Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus

NUMIZMATIKA 2–3 

Metraðtis 2001–2002 

Kronika. Personalijos 

Kronika 

Parodos 

Pinigai maþojoje grafikoje 

Lietuvos banko muziejus, 1999 12 23–2000 02 28 

Parodoje eksponuoti ekslibrisai ið Trakø is torijos 

muziejaus rinkiniø. Tai IV tarp tau tinës ekslibrisø 

trienalei-konkursui ,,Numis maticis“, kurá muziejus 

surengë kartu su Lie tuvos ekslibrisininkø 

klubu, skirti maþo sios grafikos kûriniai. 1999 m. 

paskelbtas tarptautinis ekslibrisø konkursas numizma 

tikos tema susilaukë didelio dailininkø dëmesio. 

117 daili ninkø ið 25 ðaliø pateikë kelis ðim tus 

ekslibrisø, sukurtø per pasta ruosius 25-erius metus. 

Parodoje eksponuo ti konkurso lai mëtojø Mariaus 

Liu gailos (Lietuva), Zdzisùawo Majaus (Lenkija), 

Jo sefo Dudeko (Èekija) ir spe cialiais prizais bei 

diplomais apdovanotø daili ninkø Jev ge nijaus 

Bortnikovo (Rusija), Luigi Ca sa lino (Italija), Jolantos 

Galdikaitës (Lie tuva), Stani slavo Kazimovo 

(Rusija), Vasilio Leonenkos (Uk raina), Olgos 

Pogribnos-Koch (Ukraina), Ta deuszo Szumarskio 

(Len kija) eks librisai. Buvo eksponuoti ir dailininkø 

ið Jugoslavijos, Belgijos, Ar gen tinos, Prancûzijos, 

Japonijos, Meksikos, Vo kietijos bei kitø ðaliø 

maþosios grafikos kûri niai. Daugelio autoriø darbø 

pavaizduotos mo netos. 

Parodà parengë Lietuvos banko muziejaus 

vedëjas Vid mantas Laurinavièius. Parodos lankstinukà 

iðleido Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos 

skyrius. 

Lankstinukas (origami) Paroda: 

Pinigai maþojoje grafikoje, 

Lietuvos bankas, 1999, 600 egz. 

Vidmantas Laurinavièius 

Atkurtos Lietuvos pinigai. 1990–2000 

Lietuvos banko muziejus, 2000 03 01–12 16 

Lietuvos banko ásteigimo deðimtmeèiui skirtoje parodoje apþvelgta nacio naliniø 

pinigø kû rimo ir gamybos istorija nepriklausomybæ atgavusioje Lietuvoje 

1990–2000 m.: nuo dailininkø sukur tø pinigø eskizø, modeliø iki ga mybos kliðiø, 

plokðèiø, ðiø laikø bank notø ir monetø. 

351



Kronika. Parodos 

Dar prieð nepriklausomybës atkûrimà pra dëta 

rengtis ávesti savus pinigus. 1989 m. gruo dþio 14 d. 

paskelbtas litø ir centø pro jektø kon kursas, sudaryta 

komisija jo rezul tatams ver tinti. Konkurse 

dalyvavo dailinin kai Rai mun das Mik nevièius, Liudvikas 

Po cius, Giedrius Jo naitis, Alvydas Man deika, 

Rimvydas Bart kus, Justas Tolvaiðis, Rytis Valantinas 

ir kiti. Lie tuvos moks lø aka de mijos Istorijos 

institutui buvo pavesta pa rengti reko men dacijas 

dël þy miausiø þmo niø, istorijos ir archi tektûros 

pa minklø áam þinimo lietuviðkuose bank no tuose. 

Pinigø gamy bos specialistas ið Aust ralijos Kæs tutis 

Lynikas atsiuntë ðios ðalies daili ninkø su kurtus 

lietuviðkø pinigø eskizus. Dël pinigø ga mybos buvo 

taria masi su uþsienio ámo nëmis. 

1990 m. kovo 1 d. ásteigus Lietuvos bankà ir kovo 

11 d. atkûrus nepriklausomybæ, Lietuvos banke 

sudarytos specialistø grupës spræsti ávai riems pi nigø 

reformos klausimams. Litus nu tar ta spaus dinti Prancûzijos 

ámonëje „Franšois Char les Oberthur“. Parodoje 

eksponuoti ðiai ámo nei pa teikti litø banknotø 

projektai, sukurti Lietuvos dai lininkø, pirmà kartà 

vieðai rodyti pro jektai, kur banknotø eskizuose buvo 

paþy mëtos vietos ap sau gos priemonëms. 

Deryboms su Prancûzijos ámone nutrûkus, 

Lankstinys Paroda: Atkurtos 

Lietuvos pinigai. 1990–2000, 

Lietuvos bankas, 2000, 800 

egz. 

1990 m. lapkrièio 17 d. vyriausybës komisijos posëdyje nutarta litus spausdinti 

JAV ámonëje „US Banknote Cor po ration“. Á JAV iðsiøsti pataisyti litø banknotø 

projektai. Parodoje buvo eksponuojami banknotø projektai, pagal kuriuos ði 

ámonë 1991 m. atspausdino (1991 m. laidos) litus, banknotø bandiniø lakðtai, 

kompiu teriniai bandiniai (iðskaidant paskiras spalvas), 1991 m. ir 1993 m. (laidø) 

litø banknotø gamybos priemonës. 

Lietuvos finansø ûkiui patyrus rublio hiperinfliacijà, 1991 m. vasarà Lietuvos 

bankas á apyvartà iðleido bendruosius talonus, kurie naudoti, kaip ir rubliai, 

ásigyjant didelës paklausos pramonines prekes. Ið Kauno ,,Spindulio“ spaus tuvëje 

spausdintø bendrøjø talonø bandiniø lakðtø matyti, kad buvo ren giamasi juos 

pavadinti obligacijomis. 1992 m. geguþës 1 d. á apyvartà iðleisti rub liø pakaitalai 

– talonai, kurie cirkuliavo kartu su rubliais, o spalio 1 d. Lie tuvos Respub likoje 

ávesti laikinieji pinigai – talonai, o rubliai iðimti ið apyvar tos. Teisëta mokëji mo 

priemone Lietuvoje tapo talonas – nacionalinis piniginis vie netas. Ávairiø nominalø 

talonø aversuose pavaizduoti augalai, reversuose – gyvûnai. Pirmà kar tà 

parodoje eksponuoti 1992 m. ir 1993 m. laidø talonø pro jektai. 

Lito komiteto nutarimu 1993 m. birþelio 25 d. á apyvartà iðleisti litai ir cen tai. 

Nustatyta, kad vienas litas lygus 100 talonø. Parodoje ekspo nuo ti visø nomi nalø 

1991 m., 1993 m., 1994 m., 1997 m. ir 1998 m. litø banknotai, spausdinti JAV 

ámonëje „US Banknote Cor po ration“, Ang li jos ámonëje „Tho mas De La Rue 

and Company Lim ited“ ir Vokietijos ámonëje „Giesecke & Devrient GmbH“, taip 

352




pat pastarojoje ámonëje spausdinamø 500 litø ir Ðvei carijos ámo nëje „Orell Füssli 

Se cu rity Printing Ltd“ spausdinamø 100 litø bank notø pro jek tai. Pirmà kartà 

ekspo nuotos lietuviðkø pinigø gamybos priemonës, gautos ið Vokietijos ámo nës 

„Giesecke & Devrient GmbH“. Tai – 1997 m. laidos 200 li tø ir 1998 m. laidos 50 

litø banknotø averso ir reverso giliaspaudës ir ofseto plokðtës. 

Ekspozicijoje daug dëmesio skirta lietuviðkø apyvartiniø ir proginiø monetø 

projektams, modeliams, gamybos priemonëms. Kai kurios mo ne tos (10, 20, 50 ct 

ir 1, 2, 5 Lt) nukaldintos Anglijoje, o 1992 m. rugsëjo 30 d. Lietuvos mo ne tø 

kalykla pradëjo kaldinti 1, 2, 5 centø apyvartines monetas. Ðiuo metu Lietu vos 

monetø kalykloje kaldinamos visos lietu viðkos apyvartinës ir proginës mo netos. 

Be patvirtintø monetø projektø, modeliø, parodoje pirmà kartà ekspo nuota pinigø 

kûrimo ir gamybos konkursø medþiaga, sukaupta Lietuvos banke 1990–2000 

m. Parodà parengë Lietuvos banko muziejaus vedëjas Vid man tas Laurinavièius. 

Parodos lankstiná iðleido Lietuvos banko leidybos ir poli grafijos skyrius. 


Popieriniai pinigai ir banknotai Lietuvoje XVIII a. pab.–XX a. 

Ðiauliø „Auðros“ muziejus, 2000 03 02–05 31 

Ðiauliø „Auðros“ muziejuje (Venclauskiø na muose, 

Vytauto g. 89) eksponuoti 316 muziejaus rinki-niuose 

saugomø popieriniø pinigø ir banknotø, cir ku - 

liavusiø Lietuvos teritorijoje nuo 1794 m. suki li mo iki 

2000 m. Parodoje atspindëti tik pagrindi niai Lietuvos 

popie riniø pinigø raidos etapai. Eks po nuo jami 1794 

m. sukilimo vadovybës Tau tinës Aukð èiausios Tarybos 

iþdo bilietai, 1864–1912 m. Rusi jos Imperijos 

popieriniai pinigai – banknotai, kredito bilietai, 

1914–1915 m. Vo kie tijos markës, 1916 m. ostrubliai 

ir 1918 m. ost markës. Ekspo nuoti ir paskirø miestø 

pinigai: Sedos kapeikos (1915 m.), Rusnës pfenigai 

(1920 m.), Vilniaus markës (1920 m.), Klai pëdos 

markës (1922 m.), Vakarø savanoriø armijos markës 

(1919 m.) ir kitokie pinigai. 

Daugiausia eksponuota I Lietuvos Respub likos 

banknotø, cirkuliavusiø Lietuvoje 1922–1940 m. 

Vilnius ir Vilniaus kraðtas 1920–1939 m. priklausë 

Lenkijai, todël rodëme ðio laikotarpio Lenkijos 

pinigus. 

Parodoje eksponuoti ir Sovietø Sàjungos rubliai, 

èervoncai, Vokietijos reichsmarkës (1939–1944) ir 

kiti Vokietijos pinigai, 1947 m. Sovietø Sàjungos 

rubliø pavyzdþiai, 1961 m., 1991 m., 1992 m. laidø 

Lankstinukas Paroda: Popieriniai 

pinigai ir bank notai 

Lietuvoje XVIII a. pab.–XX 

a., Ðiauliø „Auðros“ muziejaus 

leidykla, 2000 

353




SSRS rubliai. Rodyti visø laidø II Lietuvos Respublikos talonai bei naujieji litai 

(daugiausia bankiniai pavyzdþiai). 

Parodà rengë vyr. muziejininkas Saulius Bieliauskas ir dailininkë Regina Ta ma - 

ðiûnaitë. Parodos lankstinukà sudarë S. Bie liauskas, dailininkë Odeta Klo vaitë. 

Ateities pinigai 

Vilniaus mokytojø namai, 2000 m. balandis 

Parodoje, kurià Vilniaus mokytojø na muose 

Vilniuje surengë Lietuvos ban kas, eks ponuota 

70 pieðiniø. Ið daugiau kaip 3000 6–12 

metø moks leiviø pie ði niø, at siøstø á Lietuvos 

bankà kon kursui „Atei ties pini gai“, juos 

atrinko ðian dieninius Lietuvos pinigus kûræ 

daili ninkai Gied-rius Jonaitis, Gedimi nas Karalius, 

pinigø gamybos spe cia listai, Ðvie timo 

ir mokslo ministerijos atstovai. 

Buvo paskelbta 10 konkurso lau rea tø. Tai 

Indrë Bartaðiûtë (Ðiauliø Ge guþiø vi durinë 

m-la, 9 m.), Jevgenija Dubro vina (Vilniaus 

Justino Vie no þinskio dai lës m-los Naujosios 

Vilnios filialas, 10 m.), Monika Jo vaiðaitë 

(Ku piðkio Povilo Ma tulio nio vi du rinë m-la, 

10 m.), Ieva Kai karytë (Vil niaus „Gabijos“ 

Raimundas Balza 

Pieðiniø konkurso „Ateities pinigai“ 

pa rodos katalogas, Lietuvos bankas, 

2000, 16 p., 700 egz. 

gimna zija, 8 m.), Ieva Kokðtaitë (Lietuvos vai kø ir jaunimo centras Vilniuje, 6 m.), 

Valerija Kozlova (Vilniaus Jus tino Vienoþinskio dailës m-los Naujosios Vilnios 

filialas, 11 m.), Jûratë Luèinskaitë (Kurðënø vi du rinë m-la, 11 m.), Airida Poðkutë 

(Maþeikiø „Gabijos“ gimnazija, 12 m.), Armina Ðimaitë (Birþø jau nimo m-la, 11 

m.), Mykolas Vasi liûnas (Vilniaus Justino Vie no þins kio dailës m-los Naujosios 

Vilnios filialas, 10 m). Jø pieðiniai spaus dinti parodos kata loge, èia suminë ti visi 

parodos dalyviai. 

Rengiant konkursà moksleiviams, galbût bûsimiems bankininkams, mokytojams, 

verslininkams, galbût bûsimiems mûsø pinigø kûrëjams, buvo siûloma 

pamëginti ásivaizduoti, kokie ateityje galëtø bûti pinigai. 

Atidarant parodà kiekvienam laureatui áteikti Lietuvos banko prizai: 5 litø 

1998 m. sidabrinë proginë moneta „Pasaulio vaikams“, nukal dinta dalyvaujant 

tarptautinëje Jungtiniø Tautø Vaikø fondo (UNICEF) mo netø programoje „Pasaulio 

vaikai“ (dail. Antanas Þukauskas), pieðiniø konkurso laureato di plo mas 

ir parodos katalogas. 

Parodà organizavo Lietuvos banko Ryðiø su visuomene skyrius. Parodos 

katalogà sudarë Kæstutis Vana gas, dailininkas Algirdas Jazbutis, iðleido Lie tuvos 

banko leidybos ir poligrafijos skyrius. 

Su laureatø darbais galima buvo susipaþinti Lietuvos banko interneto svetainëje 

www.lbank.lt. 

Mindaugas Vinkus 

354




Monetos ir medaliai juvelyrikoje ir buityje 

Trakø istorijos muziejus, 2000 05 04–10 31 

Parodoje, kurios iniciatorius – Trakø istorijos muziejaus (toliau TIM) direk torius 

Virgilijus Poviliûnas, bandyta pateikti Lietuvoje esanèiø taiko mosios dailës 

kûriniø, juvelyrikos dirbiniø ir buities reikmenø, puoðtø mo netomis ir meda liais, 

kompleksinæ apþvalgà. 

Pirmà kartà rodyti eksponatai, puoðti monetomis ir medaliais, sukëlë lan ky tojø 

ir specialistø susidomëjimà. Buvo parengtas parodos katalo gas. Parodai eks ponatus 

pateikë Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailës, Nacionalinis M. K. Èiur lionio dailës, 

Vytauto Didþiojo karo muziejai bei þymûs kolekci ninkai – Zigfridas Jankauskas, 

Aleksandras Kubilas, Antanas Markevièius, Zenonas Paþa raus kas († 2003). 

Parodoje buvo 122 eksponatai, pradedant archeologiniais radiniais, bai giant 

XX a. dirbiniais, dauguma jø ið TIM rinkiniø. Vienas ádomiau siø – 1727 m. Klaipëdos 

meistrø bokalas, puoðtas 14 monetø: XVII–XVIII a. Austrijos, Pran cûzijos, 

Ispanijos Nyderlandø, Bazelio, Ljeþo, Hamburgo, Braunðveigo Liune burgo ir 

Volfenbiutelio taleriais bei retu 1721 m. Petro I pusrubliu (1 pav.). Bo kale áspaustas 

Klaipëdos miesto herbas ir meistro inicialai – I L. Dugne iðgra viruota ¥Anno 

1727“. Eks po nuota XVIII a. prancûzø meistrø taurë, puoðta 18 mo netø, kuriø 

didþiuma – tai Lenkijos ir Lietuvos valstybës Zigmanto III Vazos (1587–1632) 

trigraðiai ir graðis, po vienà Rygos ir Elbingo trigraðá, be to, kai my niniø vokieèiø 

kunigaikðtysèiø – Prûsijos, Brandenburgo, Braun ðveigo – drai piolkeriai. Galima 

teigti, kad ði taurë skirta Lietuvos ir Lenkijos rinkai arba pa gaminta pagal vietos 

uþsakymà. XVIII a. pabaigos dirbiniai, puoðti mone tomis, ta po prieinami ir 

platesniems gyventojø sluoksniams. Puoðybai naudotos ne tik proginës, dideliø 

nominalø pilnavertës monetos, bet ir apyvartiniai, neretai þemos prabos biloniniai 

ir net variniai pinigai. Tai liudija XVIII a. indelis su ámontuota jame Ispanijos 

karaliaus Karolio III 1768 m. 8 realø mo-neta, skirta valdoms Amerikoje, bei 

miestieèiams taikytas vokiðkas XVIII a. pabaigos puodelis su ámontuotu dugne 

1702 m. Braunðveigo guldenu. Itin ádomi Rygos auksakalio E. B. padirbdinta sidabrinë 

taurë (2 pav.). Ði kûgio formos taurë þema profi liuota pëda puoðta 11 retø 

XVII–XIX a. monetø, ið jø ir labai retu 1798 m. dole riu, Rusijos imperatoriø 

Anos 1740 m. ir Jelizavetos 1743, 1751, 1760 m. rub liais, Austrijos erchercogo 

Maksi milijano 1617 m. taleriu. Joje ámontuoti reti Da nijos 1854 m. riksda leris, 

Neapolio 1831 m. piastras, Jeka terinos II 1788 m. rublis, Nikola jaus I 1836 m. 10 

zlotø–1½ rublio. XIX a. vidurio Rusijoje pagamin tas stiklinis bokalas su dangèiu 

yra klasikiniø formø, trumpa kojele, ap skrita pëda, su meniðkai iðgraviruotais 

ovalais. Sidabrinio profiliuoto dangèio centre ámontuota 1844 m. Heseno 2 taleriø 

mon eta tûriðkai papildo meniná suma nymà. 

Paskirà grupæ sudaro indai, puoðti 1831 m. sukilimo monetomis. Sukilimo 

monetos daþniausiai montuotos á taures ir taureles pagerbiant þuvusius draugus 

ir reiðkiant viltá atgauti nepriklausomybæ. Retenybë yra taurelë ið Lietuvos dai lës 

muziejaus rinkinio su autentiðku Varðuvoje kaltu Nyderlandø pavyzdþio dukatu. 

TIM saugoma raiþyta kriðtolo taurë su dugno apskritime slankiojanèia 1831 m. 

sukilimo 2 zlotø mon eta. 

355




1 pav. Bokalas, puoðtas 14 monetø. 

Klaipëda, 1727 m. Meistras I. L. 

Sidabras, kalyba, montavimas, 

h –178 mm, p – 970 g. TIM 

2 pav. Taurë, puoðta 11 monetø. 

Ryga, 1864–1896 m. Meistras E. B. 

Sidabras, kalyba, montavimas, 

h –185 mm, p – 825 g. TIM 

Fot. Viktoras Neliubinas 

Vokietijoje monetos á indus montuotos ir propagandos tikslais. Eks po nuota 

tokia taurë, puoðta keturiais XVII a. Saksonijos kurfiursto taleriais, ið jø ir re tomis 

1619 m. ir 1658 m. monetomis. 1880 m. ði taurë áteikta Drezdene kaip pri zas 

dalyvavusiam jojimo varþybose. 1915 m. Vokietijoje pagaminto potero puoðybai 

panaudota 13 XIX a. Vokietijos þemiø – Anhalto, Heseno, Ðaumburgo Lipës ir 

Lipës Detmoldo, Ðvarc burgo, Reuso – taleriø. Tai numeruotas dirbinys (Nr. 0085), 

skirtas iðran kiam uþsakovui. 

Retø monetø trûkumas ir didelë jø paklausa paskatino taikomosios dailës 

dirbinius gaminti panaudojant vokieèiø kilmës Rusijos fiziko Boriso Jakobio 

(1801–1874) iðradi mà – galvano plastikà. Labai ádomi XIX a. pabaigoje Vokietijoje 

pagaminta dekoratyvinë vaza, puoðta galvanoplastiniu bûdu pagamintais 

medaliø ir monetø atspaudais. Vaza (galbût stovas lazdoms ar skëèiams) neobarokinio 

stiliaus, aukðtu pagrindu, su ornamentais puoðtomis aþûrinëmis kojelëmis, 

dvi jø dekoruotos liûtø galvomis. Dëmesá traukia stovà juo sianti galvanoplastiniu 

bûdu pagaminta plokðtë su 44 XVII–XIX a. Anglijos, Austrijos, Kanados, Romos 

popieþiø, Vokietijos medaliø ir monetø vaizdais. 

Atskiras stendas parodoje skirtas ðaukðtams ir samèiams, puoðtiems monetomis. 

Ypaè puoðnûs XVIII a. Vokietijoje sukurti rokokiniai ðaukðtai. Dviejø 

didesniø graviruotose laðo formos semtuvëliuose ámon tuotos prûsiðkos 1774 m. 

1/3 talerio nominalo monetos, galuose – rokoko stiliaus reljefinës an ge liukø 

galvutës. 

TIM karaimø skyriuje saugoma keliolika rytietiðkø vietos karaimø neðiotø 

papuoðalø su monetomis. Puoðni sidabrinë sagtis ið dviejø iðgaubtø suneriamø 

plokðteliø, kuriose trim eilëmis ámontuotos 24 Irano ðachinðacho 1848–1911 m. 

356




monetos. Prie plokðteliø pritvirtintos trys eilës pakabuèiø ir 12 persið kø monetø, 

sukabintø grandelëmis. 

Ið monetø buvo gaminamos sagos, sàsagos, apyrankës. 

Retsykiais denominuotos monetos politiniais ir propagandiniais tikslais 

bû davo perdirbamos á medalius. Taip pagamintas medalis, skirtas Stalupënø skyriaus 

(Rytprûsiai) „Stahlhelm“ [‘Plieninio ðalmo’] vëlia vos paðventinimui 1920 m. 

atminti. Ði kraðtutinë monarchistinë fronti ninkø sàjunga, vienijusi 750 tûkst. nariø, 

medaliui panaudojo Vokietijos imperatoriaus Vilhel mo II (1888–1918) sidabrinæ 

3 markiø monetà, ðitaip pabrëþdama iðtikimybæ nuverstajai Ho hen colernø dinastijai. 

Po 1933 m. dauguma „Stahlhelmo“ nariø perëjo á ðturmo bûrius (SA). Tai 

vyko ir Stalupënuose, kur dauguma gyventojø buvo lietuvininkai. 

Monetø muliaþai naudoti net poligrafijoje. XIX a. pabaigoje, inten sy vëjant 

tarptautiniam turizmui, keliautojø patogumui leisti atvirukai su lankytinø ðaliø 

apyvartinëmis monetomis, pridedant lentelæ su pagrin diniø to laiko tarptautiniø 

valiutø – svarø sterlingø, doleriø, markiø, frankø – kursu. Atvirukai buvo su reljefiniais 

bronzos, sidabro ir aukso spalvos pinigø vaizdais. Ypaè ádomus atvirukas su 

Lietuvos 1925 m. apyvartinëmis monetomis, atspausdintas Vo kietijoje. Iðleista ir 

humoris tiniø bei satyriniø atvirukø su monetø pavyz dþiais. Reklaminius þemëlapius 

su pasaulio apyvartiniø monetø pavyz dþiais leido garsios ámonës. „Massey- 

Harris“ kompanijos XX a. 4 deðimtmetyje iðleistame þemëlapyje, be kitø pinigø, 

matome ir Lietuvos Respublikos 1936 m. 5 litus. 

Ði paroda bus pratæsta. TIM numato eksponuoti naujai ásigytas vertybes, 

puoðtas monetomis ir medaliais. 

Saulius Zalys 

Lietuvos heraldika. Ið Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniø 

Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000 07 06–10 13 

Parodoje, kurià parengë LNM Istorijos ir Nu mizmatikos skyriai rodyti 879 eks ponatai, 

ið jø 496 – ið Numizmatikos skyriaus fondø. Lietuvos valsty binës heraldikos 

raida atspin dëta nuo Vytauto valdymo (1392–1430) laikø iki 1991 m. Parodyta 

Vytauto, Jogailos, Þygi manto Kæs tutaièio, Kazimiero Jo gailaièio, Aleksandro, 

Þygimanto Senojo, Þygi manto Augusto, Hen riko Valua, Ste pono Batoro, Zigmanto 

Vazos, Jono Ka zimiero, Jono So bieskio, Augusto II, Au gusto III, Stanislovo 

Augusto laikø Lietuvos valstybës simboliø kaita, herbo kitimas po 1795 

m. Lenkijos ir Lie tuvos pada lijimo, iðskiriant 1831 ir 1863 m. sukilimø periodà, 

bei Lie tuvos simboliø raida 1918–1939 m. Eks po nuota daugybë monetø (paminëtinos 

pirmosios Lietuvos Didþiosios Kuni gaikð tystës mo netos, Kurðo mone tos), 

valdovø raðtø (Þy gimanto Senojo, Þygimanto Augusto pri vilegijos, Stepono 

Batoro, Zigmanto Vazos, Augusto II, Stanislovo Augusto raðtai), XVII–XVIII 

a. knygø, estampø, to meto þe mëlapiø, medaliø bei medalionø. Ið ðiø eksponatø 

paminëtinas rank ðluostis su Augusto II laikø Lenkijos–Lietuvos herbu (1729 

m.) ir XVIII a. stiklinës taurës – viena su Vyèiu, skirta grafienei Èartoryskaitei- 

357




Parodos plakatas. Dail. Eugeni jus Karpavièius. 

Skaitmeninë spau da, 

65,2 × 42,8 cm, UAB „Scriptum“ 

Sapie gienei, kita su Sapiegø herbu „Lis“. 

Lietu vos heraldikos raidà po treèiojo 

Lenkijos ir Lie tuvos padalijimo atspindëjo 

to meto uniformos þenklai bei sagos. 

Ið medþiagos, sietinos su 1831 ir 

1863 m. sukilimais, paminëtini 1831 m. 

sukilimo pinigai, 1863 m. sukilëliø vë liava. 

Ne priklau somos Lietuvos periodà 

atspindëjo 1918–1939 m. pini gi niai þenklai 

(banknotai, monetos, verty bi niai 

popieriai), su ka riuomene susijæ eksponatai, 

apdovano jimai ir garbës þenklai, 

kiti eks po natai. Paminëtina 1918–1920 

m. Trakø sava noriø vëliava, ávairûs to 

meto spaudai. 1990–1991 m. Lietuvos 

he raldikà atspin dëjo Lietuvos valstybës 

apdovanojimai ir garbës þenk lai, 1990 

ir 1991 m. herbo atvaizdai, Lietuvos 

Respublikos Prezi dento bei valstybës 

vëlia vos, apyvartinës, proginës monetos 

bei jø modeliai. 

Bajorijos heraldika (XVI–XIX a.) 

atspindëta eksponuojant mone tas, þetonus 

su didikø ir bajorø herbais, to meto 

raðtus (valdovø privi legijos, privaèiø 

asmenø dokumentai), spaudinius, estampus, ekslibrisus ir kitus eksponatus. Parodyta 

apie 50 Lietuvos giminiø herbø (Chodke vièiø, Radvilø, Sapiegø, Tið kevièiø 

ir kitø). Kai kurios giminës (Chalec kiai, Glebavièiai, Gonsievskiai, Kir ðenðteinai, 

Liutomirskiai, Naruðevi èiai, Sapiegos, Triznos, Zaviðos) savo herbus áamþino 

Lietuvos mone tose ar þetonuose. Paþymëtina, kad bajorijos gyvenimà atspindinèiø 

estampø yra dukart maþiau nei estampø, atspindinèiø valstybës heral di kà, 

taèiau ðá trûkumà su kaupu kompensuoja ávairia technika (nuo pie ðimo tuðu iki 

spaudiniø) sukurti bajorø ekslibrisai. Specifiniai ekspo na tai, at spindintys bajorijos 

heraldikà, – tai antkapinës lentos su bajorø herbais. Paro doje bajorijos heraldika 

gausiai iliustruota to meto pa veikslais. 

Miestø heraldikà atspindëjo 20 Lietuvos miestø ir Þemaitijos herbai. Tam 

pa naudoti skulptoriaus Antano Aleksandravièiaus (1885–1970) medþio raiþi niai, 

miestø pri vilegijos, XIX a. pab.–XX a. pradþios atvirukai su miestø simbo lika, 

estam pai. 

Rengiant parodà muziejaus darbuotojai nusprendë surengti vaikø konkursà 

„Mano herbas“. Pagal heraldikos taisykles vaikams reikëjo sukurti asmeniná, 

ðeimos ar giminës herbà bei paraðyti jo komentarà. 18 ið 23 LNM pateiktø darbø 

buvo premijuoti. Vertinimo komisijos pir mininkas buvo Lietuvos heraldikos komisijos 

pirmininkas hab. dr. Ed mundas Rimða. 

Vytautas Smilgevièius 

358




Þyminiai þenklai Lietuvoje. Miestø laidos 

(Vyèio Ramanausko kolekcija) 

Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000 10 07–23 

Lietuvos filatelijos paroda rengiama muziejuje kasmet. Ðá kartà ji buvo skirta 

Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 10-meèiui paminëti. Be kitø fila telijos 

kolekcijø, atskiroje klasëje eksponuota dalis vilnieèio Vyèio Ramanausko rinkinio 

– Lie tuvos miestø þyminiø þenklø, naudotø 1918–1940 m., kolekcija. 

Kolekcininkas eksponavo 80 þyminiø þenklø – tik nedidelæ savo kolekcijos 

dalá. Eksponuoti Alytaus (3 vnt.), Birðtono (1 vnt.), Birþø (2 vnt.), Eþerënø (dab. 

Zarasai, 2 vnt.), Joniðkio (1 vnt.), Jurbarko (1 vnt.), Kalvarijos (1 vnt.), Kau no 

(8 vnt.), Këdainiø (5 vnt.), Kretingos (2 vnt.), Ðiauliø (3 vnt.), Tau ra gës (1 vnt.), 

Telðiø (2 vnt.), Tytuvënø (1 vnt.), Ukmergës (12 vnt.), Ute nos (1 vnt.), Vilkaviðkio 

(1 vnt.), Vilniaus (1 vnt.), Zarasø (2 vnt.), Þaga rës (3 vnt.) ávairiø rinkliavø þenklai. 

Dauguma jø – miestø registracijos ar kurortø rinkliavos þenklai. 

Lenkø okupuoto Vilniaus kraðto ir Klaipëdos kraðto miestø þenklai nebuvo 

eksponuoti. 

Parodoje pateikta þenklø, sukurtø ávairia technika: nuo primityviu bûdu (guminiu 

spaudu) spausdintø Eþerënø pasø rinkliavos 50 centø þenklo iki spalvingø 

Palangos valsèiaus valdybos áraðymo rinkliavos þenk lø, kuriø pro jektà dailininkas 

Antanas Þmuidzinavièius sukûrë XX a. 3 deðimtmeèio pradþioje. Dau gumoje 

þenklø vaizduoti miestø herbai. 

Paminëtinas Kalvarijos miesto áraðymo 2 litø rinkliavos þenklas, þinomi tik du 

jo egzemplioriai. Pivonijos kurorto (dab. Ukmergës gyve namasis rajonas) 3 litø 

vertës registracijos þenklø (1 pav.) ir Ðeduvos savivaldybës áraðymo rink liavos 1 lito 

þenklø þinoma tik po 3 egzempliorius. Unikalus Ðiauliø miesto 1922 m. 3 auksinø 

þyminis þenklas su ranka áraðyta nauja 1 lito verte. Reti Þaga rës savivaldybës 

ásiraðymo rinkliavos 50 centø þenklai, parodoje ekspo nuoti 1932 m. vidaus pase. 

Vilniaus savivaldybës rinkliavos (1940 m.) 2 litø vertës þenk lø þinomi tik keturi 

egzemplioriai. 

1 pav. Pivonijos kurorto (dab. Ukmergës 

gyvenamasis rajonas) registracijos 

rinkliavos þenklas. 3 litai. 

XX a. 3–4 deð. 

2 pav. Tytuvënø klimato stoties registracijos 

rinkliavos þenklas. 

2 litai. XX a. 3–4 deð. 

359




V. Ramanauskas þenklus ne tik renka, bet ir tyrinëja, yra paskelbæs straipsná 

kolekcininkø asociacijos þurnale Kolekcija 1 . Þyminiø þenklø kolekcionavimas 

Lietuvoje nëra populiarus, tokiø kolekcininkø – vos keli. Katalogai iðleidþiami 

retai, bet ir jie daþnai klaidina. Todël labai lauktinas V. Ramanausko sudarytas 

þyminiø þenklø katalogas, pagal kurá galima bûtø tiksliau identifikuoti þenklus ir 

kuris paskatintø labiau domëtis ðiuo kolekcionavimo objektu. 

Dalia Grimalauskaitë 

Daniaus Drulio medaliø paroda 

Vilnius, Medaliø galerija, 2000 11 29–12 20 

Klaipëdietis dailininkas Danius Drulys (g. 1950) daug dëmesio skiria Lietuvos 

praeièiai. Jis yra áamþinæs daug þymiø literatûros ir meno þmoniø. Mëgstamas 

skulptoriaus metalas – aliuminis ir varis, technika – liejimas. Medaliø galerijoje 

veikusioje D. Drulio medaliø ir pieðiniø paro doje eksponuoti Kristijonui Donelaièiui, 

Adomui Mickevièiui, vyskupui Motiejui Valanèiui, Simonui Daukantui, 

Maironiui, Ievai Simonaitytei, Mikalojui Konstantinui Èiurlioniui, Jonui Biliûnui, 

Vydûnui, Baliui Sruogai, Pauliui Ðirviui, Petrui Cvirkai skirti me da liai. 

Kita D. Drulio mëgstama tema – Lietuvos istorijos ávykiai. Parodoje eks ponuoti 

du skirtingø siuþetø medaliai, skirti Þalgirio mûðiui, bei medalis Dur bës mûðiui 

atminti. Be to, eksponuoti medaliai, skirti Èernobylio tragedijai, sergantiems 

AIDS ir kiti. 

Vincas Ruzas 

Pinigai karikatûroje 


Parodoje ,,Pinigai karikatûroje“ 22 dai lininkai ið ávairiø Lietuvos vieto viø eksponavo 

daugiau kaip 100 karikatûrø ir satyrinës plastikos darbø, kuriuose vaizduoti 

pinigai ir su jais susijæ visuomenës gyvenimo reiðki niai. Pinigai, kaip neatskiriama 

ðiø dienø civilizacijos dalis, dai lininkø kûryboje tapo raiðkos priemone 

atskleisti ðiø dienø visuomenës ydoms, komiðkiems tarpusavio santykiams ir 

situacijoms, sietinoms su pinigais. Pasi telkæ metaforà, hiperbolæ, ironijà ir alegorijà, 

karikatûristai taikliai paðiepë þmo niø ydas, atskleidë aktualius gyvenimo 

ávykius. 

Daugiausia parodoje eksponuota Vil niaus ir Kauno karikatûristø darbø. 

Ðiuo se miestuose tradiciðkai buriasi stipriausi karikatûros meist rai. Be pa ty rusiø 

karikatûristø, pelniusiø pripa þinimø daugelyje tarp tautiniø bei res pub likiniø par- 

1 

Ramanauskas V., Þyminiai þenklai Lietuvoje, Kolekcija 4, 1997, p. 38–41; tæsinys: 1998, 

Nr. 5, p. 29–33, Nr. 6, p. 92–95; tæsinys 1999, Nr. 7, p. 60–61. 

360




Leidinys Pinigai karikatûroje. Parodos 

katalogas / Money in caritatures. Ex hibition 

catalogue, Lietuvos bankas, 2000, 

odø, dalyvavo ir jauno sios kartos atstovai. 

Parodoje dalyvavo Vla dimiras Beresniovas 

(Vilnius), Ro kas Beresniovas (JAV, Dalasas), 

An tanas Bu nikis (Vilnius), Andrius 

Del tuva (Kau nas), Linas Deltuva (Klaipëda), 

Rimantas Dovydënas (Trakø r.), Raimondas 

Franc kevièius (Trakø r.), Ri gimantas 

Gedgau das (Vilnius), Rim tau tas 

Grabauskas (Vilnius), An ta nas Ja nuðonis 

(Vilnius), Alvydas Jonaitis (Kau nas), Juozas 

Juoza pa vièius (Varëna), Jonas Lenkutis 

(Vil nius), Saulius Medþionis (Kauno 

r.), Hen rikas Orakauskas (Ku piðkis), Algirdas 

Radvilavièius (Kaunas), Fridrikas Jonas 

Samukas (Vilnius), Vla dimiras Skrebnevskis 

(Vilnius), Algi mantas Snars kis 

(Kaunas), Edmundas Un gu raitis (Kauno 

r.), Jonas Varnas (Vilnius), Adomas Þilinskas 

(Varëna). Kai kuriuos paro dos ekspo natus ásigijo Lietuvos banko muziejus. 

Parodà ir parodos kata lo gà parengë Lietuvos banko mu ziejaus vedë jas Vidmantas 

Laurinavièius. Leidinio dailininkas Algirdas Jaz butis, iðleido Lietuvos banko 

leidybos ir poligrafijos skyrius. 


Pinigai Lietuvos istorijoje 

Marijampolës kraðtotyros muziejus, 2001 07 05–08 05 

Paroda skirta Valstybës dienai paminëti. Eksponuotos monetos ir banknotai, 

naudoti Lietuvoje nuo seniausiø laikø iki ðiø dienø. Seniausi eksponatai – Romos 

Imperijos ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës Þygimanto Senojo mo netos. 

Paroda parengta ið muziejaus numizmatikos rinkinio. Atidaryme daly va vo 

Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus numizmatas prof. Sta nislovas 

Sajauskas, kuris susirinkusiuosius marijampolieèius supaþindino su Lietuvos 

valstybës pinigø istorija. 

Parengta pagal: Muziejininkystës biuletenis 4, 2001, p. 34. 

Lietuvos istorija medaliuose 

Ðiauliø „Auðros“ muziejus, 2001 09 12–2002 01 05 

„Auðros“ muziejaus Venclauskiø namuose (Vytauto g. 89) atidarytoje parodoje 

buvo eksponuojami maþieji istorijos paminklai – medaliai. Juose áamþinti Lietuvos 

Didþiosios Kunigaikðtystës (XIII–XVI a. I pusës), Abiejø Tautø Res publikos 

(1569–1795), Rusijos Imperijos laikotarpio (1795–1918), nepriklau somos Lietuvos 

valstybës svarbûs ávykiai, iðkilûs asmenys. 

361




Paþintinæ reikðmæ turi medaliai, 

vaizduojantys Lietuvos didþiuosius kunigaikðèius 

ir Lenkijos karalius. Jie nulieti 

ið gipso pagal XVIII a. II pusës Lenkijos 

skulptoriø Johanno Holz haeus serio 

ir Johanno Jacobo Rei chelio pavyzdþius. 

Iðskirtini Lenkijoje leisti Þalgirio mûðio 

500 metø, Liublino uni jos 300 metø, 1794 

m. sukilimo 100-øjø metiniø jubiliejiniai 

medaliai. Rusijos Imperijos valdymo 

metais pasirodë medaliø, áamþinanèiø 

baudþiavos pa nai kinimà, 1861–1864 m. 

sukilimo nu malðinimà. Rusijoje 1828 m. 

iðleistas ir vienas vertingiausiø parodos 

meda liø, skirtas Vilniaus universiteto 

ákûrimo 250-meèiui (dail. Fiodoras Tolstojus). 

Ðiauliø kultûrinio gyvenimo istorijà 

áamþina lenkø meistro B. Puscho 

me dalis ir apdovanojimo raðtas, skirtas 

Þemës ûkio parodai Ðiauliuose 1879 m. 

Lietuvos Respublikos (1918–1940) 

medalius kûrë daugelis mûsø ðalies menininkø. 

Eksponuotas Juozo Zikaro 

Parodos plakatas. Dail. Vita Andrulienë. 

Spalvotas kopijavimas, 41,1 × 29,2 cm, 

tiraþas 50 egz. 

(1881–1944) medalis Lietuvos ne pri klausomybës 10-meèio sukakèiai paminëti 

(1928), Petro Rimðos (1881–1961) me daliai, skirti Vilniaus Didþiojo Seimo 20- 

meèiui (1925), Lietuvos savaran kið kos baþnytinës provincijos ákûrimui (1926), 

Klaipëdos iðvadavimui (1923), Vytauto Didþiojo 500-osioms mirties metinëms 

(1930), Vilniaus miesto 600 metø jubiliejui (1923). 

Sovietiniu laikotarpiu (1940–1990) buvo leidþiami medaliai SSRS ir LSSR 

komunistø partijos ir komjaunimo jubiliejams, Ðiauliø, Vilniaus „iðvadavimo“ 

metinëms ir panaðûs to laikotarpio ideologijà áamþinantys proginiai medaliai. 

XX a. 9 deðimtmeèio sovietinës Lietuvos medalininkystëje atgimë Lietuvos 

istorijos ir kultûros tema. 1984 m. iðleistas Antano Þukausko sukurtas medalis 

Lietuvos globëjo Ðv. Kazimiero 500-ioms mirties metinëms paminëti. Atgi mi mo 

prieðauðryje, 1987 m., sukuriamas bareljefas Lietuvos krikðto 600 metø jubiliejui. 

XX a. 10 deðimtmetyje atgavusios nepriklausomybæ Lietuvos medali ninkystëje 

vyrauja nûdienos aktualijos – Lietuvos sàjûdþio jubiliejus, Atgi mimas, popieþiaus 

Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje 1993 m. Parodoje pateikti JAV lietuviø autoriø 

Vytauto Kaðubos (1915–1997), Petro Vaðkio ir kitø meistrø darbai, iðleisti ðios 

ðalies lietuviø organizacijø ir kaldinti JAV kalyklose. Pristatyti ir ðiaulieèiø autoriø 

– Viliaus Deveikio, Birutës Kasperavièienës, Aloyzo Toleikio ir kt. – sukurti 

medaliai ir plaketës. Medaliuose áamþinti miesto kultûrinio gyvenimo ávykiai 

– Ðiauliø universiteto ákûrimas, „Auðros“ muziejaus ákûrimo 60-metis, parodos, 

senosios muzikos ansambliø festivaliai ir pan. 

362




Parodoje buvo eksponuojami 92 medaliai ið Ðiauliø „Auðros“ muziejaus, 16 

medaliø ið Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniø. Plakatui panaudoti medaliai 

ið „Auðros“ muziejaus rinkiniø bei medaliø iliustracijos ið albumo Lietuva medaliuose. 

XVI a.–XX a. pradþia (sud. Vincas Ruzas., Vilnius, 1998). Parodà parengë 

muziejininkai R. Baristaitë, S. Bieliauskas, A. Malinauskaitë, skyriaus vedëja 

I. Nekraðienë. Dailininkë Vita Andrulienë. 

Saulius Bieliauskas 

Medaliø galerijai 10 metø 

Vilnius, Medaliø galerija, 2001 12 04–12 23 

Prieð deðimtmetá, 1991 m. lapkrièio 8 d., Vilniuje, Ðv. Jonø g. 11, buvo ati da rytas 

Lietuvos medalininkø centras – Medaliø galerija. Kasmet Medaliø galeri joje 

rengiamos Lietuvos medalininkø parodos, o kas treèius metus savo kûrinius 

eksponuoja Baltijos ðaliø – Lietuvos, Latvijos ir Estijos medalininkai. Medaliø 

galerijai nuo pat ásteigimo dienos vadovauja medalininkas ir meno tyrininkas 

Antanas Olbutas. 2001 m. gruodþio 4 d. Medaliø galerijoje, paþymint 10 metø 

ásteigimo jubiliejø, veikë nedidelë Lietuvos medaliø paroda. Joje 22 autoriai 

eksponavo savo kûrybà – 24 ávairiomis technikomis atliktus medalius ir plake tes. 

Prieð gerà deðimtmetá medalio meno srityje dirbo apie 60 Lietuvos daili ninkø, o 

ðiuo metu jø skaièius sumaþëjæs daugiau kaip treèdaliu. Pasak Medaliø galerijos 

direktoriaus A. Olbuto, buvo stengtasi, kad parodà aplankæ lankytojai pamatytø 

kuo didesnæ medaliø ávairovæ. Paroda ið dalies atspindëjo ne tik ðiø dienø 

medalá, bet ir XX a. 8–9 deðimtmeèio kûrinius. Tai buvo Lietuvos me daliø „aukso 

amþius“: buvo didþiulis poreikis lietuviø literatûros klasikø ir At gi mimo ðaukliø 

medaliams. Ðiuo metu maþëja galvanoplastika ir liejimo tech nika pagamintø medaliø, 

taèiau daugëja kaldintø. Parodoje eksponuotas Eriko Varno (1924–1991) 

medalis, skirtas bibliofilui Levui Vladimirovui, Al vy do Dru lios (1944–1989) 

originaliai uþdaromas Vilniaus medalis, pagamintas Vil niaus „Dailës“ kombinate, 

klaipëdieèio Motiejaus Narbuto medalis 1991 m. sausio 13-osios ávykiams atminti, 

Levo Raibðteino, ðiuo metu gyvenanèio Iz raelyje, minoriðkos nuotaikos plaketë, 

skirta raðytojui Baliui Sruogai. Eks po nuota Petro Garðkos plaketë, skirta kolekcininkui 

Zigfridui Jankauskui, ir ovalus medalis – karalienei Barborai Radvilaitei. 

Skulptorius Juozas Kalinaus kas savo medalá skyrë Atgimimo patriarchui Jonui 

Basanavièiui. Dar vieno J. Basanavièiaus portreto plaketëje autorë – Skaistë Þilienë. 

Daugelá þavi Telðiø medalininko Romualdo Inèirausko netradiciniai darbai. 

Ðioje parodoje eks ponuotas jo kûrinys – ECCLESIASTES. Jame yra me dalio, 

plaketës ir skulp tûros elementø. Eksponuoti keraminiai medaliai, sukurti Bronislovo 

Baliu levièiaus, Danieliaus Antuðo ir Eugenijos Antuðienës. Lietu voje yra 

neblogos sàlygos ga minti kaldintus medalius. Parodoje ekspo nuotas skulptoriaus 

Antano Þu kaus ko medalis M. K. Èiurlioniui atminti nu kaldintas Lietuvos monetø 

ka lykloje, o Antano Vaièekausko medalis M. K. Èiur lioniui – „Gurtanoje“. Eks ponuotas 

ir liejimo technikos bûdu pagamintas Andriaus Alvydo Ðmigelskio medalis 

skulp toriui Juliui Grieþei. Jis lietas ið aliuminio ir padengtas variu. 

363




Jubiliejiniø iðkilmiø progai skirta plaketë, kurià pagal A. Olbuto sukurtà modelá 

pagamino A. Vaièekausko vadovaujama UAB „Metalo forma“. Ði jubilie jinë 

paroda buvo lyg áþanga didesnei parodai – V Baltijos medaliø trienalei. 

Vincas Ruzas 

Lietuvos pinigai. XII a.–1940 m. 

Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus, 2001 12 14–2002 02 06 

Parodos plakatas. Dail. Jurgita Radþiuvienë. Skaitmeninë spauda, 59,5 × 84,0 cm. 

Bene didþiausia lietuviðkø pinigø paroda buvo atidaryta Nacionalinia me 

M. K. Èiur lionio dailës muziejuje jo 80-meèio proga. Parodos lankytojai, stebëdami 

iðsamià lietuviðkø pinigø ekspozicijà, galëjo susipaþinti su Lietuvos 

istorija, jos valstybingumo raida. Tai puiki vaizdinë priemonë, tinkama Lietuvos 

istorijos, kultûros ir meno, ekonomikos ir politikos pamokoms ávairaus iðsi lavinimo 

muziejaus lankytojams, naudinga ne tik Kauno mokytojams, dës ty tojams. 

Ðiuo tikslu muziejuje parengta ir edukacinë programa „Pinigai. Vals ty bës istorijos 

fragmentai“. 

Ekspozicijà sudaro dvi dalys, atskleidþianèios ryðkiausiø lietuviø tautos 

nepriklausomo gyvenimo laikotarpiø pinigus: Lietuvos Karalystës ir Lietuvos 

Didþiosios Kunigaikðtystës (XII a.–1707 m.; kuratorius Stanislovas Sajauskas) 

ir Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.; kuratorës Janina Abdulskytë, Rûta 

Ver kelienë). Ðias dvi dalis sieja laisvës, nepriklausomybës idëja, kurios vienas ið 

svarbesniø poþymiø – savi pinigai. Parodoje eksponuoti tik Naciona li nio M. K. 

Èiurlionio dailës muziejaus fonduose saugomi objektai. 

364




Pirmoje vitrinoje eksponuotas vienas didþiausiø lietuviðkø sidabro lydiniø, 

vadinamøjø kãpø, lobiø – Drageliðkiø lobis, kuriame kartu su lietuviðkais lydi niais, 

naudotais XII–XV a., rasta ir Novgorodo, Kijevo grivnø bei po vienà aukso ir 

elektrono lydiná. Eksponuoti taip pat du monetø lobiai, rasti Kaune. Pirma sis – 

XVII a. lenkiðkø pusdenariø, ðilingø, graðiø ir pusantrokø lobis, ras tas Aleksote 

1997 m. Monetos buvo sudëtos á meniðkai ornamentuotà paauk suotà sidabriná 

indelá, pagamintà Hamburgo meistrø. Kitas lobis – Kauno sena miestyje 1995 m. 

greta Benediktiniø vienuolyno aptiktas auksiniø ir sidabriniø XVI a. monetø lobis, 

kuriame buvo Neapolio Karolio V (1516–1556) pustaleris, kontrasignuotas Þygimanto 

Augusto (1548–1572) mono grama Vil niaus ka lykloje 1564 m., Þygimanto 

Augusto keturgraðis 1568 m., du trigraðiai 1564 m., pus graðis 1561 m. ir aðtuoni 

Vakarø Europos valstybiø – Vengrijos (2), Nyder landø provincijø (Olandijos, 

Vakarø Fryzijos, Zelandijos, Utrechto) dukatai. 

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës monetos eksponuotos chronologiniu 

principu antroje–penktoje vitrinose. Jose greta autentiðkos monetos rodomos 

abiejø jos pusiø – averso ir reverso – fotografijos, padidintos iki 90 mm skers mens. 

Tai leido parodos lankytojams ne tik matyti abi monetos puses, bet áþvelgti valdovø 

herbus, kalyklø ir jø administratoriø heraldinius simbolius, monetos kalimo 

metus, taip pat menkiausias monetø atmainø subtilybes. Ðalia monetø vitrinose 

rodomi grafiniai portretai valdovø, emitavusiø eksponuo ja mas monetas. 

Antroje vitrinoje rodytos seniausios lietuviðkos monetos – PEÈAT tipo Lietuvos 

didþiojo kunigaikðèio Algirdo (1345–1377) monetos (10 vnt.) ið didþiau sio 

ðiø monetø Ðanèiø lobio. Monetø averse pavaizduotas – ietigalis su graikiðkuoju 

lygiø galø kryþiumi. Greta eksponuotos Algirdo vasalo, Trakø kunigaikðèio 

(1345–1382) ir didþiojo Lietuvos kuni gaikð èio Kæstuèio monetos (12 vnt.), 

kuriø averse pavaizduotas Gediminaièiø dinastinis simbolis, vadinamas Gediminaièiø 

stulpais, reverse – ietigalis su graikiðkuoju kryþiumi. Monetos rastos 

Verkiø lobyje (1954 vnt.) – didþiausiame ðio tipo monetø lobyje, esanèiame 

Nacionaliniame M. K. Èiur lionio dailës mu ziejuje. Èia pat rodyti ir Vytauto 

dvidenariai (4 vnt.), kuriø averse pavaiz duotas raitas ðarvuotas valdovas su 

kalaviju (Vytis), reverse – Gedimi naièiø stulpai su valdovo monograma a 

(Aleksandras) viduje. 

Modernia XV a. pab.–XVI a. technologija nukaltos Aleksandro (1492–1506), 

Þygimanto Senojo (1506–1548) ir Þygimanto Augusto monetos eks ponuotos 

treèioje vitrinoje. Be populiariausiø ðiø valdovø monetø – pusgraðiø, èia buvo 

parodyta ir itin retø, net unikaliø monetø, ypaè daug ádomiø rene sansiniø 

Þygi manto Augusto monetø. Paþymëtini reti pusdenaris 1546 m., gra ðiai 1546, 

1555, 1565 m., dvigraðis 1565 m., trigraðiai 1546 m., 1562 m. (di dy sis), 1566 m. 

(„saty rinis“), keturgraðis 1568 m. („bandomasis“), ðeðiagraðis 1547 m., 1562 m. 

(di dysis), taleris 1564 m., florinas 1563 m., Neapolio Karolio V kontrasignuotas 

pustaleris. Unikaliø 1565 m. portretiniø taleriø eksponuotos fotografijos. 

Ketvirtoje ir penktoje vitrinose eksponuotos Stepono Batoro (1576–1586), 

Zigmanto Vazos (1587–1632), Jono Kazimiero (1648–1668) ir Augusto II 

(1697–1706, 1709–1733) monetos. Ðalia populiariø Stepono Batoro trigraðiø (5 

vnt.) ið siskyrë retas ðeðiagraðis 1581 m. Zigmanto Vazos monetø parodoje buvo 

daugiausiai, tarp jø reti 1607 m. graðiai (2 vnt.), pusantrokas 1619 m., didelë 

365




Parodos fragmentas. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës monetos. 

Fot. S. Sajauskas 

sklaida 1590–1608 m. trigraðiø (17 vnt.). Auksinës 5 dukatø mo netos pateiktos 

fotografijos. 

Ið Jono Kazimiero lietuviðkø monetø paþymëtinos 1652 m. graðis, pus antrokas, 

trigraðis, 1664 m. ortai (2 vnt.), auksinës 0,5 dukato 1665 m. ir 1 du kato 1666 m. 

monetos. Augusto II eksponuotas puikios bûklës retas 1706 m. ðeðiagraðis. 

Deðinioji parodos salës pusë buvo skirta Lietuvos Respublikos (1918–1940) 

pinigams. Èia pirmàkart taip iðsamiai eksponuoti ne tik Lietuvos Respublikos 

popieriniai pinigai bei monetos, bet ir jø projektai, eskizai, gipsiniai modeliai, 

pavyzdþiai, monetø spaudai. Paþymëtina, kad be daugybës Juozo Zikaro – visø 

Lietuvos Respublikos monetø autoriaus – darbø (bandomøjø monetø gipsiniø 

modeliø, 50 litø auksinës monetos plastilininio modelio, monetø atliejø), èia 

buvo ir 1940 m. sovietiniø okupantø uþdarytos Kauno kalyklos atributai. Tai 1925, 

1936 ir 1938 m. monetø spaudai, monetø ruoðiniai, Lietuvos Respublikos finansø 

ministerijos patvirtinti nukaltø monetø pavyzdþiai, akcinës bendrovës „Spindulys“ 

maiðeliai monetoms sudëti, sidabriniø monetø lauþas. 

Parodoje iðsamiai atspindëta Lietuvos Respublikos popieriniø pinigø is torija 

– pradedant 1922 m. rugsëjo 10 d. laikinaisiais centais, 1922 m. lapkrièio 16 d. 

centø ir litø pavyzdþiø (dail. Adomas Varnas) albumu ir baigiant 1938 m. 10 litø 

jubiliejinio banknoto projektu ir bandomaisiais pavyzdþiais (dail. Ado mas Galdikas). 

Ásimintini dailininko Viliaus Jomanto 500 litø banknoto averso ir reverso 

projektai, A. Galdiko 10, 50 ir 100 litø projektai bei iki ðiol niekur neeksponuotas 

dailininko Jono Juozo Burbos 1000 litø eskizas. 

366




Parodà graþiai papildë Komarø dvaro Raguvëlëje iþdo skrynios (2 vnt.), 

ornamentuota skrynelë brangenybëms ið Hutten-Èapskiø dvaro Berþënuose, 

dailininko Antano Þmuidzinavièiaus drobë Vytis (1919). 

Buvo paskelbtas parodos plakato konkursas. Jame dalyvavo Dailës aka demijos 

Kauno dailës instituto dizaino specialybës IV kurso studentës Þivilë Kaziûnaitë, 

Irena Kaukienë, Ilona Baltruðaitytë, Emilija Uþukauskienë, Jurgita Gikienë, 

Laura Tulaitë, kuriø darbai tapo parodos eksponatais. Geriausiu pripaþintas 

Jurgitos Radþiuvienës plakatas, tapæs oficialiu parodos plakatu. 

Iðsamus parodos katalogas paskelbtas internete, Nacionalinio M. K. Èiurlionio 

dailës muziejaus Ðiuolaikinio meno informacinio centro svetainëje 

(info@smic.lt). 

Stanislovas Sajauskas 

Vertybiniai popieriai Lietuvoje. Akcijos ir lakðtai. 1872–1940 


Parodoje pristatyti apie du ðimtai vertybiniø popieriø ið Lietuvos banko, Lietuvos 

nacionalinio, Nacionalinio M. K. Èiurlionio, Maþosios Lietuvos istorijos, Trakø 

istorijos, Ðiauliø „Auðros“ muziejø rinkiniø, taip pat privaèiø Aleksandro Kubilo 

ir Virgilijaus Poviliûno kolekcijø. Tai akcijos, lakðtai (pa skolø lakðtai, obligacijos, 

bonai, pasiþadëjimo ir ákaito lakðtai) ir kiti panaðûs turtinës teisës dokumentai. 

Eksponatai buvo suskirstyti á rûðis ir iðdëstyti chronologine seka: seniausi vertybiniai 

popieriai, iðleisti nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m.; valstybës ir savi valdybiø 

paskolø lakðtai; akciniø bankø ir kitø kredito ástaigø vertybiniai po pieriai; akciniø 

bendroviø vertybiniai popieriai, iðleisti Lietuvos Respub likoje 1918–1940 m. 

Parodoje eksponuoti ir 1920–1939 m. Vilniaus kraðte bei lietuviðko kapitalo 

bendroviø JAV iðleisti vertybiniai popieriai. Ið laikotarpio iki 1918 m. pateikti tik 

Lietuvoje ásteigtø arba èia savo skyrius turëjusiø akciniø bendroviø leisti turtinës 

teisës dokumentai ir miestø paskolø obligacijos. Didþiausià ir ávai riausià parodoje 

pateiktø muziejiniø vertybiø dalá sudarë 1918–1940 m. vals tybës iþdo, vidaus ir 

uþsienio paskolø, ákaito lakðtai, paskolø kvitai, akciniø bankø, kitø akciniø bendroviø 

laikinieji þyminiai, akcijos, jø bandiniai, pavyz dþiai ir projektai. 

Parengta pagal: http://www.lbank.lt/lt/muziejus/renginiai_popieriai.html 

367




Napoleono epocha ir Kaunas 

Kaunas, Ryðiø istorijos muziejus, 2002 06 06–25 

Sukako 190 metø, kai Napoleono kariuomenë 1812 m. birþelio 24 d. persikëlë per 

Nemunà ties Kaunu. Ðá istoriná ávyká paþymëjo ir Kauno kolekcininkai, parengæ 

parodà. Eksponatus pateikë Olegas Jermolajevas, Vladimiras Kakoðkinas ir Anatolijus 

Procenka. Parodà padëjo surengti Kauno rusø kultûros centras „Mokslas– 

Ðviesa“. Buvo eksponuojami XVIII a. pab.–XIX a. pradþios ginklai ir amunicija, 

pinigai, medaliai, apdovanojimai, graviûros, atvirukai. Lankytojai galëjo pamatyti 

labai retø Rusijos ir Prûsijos apdovanojimø. Eksponuota 30 apdovanojimo medaliø, 

þenklø ir ordinø, 24 atminimo medaliai ir þetonai bei 12 þenklø. 

Paminëtini ádomesni parodos eksponatai: 1794 m. Prahos ðturmo sidab rinis 

medalis (rombo formos su Aleksandro Nevskio ordino raudona juostele, pri vatus 

darbas), Jekaterinos II 1788 m. rublis su àsele, dar vadinamas ,,Suvorovo rubliu“; 

Ðv. Andrejaus ordino kaspinas ir þvaigþdë; Rusijos Ðv. Anos 2-ojo laips nio ordinas, 

pagamintas XVIII a. pab.–1828 m.; Ðv. Anos ordino medalis su Ðv. Anos 

ordino juostele; Rusijos Ðv. Joano Jeruzalieèio ordinas donatas su juodos spalvos 

Ðv. Joano Jeruzalieèio ordino juostele; sidabrinis medalis „Uþ narsumà suomiø 

vandenyse“ su Ðv. Georgijaus ordino juostele; Ðv. Georgijaus 4-ojo laipsnio 

ordinas ir ypaè retas karininko kryþius uþ 1807 m. kautynes prie Prûsø Ylavos 

(Preussisch Eylau) (su Ðv. Georgijaus ordino juostele). 

368




Parodoje buvo galima pamatyti rusø gvardijos Lietuviø pulko (ásteigtas 

1811) karininko þenklà, patvirtintà 1910 m. kovo 15 d. (sidabras, 54 × 37 mm, 

pa gamintas K. Knedlerio dirbtuvëje Varðuvoje), ant kepurës segamà ypatingà 

Rusijos apdovanojimo þenklà „Çà îòëè÷èå“ („Uþ pasiþymëjimà“) – tai 165 × 28 

mm geltono metalo juostelës pavidalo þenklas, skirtas neðioti ant ka rei viø ir 

karininkø kepuriø (ásteigtas 1813). 

1814 m. rugpjûèio 30 d. karo dalyviams dvasininkams buvo ásteigtas kryþius 

„1812 metø karui atminti“. Ið pradþiø numatyta apdovanoti tik staèiatikiø dvasininkus, 

bet 1816 m. buvo leista apdovanoti ir protestantø dvasininkus. Buvo 

nukaldinta ir iðdalyta 40 000 bronziniø kryþiø. Kryþius buvo neðiojamas ant 

Ðv. Vladimiro ordino kaspinëlio. Toks kryþius, skirtas dvasininkams – karo dalyviams, 

taip pat buvo eksponuotas parodoje (bronza, 74 × 46 mm, su Ðv. Vladimiro 

ordino juostele). 

Vertingiausias parodos eksponatas – Kulmo kryþius. Rusø gvardieèiams 

skirtas Geleþinis kryþius 1813 m. gruodþio 4 d. buvo pervardytas á Kulmo kryþiø. 

Kulmo kryþius buvo be Frydricho Vilhelmo monogramos ir 1813 m. datos. 

1815 m. geguþës mën. 443 vnt. karininkams skirtø sidabriniø ir 11 120 vnt. kareiviams 

skirtø ið balto metalo pagamintø Kulmo kryþiø buvo iðsiøsta ið Berlyno 

á Sankt Peterburgà. 1816 m. rugpjûèio 27 d. Marso lauke specialiame parade 7131 

Kulmo kautyniø dalyvis buvo apdovanotas ðiuo kryþiumi. Tiek buvo likusiø gyvø 

ðio mûðio dalyviø. Du karininkø Kulmo kryþiai saugomi privaèioje kolekcijoje 

Kaune, vienas jø eksponuotas parodoje (sidabras, 40 × 38 mm). Parodoje buvo dar 

vienas retas apdovanojimas – Ðv. Georgijaus kryþius, skirtas Prûsijos veteranams 

(sidabras, 34 × 34 mm, su juostele, Nr. 755). 1807 m. ka reiviams ir puskarininkiams 

apdovanoti uþ parodytà dràsà mûðyje Rusijoje buvo ásteigtas Ðv. Georgijaus 

ordino pasiþymëjimo þenklas. Uþ 1813–1814 m. kampanijà sidabrinius kryþius su 

Ðv. Georgijaus ordino juos telëmis gavo ir Rusijos sàjungininkø kariai. 1839 m. 

Prûsijos kariuomenës veteranams buvo nukaldinta 4500 þenklø su Aleksandro I 

monograma antroje pusëje (numeriai nuo 1 iki 4500). Kariams buvo áteikti 4264 

kryþiai, likusieji 236 kryþiai 1841 m. buvo gràþinti Rusijos ordinø kapitulai ir 

vëliau iðlydyti. 

Buvo eksponuoti ir Rusijos sàjungininkø, daugiausia Prûsijos, apdovanojimai: 

sidabrinis medalis, skirtas Tautø mûðio prie Leipcigo (1813) dalyviui; 

trys 1813–1815 m. kampanijø dalyviø medaliai; kryþius ,,1813 ir 1814 m. karui 

at minti“ su uþraðu reverse: KÖNIG UND VATERLAND (Karalius ir Tëvynë), 

taip pat Prûsijos atminimo þenklai ðiam karui atminti. Kita Rusijos sà jungininkë 

– Austrija 1814 m. ásteigë kryþiø „Iðlaisvinta Europa 1813–1814 m.“, kurá taip 

pat buvo galima pamatyti parodoje. 

Tarp atminimo medaliø: grafo A. Suvorovo atminimo medalio (dail. K. Leberechtas, 

J. B. Gasas) bronzinë kopija (dail. A. Pritkojus; apie 1807–1813); 

Rusijos laivyno Vidurþemio jûroje vyriausiojo vado grafo A. Orlovo me dalis, 

skirtas pergalei prieð turkus prie Èesmos (dail. J. B. Gasas; 1770); Alek sandro I 

karûnavimo medalis (dail. K. Leberechtas; 1801; sidabras). 

Be medaliø ir apdovanojimø, lankytojai galëjo pamatyti to meto Rusijos monetø: 

1802 m. Jekaterinburgo kalyklos nukaldintas 5 kapeikas, 1810 m. 2 kapeikas 

su meistro N. Mundto inicialais (dirbo 1810–1821), 1813 m. Kolpinsko kalyk- 

369




los nukaldintà 1 kapeikà ir 1812 m. – 2 kapeikas. Ðios abi monetos su meistro 

P. Stupicyno inicialais (dirbo 1811–1814). 

Eksponuoti popieriniai Prancûzijos revoliucijos laikotarpio pinigai: 5 asignacijos: 

1792 m. 15, 25 su ir 10 livrø; 1793 m. 50 su ir 5 livrai, taip pat 1794 m. T. 

Kosciuðkos vadovaujamø sukilëliø pinigai: 5 ir 10 graðiø, 4, 5 ir 25 zlotai ir 1810 m. 

Varðuvos kunigaikðtystës popierinis pinigas – 1 taleris. 

Plaèiau þr.: Kakoðkinas V., Ruzas V., Napoleono epochai skirta paroda, 

Muziejininkystës biuletenis 3, 2002, p. 42–46. 

Vincas Ruzas 

Litui 80 metø: nuo pirmøjø lietuviðkø pinigø iki eurø 

Panevëþio kraðtotyros muziejus, 2002 07 05–08 25 

Paroda skirta lito ávedimo Lietuvoje 80-meèiui paminëti. Pagrindinë parodos 

idëja – pinigø sistemos raida mûsø kraðte. Eksponuoti piniginiai þenklai, cirkuliavæ 

Lietuvoje paskutinius 700 metø: lietuviðki sidabro lydiniai ir anks tyvosios 

monetos, Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës monetos, kaimy niniø ðaliø 

monetos, buvusios apyvartoje Lietuvos teritorijoje, Rusijos Imperijos ir SSRS 

pinigai, vokieèiø okupacijø piniginiai þenklai ir, þinoma, abiejø Lietuvos Respublikø 

litai. Ið viso – 4034 muziejinës vertybës. Didþiàjà jø dalá sudarë Rusijos 

Imperijos banknotai. Siekiant estetiniø tikslø, buvo eksponuota 224 vienetai 1910 

m. 100 rubliø banknotø, 1193 vienetai 1909 m. 10 rubliø bank notø, daug Rytø 

Skolinamosios kasos leistø rubliø ir markiø, taip pat so vietiniø pinigø. Eksponuoti 

ir du lobiai. 

Panevëþio kraðto piniginës apyvartos bûdingus bruoþus atspindëjo ir XVIII a. 

pab.–XIX a. pradþios olandiðkø taleriø lobis, rastas Panevëþyje, bei 1919 m. I 

pusëje Panevëþyje iðleisti popieriniai pinigai. Panevëþio 1809 m. in ventorius 

padëjo nustatyti, kaip nedideliame mieste galëjo susikaupti nemaþas monetø 

lobis. Pasirodo, esant nestabiliai politinei situacijai ir paðlijusiai pinigø sistemai, 

tvirtos valiutos funkcijà atliko taleriai. Panevëþio amatininkai ðia va liuta mokëjo 

mokesèius, nuomotojai ja atsiskaitë su savininkais. 

1919 m. I pusëje Panevëþio darbininkø tarybos iðleisti popieriniai pinigai 

– savitas kraðto pinigø apyvartos bruoþas. Eksponuotas vienas ið dviejø turimø 

Panevëþio miesto tarybos iðleistø piniginiø þenklø. 

Panevëþys áneðë savo indëlá ir á Lietuvos Respublikos (1818–1940) monetø 

is torijà. 1925 m. laidos monetø modelius tuometinis Panevëþio gimnazijos dailës 

mokytojas Juozas Zikaras sukûrë Panevëþyje, o 1936 ir 1938 m. – jau Kaune. 

Todël parodoje buvo skirta dëmesio ðiam skulptoriui. Rengiant parodà do më tasi 

Panevëþio kredito sistemos praeitimi, todël parodoje parodyti ir miesto ban kø 

istorijos fragmentai. 

Parodoje buvo pateikti iðsamûs tekstai ir terminø þodynëlis. 

Arûnas Astramskas 

370




Pinigai fotografijoje 

Lietuvos fotomenininkø sàjungos „Prospekto“ galerija, Vilnius, 2002 10 

02–23; Lietuvos bankas, 2002 10 25–2003 12 10 

Parodoje, skirtoje Lietuvos banko ir lito 

80 metø jubiliejui, pateikti 45 Lie tuvos 

fotomenininkø, atstovaujanèiø ávairiems 

Lietuvos regionams, darbai. Juose pinigai 

tapo kertiniu kûrybiniu objektu. 

Parodà surengë Lietuvos banko 

mu ziejus kartu su Lietuvos fotomenininkø 

sàjunga. Eksponuoti garsiø, 

tarptau tinëse parodose apdovanojimus 

lai mëjusiø fotografø – Romualdo 

Poþers kio, Antano Sutkaus, Aleksandro 

Ma cijausko, Romualdo Rakausko, 

Ri manto Dichavièiaus, Romualdo 

Au gûno, Vitalijaus Butyrino – darbai. 

Kartu eksponuoti ir jaunesnës kartos 

fotomenininkø – Ruslano Baranausko, 

Ramûno Danisevièiaus, Vëtrës 

Anta navièiûtës, Vidmanto Ilèiuko, Tomo 

Kapoèiaus ir kitø autoriø darbai. 

Kvieèiant fotografus dalyvauti teminëje 

parodoje siûlyta panaudoti 

ávairius meninës fotografijos þanrus, 

technikà ir metodus, pasirinkti siuþetà, 

kuriame pinigai, bankai ar su jais susijæ 

Parodos plakatas. Dail. Algirdas Jazbutis. 

Iðleido Lietuvos banko leidybos ir poli grafijos 

ávykiai ir reiðkiniai bûtø traktuojami laisvai, pasitelkus autoriø iðmonæ, atskleidþiant 

net ir keisèiausià pinigø paskirtá. 

Fotografø darbai atskleidë originalø poþiûrá á pateiktà temà. Pagrindinis temos 

objektas fotografijose nebûtinai matomas, taèiau aiðkiai juntamas. Fotografijose 

uþfiksuoti paprastø þmoniø prekybos sandoriai miestø ir kaimø prekyvietëse bei 

aukcionuose, ávairûs kasdienio gyvenimo vaizdai. Neliko ne pastebëti ir su pinigais 

susijæ ar jø nulemti sudëtingi socialiniai ir ekonominiai reiðkiniai visuomenëje. 

Daugelis darbø, kuriuose pinigai uþima pagrindinæ siuþeto dalá, yra ironiðki ir 

humoristiðki. 

164 darbai atrinkti á parodos katalogà-albumà Pinigai fotografijose / Money 

in Photographs / Geld in der Fotografie [sud. Laurinavièius V.], Vilnius: Lietuvos 

bankas, 2002, 172 psl., lietuviø, anglø ir vokieèiø k., tiraþas 1000. 

Parengta pagal: http://www.lb.lt/lt/muziejus/renginiai_foto.html; 

Laurinavièius V., Paroda „Pinigai fotografijoje“, 

Muziejininkystës biuletenis 5–6, 2002, p. 30–31. 

371

Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?