Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus

NUMIZMATIKA 2–3
Metraðtis 2001–2002
Kronika. Parodos
monetos. Prie plokðteliø pritvirtintos trys eilës pakabuèiø ir 12 persið kø monetø,
sukabintø grandelëmis.
Ið monetø buvo gaminamos sagos, sàsagos, apyrankës.
Retsykiais denominuotos monetos politiniais ir propagandiniais tikslais
bû davo perdirbamos á medalius. Taip pagamintas medalis, skirtas Stalupënø skyriaus
(Rytprûsiai) „Stahlhelm“ [‘Plieninio ðalmo’] vëlia vos paðventinimui 1920 m.
atminti. Ði kraðtutinë monarchistinë fronti ninkø sàjunga, vienijusi 750 tûkst. nariø,
medaliui panaudojo Vokietijos imperatoriaus Vilhel mo II (1888–1918) sidabrinæ
3 markiø monetà, ðitaip pabrëþdama iðtikimybæ nuverstajai Ho hen colernø dinastijai.
Po 1933 m. dauguma „Stahlhelmo“ nariø perëjo á ðturmo bûrius (SA). Tai
vyko ir Stalupënuose, kur dauguma gyventojø buvo lietuvininkai.
Monetø muliaþai naudoti net poligrafijoje. XIX a. pabaigoje, inten sy vëjant
tarptautiniam turizmui, keliautojø patogumui leisti atvirukai su lankytinø ðaliø
apyvartinëmis monetomis, pridedant lentelæ su pagrin diniø to laiko tarptautiniø
valiutø – svarø sterlingø, doleriø, markiø, frankø – kursu. Atvirukai buvo su reljefiniais
bronzos, sidabro ir aukso spalvos pinigø vaizdais. Ypaè ádomus atvirukas su
Lietuvos 1925 m. apyvartinëmis monetomis, atspausdintas Vo kietijoje. Iðleista ir
humoris tiniø bei satyriniø atvirukø su monetø pavyz dþiais. Reklaminius þemëlapius
su pasaulio apyvartiniø monetø pavyz dþiais leido garsios ámonës. „Massey-
Harris“ kompanijos XX a. 4 deðimtmetyje iðleistame þemëlapyje, be kitø pinigø,
matome ir Lietuvos Respublikos 1936 m. 5 litus.
Ði paroda bus pratæsta. TIM numato eksponuoti naujai ásigytas vertybes,
puoðtas monetomis ir medaliais.
Saulius Zalys
Lietuvos heraldika. Ið Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniø
Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000 07 06–10 13
Parodoje, kurià parengë LNM Istorijos ir Nu mizmatikos skyriai rodyti 879 eks ponatai,
ið jø 496 – ið Numizmatikos skyriaus fondø. Lietuvos valsty binës heraldikos
raida atspin dëta nuo Vytauto valdymo (1392–1430) laikø iki 1991 m. Parodyta
Vytauto, Jogailos, Þygi manto Kæs tutaièio, Kazimiero Jo gailaièio, Aleksandro,
Þygimanto Senojo, Þygi manto Augusto, Hen riko Valua, Ste pono Batoro, Zigmanto
Vazos, Jono Ka zimiero, Jono So bieskio, Augusto II, Au gusto III, Stanislovo
Augusto laikø Lietuvos valstybës simboliø kaita, herbo kitimas po 1795
m. Lenkijos ir Lie tuvos pada lijimo, iðskiriant 1831 ir 1863 m. sukilimø periodà,
bei Lie tuvos simboliø raida 1918–1939 m. Eks po nuota daugybë monetø (paminëtinos
pirmosios Lietuvos Didþiosios Kuni gaikð tystës mo netos, Kurðo mone tos),
valdovø raðtø (Þy gimanto Senojo, Þygimanto Augusto pri vilegijos, Stepono
Batoro, Zigmanto Vazos, Augusto II, Stanislovo Augusto raðtai), XVII–XVIII
a. knygø, estampø, to meto þe mëlapiø, medaliø bei medalionø. Ið ðiø eksponatø
paminëtinas rank ðluostis su Augusto II laikø Lenkijos–Lietuvos herbu (1729
m.) ir XVIII a. stiklinës taurës – viena su Vyèiu, skirta grafienei Èartoryskaitei-
357