2010 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

More documents

Recommendations

Info

25 Aukstaitijos KMS Temperatūra 8 Sezonin÷ temperatūra, ºC 20 15 10 5 0 -5 Peri 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 6 4 2 0 -2 Metin÷ temperatūra, ºC Laikotarpis, -10 m÷n. IX-XI XII-II III-V VI-VIII IX-VIII -4 1.3 pav. Įvairių sezonų ir metin÷s vidutin÷s temperatūros kaita Aukštaitijos KMS 1994-2010m. 25 Zemaitijos KMS Temperatūra 10 20 8 Sezonin÷ temperatūra, ºC 15 10 5 0 -5 -10 1993 1994 1995 Period, month. 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 IX-XI XII-II III-V VI-VIII IX-VIII 1.4 pav. Įvairių sezonų ir metin÷s vidutin÷s temperatūros kaita Žemaitijos KMS 1995-2010 m. 6 4 2 0 -2 -4 Metin÷ temperatūra, ºC Atskirais metų sezonais pagal oro temperatūros daugiametę kaitą Dūkšto meteorologin÷j÷ stotyje vidutin÷ temperatūra Aukštaitijos NP taip pat tik did÷jo. Rudens laikotarpiu mažiausiai, tik po +0,27°C per 10 m. laikotarpį, kiek intensyviau žiemą ir pavasarį, po maždaug +0,37 ir +0,38 °C per 10 m. laikotarpį atitinkamai ir intensyviausiai vasaros laikotarpiu – po +0,59°C per 10 m. laikotarpį. Tyrimai Aukštaitijos KMS iš dalies patvirtino nustatytus trendus. Nuo tyrimų pradžios, t.y., nuo 1993 oro vidutin÷ temperatūra atskirais sezonais kito taip: rudenį temperatūra did÷jo intensyviausiai po 1,14 °C per 10 m., vasarą kiek 14
mažiau – po 0,53 °C per 10 m., pavasarį – po 0,12 °C per 10 m. ir žiemos laikotarpiu maž÷jo po -0,23 °C per 10 m. Šalčiausi per tiriamąjį laikotarpį buvo 1996 ir 2003 metai, kada oro vidutin÷ temperatūra nesiek÷ 5°C. Tokiam temperatūros sumaž÷jimui didžiausios įtakos tur÷jo žemiausios gruodžio – vasario m÷n. temperatūros, kurios buvo žemesn÷s nei -7°C. Šilčiausi 2002-2003 m., kai vidutin÷ oro temperatūra beveik siek÷ 8 °C ir ją reikšmingiausiai sąlygojo rudens ir vasaros m÷nesių temperatūros. Paskutiniuoju laikotarpiu reikšmingiausi pokyčiai registruojami nuo 2003 m., kai vidutin÷ temperatūra per 7 m. laikotarpį augo reikšmingai (p
Page 1: LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETA
Page 4 and 5: Santrauka Šiaur÷s šalių Ministr
Page 6 and 7: Psl. 2.3 Pagrindinių cheminių pri
Page 8 and 9: Psl. 4.5. Epifitinių kerpių rūš
Page 10 and 11: I. KLIMATINIŲ VEIKSNIŲ IR SAULöS
Page 12 and 13: 2010 m. Aukštaitijoje iškrito dau
Page 16 and 17: ženklus oro temperatūros augimas
Page 18 and 19: neregistruojama. Paskutiniuoju 2005
Page 20 and 21: IŠVADOS Metinis kritulių kiekis p
Page 22 and 23: LT01 dirvožemio dr÷gm÷s atsargos
Page 24 and 25: 1 lentel÷. Medžiagų išplovimo i
Page 26 and 27: 0 -50 1993gruodis 1994gruodis 1995g
Page 28 and 29: LT 03 Vandens nuotekis, mm 350 300
Page 30 and 31: Naudojant duomenis apie upelio nuot
Page 32 and 33: sulfatus, K, Cl ir Si), o Žemaitij
Page 34 and 35: Taip pat šiuo prietaisu kiekvieną
Page 36 and 37: 1.3.2. ŽemaitijosKMS teritorija Ž
Page 38 and 39: 1.4 Pažemio ozono koncentracijų t
Page 40 and 41: 8 lentel÷. Siektinos vert÷s 1. Si
Page 42 and 43: UV absorbcijos ozono analizatorių
Page 44 and 45: metu rod÷ didel÷je Europos dalyje
Page 46 and 47: 1.21 pav. Sinoptin÷s situacijos ir
Page 48 and 49: Padidintų ozono koncentracijų epi
Page 50 and 51: Ozono valandinių koncentracijų da
Page 52: ugs÷jis 98,6 µg/m 3 Žmonių svei
Page 55 and 56: sezoniniai pokyčiai per šį laiko
Page 57 and 58: 1.4.3 Ozono koncentracijų kaita ko
Page 59 and 60: Ozono koncentracijos, µg/m 3 220 2
Page 61: ozono vidutinių koncentracijų ma
Page 64 and 65:
Gruntinis vanduo visuose gręžiniu
Page 66 and 67:
Padid÷jus vietinei teršalų emisi
Page 68 and 69:
dinamiškumo, ir nuolat vykstanči
Page 70 and 71:
mažesn÷s nei 2010 m. vidutin÷s S
Page 72 and 73:
Koncentracija, ugS(N)/m3 5.5 5.0 4.
Page 74 and 75:
Europos rajonų sausio 18 -21 dieno
Page 76 and 77:
Atmosferos tyrimų st. Preila (LT15
Page 78 and 79:
Žemaitijos IMS (LT03) Atmosferos t
Page 80 and 81:
2010.03 0.25 0.36 1.01 0.52 0.76 20
Page 82 and 83:
Koncentracija, ugS(N)/m3 1.6 1.4 1.
Page 84 and 85:
KLoncentracija, ugS/m3 3.5 3.0 2.5
Page 86 and 87:
• SO 2 ir aer.SO 4 koncentracijų
Page 88 and 89:
kritulių cheminei sud÷čiai ir te
Page 90 and 91:
Koncentracija, mg/l 1.6 1.4 1.2 1.0
Page 92 and 93:
6.5 Žemaitijos IMS, 2010 m. 90 6.0
Page 94 and 95:
Kritulių kiekis, mm/m÷n. 200 180
Page 96 and 97:
Nuo geguž÷s m÷n., prasid÷jus li
Page 98 and 99:
3 lentel÷. Pagrindinių cheminių
Page 100 and 101:
Koncentracija, mgS/l -2 SO 4 2.5 Au
Page 102 and 103:
• Kritulių metin÷s pH vert÷s r
Page 104 and 105:
atmosferos ant lajos. Tod÷l duomen
Page 106 and 107:
4 lentel÷. pH ir pagrindinių chem
Page 108 and 109:
Srautas (mg/m2*metus) 900 800 700 6
Page 110 and 111:
vietoje. Kelis kartus didesn÷s Na
Page 112 and 113:
Koncentracija, mg/l 2.5 2.0 1.5 1.0
Page 114 and 115:
Aukštaitijoje vyrauja pušynai, o
Page 116 and 117:
2.4. Gruntinio, dirvožemio bei pav
Page 118 and 119:
Aukštaitijos KMS Žemaitijos KMS 8
Page 120 and 121:
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
124 LT01 LT03 0 2 4 6 8 10 1 9 9 8
Page 126 and 127:
126 LT01 LT03 0 1 2 3 4 5 6 7 1 9 9
Page 128 and 129:
Azoto junginių koncentracijos 2-3
Page 130 and 131:
30 25 20 15 10 5 0 SO 4 , mg/l 1994
Page 132 and 133:
2.5. Medžiagų balanso išnešimo
Page 134 and 135:
20 18 16 Visuminio P srautas LT01 1
Page 136 and 137:
2010 m. mineralinio azoto balansas
Page 138 and 139:
Visuminis azotas Azotas (NO3N+NH4N)
Page 140 and 141:
2.5.4 Dirvožemio savyb÷s. Pirmini
Page 142 and 143:
2.6 Pagrindinių maistinių element
Page 144 and 145:
Kalis protoplazmoje ir kitose ląst
Page 146 and 147:
Koncentracija, mg/kg 400 300 200 10
Page 148 and 149:
Koncentracija, mg/kg 400 300 200 10
Page 150 and 151:
Koncentracija, g/kg 2,5 2,0 1,5 1,0
Page 152 and 153:
Koncentracija, mg/kg 10000 8000 600
Page 154 and 155:
N koncentracija, g/kg 14 12 10 8 6
Page 156 and 157:
Koncentracija, g/kg 30 25 20 15 10
Page 158 and 159:
Kalcio ir natrio koncentracijų tra
Page 160 and 161:
Bendrojo azoto kiekis nuokritose š
Page 162 and 163:
2.7. KMS teritorijoje augančių me
Page 164 and 165:
Aukštaitijos KMS 1 ha teritorijoje
Page 166 and 167:
Skersplotis, m2/ha 25 20 15 10 5 0
Page 168 and 169:
1 lentel÷. Aukštaitijos IMS basei
Page 170 and 171:
2 lentel÷. Žemaitijos IMS baseino
Page 172 and 173:
172
Page 174 and 175:
iki 186 t/ha, tačiau paskutiniuoju
Page 176 and 177:
Skerspločio prieaugis, mm 2 per m.
Page 178 and 179:
2.9. Oro teršalų, šlapiųjų iš
Page 180 and 181:
Upelių vandens rūgštingumas 2010
Page 182 and 183:
kg azoto, 2,9 kg kalio, 5,5 kg kalc
Page 184 and 185:
LITERATŪRA Bagdžiūnait÷-Litvina
Page 186 and 187:
samanose maž÷jimo tendencijos [12
Page 188 and 189:
transformacijos tyrimo programą EU
Page 190 and 191:
uvo įvertinti iš surinkto krituli
Page 192 and 193:
3.2a lentel÷. Sunkiųjų metalų b
Page 194 and 195:
194 Iš 3 lentel÷s duomenų matyti
Page 196 and 197:
Kiekis, µg m -2 m÷n. -1 Pb 1000 9
Page 198 and 199:
Koreliacijos koeficientų tarp sunk
Page 200 and 201:
3.2 Sunkieji metalai geosistemoje S
Page 202 and 203:
202 Aukštaitijos KMS Žemaitijos K
Page 204 and 205:
2010 m. buvo stebim,as sunkiųjų m
Page 206 and 207:
206 7. German J., Svensson G. (2002
Page 208 and 209:
160 140 120 100 80 60 40 20 0 Iš v
Page 210 and 211:
10 9 Cu Pb Cd Cr Koncentracija, mg/
Page 212 and 213:
Tokių elementų, kaip cinko (Zn),
Page 214 and 215:
siek÷ 500g/m2. Manome, kad reikšm
Page 216 and 217:
2,0 Cu Pb Cd Cr Metalų srautas, mg
Page 218 and 219:
Koncentracija, mg/kg 0,5 0,4 0,3 0,
Page 220 and 221:
IŠVADOS 1. Aukštaitijos KMS perbr
Page 222 and 223:
3.5 Sunkieji metalai samanose Atmos
Page 224 and 225:
Žemaitijos KMS yra labiau teršiam
Page 226 and 227:
3.6 Trace metal budgets for foreste
Page 228 and 229:
Introduction Metals have accumulate
Page 230 and 231:
Results used in this study have bee
Page 232 and 233:
AT01, Zöbelboden,beech 1.09 0.73 0
Page 234 and 235:
Figure 3. Lead balances for the Fin
Page 236 and 237:
SE 04, Hg SE 14, Hg TF TF LF LF TF+
Page 238 and 239:
the same range as EMEP values for P
Page 240 and 241:
under which LF and TF occur is impo
Page 242 and 243:
3.7. Sunkiųjų metalų srautų mi
Page 244 and 245:
244
Page 246 and 247:
1.1 lentel÷. Aukštaitijos komplek
Page 248 and 249:
248 2000 m. užfiksuotas pakartotin
Page 250 and 251:
1.2 lentel÷. Žemaitijos kompleksi
Page 252 and 253:
sumaž÷jo nuo 24% iki 20,7%. Kaip
Page 254 and 255:
4.2. Medynų būkl÷ augalijos tyri
Page 256 and 257:
Žuvusių medžių skaičius, % . N
Page 258 and 259:
Defoliacija, % 40 30 20 10 Aukštai
Page 260 and 261:
Didžiausias neigiamas defoliacijos
Page 262 and 263:
4.3. Medžių pažeidimai KMS terit
Page 264 and 265:
Aukštaitijos KMS 1 2 7% 7% 5% 1% 3
Page 266 and 267:
Nustatyta, kad dažniausiai pasikar
Page 268 and 269:
2. Aukštaitijos KMS daugiausiai pa
Page 270 and 271:
4.4. Žaliųjų oro dumblių gausa
Page 272 and 273:
4.5. Epifitinių kerpių rūšin÷
Page 274 and 275:
4.5.1. Epifitinių kerpių rūšin
Page 276 and 277:
4.6 Žolin÷s augmenijos tyrimai pa
Page 278 and 279:
priežastimis. 1993-2010 metais vyk
Page 280 and 281:
% 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0
Page 282 and 283:
35 30 25 20 % 15 10 5 0 1994 1995 1
Page 284 and 285:
Aukštaitijos ITS-102 intensyvaus 2
Page 286 and 287:
25 20 15 10 5 0 1994 1995 1996 1997
Page 288 and 289:
Per tyrimų laikotarpį išryšk÷j
Page 290 and 291:
PRIEDAS 2 AUKŠTAITIJA - 100 ITS MO
Page 292 and 293:
Viola riviniana 0,08 2 Viola epipsi
Page 294 and 295:
Žemaitijos stacionare bendras med
Page 296 and 297:
Remiantis atliktais Aukštaitijos i
Page 298 and 299:
jų pažeidimus, sąlygojamus aplin
Page 300 and 301:
pokyčiais bei kenk÷jų pažeidima
Page 302 and 303:
ezultatai. Pirmą kartą išaiškin
Page 304 and 305:
1 0,8 Aukštaitijos KMS Koreliacijo
Page 306 and 307:
0,8 Žemaitijos KMS 0,6 Koreliacijo
Page 308 and 309:
1996; 1997; De Vries et al., 2000).
Page 310 and 311:
Koreliacijos koeficientai 0,5 0,4 0
Page 312 and 313:
Jautriausiai į meteorologinių vei
Page 314 and 315:
odyklių pokyčius. Pgal SRES A1 B
Page 316 and 317:
5.3. Kompleksiškas regioninio oro
Page 318 and 319:
visuose poveikiuose su tirtomis rū
Page 320 and 321:
Fvisų = 25,55+0.0032×Kr (IX-IV) -
Page 322 and 323:
ūgščiosios iškritos šiame regi
Page 324 and 325:
spygliuočiams. Palaipsniui vis rei
Page 326 and 327:
1963; Ozolinčius 1998), o gausesni
Page 328 and 329:
pirma aplinkos užterštumo rodikli
Page 330 and 331:
330
Page 332 and 333:
W.: 2003a, ‘Intensive monitoring
Page 334 and 335:
334
Page 336 and 337:
I. KLIMATINIŲ VEIKSNIŲ IR SAULöS
Page 338 and 339:
Per pastaruosius 5 metus nenustatyt
Page 340 and 341:
II. ORO TERŠALŲ, ŠLAPIŲJŲ IŠK
Page 342 and 343:
Upelių vandens rūgštingumas 2010
Page 344 and 345:
kg azoto, 2,9 kg kalio, 5,5 kg kalc
Page 346 and 347:
III. SUNKIŲJŲ METALŲ SRAUTAI, J
Page 348 and 349:
348
Page 350 and 351:
stebimas atvirkštinis procesas, me
Page 352 and 353:
krituliais patenkančius įvairius
Page 354 and 355:
patvirtintas teiginys, kad rūgšt
Page 356 and 357:
spygliuočių medžių lajų defoli
Page 358:
maž÷jimas sieros ir amonio sraut
show all

2010 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?