N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodosarmijai, 2004; Okupacijos ir genocido diena 06 15, 2005; Žemės diena, 2005; ŽudynėsRaseiniuose 1941 06 24/25, 2005.ANTANAS OLBUTAS: Amsterdamas, 1998; Lodewijk van Ulden. FIDEM XXVI,1998; Masaharu Kakitzubo, 2000; Valerijonas Jucys, 2000.PETRAS REPŠYS: Netimero krikštas, 2001; Bandymas atvaizduoti Justį, 2003;Bandymas atvaizduoti Mikutį, 2003; Bandymas atvaizduoti Pelį, 2003; Julijus Slovackis,2004.ELENA TAUJANSKAITĖ: Tėvas Stanislovas, 2002; Filomena, 2003; Drąsutė.Budrienė, 2003; Nastas, 2003.SKAISTĖ JŪRATĖ ŽILIENĖ: Padre Pio da Pietrelcina, 1995.Regina RazaliūnaitėMokytojos Valerijos Baršauskienės sportinių apdovanojimų parodaPasvalio krašto <strong>muziejus</strong>, 2005 11 05–12 05Pasvalietė pradinių klasių mokytoja Valerija Baršauskienė (1950–2004) – sportininkė,sveiko gyvenimo būdo propaguotoja, daugelio ilgų nuotolių bėgimo varžybųorganizatorė, nugalėtoja ir prizininkė. Dalyvavo Pasvalio bėgimo mėgėjų ir sveikosgyvensenos klubo „Vėtra“veikloje, kiekvieną rytąnubėgdavo iki 18 kilometrųir aktyviai dalyvavo masinėsežiemos maudynėse„Palangos ruoniai“.Parodoje buvo eksponuojamivaržybose laimėtiV. Baršauskienės medaliai,taurės, diplomai. Jie parsivežtiiš bėgimų, vykusiųmūsų šalyje: Panevėžyje,Pakruojyje, Klaipėdoje,Nidoje, Gargžduose,Anykščiuose, Šiauliuose,Mažeikiuose, taip pat kaimyninėjeLatvijoje. Išskirtinęvietą užėmė Tarptautinioolimpinio komitetoprezidento Juano Antonio Samarancho bei Pasaulinės lengvosios atletikos mėgėjųfederacijos padėkos raštai.Parodos ekspoziciją sudarė keliasdešimt diplomų ir gairelių, kone dvidešimt taurių.Reikšmingą vietą užėmė 36 moliniai medaliai. Jie parsivežti iš tradicinių bėgimovaržybų: Naujametinio bėgimo (9 vnt.), Bėgimo aplink Želvos ežerą (6 vnt.), Bėgimoaplink Nidą (5 vnt.), Žuvusiems už <strong>Lietuvos</strong> laisvę (4 vnt.) ir kt.366
N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosKita numizmatus dominanti parodos dalis – metaliniai apdovanojimo medaliai.Jų eksponuota 33. Dalyvaudama ilgų nuotolių bėgimo varžybose, V. Baršauskienėlaimėjo prizines vietas Klaipėdos, Pasvalio maratonuose, MAXIMA taurės varžybose,tradiciniuose bėgimuose aplink Zaraso ežerą, aplink Nidą, Naujametiniame bėgime,bėgimo mėgėjų sąskrydžiuose Palangoje. 2000 m. sportininkė nugalėjo festivalyje„Sportas visiems“, 2001-aisiais šventė pergales bėgime Trakai–Vilnius, Rozalimas–Pakruojis,ne sykį laimėjo bėgimą Anykščiai–Puntuko akmuo, tradicinį Romo Bernotoorganizuojamą bėgimą, skirtą Sausio 13-osios aukoms atminti. 1996 m. dalyvavoBaltijos karinio laivyno surengtose varžybose, skirtose Rusijos laivyno 300-osiomsmetinėms, 1998 m. Jelgavos (Latvija) kūno kultūros ir sporto draugijos varžyboseužėmė trečiąją vietą, o supermaratono (50 km) trasoje Jūrmaloje buvo antra. Tai tikmaža dalis sportininkės laimėjimų ir medalių iš parodoje eksponuotos kolekcijos. Rodytasįdomus <strong>Lietuvos</strong> kūno kultūros ir sporto departamento solidus geltono metalomedalis su užrašu LIETUVOS ČEMPIONATAS. Taip pat masyvus geltono metalomedalis PRISIMINK EMILĮ, skirtas žinomo panevėžiečio sportininko, žurnalistoEmilio Augustino (1966–1997) garbei surengto penktojo bėgimo Paįstrys–Panevėžysprizininkui.Netikėta V. Baršauskienės mirtis paliko daug neaiškumų šia kilnia asmenybe irjos pasiekimais besidomintiems žmonėms. Didelė dalis taurių ir medalių neturi įrašų,todėl sunku pasakyti, kokiose varžybose ir už kokius laimėjimus jie gauti. Pati sportininkėjų neregistravo. Kol kas V. Baršauskienės apdovanojimų kolekcija Pasvalio kraštomuziejuje buvo demonstruojama tik laikinai. Tačiau tikimės, jog ateityje muziejui teksgarbė saugoti šį įspūdingą palikimą ir jis papildys nuolatinę ekspoziciją.Gražvydas BalčiūnaitisEurų monetų kilmė<strong>Lietuvos</strong> banko Kauno skyrius, 2005 11 17–2006 01 17Parodą „Eurų monetų kilmė“ <strong>Lietuvos</strong> banko Kauno skyriuje (Maironio g. 25,Kaunas) surengė <strong>Lietuvos</strong> bankas kartu su Europos Komisija. Tai vienas iš bendrųžingsnių siekiant supažindinti visuomenę su eurų monetomis, suteikti daugiau žiniųapie bendrą Europos valiutą ir sudaryti sąlygas tinkamai pasiruošti euro įvedimui.Parodoje rodyta, kaip buvo pasirinktas eurų monetų bendrosios bei nacionalinėspusių dizainas ir išrinktas euro simbolis. Eksponuotos euro zonai priklausančių valstybiųišleistos eurų monetos, pateikta informacijos apie <strong>Lietuvos</strong> ir kitų būsimos eurozonos šalių pasiruošimą eurų monetų gamybai. Pirmą kartą viešai rodyti eurų monetųsu Vyčio simboliu technologiniai pavyzdžiai, kuriuos nukaldino valstybės įmonė <strong>Lietuvos</strong>monetų kalykla (Vilnius), besiruošianti nacionalinių eurų monetų kaldinimui.Eurų monetas su savo nacionaline puse Lietuva išleis į apyvartą įvedusi eurą.Pagrindines parodos idėjas pristatė per parodos atidarymą kalbėjęs EuroposKomisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato generalinio direktoriauspavaduotojas Hervé Carre. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo <strong>Lietuvos</strong> Respublikosfinansų ministerijos sekretorius Giedrius Rimša, kiti svečiai. <strong>Lietuvos</strong> banko valdybos367