Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus

NUMIZMATIKA 2–3
Metraðtis 2001–2002
Kronika. Parodos
Parodoje buvo galima pamatyti rusø gvardijos Lietuviø pulko (ásteigtas
1811) karininko þenklà, patvirtintà 1910 m. kovo 15 d. (sidabras, 54 × 37 mm,
pa gamintas K. Knedlerio dirbtuvëje Varðuvoje), ant kepurës segamà ypatingà
Rusijos apdovanojimo þenklà „Çà îòëè÷èå“ („Uþ pasiþymëjimà“) – tai 165 × 28
mm geltono metalo juostelës pavidalo þenklas, skirtas neðioti ant ka rei viø ir
karininkø kepuriø (ásteigtas 1813).
1814 m. rugpjûèio 30 d. karo dalyviams dvasininkams buvo ásteigtas kryþius
„1812 metø karui atminti“. Ið pradþiø numatyta apdovanoti tik staèiatikiø dvasininkus,
bet 1816 m. buvo leista apdovanoti ir protestantø dvasininkus. Buvo
nukaldinta ir iðdalyta 40 000 bronziniø kryþiø. Kryþius buvo neðiojamas ant
Ðv. Vladimiro ordino kaspinëlio. Toks kryþius, skirtas dvasininkams – karo dalyviams,
taip pat buvo eksponuotas parodoje (bronza, 74 × 46 mm, su Ðv. Vladimiro
ordino juostele).
Vertingiausias parodos eksponatas – Kulmo kryþius. Rusø gvardieèiams
skirtas Geleþinis kryþius 1813 m. gruodþio 4 d. buvo pervardytas á Kulmo kryþiø.
Kulmo kryþius buvo be Frydricho Vilhelmo monogramos ir 1813 m. datos.
1815 m. geguþës mën. 443 vnt. karininkams skirtø sidabriniø ir 11 120 vnt. kareiviams
skirtø ið balto metalo pagamintø Kulmo kryþiø buvo iðsiøsta ið Berlyno
á Sankt Peterburgà. 1816 m. rugpjûèio 27 d. Marso lauke specialiame parade 7131
Kulmo kautyniø dalyvis buvo apdovanotas ðiuo kryþiumi. Tiek buvo likusiø gyvø
ðio mûðio dalyviø. Du karininkø Kulmo kryþiai saugomi privaèioje kolekcijoje
Kaune, vienas jø eksponuotas parodoje (sidabras, 40 × 38 mm). Parodoje buvo dar
vienas retas apdovanojimas – Ðv. Georgijaus kryþius, skirtas Prûsijos veteranams
(sidabras, 34 × 34 mm, su juostele, Nr. 755). 1807 m. ka reiviams ir puskarininkiams
apdovanoti uþ parodytà dràsà mûðyje Rusijoje buvo ásteigtas Ðv. Georgijaus
ordino pasiþymëjimo þenklas. Uþ 1813–1814 m. kampanijà sidabrinius kryþius su
Ðv. Georgijaus ordino juos telëmis gavo ir Rusijos sàjungininkø kariai. 1839 m.
Prûsijos kariuomenës veteranams buvo nukaldinta 4500 þenklø su Aleksandro I
monograma antroje pusëje (numeriai nuo 1 iki 4500). Kariams buvo áteikti 4264
kryþiai, likusieji 236 kryþiai 1841 m. buvo gràþinti Rusijos ordinø kapitulai ir
vëliau iðlydyti.
Buvo eksponuoti ir Rusijos sàjungininkø, daugiausia Prûsijos, apdovanojimai:
sidabrinis medalis, skirtas Tautø mûðio prie Leipcigo (1813) dalyviui;
trys 1813–1815 m. kampanijø dalyviø medaliai; kryþius ,,1813 ir 1814 m. karui
at minti“ su uþraðu reverse: KÖNIG UND VATERLAND (Karalius ir Tëvynë),
taip pat Prûsijos atminimo þenklai ðiam karui atminti. Kita Rusijos sà jungininkë
– Austrija 1814 m. ásteigë kryþiø „Iðlaisvinta Europa 1813–1814 m.“, kurá taip
pat buvo galima pamatyti parodoje.
Tarp atminimo medaliø: grafo A. Suvorovo atminimo medalio (dail. K. Leberechtas,
J. B. Gasas) bronzinë kopija (dail. A. Pritkojus; apie 1807–1813);
Rusijos laivyno Vidurþemio jûroje vyriausiojo vado grafo A. Orlovo me dalis,
skirtas pergalei prieð turkus prie Èesmos (dail. J. B. Gasas; 1770); Alek sandro I
karûnavimo medalis (dail. K. Leberechtas; 1801; sidabras).
Be medaliø ir apdovanojimø, lankytojai galëjo pamatyti to meto Rusijos monetø:
1802 m. Jekaterinburgo kalyklos nukaldintas 5 kapeikas, 1810 m. 2 kapeikas
su meistro N. Mundto inicialais (dirbo 1810–1821), 1813 m. Kolpinsko kalyk-
369