SLAUGOS MOKSLAS TarptautinÄ— funkcionavimo ... - Medicina

SLAUGOS MOKSLAS 

Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija 

bei jos diegimo į praktiką patirtis 

Aleksandras Kriščiūnas, Alvidas Keizeris, Aušrinė Urbonienė 

Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika 

Raktažodžiai: Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija. 

Santrauka. Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK) klasifikuoja 

sveikatos ir su ja susijusias būkles, jų padarinius bei veiksnius. 

Straipsnio tikslas – apibendrinti TFK įgyvendinimo patirtį ir pritaikymo galimybes, remiantis 

naujausiais literatūros duomenimis. Straipsnyje pateikiama trumpa informacija apie TFK 

sudarymo prielaidas ir istoriją, apibrėžiami esminiai TFK nuostatai ir tikslai, pateikiami duomenys 

apie sveikatos ir su ja susijusių būklių vertinimo metodų kūrimą pagal TFK bei jų praktinį 

pritaikymą įvairiose reabilitacijos srityse. Pateikiami užsienio šalių, kuriose TFK pripažinta ir 

įgyvendinta socialinės apsaugos srityje, pavyzdžiai. Apibendrinus informaciją apie TFK diegimo 

patirtį užsienio šalyse, pabrėžiama keletas momentų: kuriami ir diegiami neįgaliųjų ir pacientų 

funkcinės būklės vertinimo metodai remiantis TFK pagrindinių kategorijų pagal ligas ar būkles 

išplėstiniais ir trumpaisiais rinkiniais; nustatomas paslaugų poreikis reabilitacijos, geriatrijos 

bei socialinėje srityse; vertinamas reabilitacijos programų efektyvumas, remiantis asmens 

funkcionalumo, apibrėžiamo TFK kategorijomis, pokyčiais. Reabilitacijos programos sudarymas 

iliustruojamas praktiniu TFK pritaikymo pavyzdžiu. Remiantis užsienio šalių patirtimi, 

pateikiamos TFK praktinio įgyvendinimo gairės Lietuvoje. 

Įvadas 

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) daugelį 

metų daug dėmesio skyrė sveikatos problemų klasifikavimui. 

Šiandien PSO priimtos dvi tarptautinės 

sveikatos problemų klasifikacijos – Tarptautinė statistinė 

ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK) 

(1) ir Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos 

klasifikacija (TFK) (2). TLK tiesiogiai klasifikuoja 

sveikatos pokyčius (ligas, sutrikimus, pažeidimus 

ir pan.), praktikoje naudojama daugiau kaip 100 

metų. Ši klasifikacija vis atnaujinama, papildoma ir 

šiuo metu taikomas dešimtasis jos variantas, TLK-10. 

Praėjusį šimtmetį pasaulyje keitėsi pagrindiniai sveikatos 

apsaugos sistemos uždaviniai: amžiaus pradžioje 

pagrindinė problema buvo ūminių ligų ir būklių gydymas, 

o paskutiniais XX a. dešimtmečiais pagrindine 

problema tapo lėtinių ligų ir jų pasekmių gydymas 

bei korekcija. Žinoma, kad ne tik sveikatos sutrikimai, 

bet ir individą supanti aplinka gali varžyti jo galimybes, 

savarankiškumą bei integraciją į visuomenės 

gyvenimą. Biomedicininiu principu parengta TLK-10 

klasifikacija nevertina ligų pasekmių ir aplinkos bei 

asmenybės veiksnių poveikio sveikatai. 1970 m. PSO 

inicijavo naujo sveikatos problemų klasifikatoriaus 

rengimą, pagrįstą biosocialiniu principu. 1980 m. PSO 

Adresas susirašinėti: A. Urbonienė, KMU Reabilitacijos klinika, 

Eivenių 2, 50009 Kaunas. El. paštas: kristina.ur@gmail.com 

Medicina (Kaunas) 2010; 46 (1 priedas) 

ekspertai parengė „Funkcinių sutrikimų, defektų, 

negalios ir veiklos sutrikimų klasifikaciją“ – „ICIDH“ 

(angl. the International Classification of Impairments, 

Disabilities, and Handicaps) (3). Šioje klasifikacijoje 

vertinami organų anatominiai-struktūriniai pokyčiai, 

funkcijos sutrikimai, veiklos ir dalyvumo ribojimai. 

Tačiau šioje klasifikacijoje dar nebuvo atsižvelgiama 

į aplinkos ir asmenybės veiksnius. Klasifikacija buvo 

tobulinama ir 1997 m. parengta jos antroji redakcija 

„Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija“ 

(angl. the International Classification of Impairment, 

Activity, and Participation, ICIDH-2) (4). Antrojoje 

redakcijoje jau akcentuojama aplinkos veiksnių įtaka 

neįgalumui. 2001 m. apibendrinus šių klasifikacijų 

pritaikymo patirtį, buvo parengta nauja patobulinta 

šios klasifikacijos redakcija „Tarptautinė funkcijų sutrikimų, 

negalios ir sveikatos klasifikacija“ – TFK 

(angl. the International Classification of Functioning, 

Disability and Health, ICF) (1). Jos paskirtis – pateikti 

unifikuotą ir standartizuotą kalbą sveikatai ir su ja 

susijusioms būklėms aprašyti. 2007 m. PSO buvo 

išleista Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir 

sveikatos klasifikacija vaikams ir jaunimui (angl. the 

International Classification of Functioning, Disability, 

and Health for Children and Youth, ICF-CY), 

Correspondence to A. Urbonienė, Department of Rehabilitation, 

Kaunas University of Medicine, Eivenių 2, 50009 Kaunas, 

Lithuania. E-mail: kristina.ur@gmail.com 

1

2 

skirta vaiko raidos ypatumams ir aplinkybėms apibūdinti 

(5). Yra mėginimų TFK taikyti neįgalių 

sportininkų klasifikacijai pagal negalios sunkumą, o 

tai labai svarbu sudarant vienodas sąlygas rungtyniauti 

neįgaliems sportininkams įvairaus rango varžybose 

(6). Lietuvoje TFK išleista lietuvių kalba 2004 m. remiant 

Invalidų reikalų tarybai prie Lietuvos Respublikos 

Vyriausybės (iš anglų k. vertė Albinas Bagdonas, 

mokslinis redaktorius – prof. Aleksandras Kriščiūnas). 

TFK diegimas numatytas Lietuvos nacionalinėje neįgaliųjų 

socialinės integracijos 2003–2012 m. programoje 

(7). 

Straipsnio tikslas – apibendrinti TFK įgyvendinimo 

patirtį ir pritaikymo galimybes, remiantis literatūros 

duomenimis. 

TFK esmė ir tikslai 

TFK susistemina informaciją apie sveikatą ir apie 

sritis, susijusias su sveikata. TFK klasifikacijoje į ligų, 

apsigimimų, traumų pasekmes žvelgiama trimis aspektais: 

kaip liga paveikė atskirą organą (kūno funkcijos 

ir struktūros pokyčiai), kaip paveikė individą 

(veiklos) ir kaip pakito jo socialiniai ryšiai (dalyvumas). 

Klasifikacijoje atsispindi biopsichosocialinis 

požiūris į negalią, sintezuojantis skirtingus sveikatos 

modelius – biologinį, individualų ir socialinį. Asmens 

funkcionavimas yra sveikatos būklės ir aplinkos bei 

asmenybės veiksnių sąveika (1 pav.) (2). Jų sąveika 

yra dinamiška: vieno elemento pokyčiai sukelia kito 

arba kitų elementų pokyčius, pats negalumas gali turėti 

įtakos sveikatos būklei. 

TFK – skirta įvairioms praktikos ir mokslo sritims, 

todėl tai yra daugiatikslė klasifikacija, o jos specifiniai 

tikslai yra: 

– moksliškai pagrįsti sveikatos ir su ja susijusių būklių, 

jų padarinių bei veiksnių sampratą ir tyrimus; 

– sukurti sveikatos ir su ja susijusių būklių aprašymo 

kalbą, kuri pagerintų įvairių vartotojų: sveikatos 

Kūno funkcijos Veiklos Dalyvumas 

ir struktūros 

Aplinkos 

veiksniai 

Sveikatos pokytis 

(Liga) 

1 pav. TFK komponentų sąveikos schema 


Asmenybės 

veiksniai 


priežiūros darbuotojų, tyrėjų, politikų, visuomenės, 

negalių asmenų bendravimą; 

– galimybė palyginti skirtingų šalių, mokslo sričių 

ir tarnybų bei skirtingu laiku gautus duomenis; 

– pateikti darnią kodavimo sistemą sveikatos priežiūros 

informacijos tarnyboms. Išvardyti tikslai tarpusavyje 

susiję. 

Kadangi TFK klasifikuoja sveikatos ir su ja susijusius 

reiškinius, ji taikytina ir tokiose srityse, kaip 

socialinis darbas, socialinė rūpyba, socialinė politika, 

švietimas, draudimas, ekonomika, teisėtvarka, aplinkosauga. 

TFK įgyvendinimo patirtis 

2001 m. patvirtinus TFK PSO Generalinėje Asamblėjoje, 

prasidėjo spartus jos diegimas. 2002 m. Ludwig 

Maximilians universitetui bendradarbiaujant su 

PSO darbo grupe bei Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos 

mokslininkais, dalyvaujant 30 reabilitacijos klinikų, 

atlikta studija, kurioje tirta TFK pritaikymo galimybė 

vertinant skirtingo profilio ligonius (sergančius kaulų 

ir raumenų, nervų sistemos ligomis, esant lėtiniam 

skausmui, vidaus organų ligoms (8). Surinkti 1200 ligonių 

duomenys patvirtino šios klasifikacijos specifiškumą, 

jautrumą ir tinkamumą. Autoriai siūlo toliau 

tęsti tyrimus taikant TFK reabilitacijoje, traumatologijoje 

bei geriatrijoje. 

Nemažą patirtį taikant šią klasifikaciją, sukaupę 

G. Stucki ir G. Grimby nurodo, kad, siekiant įdiegti 

TFK sveikatos sistemoje ir kitose srityse, reikia sukurti 

praktinius instrumentus, palengvinančius jos pritaikymą 

(9). Svarbu tai, kad TFK pagrindu sukurti instrumentai 

būtų pritaikyti būsimiems vartotojams, 

išsaugant informaciją, reikalingą sveikatos statistikai 

ir tyrimams. Įvertinus tai, kad klasifikacija apima daugiau 

kaip 1400 kategorijų, jos įgyvendinimas tampa 

iššūkiu. TFK kategorijų kiekybinis vertinimas ir praktinis 

pritaikymas, panaudojant pripažintus klinikinius 

testus ir sveikatos rodiklius, yra sudėtingas uždavinys 

tiek mokslininkams, tiek klinicistams. TFK įdiegimui 

į praktiką palengvinti 2001 m. buvo pradėtas TFK 

pagrindinių kategorijų rinkinių rengimas (angl. the 

ICF Core Sets Project) (9). Tai jungtinis PSO koordinuojamas 

projektas vykdomas Miuncheno Ludwig 

Maximilians universitete kartu su bendradarbiaujančiomis 

organizacijomis kitose šalyse. Projekto tikslas 

– atrinkti iš TFK kategorijų grupes, kurios gali būti 

minimaliais standartais įvertinant dalyvumą ir sveikatą 

klinikiniame darbe ir moksliniuose tyrimuose – trumpasis 

TFK pagrindinių kategorijų rinkinys (angl. Brief 

ICF Core Set) ir kaip standartai išsamiam tarpprofesiniam 

vertinimui – išplėstinis TFK pagrindinių

Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija bei jos diegimo į praktiką patirtis 

kategorijų rinkinys (angl. Comprehensive ICF Core 

Set). Projekto autoriai nurodo, kad išplėstinį TFK 

pagrindinių kategorijų rinkinį turi sudaryti pacientų 

dalyvumo problemų spektras, atsižvelgiant į aplinkos 

veiksnius. Trumpasis TFK pagrindinių kategorijų 

rinkinys turi apimti tik svarbiausias kategorijas, neatsižvelgiant 

į kultūrinius ar šalių ypatumus, turi būti 

praktiškai naudojamas bet kokioje situacijoje. Sukurtus 

išplėstinius TFK pagrindinių kategorijų rinkinius, 

autorių nuomone, būtina patikrinti praktikoje. Tą turi 

atlikti įvairių specialybių profesionalai skirtingose 

šalyse ir kultūrose (9). Jau paskelbti duomenys apie 

parengtų atskiroms ligoms išplėstinių ir trumpųjų TFK 

pagrindinių kategorijų rinkinių pritaikymą (10–12). 

Nurodoma, kad TFK ypač naudinga esant lėtinėms 

patologijoms. Kiekviena lėtinė patologija turi tam tikrą 

paciento galimybių ribojimų spektrą. Numatoma, kad 

išeminė širdies liga, depresija, galvos smegenų kraujagyslių 

patologija ir autotraumų pasekmės bus tarp 

pagrindinių neįgalumo priežasčių pasaulyje 2030 m. 

(13). Taigi, didžiausias dėmesys, sudarant išplėstinius 

ir trumpuosius TFK pagrindinių kategorijų rinkinius, 

skiriamas dažniausiai pasireiškiančioms ligoms ir 

sveikatos būklės sutrikimams: lėtiniam plačiai išplitusiam 

skausmui (14), lėtinei išeminei širdies ligai 

(15), cukriniam diabetui (16), smegenų infarktui (17), 

depresijai (18), osteoartritui (19), juosmens skausmui 

(20) bei kitoms lėtinėms patologijoms. 

Siekiant suprasti, kaip vyksta TFK pagrindinių 

kategorijų išplėstinių ar trumpųjų rinkinių parengimas, 

kaip pavyzdys pateikiama išplėstinio TFK pagrindinių 

kategorijų rinkinio, esant juosmens skausmui, rengimo 

eiga (20). Juosmens skausmas pasirinktas dėl to, kad 

tai viena dažniausių problemų neurologijoje bei dažna 

neįgalumo priežastis. Juosmens skausmo simptomai 

ir su jais susijusi negalia turi tik menką ryšį su objektyviais 

ligonio ištyrimo duomenimis, tokiais kaip stuburo 

degeneraciniai pokyčiai. Nustatyta, kad kuo labiau 

išplitęs nugaros skausmas, tuo dažniau nustatomas 

nepasitenkinimas įvairiais gyvenimo pilnatvės 

aspektais ir dažniau patiriamas stresas, labiau sutrikę 

veiklos ir dalyvumas (21). Juosmens skausmo pasekmėms 

įvertinti taikomas Stuburo juosmeninės dalies 

skausmo pasekmių vertinimo testas, Roland-Morris 

negalios klausimynas ir Oswestry juosmens skausmo 

negalios klausimynas, Gyvenimo kokybės klausimynas 

„SF-36“, skausmo skalės bei kitos skalės pacientų 

su juosmens skausmu depresijai, miegui ir nuovargiui 

vertinti. Taikant tiek daug testų, tyrimų standartizacija 

yra nepakankama ir skirtingų tyrimų palyginimas yra 

neįmanomas. Juosmens skausmui charakterizuoti 

autoriai išrinko 503 TFK kategorijas, iš jų – 211 kūno 


funkcijų kategorijos, 47 – kūno struktūrų, 190 – veiklos 

ir dalyvumo bei 55 – aplinkos veiksnių kategorijos 

(20). Autorių nuomone, dabar, kai sukurta TFK, bus 

galima apibrėžti ligonių su nugaros skausmu tipinių 

sveikatos problemų spektrą, numatyti reabilitacijos 

tikslus ir uždavinius bei vertinti reabilitacijos efektyvumą. 

Literatūroje pateikiami duomenys apie bandymus 

taikyti TFK, nustatant reabilitacijos tikslus, įvardijant 

pacientų problemas pagal TFK kategorijas (22, 23). 

Taip pat vertinamas reabilitacijos efektyvumas (24) 

bei pačios TFK, kaip instrumento sveikatai bei funkcinei 

būklei vertinti, galimybės (22, 25–28). 

Atskirų reabilitacijos sričių specialistai pateikia 

duomenų apie TFK praktinį panaudojimą savo darbe. 

M. E. Finger ir kiti nustatė TFK kategorijas, atspindinčias 

dažniausias pacientų problemas, kurias sprendžia 

kineziterapeutai (29). S. A. Drummond ir kiti 

teigia, kad TFK kategorijos pakankamai apibūdina 

plaštakos, peties sąnario ir rankos funkcijų sutrikimus, 

svarbius taikant ergoterapiją (30). L. Shaw ir kiti pagal 

TFK nustatė platų spektrą lengvinių ir kliuvinių pacientų 

dalyvumui ergoterapijoje (31). Kalbos korekcijos 

srityje pristatomi TFK pagrindu sukurti funkcinės 

būklės vertinimo pavyzdžiai esant balso sutrikimams 

(32), dizartrijai (33), pagyvenusių žmonių klausos 

sutrikimams (34). Šveicarijos Liucernos ligoninės 

specialistų patirtis, diegiant TFK neuroreabilitacijos 

srityje, rodo, kad TFK įdiegimas pagerina interdisciplininį 

komandos narių bendradarbiavimą ir bendravimą 

reabilitacijos komandos susirinkimų metu, formuoja 

sisteminį požiūrį į reabilitacijos komandos narių 

uždavinius bei palengvina dokumentacijos pildymą 

(35). Anot T. B. Ustün ir kitų, TFK gali būti esminė 

priemonė tiek reabilitacijos tarnybos veiksmingumui 

ir efektyvumui vertinti, tiek intervencijos tikslingumui 

apibūdinti (36). 

Literatūroje aprašomi bandymai diegti TFK ne tik 

reabilitacijos, bet ir slaugos praktikoje bei geriatrijoje 

(37, 38). 

Daugumos autorių patirtis rodo, kad, taikant TFK, 

sveikatos priežiūros specialistai gali efektyviai nustatyti 

potencialias ligonio sveikatos problemas (22, 23, 

29–31) ir pritaikyti TFK paciento ar neįgalaus asmens 

tiek viso reabilitacijos proceso, tiek atskirų jo komponentų 

planavimui ir modeliavimui (39). Pabrėžiama, 

kad, siekiant aktyvaus paciento dalyvavimo reabilitacijoje, 

reabilitacijos specialistams labai svarbu įvertinti 

daugelį veiksnių. Svarbiausi jų yra individualus 

funkcionavimo lygmuo ir asmens aplinkos veiksniai, 

susiję su aktyvumu ir elgesiu. J. H. Rimmer pateikia 

schemą (2 pav.), kurioje, remiantis TFK nuostatais, 

3

4 

2 pav. TFK pritaikymas rekomenduojant fizinį aktyvumą moteriai, sergančiai išsėtine skleroze 

(remiantis J. H. Rimmer, 2006) 

nurodo reabilitacijos programos fragmento (fizinio 

aktyvumo) sudarymo eigą, atsižvelgiant į būtinas 

sąlygas sergančiajam išsėtine skleroze. Šis pavyzdys 

rodo, kaip TFK domenai – kūno funkcijos ir struktūros, 

veikla ir dalyvumas bei aplinkos veiksniai yra 

integruojami į fizinio aktyvumo planą. Sveikatos būklė, 

asmenybės ir aplinkos veiksniai gali sumažinti asmens 

galimybes dalyvauti įvairioje veikloje, taip pat 

ir reabilitacijoje. J. H. Rimmer nuomone, mažas neįgaliųjų 

fizinis aktyvumas ir nepakankama motyvacija 

dalyvaujant reabilitacijos procese sudaro prielaidas 

tokioms aktualioms problemoms, kaip nutukimas, širdies 

ligos, kurios dar labiau didina savarankiškumo 

praradimo riziką ir riboja dalyvavimo socialinėje veikloje 

galimybes (39). Kiti autoriai taip pat pabrėžia, 

kad paciento funkcinės būklės supratimas yra pa- 


Kūno funkcijos 

ir struktūros 

Šlapimo 

nelaikymas 

Šilumos 

netoleravimas 

Funkcionavimas 

ir negalumas 

Pritaikymas 

fiziniam 

aktyvumui 

Ištuštinti šlapimo 

pūslę prieš 

treniruotę 

Lengvi 

drabužiai 

Oro t° (22°C) 

Vandens t° 

(25–28°C) 

Atsargiai 

sauna ir 

sūkurinės 

vonios 

Sveikatos pokytis 

Išsėtinė sklerozė 

Veiklos ir 

dalyvumas 

Sutrikęs 

judamumas 

Pritaikymas 

fiziniam 

aktyvumui 

Pagalbinės 

priemonės 

apsirengimui, 

persikėlimui, 

važiavimui, 

dušui 

Maršruto 

be kliūčių 

numatymas 

Aplinkos 

veiksniai 

Oro sąlygos 

Pasiekiamas 

sveikatingumo 

centras 

Pritaikymas 

fiziniam 

aktyvumui 

Kai šaltas 

oras, fizinis 

aktyvumas 

namie 

Rasti pasiekiamąsveikatingumo 

centrą 

Pasirinkti 

transportą 

iki centro 

Aplinkybės 

Plaukimo treniruotės ypatumai 

Rasti sveikatingumo centrą su baseinu 

Rasti baseiną su liftu arba trapu; arba padėti įlipti į baseiną 

Pagalba persirengiant maudymosi kostiumą bei prausiantis 

Kontroliuoti vandens temperatūrą 

Ištuštinti šlapimo pūslę prieš plaukimo treniruotę 

Maudymosi kostiumo modifikacija (plastikinis) 


Fizinis aktyvumas 

Plaukimas 

Asmenybės 

veiksniai 

Moteriškoji lytis 

Amžius 55 m. 

Pritaikymas 

fiziniam 

aktyvumui 

Jaudinimasis 

dėl išvaizdos – 

skirti atskirą 

persirengimo 

vietą užrakinamoje 

patalpoje 

Atsižvelgiant 

į amžių, 

modifikuoti 

krūvio 

intensyvumą 

grindas nustatant reabilitacijos tikslus (40). Autorių 

nuomone, TFK kategorijos, įvardijančios paciento 

problemas, padeda tiksliau nustatyti reabilitacijos tikslus, 

dėmesį nukreipiant į paciento interesus. 

TFK neklasifikuoja asmenybės veiksnių dėl didelės 

jų įvairovės ir apimties, socialinių bei kultūrinių 

skirtumų tarp individų. Literatūroje akcentuojama, 

kad, nepaisant to, sveikatos priežiūros specialistai turi 

identifikuoti asmenybės veiksnius, kurie gali turėti 

įtakos pacientų dalyvumui (40). Amžius, lytis, nuostatos, 

savivertė, motyvacija gali labai paveikti asmens 

galimybes dalyvauti programoje. Identifikuoti tokius 

asmenybės veiksnius, nuostatą dalyvauti individualiame 

arba grupiniame kineziterapijos užsiėmime, motyvacijos 

lygmenį ir panašius veiksnius, yra svarbu sudarant 

reabilitacijos programą.


Šiuo metu yra duomenų apie TFK pritaikymą ne 

tik sveikatos apsaugos, bet ir socialinės apsaugos sistemoje. 

Didelė patirtis šioje srityje sukaupta Vokietijoje. 

Vokietijos reabilitacijos mokslų asociacijos inicijuoto 

tyrimo metu nustatytos pagrindinės sritys, kuriose 

gali būti įdiegta TFK. Nuo 2004 m. socialinio 

kodo numeris, reabilitacijos poreikis ir žmonių, turinčių 

negalią, dalyvumas yra grindžiami TFK. Visos rekomendacijos 

ir metodiniai nurodymai reabilitacijoje 

pritaikomi pagal TFK. Taigi, TFK atlieka svarbų vaidmenį 

fizinės medicinos ir reabilitacijos srities studijose 

ir įtraukta į socialinės medicinos ir reabilitacijos studijų 

programas (41, 42). Nemaža TFK pritaikymo socialinėje 

srityje patirtis sukaupta Japonijoje. Y. Okawa 

ir S. Ueda pristato TFK įgyvendinimo sritis šioje šalyje. 

TFK nuostatai buvo įdiegti į nacionalinę sveikatos 

ir personalinio draudimo sistemas, neįgalių asmenų 

priežiūros, negalios vyresnio amžiaus asmens prevencijos, 

vyresnio amžiaus asmenų reabilitacijos, žmonių, 

turinčių protinę negalią gyvenančių bendruomenėje 

savarankiškumo palaikymo, negalios po stichinių nelaimių 

prevencijos bei ligonių, sergančių astma, dėl 

oro taršos priežiūros programas (43). Ypatingas dėmesys 

Japonijoje skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms. 

TFK kategorijos buvo įtrauktos į šeimos gydytojų 

vyresnio amžiaus žmonių negalios prevencijos ir 

ilgalaikės priežiūros programas. 

Yra duomenų apie TFK pritaikymą vertinant ne 

tik sveikatos pokyčius, sąlygotus ligų ar traumų, bet 

visos populiacijos funkcionavimą. Norvegijoje atliktas 

tyrimas populiacijos funkcionavimui įvertinti taikant 

Norvegijos funkcinio įvertinimo skalę (angl. Norwegian 

Function Assessment Scale), sudarytą iš TFK 

kategorijų, iliustruoja konceptualias TFK pritaikymo 

galimybes (44). Autoriai nurodo, kad tai ypač aktualu 

Europos valstybėse, kuriose veikiant demografiniams 

pokyčiams didėja populiacijos dalis, susidurianti su 

problemomis, atsirandančiomis dėl ligų ir neįgalumo. 

Duomenų apie praktinį TFK panaudojimą Lietuvoje 

skelbiama nedaug. Tam turi įtakos tai, kad nėra 

parengtų TFK mokymo metodikų ir kodavimo pagal 

TFK rekomendacijų, nėra įstatyminio pagrindo, kuriuo 

būtų reglamentuotas privalomas TFK taikymas, 

nepakanka suinteresuotųjų iš socialinės, darbo, sveikatos 

priežiūros sferų. Vilniaus universiteto Specialiosios 

psichologijos laboratorijoje 2006 m. vykdytas 

projektas „Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, 

specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) vertinimo 

metodikų ir jų pritaikymo rekomendacijų parengimas“, 

kuriam vadovavo A. Bagdonas. Vykdant 

projektą, parengtos bei pritaikytos standartizuotos 

metodikos suaugusių gyventojų populiacijos neįgalių 

asmenų funkcionavimui įvertinti, siekta apmokyti ati- 


tinkamų tarnybų specialistus naudotis metodikomis 

įvertinant neįgaliųjų darbingumą ir specialiuosius 

poreikius (45). A. Kriščiūnas, J. Samėnienė, A. Šveikauskaitė 

atliko tyrimą, kurio metu buvo vertinama 

sergančiųjų kraujotakos ligomis veikla ir dalyvumas 

visuomeniniame gyvenime taikant TFK, palyginti 

sergančiųjų miokardo infarktu ir insultu veiklos ir 

dalyvumo sutrikimai. Autorių nuomone, TFK suteikia 

galimybę įvertinti kraujotakos ligomis sergančiųjų 

veiklos ir dalyvumo visuomeniniame gyvenime sutrikimus 

ir tai yra reikšminga sudarant reabilitacijos 

programą ir formuojant reabilitacijos komandą (46). 

2007 m. tų pačių autorių paskelbtame darbe pateikti 

duomenys apie sergančiųjų reumatoidiniu artritu veiklą 

ir dalyvumą stacionariniu reabilitacijos laikotarpiu 

bei nustatytas dalyvumo ryšys su judėjimo funkcija, 

kuri buvo vertinta Keitel indeksu (47). 2008 m. atliktus 

TFK pritaikymo darbingumo lygiui, profesinės 

reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti galimybių 

studiją nustatyta, kad pagal TFK galima įvertinti ne 

tik neįgaliųjų veiklos ir dalyvumo sutrikimus, bet ir 

jų ryšį su išlikusiu darbingumu bei amžiumi (48). Autoriai 

nurodo, kad veiklos ir darbingumo įvertinimas 

pagal TFK atveria galimybes nustatyti specialiuosius 

poreikius ir planuoti profesinę reabilitaciją. Šioje galimybių 

studijoje numatomos galimybės panaudoti TFK 

sveikatos ir socialinėms problemoms spręsti. 

TFK diegimui Lietuvoje rekomenduojama parengti 

„Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos 

klasifikacijos“ įdiegimo programą, kurioje turėtų būti 

įtraukta: 

1. TFK klasifikacijos dėstymas aukštosiose mokyklose, 

rengiančiose medicinos, socialinės apsaugos 

specialistus. 

2. Socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos specialistų 

mokymas taikyti TFK klasifikaciją praktikoje. 

3. Duomenų rinkimo ir kaupimo, taikant TFK klasifikaciją, 

kompiuterinės programos parengimas. 

4. Standartizuoto sveikatos būklės vertinimo, sergant 

dažniausiai neįgalumą sukeliančiomis ligomis 

(osteoartroze, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, 

širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu, cukriniu 

diabetu ir kt.), unifikuotų kriterijų parengimas. 

5. Neįgaliųjų ir neįgaliųjų organizacijų dalyvavimas 

sprendžiant TFK diegimo į praktiką klausimus. 

6. Sukauptų duomenų pagal TFK analizės sistemos 

sukūrimas ir rekomendacijų teikimas socialinės 

apsaugos ir sveikatos apsaugos organizatoriams. 

TFK įdiegimas į praktiką pagerintų sunkių ligonių 

neįgalumo, darbingumo ekspertizę, specialiųjų poreikių 

įvertinimą, neįgaliųjų adaptaciją visuomenėje, 

padėtų išlaikyti jų gyvenimo visavertiškumą, savarankiškumą, 

asmens orumą ir garbingumą. 

5

6 

Literatūra 

1. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija 

TLK-10. (International Classification of Diseases, ICD-10.) 

Ženeva: PSO; 2003. 

2. TFK. Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos 

klasifikacija. (The International Classification of Functioning, 

Disability and Health.) Vilnius: VU Specialiosios psichologijos 

laboratorija; 2004. 

3. Funkcinių sutrikimų, defektų, negalios ir veiklos sutrikimų 

klasifikacija. (The International Classification of Impairments, 

Disabilities and Handicaps.) Vilnius: Respublikinis leidybos 

ir spaudos paslaugų biuras; 1995. 

4. ICIDH-2. Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija. 

(The International Classification of Impairment, Activity, and 

Participation) Vilnius: VU SPL Leidybos grupė „Psichėja“; 

1999. 

5. International Classification of Functioning, Disability and 

Health – Children and Youth version. ICF-CY. World Health 

Organization; 2007. 

6. Tweedy S. The ICF and classification for disability athletics. 

ICF Australian User Guide; 2003. 

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 850 (2002- 

06-07) „Dėl Nacionalinės žmonių su negalia socialinės 

integracijos 2003–2012 metų programos patvirtinimo“. 

(Resolution of Lithuanian Government (07-06-2002) No. 850, 

setting the national program of the social integration for people 

with disability in the years of 2003-2012.) Valstybės žinios 

2002;57:2335. 

8. Stucki G, Cieza A, Ewert T, Kostanjsek N, Chatterji S, 

Bedirhan Ustun T. Application of the International Classification 

of Functioning, Disability and Health (ICF) in clinical 

practice. Disabil Rehabil 2002;24(5);281-2. 

9. Stucki G, Grimby G. Applying the ICF in medicine. J Rehabil 


The International Classification of Functioning, Disability, and Health 

and experience of its implementation into practice 


Department of Rehabilitation, Kaunas University of Medicine, Lithuania 

Key words: International Classification of Functioning, Disability, and Health. 

Summary. The International Classification of Functioning, Disability, and Health (ICF) organizes and 

classifies health and other related conditions, their consequences, and factors. 

The aim of this article is to summarize the experience of implementation of the ICF and possibilities for its 

application based on the recent literature data. This article gives brief information about background and 

history of the ICF development; essential ICF regulations and aims are defined as well as data on designing 

the methods of evaluation of health and other conditions related to it according to the ICF and their practical 

use in various rehabilitation spheres are presented. Examples of other countries where the ICF is accepted and 

implemented in social security sphere are given. After summarizing the information on experience of the ICF 

implementation in other countries, the following aspects are emphasized: evaluation methods of functional 

state for patients and disabled are being developed and implemented according to the Comprehensive and 

Brief ICF Core Sets; the need for service in rehabilitation, geriatrics, and social security spheres is identified; 

the effectiveness of rehabilitation programs is evaluated based on the changes of personal functionality, described 

by the ICF categories. Development of a rehabilitation program is illustrated by the example of practical 

application of the ICF. According to the experience of other countries, guidelines of the ICF implementation 

into practice in Lithuania are given. 


Med 2004;(44 Suppl):5-6. 

10. Xie F, Thumboo J, Fong KY, Lo NN, Yeo SJ, Yang KY, et al. 

Are they relevant? A critical evaluation of the international 

classification of functioning, disability, and health core sets 

for osteoarthritis from the perspective of patients with knee 

osteoarthritis in Singapore. Ann Rheum Dis 2006;65(8):1067- 

73. 

11. Weigl M, Cieza A, Cantista P, Reinhardt JD, Stucki G. 

Determinants of disability in chronic musculoskeletal health 

conditions: a literature review. Eur J Phys Rehabil Med 2008; 

44(1):67-79. 

12. Riddle DL, Stratford PW, Bowman DH. Findings of extensive 

variation in the types of outcome measures used in hip and 

knee replacement clinical trials: a systematic review. Arthritis 

Rheum 2008;59(6):876-83. 

13. Mathers CD, Loncar D. Projections of global mortality and 

burden of disease from 2002 to 2030. PLoS Med 2006;3(11): 

e442. 

14. Cieza A, Stucki G, Weigl M, Kullmann L, Stoll T, Kamen L, 

et al. ICF Core Sets for chronic widespread pain. J Rehabil 

Med 2004;36(Suppl 44):63-8. 

15. Cieza A, Stucki A, Geyh S, Berteanu M, Quittan M, Simon 

A, et al. ICF Core Sets for chronic ischaemic heart disease. J 

Rehabil Med 2004;36(Suppl 44):94-9. 

16. Ruof J, Cieza A, Wolff B, Angst F, Ergeletzis D, Omar Z, et 

al. ICF Core Sets for diabetes mellitus. J Rehabil Med 2004; 

36(Suppl 44):100-6. 

17. Geyh S, Cieza A, Schouten J, Dickson H, Frommelt P, Omar 

Z, et al. ICF Core Sets for stroke. J Rehabil Med 

2004;36(Suppl 44):135-41. 

18. Cieza A, Chatterji S, Andersen C, Cantista P, Herceg M, Melvin 

J, et al. ICF Core Sets for depression. J Rehabil Med


2004;36(Suppl 44):128-34. 

19. Dreinhöfer K, Stucki G, Ewert T, Huber E, Ebenbichler G, 

Gutenbrunner C, et al. ICF Core Sets for osteoarthritis. J 

Rehabil Med 2004;36(Suppl 4):75-80. 

20. Cieza A, Stucki G, Weigl M, Disler P, Jäckel W, van der Linden 

S, et al. ICF Core Sets for low back pain. J Rehabil Med 

2004;36(Suppl 44):69-74. 

21. Wormgoor ME, Indahl A, van Tulder MW, Kemper HC. 

Functioning description according to the ICF model in chronic 

back pain: disablement appears even more complex with decreasing 

symptom-specificity. J Rehabil Med 2006;38:93-9. 

22. Soberg HL, Sandvik L, Ostensjo S. Reliability and applicability 

of the ICF in coding problems, resources and goals of persons 

with multiple injuries. Disabil Rehabil 2008;30(2):98-106. 

23. Mueller M, Boldt C, Grill E, Strobl R, Stucki G. Identification 

of ICF categories relevant for nursing in the situation of acute 

and early post-acute rehabilitation. BMC Nurs 2008;7:3. 

24. Schepers VP, Ketelaar M, van de Port IG, Visser-Meily JM, 

Lindeman E. Comparing contents of functional outcome 

measures in stroke rehabilitation using the International Classification 

of Functioning, Disability and Health. Disabil 

Rehabil 2007;29(3):221-30. 

25. Sigl T, Cieza A, van der Heijde D, Stucki G. ICF based comparison 

of disease specific instruments measuring physical 

functional ability in ankylosing spondylitis. Ann Rheum Dis 

2005;64(11):1576-81. 

26. Pisoni C, Giardini A, Majani G, Maini M. International Classification 

of Functioning, Disability and Health (ICF) Core 

Sets for osteoarthritis. A useful tool in the follow-up of patients 

after joint arthroplasty. Eur J Phys Rehabil Med 2008;44(4): 

377-85. 

27. Jerosch-Herold C, Leite JC, Song F. A systematic review of 

outcomes assessed in randomized controlled trials of surgical 

interventions for carpal tunnel syndrome using the International 

Classification of Functioning, Disability and Health 

(ICF) as a reference tool. BMC Musculoskelet Disord 2006; 

7:96. 

28. Zochling J, Bonjean M, Grill E, Scheuringer M, Stucki G, 

Braun J. Systematic review of measures and their concepts 

used in published studies focusing on the treatment of acute 

inflammatory arthritis. Clin Rheumatol 2006;25(6):807-13. 

29. Finger ME, Cieza A, Stoll J, Stucki G, Huber EO. Identification 

of intervention categories for physical therapy, based on the 

international classification of functioning, disability and death: 

a Delphi exercise. Phys Ther 2006;86(9):1203-20. 

30. Drummond SA, Sampaio FR, Mancini CM, Kirkwood NR, 

Stamm TA. Linking the disabilities of arm, shoulder, and hand 

to the international classification of functioning, disability, 

and health. J Hand Ther 2007;20(4):336-43. 

31. Shaw L, Leyshon R, Liu M. Validating the potential of the 

international classification of functioning, disability and health 

to identify barriers to and facilitators of consumer participation. 

Can J Occup Ther 2007;74 Spec No.:255-66. 

32. Ma EP, Yiu EM, Abbott KV. Application of the ICF in voice 

disorders. Semin Speech Lang 2007;28(4):343-50. 

33. Dykstra AD, Hakel ME, Adams SG. Application of the ICF 

in reduced speech intelligibility in dysarthria. Semin Speech 

Lang 2007;28(4):301-11. 

34. Hickson L, Scarinci N. Older adults with acquired hearing 

impairment applying the ICF in rehabilitation. Semin Speech 

Lang 2007;28(4):283-90. 

35. Rentsch HP, Bucher P, Dommen Nyffeler I, Wolf C, Hefti H, 

Fluri E, et al. The implementation of the ‘International Clas- 

Straipsnis gautas 2008 11 06, priimtas 2010 05 03 

Received 6 November 2008, accepted 3 May 2010 


sification of Functioning, Disability and Health’ (ICF) in daily 

practice of neurorehabilitation: an interdisciplinary project at 

the Kantonsspital of Lucerne, Switzerland. Disabil Rehabil 

2003;25(8):411-21. 

36. Ustün TB, Chatterji S, Bickenbach J, Kostanjsek N, Schneider 

M. The International Classification of Functioning, Disability 

and Health: a new tool for understanding disability and health. 

Disabil Rehabil 2003;25(11-12):565-571. 

37. Okochi J, Utsunomiya S, Takahashi T. Health measurement 

using the ICF: test-retest reliability study of ICF codes and 

qualifiers in geriatric care. Health Qual Life Outcomes 2005; 

3:46. 

38. Heinen MM, van Achterberg T, Roodbol G, Frederiks CM. 

Applying ICF in nursing practice: classifying elements of 

nursing diagnoses. Int Nurs Rev 2005;52(4):304-12. 

39. Rimmer JH. Use of the ICF in identifying factors that impact 

participation in physical activity/rehabilitation among people 

with disabilities. Disabil Rehabil 2006;28(17):1087-95. 

40. Rauch A, Cieza A, Stucki G. How to apply the International 

Classification of Functioning, Disability and Health (ICF) for 

rehabilitation management in clinical practice. Eur J Phys 

Rehabil Med 2008;44(3):329-42. 

41. Schuntermann MF. The implementation of the International 

Classification of Functioning, Disability and Health in Germany: 

experiences and problems. Int J Rehabil Res 2005; 

28(2):93-102. 

42. Schliehe F. The ICF classification system – a problem oriented 

inventory on behalf of the German Society of Rehabilitation 

Sciences. Rehabilitation (Stuttg) 2006;45(5):258-71. 

43. Okawa Y, Ueda S. Implementation of the International Classification 

of Functioning, Disability and Health in national 

legislation and policy in Japan. Int J Rehabil Res 2008;31(1): 

73-7. 

44. Østeras N, Brage S, Garratt A, Saltyte Benth J, Natvig B, 

Gulbrandsen P. Functional ability in a population: normative 

survey data and reliability for the ICF based Norwegian Function 

Assessment Scale. BMC Public Health 2007;7:278. 

45. Bagdonas A. Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, 

specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų 

ir jų taikymo rekomendacijų parengimas. Projektas. (Development 

of the methods for the assessment of functioning capacity 

of persons with disabilities (capacity to work, special needs, 

professional abilities) and the recommendations for their application. 

Project.) Vilniaus universitetas; 2006. 

46. Kriščiūnas A, Samėnienė J, Šveikauskaitė A. Sergančiųjų 

kraujotakos ligomis veiklos ir dalyvavimo visuomeniniame 

gyvenime vertinimas. (Value of activities and participation of 

patients with circulation diseases.) Medicina (Kaunas) 2005; 

41(2):109-16. 

47. Kriščiūnas A, Samėnienė J, Šveikauskaitė A. Sergančių reumatoidiniu 

artritu asmenų veiklos ir dalyvumo vertinimas 

taikant Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją. 

(Value of activities and participation of patients with 

rheumatoid arthritis by using International Classification of 

Functioning, Disability and Health.) Sveikatos mokslai 2007; 

7:1317-21. 

48. Kriščiūnas A, Samėnienė J, Keizeris A. Tarptautinės funkcionavimo, 

negalumo ir sveikatos klasifikacijos pritaikymo 

darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio 

nustatymui galimybių studija. (Feasibility study for adaptation 

of International Classification of Functioning, Disability and 

Health in determination of working capacity and the need of 

professional rehabilitation.) Kaunas; 2008. 

7

SLAUGOS MOKSLAS TarptautinÄ— funkcionavimo ... - Medicina

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?