NUMIZMATIKA 6 - Lietuvos nacionalinis muziejus

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosLietuvos ordinai ir medaliaiMuseo de la Real Casa de la Moneda, Madridas, Ispanija, 2005 02 16–03 141 pav. Parodos katalogasOrdenes y Medallas de Lituania.1918–1940, 1944–1953, 1990–2005.Exposición Febrero–Marzo 2005Museo de la Real Casa de la Moneda yTimbre, [autor Vilius Kavaliauskas],Vilnius–Madrid, 2005, 52 p.Lietuvos ambasada Ispanijoje Valstybės atkūrimodienos proga Ispanijos karališkosiosmonetų kalyklos muziejuje surengė iškilmingąminėjimą ir Lietuvos valstybės ordinų ir medaliųparodą. Parodos atidarymo ceremonijojeambasadorius Mečys Laurinkus trims ženkliaiprie abiejų šalių bendradarbiavimo prisidėjusiemsIspanijos piliečiams įteikė Užsienio reikalųministerijos Lietuvos narystės ES ir NATOatminimo medalius. Parodos atidaryme dalyvavoapie 300 svečių – diplomatų, kultūrininkų, išvisos Ispanijos suvažiavusių lietuvių. Tai buvodidžiausias pastarojo dešimtmečio lietuviškaskultūros renginys Ispanijoje.Parodoje eksponuoti apdovanojimai iš žurnalisto,Lietuvos Respublikos ministro pirmininkoAlgirdo Brazausko, dabar – GediminoKirkilo patarėjo, Valstybės apdovanojimų įstatymoprojekto rengimo grupės nario ViliausKavaliausko kolekcijos (1918–1940) ir LietuvosRespublikos Prezidento kanceliarijos (nuo1991).V. Kavaliausko kolekcijos paroda Madride– vienuoliktoji užsienyje (1996 m. eksponuotaDanijos karo muziejuje, vėliau – Čekijosir Suomijos muziejuose, 2002 m. – Varšuvos karo muziejuje, Paryžiaus garbės legionomuziejuje, 2003 m. – Briuselio karališkojoje bibliotekoje, Rusijos šiuolaikinės istorijosmuziejuje Maskvoje, 2004 m. – Estijos nacionalinėje bibliotekoje Taline). Ispanijoskarališkosios monetų kalyklos muziejus laikomas vienu prestižiškiausių muziejų pasaulyje,yra sukaupęs turtingas kolekcijas. Paroda buvo prieinama plačiam lankytojųratui: nemokama, veikė antradieniais–penktadieniais nuo 10 iki 19.30 val., išeiginėmisdienomis nuo 10 iki 14 val. Išleistas parodos katalogas (1 pav.), plakatas, atvirukas irlankstinukai. Didžiulis plakatas buvo iškabintas ant muziejaus pastato. Parodą beiLietuvos apdovanojimus pristatė Ispanijos specializuotas numizmatikos žurnalas,keli politiniai leidiniai.V. Kavaliauskas apdovanojimus renka 40 metų. Kolekcijoje yra apie 1000 ordinų,medalių, kitų apdovanojimų. Vertingus apdovanojimus įsigijo iš Lietuvos, Rusijos, JAVgyventojų ir kolekcininkų, pirko Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos antikvariatuose iraukcionuose. Besidomintiems Lietuvos apdovanojimais gerai žinomas ir vertinamasV. Kavaliausko parengtas dvitomis leidinys Už nuopelnus Lietuvai: pirmas tomas,išleistas 2002 m., pristatytas visuomenei Lietuvos dailės muziejuje, Klaipėdos uni-350

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosVilhelmo Ernesto ir kunigaikštienės Teodoros profiliais, Viurtembergo 3 markių1911 m. moneta su karaliaus Vilhelmo II ir karalienės Šarlotės profiliais.Parodoje buvo skirta vietos moterims – laisvės ar pergalės simboliams: sėjėjaiMarianai Prancūzijos santimuose, nepriklausomą Latvijos Respubliką simbolizuojančiaijaunai latvei su tautiniu galvos apdangalu 5 latų monetoje. Eksponuotos monetos sukosmonaute Valentina Tereškova (1 rublis, 1983 m.), smulkesnio nominalo Šveicarijos,Italijos (12 skirtingų monetų), Portugalijos monetos su bevardžių moterų figūromisar veidais.Anotacijose buvo pateikta asmenybių biografijos faktų.Živilė RuikienėLietuvos Respublikos apdovanojimai 1990–2005Vytauto Didžiojo karo muziejus, 2005 03 10–06 01Paroda buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Jos sumanytojair rengėja – muziejaus Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus vyriausioji muziejininkėGerda Dručkuvienė.Eksponatai buvo išdėstyti penkiuose stenduose. Trys skirti valstybės apdovanojimams,vienas – krašto apsaugos sistemos apdovanojimams, vienas – įvairiems sukrašto apsauga susijusiems žinybų apdovanojimams: Vidaus reikalų ministerijos sistemos(vidaus tarnybos dalinių, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, Valstybėssienos apsaugos tarnybos pasižymėjimo ženklai), Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvoskariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Lietuvosrezervo karių asociacijos. Eksponuotos apdovanojimų liudijimų ir pažymėjimųkopijos, keletas nuotraukų.Gerda DručkuvienėUžsienio valstybių apdovanojimai Lietuvos Respublikos PrezidentamsTaikomosios dailės muziejus, 2005 03 11–2006 02 16Parodoje, skirtoje Lietuvos nepriklausomybės penkiolikos metų sukakčiai, eksponuotiLietuvos valstybės vadovams Valdui Adamkui ir Algirdui Brazauskui įteiktiapdovanojimai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Prezidento institucija reprezentuojavalstybę užsienyje, todėl šie apdovanojimai – kitų šalių pripažinimo irpagarbos mūsų šaliai ženklai. Eksponuoti apdovanojimai atspindėjo laikotarpį nuonepriklausomos Lietuvos valstybės pirmųjų žingsnių iki įsitvirtinimo pasaulio valstybiųbendrijoje. Per savo kadencijas šiuo laikotarpiu abu Prezidentai aplankė daugybęužsienio šalių, taip pat priėmė jų vadovus Lietuvoje. Pasaulio diplomatijoje tokių vizitųmetu įprasta pasikeisti garbės ženklais – ordinais. Parodoje eksponuoti apdovanojimaiiš 26 šalių. Didžioji dalis regalijų – aukščiausieji valstybių apdovanojimai. Vieni ordinai– keleto šimtmečių senumo, turintys garbingą praeitį, kiti – gimę XX a. pradžiojear tarpukario metais, dar kiti – įsteigti tik prieš kelerius metus.353

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosEkspozicija buvo sudaryta iš dviejų dalių. Kairioji parodos salės pusė buvo skirtaLietuvos Prezidento 1998 m. vasario 26 d.–2003 m. vasario 25 d. ir nuo 2004 m. liepos12 d. Valdo Adamkaus, dešinioji – Lietuvos Prezidento 1993 m. vasario 25 d.–1998 m.vasario 25 d. Algirdo Brazausko apdovanojimams 1 . Valdo Adamkaus stenduose rodytiir Prezidento žmonai Almai Adamkienei skirti apdovanojimai.Šalia ordinų eksponuoti ir jų diplomai, pateikti išsamūs aprašymai, kuriuose supažindinamasu apdovanojimo istorija, nurodoma, kada Prezidentas jį gavo, paminėtitarpukaryje juo apdovanoti žymūs asmenys.Ekspozicijoje buvo galima pamatyti aukščiausią Lietuvos valstybės apdovanojimą– Vytauto Didžiojo ordiną su Aukso grandine. Apdovanojimą, įsteigtą 1930 m.,buvo gavę Prezidentas Antanas Smetona (1930), Latvijos Prezidentai Albertas Kviesis(1931) ir Kārlis Ulmanis (1937), Estijos Prezidentas Konstantinas Pätsas (1934),Suomijos Prezidentas Pehras Evindas Svinhufvudas (1931). Pagal 2002 m. LietuvosRespublikos valstybės apdovanojimų įstatymą, atkurtą aukščiausią šalies apdovanojimąyra gavę Prezidentai Valdas Adamkus, Algirdas Brazauskas, buvęs AukščiausiosiosTarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir nušalintas Prezidentas Rolandas Paksas.Šią regaliją sudaro paauksuoti grandinė, ordino ženklas – kryžius – ir žvaigždė. Kryžiusgali būti kabinamas ir ant perpetinės muaro juostos. 1998 m. Algirdas Brazauskas buvoapdovanotas ir Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinu. Šio laipsnio ordino ženklaslygiai toks pat, kabinamas ant perpetinės juostos.Parodoje eksponuota Argentinos Išvaduotojo San Martino ordino (Orden del LibertadorSan Martin), įsteigto 1943 m., Grandinė Prezidentui Algirdui Brazauskui buvoįteikta 1996 m. Tai aukščiausias Argentinos Respublikos ordinas, pavadintas generoloChosė de San Martino (José Francisco de San Martín y Matorras, 1778–1850), vadovavusioargentiniečių išsivadavimo kovai iš Ispanijos valdžios, vardu. Ant aukso spalvosdaugiakampės žvaigždės formos apdovanojimo pavaizduotas generolo biustas.Armėnijos Respublikos Šventojo Mesropo Maštoto ordinas (angl. St. MesropMashtots order), įsteigtas 1993 m., pavadintas armėnų šviesuolio, 405–406 m. sukūrusioarmėnų rašmenis, vardu. Apdovanojime vaizduojamas knygą rankoje laikančiovienuolio biustas. Prezidentui Valdui Adamkui ordinas įteiktas 2002 m. Apdovanojimaslaipsnių neturi.Danijos Dramblio ordinas (Elefantordenen), įteiktas Prezidentui Algirdui Brazauskui1996 m., – aukščiausias Danijos Karalystės ordinas, įsteigtas 1464 m. Tai drambliosu bokštu ir važnyčiotoju ant nugaros formos ordinas, papuoštas brangiaisiais akmenimis,kabinamas ant žydros spalvos juostos. Šio ženklo gavėjui mirus, jis grąžinamasDanijos karališkajai kanceliarijai. Apdovanojimo ženklai atnaujinami, restauruojamiir vėl teikiami.Tarpukario Estijos Respublikos apdovanojimas – Baltosios žvaigždės ordinasbuvo įteiktas Prezidentui Antanui Smetonai 1938 m. Prezidentas Valdas Adamkus2004 m. gavo Baltosios žvaigždės ordino Grandinę (Valgetähe teenetemärgi kett),1Iki parodos Taikomosios dailės muziejuje Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimai buvoeksponuojami Lietuvos Respublikos Prezidentūroje 2004 m. spalio 4 d.–2005 m. kovo 11 d.Plačiau žr.: Andrijonienė Z., Pagarba Respublikos Prezidentui – pagarba Lietuvos valstybei,Numizmatika 4–5, Metraštis 2003–2004, Vilnius, 2006, p. 476–478.354

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosAlgirdas Brazauskas – Didįjį kryžių. Naujas Estijos apdovanojimas – Marijos žemėskryžiaus ordinas (Maarjamaa Risti teenetemärk) įsteigtas 1995 m. Jo aukščiausiąlaipsnį – Grandinę – taip pat galėjome pamatyti tarp abiejų Prezidentų apdovanojimų.Algirdui Brazauskui ji buvo įteikta 1997 m., Valdui Adamkui – 1999 m.Graikijos Respublikos Išganytojo ordinas (Basilikon tagma toi soteros), laikomasvienu gražiausių Europos apdovanojimo ženklų, įsteigtas 1829 m. Tai seniausias iš egzistuojančiųGraikijos ordinų. Per tiek metų ne kartą keitėsi ordino išvaizda bei statutas.Dabartinio averse, ant baltai emaliuoto Maltos kryžiaus esančiame medalione pavaizduotasKristus, apvade – auksinis įrašas graikų kalba: „Jūsų dešinėje rankoje, Dieve,galia ir garbė“. Pirmas ordino laipsnis – Didysis kryžius, skirtas tik užsienio valstybiųvadovams, Prezidentui Algirdui Brazauskui įteiktas 1997 m., Valdui Adamkui – 1999 m.Parodoje eksponuota ir Algirdui Brazauskui 1997 m. įteikta Atėnų miesto Nuopelnųgarbės Grandinė, įsteigta piliečiams, nusipelniusiems Graikijos sostinei, apdovanoti.Parodoje buvo galima išvysti ir pirmąjį 1998 m. Prezidentui Valdui Adamkui įteiktąužsienio valstybės apdovanojimą – Islandijos Respublikos Sakalo ordino Didįjį kryžių(Hin Íslenzka Fálkaorda). Šis ordinas buvo įsteigtas 1921 m., kai Islandija dar priklausėDanijos Karalystei. 1944 m. Islandijai tapus nepriklausoma šalimi, ordinas buvoreformuotas. Islandijos Sakalo ordino Didžiuoju kryžiumi 1932 m. buvo pagerbtasdiplomatas ir rašytojas Jurgis Savickis (1890–1952). Apdovanojimas kabinamas antnacionalinės Islandijos vėliavos spalvų juostos – mėlynos su raudonomis ir baltomisjuostelėmis pakraščiuose.Ispanijos Karalystės Izabelės Katalikės ordinu su grandine (Orden de Isabel la Católica)Prezidentą Valdą Adamkų Ispanijos Karalius Chuanas Karlas I (Juan Carlos I)apdovanojo 2005 m. Šalia eksponuotas ir šio ordino Didysis kryžius, įteiktas AlmaiAdamkienei. Ordiną šalį suvienijusiai Ispanijos karalienei Izabelei Kastilietei (1474–1504) pagerbti 1815 m. įsteigė Ferdinandas VII (1808 ir 1813–1833). Galėjome matyti irPrezidento gautus Ispanijos Kongreso ir Senato apdovanojimus – atminimo ženklus.Italijos Respublikos nuopelnų ordinas (Ordine al Merito Della Repubblica Italiana),įsteigtas 1951 m., pakeitė daugybę ordinų, panaikintų po Antrojo pasaulinio karo, tarpjų ir Italijos karūnos ordiną. Tai aukščiausias šiandieninis Italijos apdovanojimas. OrdinoGrandinė Prezidentui Algirdui Brazauskui įteikta 1997 m., Valdui Adamkui – 1999 m.2000 m. Prezidentas Valdas Adamkus buvo apdovanotas Kazachstano RespublikosDraugystės ordino (Орден „Достык“), įsteigto išskirtinai užsienio piliečiams pagerbti,Didžiuoju kryžiumi, kurio numeris 2.Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių ordinas (Triju Zvaigžņu ordenis) buvo įsteigtas1924 m., siekiant pagerbti Latvijos valstybės susikūrimą. Ženklo reverse iškaltaLatvijos nepriklausomybės data – 1919 11 18 ir ordino šūkis „Per aspera ad astra“ (‘Perkančias į žvaigždes’). Steigiant ordiną buvo perimti penki Garbės legiono ordino laipsniai.Pažymėtina, kad ordino miniatiūrose laipsniai neatsispindi. Prezidentas ValdasAdamkus 2001 m. buvo apdovanotas aukščiausiu šio ordino laipsniu – Grandine, prieškariometais ordino Grandinę buvo gavęs ir Prezidentas Antanas Smetona. PrezidentuiAlgirdui Brazauskui buvo įteiktas Trijų žvaigždžių ordino Didysis kryžius.Lenkijos Respublikos Baltojo erelio ordinas (Order Orła Białego) karaliaus AugustoII (1697–1706 ir 1709–1733) įsteigtas 1705 m. Ordino šūkis „Za Ojczyznę i Naród“355

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodos(‘Už Tėvynę ir tautą). 1918 m. atgavusi nepriklausomybę Lenkija po kelerių metų,1921-aisiais, ordiną atkūrė, jis tapo aukščiausiu valstybės apdovanojimu. Socializmometais Baltojo erelio ordinas buvo panaikintas, vėl atkurtas 1992 m. Ordinas teikiamastik Lenkijai ypatingai nusipelniusiems asmenims ir užsienio valstybių vadovams. PrezidentuiAlgirdui Brazauskui ordinas įteiktas 1996 m., Valdui Adamkui – 1999 m.Prezidentas Valdas Adamkus 1999 m. buvo pagerbtas Maltos Nuopelnų ordino,įsteigto 1916 m., Didžiuoju kryžiumi (Gran Croce pro Merito Melitensi), kuriuo apdovanojamitik valstybių vadovai.Norvegijos Karalystės aukščiausias apdovanojimas – Šventojo Olafo ordinas (SanctOlavs Orden) – vienas seniausių Norvegijos apdovanojimų, įsteigtas 1847 m. karaliausOskaro I (1844–1859). Ordinas pavadintas Norvegijos karaliaus Olafo (1015–1028),kuriam valdant šalis priėmė krikščionybę, vardu. Kryžiaus reverse – ordino šūkis „Retog Sanhed“ (‘Teisingumas ir tiesa’). Ordino Didysis kryžius Prezidentui Valdui Adamkuiįteiktas 1998 m. Prezidentui Algirdui Brazauskui 1998 m. įteiktas NorvegijosNuopelnų ordino (Fortjenstorden) Didysis kryžius – tai vienas naujausių, antras pagalrangą šalies apdovanojimas, 1985 m. įsteigtas Norvegijos valstybei nusipelniusiemsužsieniečiams pagerbti. Šiuo apdovanojimu yra pagerbta ir Alma Adamkienė, jis taippat eksponuotas parodoje. Kitaip nei Šv. Olafo ordino, po gavėjo mirties jo nereikiagrąžinti Norvegijos ordinų kanceliarijai.Portugalijos Respublikos Princo Henriko ordino (Ordem do Infante Dom Henrique)Didžiuoju kryžiumi Prezidentas Algirdas Brazauskas buvo pažymėtas 2003 m.Tai naujausias Portugalijos ordinas, įsteigtas 1960 m. Jis pavadintas Portugalijos princoHenriko (1394–1460), žymaus keliautojo, vadinto Henriku Jūrininku, vardu. Tai raudonasMaltos kryžius, kabinamas ant mėlynos, juodos ir baltos spalvų juostos. Ordinožvaigždėje įrašytas šūkis „Talant De Bie Faire“ (‘Sugebėjimas daryti darbus gerai’).Abu Prezidentai yra apdovanoti Prancūzijos Respublikos Garbės legiono ordino(L‘Ordre de la Légion d‘Honneur), laikomo solidžiausiu pasaulio apdovanojimu, Didžiuojukryžiumi. Tai pagrindinis šalies apdovanojimas, įsteigtas Napoleono 1802 m.Pagal šio ordino sistemą nustatyta daugumos pasaulio valstybių apdovanojimų gradacija:chevalier, officier, commandeur, grand officier, grand croix, Lietuvoje – Riterio, Karininko,Komandoro, Komandoro didysis ir Didysis kryžiai. Per ordino gyvavimo istorijąjuo buvo apdovanota daugiau kaip 110 000 asmenų. Prezidentui Algirdui BrazauskuiGarbės legiono ordinas įteiktas 1997 m., Valdui Adamkui – 2001 m. Antruoju pagalrangą Prancūzijos ordinu – Nuopelnų ordinu (L‘Ordre National du Mérite), įsteigtu1963 m., apdovanota apie 30 Lietuvos piliečių, tarp jų ir Alma Adamkienė. 2001 m. jaiįteiktas Garbės legiono Komandoro didysis kryžius taip pat eksponuotas parodoje.Rumunijos Respublikos Žvaigždės ordino Grandine (Ordinul Naţional „SteauaRomâniei“ în grad de Colan) Prezidentas Valdas Adamkus apdovanotas 2001 m. Apdovanojimas,įsteigtas 1881 m. karaliaus Karolio I (1881–1914), tarpukaryje laikytasvienu gražiausių Europos apdovanojimų.Iš Rusijos Federacijos apdovanojimų Prezidentas Valdas Adamkus 2002 m. yragavęs Šventojo apaštalo Andriejaus kryžių (Крест Андрея Первозванного). Tai apdovanojimas,kurį 1992 m. įsteigė nepolitinis visuomeninis fondas „Rusijos nacionalinėsšlovės centras“. Prezidentas Algirdas Brazauskas yra apdovanotas Maskvoskunigaikščio šventojo Danilo ordinu (Орден святого благоверного князя Даниила356

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosМосковского), įsteigtu 1988 m., pažymint Rusijos krikšto tūkstantmetį. Jį Prezidentuiįteikė Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksijus II per vizitą Lietuvoje 1997 m.Slovakijos Respublikos Baltojo dvigubo kryžiaus (Rad Bieleho dvojkríža) 1-ojolaipsnio ordinu Prezidentas Valdas Adamkus apdovanotas 2005 m. Apdovanojimas,įsteigtas 1994 m., gaminamas garsiojoje Kremnicos monetų kalykloje. Tai pirmasSlovakijos ordinas, įteiktas Lietuvos piliečiui, jis skirtas tik užsieniečiams.Abu Prezidentai yra apdovanoti Suomijos Respublikos Baltosios rožės ordinoDidžiuoju kryžiumi su grandine (Suomen Valkoisen Ruusun suurristi ketjuineen). Taivienas iš trijų šalies ordinų, kuriuos gauna kiekvienas išrinktas Suomijos prezidentas.Apdovanojimas įsteigtas 1919 m., susikūrus Suomijos valstybei; skirtas jai nusipelniusiemsciviliams ir kariškiams pažymėti.Prezidentas Algirdas Brazauskas 1995 m. yra gavęs Švedijos Serafimų ordiną (Serafimerorden).Tai aukščiausias Švedijos Karalystės apdovanojimas, turintis tik vienąlaipsnį, 1748 m. įsteigtas karaliaus Frederiko I (1720–1751).Aukščiausiu Ukrainos Respublikos apdovanojimu – Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojoaukščiausiuoju 1-ojo laipsnio ordinu (Орден князя Ярослава Мудрого,I ступеня), įsteigtu 1995 m. ir teikiamu tik užsienio valstybių vadovams, PrezidentasAlgirdas Brazauskas buvo pagerbtas 1996 m., Valdas Adamkus – 1998 m. Šio ordinošūkis „Išmintis, garbė, šlovė“.Urugvajaus Rytų Respublikos medalis (angl. Medal of the Oriental Republic ofUruguay) Prezidentui Algirdui Brazauskui įteiktas 1996 m.Prezidentas Valdas Adamkus 2002 m. pagerbtas dar vienu tik užsieniečiams skirtuapdovanojimu – Uzbekistano Respublikos ordinu „Už ypatingus nuopelnus“ (BuyukHizmatlari Uchun), kuris buvo įsteigtas 1996 m. ir gaminamas iš aukso.Prezidentas Algirdas Brazauskas yra gavęs keletą Venesuelos Respublikos apdovanojimų.Išvaduotojo ordino (Orden del Libertador) Grandinė jam įteikta 1996 m.Ordinas, įsteigtas 1854 m., pavadintas žymaus Pietų Amerikos karvedžio ir politiko SimonoBolivaro (1783–1830) vardu, dar žinomas kaip Išvaduotojo biusto ordinas (Ordendel Busto del Libertador). Apdovanojimas 1880 m. buvo reformuotas, o 1922 m. įgavodabartinį pavidalą. Taip pat eksponuoti Monago miesto ordinas „Jose Tadeo“ ir Sukrės(Sucre) miesto visuomenės ordinas „Edo Miranda“, įteikti Prezidentui 1996 m.Vengrijos Respublikos Nuopelnų ordino Didysis kryžius (Magyar KöztársaságiÉrdemrend Nagykeresztje) Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas 1999 m. Įsteigtas 1920-aisiais, tarpukaryje tai buvo iš esmės vienintelis valstybės apdovanojimas. 1946 m. jisbuvo panaikintas, 1991 m. atkurtas.Prezidento Algirdo Brazausko apdovanojimų ekspozicijos dalyje dar galėjome matytiir keletą nevalstybinių Lietuvos apdovanojimų – Lietuvos Respublikos Tarptautinioolimpinio komiteto apdovanojimą su grandine, atkurtą 2001 m., bei Tarptautinio liūtųklubo ordiną, įteiktą Prezidentui 1996 m.Parodą papildė fotografijos, kuriose užfiksuotos akimirkos iš apdovanojimų teikimoceremonijų.Parodą rengė Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijabei Prezidento Algirdo Brazausko žmona Kristina Brazauskienė. Parodoskuratoriai – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir MinistroPirmininko Algirdo Brazausko patarėjas 2002–2006 m. Vilius Kavaliauskas.357Rūta Kuodytė

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosMonetos ir banknotai ekslibryjeDruskininkų miesto muziejus, 2005 03 13–05 10Paroda buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 15 metų sukakčiai. Ją parengėTrakų istorijos muziejaus darbuotojai. Eksponuoti darbai iš IV tarptautinės ekslibrisųtrienalės-konkurso, vykusio Trakuose 1999 m. Konkurso tema – numizmatika.Druskininkuose buvo eksponuoti ekslibrisai, sukurti dailininkų iš Čekijos (VladimírHadomský, Vladimír Pechar), Italijos (Paola Ginepri), Jugoslavijos (Andruskó Karoly),Lenkijos (Paweł Drozd, Tadeusz Wacław Budynkiewicz, Krzysztof Kmieć), Lietuvos(Jolanta Galdikaitė), Ukrainos (Anatolij Sivak), taip pat Argentinos, Belgijos, Japonijos,Kroatijos, Meksikos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos (1 pav.), Taivano, Vokietijos irkitų šalių.1 pav. Vladislav Dereviannih (Aleksandrovskas, Permės sr., Rusija). Trakų istorijosmuziejaus ekslibrisas. 1999. Linoraižinys, 50 × 100 mm. Iš: Numismaticis. Parodoskatalogas. IV tarptautinė ekslibrisų trienalė-konkursas, Trakai, 1999, p. 21. M 1:1,5Spalvinga ir įvairi numizmatinių ekslibrisų panorama suteikė ne tik estetinį malonumą,bet ir praplėtė žinias apie pinigo istorinę kelionę per amžius iki šių dienų.Roma DusevičienėPasikeitimaiKlaipėdos galerija, 2005 04 28–05 19Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius, 2005 12 21–2006 01 15Jubiliejinėje Petro Gintalo 1 parodoje pristatyta ne vienerių metų kūryba: 51 medalisir plaketės, 18 konkursinių monetų eskizų, trys dešimtys eskizų, mažosios plastikoskūriniai, paveikslai, atlikti metalo technika: „Jonas Krizostomas Gintyla“ (2004, bronza,mišri technika), „Telšių mitai“ (1988, bronza), „Kompozicija V. Mačerniui atminti“(2005, bronza, juvelyrinis akmuo, plienas, gipsas, sidabras), „Žemaitija“ (2000, nikeliuotasvaris), „Be pavadinimo“ (1993, popierius, anglis), „Saulės palydėjimas“ (2002,varis, galvanoplastika), „Kompozicija“ (1974, bronza, ąžuolas), „Kelionė į Telšius“1Plačiau apie Petrą Gintalą žr. šio leidinio p. 315–334.358

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodos(kartu su R. Gilyte; 2002, bronza), „Bokštas“ (pozicija, opozicija; 2005, bronza, akmuo),kompozicija „Politiko suvenyrai“ (kartu su E. Čėjauskaite; bronza, 2005).Kitą parodos dalį sudarė medalininko sūnaus Vilniaus dailės akademijos leidyklosdailininko Martyno Gintalo videografika. Videofilme meniškai perteikiamas medaliokūrybos procesas: nuo idėjos, eskizo iki vaizdo metale.Parodos kuratorius – Petras Gintalas, parodą parėmė Lietuvos dailininkų sąjunga.Nuo 2006 m. balandžio 28 d. paroda („Pasikeitimai. Invazija į ponų kambarį“)eksponuojama Žemaičių muziejuje „Alka“.Parengta pagal: http://www.tddf.vda.lt/renginiai.php, 2006 01 13; Giedraitytė G., Metalopėdsakais per istoriją..., Klaipėda, 2005 06 01: http://www.durys.daily.lt/?lt=1117722292,žiūrėta 2007 03 15; Dailė 146/147, 2006: http://test.svs.lt/?Daile;Article(2018);print,žiūrėta 2007 03 15; Medalių galerijos informaciją, 2007 03 16.In memoriam LTLietuvos banko Kauno skyrius, 2005 05 18–2006 01 17Banko Operacijų salėje buvo eksponuotas Vilniaus dailės akademijos Kauno dailėsfakulteto Taikomosios dailės katedros magistrantės Giedrės Kriaučionytės iš vilnosnuveltas 2000 m. laidos 100 litų banknoto aversas. Tai magistro darbo „Technologinėsir meninės veltinio galimybės šiuolaikiniame mene“ praktinė dalis. 128 × 260 cm dydžiopaveikslas, kuriame, be Simono Daukanto portreto, pavaizduoti ir įrašai bei kitosbanknoto apsaugos priemonės, sukurtas per du mėnesius. Pasak autorės, litas netrukusKauno dailės fakulteto magistrantė Giedrė Kriaučionytė prie savo darbo –2000 m. laidos 100 litų banknoto averso, nuvelto iš vilnos. Lietuvos banko Kauno skyriausOperacijų salė, 2005 m. gegužės 18 d. Fot. Rolandas Ginaitis359

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodosbus numizmatinė vertybė, todėl norėta atskleisti lito – lietuviško banknoto – svarbą ir,naudojant tradicinę veltinio technologiją, netradiciškai jį įamžinti istorijoje.Darbas buvo eksponuojamas greta Lietuvos monetų ir popierinių pinigų ekspozicijos,nuo lapkričio 17 d. – greta parodos „Eurų monetų kilmė“ 1 .Parengta pagal: Kauno skyriuje – didelis 100 litų banknotas iš vilnos, Apie mus, 2005 gegužė,p. 1.Alfredo Vilbiko kolekcijaŠiaulių policijos ir visuomenės informacinis kabinetas-muziejus, 2005 06 14–29Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Šiaulių poskyrio 10-mečioproga buvęs pirmasis šio poskyrio pirmininkas Alfredas Vilbikas Šiaulių policijosmuziejuje (Aušros al. 19, Šiauliai) eksponavo proginių lietuviškų monetų kolekciją irpo Nepriklausomybės atkūrimo išleistus popierinius pinigus. Parodoje buvo eksponuotos25 proginės 1992–2006 m. monetos.A. Vilbikas yra Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas, buvęs Šiaulių miesto policijosvyriausiasis komisaras, policijos muziejaus įkūrėjas. Bukinistas, domisi istorija,kolekcionuoja jau 35 metus, turi surinkęs teisės žinynų kolekciją. 2005 m. išleido knygąŠiaulių apygardos teismų istorija (1915–1945; 1990–2004).Informaciją apie parodą Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus žiniatinkliosvetainėje yra paskelbęs Šiaulių m. poskyrio pirmininkas Arvydas Augas:http://www.ipa.lt/index.php?table=NEWS&id=371.Artūras ŠliavasLietuvos Respublikos garbės ženklai 1918–1940Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Kaunas, nuo 2005 07 052005 m. liepos 5 d. visuomenei atidarytoje Prezidentūroje įrengta NacionalinioM. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicija „Sugrįžtančios relikvijos“. Joje rodomiSmetonos laikų memorialiniai daiktai, meno kūriniai, baldai, istorinės nuotraukos,dokumentai, organizacijų vėliavų rinkinys, asmeniniai prezidentų Antano Smetonos(1874–1944), Kazio Griniaus daiktai (1866–1950) ir kt.Išskirtinę vietą ekspozicijoje užima Lietuvos valstybės apdovanojimai. 1940 m.Prezidentūroje saugotos Ordinų kanceliarijos garbės ženklų atsargos buvo perduotosVytauto Didžiojo kultūros muziejui (dab. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus).Parodos įvadiniame tekste rengėjai pasidžiaugė, kad lankytojams pateikiamos „išsaugotosir į savo buveinę pagaliau sugrįžusios Lietuvos nacionalinės kultūros vertybės“.Apdovanojimus parodai atrinko Numizmatikos skyriaus vadovė Janina Abdulskytė irrinkinių saugotojas Stanislovas Sajauskas, eksponavo muziejininkas Ignas Narbutas.1Apie parodą žr. šiame leidinyje p. 367–368.360

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodos1 pav. Lietuvos Respublikos garbės ženklų (1918–1940) paroda istorinėje LietuvosRespublikos Prezidentūroje Kaune. Fot. Dalia GrimalauskaitėDevyniose vitrinose eksponuojami valstybiniai ir kai kurių organizacijų apdovanojimai:apie 100 ordinų, medalių, garbės ženklų, apdovanojimų diplomų ir liudijimų,yra apdovanojimų miniatiūrų ir bandomųjų pavyzdžių, vitrinų apačioje suguldytos apdovanojimųdėžutės (1 pav.). Eksponatai labai geros būklės. Daugumos apdovanojimųrodomos abi pusės. Anotacijose lietuvių ir anglų kalbomis nurodytos apdovanojimųteikimo datos bei dailininkai. Parodoje nerasime gaisrininkų, skautų, jaunalietuviųapdovanojimo ženklų.Vyčio Kryžiui (įst. 1919) skirtos trys vitrinos (2 pav.): pirmosiose eksponuojamasdviejų rūšių Vyties Kryžius (su kalavijais ir be kalavijų, t. y. civilinis; teikti 1920–1927) ir Vyties Kryžiaus ordinas (1927–1930), trečioje – Vyčio Kryžiaus ordinas irVyčio Kryžius (1930–1940). Rodomas tik aversas. Parodoje galima pamatyti VytiesKryžiaus bandomąjį pavyzdį, sukurtą apie 1926 m., Vyties Kryžiaus be kalavijų irVyčio Kryžiaus (1930–1940) ordinų miniatiūras, apdovanojimo diplomo blanką(194(0) m.). Pažymėtina, kad ordinų autoriumi muziejininkai drąsiai įvardinodailininką Joną Juozą Burbą (1907–1952). Iki šiol ordinų autorystė buvo priskiriamaTadui Daugirdui (Astikas A., Lietuvos ordinai, medaliai, ženkleliai 1918–1940,Vilnius, 1993, p. 14) arba Jurgiui Taubei (Kavaliauskas V., Už nuopelnus Lietuvai:1918–1940 metų Lietuvos Respublikos ordinai ir medaliai = For Merits to Lithuania:Orders and Medals of the Republic of Lithuania 1918–1940, Vilnius, 2001, p. 29, 46).Dar visai neseniai muziejininkai patys abejojo J. J. Burbos autoryste (Mažieji Lietuvosistorijos paminklai. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos361

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodos2 pav. Vyčio Kryžiui skirtos trys pirmos vitrinos.Fot. Dalia Grimalauskaitėskyriaus rinkiniuose, aut. ir sud. J. Abdulskytė, S. Sajauskas, R. Verkelienė, Kaunas,1999, p. 104–109).Vytauto Didžiojo ordinas (įst. 1930, dail. J. J. Burba) eksponuojamas dviejosevitrinose. Pradžioje – 3–5-ojo laipsnio ordinai, ordino bandomasis pavyzdys (dail.Mstislavas Dobužinskis, 1929), trijų laipsnių ordino medaliai, ordino 3-iojo laipsniomedalio miniatiūra (3 pav.). Toliau – Vytauto Didžiojo ordino Aukso grandinė, 1-asisir 2-asis laipsniai, miniatiūra (4 pav.). Rodomas Juliui Stašėniui 1931 m. įteikto medalioliudijimas.Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas (įst. 1928, dail. Andrejus Lopuchinas)taip pat eksponuojamas dviejose vitrinose. Pirmoje – abiejų laidų (1928–1930,1930–1940) dviejų aukščiausių laipsnių ordinai, antros laidos miniatiūra (žr. 4 pav.),antroje – žemesnių laipsnių ordinai bei trijų laipsnių ordino medaliai (įst. 1930, dail.J. J. Burba), 3-iojo laipsnio medalio miniatiūra, apdovanojimo Didžiojo Lietuvoskunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu diplomas, išduotas Užsienio reikalųministerijos referentei Magdalenai Avietėnaitei 1928 m.Aštuntoje vitrinoje eksponuojami Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (įst. 1928,dail. Adomas Smetona), Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medalis (įst. 1928,362

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodos3 pav. Vitrinoje – Vytauto Didžiojo ordino bandomasis pavyzdys,3–5-ojo laipsnio ordinai, ordino medaliai, medalio miniatiūra, liudijimas.Fot. Dalia Grimalauskaitėdail. Juozas Zikaras), Lietuvos karo aviacijos garbės ženklas „Plieno sparnai“ (įst. 1932).Dviejų apdovanojimų: Kariuomenės pirmūnų medalio (įst. 1939, dail. J. Zikaras) ir Darbožvaigždės ordino (įst. 1939) – rodomi tik aversai. Paminėsime retą Lietuvos nepriklausomybės10-mečio medalio miniatiūrą. Taip pat svarbu pažymėti, kad Darbo žvaigždėsordino ir ordino medalio autoriumi įvardytas dailininkas J. J. Burba, kas iki tol buvonežinoma (Kavaliauskas 2001, p. 388) ar abejojama (Mažieji... 1999, p. 116–117 ).Paskutinėje vitrinoje – Žūstančių gelbėjimo kryžius (įst. 1930, dail. nežinomas),apdovanojimo diplomo blankas, Šaulių žvaigždės „Už narsumą“ (su kalavijais) ir „Užnuopelnus“, Šaulių žvaigždės medaliai (įst. 1930, 1939, dail. Petras Rimša), Šauliųžvaigždės su kalavijais bandomasis pavyzdys (1929), ordino be kalavijų miniatiūra,„Klaipėdos krašto atvadavimo medaliai“: bronziniai – sukilimo dalyviams, sidabrinis– rėmėjams (teikti 1925–1940 m., dail. Apolinaras Šimkūnas), apdovanojimodiplomas, įteiktas Antanui Žmuidzinavičiui 1936 m.Paroda istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje yra vienintelė ekspozicijaLietuvoje, kur galima visapusiškai susipažinti su Lietuvos Respublikos (1918–1940)valstybinių apdovanojimų sistema, jos raida, dizainu. Kiti muziejai negali pasigirti363

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodos4 pav. Vytauto Didžiojo ordino ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gediminoabiejų laidų aukščiausių laipsnių ordinai.Fot. Dalia Grimalauskaitėtokiomis kolekcijomis. Dažnai muziejų ir privačiuose rinkiniuose esantys apdovanojimaiyra be kaspinų arba su sudūlėjusiais, suplyšusiais, kartais – pakeistais naujaisir neatitinkančiais originalo. Be to, apdovanojimų kaspinai, liudijimai neatsparūsšviesai, greitai blunka. Susidūrusieji su tekstilės ir popieriaus eksponavimu žino,kaip apdairiai reikia parinkti eksponavimo laiką, vietą ir apšvietimą. Gali būti, kadapdovanojimų ekspozicija nebus pastovi, todėl siūlome pasinaudoti proga ir aplankytiparodą.Kita medalio pusėŽemaičių muziejus „Alka“, 2005 08 31–09 18Dalia GrimalauskaitėParodoje buvo eksponuoti XXI Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje Telšiuose 1 sukurtimedaliai. Vieni menininkai rodė jau užbaigtus darbus, kiti – gipsinius pradėtų1Apie stovyklą plačiau žr. šiame leidinyje p. 385.364

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodoskurti medalių modelius. Iš viso parodoje eksponuoti 87 medaliai, stovyklos dailininkoMartyno Gintalo šia proga sukurti plakatai, nuotraukos iš stovyklos gyvenimo.Per parodos atidarymą dalyvius pasveikino Telšių apskrities, savivaldybės vadovai,Lietuvos dailininkų sąjungos Medalininkų sekcijos pirmininkas ir Tarptautinėsmedalininkų federacijos (Fédération Internationale de la Médaille) atstovas LietuvojeAntanas Olbutas.Stovyklą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, Telšių apskritiesadministracija, Telšių rajono savivaldybė, Augustino Baltmiškio firma „Spaudoslankas“, Telšių rajono vyr. architektas Algirdas Žebrauskas, Lietuvos Respublikoskultūros ministerijos stipendininkai Petras Gintalas, Antanas Olbutas, RomualdasInčirauskas.Zita DargaitėMedaliai FIDEM 1990–2005Šv. Jono gatvės galerija, 2005 10 26–11 13Parodoje pristatyti Tarptautinės medalininkų federacijos (FIDEM) parodose nuo1990 iki 2005 m. eksponuoti lietuvių dailininkų kūriniai. Per parodos atidarymą autoriaidalijosi tarptautiniuose renginiuose įgyta patirtimi, suteikė išsamios informacijos apiemedalininkystės padėtį pasaulyje. Lankytojai galėjo susipažinti su medalininkų darbais išįvairios medžiagos, kurių eksponuota apie 50. Parodos kuratorius – Lietuvos dailininkųsąjungos ir FIDEM narys bei šios organizacijos atstovas Lietuvoje Antanas Olbutas.Parodoje eksponuoti medaliai:SAULIUS BERTULIS: Taip ir ne, 2000; Medalio menas Lietuvoje, 2001.DANIUS DRULYS: Šauksmas, 2002; Lietuviškos spaudos atgavimo 100 metųjubiliejus, 2004; Keleivinio kelto „Estonia“ 10 metų žūties sukakčiai paminėti, 2004;Japonijos diplomatas S. H. Sugihara, 2005; Kleopatra, 2005.EDMUNDAS FRĖJUS: Bottomless Source of Memory, 2005; The History of thePast, 2005.PETRAS GINTALAS: Kompozicija 2000; Rekviem (žinutė), Rekviem (berniukas),2002; Tebūnie. Triptikas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, 2002.ROMUALDAS INČIRAUSKAS: Klaipėda, 2002; Elizaras Gordonas, 2003; FIDEMXXIX, 2004; Antroji medalio pusė, 2005; Piliečių santaika – miestų tvirtovė. Telšiams555, 2005.ROMUALDAS INČIRAUSKAS ir MARTYNAS GINTALAS: Medalininkų gestai,2005.TAMARA JANOVA: Pranciškus Smuglevičius, 1989; Stalinizmo aukoms atminti,1992; Vilnius – 1323, 2000; Sausio 13-osios aukoms atminti, 2001; Telšių savivaldosprivilegija 1791, 2001.ALOYZAS JANUŠAUSKAS: Lituanika, 1983.JUOZAS KALINAUSKAS: Karalius Mindaugas, 2003; Karalienė Morta, 2004.GEDIMINAS KARALIUS: Danielius Vaitelis, 1999; Vincas Krėvė, 2002.VYTAUTAS MOCKAITIS: Jurgis Dobkevičius – lėktuvų konstruktorius, 2000;Europos Sąjunga, 2003; Žemaitija kelyje į Europos Sąjungą, 2003; Lietuvos laisvės365

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. Parodosarmijai, 2004; Okupacijos ir genocido diena 06 15, 2005; Žemės diena, 2005; ŽudynėsRaseiniuose 1941 06 24/25, 2005.ANTANAS OLBUTAS: Amsterdamas, 1998; Lodewijk van Ulden. FIDEM XXVI,1998; Masaharu Kakitzubo, 2000; Valerijonas Jucys, 2000.PETRAS REPŠYS: Netimero krikštas, 2001; Bandymas atvaizduoti Justį, 2003;Bandymas atvaizduoti Mikutį, 2003; Bandymas atvaizduoti Pelį, 2003; Julijus Slovackis,2004.ELENA TAUJANSKAITĖ: Tėvas Stanislovas, 2002; Filomena, 2003; Drąsutė.Budrienė, 2003; Nastas, 2003.SKAISTĖ JŪRATĖ ŽILIENĖ: Padre Pio da Pietrelcina, 1995.Regina RazaliūnaitėMokytojos Valerijos Baršauskienės sportinių apdovanojimų parodaPasvalio krašto muziejus, 2005 11 05–12 05Pasvalietė pradinių klasių mokytoja Valerija Baršauskienė (1950–2004) – sportininkė,sveiko gyvenimo būdo propaguotoja, daugelio ilgų nuotolių bėgimo varžybųorganizatorė, nugalėtoja ir prizininkė. Dalyvavo Pasvalio bėgimo mėgėjų ir sveikosgyvensenos klubo „Vėtra“veikloje, kiekvieną rytąnubėgdavo iki 18 kilometrųir aktyviai dalyvavo masinėsežiemos maudynėse„Palangos ruoniai“.Parodoje buvo eksponuojamivaržybose laimėtiV. Baršauskienės medaliai,taurės, diplomai. Jie parsivežtiiš bėgimų, vykusiųmūsų šalyje: Panevėžyje,Pakruojyje, Klaipėdoje,Nidoje, Gargžduose,Anykščiuose, Šiauliuose,Mažeikiuose, taip pat kaimyninėjeLatvijoje. Išskirtinęvietą užėmė Tarptautinioolimpinio komitetoprezidento Juano Antonio Samarancho bei Pasaulinės lengvosios atletikos mėgėjųfederacijos padėkos raštai.Parodos ekspoziciją sudarė keliasdešimt diplomų ir gairelių, kone dvidešimt taurių.Reikšmingą vietą užėmė 36 moliniai medaliai. Jie parsivežti iš tradicinių bėgimovaržybų: Naujametinio bėgimo (9 vnt.), Bėgimo aplink Želvos ežerą (6 vnt.), Bėgimoaplink Nidą (5 vnt.), Žuvusiems už Lietuvos laisvę (4 vnt.) ir kt.366

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosKita numizmatus dominanti parodos dalis – metaliniai apdovanojimo medaliai.Jų eksponuota 33. Dalyvaudama ilgų nuotolių bėgimo varžybose, V. Baršauskienėlaimėjo prizines vietas Klaipėdos, Pasvalio maratonuose, MAXIMA taurės varžybose,tradiciniuose bėgimuose aplink Zaraso ežerą, aplink Nidą, Naujametiniame bėgime,bėgimo mėgėjų sąskrydžiuose Palangoje. 2000 m. sportininkė nugalėjo festivalyje„Sportas visiems“, 2001-aisiais šventė pergales bėgime Trakai–Vilnius, Rozalimas–Pakruojis,ne sykį laimėjo bėgimą Anykščiai–Puntuko akmuo, tradicinį Romo Bernotoorganizuojamą bėgimą, skirtą Sausio 13-osios aukoms atminti. 1996 m. dalyvavoBaltijos karinio laivyno surengtose varžybose, skirtose Rusijos laivyno 300-osiomsmetinėms, 1998 m. Jelgavos (Latvija) kūno kultūros ir sporto draugijos varžyboseužėmė trečiąją vietą, o supermaratono (50 km) trasoje Jūrmaloje buvo antra. Tai tikmaža dalis sportininkės laimėjimų ir medalių iš parodoje eksponuotos kolekcijos. Rodytasįdomus Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento solidus geltono metalomedalis su užrašu LIETUVOS ČEMPIONATAS. Taip pat masyvus geltono metalomedalis PRISIMINK EMILĮ, skirtas žinomo panevėžiečio sportininko, žurnalistoEmilio Augustino (1966–1997) garbei surengto penktojo bėgimo Paįstrys–Panevėžysprizininkui.Netikėta V. Baršauskienės mirtis paliko daug neaiškumų šia kilnia asmenybe irjos pasiekimais besidomintiems žmonėms. Didelė dalis taurių ir medalių neturi įrašų,todėl sunku pasakyti, kokiose varžybose ir už kokius laimėjimus jie gauti. Pati sportininkėjų neregistravo. Kol kas V. Baršauskienės apdovanojimų kolekcija Pasvalio kraštomuziejuje buvo demonstruojama tik laikinai. Tačiau tikimės, jog ateityje muziejui teksgarbė saugoti šį įspūdingą palikimą ir jis papildys nuolatinę ekspoziciją.Gražvydas BalčiūnaitisEurų monetų kilmėLietuvos banko Kauno skyrius, 2005 11 17–2006 01 17Parodą „Eurų monetų kilmė“ Lietuvos banko Kauno skyriuje (Maironio g. 25,Kaunas) surengė Lietuvos bankas kartu su Europos Komisija. Tai vienas iš bendrųžingsnių siekiant supažindinti visuomenę su eurų monetomis, suteikti daugiau žiniųapie bendrą Europos valiutą ir sudaryti sąlygas tinkamai pasiruošti euro įvedimui.Parodoje rodyta, kaip buvo pasirinktas eurų monetų bendrosios bei nacionalinėspusių dizainas ir išrinktas euro simbolis. Eksponuotos euro zonai priklausančių valstybiųišleistos eurų monetos, pateikta informacijos apie Lietuvos ir kitų būsimos eurozonos šalių pasiruošimą eurų monetų gamybai. Pirmą kartą viešai rodyti eurų monetųsu Vyčio simboliu technologiniai pavyzdžiai, kuriuos nukaldino valstybės įmonė Lietuvosmonetų kalykla (Vilnius), besiruošianti nacionalinių eurų monetų kaldinimui.Eurų monetas su savo nacionaline puse Lietuva išleis į apyvartą įvedusi eurą.Pagrindines parodos idėjas pristatė per parodos atidarymą kalbėjęs EuroposKomisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato generalinio direktoriauspavaduotojas Hervé Carre. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikosfinansų ministerijos sekretorius Giedrius Rimša, kiti svečiai. Lietuvos banko valdybos367

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosEuropos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato generalinio direktoriauspavaduotojas Hervé Carre ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinasatidaro parodą. Lietuvos banko Kauno skyrius, 2005 m. lapkričio 17 d.Fot. Rolandas Ginaitispirmininkas Reinoldijus Šarkinas išreiškė viltį, kad paroda prisidės prie euro populiarinimošalyje.Paroda surengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos Partnerystėssusitarimą dėl visuomenės informavimo ir komunikacijos kampanijos apie euroįvedimą organizavimo, pasirašytą Briuselyje 2005 m. lapkričio 8 d.Informacija apie parodą ir kvietimai ją aplankyti buvo išsiųsti visoms Lietuvosšvietimo įstaigoms, informacija pateikta žiniasklaidoje.Parengta pagal: http://www.lb.lt/lt/muziejus/renginiai_euromon.html#start, žiūrėta2007 02 27; http://www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2F54FD826C9556197EC22570B300341463, žiūrėta 2007 02 27.Pinigai tapybojeARTima galerija, Vilnius, 2005 12 08–31Ką reiškia pinigai kiekvienam iš mūsų? Į šį klausimą skirtingai atsakytų bankininkas,eilinis vartotojas ir menininkas. Lietuvos finansų mokslo kūrėjas Vladas368

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosJurgutis yra rašęs: ,,Pinigai – tai veidrodis,kuriame visuomet teisingai galima pamatytivisą ekonominę bei politinę krašto padėtį“(Jurgutis V., Pinigai, Vilnius, 1996, p. 213).Paprastam vartotojui pinigai yra kasdienėpriemonė bent minimaliems pragyvenimoporeikiams patenkinti. O kas yra pinigaimenininkui? Savo pinigų vizijas menininkaipademonstravo parodoje ,,Pinigai tapyboje“.Parodą surengė Lietuvos banko muziejausvedėjas Vidmantas Laurinavičius.Į Lietuvos banko muziejaus kvietimą pavaizduotipinigus mene atsiliepė ValentinasAntanavičius, Algirdas Griškevičius, VygantasPaukštė, Giedrius Jonaitis, Paulius Juška,Klaudijus Petrulis, Jūratė Mykolaitytė, KarinaMatiukienė, Bronius Gražys, Jūratė Bogdanavičiūtė,Gintaras Palemonas Janonis,Valensas Jarmuševičius, Gintaras Kraujelis,Ramunė Ruzaitė ir Linas Cicėnas.Dailininkai pristatė daugiau kaip 30darbų, kuriuose pinigai tapo pagrindiniukūrybos objektu, netikėtų meninių ieškojimųpriemone. Parodos atidarymo dienąlankytojai žengė per „kalbantį“ kilimą,skaičiuojantį savo ir kitų santaupas. Šiągarsinę kompoziciją pinigų tema sukūrėkompozitorius Antanas Jasenka. Parodosakcentu tapo K. Petrulio drobė ,,Pinigai“(2005), kurioje menininkas užfiksavo euro,Leidinys Pinigai tapyboje = Money inPainting = Geld in der Malerei.Parodos katalogas,[sud. Vidmantas Laurinavičius],Vilnius: Lietuvos bankas, 2005, 40 p.,289,5 × 158 mmateinančio pakeisti litą, nuojautą. Per parodos atidarymą dalyvius pasveikinęs Lietuvosbanko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pažymėjo, kad daugelispaveikslų, vaizduojančių litą, gali būti svarbūs Lietuvos istorijai.Parodos pavadinimas daugiau sąlyginis. Tarp pateiktų darbų buvo J. Bogdanavičiūtėskompozicijos iš lietuviškų centų, sukurtos mišria technika, V. Antanavičiausir G. Jonaičio asambliažai, K. Matiukienės ,,Žemėlapis“ (2005), sukurtas panaudojusoriginalią kamšytinio veltinio techniką, o ,,Rizikos valdymas“ (2005) – koliažą, klijuotąfanerą ir veltinį. Šalia profesionalių menininkų pirmąjį darbą pristatė ir studentėR. Ruzaitė, savo gobeleną pavadinusi ,,Neidentifikuoti pinigai“ (2005). Aktyviausiaipasirodė B. Gražys, išeksponavęs keturis paveikslus: „Parketas“ (2003), „Tapetai irliemenė“, „Autoportretas už sienos“ (2004), „Šalikas“ (2005). Į viduramžius lankytojųmintis nukėlė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato V. Antanavičiaus,,Ciesoriaus denaras pagal Ticianą“ (2005).369

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5Kronika. ParodosParodos atidarymui išleistas parodos katalogas (lietuvių, anglų, vokiečių k., tiražas3000 egz., 28 il.). Apžvalginio straipsnio autorė Diana Raudonienė, dailininkas AlvydasLadyga. Spausdino UAB „Baltijos kopija“. Kataloge 14 dailininkų, dalyvavusiųparodoje, pristato po vieną darbą pinigų tema, pateikia trumpą savo biografiją irnusako požiūrį į kūrybą.Paroda atskleidė, kad pinigų tema yra neišsemiamas klodas menininkų fantazijaipasireikšti. Po parodos dalį darbų įsigijo Lietuvos bankas.Vincas Ruzas370