Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus

More documents

Recommendations

Info

NUMIZMATIKA 2–3 Metraðtis 2001–2002 Kronika. Parodos 1 pav. Bokalas, puoðtas 14 monetø. Klaipëda, 1727 m. Meistras I. L. Sidabras, kalyba, montavimas, h –178 mm, p – 970 g. TIM 2 pav. Taurë, puoðta 11 monetø. Ryga, 1864–1896 m. Meistras E. B. Sidabras, kalyba, montavimas, h –185 mm, p – 825 g. TIM Fot. Viktoras Neliubinas Vokietijoje monetos á indus montuotos ir propagandos tikslais. Eks po nuota tokia taurë, puoðta keturiais XVII a. Saksonijos kurfiursto taleriais, ið jø ir re tomis 1619 m. ir 1658 m. monetomis. 1880 m. ði taurë áteikta Drezdene kaip pri zas dalyvavusiam jojimo varþybose. 1915 m. Vokietijoje pagaminto potero puoðybai panaudota 13 XIX a. Vokietijos þemiø – Anhalto, Heseno, Ðaumburgo Lipës ir Lipës Detmoldo, Ðvarc burgo, Reuso – taleriø. Tai numeruotas dirbinys (Nr. 0085), skirtas iðran kiam uþsakovui. Retø monetø trûkumas ir didelë jø paklausa paskatino taikomosios dailës dirbinius gaminti panaudojant vokieèiø kilmës Rusijos fiziko Boriso Jakobio (1801–1874) iðradi mà – galvano plastikà. Labai ádomi XIX a. pabaigoje Vokietijoje pagaminta dekoratyvinë vaza, puoðta galvanoplastiniu bûdu pagamintais medaliø ir monetø atspaudais. Vaza (galbût stovas lazdoms ar skëèiams) neobarokinio stiliaus, aukðtu pagrindu, su ornamentais puoðtomis aþûrinëmis kojelëmis, dvi jø dekoruotos liûtø galvomis. Dëmesá traukia stovà juo sianti galvanoplastiniu bûdu pagaminta plokðtë su 44 XVII–XIX a. Anglijos, Austrijos, Kanados, Romos popieþiø, Vokietijos medaliø ir monetø vaizdais. Atskiras stendas parodoje skirtas ðaukðtams ir samèiams, puoðtiems monetomis. Ypaè puoðnûs XVIII a. Vokietijoje sukurti rokokiniai ðaukðtai. Dviejø didesniø graviruotose laðo formos semtuvëliuose ámon tuotos prûsiðkos 1774 m. 1/3 talerio nominalo monetos, galuose – rokoko stiliaus reljefinës an ge liukø galvutës. TIM karaimø skyriuje saugoma keliolika rytietiðkø vietos karaimø neðiotø papuoðalø su monetomis. Puoðni sidabrinë sagtis ið dviejø iðgaubtø suneriamø plokðteliø, kuriose trim eilëmis ámontuotos 24 Irano ðachinðacho 1848–1911 m. 356
NUMIZMATIKA 2–3 Metraðtis 2001–2002 Kronika. Parodos monetos. Prie plokðteliø pritvirtintos trys eilës pakabuèiø ir 12 persið kø monetø, sukabintø grandelëmis. Ið monetø buvo gaminamos sagos, sàsagos, apyrankës. Retsykiais denominuotos monetos politiniais ir propagandiniais tikslais bû davo perdirbamos á medalius. Taip pagamintas medalis, skirtas Stalupënø skyriaus (Rytprûsiai) „Stahlhelm“ [‘Plieninio ðalmo’] vëlia vos paðventinimui 1920 m. atminti. Ði kraðtutinë monarchistinë fronti ninkø sàjunga, vienijusi 750 tûkst. nariø, medaliui panaudojo Vokietijos imperatoriaus Vilhel mo II (1888–1918) sidabrinæ 3 markiø monetà, ðitaip pabrëþdama iðtikimybæ nuverstajai Ho hen colernø dinastijai. Po 1933 m. dauguma „Stahlhelmo“ nariø perëjo á ðturmo bûrius (SA). Tai vyko ir Stalupënuose, kur dauguma gyventojø buvo lietuvininkai. Monetø muliaþai naudoti net poligrafijoje. XIX a. pabaigoje, inten sy vëjant tarptautiniam turizmui, keliautojø patogumui leisti atvirukai su lankytinø ðaliø apyvartinëmis monetomis, pridedant lentelæ su pagrin diniø to laiko tarptautiniø valiutø – svarø sterlingø, doleriø, markiø, frankø – kursu. Atvirukai buvo su reljefiniais bronzos, sidabro ir aukso spalvos pinigø vaizdais. Ypaè ádomus atvirukas su Lietuvos 1925 m. apyvartinëmis monetomis, atspausdintas Vo kietijoje. Iðleista ir humoris tiniø bei satyriniø atvirukø su monetø pavyz dþiais. Reklaminius þemëlapius su pasaulio apyvartiniø monetø pavyz dþiais leido garsios ámonës. „Massey- Harris“ kompanijos XX a. 4 deðimtmetyje iðleistame þemëlapyje, be kitø pinigø, matome ir Lietuvos Respublikos 1936 m. 5 litus. Ði paroda bus pratæsta. TIM numato eksponuoti naujai ásigytas vertybes, puoðtas monetomis ir medaliais. Saulius Zalys Lietuvos heraldika. Ið Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniø Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000 07 06–10 13 Parodoje, kurià parengë LNM Istorijos ir Nu mizmatikos skyriai rodyti 879 eks ponatai, ið jø 496 – ið Numizmatikos skyriaus fondø. Lietuvos valsty binës heraldikos raida atspin dëta nuo Vytauto valdymo (1392–1430) laikø iki 1991 m. Parodyta Vytauto, Jogailos, Þygi manto Kæs tutaièio, Kazimiero Jo gailaièio, Aleksandro, Þygimanto Senojo, Þygi manto Augusto, Hen riko Valua, Ste pono Batoro, Zigmanto Vazos, Jono Ka zimiero, Jono So bieskio, Augusto II, Au gusto III, Stanislovo Augusto laikø Lietuvos valstybës simboliø kaita, herbo kitimas po 1795 m. Lenkijos ir Lie tuvos pada lijimo, iðskiriant 1831 ir 1863 m. sukilimø periodà, bei Lie tuvos simboliø raida 1918–1939 m. Eks po nuota daugybë monetø (paminëtinos pirmosios Lietuvos Didþiosios Kuni gaikð tystës mo netos, Kurðo mone tos), valdovø raðtø (Þy gimanto Senojo, Þygimanto Augusto pri vilegijos, Stepono Batoro, Zigmanto Vazos, Augusto II, Stanislovo Augusto raðtai), XVII–XVIII a. knygø, estampø, to meto þe mëlapiø, medaliø bei medalionø. Ið ðiø eksponatø paminëtinas rank ðluostis su Augusto II laikø Lenkijos–Lietuvos herbu (1729 m.) ir XVIII a. stiklinës taurës – viena su Vyèiu, skirta grafienei Èartoryskaitei- 357
Page 1 and 2: NUMIZMATIKA 2-3 Metraðtis 2001-200
Page 5: NUMIZMATIKA 2-3 Metraðtis 2001-200
Page 21: NUMIZMATIKA 2-3 Metraðtis 2001-200

Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?