1.3.2. ŽemaitijosKMS teritorija Žemaitijos KMS fotosintetiškai aktyvios saul÷s spinduliuot÷s matavimai atlikti 28 tyrimo ploteliuose. Likusiuose 7-se ploteliuose, d÷l suardytos medyno struktūros vykdyti šiuo laikotarpiu FAS matavimus netikslinga. FAS praleidimo po lajomis koeficientas bei lapijos paviršiaus indeksas (LAI) pateikti 5.2 lentel÷je, o jų kaita 6 lentel÷je. 6 lentel÷. FAR pagrindinių komponentų reikšm÷s Žemaitijos KMS <strong>2010</strong>m. Plotelio FAR reikšm÷s, (µmol/m 2 ) FAR koefucientai numeris Vid Max Min St.nuokr. Glaudumas Struktūra FAR_kof k LAI Ž_02 140,7 235 92 55,9 2,3 2,6 0,44 0,659 1,28 Ž_03 28,0 53 15 12,2 11,0 3,5 0,09 0,667 3,75 Ž_04 10,6 19 3 5,8 3,5 6,3 0,29 0,636 2,04 Ž_05 18,4 27 13 5,3 2,7 2,1 0,37 0,530 1,91 Ž_06 51,9 73 23 17,9 1,9 3,2 0,52 0,549 1,22 Ž_07 Ž_08 16,1 27 8 7,1 5,9 3,4 0,17 0,502 3,56 Ž_09 10,7 24 3 8,4 5,8 8,0 0,17 0,629 2,89 Ž_10 Ž_11 Ž_12 10,3 19 3 7,1 2,4 6,3 0,41 0,528 1,71 Ž_13 53,1 67 43 9,3 3,4 1,6 0,30 0,551 2,25 Ž_14 103,6 163 65 36,8 4,2 2,5 0,24 0,634 2,34 Ž_15 29,9 49 15 12,0 3,2 3,3 0,31 0,505 2,31 Ž_16 2,1 3 1 1,1 28,0 3,0 0,04 0,528 6,40 Ž_17 150,6 563 41 186,9 4,0 13,7 0,25 0,665 2,16 Ž_18 88,0 124 47 30,7 2,3 2,6 0,44 0,598 1,41 Ž_19 71,0 97 49 18,5 2,8 2,0 0,36 0,602 1,77 Ž_20 44,3 121 23 34,6 9,6 5,3 0,10 0,583 3,97 Ž_21 Ž_22 Ž_23 11,6 25 2 7,3 2,4 12,5 0,41 0,542 1,66 Ž_24 11,7 17 3 6,2 128,0 5,7 0,01 0,644 7,81 Ž_25 558,3 1500 63 546,0 2,7 23,8 0,37 0,634 1,61 Ž_26 126,7 233 55 71,5 1,6 4,2 0,63 0,631 2,75 Ž_27 260,0 725 45 238,7 3,2 16,1 0,32 0,588 2,01 Ž_28 85,1 117 64 17,7 12,5 1,8 0,08 0,600 4,32 Ž_29 Ž_30 30,1 68 5 20,6 2,3 13,6 0,44 0,549 1,51 Ž_31 108,7 167 39 48,6 1,7 4,3 0,57 0,590 0,97 Ž_32 Ž_34 202,3 539 44 158,9 2,7 12,3 0,37 0,625 1,65 Ž_35 53,9 75 23 18,4 1,5 3,3 0,65 0,627 0,71 Ž_36 20,0 35 5 9,4 4,7 7,0 0,22 0,631 2,52 Ž_37 113,9 175 71 44,2 1,8 2,5 0,57 0,655 0,89 Vidut. 86,1 191 31 58,5 9,2 6,3 0,33 0,596 2,41 Ankstesnių <strong>tyrimų</strong> rezultatai parod÷, kad tarp lapijos paviršiaus ploto indekso ir medyno produktyvumo bei būkl÷s parametrų ryšys daugelyje atveju yra patikimas, tačiau nežymiai silpnesnis už ryšį tarp originalių FAS išmatuotų reikšmių ir tokių medyno parametrų, kaip medžių skaičius ir skerspločių suma. Patikimi ryšiai nustatyti tarp gyvų 36
medžių skaičiaus, lapijos mas÷s bei medyno biomas÷s ir FAS parametrų. Lapijos paviršiaus ploto indeksui did÷jant bei FAS po medyno danga maž÷jant, medžių bei lapijos biomas÷ kartu su medyno lajų glaudumu bei medžių skerspločių suma did÷ja. 2008 m. Žemaitijos KMS baseine, skirtingai nei ankstesniais metais, v÷l did÷jo medžių glaudumas bei LAI, kas rodo apie bendros lapijos mas÷s padid÷jimą. Žemaitijos KMS baseine tirti rodikliai did÷jo žymiai reikšmingiau negu Aukštaitijos KMS ir LAI pirmą kartą viršijo Aukštaitijos KMS medynų LAI. 2009 m. Aukštaitijos ir Žemaitijos KMS baseinuose augančių medžių lapijos indeksas, nustatytas pagal sugertos FAR spinduliuot÷s kiekį, maž÷jo. Palyginus gautus indeksus tarp stočių, nustatyta, kad Žemaitijos KMS baseine augančių medžių lapijos indeksas didesnis negu Aukštaitijos KMS, ką patvirtina ir medžių lajų defoliacijos duomenys. Paskutiniaisiais metais, kada lapijos indeksas Žemaitijos KMS prad÷jo viršyti lapijos indeksą medžių augančių Aukštaitijos KMS, jų lajų būkl÷ taip pat tapo geresn÷. Tod÷l būtų galima teigti, kad FAR matavimai atspindi tirtų miškų būklę ir produktyvumą. 7 lentel÷. FAR pagrindinių komponentų reikšmių palyginimas. Metai KMS Vid Max Min Std dev. Glaudumas Struktūra FAR_kof LAI 2003 LT-01 65 159 15 55 35,9 19,9 0,06 3,72 2004 LT-01 56 105 24 30 6,3 5,5 0,24 1,88 2005 LT-01 90 220 27 71 15,8 12,4 0,16 3,43 2006 LT-01 105 253 29 84 18,2 13,8 0,11 4,22 2007 LT-01 76 136 39 36 7,1 3,9 0,20 2,20 2008 LT-01 111 287 26 99 12,7 13,2 0,14 3,59 2009 LT-01 107 263 34 86 9,0 9,4 0,21 2,98 <strong>2010</strong> LT-01 102 218 42 64 7,7 6,3 0,21 2,92 2002 LT-03 169 346 58 108 11,3 9,3 0,17 2,49 2004 LT-03 76 125 44 29 4,4 4,8 0,29 1,58 2005 LT-03 122 291 45 91,0 8,3 11,3 0,25 2,89 2006 LT-03 95 150 54 34,5 5,5 3,4 0,27 2,62 2007 LT-03 106 205 51 56,1 6,7 4,4 0,25 2,19 2008 LT-03 143 393 27 140,1 21,6 17,1 0,13 4,45 2009 LT-03 83 216 27 67,4 14,4 11,8 0,18 3,82 <strong>2010</strong> LT-03 86 191 31 58,5 9,2 6,3 0,33 2,51 duomenyse. <strong>2010</strong> m. Žemaitijos KMS būkl÷ pablog÷jo kas ir atsispind÷jo FAR matavimo IŠVADA <strong>2010</strong> m. Žemaitijos KMS baseinuose augančių medžių lapijos indeksas, nustatytas pagal sugertos FAR spinduliuot÷s kiekį toliau maž÷jo. Didžiausią įtaką šiam procesui tur÷jo d÷l žiev÷graužio tipografo žalos pra÷jusiais metais išdžiūvę medžiai ir pakankamai gausios v÷javartos ir snieglaužos. Aukštaitijos KMS FAR ir LAI išliko stabilūs. Išanalizavus šių rodiklių kaitos ypatumus, būtų galima teigti, kad FAR matavimai pakankamai gerai atspindi tirtų miškų būklę ir produktyvumą. 37
- Page 1: LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETA
- Page 4 and 5: Santrauka Šiaur÷s šalių Ministr
- Page 6 and 7: Psl. 2.3 Pagrindinių cheminių pri
- Page 8 and 9: Psl. 4.5. Epifitinių kerpių rūš
- Page 10 and 11: I. KLIMATINIŲ VEIKSNIŲ IR SAULöS
- Page 12 and 13: 2010 m. Aukštaitijoje iškrito dau
- Page 14 and 15: 25 Aukstaitijos KMS Temperatūra 8
- Page 16 and 17: ženklus oro temperatūros augimas
- Page 18 and 19: neregistruojama. Paskutiniuoju 2005
- Page 20 and 21: IŠVADOS Metinis kritulių kiekis p
- Page 22 and 23: LT01 dirvožemio dr÷gm÷s atsargos
- Page 24 and 25: 1 lentel÷. Medžiagų išplovimo i
- Page 26 and 27: 0 -50 1993gruodis 1994gruodis 1995g
- Page 28 and 29: LT 03 Vandens nuotekis, mm 350 300
- Page 30 and 31: Naudojant duomenis apie upelio nuot
- Page 32 and 33: sulfatus, K, Cl ir Si), o Žemaitij
- Page 34 and 35: Taip pat šiuo prietaisu kiekvieną
- Page 38 and 39: 1.4 Pažemio ozono koncentracijų t
- Page 40 and 41: 8 lentel÷. Siektinos vert÷s 1. Si
- Page 42 and 43: UV absorbcijos ozono analizatorių
- Page 44 and 45: metu rod÷ didel÷je Europos dalyje
- Page 46 and 47: 1.21 pav. Sinoptin÷s situacijos ir
- Page 48 and 49: Padidintų ozono koncentracijų epi
- Page 50 and 51: Ozono valandinių koncentracijų da
- Page 52: ugs÷jis 98,6 µg/m 3 Žmonių svei
- Page 55 and 56: sezoniniai pokyčiai per šį laiko
- Page 57 and 58: 1.4.3 Ozono koncentracijų kaita ko
- Page 59 and 60: Ozono koncentracijos, µg/m 3 220 2
- Page 61: ozono vidutinių koncentracijų ma
- Page 64 and 65: Gruntinis vanduo visuose gręžiniu
- Page 66 and 67: Padid÷jus vietinei teršalų emisi
- Page 68 and 69: dinamiškumo, ir nuolat vykstanči
- Page 70 and 71: mažesn÷s nei 2010 m. vidutin÷s S
- Page 72 and 73: Koncentracija, ugS(N)/m3 5.5 5.0 4.
- Page 74 and 75: Europos rajonų sausio 18 -21 dieno
- Page 76 and 77: Atmosferos tyrimų st. Preila (LT15
- Page 78 and 79: Žemaitijos IMS (LT03) Atmosferos t
- Page 80 and 81: 2010.03 0.25 0.36 1.01 0.52 0.76 20
- Page 82 and 83: Koncentracija, ugS(N)/m3 1.6 1.4 1.
- Page 84 and 85: KLoncentracija, ugS/m3 3.5 3.0 2.5
- Page 86 and 87:
• SO 2 ir aer.SO 4 koncentracijų
- Page 88 and 89:
kritulių cheminei sud÷čiai ir te
- Page 90 and 91:
Koncentracija, mg/l 1.6 1.4 1.2 1.0
- Page 92 and 93:
6.5 Žemaitijos IMS, 2010 m. 90 6.0
- Page 94 and 95:
Kritulių kiekis, mm/m÷n. 200 180
- Page 96 and 97:
Nuo geguž÷s m÷n., prasid÷jus li
- Page 98 and 99:
3 lentel÷. Pagrindinių cheminių
- Page 100 and 101:
Koncentracija, mgS/l -2 SO 4 2.5 Au
- Page 102 and 103:
• Kritulių metin÷s pH vert÷s r
- Page 104 and 105:
atmosferos ant lajos. Tod÷l duomen
- Page 106 and 107:
4 lentel÷. pH ir pagrindinių chem
- Page 108 and 109:
Srautas (mg/m2*metus) 900 800 700 6
- Page 110 and 111:
vietoje. Kelis kartus didesn÷s Na
- Page 112 and 113:
Koncentracija, mg/l 2.5 2.0 1.5 1.0
- Page 114 and 115:
Aukštaitijoje vyrauja pušynai, o
- Page 116 and 117:
2.4. Gruntinio, dirvožemio bei pav
- Page 118 and 119:
Aukštaitijos KMS Žemaitijos KMS 8
- Page 120 and 121:
Aukštaitijos KMS Žemaitijos KMS 1
- Page 122 and 123:
Aukštaitijos KMS Žemaitijos KMS 1
- Page 124 and 125:
124 LT01 LT03 0 2 4 6 8 10 1 9 9 8
- Page 126 and 127:
126 LT01 LT03 0 1 2 3 4 5 6 7 1 9 9
- Page 128 and 129:
Azoto junginių koncentracijos 2-3
- Page 130 and 131:
30 25 20 15 10 5 0 SO 4 , mg/l 1994
- Page 132 and 133:
2.5. Medžiagų balanso išnešimo
- Page 134 and 135:
20 18 16 Visuminio P srautas LT01 1
- Page 136 and 137:
2010 m. mineralinio azoto balansas
- Page 138 and 139:
Visuminis azotas Azotas (NO3N+NH4N)
- Page 140 and 141:
2.5.4 Dirvožemio savyb÷s. Pirmini
- Page 142 and 143:
2.6 Pagrindinių maistinių element
- Page 144 and 145:
Kalis protoplazmoje ir kitose ląst
- Page 146 and 147:
Koncentracija, mg/kg 400 300 200 10
- Page 148 and 149:
Koncentracija, mg/kg 400 300 200 10
- Page 150 and 151:
Koncentracija, g/kg 2,5 2,0 1,5 1,0
- Page 152 and 153:
Koncentracija, mg/kg 10000 8000 600
- Page 154 and 155:
N koncentracija, g/kg 14 12 10 8 6
- Page 156 and 157:
Koncentracija, g/kg 30 25 20 15 10
- Page 158 and 159:
Kalcio ir natrio koncentracijų tra
- Page 160 and 161:
Bendrojo azoto kiekis nuokritose š
- Page 162 and 163:
2.7. KMS teritorijoje augančių me
- Page 164 and 165:
Aukštaitijos KMS 1 ha teritorijoje
- Page 166 and 167:
Skersplotis, m2/ha 25 20 15 10 5 0
- Page 168 and 169:
1 lentel÷. Aukštaitijos IMS basei
- Page 170 and 171:
2 lentel÷. Žemaitijos IMS baseino
- Page 172 and 173:
172
- Page 174 and 175:
iki 186 t/ha, tačiau paskutiniuoju
- Page 176 and 177:
Skerspločio prieaugis, mm 2 per m.
- Page 178 and 179:
2.9. Oro teršalų, šlapiųjų iš
- Page 180 and 181:
Upelių vandens rūgštingumas 2010
- Page 182 and 183:
kg azoto, 2,9 kg kalio, 5,5 kg kalc
- Page 184 and 185:
LITERATŪRA Bagdžiūnait÷-Litvina
- Page 186 and 187:
samanose maž÷jimo tendencijos [12
- Page 188 and 189:
transformacijos tyrimo programą EU
- Page 190 and 191:
uvo įvertinti iš surinkto krituli
- Page 192 and 193:
3.2a lentel÷. Sunkiųjų metalų b
- Page 194 and 195:
194 Iš 3 lentel÷s duomenų matyti
- Page 196 and 197:
Kiekis, µg m -2 m÷n. -1 Pb 1000 9
- Page 198 and 199:
Koreliacijos koeficientų tarp sunk
- Page 200 and 201:
3.2 Sunkieji metalai geosistemoje S
- Page 202 and 203:
202 Aukštaitijos KMS Žemaitijos K
- Page 204 and 205:
2010 m. buvo stebim,as sunkiųjų m
- Page 206 and 207:
206 7. German J., Svensson G. (2002
- Page 208 and 209:
160 140 120 100 80 60 40 20 0 Iš v
- Page 210 and 211:
10 9 Cu Pb Cd Cr Koncentracija, mg/
- Page 212 and 213:
Tokių elementų, kaip cinko (Zn),
- Page 214 and 215:
siek÷ 500g/m2. Manome, kad reikšm
- Page 216 and 217:
2,0 Cu Pb Cd Cr Metalų srautas, mg
- Page 218 and 219:
Koncentracija, mg/kg 0,5 0,4 0,3 0,
- Page 220 and 221:
IŠVADOS 1. Aukštaitijos KMS perbr
- Page 222 and 223:
3.5 Sunkieji metalai samanose Atmos
- Page 224 and 225:
Žemaitijos KMS yra labiau teršiam
- Page 226 and 227:
3.6 Trace metal budgets for foreste
- Page 228 and 229:
Introduction Metals have accumulate
- Page 230 and 231:
Results used in this study have bee
- Page 232 and 233:
AT01, Zöbelboden,beech 1.09 0.73 0
- Page 234 and 235:
Figure 3. Lead balances for the Fin
- Page 236 and 237:
SE 04, Hg SE 14, Hg TF TF LF LF TF+
- Page 238 and 239:
the same range as EMEP values for P
- Page 240 and 241:
under which LF and TF occur is impo
- Page 242 and 243:
3.7. Sunkiųjų metalų srautų mi
- Page 244 and 245:
244
- Page 246 and 247:
1.1 lentel÷. Aukštaitijos komplek
- Page 248 and 249:
248 2000 m. užfiksuotas pakartotin
- Page 250 and 251:
1.2 lentel÷. Žemaitijos kompleksi
- Page 252 and 253:
sumaž÷jo nuo 24% iki 20,7%. Kaip
- Page 254 and 255:
4.2. Medynų būkl÷ augalijos tyri
- Page 256 and 257:
Žuvusių medžių skaičius, % . N
- Page 258 and 259:
Defoliacija, % 40 30 20 10 Aukštai
- Page 260 and 261:
Didžiausias neigiamas defoliacijos
- Page 262 and 263:
4.3. Medžių pažeidimai KMS terit
- Page 264 and 265:
Aukštaitijos KMS 1 2 7% 7% 5% 1% 3
- Page 266 and 267:
Nustatyta, kad dažniausiai pasikar
- Page 268 and 269:
2. Aukštaitijos KMS daugiausiai pa
- Page 270 and 271:
4.4. Žaliųjų oro dumblių gausa
- Page 272 and 273:
4.5. Epifitinių kerpių rūšin÷
- Page 274 and 275:
4.5.1. Epifitinių kerpių rūšin
- Page 276 and 277:
4.6 Žolin÷s augmenijos tyrimai pa
- Page 278 and 279:
priežastimis. 1993-2010 metais vyk
- Page 280 and 281:
% 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0
- Page 282 and 283:
35 30 25 20 % 15 10 5 0 1994 1995 1
- Page 284 and 285:
Aukštaitijos ITS-102 intensyvaus 2
- Page 286 and 287:
25 20 15 10 5 0 1994 1995 1996 1997
- Page 288 and 289:
Per tyrimų laikotarpį išryšk÷j
- Page 290 and 291:
PRIEDAS 2 AUKŠTAITIJA - 100 ITS MO
- Page 292 and 293:
Viola riviniana 0,08 2 Viola epipsi
- Page 294 and 295:
Žemaitijos stacionare bendras med
- Page 296 and 297:
Remiantis atliktais Aukštaitijos i
- Page 298 and 299:
jų pažeidimus, sąlygojamus aplin
- Page 300 and 301:
pokyčiais bei kenk÷jų pažeidima
- Page 302 and 303:
ezultatai. Pirmą kartą išaiškin
- Page 304 and 305:
1 0,8 Aukštaitijos KMS Koreliacijo
- Page 306 and 307:
0,8 Žemaitijos KMS 0,6 Koreliacijo
- Page 308 and 309:
1996; 1997; De Vries et al., 2000).
- Page 310 and 311:
Koreliacijos koeficientai 0,5 0,4 0
- Page 312 and 313:
Jautriausiai į meteorologinių vei
- Page 314 and 315:
odyklių pokyčius. Pgal SRES A1 B
- Page 316 and 317:
5.3. Kompleksiškas regioninio oro
- Page 318 and 319:
visuose poveikiuose su tirtomis rū
- Page 320 and 321:
Fvisų = 25,55+0.0032×Kr (IX-IV) -
- Page 322 and 323:
ūgščiosios iškritos šiame regi
- Page 324 and 325:
spygliuočiams. Palaipsniui vis rei
- Page 326 and 327:
1963; Ozolinčius 1998), o gausesni
- Page 328 and 329:
pirma aplinkos užterštumo rodikli
- Page 330 and 331:
330
- Page 332 and 333:
W.: 2003a, ‘Intensive monitoring
- Page 334 and 335:
334
- Page 336 and 337:
I. KLIMATINIŲ VEIKSNIŲ IR SAULöS
- Page 338 and 339:
Per pastaruosius 5 metus nenustatyt
- Page 340 and 341:
II. ORO TERŠALŲ, ŠLAPIŲJŲ IŠK
- Page 342 and 343:
Upelių vandens rūgštingumas 2010
- Page 344 and 345:
kg azoto, 2,9 kg kalio, 5,5 kg kalc
- Page 346 and 347:
III. SUNKIŲJŲ METALŲ SRAUTAI, J
- Page 348 and 349:
348
- Page 350 and 351:
stebimas atvirkštinis procesas, me
- Page 352 and 353:
krituliais patenkančius įvairius
- Page 354 and 355:
patvirtintas teiginys, kad rūgšt
- Page 356 and 357:
spygliuočių medžių lajų defoli
- Page 358:
maž÷jimas sieros ir amonio sraut