Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus
Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus
Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
NUMIZMATIKA 2–3<br />
Metraðtis 2001–2002<br />
<strong>Kronika</strong>. <strong>Parodos</strong><br />
Parodoje buvo eksponuojami 92 medaliai ið Ðiauliø „Auðros“ muziejaus, 16<br />
medaliø ið <strong>Lietuvos</strong> nacionalinio muziejaus rinkiniø. Plakatui panaudoti medaliai<br />
ið „Auðros“ muziejaus rinkiniø bei medaliø iliustracijos ið albumo Lietuva medaliuose.<br />
XVI a.–XX a. pradþia (sud. Vincas Ruzas., Vilnius, 1998). Parodà parengë<br />
muziejininkai R. Baristaitë, S. Bieliauskas, A. Malinauskaitë, skyriaus vedëja<br />
I. Nekraðienë. Dailininkë Vita Andrulienë.<br />
Saulius Bieliauskas<br />
Medaliø galerijai 10 metø<br />
Vilnius, Medaliø galerija, 2001 12 04–12 23<br />
Prieð deðimtmetá, 1991 m. lapkrièio 8 d., Vilniuje, Ðv. Jonø g. 11, buvo ati da rytas<br />
<strong>Lietuvos</strong> medalininkø centras – Medaliø galerija. Kasmet Medaliø galeri joje<br />
rengiamos <strong>Lietuvos</strong> medalininkø parodos, o kas treèius metus savo kûrinius<br />
eksponuoja Baltijos ðaliø – <strong>Lietuvos</strong>, Latvijos ir Estijos medalininkai. Medaliø<br />
galerijai nuo pat ásteigimo dienos vadovauja medalininkas ir meno tyrininkas<br />
Antanas Olbutas. 2001 m. gruodþio 4 d. Medaliø galerijoje, paþymint 10 metø<br />
ásteigimo jubiliejø, veikë nedidelë <strong>Lietuvos</strong> medaliø paroda. Joje 22 autoriai<br />
eksponavo savo kûrybà – 24 ávairiomis technikomis atliktus medalius ir plake tes.<br />
Prieð gerà deðimtmetá medalio meno srityje dirbo apie 60 <strong>Lietuvos</strong> daili ninkø, o<br />
ðiuo metu jø skaièius sumaþëjæs daugiau kaip treèdaliu. Pasak Medaliø galerijos<br />
direktoriaus A. Olbuto, buvo stengtasi, kad parodà aplankæ lankytojai pamatytø<br />
kuo didesnæ medaliø ávairovæ. Paroda ið dalies atspindëjo ne tik ðiø dienø<br />
medalá, bet ir XX a. 8–9 deðimtmeèio kûrinius. Tai buvo <strong>Lietuvos</strong> me daliø „aukso<br />
amþius“: buvo didþiulis poreikis lietuviø literatûros klasikø ir At gi mimo ðaukliø<br />
medaliams. Ðiuo metu maþëja galvanoplastika ir liejimo tech nika pagamintø medaliø,<br />
taèiau daugëja kaldintø. Parodoje eksponuotas Eriko Varno (1924–1991)<br />
medalis, skirtas bibliofilui Levui Vladimirovui, Al vy do Dru lios (1944–1989)<br />
originaliai uþdaromas Vilniaus medalis, pagamintas Vil niaus „Dailës“ kombinate,<br />
klaipëdieèio Motiejaus Narbuto medalis 1991 m. sausio 13-osios ávykiams atminti,<br />
Levo Raibðteino, ðiuo metu gyvenanèio Iz raelyje, minoriðkos nuotaikos plaketë,<br />
skirta raðytojui Baliui Sruogai. Eks po nuota Petro Garðkos plaketë, skirta kolekcininkui<br />
Zigfridui Jankauskui, ir ovalus medalis – karalienei Barborai Radvilaitei.<br />
Skulptorius Juozas Kalinaus kas savo medalá skyrë Atgimimo patriarchui Jonui<br />
Basanavièiui. Dar vieno J. Basanavièiaus portreto plaketëje autorë – Skaistë Þilienë.<br />
Daugelá þavi Telðiø medalininko Romualdo Inèirausko netradiciniai darbai.<br />
Ðioje parodoje eks ponuotas jo kûrinys – ECCLESIASTES. Jame yra me dalio,<br />
plaketës ir skulp tûros elementø. Eksponuoti keraminiai medaliai, sukurti Bronislovo<br />
Baliu levièiaus, Danieliaus Antuðo ir Eugenijos Antuðienës. Lietu voje yra<br />
neblogos sàlygos ga minti kaldintus medalius. Parodoje ekspo nuotas skulptoriaus<br />
Antano Þu kaus ko medalis M. K. Èiurlioniui atminti nu kaldintas <strong>Lietuvos</strong> monetø<br />
ka lykloje, o Antano Vaièekausko medalis M. K. Èiur lioniui – „Gurtanoje“. Eks ponuotas<br />
ir liejimo technikos bûdu pagamintas Andriaus Alvydo Ðmigelskio medalis<br />
skulp toriui Juliui Grieþei. Jis lietas ið aliuminio ir padengtas variu.<br />
363