pamestos žvejybos įrangos surinkimas baltijos jūroje - WWF

Šis leidinys 

parengtas 

bendradabiaujant 

ATASKAITA 

KOVAS 

2013 

PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS 

SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJE 

2012 METAIS ATLIKTŲ VEIKSMŲ 

BENDROJI ATASKAITA

Šis leidinys 

parengtas 

bendradarbiaujant 

ATASKAITA 

KOVAS 

2013 

PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS 

SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJE 

2012 METAIS ATLIKTŲ VEIKSMŲ BENDROJI ATASKAITA 

2013 metų kovas 

Pasaulio gamtos fondo atstovybė Lenkijoje WWF Polska

PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJE 


Autoriai: dr. Marek Szulc 

Viršelio grafikos projektas: KLEX 

Tekstą rinko: Leidybos agentūra Agencja Wydawnicza EkoPress 

Leidėjas: 

Pasaulio gamtos fondo atstovybė Lenkijoje (WWF Polska) 

Wiśniowa g. 38 

PL-02-520 Varšuva 

Telefonas: +48 22 849 84 69 

Faksas: +48 22 646 36 72 

© WWF Polska 

ISBN: 978-83-60757-61-1 

Leidinys parengtas įgyvendinant Pasaulio gamtos fondo atstovybės Lenkijoje (WWF Polska) ir 

Lietuvos gamtos fondo projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“. 

Daugiau informacijos apie projektą: 

Piotr Prędki: ppredki@wwf.pl; +48 608 633 319 

Leidinį parengė Pasaulio gamtos fondo atstovybė Lenkijoje (WWF Polska) 

Išsamesnė informacija adresu: www.wwf.pl 

Atspausdinta ant perdirbto popieriaus. 

Projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“ 

remia fondas „Baltic Sea 2020“.

Turinys: 

1. Įžanga 4 

1.1. Pamestos žvejybos įrangos surinkimo patirtis: literatūros apžvalga, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos jūrai 4 

1.2. Informacija, apibendrinanti 2011 m. Lenkijoje įgyvendintą bandomąjį projektą 

„Nuskendusių tinklų šalinimas iš Baltijos jūros“ 6 

1.3. Informacija apie 2012 m. vykdytą projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“ 9 

2. Lenkijos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus Baltijos jūroje apžvalga 2012 metų projekto kontekste 10 

2.1. Pagrindiniai ekonominiai duomenys 10 

2.2. Projekto veiklos teritorijų Lenkijoje ir Lietuvoje apžvalga ir palyginimas 11 

2.3. Lenkijos ir Lietuvos vandenyse surinktos pamestos žvejybos įrangos kiekio palyginimas 12 

2.4. Žvejų dalyvavimas ir domėjimasis projekto veiklomis 13 

3. 2012 m. Lenkijoje bei Lietuvoje vykdytų veiklų aprašas ir teigiamas poveikis aplinkos būklei 15 

3.1. Pamestos žvejybos įrangos traukimas iš dugno naudojant specializuotą įrangą 15 

3.2. Pamestos žvejybos įrangos šalinimas nuo laivų nuolaužų, pasitelkiant narus ir povandeninį nuotolinio 

valdymo aparatą (ROV) – Lenkijos ir Lietuvos patirtis 18 

3.3. Priklausomybės tarp žvejybos sąlygų, intensyvumo, skirtingų rajonų ir ištrauktų tinklų kiekio įvertinimas 18 

3.4. Rekomendacijos dėl žvejų atliekamo pamestos žvejybos įrangos traukimo iš dugno ir narų veiksmų, 

atliekamų nuskendusiuose laivuose, saugos ir efektyvumo 20 

3.5. Išvados ir rekomendacijos, atsižvelgiant į Lietuvoje ir Lenkijoje vykdytas veiklas 20 

4. Ištrauktos pamestos žvejybos įrangos utilizavimas 22 

4.1. Žvejybą jūroje reglamentuojančiose taisyklėse numatyta pareiga pranešti apie prarastą žvejybos įrangą 

ir iš jūros ištrauktų nuskendusių tinklų tvarkymo principai. 22 

4.2. Teisinės nuostatos dėl pamestos žvejybos įrangos utilizavimo 24 

4.3. Susidėvėjusių ir iš jūros ištrauktų tinklų kaupimas ir sandėliavimas 26 

4.4. Galimi surinktos paskendusios žvejybos įrangos atliekų panaudojimo metodai: antrinių žaliavų panaudojimas, 

panaudojimas energijos gavybai 27 

5. Prarastos žvejybos įrangos surinkimo veiklos finansavimo galimybės ateityje 31 

5.1. Veiklos vykdymo kaštai ir jų racionalus panaudojimas. 31 

5.2. Galimybės finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. 32 

5.3. Finansavimo iš kitų šaltinių galimybės. 32 

6. Išvados ir rekomendacijos 33 


3

1. Įžanga 

2011 m. Lenkijoje įgyvendintas bandomasis projektas 

„Nuskendusių tinklų šalinimas iš Baltijos jūros“ 

aiškiai parodė, kad būtina tęsti pradėtus veiksmus 

ir išplėsti veiklą įtraukiant kitas Baltijos jūros šalis. 

2012 m. į pamestos žvejybos įrangos šalinimo iš 

Baltijos jūros veiksmus įsitraukė Lietuva. Visų pirma 

buvo sudaryta tarptautinė abiejų šalių ekspertų 

grupė, turėjusi sukaupti pakankamai visapusiškos ir 

išsamios informacijos apie žvejų pamestus tinklus ir 

padėti projekto vykdytojams. 2012 m. vasarą 

pamesta žvejybos įranga traukta iš jūros dugno bei 

rinkta nuo nuskendusių laivų. Taip pat parengtas 

Baltijos jūros zonų interaktyvus žemėlapis su pažymėtomis 

nuskendusių laivų ir kitų dugne esančių 

objektų, trukdančių žvejybai traukiamaisiais tinklais, 

buvimo vietomis bei galimybe pažymėti naujus 

povandeninius kliuvinius. Nors žvejai naudojasi vis 

tikslesne navigacijos įranga (GPS prietaisais), 

ant nuskendusių laivų ir kitų kliuvinių (kurie dažnai 

nebūna pažymėti jūros žemėlapiuose) ir toliau kaupiasi 

tinklai ir jų dalys (virvės, svarmenys, grandinės 

ir pan.). Jie ne tik toliau „žvejoja“ žuvis, taip pablogindami 

galimybę efektyviai naudoti žuvų išteklius, 

tačiau kartu trukdo povandeniniam turizmui bei 

kelia pavojų narų gyvybei. 

Toliau, remiantis literatūros šaltiniais ir projekto 

vykdymo metu sukaupta patirtimi, aptarti svarbiausi 

pamestos žvejybos įrangos tvarkymo aspektai 

ir teisinis reglamentavimas, susijęs su jūros tarša 

žvejybos įrankiais. 

2011 m. Lenkijoje įgyvendintas 

bandomasis projektas „Nuskendusių tinklų 

šalinimas iš Baltijos jūros“ aiškiai parodė, 

kad būtina tęsti pradėtus veiksmus ir 

išplėsti veiklą įtraukiant kitas Baltijos 

jūros šalis. 

1.1. Pamestos žvejybos įrangos 

surinkimo patirtis: literatūros 

apžvalga, ypatingą dėmesį skiriant 

Baltijos jūrai 

Pamestos žvejybos įrangos problema priskiriama 

jūrinės taršos plastikais sričiai, nesvarbu ar ji nagrinėjama 

pasaulio, Europos ar Baltijos jūros kontekste. 

Tokia jūrų ir vandenynų teršalų klasifikacija 

nustatyta UNEP-FAO 1 , JAV Nacionalinių tyrimų 

tarybos studijoje, skirtoje jūrą teršiančių atliekų problemos 

sprendimui XXI amžiuje 2 bei 2012 m. Europos 

Komisijos studijoje. 3 Šiems trims pagrindiniams 

informacijos apie pamestos žvejybos įrangos problemą 

šaltiniams būdingas kompleksinis požiūris į 

šią problemą: pradedant reiškinio priežastimis, susijusiomis 

su visuotiniu polimerų naudojimu gaminant 

žvejybos įrankius ir žvejybos jūroje būdus, dėl kurių 

susidaro pavojingos aplinkai atliekos, jų poveikį 

žuvininkystės ūkiuose auginamų gyvūnų ištekliams, 

ir, galiausiai, nurodant galimus prevencinius veiksmus 

ir pamestos žvejybos įrangos šalinimo bei 

utilizavimo būdus. Dėl literatūros šaltiniuose pateiktų 

universalių teorinių ir praktinių šios problemos 

sprendimo būtų jais galima vadovautis vykdant veiklas 

ir Baltijos jūroje. Minimose studijose pateikiama 

mokslinė informacija ir teisinis reglamentavimas 

– tai išsamus ir visapusiškas žinių apie 

1 

Macfadyen, G. et al. 2009: Abandoned, lost or otherwise 

discarded fishing gear. UNEP Regional Seas Reports and 

Studies, No. 185; FAO Fisheries and Aquaculture Technical 

Paper, No. 523, Rzym UNEP/FAO. 

2 

National Research Council. 2008. Tackling Marine Debris in the 

21st Century. National Academy Press, Washington, DC. 

3 

Commission Staff Working Document SWD (2012) 365 FINAL, 

Brussels, 31.10.2012. Overview of EU policies, legislation and 

initiatives related to marine litter. 

4 PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJE

© WWF / O. Skumiał 

pamestos žvejybos įrangos problemą šaltinis. 

O mūsų regionui skirtas informacijos šaltiniu galime 

laikyti nebent 2011 m. vykdyto bandomojo projekto 


ataskaitą. 

Besidomintiems pamestos žvejybos įrangos 

keliamu poveikiu žuvų ištekliams, verta paskaityti 

2003 m. moksliniame žurnale „Fisheries Research“ 4 

publikuotas 8 studijas, kuriose aptariamas paliktos 

stacionarios žvejybos įrangos efektyvumas, vienoje 

iš jų ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūrai 5 . 

Vienas iš aprašytų tyrimų, atliktas šalia britų salų, 

kuomet tinklai buvo statomi virš laivų nuolaužų arba 

greta jų. Tokiomis sąlygomis ant laivų nuolaužų 

palikti tinklai gaudė žuvis dar po 2 metų nuo eksperimento 

pradžios 6 . 

Pamestos žvejybos įrangos problema Europoje 

visapusiškai išnagrinėta projekto „FANTARED“ 

rezultatais pagrįstoje Brauno ir Makfadyjeno (Brown 

ir Macfadyen) publikacijoje 7 . Šie autoriai sukūrė 

modelį, kuriuo bandoma įvertinti pamestos žvejybos 

įrangos aplinkai, visuomenei ir žuvininkystei 

daromą poveikį. Vertindami ekonominiu požiūriu, 

šie mokslininkai nustatė, kad pamestos žvejybos 

įrangos surinkimas finansiškai neefektyvus. Tačiau 

derėtų atsižvelgti į vietovės, kurioje buvo įgyvendinamas 

projektas „FANTARED“, ypatybes – tai 

Europos teritoriniams vandenims priskiriama atviro 

Atlanto vandenyno dalis. Todėl negalima tokio vertinimo 

tiesiogiai perkelti į seklios ir beveik izoliuotos 

Baltijos jūros sąlygas. 

Naują teorinį požiūrį į pamestos žvejybos įrangos 

atsitiktinės žvejybos mastą pasiūlė Takadži, Šimizu 

ir Kortė (Takagi, Shimizu ir Korte 8 ). Jų tyrimų metu 

buvo sukurti altogritmai skirti jūroje paliktų statomųjų 

tinklų pokyčiams modeliuoti. Šiuos modelius 

galima pasitelkti kuriant metodus, kurie teoriškai 

galėtų būti naudojami kuriant žvejybos įrangą ir 

pamestų žvejybos tinklų būklės įvertinimui. 

4 

Pawson M. G. [ed.] 2003: The catching capacity of lost static 

fishing gears: introduction. Fisheries Research, 64 (2003) 

p. 101-105. 

5 

Tschernij V, Larsson, P.O., 2003: Ghost fishing by lost cod gill 

nets in the Baltic Sea. Fisheries Research, 64 (2003): 151-162. 

6 

Revill A.S. i Dublin G. 2004: The fishing capacity of gillnets lost 

on wrecks and on open ground in UK coastal waters. Fisheries 

Research, 64 (2003): 107-113. 

7 

Brown J., Macfadyen G. 2007: Ghost fishing in European 

Waters: impacts and management responses. Marine Policy 31 

(2007) 488-504. 

8 

Takagi T., Shimizu T. i Korte, H. 2007: Evaluating the impact of 

gillnet ghost fishing using a computational analysis of the 

geometry of fishing gear. ICES Journal of Marine Science, 64: 

1517-1524. 


5

© WWF / W. Wójtowicz 

Kad sportinė ir rekreacinė 

žvejyba taip pat gali kelti pavojų 

jūrinėms ekosistemoms 

priekrantės zonoje. 

1.2. Informacija, apibendrinanti 

2011 m. Lenkijoje įgyvendintą 

bandomąjį projektą „Nuskendusių 

tinklų šalinimas iš Baltijos jūros” 

Pagrindiniai 2011 m. įgyvendinto projekto tikslai: 

• įvertinti tinklų, likusių nacionaliniuose vandenyse 

kiekį bei nuskendusių laivų, kaip prarastos 

žvejybos įrangos kaupimosi vietų, vaidmenį; 

Neseniai paskelbtos NOAA 9 techninės ataskaitoje 

aptariama: prarastų žvejybos įrankių vietos nustatymo 

efektyviausi metodai ir tinkamų žuvininkystės 

valdymo metodų parinkimas. Nors tai priklauso nuo 

savitų vietovės sąlygų ir naudojamos traukimo įrangos, 

ši ataskaita vertinga dėl pateikiamų potencialių 

paieškos vietovių parinkimo gairių, naudojant hidroakustinę 

įrangą ir glaudžiai bendradarbiaujant su 

žvejais, nustatant kliuvinių vietas, kur dažniausiai 

prarandami tinklai. Nesenoje Pietų Korėjos mokslininkų 

publikacijoje, teigiama, kad ne tik verslinė 

žvejyba, bet rekreacinė gali kelti pavojų jūrinėms 

ekosistemoms. 

Be minėtų mokslinių rekomendacijų ir praktinių 

pavyzdžių, svarbus informacijos apie pamestos 

žvejybos įrangos problemą šaltinis yra ir mokomojo 

pobūdžio literatūra, taip pat ir populiarieji leidiniai, 

pavyzdžiui, Londone įsikūrusios Pasaulio gyvūnų 

globos draugijos (World Society for the Protection 

of Animals) ataskaita. 10 

9 

Clark, R., S.J. Pittman, T.A. Battista, and C. Caldow (eds.). 

2012. Survey and impact assessment of derelict fish traps in 

St. Thomas and St. John, U.S. Virgin Islands. NOAA Technical 

Memorandum NOS NCCOS 147. Silver Spring, MD. 51 pp. 

10 

Butterworth, A., Clegg, I., Bass, C. 2012: Untangled – Marine 

debris: a global picture of the impact on animal welfare and of 

• įvertinti prarastos žvejybos įrangos atsitiktinės 

žvejybos mastą ir nustatyti jos įtaką žuvų populiacijoms 

Baltijos jūroje; 

• įvardinti ir apibūdinti pagrindines priežastis, dėl 

kurių pametama žvejybos įranga; 

• surinkti informaciją apie paliktų ir prarastų 

žvejybos įrankių šalinimo bei utilizavimo teisinį 

reglamentavimą Lenkijoje ir Europos Sąjungoje; 

• išžvalgyti jūros dugną, ieškant pamestos žvejybos 

įrangos; 

• atlikti bandomuosius nėrimus į nuskendusius 

laivus, siekiant pašalinti iš jų nuskendusią 

žvejybos įrangą; 

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus buvo sukurtas 

metodas, skirtas įvertinti per metus jūroje pametamos 

žvejybos įrangos kiekį, t.y. – menkių ir plekšnių 

žvejybai naudojamų žiauninių tinklų kiekį. Šiuo 

metodu buvo nustatyta, jog 2005–2008 m. buvo 

pamesta 5500–10 000 tinklų per metus. Remiantis 

narų stebėjimais ir atsižvelgiant į nuskendusių laivų 

skaičių, buvo įvertintas traukiamųjų tinklų (tralų ir 

porinių tralų) kiekis, prarastas Lenkijos teritorijai 

priklausančioje Baltijos jūroje ir Lenkijos išskirtinėje 

animal-focused solutions. London: World Society for the 

Protection of Animals. 



ekonominėje zonoje, priklausomai nuo skaičiavimuose 

naudoto nuskendusių laivų skaičiaus, tokios 

pamestos žvejybos įrangos kiekis gali svyruoti nuo 

150–450 tonų. 

Bandomojo projekto bendrojoje ataskaitoje aprašytos 

pagrindinės žvejybos įrangos praradimo jūroje 

priežastys ir išanalizuotas Lenkijos ir ES teisinis 

reglamentavimas, numatantis teisinę atsakomybę 

už žvejybos įrankių sugadinimą, praradimą, sąmoningą 

palikimą jūroje bei prevencijos priemones, 

siekiant išvengti šios problemos. 

Jūros dugno žvalgymui ieškant pamestos žvejybos 

įrangos buvo panaudotas žvejybos laivas KOŁ-111, 

kuriuo jūroje buvo dirbama 24 dienas: 15 dienų atviroje 

jūroje iš dugno buvo traukiami tinklai, o 9 dienas 

laivas buvo naudojamas narų, valiusių nuskendusius 

laivus nuo tinklų, transportavimui. Visa su 

šiuo laivu vykdyta veikla truko nuo 2011 m. liepos 

iki rugsėjo. Šis laivas buvo pasirinktas dėl jo kapitono 

gerai pažinojusio žvejybos rajoną, kuriame 

buvo numatyta atlikti dugno valymą bei dėl laivo 

manevringumo ir techninės įrangos galimybių. 

Pagal kontraktą laivo dešiniajame borte buvo papildomai 

įrengtas trapas, o nuskendusius laivus valantys 

narai papildomai naudojosi valtimi su pakabinamu 

varikliu. Teritorija buvo žvalgoma į šiaurę nuo 

Kolobžego uosto ir apėmė 2 (G-3 ir G-4) žvejybos 

Darbų metu ištraukta 4288 kg 

tinklų, iš kurių net 93% 

sudarė statomieji (žiauniniai) 

tinklai. 

kvadratus 11 . Didžiąją pasirinkto rajono dalį dengia 

akmenys ir rieduliai, todėl buvo didelė tikimybė, jog 

tenai bus rasta pamestų žvejybos įrankių. Atliekant 

darbus buvo modifikuota dugno valymo įrangos 

konstrukcija ir nustatytas optimalus šios įrangos 

traukimo dugnu greitis (1,0–1,2 mazgo). Darbų 

metu ištraukta 4288 kg tinklų, iš kurių net 93% 

sudarė statomieji tinklai. 

Nors visi ištraukti žvejybos įrankiai buvo apirę, daugelyje 

jų buvo įkliuvusios žuvys – daugiausia plekšnės 

ir menkės. Be to, tinkluose aptikta nemažai 

mėgėjiškos žvejybos masalų, tai byloja, kad 

pamesti tinklai trukdo ir rekreacinei žvejybai. Sudėtinga, 

o kartais beveik neįmanoma buvo žvalgyti 

vietas, kuriose tikimybė rasti jūroje paliktų žvejybos 

įrankių didžiausia, nes jose buvo aktyviai žvejojama 

statomaisiai tinklais, todėl veiksmų vietą ir laiką 

buvo būtina iš anksto derinti su žvejais bei jų organizacijomis, 

bendradarbiauti su Žvejybos jūroje 

11 

Žemėlapyje pagal Merkatoriaus projekciją tai yra 

stačiakampiai, kurių pagrindas sudaro 20 minučių geografinės 

ilgumos, o šoninė kraštinė – 10 minučių geografinės platumos. 


7

© Lithuanian Fund for Nature 

Buvo pasirinkti 2 nuskendę 

laivai. Projekto narų komanda, 

kurią sudarė 4 firmos „DALBA“ narai, 

naudojosi KOŁ-111 laivų kaip nardymo 

platformą. Iš nuskendusių laivų ištraukta 

1807 kg pamestų nepaženklintų žvejybos 

įrankių, daugiausia statomųjų ir 

traukiamųjų tinklų. 

inspekcija. Toks bendradarbiavimas būtinas ir vykdant 

narų atliekamus nuskendusių laivų valymo 

darbus. Pastaruosius darbus taip pat ribojo techniniai 

veiksniai – efektyviai dirbti narai gali iki 20 

metrų gylio. Darbams su narais buvo pasirinkti 2 

nuskendę laivai. Projekto narų komanda, kurią 

sudarė 4 firmos „DALBA“ narai, naudojosi KOŁ-111 

laivų kaip nardymo platformą. Iš nuskendusių laivų 

ištraukta 1807 kg pamestų nepaženklintų žvejybos 

įrankių, daugiausia statomųjų ir traukiamųjų tinklų. 

Nors šie tinklai buvo apirę, tačiau juose buvo rasta 

žuvų. Remiantis įgyta patirtimi, nustatyta, kad kiekvienam 

nuskendusiam laivui išvalyti reikia ne 

mažiau kaip 8 darbo dienų, kai nuskendę laivai yra 

iki 20 m gylyje. Valant giliau esančius laivus povandeninių 

darbų trukmė kiekvieną kartą nustatoma 

individualiai, remiantis nuskendusio laivo preliminaria 

apžiūra. Siekiant nustatyti, kokiai atliekų kategorijai 

pagal Lenkijoje galiojančius standartus galima 

priskirti ištrauktus žvejybos įrankius, buvo atlikta jų 

mėginių cheminė analizė. Aptikti dideli mineralinių 

alyvų (C 10 

-C 40 

) kiekiai, tai rodo, kad būtina sukurti 

specialius tvarkymo būdus tinklams, užterštiems 

mineralinėmis alyvomis. 

Pamestos žvejybos įrangos atsitiktinės žvejybos 

problemos poveikis žuvų populiacijoms Baltijos 

jūroje turi ypatingą reikšmę, kadangi nesant informacijos 

apie šio reiškinio mastą, mokslininkai, vertindami 

žuvų mirtingumą dėl žvejybos neatsižvelgia 

į šį mirtingumą, o tai daro išteklių valdymą nepakankamai 

efektyvų. Siekiant nustatyti šio reiškinio 

mąstą buvo sukurtas analitinis metodas, kuris 

rėmėsi Švedijoje atliktų tyrimų rezultatais (vieninteliu 

tokio pobūdžio tyrimu Baltijos jūros regione) 7 , 

taip pat taikant papildomus apribojimus ir prielaidas, 

apsiribota tik statomaisiais tinklais ir tik viena žuvų 

rūšimi (menkėmis). Skaičiuojama, kad apytiksliai 

pamestos žvejybos įrangos žala menkių populiacijai 

Baltijoje 2009-2011 m. dėl per 2009 m. prarastų 

statomųjų tinklų buvo 20,8 t per metus. 

1.3. Informacija apie 2012 m. vykdytą 

projektą „Pamestos žvejybos įrangos 

surinkimas Baltijos jūroje“ 

Pagrindinis 2012 m. projekto siekis buvo išplėsti 

projekto veiklas į tarptautinius vandenis, renkant 

pamestą žvejybos įrangą ir Lietuvos Respublikos 

teritoriniuose vandenyse, bei suteikti projektui tarptautinį 

statusą. Lietuvoje naudotas laivas, „šukavo“ 

dugną specializuota įranga bei plukdė narus, kurie 

valė nuskendusius laivus. Lenkijos vandenyse 

pamestos žvejybos įrangos traukimo iš dugno 

darbų apimtis buvo padidinta įtraukiant tris papildomus 

žvejybos laivus ir Ščecino jūrų akademijos 

tiriamąjį – mokomąjį laivą m/v „Nawigator XXI“ bei 

padidintas darbo dienų jūroje skaičius. Siekiant 

sumažinti žvejybos įrankių praradimo atvejų skaičių, 

sudaryta interaktyvi dugne esančių kliuvinių duomenų 

bazė, kurią trimis kalbomis galima rasti 


interneto tinklalapyje www.sieciwidma.wwf.pl. Ši 

duomenų bazė yra interaktyvi, žvejai ir kiti jūros 

naudotojai gali prisidėti ją tikslindami ir įtraukdami 

naujus objektus – pažymėdami pamestą žvejybos 

įrangą ar pastebėtus kliuvinius. Informacija apie 

duomenų bazę buvo išplatinta dalijant žvejams ir 

kitiems jūros naudotojams magnetinius ženklelius. 

Vykdant projekto veiklas, kuriomis siekiama informuoti 

visuomenę, Lenkijoje ir Lietuvoje buvo rengti 

seminarai ir spaudos konferencijos, išleista spausdinta 

2011 m. veiklos ataskaita, o Lietuvoje – ir 

informaciniai leidiniai, skirti turistams, žvejams ir 

mokiniams. Siekiant gauti daugiau informacijos apie 

pamestos žvejybos įrangos problemos Lietuvoje 

mastą, tarp Lietuvos priekrantės žvejybos įmonių 

atlikta žvejų apklausa (apklausta 79% įmonių). 

Ruošiant šią ataskaitą buvo surinkta informacija apie 

atliekų tvarkymo procedūras Lenkijos uostuose bei 

žvejų prieplaukose ir ištrauktų iš jūros tinklų perdirbimo 

galimybes panaudojant modernias technologijas, 

kurių poveikis aplinkai yra minimalus. Išsamūs 

duomenys pateikiami kituose ataskaitos skyriuose. 

Siekiant sumažinti žvejybos įrankių 

praradimo atvejų skaičių, sudaryta 

interaktyvi dugne esančių kliuvinių 

duomenų bazė, kurią trimis kalbomis 

galima rasti interneto tinklalapyje 

www.sieciwidma.wwf.pl 


9

2. Lenkijos ir Lietuvos žuvininkystės 

sektoriaus Baltijos jūroje apžvalga 

2012 m. projekto kontekste 

1 lentelė Rūšių, kurių atžvilgiu pagal Bendrąją 

žuvininkystės politiką taikomi apribojimai,2012 m. 

kvotos 

Rūšis 

Lenkija 

[tonos] 

Lietuva 

[tonos] 

Menkės (rytinės ir vakarinės 

dalies ištekliai) 

20434 4317 

2.1. Pagrindiniai ekonominiai 

duomenys 

Silkė (iš viso) 22256 2289 

Šprotai 66128 11272 

Lašišos (vienetais) 7704 1899 

Prieš tampant Europos Sąjungos narėmis bei pirmaisiais 

Europos Bendrosios žuvininkystės politikos 

taikymo metais Lenkijos ir Lietuvos Baltijos 

jūros žvejybos sektoriuje įvyko didelės permainos, 

visų pirma, restruktūrizuotas abiejų valstybių laivynas. 

Lenkijos Baltijos jūros laivynas nuo 2004 m. iki 

2008 m. sumažėjo 33%, o Lietuvos – 26%; Lenkijoje 

nustota eksploatuoti daugiau didelio tonažo 

[BT] laivų – net 45% mažiau (Lietuvos laivyne – 

39%) 12 . Europos žvejybos laivyno registro duomenimis 

13 , šiuo metu Lenkijos Baltijos jūros laivynui priklauso 

792 laivai 14 , o Lietuvos – 141 laivas. Jūrų 

žvejybos sektoriuje Lenkijoje 2009 m. dirbo kiek 

daugiau nei 1300 žmonių, o Lietuvoje – 529 15 . 

Prieš įstojant į Europos Sąjungą sugautos žuvies 

kiekiai priklausydavo daugiausia nuo išteklių savo 

išskirtinėse ekonominėse zonose. Remiantis Europos 

Bendrąją žuvininkystės politika, lemiamos 

reikšmės įgijo bendras leidžiamas sugauti žuvies 

kiekis, nustatomas visam Europos Sąjungos žvejybiniam 

laivynui. Jis taikomas menkėms, šprotams, 

silkėms, lašišoms ir jūrinėms plekšnėms, o iš rūšių, 

kurių atžvilgiu apribojimai netaikomi, didžiausios 

verslinės reikšmės turi upinės plekšnės, šlakiai ir 

kai kurios gėlavandenių žuvų rūšys, gyvenančios 

gėlose Baltijos jūros dalyse. Abiejų šalių žvejybos 

galimybės 2012 m. (pagal suteiktas kvotas – neatsižvelgiant 

į galimą pasikeitimą kvotomis su kitomis 

valstybėmis) pateiktos 1 lentelėje: 

12 

Kuzebski E., Marciniak B. 2009: Mniej statków – więcej ryb? 

Społeczno-ekonomiczne skutki redukcji floty rybackiej na Morzu 

Bałtyckim. WWF Polska www.wwf.pl/raportnzp 

13 

http://ec.europa.eu/fisheries/fleet/index.cfm 

14 

drauge su laivais, eksploatuojamais tik vidaus jūros vandenyse 

15 

European Commission 2012: Facts and figures on the 

Common Fisheries Policy. Publications Office of the European 

Union, 2012. [duomenys apima tolimųjų jūrų žvejybą]. 

Jūrinės plekšnės 433 – 

Lenkijos žuvininkystei Baltijos jūroje skirtų žvejybos 

kvotų išnaudojimas kelerius paskutinius metus susijęs 

su tuo, kad dalis laivyno persiorientavo į specializuotą 

mažų pelaginių žuvų žvejybą, todėl sužvejojama 

daugiau šprotų ir centrinių bei vakarinių 

strimelių išteklių. Dėl šių pokyčių išnaudojamos 

pelaginių žuvų rūšių žvejybos kvotos, o menkių žvejybos 

kvotos jau kelerius metus išnaudojamos tik 

dalinai. Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos 

Žuvininkystės stebėsenos centro apskaitos 

2013 m. sausio 3 d. duomenimis, menkių žvejybos 

kvota buvo išnaudota 50%. Ankstesniais metais 

kvotos nebūdavo išnaudojamos ir Lietuvos žuvininkystėje 

– čia menkių būdavo sugaunama apie 3 

tūkstančius tonų (69%), ne visiškai būdavo išnaudojamos 

ir šprotų žvejybos kvotos (išskyrus 2007 

ir 2009 m.), o upinių plekšnių žvejyba neturėjo svarbios 

ūkinės reikšmės (mažiau nei 500 t per metus; 

tuo tarpu Lenkijoje 2012 m. jų sugauta beveik 

9 tūkstančiai tonų). 

Europos žvejybos laivyno 

registro duomenimis, šiuo 

metu Lenkijos Baltijos jūros 

laivynui priklauso 792 laivai, 

o Lietuvos – 141 laivas. 



2.2. Projekto veiklos teritorijų 

Lenkijoje ir Lietuvoje apžvalga 

ir palyginimas 

Lenkijos išskirtinės ekonominės zonos plotas yra 

žymiai didesnis nei Lietuvos (Lenkijai priklauso 

29 797 km 2 , o Lietuvai – 7031 km 2 ), panaši situacija 

ir lyginant teritorinės jūros plotą – dėl skirtingo kranto 

linijos ilgio (Lenkijai priklauso 10 632 km 2 , o Lietuvai 

– 2018 km 2 ) 16 . Esant tokiai situacijai, Lenkija, siekdama 

nustatyti jūros dugne esančių tinklų traukimo 

veiksmų sritis, visų pirma turėjo atsižvelgti į patirtį, 

sukauptą įgyvendinant 2011 m. bandomąjį projektą 

ir nustatyti darbuose dalyvaujančių laivų grįžimo 

uostus. Rytinėje pakrantės dalyje, kurioje 2012 m. 

liepos 5–14 d. dirbo WŁA-11 laivas, veiksmų sritį 

ribojo dienovidiniai 17 0 58’ E – 18 0 40’ E dienovidiniai, 

ir ji tęsėsi nuo kranto zonos pietuose iki 55 0 12’ N 

lygiagretės šiaurėje. Likusieji trys Lenkijos laivai 

atliko darbus birželio 18 – rugpjūčio 31 d. nuo 

15 0 00’ E iki 16 0 20’ E dienovidinio ir nuo kranto 

linijos iki 54 0 50’ N lygiagretės. Žvejybos kvadratai, 

kuriuose dirbo Lenkijos laivai, dalyvaujantys traukiant 

pamestus žvejybos tinklus, toliau pateikiamame 

žemėlapyje pažymėti skirtingomis spalvomis. 

Juodais taškais kvadratuose D-2, G-3, G-6, H-3 

pažymėtos vietos, kuriose narai traukė pamestus 

žvejybos įrankius nuo nuskendusių laivų (kvadrate 

D-2 buvo anksčiau aptiktas ir atrinktas 17 nuskendęs 

laivas „Memel“, esantis 18 m gylyje ir netoli nuo 

Svinouiscės uosto 18 ). 

Į dugną nugrimzdusių žvejybos tinklų traukimo rajonai 

Lietuvoje buvo parinkti atsižvelgiant į žvejybos 

intensyvumą statomaisiais tinklais priekrantės 

baruose, o pasirinkti nuskendę laivai buvo netoli 

Klaipėdos uosto. Be to, tinklai buvo traukiami ir nuo 

šiaurinio molo, saugančio Klaipėdos uosto vartus, 

povandeninės dalies. Lietuvoje atlikti veiksmai 

pavaizduoti toliau pateikiamame žemėlapyje. 

16 

Suarez de Vivero, J.L. i Rodriguez Mateos J.C., 2007: Atlas of 

the European Seas and Oceans. Ediciones del Serbal, 146 p. 

17 

Hac B., 2011: Wraki na wodach wewnętrznych i terytorialnych 

oraz w polskiej strefie ekonomicznej. Raport z Seminarium 

lokalizacyjnego, Warszawa 20 kwietnia 2011 r. w ramach 

Projektu pilotażowego. WWF Polska – Baltic Sea 2020. 

18 

Szulc M., 2012: „Sieci widma” na pokładzie „Nawigatora XXI”. 

Aktualności Akademii Morskiej w Szczecinie Nr 3 (75)/2012. 


11

2011 m. Lenkijoje įgyvendinant bandomąjį projektą 


dugne likusios neištrauktos žvejybos įrangos kiekis 

buvo įvertintas atskirai statomiesiems tinklams (vertinant 

bendrą tinklų kiekį, 2009 m. sudariusį 5170 

vnt.) ir tralų kiekiui – kaip nuskendusių laivų skaičiaus 

išvestinei, kuris buvo įvertintas atsižvelgiant 

į statomųjų tinklų ir tralų svorio santykį ant nuskendusių 

laivų – 2011 m. jis buvo vienodas. Baltijos 

jūrą valant ištrauktų tinklų registro duomenimis, 

2012 m. nuo nuskendusių laivų surinkta žymiai daugiau 

traukiamųjų tinklų – Lenkijoje apie 90% (atliekant 

narų darbus Lietuvoje ta dalis sudarė 100%). 

Atsižvelgiant į visus išvardintus 

faktorius galima teigti, kad apytikslis 

2009 m. prarastų statomųjų tinklų 

skaičius Lenkijoje buvo maždaug 

1500 vienetų, o Lietuvoje – maždaug 

150 vienetų 

Toks darbų vietų pasirinkimas yra suprantamas, 

turint omenyje, kad Lietuvoje tinklų traukimui skirtų 

darbo sąnaudos skiriasi (16 dienų nardymo ir – dėl 

blogų oro sąlygų – tik 12 dienų darbo „šukuojant“ 

dugną specializuota įranga; likusios dienos bus 

išnaudotos 2013 m. kovą, o jų rezultatai į šią ataskaitą 

neįtraukti). 

2.3. Lenkijos ir Lietuvos vandenyse 

surinktos pamestos žvejybos įrangos 

kiekio palyginimas 

Pamestų statomųjų tinklų kiekis įvertintas tokiu pat 

būdu kaip ir įgyvendinant 2011 m. projektą – t.y. 

remiantis duomenimis apie 2009 m. žvejybos 

pastangas 19 . Jeigu atsižvelgsime į bendras ES 

valstybių žvejybos pastangas statomaisiais tinklais, 

galima teigti, kad 2009 m. Lenkijos žvejybos laivynas 

prarado 1490 vnt. statomųjų tinklų, o Lietuvos 

– 140 vnt. Šie rezultatai nėra visiškai tikslūs, 

kadangi dėl ES Bendrosios žuvininkystės politikos 

ribojimų abiejų šalių ekonominėse zonose buvo 

išnaudotos ne visos žvejybos galimybės. Atsižvelgiant 

į tai, kad Lietuvos laivynas statomaisiais tinklais 

daugiausia žvejoja savo zonoje ir nedidele 

dalimi – Lenkijos, o Lietuvos vandenyse gali žvejoti 

Latvijos laivai, galima teigti, kad anksčiau pateikti 

skaičiai yra arti minimalaus apskaičiuoto kiekio. 

Atsižvelgiant į visus išvardintus faktorius galima 

teigti, kad apytikslis 2009 m. prarastų statomųjų 

tinklų skaičius Lenkijoje yra maždaug 1500 vienetų, 

o Lietuvoje – maždaug 150 vienetų. Lietuvos žuvininkystės 

Baltijos jūroje anketiniai duomenys, gauti 

atlikus atlikus žvejų apklausas 20 (atsakymus 

pateikė 79% priekrantės žvejybos įmonių), rodo, 

19 

Bailey N., Mitrakis N., 2011: Evaluation of Fishing Effort 

Regimes in the Balic Sea (STECF-11-11). European 

Commission – Joint Research Centre, Ispra, Italy. 

20 

Toliušis Š., Staponkus R., Kairytė, L. 2013: Rybołówstwo 

morskie w litewskiej wyłącznej strefie ekonomicznej i 

wydobywanie sprzętu rybackiego z Morza Bałtyckiego. 

Opracowanie dla WWF (niepublikowane). 


kad per metus prarandama maždaug 47 000 m 

statomųjų tinklų, ir didelė jų dalis (38 810 m) ištraukiama 

savo jėgomis. Tinklų, kurių patys žvejai neįstengia 

susigrąžinti, kiekis (8190 m) atitinka 109 

statomųjų tinklų per metus, skaičiuojant, kad vieno 

tinklo standartinis ilgis yra 75 m, o atsižvelgiant 

į neapklaustus respondentus – 138 statomųjų tinklų 

per metus, – kitaip tariant, beveik tiek pat, kiek 

gauta atlikus teorinius skaičiavimus. 

Lyginant nuskendusiuose laivuose esančių tinklų 

kiekius abiejų valstybių vandenyse būtina atsižvelgti 

į ekonominių zonų ploto skirtumus, darant prielaidą, 

kad nuskendusių laivų tankumas abiejų valstybių 

zonose yra panašus (Klaipėdos rajone, kaip ir Lenkijos 

pakrantėje esančiuose uostuose, karo metu 

vyko intensyvus transportas, o Rytprūsių evakuavimo 

metu čia vyko smarkūs mūšiai). Lenkijos 

išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros 

plotas kartu yra 40 429 km 2 , o Lietuvos – 9049 km 2 , 

tad reikėtų manyti, kad Lenkijos vandenyse tinklų 

yra nuo 150 t iki 450 t (šis skaičius labai priklauso 

nuo nuskendusių laivų skaičiaus), o Lietuvos vandenyse 

tinklų kiekis būtų proporcingai mažesnis. 

Pakoregavus šiuos skaičiavimus pagal 2012 m. 

surinktus duomenis, galima teigti, kad Lenkijos 

išskirtinėje ekonominėje zonoje ant nuskendusių 

laivų yra apie 270–280 t, o Lietuvos ekonominėje 

zonoje – 67–100 t tinklų. Svarbu pabrėžti, kad ieškant 

prarastos žvejybos įrangos išžvalgyta labai 

nedidelė dalis nuskendusių laivų, o daugelyje jų gali 

būti didelės tinklų sankaupos. Kai ant nuskendusio 

laivo yra paliekamas visas pelaginis tralas, tinklo su 

įranga masė gali viršyti 2000 kg (kaip buvo dirbant 

su laivų KOŁ-40 2012 m. rugpjūčio 1 dieną). 


Pakoregavus šiuos skaičiavimus 

pagal 2012 m. surinktus duomenis, 

galima nustatyti, kad Lenkijos 

išskirtinėje ekonominėje zonoje ant 

nuskendusių laivų yra apie 270–280 t, 

o Lietuvos ekonominėje zonoje – 

67–100 t tinklų. 

2.4. Žvejų dalyvavimas 

ir domėjimasis projekto veiklomis 

Lenkijos laivuose užduotis vykdę žvejai visiškai 

įsitraukė į projekto įgyvendinimą, suprato jo tikslus 

ir vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Įgyjant patirties 

(3 laivai tokio pobūdžio operacijoje dalyvavo pirmą 

kartą) rezultatai gerėjo, o atlikus veiksmus suformuluotos 

praktinės išvados labai pravers imantis tolesnių 

jūros valymo nuo pamestos žvejybos įrangos 

darbų. Kadangi Lietuvoje tinklų traukimo iš dugno 

operacijoje dalyvavo kitokio tipo laivas (rekreacinės 

© WWF / K. Stanuch 

žvejybos laivas), ir tokie darbai Lietuvoje buvo vykdomi 

pirmą kartą, čia taikyti griežtesni reikalavimai 

paieškos ir traukimo įrangai. Nepaisant to, vertinant 

rezultatus reikia atsižvelgti į Lietuvos regiono savitumą 

ir mažesnes galimybes ištraukti didelius statomųjų 

tinklų kiekius. 


13

© WWF / D. Bógdał 

Kiti svarbūs veiksniai, nulėmę veiklų rezultatus 

Lietuvoje: 

• Lietuvoje galiojančios taisyklės, draudžiančios 

žvejybą traukiamaisiais tinklais zonoje nuo 

kranto iki 20 m izobatos – tai eliminuota įrankių 

tarpusavio sąveiką – vieną pagrindinių priežasčių, 

dėl kurių prarandami tinklai; 

Baltijos žvejai labai palankiai 

reagavo į praėjusiais metais 

įgyvendintą projektą „Pamestos 

žvejybos įrangos surinkimas 

Baltijos jūroje“. 

• nemažai prarastų statomųjų tinklų dalį Lietuvos 

žvejai susigrąžina patys savo jėgomis. 

Remiantis projekto koordinatorių, projekte dalyvavusių 

laivų savininkų ir ankstesniuose Ščecino Jūrų 

akademijos tyrimuose dalyvavusių asmenų pateikta 

informacija bei žvejų pastabomis (atsižvelgiant 

į lašišinių žuvų žvejybos technikas, „Natura 2000“ 

jūrines teritorijas ir veiklose dalyvavusių laivų uostus 

– Kolobžego, Darlovo, Ustkos ir Jastarnios), 

galima suformuluoti tokias išvadas: 

Baltijos žvejai labai palankiai reagavo į praėjusiais 

metais įgyvendintą projektą „Pamestos žvejybos 

įrangos surinkimas Baltijos jūroje“ – tai, be kitų 

aspektų, pasireiškė glaudžiu bendravimu su 

projekte dalyvavusių žvejybos laivų savininkais 

ir aktyviu domėjimusi galimybe prisidėti prie 

pamestos žvejybos įrangos paieškos darbų. 

Projektu domėjosi ir uostų, vietos savivaldybių 

atstovai – ypač dėl pašalintų jūrinių šiukšlių iš uosto 

teritorijų ir paplūdimių zonų bei jų utilizavimo. 

Laivų savininkai ir žvejai pageidavo dalyvauti būsimuose 

tinklų šalinimo iš jūros veiksmuose dėl šių 

priežasčių: 

• galimybės papildomai užsidirbti priverstinės 

laivų prastovos uostuose laikotarpiu (ypač 

vasarą) dėl taisyklėse numatytų žvejybos 

apribojimų; 

• rekreacinės žvejybos laivų savininkai suvokia, 

kad už nuskendusių laivų užsikabinusių ir nuplėštų 

tinklų šalinimas jiems naudingas (mažesni 

nuostoliai, nes prarandama mažiau masalų, 

kurie dažnai nutraukiami užsikabinę už tinklų; 

• laivų, kurie vasarą teikia „turistinio nardymo“ po 

nuskendusius laivus paslaugas, savininkai yra 

suinteresuoti tinklų šalinimu nuo laivų nuolaužų 

dėl nardytojų saugumo ir didesnio siūlomų 

paslaugų patrauklumo. 


3. 2012 m. Lenkijoje bei Lietuvoje 

vykdytų veiklų aprašas ir teigiamas 

poveikis aplinkos būklei 

Įgyvendinant 2012 m. projekto veiklas iš jūros 

surinkta 21 275 kg pamestos žvejybos įrangos. 

Vienos iš veiklų tikslas buvo išvalyti jūros dugną 

nuo jūroje paliktų žvejybos įrankių. Šios veiklos 

metu Lietuvoje ir Lenkijoje dalyvavo keturi žvejybiniai 

laivai ir tiriamasis – mokomasis laivas m/v 

„Nawigator XXI“ iš Lenkijos bei vienas laivas 

iš Lietuvos, ištraukta 14 429 kg įrangos. 

Remiantis gautais duomenimis apie nuskendusių 

laivų tikslią buvimo vietą bei surinkus papildomos 

Įgyvendinant 2012 m. projekto 

veiklas iš jūros surinkta 21 275 kg 

pamestos žvejybos įrangos. 

informacijos ROV aparatais, narai atliko numatytą 

nuskendusių laivų valymą. Iš viso tinklai surinkti 

nuo septynių nuskendusių laivų – keturi Lenkijoje 

ir trys Lietuvoje. Taip pat išvalyti pietinis ir šiaurinis 

Klaipėdos uosto vartų molai. Atliekant šiuos veiksmus 

pašalinta 2826 kg pamestos žvejybos įrangos. 

Į valymo darbus įsitraukė ir Gdynės uosto valdyba, 

kuri projekto metu perdavė utilizuoti 4020 kg 

iš jūros ištrauktų nepaženklintų žvejybos tinklų. 


traukimas iš dugno naudojant 

specializuotą įrangą 

Visa informacija apie darbų, atliktų specialia įrangą 

„šukuojant“ jūros dugną, apimtis ir rezultatus 

pateikta šios ataskaitos prieduose 2 lentelėje. Detalesnė 

projekto veiklų vietovių apžvalga pateikta šios 

ataskaitos 2.2. skyriuje. Laivų, 2012 m. dalyvavusių 

traukiant Baltijos dugne esančius tinklus, techniniai 

parametrai pateikti 3 lentelėje. 

© WWF / M. Janeczko 


15

3 lentelė Laivų, naudotų valant jūros dugną specializuota 

įranga techninė charakteristika 

Pavadinimas arba laivo numeris 

Bendras 

ilgis [m] 

Tonažas 

[BT] 

Pagrindinio 

variklio galia [kW] 

Eksploatacinė 

paskirtis 

KOŁ-111 

© WWF / M. Szulc 

18,03 37,00 121,4 Žvejyba tralu 

KOŁ-43 


13,16 22,66 110,0 Žvejyba tralu 

KOŁ-40 

© WWF / M. Janeczko 

14,56 33,50 183,0 

Žvejyba tralu, 

žvejyba ūdomis 

WŁA-11 


20,54 66,00 297 

Žvejyba poriniu 

dugniniu tralu, 

žvejyba tralu 

Romastė 


16,6 

Nėra 

duomenų 

183 

Rekreacinė 

žvejyba 


Įranga, kurį buvo naudojama tinklų traukimui iš 

dugno, sudarė 2 „kabliai“, pritvirtinti prie metalinės 

sijos, sujungtos su 12 colių guminiu svarmeniu ir 

9 skrituliais išdėstytais tarp sijos ir ritės tvirtinimo 

grandinių (1 piešinys). 

1 piešinys Jūros dugno valymui naudotos įrangos 

schema 

• Kai kuriuose statomuosiuose tinkluose buvo 

rasta daugybė žuvų kaulų, bei neseniai įkliuvusių 

žuvų – tai įrodo, kad pamesti tinklai sugeba 

ir toliau gaudyti žuvis. 

Projekto grupė Lietuvoje pateikė tokių pastabų: 

• Prieš atliekant veiksmus, reikia iš anksto išžvalgyti 

vietovę – geriausia ištirti rajonus, kuriuose 

potencialiai pametama daugiausia žvejybos 

įrangos, tai atliekant šoninio skenavimo 

sonaru 21 . 

• Tinklams traukti reikia naudoti laivus su pakankamai 

stipriais keltuvais, kadangi traukiant į 

denį smėlyje palaidotus įrankius veikia nemažos 

pasipriešinimo jėgos, ypač jeigu tai yra dideli 

tralai; 

• Lietuvos vandenyse ištrauktuose tinkluose žuvų 

nerasta, tai galimai susiję su nedideliu statomųjų 

tinklų surinktu kiekiu. 

Kai kuriuose statomuosiuose 

tinkluose buvo rasta daugybė 

žuvų kaulų, bei neseniai įkliuvu – 

sių žuvų – tai įrodo, kad pamesti tinklai 

sugeba ir toliau gaudyti žuvis. 

Remiantis projekte dalyvavusių Lenkijos laivų kapitonų 

apklausos rezultatais galima konstatuoti, kad: 

• Dauguma operacijų truko labai trumpai dėl 

akmenuoto grunto. 

• Siekiant išvengti užkabintų tinklų nutrūkimo, 

būtina traukti lėtai ir nuolatos stebint įrangą, 

toks traukimas trunka nuo dviejų iki trijų valandų 

ir reikalauja ypatingo dėmesio. 


• Laive KOŁ-40 specializuota pamestų tinklų traukimo 

įranga buvo du kartus rimtai pažeista. 

Laive WŁA-11 įranga veiksmų metu nutrūko, 

dėl to teko sugaišti vieną dieną, nes buvo 

būtina grįžti į uostą ir ją sutaisyti. 

• Paieškoms būna palankus idealus oras, o bet 

koks, net ir nedidelis, bangavimas apsunkina 

paieškas, kadangi netgi užkabinus tinklus, 

jie vis vien nutrūksta. 

21 Lenkijos žvejybos eksperto Z. Markowskio (Ščecino firma 

ESCORT) nuomone, kad sonaro panaudojimas tinklų buvimo 

vietai nustatyti būtų veiksmingas, reikia tinkamai parinkti dažnį, 

siekiant subalansuoti prietaiso jautrumo ir jo veikimo diapazono 

santykį (kuo didesnis jautrumas, tuo mažesnis veikimo 

diapazonas). 


17


šalinimas nuo laivų nuolaužų, 

pasitelkiant narus ir povandeninį 

nuotolinio valdymo aparatą (ROV) – 

Lenkijos ir Lietuvos patirtis 

ieškant jūros dugne gulinčių tinklų bei juos traukiant 

– čia, pasak projekto koordinatorių Lietuvoje, labiau 

praverčia šoninio skenavimo sonaras, ypač jeigu 

tiriamas didelis plotas. Informacija apie narų darbo 

rezultatus pateikiama 4 lentelėje. 

Pagrindinė sritis, kurioje naudojamos ROV tipo aparatai 

(Remotely Operated Vehicle – nuotoliniu būdu 

valdomi aparatai, kurie taip pat gali būti skirti darbui 

vandenyje) – tai darbas prie nuskendusių laivų ar jų 

nuolaužų. Jais naudojantis galima lengviau atlikti 

preliminarią nuskendusių laivų apžiūrą, įvertinti tinklų 

kiekį ant laivų ir optimaliai suplanuoti veiksmus. 

Jie narų darbą daro efektyvesnį ir užtikrina jų saugumą 

po vandeniu. Kiek kitaip ROV naudojamas 

3.3. Priklausomybės tarp žvejybos 

sąlygų, intensyvumo, skirtingų rajonų 

ir ištrauktų tinklų kiekio įvertinimas 


Projekte dalyvavusių laivų pamestos žvejybos 

įrangos surinkimo našumas pateikta 5 lentelėje. 

Ištrauktos žvejybos įrangos registras patvirtina 

ankstesnius skaičiavimus. Laivų iš Kolobžego 

ir WŁA-11 laivo rezultatai skyrėsi, kurie, žinoma 

galėjo pasireikšti atsitiktinai, tačiau galima įžvelgti 

tam tikrų skirtumų tarp vyraujančių žvejybos būdų 

vietovėse ir laivų techninių charakteristikų. Atliekant 

paieškos darbus didžiausiu ir galingiausiu laivu 

WŁA-11 jūros dugne užkabinti tinklai dėl didelės 

laivo inercijos nutrūkdavo dažniausiai. Dėl surinkto 

nedidelio duomenų kiekio būtina atsižvelgti 

ir į pavienius atvejus – pavyzdžiui, laivu KOŁ-40 

ištrauktas pelaginis tralas. 

Taip pat reikia pabrėžti, kad Lietuvoje laivas dėl 

nepalankių oro sąlygų, dugno valymo darbus jūroje 

vykdė tik 12 iš 20 numatytų dienų. Likusios dienos 

bus išnaudotos 2013 metų kovą, o jų rezultatai šioje 

ataskaitoje nebus naudojami. 



4 lentelė Narų, 2012 m. rinkusių pamestą žvejybos įrangą nuo nuskendusių laivų, darbo sąnaudos ir rezultatai 

Parametro rūšis Lenkija Lietuva Darbų pradžia ir pabaiga, pastabos 

Dienų skaičius 8 10 2012 07 27 – 2012 08 31 

Nuskendusių laivų skaičius 4 4 

Darbai prie pietinio ir šiaurinio molo prilyginti darbams prie 

nuskendusio laivo 

Ištrauktų tinklų kiekis [kg] 1760 1066,5 Lietuvoje – 100% tralų, Lenkijoje – 90% tralų 

Tinklų kiekis [kg/per dieną] 220 106,6 

Tinklų kiekis [kg/nuskendusiame 

laive] 

440 266,6 

Didžiausias kiekis nuskendusiame laive – „Memel“ – 1100 kg 

per 3 darbo dienas 

5 lentelė Laivų, vykdančių veiklas su specializuota traukimo įranga, tinklų traukimo našumas [kg/per dieną] 

Pavadinimas arba 

borto numeris 

Jūroje praleistų 

dienų skaičius 

Ištrauktų 

tinklų kiekis 

[kg] 

Našumas, 

[kg/per dieną 

jūroje] 

Darbų pradžia ir pabaiga, 

pastabos 

KOŁ-111 29 8150 281 2012 06 18 – 08 31 

KOŁ-43 8 1846 231 2012 07 29 – 08 25 

KOŁ-40 9 3540 393 2012 07 22 – 08 16 

WŁA-11 9 633 79 

2012 07 5–9 – mokymai, 

efektyvus darbas – 

2012 07 10–14 

Romasté 12 260 21 2012 07 27 – 08 29 ir 10 12 



19

3.4. Rekomendacijos dėl žvejų 

atliekamo pamestos žvejybos įrangos 

traukimo iš dugno ir narų veiksmų, 

atliekamų nuskendusiuose laivuose, 

saugos ir efektyvumo 

Atliekant darbus Lenkijos teritoriniuose vandenyse 

veiklų metu neužfiksuota pavojų keliančių situacijų. 

Dugno valymo darbai kiekviename laive kiek 

skyrėsi, tai galėjo lemti: 

• kapitonų ir įgulos patirtis vykdant tokio pobūdžio 

veiklą ir žvejybos rajono žinojimas; 

• žvejybos vietų, kuriose buvo traukiama pamesta 

žvejybos įranga, ypatumai (dugno tipas ir 

nuskendusių laivų, jų nuolaužų buvimo vietos) 

ir sunkumai, susiję su laivybos trasomis, tame 

rajone žvejojančių žvejų pastatyta įranga, 

srovėmis, gyliais). 

Projekto koordinatorių Lietuvoje pateiktos praktinės 

rekomendacijos: 

• veiklas, kuriose dalyvauja narai, geriausia 

vykdyti balandį – gegužę, kai matomumas po 

vandeniu būna žymiai geresnis nei vasarą; 

• dirbant didesniuose kaip 20 m gyliuose patartina 

naudoti įrangą su tiesioginiu oro tiekimu 

iš paviršiaus – tai leidžia prailginti buvimo po 

vandeniu laiką; 

• atliekant darbus būtina aprūpinti narus plieniniams 

lynams kirpti naudojamais hidrauliniais 

įrankiais ir kita specialia įranga, skirta povandeniniams 

darbams. 

3.5. Išvados ir rekomendacijos, 

atsižvelgiant į Lietuvoje ir Lenkijoje 

vykdytas veiklas 

Lenkijos ir Lietuvos teritorinių vandenų ir jūros 

dugno pobūdis (2 piešinys – Lietuvos zona su pažymėtomis 

izobatomis), gyvųjų išteklių eksploatavimo 

intensyvumas, žvejybos tradicijų skirtumai bei įvairūs 

kiti veiksniai lėmė, jog kiekviena nacionalinė 

projekto darbo grupė dirbo skirtingomis sąlygomis. 

© WWF / Cz. Krewski 


2 piešinys Lietuvos teritorinių vandenų žemėlapis 

Išvados ir rekomendacijos, pagrįstos įgyta patirtimi 

bei surinktais duomenimis: 

1. Dugno „šukavimo“ specializuota įranga rezultatai 

skiriasi. Skirtumus lėmė: skirtingas dugne 

esantis pamestos žvejybos įrangos kiekis, Lietuvoje 

pasirinktas laivas, darbuose dalyvavusių 

įgulų patirtis. 

2. Norint pasiekti geresnių aplinkosaugos rezultatų, 

veiksmus Lietuvoje reikėtų sutelkti į darbą 

nuskendusiuose laivuose. 

3. Reikėtų geriau išanalizuoti informaciją apie galimybes 

Lietuvoje utilizuoti ištrauktus tinklus. 

Panaudoti kaip dekoracijas galima tik labai 

nedidelę dalį, todėl utilizavimo problemos tai 

neišsprendžia. 

6. Projekte dalyvavusios Lenkijos laivų įgulos jau 

yra apmokytos ir labiau patyrusios, todėl vertėtų 

surengti dar vieną tiesioginį susitikimą su 

Lietuvos žvejais. 

Lietuvoje atliktų 

apklausų rezultatai rodo, 

kad žvejai stengiasi patys 

susigrąžinti prarastus tinklus. 

4. Reikėtų išanalizuoti galimybes Lietuvoje pritaikyti 

Lenkijoje naudojamus tinklų utilizavimo 

būdus, tarp jų ir pirolizę. 

5. Lietuvoje atliktų apklausų rezultatai rodo, kad 

žvejai stengiasi patys susigrąžinti prarastus 

tinklus. Daugelyje Lenkijos laivų naudojamos 

įvairios pačios įgulos sukonstruota įranga – 

vadinamosios „šukos“ arba „katės“, tačiau praktiškiausius 

konstrukcinius sprendimus, reikėtų 

pritaikyti atsižvelgiant į laivo dydį ir turimą 

įrangą. 

© WWF / P. Necel 


21


4. Ištrauktos pamestos žvejybos 

įrangos utilizavimas 

uostus ir prieplaukas 

administruojantys subjektai 

privalo parengti ir įdiegti atliekų 

iš laivų tvarkymo planus 

4.1. Žvejybą jūroje 

reglamentuojančiose taisyklėse 

numatyta pareiga pranešti apie 

prarastą žvejybos įrangą ir iš jūros 

ištrauktų nuskendusių tinklų 

tvarkymo principai 

Būtinybė pranešti apie prarastą žvejybos įrangą yra 

reglamentuota Europos Sąjungos teisės aktais – 

tai išsamiai aptarta bandomojo projekto ataskaitoje. 

Tai aktualu ir kalbant apie iš jūros ištrauktų tinklų 

tvarkymo principus. Lenkijoje taip pat svarbūs nacionaliniai 

teisės aktai, kuriuose pateikiamos nuostatos 

dėl uostų įrenginių, skirtų atliekoms ir krovinių 

likučiams iš laivų priimti. Įstatymu numatyta, kad 

uostus ir prieplaukas administruojantys subjektai 

privalo parengti ir įdiegti atliekų iš laivų tvarkymo 

planus. Ščecino jūrų valdybos administruojamoje 

teritorijoje tokie planai sudaromi visiems ne savivaldybei 

priklausantiems uostams, prieplaukoms, 

bei paplūdimiams. 

Pavyzdžiui, Niechožų (Niechorze) prieplaukoje 

tokiame plane pateikiamas išsamus atliekų priėmimo, 

transportavimo, antrinio panaudojimo, taip 

pat jų likvidavimo procedūrų aprašas. Panašūs planai 

Lenkijos pakrantės uostams ir prieplaukoms, 

administruojamiems Slupsko jūrų valdybos, buvo 

parengti gerokai pavėluotai (pavyzdžiui, dėl Rovų 

(Rowy) uosto plano buvo konsultuojamasi su suinteresuotomis 

grupėmis tik 2013 m. vasario 8 d.). 

Toliau pateikiama informacija apie atliekų iš laivų, 

ypatingą dėmesį skiriant iš jūros ištrauktiems tinklams 

(kuriuos ištraukė žvejybos laivai, pristatė Sienos 

apsaugos tarnyba ar jūrų žuvininkystės inspektoriai) 

tvarkymą Lenkijos uostuose. Ši informacija 

surinkta iš jūrų valdybų administruojamų uostų kapitonų, 

bocmanų, savivaldybėms priklausančių uostų 

vadovų, uostų aplinkos apsaugos inspektorių. Reikia 

konstatuoti, kad visi uostai turi parengtus atliekų 

iš laivų, įskaitant žvejybos įrangą, tvarkymo planus, 

tačiau iki šiol ši įranga nėra utilizuojama, o patenka 

į komunalinių atliekų sąvartynus. 


Visi uostai turi parengtus 

atliekų iš laivų, įskaitant žvejybos 

įrangą, tvarkymo planus, tačiau iki šiol 

ši įranga nėra utilizuojama, o patenka 

į komunalinių atliekų sąvartynus. 

Žvejybos įrangos tvarkymo procedūros skirtinguose 

Lenkijos uostuose: 

Svinouiscė (Świnoujście) 

Iš jūros ištrauktą žvejybos įrangą pagal protokolą 

priima uosto vadovas, ji yra sandėliuojama specialiame 

konteineryje Navigacijos pagalbos bazėje. 

Kai konteineris pripildomas, jis išvežamas į sąvartyną 

kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. 

Niechožai (Niechorze) 

Su detaliu Atliekų ir krovinių likučių iš laivų tvarkymo 

Niechožų žvejybos rajone planu galima susipažinti 

Ščecino jūrų valdybos interneto svetainėje adresu 

(planas pateiktas tik lenkų kalba): 

http://www.ums.gov.pl/odpady/Plan%20 

Niechorze%202010.pdf. 

Kolobžegas (Kołobrzeg) 

Uostas priklauso savivaldybei, jį administruoja 

uosto valdyba, kuri yra pasirašiusi sutartį su ugniagesių 

tarnyba. Pagal minėtą sutartį ugniagesių 

tarnyba už mokestį 8 kartus per mėnesį valo uosto 

vandenis nuo išmestų iš laivų ir Parsentos upės 

atneštų šiukšlių. Atliekos gabenamos į specialiųjų 

atliekų sąvartyną. 

Dzivnuva (Dziwnów) 

Procedūra – panaši, kaip Svinouiscėje. Iš jūros 

išgriebti tinklai kaupiami atskiroje patalpoje (metaliniame 

garaže), o kai jis pripildomas – išvežami 

į sąvartyną. Tinklų sandėlis Dzivnuvos uosto 

valdybai priklausančioje teritorijoje parodytas toliau 

pateikiamoje fotografijoje. 

Darlovas (Darłowo) 

Atliekos iš „Baltic Net“ tinklų saugyklos ir laivų 

išmetamos į bendrus konteinerius (nėra atskirų 

konteinerių tinklams), komunalinės tarnybos 

išgabena jas į sąvartyną. 



23

© WWF / M. Janeczko © WWF / M. Janeczko 

Ustka 

Uosto vandenis periodiškai valo uosto valdybos 

motorlaivis, o tinklai sandėliuojami atskirame valdybos 

konteineryje, kai jis pripildomas – išvežama 

į sąvartyną. 

Leba (Łeba) 

Iš vandens ištrauktą įrangą priima Jūrų žuvininkystės 

inspekcija ir perduoda ją uosto valdybai, kuri ją 

kaupia, o po to išgabena į specialiųjų atliekų sąvartyną. 

Lebos uoste atskirai rūšiuojamas stiklas ir 

plastikas. 

Pagal Slupsko jūrų valdybos atliekų tvarkymo 

planus, visose mažose žvejų prieplaukose yra 

konteinerių arba maišų atliekoms sandėliuoti, 

kurie periodiškai išvežami į sąvartyną. 

Helis (Hel) 

Uostą administruoja Helio miesto savivaldybės bendrovė 

„Zarząd Portu“. Bendrovės prezidentė informavo, 

kad „problemos su išgriebiama įranga nėra 

– „Sienos apsaugos tarnyba nepristato, o laivai 

neatgabena“. Kietąsias atliekas, kaupiamas uosto 

teritorijoje konteineriuose, priima komunalines atliekas 

tvarkanti įmonė ir išveža jas į sąvartyną. 

Reikia pabrėžti, kad jūrų valdybos 

yra suinteresuotos kaupiamos įrangos 

perdavimu utilizuoti, kadangi jos privalo 

priimti iš jūros ištrauktus tinklus, tačiau 

neturi jokių kirų šių atliekų tvarkymo 

galimybių kaip tik išvežant į sąvartynus. 

Vladislavovas (Władysławowo) 

Uostą administruoja bendrovė „Szkuner“, kuri turi 

savo atliekų tvarkymo planą, tačiau nesirūpina 

išgriebta žvejybos įranga, kurią priima jūrų žvejybos 

inspektoriai. Aplinkosauga besirūpinančio „Szkuner“ 

bendrovės darbuotojo nuomone, Vladislavove tai 

nėra problema, kadangi tame rajone Sienos apsaugos 

tarnyba neatlieka neženklintų tinklų paieškos 

operacijų. 

4.2. Teisinės nuostatos dėl pamestos 

žvejybos įrangos utilizavimo 

Vienas svarbiausių darnaus vystymosi strategijos 

tikslų yra apriboti žaliavų bei energijos išteklių 

švaistymą, lemiantį negrįžtamus gamtinės aplinkos 

pokyčius. 

Šio tikslo turi būti siekiama atliekant daugelį 

veiksmų, iš kurių svarbiausi: 

• Būtinybė daugiau energijos išgauti iš atsinaujinančių 

energijos šaltinių ir efektyviau naudoti 


išteklius, siekiant apriboti nuolat didėjantį 

pasaulio energijos poreikį. 

• Siekis įvairiapusiškai panaudoti jau išgautus 

išteklius ir energiją. 

Šiuo metu Lenkijoje ir Lietuvoje nėra teisinių nuostatų, 

reglamentuojančių pamestos žvejybos įrangos 

utilizavimą. 

Kasmet nemaži iš jūros ištrauktos žvejybos įrangos, 

pagamintos iš vertingų medžiagų, kiekiai patenka 

į buitinių atliekų sąvartynus. To pateisinti nederėtų 

ir būtina rasti šios įrangos racionalius utilizavimo 

būdus. 

Šiuo metu Lenkijoje atliekų tvarkymą reglamentuoja 

2012 m. gruodžio 14 d. priimtas Atliekų įstatymas, 

kurio 1 dalies 18 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas 

užsiimantis veikla, kurios pasekoje susidaro 

arba gali susidaryti atliekos (…) privalo visų pirma 

vengti jų susidarymo, riboti jų kiekį ir jų neigiamą 

poveikį žmonių sveikatai bei gyvybei ir aplinkai…“. 

Ypač svarbios šio straipsnio 2 ir 3 dalys: 

Šiuo metu Lenkijoje ir Lietuvoje 

nėra teisinių nuostatų, 

reglamentuojančių pamestos 

žvejybos įrangos utilizavimą. 

• 2 dalis. Jei atliekų susidarymo nepavyksta 

išvengti, atliekų savininkas atsakingas už jų 

sutvarkymą; 

• 3 dalis. Atliekų tvarkymas, apie kurį kalbama 2 

dalyje, visų pirma reiškia, kad atliekų savininkas 

turi paruošti atliekas pakartotiniam panaudojimui 

arba perdirbimui, o jeigu tai neįmanoma dėl 

technologinių priežasčių arba nėra efektyvu 

ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu, atliekos 

turi būti sutvarkytos kitu būdu. 

19 straipsnio 1 punktas. Viešojo administravimo 

institucijos savo kompetencijos ribose turi imtis priemonių, 

kuriomis būtų skatinamas pakartotinis 

atliekų panaudojimas: 

1. skatindamos ir remdamos daugkartinio naudojimo 

produktų ir jų remonto schemų kūrimą; 

2. užtikrinti šiai veiklai palankias ekonomines 

sąlygas; 

18 straipsnyje numatyta pareiga užtikrinti tinkamą 

atliekų tvarkymą, o 19 straipsnyje numatoma, kad 

viešojo administravimo institucijos turi sukurti palankias 

ekonomines sąlygas. Šios nuostatos aktualios 

ir tvarkant iš jūros ištrauktą žvejybos įrangą. 

Su pamestos žvejybos įrangos tvarkymu netiesiogiai 

susijęs ir 2013 m. sausio 8 d. Lenkijos ūkio 

ministro įsakymas, kuriuo leidžiama šalinti sąvartynuose 

tik tam tikro tipo atliekas. 

© Martin HARVEY / WWF-Canon 


25

4.3. Susidėvėjusių ir iš jūros ištrauktų 

tinklų kaupimas ir sandėliavimas 

Pagal Lenkijoje galiojančias iš jūros ištrauktų 

objektų (taip pat ir žvejybos įrankių) tvarkymo taisykles, 

į uostą įplaukiantis laivas privalo tokį „turtą“ 

perduoti jūrų uosto administracijos atstovui. 

Jūros uostų valdybos, į kurį laivas pristatė iš jūros 

ištrauktus objektus, privalo nustatyti jo savininką. 

Tokie tinklai dažniausiai jau būna be ženklų, todėl 

nustatyti jų savininką nėra galimybės. Praėjus taisyklėse 

nustatytam laikui jie perduodami valstybės 

žinion (t.y. jūrų valdybos), kurios kaupia juos specialiuose 

konteineriuose arba sandėliuose. Kai konteineriai 

arba sandėliai pripildomi tinklų, specializuotos 

firmos jūrų valdybų lėšomis periodiškai juos 

išveža į sąvartynus. 

Svarbu pastebėti, kad realybėje į denį ištraukta žvejybos 

įranga (pavyzdžiui, žvejojant tralais), dažniausiai 

išmetama atgal per bortą. Taip elgiamasi visų 

pirma dėl to, kad laivuose sudėtinga laikyti tinklus 

(nes tokia įranga trukdo darbui laive), be to, laivo 

valdytojai nėra motyvuoti parvežti juos į uostą. 

4.4. Galimi surinktos paskendusios 

žvejybos įrangos atliekų panaudojimo 

metodai: antrinis žaliavų perdirbimas, 

panaudojimas energijos gavybai 

Šiuolaikiniai žvejybos įrankiai gaminami iš sintetinių 

pluoštų, dažniausiai naudojami poliamidų, polipropilenų, 

polietilenų ir poliesterių grupių polimerai. Bendras 

polimerinių medžiagų bruožas – puikios eksploatacinės 

savybės dėl jų mažo tankio, tvirtumo ir 

atsparumo korozijai bei mikroorganizmų poveikiui. 

Šios savybės nulėmė įvairų jų panaudojimą ir jų 

gamybos augimą, kuri nuo 1,3 mln. t 1950 m. 

Tiek jūrų valdybos, tiek uostų 

valdybos savo administruojamose 

teritorijose gali įrengti pamestos 

žvejybos įrangos priėmimo 

ir sandėliavimo punktus. 

Situacija pasikeistų, jei žvejai būtų ekonominėmis 

priemonėmis skatinami išgriebtus tinklus pargabenti 

į uostą. 

Galimybės kaupti iš jūros ištrauktą žvejybos įrangą 

uostuose yra praktiškai neribotos – ir jūrų valdybos, 

ir uostų valdybos administruojamose teritorijose gali 

įrengti jų priėmimo ir sandėliavimo punktus (kaip 

minėta apie uostus atskirus uostus pateiktoje informacijoje). 

Reikia rasti sprendimą dėl šių tinklų priėmimo 

ir utilizavimo. 

Į uostą įplaukiantis laivas privalo 

iš jūros ištrauktą turtą perduoti jūrų 

administracijos atstovui – kitaip tariant, 

reikiamam uosto valdybos pareigūnui. 



išaugo iki 245 mln. t 2008 m. Dar vienas polimerinių 

medžiagų privalumas – juos nesudėtinga perdirbti, 

tai ypač svarbu, nes dėl spartaus jų gamybos ir 

naudojimo augimo taip pat greitai didėja ir jų atliekų 

srautas. Šių medžiagų atliekas pagal jų susidarymo 

vietą galima suskirstyti į komunalines ir 

pramonines. 

Pramoninės atliekos dažniausiai susidaro gaminant 

plastiko gaminius ir pakuotes, jos būna neužterštos, 

homogeniškos bei susidaro dideliais kiekiais. 

Polimerinių medžiagų komunalinės atliekos: 80% 

yra pakuotėms naudoti termoplastikai, likusi dalis 

– epoksidinės dervos. Šios atliekos būna susimaišiusios 

su organinėmis atliekomis, stiklu, popieriumi, 

metalais. Norint šias atliekas pakartotinai 

panaudoti, jas reikia atskirti iš bendro atliekų srauto, 

todėl šiai dienai vienas optimaliausių jų utilizavimo 

būdas yra deginimas drauge su kitomis degiomis 

atliekomis. 2008 m. vienam lenkui tekdavo 320 kg 

komunalinių atliekų, o Europos Sąjungos piliečiui 

– net 524 kg. Lenkijoje apie 90% šių atliekų kaupiama 

1000 legalių ir 3000 nelegalių sąvartynų. 

Šiuo metu taikomi šie svarbiausi polimerinių 

medžiagų tvarkymo metodai: antrinis panaudojimas, 

panaudojimas energijos gavybai, cheminis 

perdirbimas ir medžiagų perdirbimas. 

Dažniausiai taikomi šie polimerinių 

medžiagų tvarkymo metodai: 

antrinis panaudojimas, panaudojimas 

energijos gavybai, cheminis 

perdirbimas ir medžiagų perdirbimas. 

Panaudojimas energijos gavybai ir cheminis 

perdirbimas 

Polimerų atliekos turi didelę energinę vertę, panašią 

į akmens anglies šiluminę vertę (30 MJ/kg). 

Deginti polimerines atliekas drauge su komunalinėmis 

atliekomis yra gana paranku, kadangi taip deginant 

atliekas nereikia papildomo kuro. 

Energijos iš polimerinių medžiagų turinčių komunalinių 

atliekų gavyba dažniausiai vyksta atliekų deginimo 

įmonėse ir cemento krosnyse. Europos Sąjungos 

šalyse 2005 m. vidutiniškai 40% polimerinių 

atliekų buvo panaudota energijos gavybai, o Šveicarijoje, 

Danijoje, Švedijoje ir Olandijoje – net daugiau 

kaip 60%. Lenkijoje kol kas veikia viena atliekų 

deginimo įmonė (Varšuvoje), o bandymas pradėti 

atliekų deginimą Opolės cemento gamykloje jau 

kelerius metus vilkinamas dėl visuomenės 

nepasitenkinimo. 


Dėl didelės polimerinių atliekų energinės vertės jie 

perdirbami į vadinamuosius alternatyvius degalus. 

Europos Sąjungos šalyse tokių degalų gamyba 

2009 metais pasiekė 1 milijardą tonų per metus. 


27

Dėl organizacinių sunkumų ir visuomenės pasipriešinimo 

atliekų deginimui, vyraujantis polimerinių 

atliekų tvarkymo būdas iki šiol yra sandėliavimas. 

Šio amžiaus pradžioje Europoje apie 65% polimerinių 

atliekų buvo gabenama į sąvartynus, o tik 25% 

deginama ir apie 10% atliekų buvo sunaudojama 

perdirbimui. Duomenų apie dabartinę padėtį Lenkijoje 

nėra, tačiau į sąvartynus veikiausiai patenka 

daugiau kaip 90% polimerinių atliekų, tarp jų – visi 

į uostus pristatomi žvejybos tinklai, virvės ir kita 

laivų įranga. 

Vienas iš panaudojimo energijos gavybai būdų – 

tai cheminis polimerinių atliekų perdirbimas, kitaip 

tariant pirolizė, kuriai vykstant gaminamas vadinamieji 

alternatyvūs degalai. Vertėtų išanalizuoti šios 

srities situaciją Lenkijoje, atsižvelgiant, viena vertus, 

į būtinybę importuoti degalus ir nuolatinį jų 

kainų augimą, o kita vertus – į polimerų atliekų 

tvarkymą. 22 

Praėjusio amžiaus pabaigoje patentų sistemos Lenkijoje 

dėka pradėjo veikti mažos privačios bendrovės 

iš polimerinių atliekų gaminančios pirmines 

degalų frakcijas. Dėl didelės jų energetinės vertės 

jos buvo maišomos su nafta ir parduodamos naftos 

perdirbimo bendrovei „LOTOS S.A.“ priklausančiai 

Jaslo plastiko perdirbimo gamyklai, kur distiliuojant 

buvo išgaunamas benzinas ir dyzelinas. Tačiau 

svarbu pastebėti, kad tokia degalų gamyba yra ekonomiškai 

nepelninga. 

Tai buvo pelninga tik dėl taikomų skatinimo priemonių 

– atleidimo nuo akcizo mokesčio pagal 2004 m. 

balandžio 26 d. Lenkijos finansų ministro įsakymą 

(2004 metų Lenkijos oficialusis leidinys (Dz. U.) 

Nr. 97, poz. 966). Benzino atveju tai sudarė 180 zlotų 

2004 m., 144 zlotų 2005 m., 90 zlotų 2006 m. sausį, 

144 zlotų iki 2006 m. pabaigos, o dyzelino atveju 

– 300 zlotų 2004 m., 240 zlotų 2005 m., 150 zlotų 

2006 m. sausį ir 240 zlotų iki 2006 m. pabaigos. 

Nuo 2007 m. sausio 1 d. visa tai tapo nerentabilu 

dėl panaikintų akcizo lengvatų (2006 metų Lenkijos 

oficialusis leidinys (Dz. U.) Nr. 16, poz. 120), 

o Aplinkos ministerija reikiamu metu nenumatė tinkamos 

kompensacijų sistemos (2001 m. Lenkijos 

oficialusis leidinys (Dz. U.) Nr. 63, poz. 639). 

Svarbiausias klausimas, kodėl šios akcizo lengvatos 

22 4.4 punkte pateikta informacija paimta iš publikacijos: 

Kijeński J, i inn. Odzysk i recykling materiałów 

polimerowych. Wydawnictwo Naukowe PWN, Warszawa 

(Varšuva), 2012 m. 


Vienas iš panaudojimo 

energijos gavybai būdų – tai 

cheminis polimerinių atliekų 

perdirbimas, kitaip tariant pirolizė, 

kuriai vykstant gaminamas 

vadinamieji alternatyvūs degalai. 

buvo panaikintos; kaip nurodoma 2004 m. balandžio 

26 d. Finansų ministerijos įsakymu: 

1) dyzelino sudėtyje turėjo būti ne mažiau kaip 

10% komponento, gauto perdirbant POP (atliekinius 

poliolefinus – junginius, kurie sudaro apie 

70% plastiko atliekų) (17 straipsnio 2 punktas); 

2) įprastinio ir bešvinio benzino sudėtyje atitinkamai 

turėjo būti ne mažiau kaip 5% POP 

(17 straipsnio 3 punktas). 


Pagal cituojamą įstatymą, norint gauti atleidimą nuo 

akcizo, pakako variklinių degalų komponavimo 

(vadinamojo maišymo) proceso metu į naftos perdirbimo 

įmonėje gaminamus įprastinius degalus 

(benziną, dyzeliną) pridėti ne mažiau kaip 5–10% 

iš polimerinių atliekų išskirtų frakcijų. Galimybė maišyti 

įprastinius degalus su iš polimerinių atliekų 

išskirtomis frakcijomis padidino tokios gamybos 

efektyvumą – iš žibalo buvo gaminami didesnės 

vertės degalai, tuo pačiu sunaudojant atliekas. 

Nuo 2007 m. sausio 1 d. ši veikla sustojo. 

Stodama į ES Lenkija įsipareigojo iki 2014 m. perdirbti 

60% atliekų. 2009 m. grįžtamasis perdirbimas 

sudarė maždaug 5%. Jeigu minėta sąlyga nebus 

įvykdyta, už kiekvieną trūkstamą procentą Lenkija 

mokės 200 000 eurų dydžio baudą per metus. Iki 

2014 Lenkijoje pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo 

lygis turi pakilti iki 55%. Manoma, kad iki tų 

metų polimerinių medžiagų pakuočių grąžinamojo 

perdirbimo lygis sieks vos 25%, tad pasiekti bendrą 

55% rezultatą gali būti neįmanoma. Šis tikslas gali 

būti pasiektas tik statant atliekų deginimo gamyklas. 

Dėl ne visiškai apgalvotos organizacinės – teisinės 

sistemos, pagrįstos akcizų lengvatų mažinimu buvo 

sužlugdyta iniciatyva iš apačios – vykdyti atliekinių 

poliolefinų (POP) perdirbimą, kurio metu būtų gaunami 

aukštos kokybės degalai. Viena vertus, 

pradėjus įgyvendinti programą „3x20%“ (po 20%: 

energijos vartojimo mažinimas, šiltnamio dujų, 

įskaitant CO 2 

, emisijos mažinimas ir atsinaujinančių 

energijos šaltinių naudojimas), ieškoma naujų 

„švarios“ anglies technologijų, tačiau, kita vertus, 

neapgalvotai buvo priverstos bankrutuoti firmos, 

kurios vertėsi pažangiu cheminiu grįžtamuoju 

perdirbimu. 

Todėl vertėtų atkreipti dėmesį ir apsvarstyti kitas 

technologines koncepcijas, kurias būtų galima 

panaudoti atgaivinant iniciatyvą iš apačios, kuri 

šioje srityje Lenkijoje buvo kilusi 2002–2006 m. – 

t.y. degalų iš atliekinių poliolefinų (POP) 

gamybos galimybę. Viena perspektyviausių 

alternatyvų – pirolizė. 

Stodama į ES Lenkija 

įsipareigojo iki 2014 m. 

perdirbti 60% atliekų. 



29

Ieškant per šį projektą surinktos žvejybos įrangos 

utilizavimo galimybių buvo susisiekta su Ščecino 

cheminės technologijos ir inžinerijos fakulteto Polimerų 

institutu bei keliomis Lenkijos įmonėmis, besiverčiančiomis 

atliekų tvarkymu (pavyzdžiui, su 

„Eko-Vita“ iš Žemutinio Bžego, „Eko-Green“ iš Poznanės, 

PMS Bartnicki iš Varšuvos). Perspektyviausias 

bendradarbiavimas buvo su firma „Dagas“ iš 

Varkos. Ši firma turi savo gumos ir polimerų atliekų 

pirolizės sistemą ir sutiko priimti dalį surinktos žvejybos 

įrangos eksperimentiniam perdirbimui. Maždaug 

35 kg tinklų, kuriuos iš jūros ištraukė Sienos 

apsaugos tarnyba, buvo paimta iš Dzivnuvos uosto 

valdybos ir pristatyta į Varkos įmonę šių metų vasario 

pradžioje. Dėl žemos oro temperatūros pirolizės 

sistemos eksploatavimas buvo laikinai sustabdytas. 

Tačiau susitarta, kad ją vėl paleidus Pasaulio gamtos 

fondo atstovybė Lenkijoje (WWF Polska) gaus 

eksperimento rezultatus. Kadangi firma „Dagas“ 

taip pat projektuoja ir gamina pirolizės sistemas, 

būtų tikslinga ir pageidautina įrengti tokias sistemas 

kai kuriuose žvejybos uostuose. Firmos „Dagas“ 

gaminamos pirolizės sistemos veikimo schemą 

galima rasti interneto adresu: http://prima-warka. 

home.pl/fum/Piroliza.pdf arba http://prima-warka. 

home.pl/fum/Pyrolysis.pdf. 

Būtų tikslinga ir pageidautina 

įrengti tokias sistemas kai kuriuose 

žvejybos uostuose, 


Medžiagų grįžtamasis perdirbimas 

Medžiagų (mechaninis) grįžtamasis perdirbimas 

pagrįstas polimerų atliekų valymu ir jų perdirbimu 

į naujus produktus. Šis procesas vyksta sėkmingai, 

jeigu naudojamos švarios ir vienalytės polimerinių 

medžiagų atliekos. Iš jūros ištrauktai žvejybos įrangai 

utilizuoti šis metodas netinka, nes joje dažnai 

būna organinių teršalų; be to jie nėra chemiškai 

ir fiziškai vienalyčiai (juose panaudoti įvairių 

medžiagų deriniai, plieniniai lynai, metaliniai 

elementai). 


© WWF / A. Kassolik 

5. Prarastos žvejybos įrangos 

surinkimo veiklos finansavimo 

galimybės ateityje 

5.1. Veiksmų vykdymo kaštai ir jų 

racionalizavimo kryptys 

Darbų, susijusių su dugne esančių arba už įvairaus 

pobūdžio kliuvinių (laivų nuolaužų, akmenų, hidrotechninių 

konstrukcijų likučių ir pan.) užkibusių 

žvejybos tinklų traukimui iš jūros, priklausomai nuo 

veiklos lėšų poreikis labai skiriasi. Tai susiję su įvairių 

techninių priemonių (laivų, pagalbinių valčių, 

ROV aparatų, specializuota tinklų traukimo 

įrangos“) ir žmogiškųjų išteklių (laivų įgulų, narų, 

ROV aparatų operatorių) poreikiu. 

Daugiausia kaštų tenka žvejybos laivų nuomai 

(veiksmų jūroje metu jie visiškai nežvejoja). Palyginti 

nedideli kaštai (turint omenyje laivo dydį ir jo 

įrangą) buvo darbų metu su tiriamuoju – 

mokomuoju laivu, kadangi tuo pačiu metu grupė 

studentų atliko įprastinę praktiką jūroje. 

Tačiau, remiantis 2011 ir 2012 m. projektų įgyvendinimo 

patirtimi, galima pateikti rekomendacijas, kaip 

racionalizuoti būsimų pamestos žvejybos įrangos 

surinkimo veiksmų kaštus: 

• svarbu pasirūpinti geresniu ir efektyvesniu tinklų 

traukimo iš jūros veiklų organizavimu, iš anksto 

numatant konkrečius nuskendusius laivus 

(pagal apžiūros ROV aparatų rezultatus) ir tiksliai 

nustatant jų buvimo vietą. Ieškant vertikaliai 

statomų tinklų, jų didžiausio „susitelkimo“ rajonus 

galima nustatyti tokia įranga žvejojančių 

laivų įgulų apklausų duomenimis, taip pat (tai 

pabrėžia Lenkijos ir Lietuvos narai) atsižvelgiant 

į tuose rajonuose rekreaciniu nardymu užsiimančių 

narų rekomendacijas; 

• prieš pradedant pamestos žvejybos įrangos 

paieškas pirmą kartą tokiose veiklose dalyvaujančių 

laivų įgulos turi būti išsamiai ir visapusiškai 

apmokytos. Ypač svarbu apmokyti žvejus, 

kurie operacijų metu dirbs specialia dugno 

„šukavimui“ skirta įranga; 

• į veiklas prie nuskendusių laivų įtraukti patirties 

jau turinčius narus; 

• optimaliai išnaudojanti meteorologines sąlygas 

(vėjo ir srovės kryptį, vandens skaidrumą). 


31

5.2. Galimybės finansuoti iš Europos 

Sąjungos lėšų 

Šiuo metu įgyvendinamos Lietuvos žuvininkystės 

sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos 3 

prioritetinės krypties – Bendro intereso priemonės 

3.2. punkte – Kolektyviniai veiksmai išvardytos bendrojo 

intereso priemonės tarp kurių pateikta: 

• iš vandens telkinių dugno ištraukti pamestas 

žvejybos priemones. 

Paramą pagal šią priemonę gali gauti žuvininkystės 

sektoriaus interesams atstovaujantys privatūs ar 

viešieji juridiniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos. 

Viešasis finansinis įnašas sudaro 100% 

visos investicijos, iš kurių 75% finansuoti tinkamos 

visumos skiriama iš Europos žuvininkystės fondo. 

Tačiau reikia pabrėžti, kad šios procedūros yra 

komplikuotos, o ankstesni Pasaulio gamtos fondo 

atstovybės Lenkijoje (WWF Polska) bandymai gauti 

dalinį finansavimą nebuvo sėkmingi. 

Taip pat galima teikti paraiškas dėl paramos 

pamestos žvejybos įrangos surinkimo iš jūros ir 

pagal 3, ir pagal 4 prioritetinę kryptį „Tvari žuvininkystės 

regionų plėtra“ per vietines žvejų asociacijas. 

Pavyzdžiui, aktyviai veikianti Kolobžego žuvininkystės 

vietos veiklos grupė savo strategijoje 

numato investicijų skyrimą žvejybos turizmui, aplinkosaugos 

ir tvariosios plėtros skatinimui bei aktyviai 

gamtos apsaugai ir aplinkosauginio sąmoningumo 

ugdymui. Ataskaitos autorius gavo šios vietos 

veiklos grupės patikinimą dėl pagalbos vykdant 

pamestos žvejybos įrangos surinkimo iš jūros 

dugno ateityje. 

5.3. Finansavimo iš kitų šaltinių 

galimybės 

Be Europos Sąjungos fondų, tolesni pamestos žvejybos 

įrangos surinkimo darbai gali būti finansuojami 

ir iš nacionalinių aplinkos apsaugos fondų. 

Tačiau reikia pabrėžti, kad paraiškų pateikimo 

procedūros yra komplikuotos, o ankstesni Ščecino 

Jūrų akademijos bandymai Lenkijoje gauti dalinį 

finansavimą iš Nacionalinio gamtos apsaugos 

fondo pamestos žvejybos įrangos surinkimui su 

laivu „Nawigator XXI“ nebuvo sėkmingi. 

Be valstybinių fondų, tolesni darbai gali būti finansuojami 

pagal kasmetines paraiškas iki 2014 m. 

Norvegijos ir EEE fondai 2013 m. finansuoja šias 

programas: 

• biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos; 

• aplinkos stebėsenos ir kontrolinių veiksmų 

stiprinimo; 

• nevyriausybinių organizacijų fondų; 

Įdomių tolesnių veiksmų finansavimo galimybių 

siūlo programą „BONUS – Science for a better 

future of the Baltic Sea Region“, kurio tyrimų strategija, 

be kitų sričių, aprėpia „Natural and human – 

induced changes in catchment land …“. Tačiau 

paraiškų 2013 m. priėmimas baigėsi 2013 m. 

vasario 14 d. 

Galimybių iš dalies finansuoti tokius darbus turi ir 

aukštosios mokyklos (ankstesniais metais Ščecino 

jūrų akademija iš dalies finansavo darbus), taip pat 

nevyriausybinės organizacijos bei aplinkosauginiai 

fondai. 

© WWF / A. Kassolik 


6. Išvados ir rekomendacijos 

2011–2012 m. atlikti tyrimai, skirti jūroje prarastiems 

žvejybos įrankiams ir galimybėms juos pašalinti, 

utilizuoti ir perdirbti, daugeliu aspektų aiškiai parodė 

šios problemos aktualumą, sudėtingumą bei 

svarbą. Apibendrinant iki šiol atliktus veiksmus 

svarbu pabrėžti, kad: 

1. Pamesta žvejybos įranga daro neigiamą poveikį 

jūros ištekliams, visų pirma ichtiofaunai. 

Ir literatūros apžvalga, ir projekto veiklų rezultatai 

atskleidė žymų, tačiau sudėtingai ekonominiu 

ir aplinkosauginiu atžvilgiu įvertinamą tokios 

įrangos poveikį verslinių žuvų rūšių, visų pirma 

menkių ir plekšnių, mirtingumui. 

2. Būtina tęsti šias programas ir plėsti jų apimtis, 

siekiant išvalyti Baltijos jūrą nuo joje esančios 

pamestos žvejybos įrangos, kadangi ši veikla 

turi realų, konkretų ir išmatuojamą poveikį aplinkai 

bei gamtos išteklių apsaugai. 

3. Lenkijos ir Lietuvos žvejų (ateityje ir kitų Baltijos 

valstybių žvejų) dalyvavimas yra esminis 

sėkmės garantas, vykdant pamestos žvejybos 

įrangos surinkimo darbus; 


4 Lenkijos laivų dalyvavimas 2012 m. pamestos 

žvejybos įrangos surinkimo darbuose parodė ir 

tų laivų savininkų, ir jų įgulų įsitraukimą bei 

didžiulį visos žvejų bendruomenės susidomėjimą. 

Daugelis savininkų siūlė savo pagalbą 

vykdant projekto veiklas. Bandomųjų projektų 

įgyvendinimas be jokios abejonės turėjo įtakos 

didinant žvejų aplinkosauginį sąmoningumą. 

4. Šiuo metu nėra jokių priemonių, kurios skatintų 

žvejus iš jūros parvežti surinktą žvejybos 

įrangą. Šioje srityje, bendradarbiaujant su žvejais 

ir kitų šalių atstovais, būtina parengti veiksmingus 

sprendimus ir numatyti efektyvias 

priemones. 

Šioje ataskaitoje aprašyta dažna žvejų praktika, 

kai žvejybos metu ištraukta pamesta žvejybos 

įranga išmetama atgal į jūrą. Tokia praktika turi 

būti kuo greičiau sustabdyta, numatant žvejams 

kompensacijas už šių tinklų pristatymą į uostą. 

Apie šią problemą reikia kalbėti ir visomis 

Būtina tęsti šias programas 

ir plėsti jų apimtis, siekiant 

išvalyti Baltijos jūrą nuo joje 

esančios pamestos žvejybos įrangos, 

kadangi ši veikla turi realų, konkretų 

ir išmatuojamą poveikį aplinkai bei 

gamtos išteklių apsaugai. 

įmanomomis priemonėmis siekti, kad žvejybos 

sektorių administruojanti institucija ją išspręstų 

(nacionaliniu ir Europos lygiu). 

5. Šiuo metu nėra kompleksinių sprendimų, užtikrinančių 

iš jūros surinktos žvejybos įrangos 

priėmimą ir perdirbimą. Reikia imtis visų priemonių, 

kad šioje srityje būtų priimti veiksmingi 

sprendimai. 


33

Ataskaitoje aprašoma dabartinė praktika, kai 

surinkta įranga išmetama legaliuose ir nelegaliuose 

sąvartynuose – tai vertingų žaliavų švaistymas. 

Turint omenyje Lenkijai gresiančias 

didžiules baudas už įsipareigojimų Europos 

Sąjungai atliekų tvarkymo srityje nevykdymą, 

informacija apie šią problemą turi būti viešinama, 

o vyriausybę (Aplinkos ministeriją, 

Žemės ūkio ministeriją, Susisiekimo ministeriją) 

būtina raginti ją išspręsti. 

6. Lemiamos reikšmės turi įgytos patirties pritaikymas 

organizuojant ir įgyvendinant būsimus 

pamestos žvejybos įrangos surinkimo darbus. 

2012 m. vykdytos veiklos parodė, kad Lenkijos 

ir Lietuvos žvejai turi keistis patirtimi ir glaudžiau 

bendradarbiauti (pavyzdžiui, pritaikant 

Lietuvos patirtį naudojant šoninį skenavimo 

sonarą tinklų buvimo vietoms nustatyti bei Lenkijos 

patirtį – konstruojant ir naudojant dugno 

„šukavimo“ įrangą). Tai aktualu ir narų 

komandoms. 

7. Į pamestos žvejybos įrangos surinkimo veiklas 

būtina įtraukti ir kitas Baltijos valstybes. Baltijos 

jūra yra prie jos gyvenančių tautų bendras 

turtas, ir saugoti ją turime bendromis jėgomis. 

© WWF / D. Bógdał 


Į pamestos žvejybos įrangos surinkimo veiklas būtina 

įtraukti ir kitas Baltijos valstybes. Baltijos jūra yra prie jos 

gyvenančių tautų bendras turtas, ir saugoti ją turime 

bendromis jėgomis. 



35

2 Lentelė Informacija apie jūros dugno valymo darbų apimtis ir rezultatus 

Laivo borto 

numeris arba 

pavadinimas 

Ištraukimo data 

Geografinė padėtis arba žvejybos 

kvadrato ženklas 

Išgriebtų žvejybos įrankių parametrai 

Žvejybos įrankių rūšis 

Akučių 

dydis [mm] 

Masė 

[kg] 

Ištrauktuose 

tinkluose rastų 

žuvų masė [kg] 

Žuvų rūšys 

Kitų organizmų 

rūšys 

Pastabos 

18.06.2012 54°19’300” N 15°28’600” E vertikaliai statomi tinklai 55 80 6 plekšnės, menkės kriauklės – 

20.06.2012 54°32’100” N 15°10’300” E vertikaliai statomi tinklai 52,5 300 20 plekšnės, menkės kriauklės – 

20.06.2012 54°32’100” N 15°10’300” E pelaginis tralas 25 200 – – kriauklės – 

21.06..2012 54°32’100” N 15°10’300” E vertikaliai statomi tinklai 52,5 120 5 plekšnės, menkės kriauklės, antys – 

29.06.2012 54°33’000” N 15°10’400” E vertikaliai statomi tinklai 60 600 30 plekšnės, menkės kriauklės, 3 antys – 

04.07.2012 54°15’164” N 15°34’890” E vertikaliai statomi tinklai 55 15 – – kriauklės – 

05.07.2012 54°16’675” N 15°28’498” E vertikaliai statomi tinklai 130 95 5 plekšniažuvės kriauklės – 

05.07.2012 54°16’790” N 15°28’850” E dugninis tralas 50 30 – – kriauklės – 

11.07.2012 54°16’700” N 15°27’800” E vertikaliai statomi tinklai 130 210 10 plekšniažuvės – – 


26.07.2012 54°17’200” N 15°22’800” E vertikaliai statomi tinklai 55 200 – – midijos, kriliai – 

27.07.2012 54°17’200” N 15°29’800” E vertikaliai statomi tinklai 55 150 5 upinės plekšnės – – 


01.08.2012 54°21’072” N 15°20’300” E vertikaliai statomi tinklai 55 400 10 upinės plekšnės – – 

03.08.2012 54°29’950” N 15°14’379” E traukiamieji tinklai 24 80 – – kriauklės – 

04.08.2012 F-4 vertikaliai statomi tinklai 60 650 – – kriauklės – 

KOŁ-111 

10.08.2012 G-3 traukiamieji tinklai 20 150 – – kriauklės – 



16.08.2012 H-4 vertikaliai statomi tinklai 65 260 5 plekšnės – – 



18.08.2012 F-4 vertikaliai statomi tinklai 60 150 3 plekšnės – – 







29.08.2012 H-4 vertikaliai statomi tinklai 60 300 – – kriauklės – 

30.08.2012 J-5 traukiamieji tinklai 50 330 – – kriauklės – 

30.08.2012 J-5 vertikaliai statomi tinklai 60 120 – – kriauklės – 

31.08.2012 J-5 traukiamieji tinklai i liny 500 – – – – 


11.07.2012 54°46’200” N 018°38’500” E šiukšlės – 23 – – – – 

12.07.2012 54° 58’ N 018° 35’ E sizalinės virvės Æ 20 120 – – kriauklės – 

12.07.2012 54° 56’ N 018° 34’ E tinklai 130 40 – – kriauklės – 

WŁA-11* 

14.07.2012 54° 57’ N 018° 35’ E vertikaliai statomi tinklai 110 150 – – kriauklės – 

14.07.2012 54° 57’ N 018° 35’ E ritės _ 40 – – kriauklės – 

14.07.2012 54° 57’ N 018° 35’ E tralo dalys 100 100 – – kriauklės – 

14.07.2012 54° 57’ N 018° 35’ E plieniniai lynai Æ12 50 – – kriauklės – 


KOŁ-43 

KOŁ-40 

29.07.2012 54°13’800” N 15°54’500” E vertikaliai statomi tinklai – 75 – plekšnės – – 

29.07.2012 54°13’800” N 15°22’550” E vertikaliai statomi tinklai, virvės – 80 – plekšnės – – 

05.08.2012 54°34’513” N 15°07’929” E vertikaliai statomi tinklai, kabliai – 160 – – – – 

05.08.2012 54°32’400” N 15°13’530” E traukiamasis tinklas – 20 – žuvų skeletai – – 

12.08.2012 54°30’690” N 15°06’288” E vertikaliai statomi tinklai – 45 – – – – 

12.08.2012 54°31’511” N 15°05’717” E vertikaliai statomi tinklai – 65 – plekšnės, menkės – – 

12.08.2012 54°30’560” N 15°15’850” E tralų medžiaga – 15 – – – – 

12.08.2012 54°29’600” N 15°19’250” E vertikaliai statomi tinklai – 75 – – kriauklės – 

13.08.2012 54°14’500” N 15°43’400” E vertikaliai statomi tinklai – 30 – – antys – 

13.08.2012 54°15’745” N 15°27’495” E traukiamasis tinklas – 120 – – – – 



17.08.2012 54°25’130” N 15°46’330” E vertikaliai statomi tinklai, tralo virvė – 65 – – – – 


17.08.2012 54°24’670” N 15°48’500” E vertikaliai statomi tinklai – 23 – žuvų skeletai – – 


19.08.2012 54°31’040” N 15°10’269” E traukiamasis tinklas – 45 – – kriauklės – 






21.08.2012 54°29’100” N 15°48’850” E vertikaliai statomi tinklai – 15 – menkės – – 


21.08.2012 54°24’400” N 15°51’800” E vertikaliai statomi tinklai – 45 – plekšnės, menkės – – 










25.08.2012 54°27’320” N 15°26’100” E traukiamasis tinklas – 115 – menkės – – 

22.07.2012 54°19’800” N 015°33’800” E vertikaliai statomi tinklai 105 80 pavienės gyvos upinės plekšnės kriauklės – 

24.07.2012 54°30’750” N 015°17’040” E traukiamasis tinklas 105 350 20 kg 

upinės plekšnės, jūrinės plekšnės, 

mažos menkės 

kriauklės – 

29.07.2012 54°31’750” N 015°16’500” E traukiamasis tinklas, vertikaliai statomi tinklai – 280 – – pavienės vėgėlės – 

01.08.2012 54°33’276” N 015°12’210” E pelaginis tinklas su maišu 28 2000 – – kriauklės – 

03.08.2012 54°30’032” N 015°14’635” E vertikaliai statomi tinklai 105–180 110 5 kg upinės plekšnės kriauklės – 

03.08.2012 54°30’280” N 015°15’544” E maišas menkėms 105 70 – – kriauklės – 

04.08.2012 54°31’563” N 015°12’832” E vertikaliai statomi tinklai 105 80 keli vienetai plekšniažuvių upinės plekšnės, jūrinės plekšnės kriauklės – 

12.08.2012 54°31’40” N 015°05’96” E vertikaliai statomi tinklai – 80 pavienės žuvys upinės plekšnės, menkės – – 


16.08.2012 54°30’70” N 015°09’14” E vertikaliai statomi tinklai – 350 – žuvų skeletai – – 

16.08.2012 54°30’15” N 015°13’90” E plieninis lynas ir guminė atrama – 100 – – – – 

Romasté 27.07–29.08 i 12.10.2012 – – – 250 288 kg – – – 

Nuskendusių laivų 

valymas – PL 

27.07–13.08.2012 – – – 1760 – – – – 

Nuskendusių laivų 

valymas – LT 

27.07–13.08.2012 – – – 1066 – – – – 

* Be to, liepos 5 – 9 dienomis WŁA – 11 atliko 8 operacijas paieškos agregatu. Tai buvo mokomosios – diegiamosios operacijos – išgreibta tik labai maži „tinklų šmėklų“ kiekiai. 


37

Esame čia tam? 

Kad sustabdytume mūsų planetos gamtos nykimą 

ir kurtume harmoningą žmogaus bei gamtos ateitį. 

PERDIRBTAS 

©1986 Pandos simbolis, WWF – Pasaulio gamtos fondas (anksčiau Pasaulio laukinės gamtos fondas) ® “WWF” ir “living planet” yra WWF registruoti prekiniai ženklai

pamestos žvejybos įrangos surinkimas baltijos jūroje - WWF

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?