti, ka
- Page 195 and 196:
9 8 7 6 Aukštaitijos IMS Žemaitij
- Page 197 and 198:
Paveiksle 3.1 pateikta sunkiųjų m
- Page 199 and 200:
atmosferos srauto dalį, apie 13-16
- Page 201 and 202:
2010 metais sunkiųjų metalų konc
- Page 203 and 204:
3.2.2 Sunkieji metalai gruntiniuose
- Page 205 and 206:
2008 m. Žemaitijos metais iki did
- Page 207 and 208:
3.3. Nuokritų ir su jomis į dirvo
- Page 209 and 210:
Nustatyta, kad 2006 m. nuokritų ki
- Page 211 and 212:
1,0 Metalų srautas, mg/m 2 0,8 0,6
- Page 213 and 214:
3.3.2. Žemaitijos KMS nuokritų ty
- Page 215 and 216:
Koncentracija, mg/kg 0,4 0,3 0,2 0,
- Page 217 and 218:
3.10 lentel÷. Metalo srauto su nuo
- Page 219 and 220:
Matalo srautas, mg/m 2 0,20 0,15 0,
- Page 221 and 222:
3.4 Sunkieji metalai dirvožemyje.
- Page 223 and 224:
1 lentel÷. Sunkiųjų metalų kait
- Page 225 and 226:
Literatūra 1. M.L.Lee, M.V. Novotn
- Page 227 and 228:
97% of input, was reported from Swe
- Page 229 and 230:
dry) was collected, usually monthly
- Page 231 and 232:
SE 04 Mixed mesic coniferous forest
- Page 233 and 234:
Figure 2. Lead and cadmium balances
- Page 235 and 236:
Cu displayed large variation in the
- Page 237 and 238:
determined dry deposition to bulk d
- Page 239 and 240:
al 1992, Bergkvist 2001, Eriksson 2
- Page 241 and 242:
Kram, P., Beudert, B., Cervenkova,
- Page 243 and 244:
Nuokritos vienas iš sunkiųjų met
- Page 245 and 246:
IV. MIŠKO EKOSISTEMŲ MONITORINGAS
- Page 247 and 248:
Lajų defoliacija, % 28 26 24 22 20
- Page 249 and 250:
4.1.2. Žemaitijos KMS medynų būk
- Page 251 and 252:
30 25 20 15 Paptrastoji pušis Laj
- Page 253 and 254:
trunkanti žiema taip pat gal÷jo t
- Page 255 and 256:
Aukštaitijos KMS antras stacionara
- Page 257 and 258:
Defoliacija, % 60 50 40 30 20 10 Au
- Page 259 and 260:
4.2.2 Medyno būkl÷ Žemaitijos KM
- Page 261 and 262:
Palyginus eglių defoliaciją tyrim
- Page 263 and 264:
Darbo rezultatai Vienas iš svarbia
- Page 265 and 266:
4.3.2 Žemaitijos KMS medžių paž
- Page 267 and 268:
Dažnumas, % 100% 80% 60% 40% 20% 0
- Page 269 and 270:
269
- Page 271 and 272:
Stebimų eglių defoliacija tiriamu
- Page 273 and 274:
Pirmieji kerpių tyrimai Aukštaiti
- Page 275 and 276:
pagrindin÷ priežastis buvo intens
- Page 277 and 278:
2010 metais birželio m÷nesio antr
- Page 279 and 280:
% 100,00 90,00 80,00 70,00 60,00 50
- Page 281 and 282:
Corylus avellana, Crepis paludosa,
- Page 283 and 284:
Aukštaitijos ITS-102 tyrimo laukel
- Page 285 and 286:
Žolių ir krūmokšnių ardo proje
- Page 287 and 288:
Samanų arde dažniausios buvo Brac
- Page 289 and 290:
PRIEDAS 1 PRIEDAI ŽEMAITIJOS ITS M
- Page 291 and 292:
PRIEDAS 3 AUKŠTAITIJA - 102 ITS MO
- Page 293 and 294:
4.7. Miško ekosistemų biotos komp
- Page 295 and 296:
6 metų pažeidimų tyrimo rezultat
- Page 297 and 298:
5. APLINKOS NATŪRALIŲ IR ANTROPOG
- Page 299 and 300:
pernašų, ozono ir sunkiųjų meta
- Page 301 and 302:
Koreliacijos koeficientas Correlati
- Page 303 and 304:
0,8 0,6 Aukštaitijos KMS Koreliaci
- Page 305 and 306:
5.1.2. Žemaitijos KMS miškų būk
- Page 307 and 308:
Tiesioginis ryšys, kaip ir Aukšta
- Page 309 and 310:
5.2.1. Meteorologinių veiksnių po
- Page 311 and 312:
0,8 0,6 Aukštaitijos KMS Koreliaci
- Page 313 and 314:
temperatūra - rudens sezono temper
- Page 315 and 316:
Meteorologin÷s sąlygos, d÷l šak
- Page 317 and 318:
koncentracijų krituliuose augimas
- Page 319 and 320:
sąveiką trap meteorologinių para
- Page 321 and 322:
Aplinkos veiksniai turintys reikšm
- Page 323 and 324:
Gruntinio vandens parametrų ir tir
- Page 325 and 326:
ezultatai rodo, kad miškų būkl÷
- Page 327 and 328:
Vegetacijos laikotarpio kritulių k
- Page 329 and 330:
komponentai paaiškino iki 79 % pu
- Page 331 and 332:
LITERATŪRA Aber, J. D. (1992). Nit
- Page 333 and 334:
Lindberg, N. and Persson, T. 2004.
- Page 335 and 336:
MIŠKO EKOSISTEMŲ SUMEDöJUSIOS AU
- Page 337 and 338:
Gruntinis vanduo visuose gręžiniu
- Page 339 and 340:
339
- Page 341 and 342:
Metin÷ sulfatų (SO -2 4 ) koncent
- Page 343 and 344:
Aukštaitijos KMS teritorijoje auga
- Page 345 and 346:
Išaiškinta, kad pagrindinių elem
- Page 347 and 348:
Nuokritos vienas iš sunkiųjų met
- Page 349 and 350:
IV. MIŠKO EKOSISTEMŲ MONITORINGAS
- Page 351 and 352:
sumaž÷jo v÷javartų ir kamieno s
- Page 353 and 354:
kenk÷jų invazijai (Grodzki et al.
- Page 355 and 356:
Pušų, kaip labiausiai paplitusių
- Page 357 and 358:
koncentracijų įvairiuose substrat