Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus

More documents

Recommendations

Info

NUMIZMATIKA 2–3 Metraðtis 2001–2002 Kronika. Parodos Jubiliejiniø iðkilmiø progai skirta plaketë, kurià pagal A. Olbuto sukurtà modelá pagamino A. Vaièekausko vadovaujama UAB „Metalo forma“. Ði jubilie jinë paroda buvo lyg áþanga didesnei parodai – V Baltijos medaliø trienalei. Vincas Ruzas Lietuvos pinigai. XII a.–1940 m. Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus, 2001 12 14–2002 02 06 Parodos plakatas. Dail. Jurgita Radþiuvienë. Skaitmeninë spauda, 59,5 × 84,0 cm. Bene didþiausia lietuviðkø pinigø paroda buvo atidaryta Nacionalinia me M. K. Èiur lionio dailës muziejuje jo 80-meèio proga. Parodos lankytojai, stebëdami iðsamià lietuviðkø pinigø ekspozicijà, galëjo susipaþinti su Lietuvos istorija, jos valstybingumo raida. Tai puiki vaizdinë priemonë, tinkama Lietuvos istorijos, kultûros ir meno, ekonomikos ir politikos pamokoms ávairaus iðsi lavinimo muziejaus lankytojams, naudinga ne tik Kauno mokytojams, dës ty tojams. Ðiuo tikslu muziejuje parengta ir edukacinë programa „Pinigai. Vals ty bës istorijos fragmentai“. Ekspozicijà sudaro dvi dalys, atskleidþianèios ryðkiausiø lietuviø tautos nepriklausomo gyvenimo laikotarpiø pinigus: Lietuvos Karalystës ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës (XII a.–1707 m.; kuratorius Stanislovas Sajauskas) ir Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.; kuratorës Janina Abdulskytë, Rûta Ver kelienë). Ðias dvi dalis sieja laisvës, nepriklausomybës idëja, kurios vienas ið svarbesniø poþymiø – savi pinigai. Parodoje eksponuoti tik Naciona li nio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus fonduose saugomi objektai. 364
NUMIZMATIKA 2–3 Metraðtis 2001–2002 Kronika. Parodos Pirmoje vitrinoje eksponuotas vienas didþiausiø lietuviðkø sidabro lydiniø, vadinamøjø kãpø, lobiø – Drageliðkiø lobis, kuriame kartu su lietuviðkais lydi niais, naudotais XII–XV a., rasta ir Novgorodo, Kijevo grivnø bei po vienà aukso ir elektrono lydiná. Eksponuoti taip pat du monetø lobiai, rasti Kaune. Pirma sis – XVII a. lenkiðkø pusdenariø, ðilingø, graðiø ir pusantrokø lobis, ras tas Aleksote 1997 m. Monetos buvo sudëtos á meniðkai ornamentuotà paauk suotà sidabriná indelá, pagamintà Hamburgo meistrø. Kitas lobis – Kauno sena miestyje 1995 m. greta Benediktiniø vienuolyno aptiktas auksiniø ir sidabriniø XVI a. monetø lobis, kuriame buvo Neapolio Karolio V (1516–1556) pustaleris, kontrasignuotas Þygimanto Augusto (1548–1572) mono grama Vil niaus ka lykloje 1564 m., Þygimanto Augusto keturgraðis 1568 m., du trigraðiai 1564 m., pus graðis 1561 m. ir aðtuoni Vakarø Europos valstybiø – Vengrijos (2), Nyder landø provincijø (Olandijos, Vakarø Fryzijos, Zelandijos, Utrechto) dukatai. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës monetos eksponuotos chronologiniu principu antroje–penktoje vitrinose. Jose greta autentiðkos monetos rodomos abiejø jos pusiø – averso ir reverso – fotografijos, padidintos iki 90 mm skers mens. Tai leido parodos lankytojams ne tik matyti abi monetos puses, bet áþvelgti valdovø herbus, kalyklø ir jø administratoriø heraldinius simbolius, monetos kalimo metus, taip pat menkiausias monetø atmainø subtilybes. Ðalia monetø vitrinose rodomi grafiniai portretai valdovø, emitavusiø eksponuo ja mas monetas. Antroje vitrinoje rodytos seniausios lietuviðkos monetos – PEÈAT tipo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Algirdo (1345–1377) monetos (10 vnt.) ið didþiau sio ðiø monetø Ðanèiø lobio. Monetø averse pavaizduotas – ietigalis su graikiðkuoju lygiø galø kryþiumi. Greta eksponuotos Algirdo vasalo, Trakø kunigaikðèio (1345–1382) ir didþiojo Lietuvos kuni gaikð èio Kæstuèio monetos (12 vnt.), kuriø averse pavaizduotas Gediminaièiø dinastinis simbolis, vadinamas Gediminaièiø stulpais, reverse – ietigalis su graikiðkuoju kryþiumi. Monetos rastos Verkiø lobyje (1954 vnt.) – didþiausiame ðio tipo monetø lobyje, esanèiame Nacionaliniame M. K. Èiur lionio dailës mu ziejuje. Èia pat rodyti ir Vytauto dvidenariai (4 vnt.), kuriø averse pavaiz duotas raitas ðarvuotas valdovas su kalaviju (Vytis), reverse – Gedimi naièiø stulpai su valdovo monograma a (Aleksandras) viduje. Modernia XV a. pab.–XVI a. technologija nukaltos Aleksandro (1492–1506), Þygimanto Senojo (1506–1548) ir Þygimanto Augusto monetos eks ponuotos treèioje vitrinoje. Be populiariausiø ðiø valdovø monetø – pusgraðiø, èia buvo parodyta ir itin retø, net unikaliø monetø, ypaè daug ádomiø rene sansiniø Þygi manto Augusto monetø. Paþymëtini reti pusdenaris 1546 m., gra ðiai 1546, 1555, 1565 m., dvigraðis 1565 m., trigraðiai 1546 m., 1562 m. (di dy sis), 1566 m. („saty rinis“), keturgraðis 1568 m. („bandomasis“), ðeðiagraðis 1547 m., 1562 m. (di dysis), taleris 1564 m., florinas 1563 m., Neapolio Karolio V kontrasignuotas pustaleris. Unikaliø 1565 m. portretiniø taleriø eksponuotos fotografijos. Ketvirtoje ir penktoje vitrinose eksponuotos Stepono Batoro (1576–1586), Zigmanto Vazos (1587–1632), Jono Kazimiero (1648–1668) ir Augusto II (1697–1706, 1709–1733) monetos. Ðalia populiariø Stepono Batoro trigraðiø (5 vnt.) ið siskyrë retas ðeðiagraðis 1581 m. Zigmanto Vazos monetø parodoje buvo daugiausiai, tarp jø reti 1607 m. graðiai (2 vnt.), pusantrokas 1619 m., didelë 365
Page 1 and 2: NUMIZMATIKA 2-3 Metraðtis 2001-200
Page 13: NUMIZMATIKA 2-3 Metraðtis 2001-200
Page 21: NUMIZMATIKA 2-3 Metraðtis 2001-200

Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?