Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus
Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus
Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. Personalijos<br />
<strong>Kronika</strong><br />
<strong>Parodos</strong><br />
Pinigai maþojoje grafikoje<br />
<strong>Lietuvos</strong> banko <strong>muziejus</strong>, 1999 12 23–2000 02 28<br />
Parodoje eksponuoti ekslibrisai ið Trakø is torijos<br />
muziejaus rinkiniø. Tai IV tarp tau tinës ekslibrisø<br />
trienalei-konkursui ,,Numis maticis“, kurá <strong>muziejus</strong><br />
surengë kartu su Lie tuvos ekslibrisininkø<br />
klubu, skirti maþo sios grafikos kûriniai. 1999 m.<br />
paskelbtas tarptautinis ekslibrisø konkursas numizma<br />
tikos tema susilaukë didelio dailininkø dëmesio.<br />
117 daili ninkø ið 25 ðaliø pateikë kelis ðim tus<br />
ekslibrisø, sukurtø per pasta ruosius 25-erius metus.<br />
Parodoje eksponuo ti konkurso lai mëtojø Mariaus<br />
Liu gailos (Lietuva), Zdzisùawo Majaus (Lenkija),<br />
Jo sefo Dudeko (Èekija) ir spe cialiais prizais bei<br />
diplomais apdovanotø daili ninkø Jev ge nijaus<br />
Bortnikovo (Rusija), Luigi Ca sa lino (Italija), Jolantos<br />
Galdikaitës (Lie tuva), Stani slavo Kazimovo<br />
(Rusija), Vasilio Leonenkos (Uk raina), Olgos<br />
Pogribnos-Koch (Ukraina), Ta deuszo Szumarskio<br />
(Len kija) eks librisai. Buvo eksponuoti ir dailininkø<br />
ið Jugoslavijos, Belgijos, Ar gen tinos, Prancûzijos,<br />
Japonijos, Meksikos, Vo kietijos bei kitø ðaliø<br />
maþosios grafikos kûri niai. Daugelio autoriø darbø<br />
pavaizduotos mo netos.<br />
Parodà parengë <strong>Lietuvos</strong> banko muziejaus<br />
vedëjas Vid mantas Laurinavièius. <strong>Parodos</strong> lankstinukà<br />
iðleido <strong>Lietuvos</strong> banko leidybos ir poligrafijos<br />
skyrius.<br />
Lankstinukas (origami) Paroda:<br />
Pinigai maþojoje grafikoje,<br />
<strong>Lietuvos</strong> bankas, 1999, 600 egz.<br />
Vidmantas Laurinavièius<br />
Atkurtos <strong>Lietuvos</strong> pinigai. 1990–2000<br />
<strong>Lietuvos</strong> banko <strong>muziejus</strong>, 2000 03 01–12 16<br />
<strong>Lietuvos</strong> banko ásteigimo deðimtmeèiui skirtoje parodoje apþvelgta nacio naliniø<br />
pinigø kû rimo ir gamybos istorija nepriklausomybæ atgavusioje Lietuvoje<br />
1990–2000 m.: nuo dailininkø sukur tø pinigø eskizø, modeliø iki ga mybos kliðiø,<br />
plokðèiø, ðiø laikø bank notø ir monetø.<br />
351
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Dar prieð nepriklausomybës atkûrimà pra dëta<br />
rengtis ávesti savus pinigus. 1989 m. gruo dþio 14 d.<br />
paskelbtas litø ir centø pro jektø kon kursas, sudaryta<br />
komisija jo rezul tatams ver tinti. Konkurse<br />
dalyvavo dailinin kai Rai mun das Mik nevièius, Liudvikas<br />
Po cius, Giedrius Jo naitis, Alvydas Man deika,<br />
Rimvydas Bart kus, Justas Tolvaiðis, Rytis Valantinas<br />
ir kiti. Lie tuvos moks lø aka de mijos Istorijos<br />
institutui buvo pavesta pa rengti reko men dacijas<br />
dël þy miausiø þmo niø, istorijos ir archi tektûros<br />
pa minklø áam þinimo lietuviðkuose bank no tuose.<br />
Pinigø gamy bos specialistas ið Aust ralijos Kæs tutis<br />
Lynikas atsiuntë ðios ðalies daili ninkø su kurtus<br />
lietuviðkø pinigø eskizus. Dël pinigø ga mybos buvo<br />
taria masi su uþsienio ámo nëmis.<br />
1990 m. kovo 1 d. ásteigus <strong>Lietuvos</strong> bankà ir kovo<br />
11 d. atkûrus nepriklausomybæ, <strong>Lietuvos</strong> banke<br />
sudarytos specialistø grupës spræsti ávai riems pi nigø<br />
reformos klausimams. Litus nu tar ta spaus dinti Prancûzijos<br />
ámonëje „Franšois Char les Oberthur“. Parodoje<br />
eksponuoti ðiai ámo nei pa teikti litø banknotø<br />
projektai, sukurti <strong>Lietuvos</strong> dai lininkø, pirmà kartà<br />
vieðai rodyti pro jektai, kur banknotø eskizuose buvo<br />
paþy mëtos vietos ap sau gos priemonëms.<br />
Deryboms su Prancûzijos ámone nutrûkus,<br />
Lankstinys Paroda: Atkurtos<br />
<strong>Lietuvos</strong> pinigai. 1990–2000,<br />
<strong>Lietuvos</strong> bankas, 2000, 800<br />
egz.<br />
1990 m. lapkrièio 17 d. vyriausybës komisijos posëdyje nutarta litus spausdinti<br />
JAV ámonëje „US Banknote Cor po ration“. Á JAV iðsiøsti pataisyti litø banknotø<br />
projektai. Parodoje buvo eksponuojami banknotø projektai, pagal kuriuos ði<br />
ámonë 1991 m. atspausdino (1991 m. laidos) litus, banknotø bandiniø lakðtai,<br />
kompiu teriniai bandiniai (iðskaidant paskiras spalvas), 1991 m. ir 1993 m. (laidø)<br />
litø banknotø gamybos priemonës.<br />
<strong>Lietuvos</strong> finansø ûkiui patyrus rublio hiperinfliacijà, 1991 m. vasarà <strong>Lietuvos</strong><br />
bankas á apyvartà iðleido bendruosius talonus, kurie naudoti, kaip ir rubliai,<br />
ásigyjant didelës paklausos pramonines prekes. Ið Kauno ,,Spindulio“ spaus tuvëje<br />
spausdintø bendrøjø talonø bandiniø lakðtø matyti, kad buvo ren giamasi juos<br />
pavadinti obligacijomis. 1992 m. geguþës 1 d. á apyvartà iðleisti rub liø pakaitalai<br />
– talonai, kurie cirkuliavo kartu su rubliais, o spalio 1 d. Lie tuvos Respub likoje<br />
ávesti laikinieji pinigai – talonai, o rubliai iðimti ið apyvar tos. Teisëta mokëji mo<br />
priemone Lietuvoje tapo talonas – <strong>nacionalinis</strong> piniginis vie netas. Ávairiø nominalø<br />
talonø aversuose pavaizduoti augalai, reversuose – gyvûnai. Pirmà kar tà<br />
parodoje eksponuoti 1992 m. ir 1993 m. laidø talonø pro jektai.<br />
Lito komiteto nutarimu 1993 m. birþelio 25 d. á apyvartà iðleisti litai ir cen tai.<br />
Nustatyta, kad vienas litas lygus 100 talonø. Parodoje ekspo nuo ti visø nomi nalø<br />
1991 m., 1993 m., 1994 m., 1997 m. ir 1998 m. litø banknotai, spausdinti JAV<br />
ámonëje „US Banknote Cor po ration“, Ang li jos ámonëje „Tho mas De La Rue<br />
and Company Lim ited“ ir Vokietijos ámonëje „Giesecke & Devrient GmbH“, taip<br />
352
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
pat pastarojoje ámonëje spausdinamø 500 litø ir Ðvei carijos ámo nëje „Orell Füssli<br />
Se cu rity Printing Ltd“ spausdinamø 100 litø bank notø pro jek tai. Pirmà kartà<br />
ekspo nuotos lietuviðkø pinigø gamybos priemonës, gautos ið Vokietijos ámo nës<br />
„Giesecke & Devrient GmbH“. Tai – 1997 m. laidos 200 li tø ir 1998 m. laidos 50<br />
litø banknotø averso ir reverso giliaspaudës ir ofseto plokðtës.<br />
Ekspozicijoje daug dëmesio skirta lietuviðkø apyvartiniø ir proginiø monetø<br />
projektams, modeliams, gamybos priemonëms. Kai kurios mo ne tos (10, 20, 50 ct<br />
ir 1, 2, 5 Lt) nukaldintos Anglijoje, o 1992 m. rugsëjo 30 d. <strong>Lietuvos</strong> mo ne tø<br />
kalykla pradëjo kaldinti 1, 2, 5 centø apyvartines monetas. Ðiuo metu Lietu vos<br />
monetø kalykloje kaldinamos visos lietu viðkos apyvartinës ir proginës mo netos.<br />
Be patvirtintø monetø projektø, modeliø, parodoje pirmà kartà ekspo nuota pinigø<br />
kûrimo ir gamybos konkursø medþiaga, sukaupta <strong>Lietuvos</strong> banke 1990–2000<br />
m. Parodà parengë <strong>Lietuvos</strong> banko muziejaus vedëjas Vid man tas Laurinavièius.<br />
<strong>Parodos</strong> lankstiná iðleido <strong>Lietuvos</strong> banko leidybos ir poli grafijos skyrius.<br />
Vidmantas Laurinavièius<br />
Popieriniai pinigai ir banknotai Lietuvoje XVIII a. pab.–XX a.<br />
Ðiauliø „Auðros“ <strong>muziejus</strong>, 2000 03 02–05 31<br />
Ðiauliø „Auðros“ muziejuje (Venclauskiø na muose,<br />
Vytauto g. 89) eksponuoti 316 muziejaus rinki-niuose<br />
saugomø popieriniø pinigø ir banknotø, cir ku -<br />
liavusiø <strong>Lietuvos</strong> teritorijoje nuo 1794 m. suki li mo iki<br />
2000 m. Parodoje atspindëti tik pagrindi niai <strong>Lietuvos</strong><br />
popie riniø pinigø raidos etapai. Eks po nuo jami 1794<br />
m. sukilimo vadovybës Tau tinës Aukð èiausios Tarybos<br />
iþdo bilietai, 1864–1912 m. Rusi jos Imperijos<br />
popieriniai pinigai – banknotai, kredito bilietai,<br />
1914–1915 m. Vo kie tijos markës, 1916 m. ostrubliai<br />
ir 1918 m. ost markës. Ekspo nuoti ir paskirø miestø<br />
pinigai: Sedos kapeikos (1915 m.), Rusnës pfenigai<br />
(1920 m.), Vilniaus markës (1920 m.), Klai pëdos<br />
markës (1922 m.), Vakarø savanoriø armijos markës<br />
(1919 m.) ir kitokie pinigai.<br />
Daugiausia eksponuota I <strong>Lietuvos</strong> Respub likos<br />
banknotø, cirkuliavusiø Lietuvoje 1922–1940 m.<br />
Vilnius ir Vilniaus kraðtas 1920–1939 m. priklausë<br />
Lenkijai, todël rodëme ðio laikotarpio Lenkijos<br />
pinigus.<br />
Parodoje eksponuoti ir Sovietø Sàjungos rubliai,<br />
èervoncai, Vokietijos reichsmarkës (1939–1944) ir<br />
kiti Vokietijos pinigai, 1947 m. Sovietø Sàjungos<br />
rubliø pavyzdþiai, 1961 m., 1991 m., 1992 m. laidø<br />
Lankstinukas Paroda: Popieriniai<br />
pinigai ir bank notai<br />
Lietuvoje XVIII a. pab.–XX<br />
a., Ðiauliø „Auðros“ muziejaus<br />
leidykla, 2000<br />
353
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
SSRS rubliai. Rodyti visø laidø II <strong>Lietuvos</strong> Respublikos talonai bei naujieji litai<br />
(daugiausia bankiniai pavyzdþiai).<br />
Parodà rengë vyr. muziejininkas Saulius Bieliauskas ir dailininkë Regina Ta ma -<br />
ðiûnaitë. <strong>Parodos</strong> lankstinukà sudarë S. Bie liauskas, dailininkë Odeta Klo vaitë.<br />
Ateities pinigai<br />
Vilniaus mokytojø namai, 2000 m. balandis<br />
Parodoje, kurià Vilniaus mokytojø na muose<br />
Vilniuje surengë <strong>Lietuvos</strong> ban kas, eks ponuota<br />
70 pieðiniø. Ið daugiau kaip 3000 6–12<br />
metø moks leiviø pie ði niø, at siøstø á <strong>Lietuvos</strong><br />
bankà kon kursui „Atei ties pini gai“, juos<br />
atrinko ðian dieninius <strong>Lietuvos</strong> pinigus kûræ<br />
daili ninkai Gied-rius Jonaitis, Gedimi nas Karalius,<br />
pinigø gamybos spe cia listai, Ðvie timo<br />
ir mokslo ministerijos atstovai.<br />
Buvo paskelbta 10 konkurso lau rea tø. Tai<br />
Indrë Bartaðiûtë (Ðiauliø Ge guþiø vi durinë<br />
m-la, 9 m.), Jevgenija Dubro vina (Vilniaus<br />
Justino Vie no þinskio dai lës m-los Naujosios<br />
Vilnios filialas, 10 m.), Monika Jo vaiðaitë<br />
(Ku piðkio Povilo Ma tulio nio vi du rinë m-la,<br />
10 m.), Ieva Kai karytë (Vil niaus „Gabijos“<br />
Raimundas Balza<br />
Pieðiniø konkurso „Ateities pinigai“<br />
pa rodos katalogas, <strong>Lietuvos</strong> bankas,<br />
2000, 16 p., 700 egz.<br />
gimna zija, 8 m.), Ieva Kokðtaitë (<strong>Lietuvos</strong> vai kø ir jaunimo centras Vilniuje, 6 m.),<br />
Valerija Kozlova (Vilniaus Jus tino Vienoþinskio dailës m-los Naujosios Vilnios<br />
filialas, 11 m.), Jûratë Luèinskaitë (Kurðënø vi du rinë m-la, 11 m.), Airida Poðkutë<br />
(Maþeikiø „Gabijos“ gimnazija, 12 m.), Armina Ðimaitë (Birþø jau nimo m-la, 11<br />
m.), Mykolas Vasi liûnas (Vilniaus Justino Vie no þins kio dailës m-los Naujosios<br />
Vilnios filialas, 10 m). Jø pieðiniai spaus dinti parodos kata loge, èia suminë ti visi<br />
parodos dalyviai.<br />
Rengiant konkursà moksleiviams, galbût bûsimiems bankininkams, mokytojams,<br />
verslininkams, galbût bûsimiems mûsø pinigø kûrëjams, buvo siûloma<br />
pamëginti ásivaizduoti, kokie ateityje galëtø bûti pinigai.<br />
Atidarant parodà kiekvienam laureatui áteikti <strong>Lietuvos</strong> banko prizai: 5 litø<br />
1998 m. sidabrinë proginë moneta „Pasaulio vaikams“, nukal dinta dalyvaujant<br />
tarptautinëje Jungtiniø Tautø Vaikø fondo (UNICEF) mo netø programoje „Pasaulio<br />
vaikai“ (dail. Antanas Þukauskas), pieðiniø konkurso laureato di plo mas<br />
ir parodos katalogas.<br />
Parodà organizavo <strong>Lietuvos</strong> banko Ryðiø su visuomene skyrius. <strong>Parodos</strong><br />
katalogà sudarë Kæstutis Vana gas, dailininkas Algirdas Jazbutis, iðleido Lie tuvos<br />
banko leidybos ir poligrafijos skyrius.<br />
Su laureatø darbais galima buvo susipaþinti <strong>Lietuvos</strong> banko interneto svetainëje<br />
www.lbank.lt.<br />
Mindaugas Vinkus<br />
354
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Monetos ir medaliai juvelyrikoje ir buityje<br />
Trakø istorijos <strong>muziejus</strong>, 2000 05 04–10 31<br />
Parodoje, kurios iniciatorius – Trakø istorijos muziejaus (toliau TIM) direk torius<br />
Virgilijus Poviliûnas, bandyta pateikti Lietuvoje esanèiø taiko mosios dailës<br />
kûriniø, juvelyrikos dirbiniø ir buities reikmenø, puoðtø mo netomis ir meda liais,<br />
kompleksinæ apþvalgà.<br />
Pirmà kartà rodyti eksponatai, puoðti monetomis ir medaliais, sukëlë lan ky tojø<br />
ir specialistø susidomëjimà. Buvo parengtas parodos katalo gas. Parodai eks ponatus<br />
pateikë <strong>Lietuvos</strong> <strong>nacionalinis</strong>, <strong>Lietuvos</strong> dailës, Nacionalinis M. K. Èiur lionio dailës,<br />
Vytauto Didþiojo karo muziejai bei þymûs kolekci ninkai – Zigfridas Jankauskas,<br />
Aleksandras Kubilas, Antanas Markevièius, Zenonas Paþa raus kas († 2003).<br />
Parodoje buvo 122 eksponatai, pradedant archeologiniais radiniais, bai giant<br />
XX a. dirbiniais, dauguma jø ið TIM rinkiniø. Vienas ádomiau siø – 1727 m. Klaipëdos<br />
meistrø bokalas, puoðtas 14 monetø: XVII–XVIII a. Austrijos, Pran cûzijos,<br />
Ispanijos Nyderlandø, Bazelio, Ljeþo, Hamburgo, Braunðveigo Liune burgo ir<br />
Volfenbiutelio taleriais bei retu 1721 m. Petro I pusrubliu (1 pav.). Bo kale áspaustas<br />
Klaipëdos miesto herbas ir meistro inicialai – I L. Dugne iðgra viruota ¥Anno<br />
1727“. Eks po nuota XVIII a. prancûzø meistrø taurë, puoðta 18 mo netø, kuriø<br />
didþiuma – tai Lenkijos ir <strong>Lietuvos</strong> valstybës Zigmanto III Vazos (1587–1632)<br />
trigraðiai ir graðis, po vienà Rygos ir Elbingo trigraðá, be to, kai my niniø vokieèiø<br />
kunigaikðtysèiø – Prûsijos, Brandenburgo, Braun ðveigo – drai piolkeriai. Galima<br />
teigti, kad ði taurë skirta <strong>Lietuvos</strong> ir Lenkijos rinkai arba pa gaminta pagal vietos<br />
uþsakymà. XVIII a. pabaigos dirbiniai, puoðti mone tomis, ta po prieinami ir<br />
platesniems gyventojø sluoksniams. Puoðybai naudotos ne tik proginës, dideliø<br />
nominalø pilnavertës monetos, bet ir apyvartiniai, neretai þemos prabos biloniniai<br />
ir net variniai pinigai. Tai liudija XVIII a. indelis su ámontuota jame Ispanijos<br />
karaliaus Karolio III 1768 m. 8 realø mo-neta, skirta valdoms Amerikoje, bei<br />
miestieèiams taikytas vokiðkas XVIII a. pabaigos puodelis su ámontuotu dugne<br />
1702 m. Braunðveigo guldenu. Itin ádomi Rygos auksakalio E. B. padirbdinta sidabrinë<br />
taurë (2 pav.). Ði kûgio formos taurë þema profi liuota pëda puoðta 11 retø<br />
XVII–XIX a. monetø, ið jø ir labai retu 1798 m. dole riu, Rusijos imperatoriø<br />
Anos 1740 m. ir Jelizavetos 1743, 1751, 1760 m. rub liais, Austrijos erchercogo<br />
Maksi milijano 1617 m. taleriu. Joje ámontuoti reti Da nijos 1854 m. riksda leris,<br />
Neapolio 1831 m. piastras, Jeka terinos II 1788 m. rublis, Nikola jaus I 1836 m. 10<br />
zlotø–1½ rublio. XIX a. vidurio Rusijoje pagamin tas stiklinis bokalas su dangèiu<br />
yra klasikiniø formø, trumpa kojele, ap skrita pëda, su meniðkai iðgraviruotais<br />
ovalais. Sidabrinio profiliuoto dangèio centre ámontuota 1844 m. Heseno 2 taleriø<br />
mon eta tûriðkai papildo meniná suma nymà.<br />
Paskirà grupæ sudaro indai, puoðti 1831 m. sukilimo monetomis. Sukilimo<br />
monetos daþniausiai montuotos á taures ir taureles pagerbiant þuvusius draugus<br />
ir reiðkiant viltá atgauti nepriklausomybæ. Retenybë yra taurelë ið <strong>Lietuvos</strong> dai lës<br />
muziejaus rinkinio su autentiðku Varðuvoje kaltu Nyderlandø pavyzdþio dukatu.<br />
TIM saugoma raiþyta kriðtolo taurë su dugno apskritime slankiojanèia 1831 m.<br />
sukilimo 2 zlotø mon eta.<br />
355
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
1 pav. Bokalas, puoðtas 14 monetø.<br />
Klaipëda, 1727 m. Meistras I. L.<br />
Sidabras, kalyba, montavimas,<br />
h –178 mm, p – 970 g. TIM<br />
2 pav. Taurë, puoðta 11 monetø.<br />
Ryga, 1864–1896 m. Meistras E. B.<br />
Sidabras, kalyba, montavimas,<br />
h –185 mm, p – 825 g. TIM<br />
Fot. Viktoras Neliubinas<br />
Vokietijoje monetos á indus montuotos ir propagandos tikslais. Eks po nuota<br />
tokia taurë, puoðta keturiais XVII a. Saksonijos kurfiursto taleriais, ið jø ir re tomis<br />
1619 m. ir 1658 m. monetomis. 1880 m. ði taurë áteikta Drezdene kaip pri zas<br />
dalyvavusiam jojimo varþybose. 1915 m. Vokietijoje pagaminto potero puoðybai<br />
panaudota 13 XIX a. Vokietijos þemiø – Anhalto, Heseno, Ðaumburgo Lipës ir<br />
Lipës Detmoldo, Ðvarc burgo, Reuso – taleriø. Tai numeruotas dirbinys (Nr. 0085),<br />
skirtas iðran kiam uþsakovui.<br />
Retø monetø trûkumas ir didelë jø paklausa paskatino taikomosios dailës<br />
dirbinius gaminti panaudojant vokieèiø kilmës Rusijos fiziko Boriso Jakobio<br />
(1801–1874) iðradi mà – galvano plastikà. Labai ádomi XIX a. pabaigoje Vokietijoje<br />
pagaminta dekoratyvinë vaza, puoðta galvanoplastiniu bûdu pagamintais<br />
medaliø ir monetø atspaudais. Vaza (galbût stovas lazdoms ar skëèiams) neobarokinio<br />
stiliaus, aukðtu pagrindu, su ornamentais puoðtomis aþûrinëmis kojelëmis,<br />
dvi jø dekoruotos liûtø galvomis. Dëmesá traukia stovà juo sianti galvanoplastiniu<br />
bûdu pagaminta plokðtë su 44 XVII–XIX a. Anglijos, Austrijos, Kanados, Romos<br />
popieþiø, Vokietijos medaliø ir monetø vaizdais.<br />
Atskiras stendas parodoje skirtas ðaukðtams ir samèiams, puoðtiems monetomis.<br />
Ypaè puoðnûs XVIII a. Vokietijoje sukurti rokokiniai ðaukðtai. Dviejø<br />
didesniø graviruotose laðo formos semtuvëliuose ámon tuotos prûsiðkos 1774 m.<br />
1/3 talerio nominalo monetos, galuose – rokoko stiliaus reljefinës an ge liukø<br />
galvutës.<br />
TIM karaimø skyriuje saugoma keliolika rytietiðkø vietos karaimø neðiotø<br />
papuoðalø su monetomis. Puoðni sidabrinë sagtis ið dviejø iðgaubtø suneriamø<br />
plokðteliø, kuriose trim eilëmis ámontuotos 24 Irano ðachinðacho 1848–1911 m.<br />
356
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
monetos. Prie plokðteliø pritvirtintos trys eilës pakabuèiø ir 12 persið kø monetø,<br />
sukabintø grandelëmis.<br />
Ið monetø buvo gaminamos sagos, sàsagos, apyrankës.<br />
Retsykiais denominuotos monetos politiniais ir propagandiniais tikslais<br />
bû davo perdirbamos á medalius. Taip pagamintas medalis, skirtas Stalupënø skyriaus<br />
(Rytprûsiai) „Stahlhelm“ [‘Plieninio ðalmo’] vëlia vos paðventinimui 1920 m.<br />
atminti. Ði kraðtutinë monarchistinë fronti ninkø sàjunga, vienijusi 750 tûkst. nariø,<br />
medaliui panaudojo Vokietijos imperatoriaus Vilhel mo II (1888–1918) sidabrinæ<br />
3 markiø monetà, ðitaip pabrëþdama iðtikimybæ nuverstajai Ho hen colernø dinastijai.<br />
Po 1933 m. dauguma „Stahlhelmo“ nariø perëjo á ðturmo bûrius (SA). Tai<br />
vyko ir Stalupënuose, kur dauguma gyventojø buvo lietuvininkai.<br />
Monetø muliaþai naudoti net poligrafijoje. XIX a. pabaigoje, inten sy vëjant<br />
tarptautiniam turizmui, keliautojø patogumui leisti atvirukai su lankytinø ðaliø<br />
apyvartinëmis monetomis, pridedant lentelæ su pagrin diniø to laiko tarptautiniø<br />
valiutø – svarø sterlingø, doleriø, markiø, frankø – kursu. Atvirukai buvo su reljefiniais<br />
bronzos, sidabro ir aukso spalvos pinigø vaizdais. Ypaè ádomus atvirukas su<br />
<strong>Lietuvos</strong> 1925 m. apyvartinëmis monetomis, atspausdintas Vo kietijoje. Iðleista ir<br />
humoris tiniø bei satyriniø atvirukø su monetø pavyz dþiais. Reklaminius þemëlapius<br />
su pasaulio apyvartiniø monetø pavyz dþiais leido garsios ámonës. „Massey-<br />
Harris“ kompanijos XX a. 4 deðimtmetyje iðleistame þemëlapyje, be kitø pinigø,<br />
matome ir <strong>Lietuvos</strong> Respublikos 1936 m. 5 litus.<br />
Ði paroda bus pratæsta. TIM numato eksponuoti naujai ásigytas vertybes,<br />
puoðtas monetomis ir medaliais.<br />
Saulius Zalys<br />
<strong>Lietuvos</strong> heraldika. Ið <strong>Lietuvos</strong> nacionalinio muziejaus rinkiniø<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>nacionalinis</strong> <strong>muziejus</strong>, 2000 07 06–10 13<br />
Parodoje, kurià parengë LNM Istorijos ir Nu mizmatikos skyriai rodyti 879 eks ponatai,<br />
ið jø 496 – ið Numizmatikos skyriaus fondø. <strong>Lietuvos</strong> valsty binës heraldikos<br />
raida atspin dëta nuo Vytauto valdymo (1392–1430) laikø iki 1991 m. Parodyta<br />
Vytauto, Jogailos, Þygi manto Kæs tutaièio, Kazimiero Jo gailaièio, Aleksandro,<br />
Þygimanto Senojo, Þygi manto Augusto, Hen riko Valua, Ste pono Batoro, Zigmanto<br />
Vazos, Jono Ka zimiero, Jono So bieskio, Augusto II, Au gusto III, Stanislovo<br />
Augusto laikø <strong>Lietuvos</strong> valstybës simboliø kaita, herbo kitimas po 1795<br />
m. Lenkijos ir Lie tuvos pada lijimo, iðskiriant 1831 ir 1863 m. sukilimø periodà,<br />
bei Lie tuvos simboliø raida 1918–1939 m. Eks po nuota daugybë monetø (paminëtinos<br />
pirmosios <strong>Lietuvos</strong> Didþiosios Kuni gaikð tystës mo netos, Kurðo mone tos),<br />
valdovø raðtø (Þy gimanto Senojo, Þygimanto Augusto pri vilegijos, Stepono<br />
Batoro, Zigmanto Vazos, Augusto II, Stanislovo Augusto raðtai), XVII–XVIII<br />
a. knygø, estampø, to meto þe mëlapiø, medaliø bei medalionø. Ið ðiø eksponatø<br />
paminëtinas rank ðluostis su Augusto II laikø Lenkijos–<strong>Lietuvos</strong> herbu (1729<br />
m.) ir XVIII a. stiklinës taurës – viena su Vyèiu, skirta grafienei Èartoryskaitei-<br />
357
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
<strong>Parodos</strong> plakatas. Dail. Eugeni jus Karpavièius.<br />
Skaitmeninë spau da,<br />
65,2 × 42,8 cm, UAB „Scriptum“<br />
Sapie gienei, kita su Sapiegø herbu „Lis“.<br />
Lietu vos heraldikos raidà po treèiojo<br />
Lenkijos ir Lie tuvos padalijimo atspindëjo<br />
to meto uniformos þenklai bei sagos.<br />
Ið medþiagos, sietinos su 1831 ir<br />
1863 m. sukilimais, paminëtini 1831 m.<br />
sukilimo pinigai, 1863 m. sukilëliø vë liava.<br />
Ne priklau somos <strong>Lietuvos</strong> periodà<br />
atspindëjo 1918–1939 m. pini gi niai þenklai<br />
(banknotai, monetos, verty bi niai<br />
popieriai), su ka riuomene susijæ eksponatai,<br />
apdovano jimai ir garbës þenklai,<br />
kiti eks po natai. Paminëtina 1918–1920<br />
m. Trakø sava noriø vëliava, ávairûs to<br />
meto spaudai. 1990–1991 m. <strong>Lietuvos</strong><br />
he raldikà atspin dëjo <strong>Lietuvos</strong> valstybës<br />
apdovanojimai ir garbës þenk lai, 1990<br />
ir 1991 m. herbo atvaizdai, <strong>Lietuvos</strong><br />
Respublikos Prezi dento bei valstybës<br />
vëlia vos, apyvartinës, proginës monetos<br />
bei jø modeliai.<br />
Bajorijos heraldika (XVI–XIX a.)<br />
atspindëta eksponuojant mone tas, þetonus<br />
su didikø ir bajorø herbais, to meto<br />
raðtus (valdovø privi legijos, privaèiø<br />
asmenø dokumentai), spaudinius, estampus, ekslibrisus ir kitus eksponatus. Parodyta<br />
apie 50 <strong>Lietuvos</strong> giminiø herbø (Chodke vièiø, Radvilø, Sapiegø, Tið kevièiø<br />
ir kitø). Kai kurios giminës (Chalec kiai, Glebavièiai, Gonsievskiai, Kir ðenðteinai,<br />
Liutomirskiai, Naruðevi èiai, Sapiegos, Triznos, Zaviðos) savo herbus áamþino<br />
<strong>Lietuvos</strong> mone tose ar þetonuose. Paþymëtina, kad bajorijos gyvenimà atspindinèiø<br />
estampø yra dukart maþiau nei estampø, atspindinèiø valstybës heral di kà,<br />
taèiau ðá trûkumà su kaupu kompensuoja ávairia technika (nuo pie ðimo tuðu iki<br />
spaudiniø) sukurti bajorø ekslibrisai. Specifiniai ekspo na tai, at spindintys bajorijos<br />
heraldikà, – tai antkapinës lentos su bajorø herbais. Paro doje bajorijos heraldika<br />
gausiai iliustruota to meto pa veikslais.<br />
Miestø heraldikà atspindëjo 20 <strong>Lietuvos</strong> miestø ir Þemaitijos herbai. Tam<br />
pa naudoti skulptoriaus Antano Aleksandravièiaus (1885–1970) medþio raiþi niai,<br />
miestø pri vilegijos, XIX a. pab.–XX a. pradþios atvirukai su miestø simbo lika,<br />
estam pai.<br />
Rengiant parodà muziejaus darbuotojai nusprendë surengti vaikø konkursà<br />
„Mano herbas“. Pagal heraldikos taisykles vaikams reikëjo sukurti asmeniná,<br />
ðeimos ar giminës herbà bei paraðyti jo komentarà. 18 ið 23 LNM pateiktø darbø<br />
buvo premijuoti. Vertinimo komisijos pir mininkas buvo <strong>Lietuvos</strong> heraldikos komisijos<br />
pirmininkas hab. dr. Ed mundas Rimða.<br />
Vytautas Smilgevièius<br />
358
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Þyminiai þenklai Lietuvoje. Miestø laidos<br />
(Vyèio Ramanausko kolekcija)<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>nacionalinis</strong> <strong>muziejus</strong>, 2000 10 07–23<br />
<strong>Lietuvos</strong> filatelijos paroda rengiama muziejuje kasmet. Ðá kartà ji buvo skirta<br />
<strong>Lietuvos</strong> nepriklausomybës atkûrimo 10-meèiui paminëti. Be kitø fila telijos<br />
kolekcijø, atskiroje klasëje eksponuota dalis vilnieèio Vyèio Ramanausko rinkinio<br />
– Lie tuvos miestø þyminiø þenklø, naudotø 1918–1940 m., kolekcija.<br />
Kolekcininkas eksponavo 80 þyminiø þenklø – tik nedidelæ savo kolekcijos<br />
dalá. Eksponuoti Alytaus (3 vnt.), Birðtono (1 vnt.), Birþø (2 vnt.), Eþerënø (dab.<br />
Zarasai, 2 vnt.), Joniðkio (1 vnt.), Jurbarko (1 vnt.), Kalvarijos (1 vnt.), Kau no<br />
(8 vnt.), Këdainiø (5 vnt.), Kretingos (2 vnt.), Ðiauliø (3 vnt.), Tau ra gës (1 vnt.),<br />
Telðiø (2 vnt.), Tytuvënø (1 vnt.), Ukmergës (12 vnt.), Ute nos (1 vnt.), Vilkaviðkio<br />
(1 vnt.), Vilniaus (1 vnt.), Zarasø (2 vnt.), Þaga rës (3 vnt.) ávairiø rinkliavø þenklai.<br />
Dauguma jø – miestø registracijos ar kurortø rinkliavos þenklai.<br />
Lenkø okupuoto Vilniaus kraðto ir Klaipëdos kraðto miestø þenklai nebuvo<br />
eksponuoti.<br />
Parodoje pateikta þenklø, sukurtø ávairia technika: nuo primityviu bûdu (guminiu<br />
spaudu) spausdintø Eþerënø pasø rinkliavos 50 centø þenklo iki spalvingø<br />
Palangos valsèiaus valdybos áraðymo rinkliavos þenk lø, kuriø pro jektà dailininkas<br />
Antanas Þmuidzinavièius sukûrë XX a. 3 deðimtmeèio pradþioje. Dau gumoje<br />
þenklø vaizduoti miestø herbai.<br />
Paminëtinas Kalvarijos miesto áraðymo 2 litø rinkliavos þenklas, þinomi tik du<br />
jo egzemplioriai. Pivonijos kurorto (dab. Ukmergës gyve namasis rajonas) 3 litø<br />
vertës registracijos þenklø (1 pav.) ir Ðeduvos savivaldybës áraðymo rink liavos 1 lito<br />
þenklø þinoma tik po 3 egzempliorius. Unikalus Ðiauliø miesto 1922 m. 3 auksinø<br />
þyminis þenklas su ranka áraðyta nauja 1 lito verte. Reti Þaga rës savivaldybës<br />
ásiraðymo rinkliavos 50 centø þenklai, parodoje ekspo nuoti 1932 m. vidaus pase.<br />
Vilniaus savivaldybës rinkliavos (1940 m.) 2 litø vertës þenk lø þinomi tik keturi<br />
egzemplioriai.<br />
1 pav. Pivonijos kurorto (dab. Ukmergës<br />
gyvenamasis rajonas) registracijos<br />
rinkliavos þenklas. 3 litai.<br />
XX a. 3–4 deð.<br />
2 pav. Tytuvënø klimato stoties registracijos<br />
rinkliavos þenklas.<br />
2 litai. XX a. 3–4 deð.<br />
359
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
V. Ramanauskas þenklus ne tik renka, bet ir tyrinëja, yra paskelbæs straipsná<br />
kolekcininkø asociacijos þurnale Kolekcija 1 . Þyminiø þenklø kolekcionavimas<br />
Lietuvoje nëra populiarus, tokiø kolekcininkø – vos keli. Katalogai iðleidþiami<br />
retai, bet ir jie daþnai klaidina. Todël labai lauktinas V. Ramanausko sudarytas<br />
þyminiø þenklø katalogas, pagal kurá galima bûtø tiksliau identifikuoti þenklus ir<br />
kuris paskatintø labiau domëtis ðiuo kolekcionavimo objektu.<br />
Dalia Grimalauskaitë<br />
Daniaus Drulio medaliø paroda<br />
Vilnius, Medaliø galerija, 2000 11 29–12 20<br />
Klaipëdietis dailininkas Danius Drulys (g. 1950) daug dëmesio skiria <strong>Lietuvos</strong><br />
praeièiai. Jis yra áamþinæs daug þymiø literatûros ir meno þmoniø. Mëgstamas<br />
skulptoriaus metalas – aliuminis ir varis, technika – liejimas. Medaliø galerijoje<br />
veikusioje D. Drulio medaliø ir pieðiniø paro doje eksponuoti Kristijonui Donelaièiui,<br />
Adomui Mickevièiui, vyskupui Motiejui Valanèiui, Simonui Daukantui,<br />
Maironiui, Ievai Simonaitytei, Mikalojui Konstantinui Èiurlioniui, Jonui Biliûnui,<br />
Vydûnui, Baliui Sruogai, Pauliui Ðirviui, Petrui Cvirkai skirti me da liai.<br />
Kita D. Drulio mëgstama tema – <strong>Lietuvos</strong> istorijos ávykiai. Parodoje eks ponuoti<br />
du skirtingø siuþetø medaliai, skirti Þalgirio mûðiui, bei medalis Dur bës mûðiui<br />
atminti. Be to, eksponuoti medaliai, skirti Èernobylio tragedijai, sergantiems<br />
AIDS ir kiti.<br />
Vincas Ruzas<br />
Pinigai karikatûroje<br />
<strong>Lietuvos</strong> banko <strong>muziejus</strong>, 2000 12 23–2001 12 15<br />
Parodoje ,,Pinigai karikatûroje“ 22 dai lininkai ið ávairiø <strong>Lietuvos</strong> vieto viø eksponavo<br />
daugiau kaip 100 karikatûrø ir satyrinës plastikos darbø, kuriuose vaizduoti<br />
pinigai ir su jais susijæ visuomenës gyvenimo reiðki niai. Pinigai, kaip neatskiriama<br />
ðiø dienø civilizacijos dalis, dai lininkø kûryboje tapo raiðkos priemone<br />
atskleisti ðiø dienø visuomenës ydoms, komiðkiems tarpusavio santykiams ir<br />
situacijoms, sietinoms su pinigais. Pasi telkæ metaforà, hiperbolæ, ironijà ir alegorijà,<br />
karikatûristai taikliai paðiepë þmo niø ydas, atskleidë aktualius gyvenimo<br />
ávykius.<br />
Daugiausia parodoje eksponuota Vil niaus ir Kauno karikatûristø darbø.<br />
Ðiuo se miestuose tradiciðkai buriasi stipriausi karikatûros meist rai. Be pa ty rusiø<br />
karikatûristø, pelniusiø pripa þinimø daugelyje tarp tautiniø bei res pub likiniø par-<br />
1<br />
Ramanauskas V., Þyminiai þenklai Lietuvoje, Kolekcija 4, 1997, p. 38–41; tæsinys: 1998,<br />
Nr. 5, p. 29–33, Nr. 6, p. 92–95; tæsinys 1999, Nr. 7, p. 60–61.<br />
360
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Leidinys Pinigai karikatûroje. <strong>Parodos</strong><br />
katalogas / Money in caritatures. Ex hibition<br />
catalogue, <strong>Lietuvos</strong> bankas, 2000,<br />
odø, dalyvavo ir jauno sios kartos atstovai.<br />
Parodoje dalyvavo Vla dimiras Beresniovas<br />
(Vilnius), Ro kas Beresniovas (JAV, Dalasas),<br />
An tanas Bu nikis (Vilnius), Andrius<br />
Del tuva (Kau nas), Linas Deltuva (Klaipëda),<br />
Rimantas Dovydënas (Trakø r.), Raimondas<br />
Franc kevièius (Trakø r.), Ri gimantas<br />
Gedgau das (Vilnius), Rim tau tas<br />
Grabauskas (Vilnius), An ta nas Ja nuðonis<br />
(Vilnius), Alvydas Jonaitis (Kau nas), Juozas<br />
Juoza pa vièius (Varëna), Jonas Lenkutis<br />
(Vil nius), Saulius Medþionis (Kauno<br />
r.), Hen rikas Orakauskas (Ku piðkis), Algirdas<br />
Radvilavièius (Kaunas), Fridrikas Jonas<br />
Samukas (Vilnius), Vla dimiras Skrebnevskis<br />
(Vilnius), Algi mantas Snars kis<br />
(Kaunas), Edmundas Un gu raitis (Kauno<br />
r.), Jonas Varnas (Vilnius), Adomas Þilinskas<br />
(Varëna). Kai kuriuos paro dos ekspo natus ásigijo <strong>Lietuvos</strong> banko <strong>muziejus</strong>.<br />
Parodà ir parodos kata lo gà parengë <strong>Lietuvos</strong> banko mu ziejaus vedë jas Vidmantas<br />
Laurinavièius. Leidinio dailininkas Algirdas Jaz butis, iðleido <strong>Lietuvos</strong> banko<br />
leidybos ir poligrafijos skyrius.<br />
Vidmantas Laurinavièius<br />
Pinigai <strong>Lietuvos</strong> istorijoje<br />
Marijampolës kraðtotyros <strong>muziejus</strong>, 2001 07 05–08 05<br />
Paroda skirta Valstybës dienai paminëti. Eksponuotos monetos ir banknotai,<br />
naudoti Lietuvoje nuo seniausiø laikø iki ðiø dienø. Seniausi eksponatai – Romos<br />
Imperijos ir <strong>Lietuvos</strong> Didþiosios Kunigaikðtystës Þygimanto Senojo mo netos.<br />
Paroda parengta ið muziejaus numizmatikos rinkinio. Atidaryme daly va vo<br />
Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus numizmatas prof. Sta nislovas<br />
Sajauskas, kuris susirinkusiuosius marijampolieèius supaþindino su <strong>Lietuvos</strong><br />
valstybës pinigø istorija.<br />
Parengta pagal: Muziejininkystës biuletenis 4, 2001, p. 34.<br />
<strong>Lietuvos</strong> istorija medaliuose<br />
Ðiauliø „Auðros“ <strong>muziejus</strong>, 2001 09 12–2002 01 05<br />
„Auðros“ muziejaus Venclauskiø namuose (Vytauto g. 89) atidarytoje parodoje<br />
buvo eksponuojami maþieji istorijos paminklai – medaliai. Juose áamþinti <strong>Lietuvos</strong><br />
Didþiosios Kunigaikðtystës (XIII–XVI a. I pusës), Abiejø Tautø Res publikos<br />
(1569–1795), Rusijos Imperijos laikotarpio (1795–1918), nepriklau somos <strong>Lietuvos</strong><br />
valstybës svarbûs ávykiai, iðkilûs asmenys.<br />
361
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Paþintinæ reikðmæ turi medaliai,<br />
vaizduojantys <strong>Lietuvos</strong> didþiuosius kunigaikðèius<br />
ir Lenkijos karalius. Jie nulieti<br />
ið gipso pagal XVIII a. II pusës Lenkijos<br />
skulptoriø Johanno Holz haeus serio<br />
ir Johanno Jacobo Rei chelio pavyzdþius.<br />
Iðskirtini Lenkijoje leisti Þalgirio mûðio<br />
500 metø, Liublino uni jos 300 metø, 1794<br />
m. sukilimo 100-øjø metiniø jubiliejiniai<br />
medaliai. Rusijos Imperijos valdymo<br />
metais pasirodë medaliø, áamþinanèiø<br />
baudþiavos pa nai kinimà, 1861–1864 m.<br />
sukilimo nu malðinimà. Rusijoje 1828 m.<br />
iðleistas ir vienas vertingiausiø parodos<br />
meda liø, skirtas Vilniaus universiteto<br />
ákûrimo 250-meèiui (dail. Fiodoras Tolstojus).<br />
Ðiauliø kultûrinio gyvenimo istorijà<br />
áamþina lenkø meistro B. Puscho<br />
me dalis ir apdovanojimo raðtas, skirtas<br />
Þemës ûkio parodai Ðiauliuose 1879 m.<br />
<strong>Lietuvos</strong> Respublikos (1918–1940)<br />
medalius kûrë daugelis mûsø ðalies menininkø.<br />
Eksponuotas Juozo Zikaro<br />
<strong>Parodos</strong> plakatas. Dail. Vita Andrulienë.<br />
Spalvotas kopijavimas, 41,1 × 29,2 cm,<br />
tiraþas 50 egz.<br />
(1881–1944) medalis <strong>Lietuvos</strong> ne pri klausomybës 10-meèio sukakèiai paminëti<br />
(1928), Petro Rimðos (1881–1961) me daliai, skirti Vilniaus Didþiojo Seimo 20-<br />
meèiui (1925), <strong>Lietuvos</strong> savaran kið kos baþnytinës provincijos ákûrimui (1926),<br />
Klaipëdos iðvadavimui (1923), Vytauto Didþiojo 500-osioms mirties metinëms<br />
(1930), Vilniaus miesto 600 metø jubiliejui (1923).<br />
Sovietiniu laikotarpiu (1940–1990) buvo leidþiami medaliai SSRS ir LSSR<br />
komunistø partijos ir komjaunimo jubiliejams, Ðiauliø, Vilniaus „iðvadavimo“<br />
metinëms ir panaðûs to laikotarpio ideologijà áamþinantys proginiai medaliai.<br />
XX a. 9 deðimtmeèio sovietinës <strong>Lietuvos</strong> medalininkystëje atgimë <strong>Lietuvos</strong><br />
istorijos ir kultûros tema. 1984 m. iðleistas Antano Þukausko sukurtas medalis<br />
<strong>Lietuvos</strong> globëjo Ðv. Kazimiero 500-ioms mirties metinëms paminëti. Atgi mi mo<br />
prieðauðryje, 1987 m., sukuriamas bareljefas <strong>Lietuvos</strong> krikðto 600 metø jubiliejui.<br />
XX a. 10 deðimtmetyje atgavusios nepriklausomybæ <strong>Lietuvos</strong> medali ninkystëje<br />
vyrauja nûdienos aktualijos – <strong>Lietuvos</strong> sàjûdþio jubiliejus, Atgi mimas, popieþiaus<br />
Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. Parodoje pateikti JAV lietuviø autoriø<br />
Vytauto Kaðubos (1915–1997), Petro Vaðkio ir kitø meistrø darbai, iðleisti ðios<br />
ðalies lietuviø organizacijø ir kaldinti JAV kalyklose. Pristatyti ir ðiaulieèiø autoriø<br />
– Viliaus Deveikio, Birutës Kasperavièienës, Aloyzo Toleikio ir kt. – sukurti<br />
medaliai ir plaketës. Medaliuose áamþinti miesto kultûrinio gyvenimo ávykiai<br />
– Ðiauliø universiteto ákûrimas, „Auðros“ muziejaus ákûrimo 60-metis, parodos,<br />
senosios muzikos ansambliø festivaliai ir pan.<br />
362
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Parodoje buvo eksponuojami 92 medaliai ið Ðiauliø „Auðros“ muziejaus, 16<br />
medaliø ið <strong>Lietuvos</strong> nacionalinio muziejaus rinkiniø. Plakatui panaudoti medaliai<br />
ið „Auðros“ muziejaus rinkiniø bei medaliø iliustracijos ið albumo Lietuva medaliuose.<br />
XVI a.–XX a. pradþia (sud. Vincas Ruzas., Vilnius, 1998). Parodà parengë<br />
muziejininkai R. Baristaitë, S. Bieliauskas, A. Malinauskaitë, skyriaus vedëja<br />
I. Nekraðienë. Dailininkë Vita Andrulienë.<br />
Saulius Bieliauskas<br />
Medaliø galerijai 10 metø<br />
Vilnius, Medaliø galerija, 2001 12 04–12 23<br />
Prieð deðimtmetá, 1991 m. lapkrièio 8 d., Vilniuje, Ðv. Jonø g. 11, buvo ati da rytas<br />
<strong>Lietuvos</strong> medalininkø centras – Medaliø galerija. Kasmet Medaliø galeri joje<br />
rengiamos <strong>Lietuvos</strong> medalininkø parodos, o kas treèius metus savo kûrinius<br />
eksponuoja Baltijos ðaliø – <strong>Lietuvos</strong>, Latvijos ir Estijos medalininkai. Medaliø<br />
galerijai nuo pat ásteigimo dienos vadovauja medalininkas ir meno tyrininkas<br />
Antanas Olbutas. 2001 m. gruodþio 4 d. Medaliø galerijoje, paþymint 10 metø<br />
ásteigimo jubiliejø, veikë nedidelë <strong>Lietuvos</strong> medaliø paroda. Joje 22 autoriai<br />
eksponavo savo kûrybà – 24 ávairiomis technikomis atliktus medalius ir plake tes.<br />
Prieð gerà deðimtmetá medalio meno srityje dirbo apie 60 <strong>Lietuvos</strong> daili ninkø, o<br />
ðiuo metu jø skaièius sumaþëjæs daugiau kaip treèdaliu. Pasak Medaliø galerijos<br />
direktoriaus A. Olbuto, buvo stengtasi, kad parodà aplankæ lankytojai pamatytø<br />
kuo didesnæ medaliø ávairovæ. Paroda ið dalies atspindëjo ne tik ðiø dienø<br />
medalá, bet ir XX a. 8–9 deðimtmeèio kûrinius. Tai buvo <strong>Lietuvos</strong> me daliø „aukso<br />
amþius“: buvo didþiulis poreikis lietuviø literatûros klasikø ir At gi mimo ðaukliø<br />
medaliams. Ðiuo metu maþëja galvanoplastika ir liejimo tech nika pagamintø medaliø,<br />
taèiau daugëja kaldintø. Parodoje eksponuotas Eriko Varno (1924–1991)<br />
medalis, skirtas bibliofilui Levui Vladimirovui, Al vy do Dru lios (1944–1989)<br />
originaliai uþdaromas Vilniaus medalis, pagamintas Vil niaus „Dailës“ kombinate,<br />
klaipëdieèio Motiejaus Narbuto medalis 1991 m. sausio 13-osios ávykiams atminti,<br />
Levo Raibðteino, ðiuo metu gyvenanèio Iz raelyje, minoriðkos nuotaikos plaketë,<br />
skirta raðytojui Baliui Sruogai. Eks po nuota Petro Garðkos plaketë, skirta kolekcininkui<br />
Zigfridui Jankauskui, ir ovalus medalis – karalienei Barborai Radvilaitei.<br />
Skulptorius Juozas Kalinaus kas savo medalá skyrë Atgimimo patriarchui Jonui<br />
Basanavièiui. Dar vieno J. Basanavièiaus portreto plaketëje autorë – Skaistë Þilienë.<br />
Daugelá þavi Telðiø medalininko Romualdo Inèirausko netradiciniai darbai.<br />
Ðioje parodoje eks ponuotas jo kûrinys – ECCLESIASTES. Jame yra me dalio,<br />
plaketës ir skulp tûros elementø. Eksponuoti keraminiai medaliai, sukurti Bronislovo<br />
Baliu levièiaus, Danieliaus Antuðo ir Eugenijos Antuðienës. Lietu voje yra<br />
neblogos sàlygos ga minti kaldintus medalius. Parodoje ekspo nuotas skulptoriaus<br />
Antano Þu kaus ko medalis M. K. Èiurlioniui atminti nu kaldintas <strong>Lietuvos</strong> monetø<br />
ka lykloje, o Antano Vaièekausko medalis M. K. Èiur lioniui – „Gurtanoje“. Eks ponuotas<br />
ir liejimo technikos bûdu pagamintas Andriaus Alvydo Ðmigelskio medalis<br />
skulp toriui Juliui Grieþei. Jis lietas ið aliuminio ir padengtas variu.<br />
363
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Jubiliejiniø iðkilmiø progai skirta plaketë, kurià pagal A. Olbuto sukurtà modelá<br />
pagamino A. Vaièekausko vadovaujama UAB „Metalo forma“. Ði jubilie jinë<br />
paroda buvo lyg áþanga didesnei parodai – V Baltijos medaliø trienalei.<br />
Vincas Ruzas<br />
<strong>Lietuvos</strong> pinigai. XII a.–1940 m.<br />
Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës <strong>muziejus</strong>, 2001 12 14–2002 02 06<br />
<strong>Parodos</strong> plakatas. Dail. Jurgita Radþiuvienë. Skaitmeninë spauda, 59,5 × 84,0 cm.<br />
Bene didþiausia lietuviðkø pinigø paroda buvo atidaryta Nacionalinia me<br />
M. K. Èiur lionio dailës muziejuje jo 80-meèio proga. <strong>Parodos</strong> lankytojai, stebëdami<br />
iðsamià lietuviðkø pinigø ekspozicijà, galëjo susipaþinti su <strong>Lietuvos</strong><br />
istorija, jos valstybingumo raida. Tai puiki vaizdinë priemonë, tinkama <strong>Lietuvos</strong><br />
istorijos, kultûros ir meno, ekonomikos ir politikos pamokoms ávairaus iðsi lavinimo<br />
muziejaus lankytojams, naudinga ne tik Kauno mokytojams, dës ty tojams.<br />
Ðiuo tikslu muziejuje parengta ir edukacinë programa „Pinigai. Vals ty bës istorijos<br />
fragmentai“.<br />
Ekspozicijà sudaro dvi dalys, atskleidþianèios ryðkiausiø lietuviø tautos<br />
nepriklausomo gyvenimo laikotarpiø pinigus: <strong>Lietuvos</strong> Karalystës ir <strong>Lietuvos</strong><br />
Didþiosios Kunigaikðtystës (XII a.–1707 m.; kuratorius Stanislovas Sajauskas)<br />
ir <strong>Lietuvos</strong> Respublikos (1918–1940 m.; kuratorës Janina Abdulskytë, Rûta<br />
Ver kelienë). Ðias dvi dalis sieja laisvës, nepriklausomybës idëja, kurios vienas ið<br />
svarbesniø poþymiø – savi pinigai. Parodoje eksponuoti tik Naciona li nio M. K.<br />
Èiurlionio dailës muziejaus fonduose saugomi objektai.<br />
364
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Pirmoje vitrinoje eksponuotas vienas didþiausiø lietuviðkø sidabro lydiniø,<br />
vadinamøjø kãpø, lobiø – Drageliðkiø lobis, kuriame kartu su lietuviðkais lydi niais,<br />
naudotais XII–XV a., rasta ir Novgorodo, Kijevo grivnø bei po vienà aukso ir<br />
elektrono lydiná. Eksponuoti taip pat du monetø lobiai, rasti Kaune. Pirma sis –<br />
XVII a. lenkiðkø pusdenariø, ðilingø, graðiø ir pusantrokø lobis, ras tas Aleksote<br />
1997 m. Monetos buvo sudëtos á meniðkai ornamentuotà paauk suotà sidabriná<br />
indelá, pagamintà Hamburgo meistrø. Kitas lobis – Kauno sena miestyje 1995 m.<br />
greta Benediktiniø vienuolyno aptiktas auksiniø ir sidabriniø XVI a. monetø lobis,<br />
kuriame buvo Neapolio Karolio V (1516–1556) pustaleris, kontrasignuotas Þygimanto<br />
Augusto (1548–1572) mono grama Vil niaus ka lykloje 1564 m., Þygimanto<br />
Augusto keturgraðis 1568 m., du trigraðiai 1564 m., pus graðis 1561 m. ir aðtuoni<br />
Vakarø Europos valstybiø – Vengrijos (2), Nyder landø provincijø (Olandijos,<br />
Vakarø Fryzijos, Zelandijos, Utrechto) dukatai.<br />
<strong>Lietuvos</strong> Didþiosios Kunigaikðtystës monetos eksponuotos chronologiniu<br />
principu antroje–penktoje vitrinose. Jose greta autentiðkos monetos rodomos<br />
abiejø jos pusiø – averso ir reverso – fotografijos, padidintos iki 90 mm skers mens.<br />
Tai leido parodos lankytojams ne tik matyti abi monetos puses, bet áþvelgti valdovø<br />
herbus, kalyklø ir jø administratoriø heraldinius simbolius, monetos kalimo<br />
metus, taip pat menkiausias monetø atmainø subtilybes. Ðalia monetø vitrinose<br />
rodomi grafiniai portretai valdovø, emitavusiø eksponuo ja mas monetas.<br />
Antroje vitrinoje rodytos seniausios lietuviðkos monetos – PEÈAT tipo <strong>Lietuvos</strong><br />
didþiojo kunigaikðèio Algirdo (1345–1377) monetos (10 vnt.) ið didþiau sio<br />
ðiø monetø Ðanèiø lobio. Monetø averse pavaizduotas – ietigalis su graikiðkuoju<br />
lygiø galø kryþiumi. Greta eksponuotos Algirdo vasalo, Trakø kunigaikðèio<br />
(1345–1382) ir didþiojo <strong>Lietuvos</strong> kuni gaikð èio Kæstuèio monetos (12 vnt.),<br />
kuriø averse pavaizduotas Gediminaièiø dinastinis simbolis, vadinamas Gediminaièiø<br />
stulpais, reverse – ietigalis su graikiðkuoju kryþiumi. Monetos rastos<br />
Verkiø lobyje (1954 vnt.) – didþiausiame ðio tipo monetø lobyje, esanèiame<br />
Nacionaliniame M. K. Èiur lionio dailës mu ziejuje. Èia pat rodyti ir Vytauto<br />
dvidenariai (4 vnt.), kuriø averse pavaiz duotas raitas ðarvuotas valdovas su<br />
kalaviju (Vytis), reverse – Gedimi naièiø stulpai su valdovo monograma a<br />
(Aleksandras) viduje.<br />
Modernia XV a. pab.–XVI a. technologija nukaltos Aleksandro (1492–1506),<br />
Þygimanto Senojo (1506–1548) ir Þygimanto Augusto monetos eks ponuotos<br />
treèioje vitrinoje. Be populiariausiø ðiø valdovø monetø – pusgraðiø, èia buvo<br />
parodyta ir itin retø, net unikaliø monetø, ypaè daug ádomiø rene sansiniø<br />
Þygi manto Augusto monetø. Paþymëtini reti pusdenaris 1546 m., gra ðiai 1546,<br />
1555, 1565 m., dvigraðis 1565 m., trigraðiai 1546 m., 1562 m. (di dy sis), 1566 m.<br />
(„saty rinis“), keturgraðis 1568 m. („bandomasis“), ðeðiagraðis 1547 m., 1562 m.<br />
(di dysis), taleris 1564 m., florinas 1563 m., Neapolio Karolio V kontrasignuotas<br />
pustaleris. Unikaliø 1565 m. portretiniø taleriø eksponuotos fotografijos.<br />
Ketvirtoje ir penktoje vitrinose eksponuotos Stepono Batoro (1576–1586),<br />
Zigmanto Vazos (1587–1632), Jono Kazimiero (1648–1668) ir Augusto II<br />
(1697–1706, 1709–1733) monetos. Ðalia populiariø Stepono Batoro trigraðiø (5<br />
vnt.) ið siskyrë retas ðeðiagraðis 1581 m. Zigmanto Vazos monetø parodoje buvo<br />
daugiausiai, tarp jø reti 1607 m. graðiai (2 vnt.), pusantrokas 1619 m., didelë<br />
365
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
<strong>Parodos</strong> fragmentas. <strong>Lietuvos</strong> Didþiosios Kunigaikðtystës monetos.<br />
Fot. S. Sajauskas<br />
sklaida 1590–1608 m. trigraðiø (17 vnt.). Auksinës 5 dukatø mo netos pateiktos<br />
fotografijos.<br />
Ið Jono Kazimiero lietuviðkø monetø paþymëtinos 1652 m. graðis, pus antrokas,<br />
trigraðis, 1664 m. ortai (2 vnt.), auksinës 0,5 dukato 1665 m. ir 1 du kato 1666 m.<br />
monetos. Augusto II eksponuotas puikios bûklës retas 1706 m. ðeðiagraðis.<br />
Deðinioji parodos salës pusë buvo skirta <strong>Lietuvos</strong> Respublikos (1918–1940)<br />
pinigams. Èia pirmàkart taip iðsamiai eksponuoti ne tik <strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />
popieriniai pinigai bei monetos, bet ir jø projektai, eskizai, gipsiniai modeliai,<br />
pavyzdþiai, monetø spaudai. Paþymëtina, kad be daugybës Juozo Zikaro – visø<br />
<strong>Lietuvos</strong> Respublikos monetø autoriaus – darbø (bandomøjø monetø gipsiniø<br />
modeliø, 50 litø auksinës monetos plastilininio modelio, monetø atliejø), èia<br />
buvo ir 1940 m. sovietiniø okupantø uþdarytos Kauno kalyklos atributai. Tai 1925,<br />
1936 ir 1938 m. monetø spaudai, monetø ruoðiniai, <strong>Lietuvos</strong> Respublikos finansø<br />
ministerijos patvirtinti nukaltø monetø pavyzdþiai, akcinës bendrovës „Spindulys“<br />
maiðeliai monetoms sudëti, sidabriniø monetø lauþas.<br />
Parodoje iðsamiai atspindëta <strong>Lietuvos</strong> Respublikos popieriniø pinigø is torija<br />
– pradedant 1922 m. rugsëjo 10 d. laikinaisiais centais, 1922 m. lapkrièio 16 d.<br />
centø ir litø pavyzdþiø (dail. Adomas Varnas) albumu ir baigiant 1938 m. 10 litø<br />
jubiliejinio banknoto projektu ir bandomaisiais pavyzdþiais (dail. Ado mas Galdikas).<br />
Ásimintini dailininko Viliaus Jomanto 500 litø banknoto averso ir reverso<br />
projektai, A. Galdiko 10, 50 ir 100 litø projektai bei iki ðiol niekur neeksponuotas<br />
dailininko Jono Juozo Burbos 1000 litø eskizas.<br />
366
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Parodà graþiai papildë Komarø dvaro Raguvëlëje iþdo skrynios (2 vnt.),<br />
ornamentuota skrynelë brangenybëms ið Hutten-Èapskiø dvaro Berþënuose,<br />
dailininko Antano Þmuidzinavièiaus drobë Vytis (1919).<br />
Buvo paskelbtas parodos plakato konkursas. Jame dalyvavo Dailës aka demijos<br />
Kauno dailës instituto dizaino specialybës IV kurso studentës Þivilë Kaziûnaitë,<br />
Irena Kaukienë, Ilona Baltruðaitytë, Emilija Uþukauskienë, Jurgita Gikienë,<br />
Laura Tulaitë, kuriø darbai tapo parodos eksponatais. Geriausiu pripaþintas<br />
Jurgitos Radþiuvienës plakatas, tapæs oficialiu parodos plakatu.<br />
Iðsamus parodos katalogas paskelbtas internete, Nacionalinio M. K. Èiurlionio<br />
dailës muziejaus Ðiuolaikinio meno informacinio centro svetainëje<br />
(info@smic.lt).<br />
Stanislovas Sajauskas<br />
Vertybiniai popieriai Lietuvoje. Akcijos ir lakðtai. 1872–1940<br />
<strong>Lietuvos</strong> banko <strong>muziejus</strong>, 2001 12 28–2002 11 01<br />
Parodoje pristatyti apie du ðimtai vertybiniø popieriø ið <strong>Lietuvos</strong> banko, <strong>Lietuvos</strong><br />
nacionalinio, Nacionalinio M. K. Èiurlionio, Maþosios <strong>Lietuvos</strong> istorijos, Trakø<br />
istorijos, Ðiauliø „Auðros“ muziejø rinkiniø, taip pat privaèiø Aleksandro Kubilo<br />
ir Virgilijaus Poviliûno kolekcijø. Tai akcijos, lakðtai (pa skolø lakðtai, obligacijos,<br />
bonai, pasiþadëjimo ir ákaito lakðtai) ir kiti panaðûs turtinës teisës dokumentai.<br />
Eksponatai buvo suskirstyti á rûðis ir iðdëstyti chronologine seka: seniausi vertybiniai<br />
popieriai, iðleisti nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m.; valstybës ir savi valdybiø<br />
paskolø lakðtai; akciniø bankø ir kitø kredito ástaigø vertybiniai po pieriai; akciniø<br />
bendroviø vertybiniai popieriai, iðleisti <strong>Lietuvos</strong> Respub likoje 1918–1940 m.<br />
Parodoje eksponuoti ir 1920–1939 m. Vilniaus kraðte bei lietuviðko kapitalo<br />
bendroviø JAV iðleisti vertybiniai popieriai. Ið laikotarpio iki 1918 m. pateikti tik<br />
Lietuvoje ásteigtø arba èia savo skyrius turëjusiø akciniø bendroviø leisti turtinës<br />
teisës dokumentai ir miestø paskolø obligacijos. Didþiausià ir ávai riausià parodoje<br />
pateiktø muziejiniø vertybiø dalá sudarë 1918–1940 m. vals tybës iþdo, vidaus ir<br />
uþsienio paskolø, ákaito lakðtai, paskolø kvitai, akciniø bankø, kitø akciniø bendroviø<br />
laikinieji þyminiai, akcijos, jø bandiniai, pavyz dþiai ir projektai.<br />
Parengta pagal: http://www.lbank.lt/lt/<strong>muziejus</strong>/renginiai_popieriai.html<br />
367
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Napoleono epocha ir Kaunas<br />
Kaunas, Ryðiø istorijos <strong>muziejus</strong>, 2002 06 06–25<br />
Sukako 190 metø, kai Napoleono kariuomenë 1812 m. birþelio 24 d. persikëlë per<br />
Nemunà ties Kaunu. Ðá istoriná ávyká paþymëjo ir Kauno kolekcininkai, parengæ<br />
parodà. Eksponatus pateikë Olegas Jermolajevas, Vladimiras Kakoðkinas ir Anatolijus<br />
Procenka. Parodà padëjo surengti Kauno rusø kultûros centras „Mokslas–<br />
Ðviesa“. Buvo eksponuojami XVIII a. pab.–XIX a. pradþios ginklai ir amunicija,<br />
pinigai, medaliai, apdovanojimai, graviûros, atvirukai. Lankytojai galëjo pamatyti<br />
labai retø Rusijos ir Prûsijos apdovanojimø. Eksponuota 30 apdovanojimo medaliø,<br />
þenklø ir ordinø, 24 atminimo medaliai ir þetonai bei 12 þenklø.<br />
Paminëtini ádomesni parodos eksponatai: 1794 m. Prahos ðturmo sidab rinis<br />
medalis (rombo formos su Aleksandro Nevskio ordino raudona juostele, pri vatus<br />
darbas), Jekaterinos II 1788 m. rublis su àsele, dar vadinamas ,,Suvorovo rubliu“;<br />
Ðv. Andrejaus ordino kaspinas ir þvaigþdë; Rusijos Ðv. Anos 2-ojo laips nio ordinas,<br />
pagamintas XVIII a. pab.–1828 m.; Ðv. Anos ordino medalis su Ðv. Anos<br />
ordino juostele; Rusijos Ðv. Joano Jeruzalieèio ordinas donatas su juodos spalvos<br />
Ðv. Joano Jeruzalieèio ordino juostele; sidabrinis medalis „Uþ narsumà suomiø<br />
vandenyse“ su Ðv. Georgijaus ordino juostele; Ðv. Georgijaus 4-ojo laipsnio<br />
ordinas ir ypaè retas karininko kryþius uþ 1807 m. kautynes prie Prûsø Ylavos<br />
(Preussisch Eylau) (su Ðv. Georgijaus ordino juostele).<br />
368
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Parodoje buvo galima pamatyti rusø gvardijos Lietuviø pulko (ásteigtas<br />
1811) karininko þenklà, patvirtintà 1910 m. kovo 15 d. (sidabras, 54 × 37 mm,<br />
pa gamintas K. Knedlerio dirbtuvëje Varðuvoje), ant kepurës segamà ypatingà<br />
Rusijos apdovanojimo þenklà „Çà îòëè÷èå“ („Uþ pasiþymëjimà“) – tai 165 × 28<br />
mm geltono metalo juostelës pavidalo þenklas, skirtas neðioti ant ka rei viø ir<br />
karininkø kepuriø (ásteigtas 1813).<br />
1814 m. rugpjûèio 30 d. karo dalyviams dvasininkams buvo ásteigtas kryþius<br />
„1812 metø karui atminti“. Ið pradþiø numatyta apdovanoti tik staèiatikiø dvasininkus,<br />
bet 1816 m. buvo leista apdovanoti ir protestantø dvasininkus. Buvo<br />
nukaldinta ir iðdalyta 40 000 bronziniø kryþiø. Kryþius buvo neðiojamas ant<br />
Ðv. Vladimiro ordino kaspinëlio. Toks kryþius, skirtas dvasininkams – karo dalyviams,<br />
taip pat buvo eksponuotas parodoje (bronza, 74 × 46 mm, su Ðv. Vladimiro<br />
ordino juostele).<br />
Vertingiausias parodos eksponatas – Kulmo kryþius. Rusø gvardieèiams<br />
skirtas Geleþinis kryþius 1813 m. gruodþio 4 d. buvo pervardytas á Kulmo kryþiø.<br />
Kulmo kryþius buvo be Frydricho Vilhelmo monogramos ir 1813 m. datos.<br />
1815 m. geguþës mën. 443 vnt. karininkams skirtø sidabriniø ir 11 120 vnt. kareiviams<br />
skirtø ið balto metalo pagamintø Kulmo kryþiø buvo iðsiøsta ið Berlyno<br />
á Sankt Peterburgà. 1816 m. rugpjûèio 27 d. Marso lauke specialiame parade 7131<br />
Kulmo kautyniø dalyvis buvo apdovanotas ðiuo kryþiumi. Tiek buvo likusiø gyvø<br />
ðio mûðio dalyviø. Du karininkø Kulmo kryþiai saugomi privaèioje kolekcijoje<br />
Kaune, vienas jø eksponuotas parodoje (sidabras, 40 × 38 mm). Parodoje buvo dar<br />
vienas retas apdovanojimas – Ðv. Georgijaus kryþius, skirtas Prûsijos veteranams<br />
(sidabras, 34 × 34 mm, su juostele, Nr. 755). 1807 m. ka reiviams ir puskarininkiams<br />
apdovanoti uþ parodytà dràsà mûðyje Rusijoje buvo ásteigtas Ðv. Georgijaus<br />
ordino pasiþymëjimo þenklas. Uþ 1813–1814 m. kampanijà sidabrinius kryþius su<br />
Ðv. Georgijaus ordino juos telëmis gavo ir Rusijos sàjungininkø kariai. 1839 m.<br />
Prûsijos kariuomenës veteranams buvo nukaldinta 4500 þenklø su Aleksandro I<br />
monograma antroje pusëje (numeriai nuo 1 iki 4500). Kariams buvo áteikti 4264<br />
kryþiai, likusieji 236 kryþiai 1841 m. buvo gràþinti Rusijos ordinø kapitulai ir<br />
vëliau iðlydyti.<br />
Buvo eksponuoti ir Rusijos sàjungininkø, daugiausia Prûsijos, apdovanojimai:<br />
sidabrinis medalis, skirtas Tautø mûðio prie Leipcigo (1813) dalyviui;<br />
trys 1813–1815 m. kampanijø dalyviø medaliai; kryþius ,,1813 ir 1814 m. karui<br />
at minti“ su uþraðu reverse: KÖNIG UND VATERLAND (Karalius ir Tëvynë),<br />
taip pat Prûsijos atminimo þenklai ðiam karui atminti. Kita Rusijos sà jungininkë<br />
– Austrija 1814 m. ásteigë kryþiø „Iðlaisvinta Europa 1813–1814 m.“, kurá taip<br />
pat buvo galima pamatyti parodoje.<br />
Tarp atminimo medaliø: grafo A. Suvorovo atminimo medalio (dail. K. Leberechtas,<br />
J. B. Gasas) bronzinë kopija (dail. A. Pritkojus; apie 1807–1813);<br />
Rusijos laivyno Vidurþemio jûroje vyriausiojo vado grafo A. Orlovo me dalis,<br />
skirtas pergalei prieð turkus prie Èesmos (dail. J. B. Gasas; 1770); Alek sandro I<br />
karûnavimo medalis (dail. K. Leberechtas; 1801; sidabras).<br />
Be medaliø ir apdovanojimø, lankytojai galëjo pamatyti to meto Rusijos monetø:<br />
1802 m. Jekaterinburgo kalyklos nukaldintas 5 kapeikas, 1810 m. 2 kapeikas<br />
su meistro N. Mundto inicialais (dirbo 1810–1821), 1813 m. Kolpinsko kalyk-<br />
369
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
los nukaldintà 1 kapeikà ir 1812 m. – 2 kapeikas. Ðios abi monetos su meistro<br />
P. Stupicyno inicialais (dirbo 1811–1814).<br />
Eksponuoti popieriniai Prancûzijos revoliucijos laikotarpio pinigai: 5 asignacijos:<br />
1792 m. 15, 25 su ir 10 livrø; 1793 m. 50 su ir 5 livrai, taip pat 1794 m. T.<br />
Kosciuðkos vadovaujamø sukilëliø pinigai: 5 ir 10 graðiø, 4, 5 ir 25 zlotai ir 1810 m.<br />
Varðuvos kunigaikðtystës popierinis pinigas – 1 taleris.<br />
Plaèiau þr.: Kakoðkinas V., Ruzas V., Napoleono epochai skirta paroda,<br />
Muziejininkystës biuletenis 3, 2002, p. 42–46.<br />
Vincas Ruzas<br />
Litui 80 metø: nuo pirmøjø lietuviðkø pinigø iki eurø<br />
Panevëþio kraðtotyros <strong>muziejus</strong>, 2002 07 05–08 25<br />
Paroda skirta lito ávedimo Lietuvoje 80-meèiui paminëti. Pagrindinë parodos<br />
idëja – pinigø sistemos raida mûsø kraðte. Eksponuoti piniginiai þenklai, cirkuliavæ<br />
Lietuvoje paskutinius 700 metø: lietuviðki sidabro lydiniai ir anks tyvosios<br />
monetos, <strong>Lietuvos</strong> Didþiosios Kunigaikðtystës monetos, kaimy niniø ðaliø<br />
monetos, buvusios apyvartoje <strong>Lietuvos</strong> teritorijoje, Rusijos Imperijos ir SSRS<br />
pinigai, vokieèiø okupacijø piniginiai þenklai ir, þinoma, abiejø <strong>Lietuvos</strong> Respublikø<br />
litai. Ið viso – 4034 muziejinës vertybës. Didþiàjà jø dalá sudarë Rusijos<br />
Imperijos banknotai. Siekiant estetiniø tikslø, buvo eksponuota 224 vienetai 1910<br />
m. 100 rubliø banknotø, 1193 vienetai 1909 m. 10 rubliø bank notø, daug Rytø<br />
Skolinamosios kasos leistø rubliø ir markiø, taip pat so vietiniø pinigø. Eksponuoti<br />
ir du lobiai.<br />
Panevëþio kraðto piniginës apyvartos bûdingus bruoþus atspindëjo ir XVIII a.<br />
pab.–XIX a. pradþios olandiðkø taleriø lobis, rastas Panevëþyje, bei 1919 m. I<br />
pusëje Panevëþyje iðleisti popieriniai pinigai. Panevëþio 1809 m. in ventorius<br />
padëjo nustatyti, kaip nedideliame mieste galëjo susikaupti nemaþas monetø<br />
lobis. Pasirodo, esant nestabiliai politinei situacijai ir paðlijusiai pinigø sistemai,<br />
tvirtos valiutos funkcijà atliko taleriai. Panevëþio amatininkai ðia va liuta mokëjo<br />
mokesèius, nuomotojai ja atsiskaitë su savininkais.<br />
1919 m. I pusëje Panevëþio darbininkø tarybos iðleisti popieriniai pinigai<br />
– savitas kraðto pinigø apyvartos bruoþas. Eksponuotas vienas ið dviejø turimø<br />
Panevëþio miesto tarybos iðleistø piniginiø þenklø.<br />
Panevëþys áneðë savo indëlá ir á <strong>Lietuvos</strong> Respublikos (1818–1940) monetø<br />
is torijà. 1925 m. laidos monetø modelius tuometinis Panevëþio gimnazijos dailës<br />
mokytojas Juozas Zikaras sukûrë Panevëþyje, o 1936 ir 1938 m. – jau Kaune.<br />
Todël parodoje buvo skirta dëmesio ðiam skulptoriui. Rengiant parodà do më tasi<br />
Panevëþio kredito sistemos praeitimi, todël parodoje parodyti ir miesto ban kø<br />
istorijos fragmentai.<br />
Parodoje buvo pateikti iðsamûs tekstai ir terminø þodynëlis.<br />
Arûnas Astramskas<br />
370
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Pinigai fotografijoje<br />
<strong>Lietuvos</strong> fotomenininkø sàjungos „Prospekto“ galerija, Vilnius, 2002 10<br />
02–23; <strong>Lietuvos</strong> bankas, 2002 10 25–2003 12 10<br />
Parodoje, skirtoje <strong>Lietuvos</strong> banko ir lito<br />
80 metø jubiliejui, pateikti 45 Lie tuvos<br />
fotomenininkø, atstovaujanèiø ávairiems<br />
<strong>Lietuvos</strong> regionams, darbai. Juose pinigai<br />
tapo kertiniu kûrybiniu objektu.<br />
Parodà surengë <strong>Lietuvos</strong> banko<br />
mu ziejus kartu su <strong>Lietuvos</strong> fotomenininkø<br />
sàjunga. Eksponuoti garsiø,<br />
tarptau tinëse parodose apdovanojimus<br />
lai mëjusiø fotografø – Romualdo<br />
Poþers kio, Antano Sutkaus, Aleksandro<br />
Ma cijausko, Romualdo Rakausko,<br />
Ri manto Dichavièiaus, Romualdo<br />
Au gûno, Vitalijaus Butyrino – darbai.<br />
Kartu eksponuoti ir jaunesnës kartos<br />
fotomenininkø – Ruslano Baranausko,<br />
Ramûno Danisevièiaus, Vëtrës<br />
Anta navièiûtës, Vidmanto Ilèiuko, Tomo<br />
Kapoèiaus ir kitø autoriø darbai.<br />
Kvieèiant fotografus dalyvauti teminëje<br />
parodoje siûlyta panaudoti<br />
ávairius meninës fotografijos þanrus,<br />
technikà ir metodus, pasirinkti siuþetà,<br />
kuriame pinigai, bankai ar su jais susijæ<br />
<strong>Parodos</strong> plakatas. Dail. Algirdas Jazbutis.<br />
Iðleido <strong>Lietuvos</strong> banko leidybos ir poli grafijos<br />
ávykiai ir reiðkiniai bûtø traktuojami laisvai, pasitelkus autoriø iðmonæ, atskleidþiant<br />
net ir keisèiausià pinigø paskirtá.<br />
Fotografø darbai atskleidë originalø poþiûrá á pateiktà temà. Pagrindinis temos<br />
objektas fotografijose nebûtinai matomas, taèiau aiðkiai juntamas. Fotografijose<br />
uþfiksuoti paprastø þmoniø prekybos sandoriai miestø ir kaimø prekyvietëse bei<br />
aukcionuose, ávairûs kasdienio gyvenimo vaizdai. Neliko ne pastebëti ir su pinigais<br />
susijæ ar jø nulemti sudëtingi socialiniai ir ekonominiai reiðkiniai visuomenëje.<br />
Daugelis darbø, kuriuose pinigai uþima pagrindinæ siuþeto dalá, yra ironiðki ir<br />
humoristiðki.<br />
164 darbai atrinkti á parodos katalogà-albumà Pinigai fotografijose / Money<br />
in Photographs / Geld in der Fotografie [sud. Laurinavièius V.], Vilnius: <strong>Lietuvos</strong><br />
bankas, 2002, 172 psl., lietuviø, anglø ir vokieèiø k., tiraþas 1000.<br />
Parengta pagal: http://www.lb.lt/lt/<strong>muziejus</strong>/renginiai_foto.html;<br />
Laurinavièius V., Paroda „Pinigai fotografijoje“,<br />
Muziejininkystës biuletenis 5–6, 2002, p. 30–31.<br />
371