Image - Lietuvos nacionalinis muziejus

NUMIZMATIKA 4–5 

Metraðtis 2003–2004 

Straipsniai 

Medalininkystë ir faleristika 

Regina Razaliûnaitë 

XVIII–XX a. ÐVÈ. MERGELËS MARIJOS 

ATVAIZDØ KARÛNAVIMO MEDALIUKAI 

LIETUVOS NACIONALINIAME MUZIEJUJE 

Karûnavimo medaliukai – vieni vertingiausiø ir ádomiausiø religinio 

pobûdþio medaliukø, kuriuose áamþinti svarbûs su Baþnyèios istorija susijæ 

ávykiai. Jie skirti stebuklingø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdø (paveikslø 

ar skulptûrø) karûnavimui atminti. Karûna, kuria karûnuojami stebuklingi 

atvaizdai, kaip dieviðkumo ir amþinybës þenklas naudojama krikðèioniðkoje 

simbolikoje nuo seniausiø laikø. Seniausia karûnuota Dievo 

Motinos statula, priskiriama VII a., yra Ðv. Agnietës baþnyèioje Romoje. 

Pirmàjá stebuklingà Ðvè. Mergelës Marijos paveikslà Romos Ðv. Petro 

bazilikoje auksinëmis karûnomis, puoðtomis deimantais, 732 m. vainikavo 

popieþius Grigalius III (731–741). Iki XIV a., kada Ðvè. Mergelës Marijos 

atvaizdø karûnavimas tapo daþnesnis ir ágavo tradicines formas 1 , jie 

karûnuoti retai. Tridento Baþnyèios susirinkimui (1545–1563) patvirtinus 

tradiciná Baþnyèios mokymà apie atvaizdø gerbimà, jis bene ryðkiausiai 

atsispindëjo malonëmis garsëjanèiø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdø kulte. 

Dievo Motinos kultui nemaþà dëmesá skyrë kontrreformacijos sàjûdis 

ir Baþnyèios reforma, todël mokymas apie Ðvè. Mergelæ Marijà po 

Tridento susirinkimo plëtojosi. Nuo XVI a. II pusës viduramþiais labai 

populiarø Marijos – Dangaus Karalienës – kultà pakeitë Marijos – Motinos 

ir Mergelës – kultas, tapæs viso katalikiðkojo kulto centru (Vaiðvilaitë 

2005, p. 126). Svarbi Ðvè. Mergelës Marijos kulto platinimo forma 

buvo brolijos. Iðkilmingo Dievo Motinos atvaizdø karûnavimo pradininkas 

buvo kapucinas Girolamo Paulucci (1552–1620) ið Forlio, misionierius, 

misijø keliones baigdavæs Ðvè. Mergelës Marijos paveikslø 

karûnavimu. 1636 m. liepos 3 d. grafas Alessandro Sforza Pallavicini, 

1 

Esene Vokietijoje, Boerglume Ðvedijoje (Q: What is… 2006). 

53



Straipsniai. Medalininkystë ir faleristika 

Vatikano kapitulos dekanas, siekdamas stiprinti Ðvè. Dievo Motinos kultà, 

testamentu Vatikane ásteigë specialø fondà (Baranowski 2002, s. 197). 

Jo lëðomis gamintos auksinës karûnos, skirtos popieþiaus patvirtintiems 

stebuklingiems Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdams vainikuoti. Remiantis 

ðiuo testamentu turëjo bûti karûnuojami tiek Romos, tiek viso katalikiðkojo 

pasaulio ðventi atvaizdai. Vatikano kapitula sudarë taisykles ir karûnavimo 

iðkilmiø ceremonialà. Paveikslo (ar skulptûros) iðkilmingo karûnavimo 

sàlyga – kad jis bûtø nuo seno garbinamas, garsëtø stebuklais 

ir þadintø tikinèiøjø pamaldumà. Visa tai turi paliudyti vietos vyskupas, 

praðantis paveikslà karûnuoti. Iðkilmingam Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdo 

vainikavimui reikalingas popieþiaus leidimas, nes jam garbinti buvo 

skiriami specialûs atlaidai, apeigos atliekamos laikantis Vatikano kapitulos 

nustatytos tvarkos. Popieþius, gavæs praðymà karûnuoti paveikslà, 

perduoda já Vatikano kapitulai. Vatikano kapitula, patenkindama praðymà, 

iðleidþia popieþiaus bulæ, kurioje nurodoma karûnavimo diena ir 

karûnuotojas (paprastai vietos vyskupas). Ðiai progai paþymëti gaminti 

medaliukai su karûnuotu Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdu. Medaliukai su 

karûnuotu Dievo Motinos atvaizdu gaminti ir karûnavimo iðkilmëms atminti. 

Juos paprastai uþsakydavo Vatikano kapitula arba delegacijos 

nariai, pateikæ praðymus dël stebuklingo atvaizdo karûnavimo, arba 

karûnuojamo paveikslo baþnyèios klebonas. Ðie popieþiaus paðventinti 

medaliukai per karûnavimo iðkilmes dalyti susirinkusiems maldininkams, 

suteikiant juos neðiojantiems asmenims visuotinius atlaidus. Su laiku tai 

tapo neatskiriama stebuklingø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdø karûnavimo 

ceremonialo dalis. Kartais, trûkstant lëðø ar dël kitø prieþasèiø, karûnuojant 

malonëmis garsius atvaizdus medaliukai nebuvo gaminami arba 

gaminti vëliau, minint jø karûnavimo jubiliejus bei kitomis progomis. 

XVIII a. dar nebuvo galutinai nusistovëjusios karûnavimo medaliukø 

gamybos taisyklës, tikslus tiraþas bei ikonografija. Jie daþniausiai gaminti 

apvalûs, reèiau ovalûs su àsele (arba be jos). Ankstyvieji karûnavimo medaliukai 

àseliø neturëjo, todël kartais juose bûdavo iðkalamos skylutës, 

kad bûtø galima juos neðioti pasikabinus ant kaklo. Vëliau, pradëjus 

medaliukus gaminti su àselëmis, jos bûdavo iðliejamos kartu su medaliuku. 

Padarius liejimo formà, metalà á jà supildavo per àselæ. Kartais 

medaliukà apjuosdavo lankeliu, kurio virðuje bûdavo pritaisoma àselë 

(Ruzas 2004, p. 42). XVIII a. karûnavimo medaliukai gaminti Romoje – 

daugelyje jø yra uþraðas ROMA – ir turëjo lotyniðkus áraðus. Juose nëra 

meistrø inicialø, todël juos sunku priskirti konkreèiam medalininkui. 

Kai kurie jø nukaldinti mëgdþiojant garsios Hameraniø, 1605–1807 m. 

54


XVIII–XX a. ÐVÈ. MERGELËS MARIJOS ATVAIZDØ KARÛNAVIMO 

MEDALIUKAI LIETUVOS NACIONALINIAME MUZIEJUJE 

buvusiø popieþiø medalininkais (Thurston 2003), ðeimos atstovo Giovannio 

Hameranio, dirbusio XVII–XVIII a. sandûroje, atlikimo stiliø. 

Ðiam medalininkui bûdingas reljefo ðvelnumas ir atitinkamas medaliø 

kaldinimo metodas (Nestorowicz 1997, s. 18). Vëlesni XIX–XX a. karûnavimo 

medaliukai paprastai gaminti vietos meistrø, antai Lietuvoje randami 

Lenkijos ar Lietuvos meistrø darbai su lenkiðkais áraðais. 

Karûnavimo medaliukai su Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdu veikë 

ávairiø Dievo Motinos ikonografiniø tipø kulto stiprëjimà bei jø plitimà. 

Todël jie svarbûs ne tik kaip viena ið medalininkystës tyrinëjimo 

srièiø, bet ir vertingi pamaldumo istorijos studijoms bei atskirø malonëmis 

garsëjanèiø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdø istorijai. 

Pirmàsias þinias apie XVIII a. karûnavimo medaliukus, skirtus Vilniaus 

Ðv. Mykolo baþnyèios Dievo Motinos paveikslo karûnavimui 

1750 m. spalio 6–8 d. paþymëti, randame toms iðkilmëms atminti skirtoje 

knygoje (Korona... 1751). Berdièevo baþnyèios stebuklingo Ðvè. Mergelës 

Marijos paveikslo karûnavimo iðkilmes, vykusias 1756 m. liepos 16 d., ir 

joms atminti skirtus medaliukus apraðë tø iðkilmiø dalyvis karmelitas 

Grzegorzas Trzeúniewskis (Trzeúniewski 1764). Ðios knygos saugomos Lietuvos 

mokslø akademijos bibliotekos Retø spaudiniø skyriuje. 

Daugiau apie XVIII a. karûnavimo medaliukus suþinome ið Lenkijos 

tyrinëtojø ir kolekcininkø publikuotø medaliø ir medaliukø rinkiniø, kurie 

Lenkijoje pasirodë XIX a. I pusëje. Feliksas Bentkowskis (1781–1852) 

1830 m. iðleistame kataloge paskelbë penkiolika medaliukø, skirtø stebuklingø 

Ðvè. Mergelës Marijos paveikslø karûnavimui atminti. Du ðio autoriaus 

apraðyti medaliukai buvo Ignaco Zagurskio, gyvenusio Varðuvoje, 

kolekcijoje, kiti du – kunigaikðèio Henryko Lubomirskio kolekcijoje. Likusieji 

vienuolika saugoti Varðuvos universiteto numizmatikos rinkinyje. 

Tarp pastarøjø buvo 1750 m. Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios Ðvè. Dievo 

Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1849 m. Tymoteuszas Lipiñskis 

(1797–1856) apraðë dvideðimt vienà karûnavimo medaliukà (koronatki) 

ir pateikë jø pieðinius (Lipiñski 1849). Pasak T. Lipiñskio, kadangi 

popieþiaus paskelbtu nutarimu neðiojantiems ðiuos medaliukus buvo suteikiami 

visuotiniai atlaidai, daugelis su jais laidoti; todël ilgainiui jie tapo 

reti. T. Lipiñskio publikacija buvo pirmas toks darbas Lenkijoje, jo dëka 

susidomëta ðio pobûdþio medaliukais (Mækicki 1910, s. 69). Numizmato 

Emerico Hutten-Czapskio (1828–1896) kolekcijoje, kuri saugoma Nacionaliniame 

muziejuje Krokuvoje (NMK), buvo labai reti 1730 m. Þirovièiø 

ir 1756 m. Bialynièiø bei du 1750 m. Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios 

Ðvè. Mergelës Marijos paveikslø karûnavimui skirti medaliukai. Didþiausià 

55




XIX a. religiniø medaliukø kolekcijà (apie 1500) surinko ir jos katalogà 

parengë Teofilis Rewoliñskis (1821–1899; Rewoliñski 1887). Pasirodþius 

katalogui imta intensyviau tyrinëti baþnytinæ numizmatikà, taèiau daugiau 

tokio pobûdþio bei apimties su Lietuva ir Lenkija susijusiø medaliukø 

katalogø iðleista nebuvo. 

Nemaþai XVIII a. karûnavimo medaliukø publikuota XIX a. pabaigos 

ir XX a. pradþios periodikoje: Wiadomoúci numizmatyczno-archeologiczne 

(Kosieradzki 1911a, s. 79; Kosieradzki 1911b, s. 44; Kosieradzki 1911c, 

s. 79; Kosieradzki 1911d, s. 44–45; Kosieradzki 1912a, s. 111; Kosieradzki 

1912b, s. 30; Matki..., 1892, s. 373–374; Medaliki..., 1910, s. 195–196; Mækicki 

1910, s. 69; Nieznane..., 1910, s. 195–196; Kozubowski 1912, s. 158–159; 

s. 173–175), Zapiski numizmatyczne (Farmanowicz 1926, s. 38–40), Przæglàd 

bibliograficzno-archeologiczny (Baràcz 1881, s. 212–213), Biesiada Literacka 

(Mækicki 1910, s. 275–276). Periodikoje aptariami ávairûs Ðvè. Mergelës 

Marijos atvaizdø karûnavimo medaliukai: Podkamieno Dievo Motinos, karûnuotos 

1727 m., Lvovo – 1751 m., Lankovo – 1752 m., Berdièevo – 

1756 m., Pðemislio – 1762 m., Tursko – 1775 m., Mendziþeèo (Miædzyrzecka) 

– 1779 m. ir kiti. Bene daugiausia dëmesio ðiose publikacijose skirta 

medaliukams, skirtiems antrajam Èenstakavos Dievo Motinos paveikslo 

karûnavimui 1910 m. atminti. Daugelis ðiø straipsniø vertingi tuo, kad juose 

aptariami XVIII a. medaliukai publikuojami pirmà kartà, nes á ankstesniø 

religiniø medaliukø katalogus átraukti nebuvo. Lenkø numizmatas 

Zbigniewas Nestorowiczius supaþindina su Ðvè. Dievo Motinos paveikslø 

karûnavimo tradicijomis, susiklosèiusiomis dar viduramþiais, ir aptaria 

XVIII a. karûnavimo medaliukus, kuriuos priklausomai nuo to, kokiai progai 

jie skirti, skirsto á tris grupes (Nestorowicz 1997, s. 16–22). Iðsamiau su 

Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo 

istorija ir su vienu ðiai progai atminti skirtu medaliuku supaþindina 

Vincas Ruzas (Ruzas 1993, p. 1). Kitame straipsnyje minëtasis autorius pirmà 

kartà numizmatiniu aspektu ið bendro Lenkijos ir Lietuvos Didþiosios 

Kunigaikðtystës XVIII a. religiniø medaliukø palikimo iðskyrë dvideðimt aðtuonis 

su LDK susijusius medaliukus. Publikacijoje aptariama dvylika 

Ðvè. Mergelës Marijos paveikslø karûnavimo medaliukø: vienas Þirovicø, 

po keturis Vilniaus Ðv. Mykolo ir Bialynièiø ir trys Berdièevo baþnyèios (Ruzas 

2004, p. 41–75). 

Ðiame straipsnyje aptariami 45 karûnavimo medaliukai, esantys Lietuvos 

nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus religiniø medaliukø 

rinkinyje. Priklausomai nuo to, kokiai progai skirti, jie iðskiriami 

56




á tris grupes (1 lentelë). Straipsnio gale pateikiamas medaliukø katalogas, 

nuorodos á kurá duodamos tekste: kat. Nr. 

1 lentelë. Lietuvos nacionalinio muziejaus Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdø 

karûnavimo medaliukø tipai ir chronologija 

Eil. Karûnavimo Vietovë Karûnavimo Iðleidimo Inventoriaus 

Nr. medaliukai metai metai numeris 

I. Skirti popieþiaus bulei, Bialynièiø 1756 1756 M 663, M 738, M 2758 

leidþianèiai karûnuoti 

stebuklingà Ðvè. Mergelës Krokuvos 1764 1764 M 650 (XIX a. kopija) 

Marijos atvaizdà, atminti 

II. Susijæ su stebuklingo Sokalo 1724 1724 M 8241 

Ðvè. Mergelës Marijos 

atvaizdo karûnavimo Vilniaus Ðv. Mykolo 1750 1750 M 8244, M 1365 

iðkilmëmis 

baþnyèios (Sapiegø) 

Lankovo 1752 1752 M 637 

(Ùàki Bratjañskie) 

Leþaisko 1752 1752 M 8240 

Berdièevo (1-ajam 1756 1756 M 2911 

karûnavimui atminti) 

Poèiajevo 1773 1773 M 8242 (XIX a. II pusës kopija) 

Berdièevo (2-ajam 1854 1854 M 2492 

karûnavimui atminti) 

Krokuvos 1883 1883 M 8239, M 8608 

Dzikovo 1904 1904 M 464 

Èenstakavos (2-ajam 1910 1910 M 348, M 543, M 661, M 1374, 

karûnavimui atminti) M 1375, M 1390, M 8243 

Auðros Vartø 1927 1927 M 383, M 395, M 511, 

M 511 (d), M 512, M 519, 

M 1399, M 1402, M 8245, 

M 8246, KR 1808, MP 8498/5 

III. Iðleisti po stebuklingo Jaroslavo 1755 XIX a. M 466 

Ðvè. Mergelës Marijos 

atvaizdo karûnavimo Berdièevo (1-ajam 1756 XIX a. M 445, M 446, IM 13503, 

karûnavimui atminti) GRD 57684 

Mednevico 1767 1907 M 554 

Letièevo 1778 XIX a. M 372, M 459, M 577, 

GRD 57685, GRD 57686 

57




I. Medaliukai, skirti popieþiaus bulei, leidþianèiai karûnuoti stebuklingà 

Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdà, atminti. Ðiai progai skirtø medaliukø averse 

vaizduojama karûnuota Ðvè. Mergelë Marija arba karûna ir nurodoma 

bulës pasiraðymo data. Reverse – ávairûs ðventieji. Paminëtina, kad 

jie yra reèiausiai aptinkami. 

Bialynièiø (Baltarusija) Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo 

medaliukai. 1756 m. Jie nukaldinti Romoje, tikëtina, vienuoliø karmelitø 

uþsakymu. Pastaruosius á Bialynièius (tuometinë Vitebsko vaivadija) 

pakvietë ir savo lëðomis 1628 m. pastatytame vienuolyne ákurdino 

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kancleris Leonas Sapiega. Bialynièiø 

miestelio baþnyèioje buvo stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, 

kurá popieþius Benediktas XIV 1756 m. balandþio 16 d. iðleista bule (bulla 

coronations) leido karûnuoti. 

Þinomi dviejø skirtingø spaudø medaliukai, skirti ðiai progai. Jø averse 

vaizduojama Bialynièiø baþnyèios Dievo Motina su skeptru deðinëje 

ir Kûdikëliu Jëzumi kairëje rankoje. Abiejø galvas puoðia karûnos ir supa 

aureolës. Kûdikëlio deðinë ranka pakelta laiminimui, kairëje jis laiko 

þemës rutulá su kryþeliu virðuje, simbolizuojantá krikðèionybës triumfà 

pasaulyje. Aplink legenda: D[IVA]•V[IRGO]•BIALYNIC[ENSIS]•A• – 

BEN[EDICTO]•XIV•C[ORONATA]•A[NNO]•D[OMINI]•1756• (‘Bialynièiø 

Ðvenèiausioji Mergelë, Benedikto XIV karûnuota Vieðpaties 

metais 1756’) 2 . Medaliukø reverse vaizduojami karmelitø ðventieji. Vienuose 

– ðv. Elijas (apie IX a. pr. Kr.), Biblijos pranaðas. Jis vaizduojamas 

visu ûgiu, vilkintis karmelitø ordino abitu, jo galvà supa nimbas, 

deðinëje rankoje laiko palmës ðakelæ, kankiniø simbolá, kairëje – knygà 

(1 kat. Nr.). Pasak legendos, Elijas kurá laikà gyveno ant Karmelio kalno, 

kur vëliau, apie 1155 m., ásikûrë pirmoji bûsimo karmelitø ordino bendruomenë. 

Ið èia kilæs ir karmelitø ordino pavadinimas, todël ðv. Elijas 

laikomas ðio ordino kûrëju. Tai skelbia ir legenda: S[ANCTUS]•ELIAS – 

PR[AEPOSITUS]•O[RDINIS] F[RATRUM]•D[E]•CAR[MELO]• (‘Ðv. Elijas 

– broliø ið Karmelio ordino prepozitas’). Po Ðvè. Mergelës Marijos, 

ðio ordino globëjos, Elijas yra antrasis asmuo, daþniausiai vaizduojamas 

karmelitø baþnyèiose ir vienuolynuose. Kitø medaliukø reverse – 

ðv. vienuolës Teresës Avilietës (1515–1582) regëjimo scena. Ðios vizijos 

metu angelas persmeigë Teresës krûtinæ auksine Dievo meilës strële. 

Aptariamoji regëjimo scena minima vienuolës kanonizavimo bulëje. 

Ðv. Teresë Avilietë reformavo karmelièiø ordinà; pagal jos sugrieþtintà 

2 

Uþ pagalbà verèiant lotyniðkus tekstus dëkoju prof. hab. dr. Eugenijai Ulèinaitei. 

58




regulà buvo ákurdinti vadinamieji basieji karmelitai. Reverso legenda: 

S[ANCTA]• – MATTER (‘Ðventoji Motina’) (2–3 kat. Nr.). Vieno ið pateiktø 

pavyzdþiø àselë iðlieta kartu su medaliuku (2 kat. Nr.), kitas medaliukas 

apjuostas lankeliu, kurio virðuje pritaisyta àselë (3 kat. Nr.). 

Krokuvos Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 1764 m. Juos 

irgi galëjo uþsakyti karmelitø vienuoliai, kuriø baþnyèioje buvo stebuklingas 

Dievo Motinos paveikslas. Karmelitai rûpinosi ðio paveikslo karûnavimu. 

Bulæ, leidþianèià karûnuoti stebuklingà Krokuvos Dievo Motinos 

paveikslà, 1764 m. kovo 7 d. iðleido popieþius Klemensas XIII. Ðiai progai 

paþymëti Romoje buvo pagaminti ne maþiau kaip ðeðiø skirtingø spaudø 

medaliukai. Jø averse vaizduojama Dievo Motina, kairëje rankoje laikanti 

Kûdikëlá Jëzø, deðinëje – þemës rutulá su kryþeliu. Abiejø galvas puoðia 

karûnos. Aplink legenda: B[EATA]•V[IRGO]•MARIA – CRACOVIEN- 

[SIS]•ROMA• (‘Krokuvos Ðvè. Mergelë Marija. Roma’). Medaliukø reverse 

– karûna, popieþiaus Klemenso XIII biustas, ðv. Teresës Avilietës 

regëjimo scena ir ðventieji Marija Magdalietë, Teklë, Elijas, taip pat 

atitinkamos legendos. Lietuvos nacionalinio muziejaus egzempliorius 

(4 kat. Nr.) yra XIX a. kopija. Jo reverse ðv. Elijo atvaizdas toks pat kaip 

ir Bialynièiø Ðvè. Mergelës Marijos karûnavimo medaliuke (1 kat. Nr.), 

aplink legenda: S[ANCTUS]•EL – IAS•PR[AEPOSITUS] O[RDINIS] 

F[RATRUM]•D[E]•CAR[MELO]• (‘Ðv. Elijas – broliø ið Karmelio ordino 

prepozitas’). 

II. Medaliukai, susijæ su stebuklingo Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdo karûnavimo 

iðkilmëmis. Ðios grupës medaliukø averse paprastai vaizduojama 

karûnuota Ðvè. Mergelë Marija, reèiau karûna, taip pat karûnavimo 

faktà liudijanèios legendos ir nurodoma atvaizdo karûnavimo data. Reverse 

– daþniausiai karûna arba karûnavimo iðkilmiø fundatoriø herbai, 

taip pat baþnyèios, kuriose yra karûnuoti paveikslai, bei atitinkamos legendos. 

Sokalo (Ukraina) Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 

1724 m. Medaliukai, skirti Sokalo (tuometinë Lenkija) paveikslo karûnavimui, 

– ankstyviausi Abiejø Tautø Respublikoje, nors ðis paveikslas 

ketvirtasis Dievo Motinos atvaizdas, karûnuotas ðioje valstybëje 3 . Sokalo 

paveikslas bernardinø baþnyèioje – vienas seniausiø Marijos atvaizdø 

Lenkijoje. Já pagal Èenstakavos paveikslà XIV a. 9 deðimtmetyje nutapë 

Vladislovo Jogailos rûmø dailininkas Jakóbas Wæýykas, kilæs ið Lietuvos. 

Popieþius Inocentas XIII 1724 m. sausio 16 d. dekretu leido karûnuoti 

3 

Trims anksèiau vainikuotiems: Èenstakavos – 1717 m., Trakø – 1718 m., Kodeno – 

1723 m., pasak T. Lipiñskio, medaliukai neiðleisti (Lipiñski 1849, s. 449–451). 

59




1 pav. Sokalo Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1724. 

Sidabras, liejimas, raiþymas, ¨ 60 mm. Lit.: Rewoliñski 695 R 4 

stebuklingà Sokalo paveikslà. Tø paèiø metø rugsëjo 8 d., per Ðvè. Mergelës 

Marijos gimimo ðventæ, Lvovo arkivyskupas Janas Skarbekas já iðkilmingai 

karûnavo dviem auksinëmis, brangakmeniais puoðtomis karûnomis, 

popieþiaujant jau Benediktui XIII. T. Lipiñskio teigimu, iðkilmëms atminti 

buvo nukaldinti dviejø skirtingø spaudø medaliukai (1 pav., 5 kat. Nr.). 

Muziejuje saugomo egzemplioriaus (5 kat. Nr.) averse vaizduojama Sokalo 

Dievo Motina su Kûdikëliu Jëzumi kairëje rankoje, jø galvas puoðia karûnos. 

Aplink legenda: B[EATA]•V[IRGO]•M[ARIA]•SOKAL[IENSIS] AB INNO- 

C[ENTIO]:XIII•1724•8•SEPT[EMBRIS]:CORONATA (‘Sokalo Ðvè. Mergelë 

Marija Inocento XIII 1724 m. rugsëjo 8 d. karûnuota’). Reverse 

vaizduojamos dvi karûnos (Ðvè. Marijos ir Kûdikëlio Jëzaus) ant altoriaus 

(), virð jø ovaliame skyde – dvi sukryþiuotos rankos ir dvigubas kryþius. 

Medaliuko virðuje pavaizduotas baldakimas, pabrëþiantis vietos ir to, kas 

po juo, ðventumà. Apaèioje legenda: SVB BENEDIC[TO] // XIII P[A- 

PA].P[ONTIFICE]. (‘Popieþiaujant Benediktui XIII’). 

Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios (Sapiegø) Dievo Motinos paveikslo karûnavimo 

medaliukai. 1750 m. Malonëmis garsëjantis Ðvè. Mergelës Marijos 

su pranciðkonø ðventaisiais paveikslas, esantis Vilniaus Arkikatedroe, 

jau 1670 m. Vilniaus vyskupo Aleksandro Sapiegos paskelbtas stebuklingu. 

Nuo XVI a. pradþios paveikslas buvo Vilniaus Ðv. Pranciðkaus ir 

ðv. Bernardino (Bernardinø) baþnyèioje (Janonienë 2004, p. 24). Lietuvos 

Didþiosios Kunigaikðtystës kancleriui Leonui Sapiegai pastaèius bernardiniø 

vienuolynà ir Ðv. Mykolo baþnyèià, paveikslas perkeltas á jà. Baþny- 

60




2 pav. Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo 

medaliukas. 1750. Sidabras, liejimas, 30,5 × 25,5 mm, p – 7,17 g. 

NMK (Rewoliñski 726 R 6 ; Hutten-Czapski 4090 R 5 ; Ruzas 2004, Nr. 7) 

èios fundatoriai Sapiegos rûpinosi ir stebuklingo paveikslo karûnavimu. 

1732 m. Trakø pilininko, vëliau Lietuvos kanclerio Jono Frydricho Sapiegos 

rûpesèiu buvo gauta popieþiaus Klemenso XII brevë, leidþianti karûnuoti 

stebuklingàjá paveikslà. Taèiau Augusto II mirtis ir kilæ neramumai 

privertë karûnavimà atidëti. Popieþiui Benediktui XIV davus pakartotiná 

leidimà, paveikslà ið Romos atveþtomis 4 auksinëmis, perlais ir brangakmeniais 

puoðtomis karûnomis 1750 m. rugsëjo 8 d. vainikavo Vilniaus vyskupas 

Mykolas Jonas Zenkovièius. Iðkilmëms paþymëti pagaminti dviejø 

tipø medaliukai. Pirmieji – ovalo formos, neaukðto grafiðko reljefo, nukaldinti 

Vilniuje (2 pav.). Jø averse vaizduojama karûnuota Ðvè. Mergelës 

Marijos ðirdis, kurioje áraðyta: MARIA. Aplink legenda: CORONATA 

CORDA CORONAT (‘Karûnuota ðirdis karûnuoja’). Reverse – karûnuotas 

ðv. Mykolo skydas su legenda: QVIS / VT / DEVS (‘Kuris tarsi Dievas’). 

Aplink legenda: SCVTO:CORONASTI NOS•PS:5•VILNE•1750: (‘Skydu 

karûnavai mus. 5 psalmë. Vilniuje, 1750’). Antrieji medaliukai – aðtuoniakampiai; 

tokià formà XVIII a. meistrai naudojo palyginti retai. Jie 

pagaminti Romoje. Medaliukai su àselëmis, juos Vilniaus vienuolës bernardinës 

neðiojo ásivërusios á roþinius (Hutten-Czapski 1872, s. 299). Ðio 

tipo medaliukø þinomi trys variantai. Jø averse vaizduojamas Ðv. Mykolo 

baþnyèios (Sapiegø) Dievo Motinos atvaizdas. Medaliukuose, kaip ir paveiksle, 

Ðvè. Mergelë Marija vaizduojama visu ûgiu stovinti ant mënulio 

pjautuvo, kairëje rankoje laikanti Kûdikëlá Jëzø, kurio deðinë ranka pakelta 

laiminimui, kairë uþdëta ant knygos. Virð Dievo Motinos galvos karûna, 

kurià ðonuose laiko keturi angeliukai. Ðalia Ðvè. Mergelës Marijos 

klûpo ðv. Pranciðkus Asyþietis ir ðv. Bernardinas Sienietis. Ðventieji vilki 

pranciðkonø ordino abitus. Ðventøjø atributai komponuojami medaliuko 

4 

Karûnas ið Romos parveþë tuometinis Vilniaus bernardinø konvento kustodas ir Lietuvos 

bernardinø provincijolas Pranciðkus Savièius (Vaiðnora 1958, p. 259). 

61




3 pav. Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo 

medaliukas. 1750. Bronza, liejimas, 38 × 32 mm, p – 24,364 g. 

LDM, Inv. Nr. TM 1133. Lit.: Ruzas 2004, Nr. 6. Fot. Henrikas Sakalauskas 

virðuje, tik prieðinguose kampuose pagal ástriþainæ (krucifiksas – deðiniame, 

o Kristaus monograma, apsupta spinduliø, – kairiame kampe). Ðonuose 

legendos: S[ANCTUS]•FRAN[CISCUS]• – S[ANCTUS]•BERN[AR- 

DINUS]• (‘Ðv. Pranciðkus. Ðv. Bernardinas’). Apaèioje legenda: S[ANC- 

TA]•M[ARIA]•VILNEN[SIS]• / ROMA (‘Vilniaus Ðvè. Marija. Roma’). Pirmojo 

varianto medaliukø reverse – ðv. Juozapas su Kûdikëliu Jëzumi ant 

rankø. Aplink legenda: •SAN[C]T[US] – •IOSE – PH[US]• (‘Ðv. Juozapas’; 

3 pav.). Antrojo varianto medaliukø reverse vaizduojama ðv. Mykolo 

kova su ðëtonu (6 kat. Nr.). Arkangelas Mykolas vaizduojamas sparnuotas, 

kairëje rankoje laikantis teisingumo svarstykles mirusiøjø sieloms 

sverti, deðinëje – kalavijà, simbolizuojantá teisingumà; kalaviju ruoðiasi 

persmeigti ðëtonà, gulintá po jo kojomis. Tai vienas svarbiausiø krikðèionybës 

triumfo prieð blogá ávaizdþiø. Reverso legenda: VIVAT – DEVS (‘Tegyvuoja 

Dievas’). Treèiojo varianto medaliukø reverse – pranciðkonø 

ðventasis Antanas Paduvietis, laikantis Kûdikëlá Jëzø, stovintá ant knygos, 

padëtos ant stalo ar altorëlio (7 kat. Nr.). Ðventasis vaizduojamas iki 

pusës, profiliu á kairæ, vilkintis pranciðkonø abitu, iðskusta tonzûra, kairëje 

rankoje laikantis lelijà. Aplink legenda: S[ANCTUS]•ANT[ONIUS] – 

D[E]•P[ADUA]• (‘Ðv. Antanas Paduvietis’). 

Lankovo (Lenkija) Dievo Motinos skulptûros karûnavimo medaliukai. 

1752 m. Stebuklinga Dievo Motinos skulptûra buvo Ùàki Bratjañskie 

(tuometinë Kulmo vaivadija Lenkijos Prûsijoje) tëvø reformatø baþnyèioje. 

Pastaruosius èia apie 1624 m. pakvietë ir savo lëðomis pastatytame 

vienuolyne ákurdino vietos seniûnas Paweùas Dziaùyñskis. Popieþiui 

Benediktui XIV 1750 m. gruodþio 7 d. davus sutikimà, 1752 m. birþe- 

62




lio 4 d. Kulmo vyskupas Wojciechas Leskis karûnavo stebuklingà skulptûrà 

Vatikano aukso karûnomis, puoðtomis brangakmeniais. Lietuvos 

nacionaliniame muziejuje yra vienas (8 kat. Nr.), o T. Rewoliñskis kataloge 

pateikia ðeðis ðiai progai skirtø medaliukø variantus. Jø averse 

vaizduojama Ðvè. Mergelë Marija su Kûdikëliu Jëzumi kairëje ir skeptru 

deðinëje rankoje. Abiejø galvas puoðia karûnos. Aplink legenda: 

B[EATA]•V[IRGO] M[ARIA] LÀKOV[IENSIS] IN – PRVS[ORUM]•PO- 

L[ONIA] COR[ONATA] / A[NNO]•1752 (‘Lankovo Ðvè. Mergelë Marija 

Lenkijos Prûsijoje karûnuota 1752 m.’). Vieno medaliuko reverse vaizduojamas 

ðv. Jonas Nepomukas, kitø – ðv. Antanas Paduvietis. Muziejuje 

esanèio egzemplioriaus reverse pavaizduotas ðv. Antano biustas 

profiliu á deðinæ, ðalia visu ûgiu stovintis Kristus, jo deðinë pakelta laiminimui, 

galvà supa aureolë. Aplink legenda: •S[ANCTUS] – WT – 

D[E].PAD[UE] (‘Ðv. Antanas Paduvietis’); pasak T. Rewoliñskio, WT yra 

vietoje ANT[ONIUS]. 

Leþaisko (Ukraina) Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 

1752 m. Stebuklingam Leþaisko bernardinø baþnyèios Dievo Motinos paveikslui 

leidimà karûnuoti popieþius Benediktas XIV davë 1751 m., taèiau 

karûnos ið Vatikano nebuvo atsiøstos. Jos padarytos Kijevo vaivados Stanislovo 

Potockio ir jo þmonos Jelenos Zamoiskytës (Zamojskich) lëðomis. 

Jie finansavo ir paveikslo karûnavimo iðkilmes, kurioms vadovavo Pðemislio 

vyskupas Wacùawas Hieronimas Sierakowskis, ávykusias 1752 m. rugsëjo 

8 d. (Rewoliñski 1887, s. 57). Iðkilmëms atminti buvo pagaminti 

variniai medaliukai (9 kat. Nr.). Jø averse – Leþaisko Dievo Motina, 

laikanti ant rankø Kûdikëlá Jëzø. Abiejø galvas puoðia karûnos ir supa 

aureolë. Aplink legenda: IMAG[O]:B[EATAE]:M[ARIAE]•V[IRGI- 

NIS]•COR[ONATA]:A•BEN[EDICTO]:XIV LEZ[AISCI]:APVD•F•F[RA- 

TRES]•S[ANCTI]•F[RANCISCI]:OBS[ERVANTES]:A[NNO]:1752 (‘Leþaisko 

Ðvè. Mergelës Marijos paveikslà bernardinø baþnyèioje 1752 m. karûnavo 

popieþius Benediktas XIV’). Reverse – karûnø ir vainikavimo iðkilmiø 

fundatoriø herbai: kairëje – Jelita (Zamoiskiø), deðinëje – Piliava (Potockiø), 

jiems ið ðonø pavaizduoti trimitai, vëliavos ir pan., virð jø karûna, 

apaèioje ornamentai. Virðutinëje medaliuko dalyje puslankiu legenda: 

DANT•ASTRIS•CASTRISQVE•CORONA[M]. 

Pirmojo Berdièevo (Ukraina) Dievo Motinos paveikslo karûnavimo 

medaliukai. 1756 m. Stebuklingas Dievo Motinos paveikslas buvo basøjø 

karmelitø baþnyèioje, kurià Berdièeve (tuometinë Kijevo vaivadija) apie 

1626 m. pastatë Kijevo vaivada Jonuðas Radvila. Þemaitijos vyskupas 

Antanas Tiðkevièius, Liublino vaivada Antanas Lubomirskis, LDK etmonas 

63




ir Vilniaus vaivada Mykolas Radvila kreipësi á popieþiø su praðymu karûnuoti 

stebuklingà Berdièevo Dievo Motinos paveikslà. Popieþiaus Benedikto 

XIV lëðomis buvo padarytos ir 1753 m. ið Vatikano atsiøstos dvi 

auksinës karûnos, puoðtos smaragdais. Jomis stebuklingà paveikslà 

1756 m. liepos 16 d. iðkilmingai karûnavo Krokuvos vyskupas Kajetanas 

Ignacas Soùtykas. Iðkilmiø dalyvis karmelitas Grzegorzas Trzeúniewskis, 

apraðæs paveikslo karûnavimà, teigia, kad buvo pagaminti auksiniai, sidabriniai 

ir þalvariniai septyniø, T. Lipiñskio teigimu – aðtuoniø, skirtingø 

spaudø medaliukai. Jø averse pavaizduota karûnuota Berdièevo 

Dievo Motina, reverse – popieþiaus, Lenkijos ir Lietuvos valdovo, Tiðkevièiø, 

Radvilø, Lubomirskiø, Potockiø herbai (Trzeúniewski 1764, 

s. 270–271). Medaliukai basøjø karmelitø provincijolo buvo paðventinti 

suteikiant visuotinius atlaidus juos neðiojantiems ir per iðkilmes dalyti 

tikintiesiems. Vienas ið minëtø medaliukø saugomas Lietuvos nacionaliniame 

muziejuje (10 kat. Nr.). Jo averse – stebuklingas Dievo Motinos 

su Kûdikëliu Jëzumi atvaizdas. Jø galvas puoðia karûnos ir supa nimbai. 

Kûdikëlio deðinë ranka pakelta laiminimui, kairëje jis laiko knygà. 

Aplink legenda: B[EATA].V[IRGO].M[ARIA].BERDICZOV[IENSIS].ABENE- 

DICTO XIV.1756.16.JULII.CORONATA (‘Berdièevo Ðvè. Mergelë Marija 

Benedikto XIV karûnuota 1756 m. liepos 16 d.’). Reverse – dvi karûnos 

(ant pagalvëliø ), viena jø – Ðvè. Mergelës Marijos – didesnë, aukðèiau 

popieþiaus herbas: du sukryþiuoti raktai ir juos dengiantis skydas 

su vertikaliomis juostomis, virð jø tiara. Aplink legenda: HINC FLUUNT 

GRATIOSA HIC FULGENT. PRETIOSA (‘Ið èia plaukia malonës, èia spindi 

dorybës’). 

Poèiajevo (Ukraina) Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 

1773 m. Poèiajevo miestelyje (tuometinis Kremneco pavietas) unitø 

bazilijonø baþnyèioje buvo Ðvè. Mergelës Marijos paveikslas, kurá 

1773 m. rugsëjo 8 d. karûnavo Lucko ir Ostrogo unitø vyskupas Sylwestras 

Lubienieckis Rudnickis. Didþiausià karûnavimo iðkilmëms iðleistø 

lëðø dalá paaukojo Kanevo seniûnas Mikalojus Potockis. Todël 

neatsitiktinai jø pavardës áraðytos iðkilmëms atminti skirtame medaliuke, 

pagamintame Romoje (11 kat. Nr.). Jo averse – stebuklingos 

Poèiajevo Dievo Motinos su Kûdikëliu Jëzumi ant rankø atvaizdas. 

Abiejø galvas puoðia karûnos. Aplink legenda: SANCTA•MARIA – 

POCZAIOVIEN[SIS]: ORA•P[RO]:N[OBIS]: / ROMAE (‘Poèiajevo 

Ðvè. Marija, melskis uþ mus. Romoje’). Reverse legenda: CLEM[EN- 

TE]:XIV /P[ONTIFICE]:O[PTIMO]:M[AXIMO]: / STANISLAO•AUGUS- 

TO /REGE•POLONIAE / NICOLAO•COM[ITE] POTOCKI /PROPO- 

64




NENTE / A•SILVEST[TRO]:L[UBIENIECKI]:RUDNICKI /EP[ISCO]- 

PO•LUCEORIEN[SI]: / CORONAT[A]:AN[NO]:1773 / 8:7[SEPTEM]- 

BRIS (‘Popieþiaujant Klemensui XIV, Lenkijà valdant karaliui Stanislovui 

Augustui, grafui Mikalojui Potockiui teikiant, Lucko vyskupo 

Sylwestro Lubienieckio Rudnickio rûpesèiu karûnuota 1773 m. rugsëjo 

8 d.’). 

Antrojo Berdièevo Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 

1854 m. Popieþiaus Benedikto XIV dovanotos auksinës karûnos, kuriomis 

paveikslas karûnuotas 1756 m., 1831 m. buvo pavogtos. Lipecko 

pavieto teisëjo Józefo Zdziechowskio lëðomis buvo padarytos naujos 

karûnos, kurias 1844 m. paðventino Lucko ir Þitomyro vyskupas Michaùas 

Piwnickis. Taèiau ir jos pavogtos. Tuomet ið Vatikano atsiøstos dvi 

auksinës brangakmeniais puoðtos karûnos, dovanotos popieþiaus Pijaus 

IX. Jomis 1854 m. birþelio 6 d. Þitomyro vyskupas Borowskis stebuklingà 

Berdièevo Dievo Motinos paveikslà karûnavo antrà kartà. T. Rewoliñskio 

kataloge pateikta 11 skirtingø medaliukø variantø, pagamintø 

aptariamai progai atminti, ið jø muziejuje saugomas vienas (12 kat. Nr.). 

Jo averse vaizduojami karûnuoti Berdièevo Dievo Motinos ir Kûdikëlio 

Jëzaus atvaizdai. Jø galvas supa dvylikos þvaigþduèiø vainikas ir aureolë. 

Apaèioje – Varðuvos dailininko Józefo Majnerto (1813–1879) inicialai: 

IM. Reverse – Ðvè. Marijos monograma, virðuje puslankiu legenda: 

CORONATA TRIUMFAT (‘Karûnuota triumfuoja’), apaèioje: BERDY- 

CZOVIE[NSIS], 1854 (‘Berdièevo, 1854’). 

Krokuvos Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 1883 m. 

Kaip jau minëta, 1764 m. popieþius Klemensas XIII iðleido bulæ, leidþianèià 

karûnuoti stebuklingà Krokuvos paveikslà, taèiau tàsyk dël 

nenumatytø prieþasèiø jis vainikuotas nebuvo. Karmelitø vienuolyno vyresniojo 

Romualdo Kaczkowskio rûpesèiu gautas pakartotinis Vatikano 

kapitulos leidimas paveikslà karûnuoti. Stebuklingà Krokuvos Dievo 

Motinos paveikslà auksinëmis karûnomis, nukaldintomis Krokuvos auksakalio 

Wùadysùawo Glixellio, 1883 m. rugsëjo 8 d. vainikavo Krokuvos 

vyskupas Albinas Dunajewskis. Jam asistavo aðtuoni trejø apeigø (katalikø, 

armënø ir ortodoksø) kunigai (Rewoliñski 1887, s. 53). T. Rewoliñskio 

kataloge pateikta 12 skirtingø medaliukø, skirtø minëtosioms 

iðkilmëms atminti. Jie per karûnavimo iðkilmes dalyti tikintiesiems, kuriø 

buvo susirinkæ apie 100 000. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi du 

Krokuvos paveikslo karûnavimui skirti medaliukai. Jie skirti ir 200-osioms 

Vienos iðvadavimo metinëms paminëti. Vienas jø (13 kat. Nr.) minëtame 

T. Rewoliñskio kataloge nebuvo publikuotas. Já nukaldino Krokuvos 

65




auksakalys Wacùawas Gùowackis (1828–1908) (Bogacz, Kozarska-Orzeszek 

1995, s. 127). Medaliuko averse pavaizduotas Krokuvos Dievo Motinos 

paveikslas, kurá gaubia ðermuonëliø mantija. Virðuje karûna, ðonuose 

du angelai, laikantys paveikslà. Po paveikslu smulkaus ðrifto legenda: 

KORONOWANA 8 WRZÉS[NIA]:1883 (‘Karûnuota 1883 m. rugsëjo 8 d.’), 

þemiau – Krokuvos miesto herbas ir data: 1883. Aplink legenda: 

JAN III. IDÀC Z KRAKOWA POD WIEDEN, PRZED OBRAZEN N[AJÚWIÆ- 

TSZEJ].M[ARYI].P[ANNY].NA PIASKU CUDAMI SLYNÀCEJ OCALENIE 

CHRZESCIAÑSTWA WYMODLIÙ 1683 (‘Jonas III 1683 m. vykdamas ið 

Krokuvos á Vienà Piaskuose, prie Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo, garsëjanèio 

stebuklais, meldë krikðèionybës apsaugojimo’). Reverse – Jono 

Sobieskio biustas profiliu á deðinæ. Karaliaus galvà dengia laurø vainikas. 

Aplink legenda: PAMIATKA 200-LETNIEJ ROCZNICY OSWOBO- 

DZENIA WIEDNIA 1883 R[OKU]. * (‘200-osioms Vienos iðvadavimo metinëms 

atminti 1883 m.’). Po Jono Sobieskio biustu smulkus áraðas: NA 

UCZCZENIE PAMIÆCI WIELKIEGO KRÓLA ZROBIL / WACÙAW GÙO- 

WACKI (‘Didþio karaliaus atminimui pagamino Wacùawas Gùowackis’). 

Kito medaliuko averse vaizduojami karûnuoti Krokuvos Dievo Motinos 

su Kûdikëliu Jëzumi atvaizdai (14 kat. Nr.). Aplink legenda: KORO- 

NACYA N[AJÚWIÆTSZEJ].P[ANNY].M[ARYI].KRAKOWSKIEJ KRÓL[O- 

WY].POL[SKI].NA PIASKU (‘Ðvè. Mergelës Marijos, Lenkijos karalienës, 

karûnavimas Piaskuose’). Reverse – Jono Sobieskio biustas profiliu á deðinæ. 

Aplink legenda: * JAN III SOBIESKI KRÓL POLSKI // NIEMCY 

ZBAWIÙ * 1683 * 1883 * POÙSKÆ WSÙAWIÙ * (‘Lenkijos karalius Jonas 

Sobieskis vokieèius iðgelbëjo, Lenkijà iðgarsino. 1683–1883’). Pastaruosius 

medaliukus gamino Krokuvos antikvaras, numizmatas Mieczysùawas 

Kurnatowskis (1833–1904). 

Dzikovo (Lenkija) Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 

1904 m. Ðventosios Ðeimos paveikslas dominikonø vienuolyno Ëmimo 

á Dangø baþnyèioje geriau þinomas Dzikovo Dievo Motinos pavadinimu. 

Jis jau XVII a. Krokuvos vyskupo Andrzejaus Trzebickio dekretu 

pripaþintas stebuklingu. Popieþiui Pijui X leidus 1904 m. rugsëjo 8 d. 

stebuklingà paveikslà karûnavo Pðemislio vyskupas Józefas Sebastianas 

Pelczaras (Matka... 2005). Muziejuje yra vienas ðiai progai skirtas medaliukas 

(15 kat. Nr.). Jo averse vaizduojama Ðventoji Ðeima: Ðvè. Mergelë 

Marija su Kûdikëliu Jëzumi ant rankø, jø galvas puoðia karûnos, ðalia 

ðv. Juozapas. Ðvè. Marijos ir ðv. Juozapo galvas supa aureolës. Virðuje 

puslankiu legenda: MATKO BOSKA DZIKOWSKA. MÓDL SIÆ ZA NAMI 

(‘Dzikovo Ðvè. Dievo Motina. Melskis uþ mus’). Reverse – Dzikovo do- 

66




minikonø Ëmimo á Dangø baþnyèios ir vienuolyno kompleksas. Apaèioje 

legenda: PAMIÀTKA KORONACYI / 8 WRZEÚNIA 1904 (‘Karûnavimui 

1904 m. rugsëjo 8 d. atminti’). 

Antrojo Èenstakavos Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 

1910 m. Juodosios Dievo Motinos bizantiðkà paveikslà, pasak legendos, 

nutapë evangelistas Lukas 5 . Èenstakavos baþnyèiai 1382 m. já 

padovanojo Vladislovas Opolskis, paulinø vienuolyno Jasna Guroje 

steigëjas. Paveikslà garbinti pradëta XIV a. pabaigoje. 1655 m. Èenstakavos 

vienuolynui atlaikius Ðvedijos karaliaus Karolio X Gustavo 

kariuomenës apsiaustá, Dievo Motina tapo lenkø laisvës ir tikëjimo simboliu 

ir buvo pripaþinta Lenkijos globëja. Èenstakavos Dievo Motinos 

paveikslas – pirmasis karûnuotas (1717 m. rugsëjo 8 d.) Abiejø Tautø 

Respublikoje 6 . Pasak T. Lipiñskio, tuomet medaliukai nebuvo pagaminti 

(Lipiñski 1849, s. 471), taèiau, Kornelijaus Biaùobùockio teigimu, XIX a. 

pabaigoje grafo Pliaterio rinkinyje buvo auksinis medaliukas, skirtas pirmajam 

Èenstakavos paveikslo karûnavimui (Biaùobùocki 1974, s. 62). Vis 

dëlto lieka neaiðku, ar minëtasis medaliukas pagamintas karûnavimo iðkilmëms, 

ar vëliau. 

1910 m. geguþës 22 d. popieþiaus Pijaus X leidimu jo atsiøstomis 

auksinëmis karûnomis Èenstakavos Dievo Motinos paveikslà vyskupas 

S. Êdzitowieckis karûnavo antrà kartà. Iðkilmëms atminti nukaldinta 

daug ávairiø medaliukø, kurie pardavinëti ðventës metu. 1910 m. publikuotame 

leidinyje pateikta 17 skirtingø jø variantø (Nieznane... 1910, 

s. 195–196). Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi 7 vienetai (16– 

22 kat. Nr.). Ðeðiø ið jø averse vaizduojama Èenstakavos Dievo Motina 

su Kûdikëliu Jëzumi ant rankø, jo deðinë pakelta laiminimui, kairëje – 

uþversta knyga. Jø galvas puoðia karûnos ir supa aureolës. Aplink – legendos, 

nurodanèios, kad medaliukai skirti paveikslo karûnavimui, ávykusiam 

1910 m. geguþës 22 d., atminti. Medaliukø reverse vaizduojamas 

popieþiaus Pijaus X biustas profiliu á kairæ (16 kat. Nr.) arba á deðinæ 

(17 kat. Nr.), taip pat atitinkamos legendos. Kitø trijø medaliukø (18– 

20 kat. Nr.) reverso virðuje – popieþiaus biustas profiliu á deðinæ, þemiau 

dvi karûnos, padëtos ant stalo, uþdengto staltiese. Jas supa legendos, 

5 

Pasak tradicijos, ðá Dievo Motinos paveikslà Bizantijos imperatorius Bazilijus II davë 

kraièio savo dukteriai Onai leisdamas jà uþ Vladimiro Didþiojo. Apie 1270 m. paveikslas ið 

Kijevo pateko á Lvovà, ið kur 1378 m. Vladislovo Opolskio buvo pergabentas á Lenkijà (Tokarski 

1955, s. 9–28). 

6 

Popieþiui Klemensui XI leidus paveikslà atsiøstomis auksinëmis karûnomis vainikavo 

Kulmo vyskupas Krzysztofas Janas Szembekas asistuojant Vilniaus vyskupui Konstantinui 

Bþostovskiui ir Poznanës vyskupui Krzysztofui Szembekui (Rewoliñski 1887, s. 12). 

67




pvz.: PAMIÀTKA KORONACJI M[ATKI].B[OSKI].CZÆSTOCHOWSKIEJ 

// 22–V. 1910 (‘Èenstakavos Ðvè. Dievo Motinos karûnavimui atminti. 1910 

V 22’; 18, 19 kat. Nr.). Ðeðto medaliuko (21 kat. Nr.) reverse yra tik legenda: 

PAMIÀTKA / KORONACJI / 1910 / M[ATKI].B[OSKI]. / CZÆSTO- 

CHOWSKIEJ (‘Èenstakavos Ðvè. Dievo Motinos karûnavimui atminti 

1910’). Ðio tipo medaliukus gamino Krasnoselsko ir Sidorovo (Kostromos 

gub., Rusija) meistras Afrikanas Èuviliajevas arba Aleksandras 

Èulkovas (Ïîñòíèêîâà è äð. 2001, ñ. 171) Septinto medaliuko (22 kat. Nr.) 

averse vaizduojamas karûnavimo iðkilmiø momentas, kada vyskupas vainikuoja 

Èenstakavos Dievo Motinà. Aplink iðkilmingai papuoðtà paveikslà 

vaizduojami klûpantys vaikai ir Baþnyèios hierarchai. Medaliuko reverse – 

Èenstakavos baþnyèia ir vienuolynas Jasna Guroje bei legenda: DRUGA – 

KORONACJA – M[ATKI]:BOSKI / CZÆSTOCHOW[SKIEJ] / 1910 (‘Antrasis 

Èenstakavos Dievo Motinos karûnavimas 1910’). 

Vilniaus Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo medaliukai. 

1927 m. Auðros Vartø Ðvè. Mergelë Marija laikoma Lietuvos 

globëja, taip pat santarvës simboliu (Auðros… 2000). Ðis paveikslas – 

vienas garsiausiø suteiktais pagijimais ir kitomis malonëmis Lietuvoje 

ir uþ jos ribø. Tai vienintelis ið penkiø Lietuvoje popieþiaus karûnomis 

vainikuotø Dievo Motinos paveikslø, kuriame ji vaizduojama be Kûdikio 

Jëzaus. Pasak Marijos Kaùamajskos-Saeed, Auðros Vartø paveikslo 

pirminis variantas atitinka XVI a. pabaigos Nyderlandø raiþiniø atvaizdus, 

sukurtus pagal Martino de Voso (1532–1603) pieðinius. Ið keliø variantø 

autorë pasirenka Nyderlandø raiþytojo Thomaso de Leu (apie 

1560–1612) medþio graviûrà, kuri iðsiskiria malonaus ðvelnumo iðraiðka, 

bûdinga ir Auðros Vartø paveikslui. Pasak minëtosios autorës, stiliaus 

bruoþai ir tapybos meistriðkumas leidþia paveikslà priskirti 1620–1630 m. 

laikotarpiui (Kaùamajska-Saeed 1990a, p. 34–35). 

Stebuklingo Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo 

iðkilmës, popieþiui Pijui XI leidus, ávyko 1927 m. liepos 2 d. 

Ðventëje dalyvavo Varðuvos ir Poznanës kardinolai, 29 vyskupai ir per 

1000 kunigø, Lenkijos prezidentas Ignacas Moúcickis, marðalas Józefas 

Piùsudskis, keli ministrai, senatoriai ir apie 10 000 tikinèiøjø (Skrinskas 

1999, p. 156). Paveikslà popieþiaus atsiøsta karûna vainikavo Vilniaus 

arkivyskupas Romualdas Jalbrzykowskis, suteikdamas jam Gailestingumo 

Motinos titulà. 

Muziejuje saugomi penkiø tipø medaliukai (12 vnt.; 23–34 kat. Nr.), 

susijæ su Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo iðkilmëmis. 

Jø averse vaizduojama Ðvè. Mergelë Marija á kairæ pusæ palenkta 

68




4 pav. Pivaðiûnø Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medalis. 1988. 

Terakota, ¨ 95 mm. Algimanto Urbono (Kaunas) kolekcija. M 1:2 

galva ir nuolankiai ant krûtinës sukryþiuotomis rankomis. Jos galvà puoðia 

dvi karûnos, kurias supa aureolë, o kai kuriuose medaliukuose (33, 

34 kat. Nr.) – ir þvaigþdþiø vainikas, apaèioje vaizduojamas mënulio pjautuvas. 

Paprastai Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdà supa legendos: POD TWOJÀ 

OBRONÆ UCIEKAMY SIÆ // MATKA MIÙOSIERDZIA (‘Gailestingumo Motina, 

Tavo apsaugos praðome’) arba M[ATKA].B[OSKA].OSTROBRAMSKA 

(‘Auðros Vartø Ðvè. Dievo Motina’). Vieno tipo medaliukuose vaizduojamas 

popieþiaus Pijaus XI biustas profiliu á kairæ (23, 24 kat. Nr.). Já supa legenda: 

PAMIATKA KORONACJI CUDOWNEGO OBRAZU M[ATKI].B[OSKIEJ].OS- 

TROBRAMSKIEJ (‘Stebuklingo Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo 

karûnavimui atminti’). Apaèioje: W WILNIE (‘Vilniuje’). Deðiniajame ðone 

áraðyta karûnavimo data: 2–VII / 1927. Medaliukuose matomi Varðuvos dailininko 

Józefo Aumillerio (1892–1963) inicialai. Ðie medaliukai gaminti 

be àseliø. Kito tipo medaliukai yra tokiu pat aversu ir reversu, tik maþesni 

ir su àselëmis, vienuose jø yra dailininko monogramos K. S. (26, 27, 29 

kat. Nr.), kituose nëra (28, 30 kat. Nr.). Treèio tipo medaliukø reverse – 

karûna ant stalo, uþdengto staltiese, ir legenda: PAMIÀTKA KORONACJI 

19 2/VII 27 (‘Karûnavimui 1927 VII 2 atminti’; 31, 32 kat. Nr.). Ketvirtøjø 

reverse pavaizduota mûrinë koplyèia, kurioje nuo 1726 m. yra Auðros 

Vartø stebuklingas paveikslas; legenda: PAM[IATKA].KOR[ONA- 

CJI].M[ATKI].B[OSKIEJ].OSTROBRAMSKIEJ W WILNIE (‘Auðros Vartø 

Ðvè. Mergelës Marijos karûnavimui Vilniuje atminti’; 33 kat. Nr.). Penkto 

tipo medaliukø reverse – legenda: NA PAMIÀTKE / KORONACJI CUDAMI / 

SLYNÀCEGO OBRAZU / M[ATKI].B[OSKIEJ].OSTROBRAMSKIEJ / 1927 

(‘Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo, garsaus stebuklais, karûnavimui 

1927 m. atminti’; 34 kat. Nr.). 

69




Pivaðiûnø Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliai. 1988 m. Pivaðiûnø 

benediktinø Ðvè. M. Marijos Ëmimo á dangø baþnyèios malonëmis 

garsëjantis Dievo Motinos su Kûdikiu atvaizdas – penktasis Lietuvoje 

Ðv. Sosto leidimu pagal Vatikano bazilikos kapitulos tvarkà karûnuotas paveikslas. 

Já 1988 m. rugpjûèio 15 d. popieþiaus Jono Pauliaus II dovanotomis 

karûnomis vainikavo kardinolas Vincentas Sladkevièius, suteikdamas 

jam Marijos Nuliûdusiøjø Paguodos titulà. Iðkilmëms atminti dailininkas 

A. Ðeverenka (Kaunas) sukûrë keraminá vienpusá medalá (4 pav.). Jame 

pavaizduotos dvi karûnos (Ðvè. Mergelës Marijos ir Kûdikëlio Jëzaus), 

ðonuose àþuolo ir rûtos ðakelës – iðtikimybës, tvirtumo ir nekaltybës simboliai. 

Þemiau legenda: GARBINGOJO DIEVO MOTINOS / PAVEIKSLO PI- 

VAÐIÛNUOSE / VAINIKAVIMUI / 1988. VIII. 14 / ATMINTI. Aplink: MARIJA 

NULIÛDUSIØJØ PAGUODA MELSKIS UÞ MUS. 

III. Medaliukai, iðleisti po stebuklingo Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdo 

karûnavimo. Ðios grupës, kaip ir prieð tai aptartos, medaliukø averse 

vaizduojama karûnuota Ðvè. Mergelë Marija, áraðoma karûnavimo faktà 

liudijanti legenda bei karûnavimo data, nors jie iðleisti vëliau. Reverse 

paprastai vaizduojami ávairûs Kristaus ar ðventøjø atvaizdai, platinti 

brolijø, kuriø baþnyèiose buvo karûnuoti paveikslai (vaizduojami averse), 

taip pat popieþiø portretai. 

Jaroslavo (Lenkija) Dievo Motinos skulptûros karûnavimui (1755) atminti 

skirti medaliukai. XIX a. Ðvè. Mergelës Marijos, laikanèios ant keliø 

mirusio Kristaus kûnà, atvaizdas, pasak legendos, apsireiðkë XIV a. 

pabaigoje laukinës kriauðës medyje, ið kurio ði skulptûra ir iðdroþta. 

Malonëmis garsëjanti skulptûra saugota apsireiðkimo vietoje esanèioje 

baþnyèioje, pastatytoje Jaroslavo didiko Rafalo Tarnowskio lëðomis. 

1629 m. Volynës vaivadienës kunigaikðtienës Onos Ostrogiðkës rûpesèiu 

sanktuariume ásikûrë jëzuitai (Rewoliñski 1887, s. 45). 1636 m. malonëmis 

garsus Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdas pripaþintas stebuklingu. 

1731 m. karalaitis Jokûbas Sobieskis su dukra Marija Klementina kreipësi 

á Ðv. Sostà praðydami karûnuoti stebuklingà skulptûrà. Leidimas 

jà vainikuoti duotas 1732 m., kartu atsiøstos ir dvi karûnos. Taèiau tàsyk 

skulptûra karûnuota nebuvo. Vietos vyskupui ir karaliui Augustui III 

praðant, popieþius Benediktas XIV 1753 m. rugsëjo 8 d. iðdavë pakartotiná 

leidimà vainikuoti atvaizdà. Jis lygiai po dvejø metø Pðemislio vyskupo 

Wacùawo Sierakowskio iðkilmingai karûnuotas Kijevo vaivados Stanislovo 

Potockio ir Kaniavo seniûno Mikalojaus Potockio lëðomis (Rewoliñski 

1887, s. 45). Lietuvos nacionaliniame muziejuje yra vienas aptariamoms 

iðkilmëms skirtas medaliukas (35 kat. Nr.), pagamintas XIX a. Jo averse 

70




vaizduojama Dievo Motina ir jai ant keliø gulintis nukankintas Kristus. 

Abiejø galvas puoðia karûnos, kurias supa aureolës. Figûros apsuptos 

baldakimo uþuolaidø, virðuje karûna. Aplink legenda: MATKA BOLES- 

NA JAROSÙAWSKA // 1394 ROK OBJAWIENIA – 1756 ROK KORONACYI 

(‘Jarosùawo Sopulingoji Motina. 1394 m. apsireiðkimas – 1756 m. karûnavimas’). 

Reverse vaizduojamas angelas, jo galvà supa nimbas, virð jo 

liepsnelë. Legenda: S[WIÆ]TY WINCENTY FERR. W. Z. K. // JAROSÙAW 

(‘Ðv. Vincentas; raiþytojas W. Z. K. Jaroslavas’). 

Pirmajam Berdièevo Dievo Motinos paveikslo karûnavimui (1756) atminti 

skirti medaliukai. XIX a. Minimai progai atminti nukaldinta daug medaliukø 

tiek XVIII a., tiek XIX a. T. Rewoliñskis kataloge nurodo 27 (12 – 

XVIII a., 15 – XIX a.) skirtingus medaliukus. Muziejuje saugomi penki 

(36–40 kat. Nr.) pirmajam Berdièevo Dievo Motinos karûnavimui atminti 

skirti medaliukai. Trys ið jø (36–38 kat. Nr.) publikuoti minëtame T. Rewoliñskio 

kataloge, kiti du (vienodi, 39, 40 kat. Nr.) á já átraukti nebuvo, 

todël galima spëti, kad jie pagaminti vëliau (XIX a. 9 deð.–XX a.). Vieno 

medaliuko (36 kat. Nr.) averse vaizduojama Dievo Motina su Kûdikëliu 

Jëzumi ant rankø. Jø galvas puoðia karûnos ir supa nimbai; legenda: 

N[AJÚWIÆTSZA].P[ANNA].BERDYCZOWSKA (‘Berdièevo Ðvè. Mergelë 

Marija’). Kaip matyti, averso legenda karûnavimo nemini, taèiau T. Rewoliñskio 

kataloge aptariamas egzempliorius priskirtas prie pirmojo Berdièevo 

paveikslo karûnavimo medaliukø. Tikëtina, kad minëtasis autorius 

já priskyrë ðiam tipui todël, kad reverse, kur pavaizduotas popieþiaus Pijaus 

IX biustas profiliu á kairæ ir já supanti legenda: PIUS IX – PONT[IFI- 

CUS].MAX[IMUS]. (‘Popieþius Pijus IX’), yra data: 1846. Ja remiantis 

galima teigti, kad medaliukas skirtas 90-osioms stebuklingo paveikslo karûnavimo 

metinëms atminti. Kitø medaliukø (37–40 kat. Nr.) averse – karûnuoti 

Ðvè. Mergelës Marijos su Kûdikëliu Jëzumi atvaizdai. Ðvè. Marijos 

galvà supa aureolë ir þvaigþdþiø vainikas. Kûdikëlis kairëje rankoje laiko 

knygà, deðinë pakelta laiminimui. Apaèioje mënulio pjautuvas, po juo 

legendos: B[EATA].V[IRGO].MARIA BERDYCZ[OVIENSIS]:CORON[A- 

TA]:1756 (‘Berdièevo Ðvè. Mergelë Marija karûnuota 1756’; 37, 38 kat. Nr.) 

ir S[WIÆTA].MARIA BERDYC[ZOWSKA].K[ORONATA].1756 (‘Berdièevo 

Ðvè. Marija karûnuota 1756’; 39, 40 kat. Nr.). Medaliukø reverse vaizduojami 

ðventieji Antanas Paduvietis (37 kat. Nr.) ir Juozapas (38 kat. Nr.) 

profiliu á kairæ, su lelija ir Kûdikëliu Jëzumi. Kitø medaliukø (39, 40 kat.) 

reverse – Jëzus Nazarietis, tai liudija ir reverso legenda: P[AN].IEZUS – 

NAZARAMS (‘Jëzus Nazarietis’). Apaèioje dailininko inicialai: I.P. Jëzus 

vaizduojamas stovintis, dëvintis ilgà tunikà, sukryþiuotomis ir virve 

71




suriðtomis rankomis, jo galvà supa aureolë. Ant krûtinës ðkaplieriai, kuriuose 

pavaizduotas kryþelis. Jëzui ið ðonø – dviejø angeliukø biustai. Atvaizdo 

ðaltinis – Jëzaus statula „Ecce homo“, esanti trinitoriø, kurie ir 

iðplatino ðá Kristaus ikonografiná tipà, baþnyèioje Madride. Skulptûra 

vaizduoja Jëzø tuo metu, kai Poncijus Pilotas, rodydamas teisiamàjá miniai, 

tarë: „Ðtai þmogus!“ Skulptûra, tarsi pakartojanti Kristaus Kanèià, 

Pajuokà ir Prisikëlimà, ið kitø panaðiai Iðganytojà vaizduojanèiø kûriniø 

buvo iðskirta suteikiant jai Jëzaus Nazarieèio pavadinimà (Stankevièienë 

1995, p. 22). 

Mednevico (Lenkija) Dievo Motinos (arba Ðventosios Ðeimos) paveikslo 

karûnavimui (1767) atminti skirti medaliukai. 1907 m. 1764 m. Mednevico 

Ðventosios Ðeimos paveikslà Vatikano kapitula pripaþino stebuklingu 

ir tø metø liepos 8 d. popieþius davë leidimà já karûnuoti. Stebuklingà 

paveikslà reformatø baþnyèioje 1767 m. birþelio 7 d. vainikavo 

Varmës vyskupas Ignacas Krasickis, asistuojant Kijevo vyskupui Józefui 

Jædrzejui Zaùuskiui. Pasak T. Lipiñskio, karûnavimo iðkilmëms medaliukø 

pagaminta nebuvo, jie gaminti vëliau. Lietuvos nacionaliniame 

muziejuje saugomas medaliukas, skirtas 140-osioms paveikslo karûnavimo 

metinëms atminti (41 kat. Nr.). Jo averse – karûnuotas Ðventosios 

Ðeimos paveikslas: Ðvè. Mergelë Marija, Jëzus ir ðv. Juozapas vaizduojami 

sëdintys prie stalo, jø galvas puoðia karûnos ir supa aureolës; stalas 

uþdengtas staltiese, ant jo deganti þvakë, dvi lëkðtës ir vaisiai. Reverse 

legenda: RODZINY / SWIÆTEJ / W / MIEDNIEWICACH / 19 2/VIII 07 

(‘Mednevico Ðventoji Ðeima 1907 m. rugpjûèio 2 d.’); þemiau monograma: 

P. B., jà bûtø galima priskirti Varðuvos medalininkui Paweùui Bitschanui. 

Aplink legenda: PAMIÀTKA KORONACYI CUDOWNEGO OBRAZU 

(‘Stebuklingo paveikslo karûnavimui atminti’). 

Letièevo (Ukraina) Dievo Motinos paveikslo karûnavimui (1778) atminti 

skirti medaliukai. XIX a. Apie 1606 m. á Letièevà atvykæ dominikonai su 

savimi atsiveþë ir Dievo Motinos paveikslà, kuris netrukus pagarsëjo stebuklais 

ir ávairiomis malonëmis. 1778 m. spalio 5 d. stebuklingà Letièevo 

baþnyèios Ðvè. Mergelës Marijos paveikslà popieþiaus Pijaus VI dekretu 

karûnavo vyskupas Stanisùawas Rajmundas Jezierskis (Rewoliñski 

1887, s. 55–56). Muziejuje yra keturi XIX a. medaliukai, skirti Letièevo 

Dievo Motinos paveikslo karûnavimui 1778 m. atminti (42–45 kat. Nr.). 

Jø averse vaizduojama Dievo Motina su skeptru deðinëje ir Kûdikëliu 

Jëzumi kairëje rankoje; jo deðinë pakelta laiminimui, kairëje uþversta 

knyga. Abiejø galvas puoðia karûnos ir supa nimbai. Aplink legenda: 

N[AJÚWIÆTSZA].P[ANNA].M[ARIA].LATYCZOWSKA KORON[ATA].1478 

72




(‘Letièevo Ðvè. Mergelë Marija karûnuota 1478’; metai nurodyti klaidingai, 

turëtø bûti 1778 m.). Vienø medaliukø (42 kat. Nr.) reverse vaizduojamas 

Jëzus Nazarietis, kaip ir medaliukuose su Berdièevo Dievo 

Motina (39, 40 kat. Nr.). Tik èia Kristus matomas su erðkëèiø vainiku 

ant galvosæ legenda: P[AN].JEZUS – NAZARAÑSKI (‘Jëzus Nazarietis’), 

o dailininko inicialai I P yra kairëje virð angeliuko. Kitø medaliukø reverse 

– stebuklingas Tarnorudo (Ukraina) baþnyèios Jëzaus atvaizdas 

(43–45 kat. Nr.). Kristus vaizduojamas iki pusës, lengvu profiliu á deðinæ, 

apnuogintas, ant peèiø apsiaustas, vainikuotas erðkëèiø vainiku, jo 

galvà supa aureolë. Aplink legenda: MIÙOSIER[NY]:P[AN].JEZUS W 

TARNORUDZIE (‘Tarnorudo Gailestingasis Jëzus’). Medaliukuose (44, 

45 kat. Nr.) matoma Varðuvos medalininko Paweùo Bitschano monograma 

P. B. ir dirbtuvës þenklas – avino galva (Rewoliñski 1887, cz. II, 

s. II–III). 

Iðvados. Karûnavimo medaliukai yra ne tik viena ið medalininkystës 

tyrinëjimo srièiø, bet ir istoriniai atskirø stebuklingø Ðvè. Mergelës Marijos 

atvaizdø (paveikslø ar skulptûrø) kulto ir pamaldumo ðaltiniai, nes 

juose áamþinti svarbûs Baþnyèios istorijos ávykiai. Ðiø medaliukø atsiradimà 

galima sieti su malonëmis garsëjanèiø Ðvè. Mergelës Marijos 

atvaizdø karûnavimo ceremonialo susiformavimu XVII a., kada nusistovëjo 

tradicija gaminti medaliukus, þyminèius ðias iðkilmes. Straipsnyje 

aptarti 45 XVIII–XX a. medaliukai, skirti Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos 

ir Baltarusijos stebuklingø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdø karûnavimui 

atminti, esantys Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus 

religiniø medaliukø rinkinyje. Priklausomai nuo to, kokiai progai skirti, 

jie suskirstyti á tris grupes: 

1) skirti popieþiaus bulei, leidþianèiai karûnuoti stebuklingà paveikslà, 

atminti (Bialynièiø – 1756 m. (3 vnt.) ir Krokuvos – 1764 m. (XIX a. 

kopija; 1 vnt.) baþnyèiø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdø karûnavimo medaliukai, 

tikëtina, pagaminti karmelitø uþsakymu). 

2) susijæ su stebuklingø Dievo Motinos atvaizdø karûnavimo iðkilmëmis 

(Sokalo – 1724 m. (1 vnt.), Vilniaus Ðv. Mykolo – 1750 m. (2 vnt.), Lankovo 

– 1752 m. (1 vnt.), Leþaisko – 1752 m. (1 vnt.), Berdièevo (1-ajam karûnavimui) 

– 1756 m. (1 vnt.), Poèiajevo – 1773 m. (XIX a. II pusës kopija; 

1 vnt.), Berdièevo (2-ajam karûnavimui) – 1854 m. (1 vnt.), Krokuvos – 

1883 m. (2 vnt.), Dzikovo – 1904 m. (1 vnt.), Èenstakavos (2-ajam karûnavimui) 

– 1910 m. (7 vnt.), Auðros Vartø – 1927 m. (12 vnt.). 

3) iðleisti po stebuklingo atvaizdo karûnavimo, XIX a. (Jaroslavo 

Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimui 1755 m. atminti (1 vnt.), 

73




Berdièevo – 1756 m. (5 vnt.), Letièevo – 1778 m. (4 vnt.) ir Mednevico 

– 1767 m. (pagamintas 1907 m.; 1 vnt.). 

Ið turimos medþiagos matyti, kad pirmosios grupës medaliukai yra 

reèiausi (4 vnt.), antrosios – aptinkami daþniau (30 vnt.), kalbant apie 

treèiàjà grupæ, remiantis Lietuvos nacionalinio muziejaus pavyzdþiais 

(11 vnt.) atrodytø, kad jø nëra labai daug, taèiau, atsiþvelgiant á kataloguose 

bei kituose leidiniuose publikuotà medþiagà, jà bûtø galima 

laikyti gausiausia. 

Aptariamas rinkinys vertingas tuo, kad daugelis XIX a. pabaigos ir 

XX a. karûnavimo medaliukø, tikëtina, skelbiami pirmà kartà, nes po 

T. Rewoliñskio iðleisto katalogo (1887) kito tokios apimties leidinio, 

skirto religiniams medaliukams, iðleista nebuvo. Todël parengtas katalogas, 

apimantis XVIII–XX a. Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdø karûnavimo 

medaliukus, galëtø pasitarnauti tolesnëms ir nuodugnesnëms religiniø 

medaliukø studijoms. 

KATALOGAS 

1 

Bialynièiø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1756. 

Alavas, ¨ 35,2 mm, p – 13,900 g. LNM, Inv. Nr. M 663. 

Fot. Henrikas Sakalauskas 

Averse: D[IVA]•V[IRGO]•BIALYNIC[ENSIS]•A• – BEN[EDICTO]•XIV• 

C[ORONATA]•A[NNO]•D[OMINI]•1756•. Bialynièiø Ðvè. Mergelës Marijos 

atvaizdas. 

Reverse: S[ANCTUS]•ELIAS – PR[AEPOSITUS]•O[RDINIS] F[RAT- 

RUM]•D[E]•CAR[MELO]•. Ðv. Elijas. 

Lit.: Rewoliñski 53 R 8 , Ruzas 2004, Nr. 9. 

74




2 

Bialynièiø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1756. 

Bronza, ¨ 34,4 mm, p – 15,707 g. LNM, Inv. Nr. M 2758. 


Averse: D[IVA]•V[IRGO]•BIALYNIC[ENSIS]•A• – BEN[EDICTO]•XIV• 

C[ORONATA]•A[NNO]•D[OMINI]•1756•. Bialynièiø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdas. 

Reverse: S[ANCTA]• – MATTER. Ðv. Teresës Avilietës regëjimo scena. 


3 

3. Bialynièiø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1756. 

Bronza, ¨ 34,4 mm, p – 23,96 g. LNM, Inv. Nr. M 738. 


Averse: D[IVA]•V[IRGO]•BIALYNIC[ENSIS]•A• – BEN[EDICTO]•XIV•- 

C[ORONATA]•A[NNO]•D[OMINI]•1756•. Bialynièiø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdas. 

Reverse: S[ANCTA]• – MATTER. Ðv. Teresës Avilietës regëjimo scena. 


75




4 

Krokuvos Dievo Motinos karûnavimo medaliukas (1764). XIX a. kopija. 

Alavas, liejimas, ¨ 34,7 mm, p – 21,409 g. LNM, Inv. Nr. M 650 

Averse: B[EATA]•V[IRGO]•MARIA – CRACOVIEN• ROMA•. Krokuvos 

Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: S[ANCTUS]•EL – IAS•PR[AEPOSITUS] O[RDINIS] F[RAT- 

RUM]•D[E]•CAR[MELO]•. Ðv. Elijas. 

Lit.: Rewoliñski 544 R 6 . 

5 

Sokalo Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1724. 

Sidabras, ¨ 26,1 mm, p – 4,020 g. LNM, Inv. Nr. M 8241. M 1,5:1 

Averse: B[EATA]•V[IRGO]•M[ARIA]•SOKAL[IENSIS] AB INNOC[EN- 

TIO]:XIII•1724•8•SEPT[EMBRIS]:CORONATA. Sokalo Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: SVB BENEDIC[TO] // XIII P[APA].P[ONTIFICE]. Dvi karûnos ant 

altoriaus (), virð jø ovaliame skyde dvi sukryþiuotos rankos ir dvigubas kryþius. 

Virðuje daugiakampis baldakimas. 

Lit.: Bentkowski 598, Hutten-Czapski 4088 R 5 , Lipiñski 2, Raczyñski 465, 

Rewoliñski 696 R 6 . 

76




6 

Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1750. 

Sidabras, liejimas, 37,2 × 31,1 mm, p – 17,108 g. LNM, Inv. Nr. M 8244. 

Fot. Gytis Griþas 

Averse: S[ANCTUS]•FRAN[CISCUS]• – S[ANCTUS]•BERN[ARDINUS]• // 

S[ANCTA]•M[ARIA]•VILNEN[SIS]• / ROMA. Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios 


Reverse: VIVAT – DEVS. Ðv. Arkangelo Mykolo kova su ðëtonu. 

Lit.: Hutten-Czapski 4125 R 2 , Rewoliñski 728 R 6 , Ruzas 2004, Nr. 4. 

7 

Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1750. 

Bronza, 40,1 × 33,2 mm, p – 25,464 g. LNM, Inv. Nr. M 1365. 

Fot. Gytis Griþas 

Averse: S[ANCTUS]•FRAN[CISCUS]• – S[ANCTUS]•BERN[ARDINUS]• // 

S[ANCTA]•M[ARIA]•VILNEN[SIS]• / ROMA. Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios 


Reverse: S[ANCTUS]•ANT[ONIUS] – D[E]•P[ADUA]•. Ðv. Antanas Paduvietis 

su Kûdikëliu Jëzumi. 

Lit.: Ruzas 2004, Nr. 5. 

77




8 

Lankovo Dievo Motinos skulptûros karûnavimo medaliukas. 1752. 

Bronza, 22,2 × 19,4 mm, p – 2,851 g. LNM, Inv. Nr. M 637. M 1,5:1 

Averse: B[EATA]•V[IRGO] M[ARIA] LÀKOV[IENSIS] IN – PRVS[O- 

RUM]•POL[ONIA] COR[ONATA] / A[NNO]•1752. Lankovo Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: •S[ANCTUS] – WT – D[E].PAD[UE]. Ðv. Antano biustas profiliu á 

deðinæ, ðalia visu ûgiu stovintis Kristus, jo deðinë pakelta laiminimui, galvà supa 

aureolë. 

Lit.: Rewoliñski 600. 

9 

Leþaisko Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1752. 

Vario lydinys, ¨ 27,4 mm, p – 7,634 g. LNM, Inv. Nr. M 8240. M 1,5:1 

Averse: IMAG[O]:B[EATAE]:M[ARIAE]•V[IRGINIS]•COR[ONATA]:A•BE- 

N[EDICTO]:XIV LEZ[AISCI]:APVD•F•F[RATRES]•S[ANCTI]•F[RANCIS- 

CI]:OBS[ERVANTES]:A[NNO]:1752. Leþaisko Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: DANT•ASTRIS•CASTRISQVE•CORONA[M]. Karûnavimo iðkilmiø 

fundatoriø herbai: deðinëje – Jelita (Zamoiskiø), kairëje – Piliava (Potockiø), 

ðonuose – trimitai, vëliavos ir pan. Virðuje karûna, apaèioje ornamentai. 

Lit.: Hutten-Czapski 4093 R 6 , Lipiñski 7, Raczyñski 468, Rewoliñski 572 R 6 . 

78




10 

Pirmojo Berdièevo Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1756. 

Varis, ¨ 26,1 mm, p – 3,995 g. LNM, Inv. Nr. M 2911. M 1,5:1 

Averse: B[EATA].V[IRGO].M[ARIA].BERDICZOV[IENSIS].A BENEDICTO 

XIV.1756.16.JULII.CORONATA. Berdièevo Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: HINC FLUUNT GRATIOSA HIC FULGENT. PRETIOSA. Dvi karûnos 

(ant pagalvëliø ), aukðèiau popieþiaus herbas: du sukryþiuoti raktai, juos 

dengia skydas vertikaliomis juostomis, virðuje tiara. 

Lit.: Bentkowski 606, Hutten-Czapski 4095 R 5 , Lipiñski 9, Raczyñski 474, 

Rewoliñski 8 R 6 . 

11 

Poèiajevo Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas (1773). XIX a. II pusës kopija. 

Bronza, auksavimas, galvanoplastika, ¨ 39,3 mm, p – 19,948 g. 

LNM, Inv. Nr. M 8242 

Averse: SANCTA•MARIA – POCZAIOVIEN[SIS]:ORA•P[RO]:N[OBIS]: / 

ROMAE. Poèiajevo Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: CLEM[ENTE]:XIV / P[ONTIFICE]:O[PTIMO]:M[AXIMO]: / STA- 

NISLAO•AUGUSTO / REGE•POLONIAE / NICOLAO•COM[ITE] POTOCKI / 

PROPONENTE / A•SILVEST[TRO]:L[UBIENIECKI]:RUDNICKI / EP[ISCO]- 

PO•LUCEORIEN[SI]: / CORONAT[A]:AN[NO]:1773 / 8:7[SEPTEM]BRIS 

Lit.: Hutten-Czapski 4102 R 4 , Lipiñski 21, Raczyñski 593, Rewoliñski 656 R 4 . 

79




12 

Antrojo Berdièevo Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1854. 

Dail. Józef Majnert, Varðuva. 

Sidabras, 19 × 16,3 mm, p – 2,148 g. LNM, Inv. Nr. M 2492. M 1,5:1 

Averse: IM. Berdièevo Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: CORONATA TRIUMFAT. // BERDYCZOVIE[NSIS], 1854. Ðvè. Mergelës 

Marijos monograma. 

Lit.: Rewoliñski 41 R 4 . 

13 

Krokuvos Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1883. 

Dail. Wacùaw Gùowacki. Varis, mechaniniai paþeidimai padengti alavu, 

¨ 53 mm, p – 67,460 g. LNM, Inv. Nr. M 8608. M 1:1,5 

Averse: JAN III. IDÀC Z KRAKOWA POD WIEDEN, PRZED OBRAZEN N[AJ- 

ÚWIÆTSZEJ].M[ARYI].P[ANNY].NA PIASKU CUDAMI SLYNÀCEJ OCALENIE 

CHRZESCIAÑSTWA WYMODLIÙ 1683 // KORONOWANA 8 WRZÉS[NIA]:1883 // 18– 

83. Krokuvos Dievo Motinos paveikslas, kurá ðonuose laiko du angelai. Paveikslà 

gaubia ðermuonëliø mantija, virðuje karûna. Þemiau Krokuvos miesto herbas. 

Reverse: PAMIATKA 200-LETNIEJ ROCZNICY OSWOBODZENIA WIEDNIA 

1883 R[OKU]. * // NA UCZCZENIE PAMIÆCI WIELKIEGO KRÓLA ZROBIL / 

WACÙAW GÙOWACKI. Karaliaus Jono Sobieskio biustas profiliu á deðinæ, jo 

galvà dengia laurø vainikas. 

Lit.: Bogacz, Kozarska-Orzeszek 190, 191. 

80




14 

Krokuvos Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1883. 

Dail. Mieczysùaw Kurnatowski, Krokuva. 

Vario lydinys, 34,1 × 27,6 mm, p – 8,988 g. LNM, Inv. Nr. M 8239 

Averse: KORONACYA N[AJÚWIÆTSZEJ].P[ANNY].M[ARYI].KRAKOWSKIEJ 

KRÓL[OWY].POL[SKI].NA PIASKU. Krokuvos Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: * JAN III SOBIESKI KRÓL POLSKI // NIEMCY ZBAWIÙ * 1683 * 

1883 * POÙSKÆ WSÙAWIÙ *. Karaliaus Jono Sobieskio biustas profiliu á deðinæ. 


15 

Dzikovo Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1904. 

Bronza, 23,6 × 20,6 mm, p – 3,736 g. LNM, Inv. Nr. M 464. M 1,5:1 

Averse: MATKO BOSKA DZIKOWSKA. MÓDL SIÆ ZA NAMI. Ðv. Ðeima: 

Ðvè. Mergelë Marija su Kûdikëliu Jëzumi ant rankø, jø galvas puoðia karûnos, 

ðalia ðv. Juozapas. Virð jø galvø aureolës. 

Reverse: PAMIÀTKA KORONACYI / 8 WRZEÚNIA 1904. Dzikovo dominikonø 

Ëmimo á Dangø baþnyèios ir vienuolyno kompleksas. 

81




16 

Antrojo Èenstakavos Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1910. 

Aliuminis, ¨ 23,2 mm, p – 0,952 g. LNM, Inv. Nr. M 1374. M 1,5:1 

Averse: PAMIÀTKA KORONACJI CUDOW[NEGO].OBRAZU M[ATKI].B[OS- 

KI].CZÆSTOCHOW[SKIEJ]. 22 MAJA 1910 R[OK]. Èenstakavos Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: KORONY OFIAROWANE PRZEZ OJCA SWIÆT[EGO].PIUSA X/ 

WMIEJSCE ZRABOW[ANYCH].RÆKÀ – ÚWIÆTOKRADZ[KÀ]. 22/ X 1909 // PIVS 

X. Popieþiaus Pijaus X biustas profiliu á kairæ. 

Lit.: Medaliki... 1910, tabl. 1. 

17 


Aliuminis, ¨ 23,1 mm, p – 1,013 g. LNM, Inv. Nr. M 348. M 1,5:1 

Averse: PAMIÀT[KA].KORONAC[JI]. – M[ATKI].B[OSKI].CZÆSTOCHOW- 

[SKIEJ]. // 22 –V 1910. Èenstakavos Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: OJCIEC SWIÆTY – PIUS X – OFIARODAW[CA]. KORON. Popieþiaus 

Pijaus X biustas profiliu á deðinæ. 


82




18 


Aliuminis, 27 × 21,7 mm, p – 1,241 g. LNM, Inv. Nr. M 1375. M 1,5:1 

Averse: KROLOWO KORONY POLSKIEJ PROWADZ NAS SZCZÆSLIWIE W 

DROGÆ. Èenstakavos Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: PAMIÀTKA KORONACJI M[ATKI].B[OSKI].CZÆSTOCHOWSKIEJ 

// 22–V. 1910 // PIUS X. Virðuje ovale popieþiaus Pijaus X biustas profiliu á deðinæ. 

Þemiau dvi karûnos ant stalo, uþdengto staltiese. 

Lit.: Jædrzejczak 1978, tabl. II, 21; Medaliki... 1910, tabl. 1. 

19 


Aliuminis, 25,6 × 19,5 mm, p – 0,856 g. LNM, Inv. Nr. M 543. M 1,5:1 

Averse: KROLOWO KORONY POLSKIEJ MÓDL SIÆ ZA NAMI. Èenstakavos 


Reverse: PAMIÀTKA DRUGIEJ KORONACYI M[ATKI].B[OSKI].CZÆSTOCHO- 

WSKIEJ // 22–V. 1910 // OFIAROWANE / PRZEZ PIUSA X. Virðuje popieþiaus Pijaus 

X biustas profiliu á deðinæ. Þemiau dvi karûnos ant stalo, uþdengto staltiese. 


83




20 


Aliuminis, 23 × 20,2 mm, p – 0,961 g. LNM, Inv. Nr. M 661. M 1,5:1 

Averse: KROLOWO KORONY POLSKIEJ PROWADZ NAS SZCZÆSLIWIE W 

DROGÆ. Èenstakavos Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: PAMIÀTKA KORONACJI M[ATKI].B[OSKI].CZÆSTOCHOWSKIEJ 

22 MAJA 1910 R[OK]. // PIUS X. Virðuje ovale popieþiaus Pijaus X biustas profiliu 

á deðinæ. Þemiau dvi karûnos ant stalo, uþdengto staltiese. 

21 


Dail. Afrikan Èuviliajev arba Aleksandr Èulkov, Rusija. 

Sidabras, 12,5 × 10,6 mm, p – 0,541 g. 

LNM, Inv. Nr. M 1390. M 2:1 

Averse: NAJÚ[WIÆTSZA].MARJ[A].PANNA CZÆSTOCHOW[SKA]. Èenstakavos 


Reverse: PAMIÀTKA / KORONACJI / 1910 / M[ATKI].B[OSKI]. / CZÆSTO- 

CHOWSKIEJ. // Kontrasignatai: A× 84 

84




22 


Aliuminis, 32,8 × 29,5 mm, p – 2,861 g. LNM, Inv. Nr. M 8243 

Averse: Karûnavimo iðkilmiø momentas: vyskupas vainikuoja Èenstakavos 

Dievo Motinà. Aplink iðkilmingai papuoðtà paveikslà vaizduojami klûpantys 

vaikai ir Baþnyèios hierarchai. 

Reverse: DRUGA – KORONACJA – M[ATKI]:BOSKI / CZÆSTOCHOW- 

[SKIEJ] / 1910. Èenstakavos baþnyèia ir vienuolynas Jasna Guroje. 


23 

Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo medalis. 1927. 

Dail. Józef Aumiller, Varðuva. Sidabras, ¨ 43,65 mm, p – 35,131 g. 


Averse: POD TWOJÀ OBRONÆ UCIEKAMY SIÆ // MATKA MIÙOSIERDZIA. 

Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdas. 

Reverse: PAMIÀTKA KORONACJI CUDOWNEGO OBRAZU M[ATKI].B[OS- 

KIEJ].OSTROBRAMSKIEJ // W WILNIE // 2–VII / 1927. Popieþiaus Pijaus XI biustas 

profiliu á kairæ. Varðuvos kalyklos ir dailininko þenklai. 

Lit.: Kaùamajska-Saeed 1990b, s. 212. 

85




24 

Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo medalis. 1927. 

Dail. Józef Aumiller, Varðuva. Bronza, ¨ 44,9 mm, p – 36,794 g. 






profiliu á kairæ. Varðuvos kalyklos ir dailininko þenklai. 

Lit.: Kaùamajska-Saeed 1990b, s. 212. 

25 

Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1927. 






profiliu á kairæ. 

86




26 


Monogramistas: KS. Aliuminis, ¨ 20,5 mm, p – 1,271 g. 

LNM, Inv. Nr. M 511. M 1,5:1 




KIEJ].OSTROBRAMSKIEJ // W WILNIE // KS // 2–VII / 1927. Popieþiaus Pijaus XI 

biustas profiliu á kairæ. 

27 



LNM, Inv. Nr. M 511 (d). M 1,5:1 






87




28 








29 



LNM, Inv. Nr. MP 8498/5. M 1,5:1 






88




30 


Sidabras, ¨ 20,6 mm, p – 4,075 g. LNM, Inv. Nr. KR 1808. M 1,5:1 






31 


Aliuminis, 25,7 × 20 mm, p – 0,673 g. LNM, Inv. Nr. M 383. M 1,5:1 

Averse: M[ATKA].B[OSKA].OSTROBRAMSKA. Auðros Vartø Ðvè. Mergelës 

Marijos atvaizdas. 

Reverse: PAMIÀTKA / KORONACJI / 19 2/VII 27. Karûna ant stalo, uþdengto 

staltiese. 

89




32 



Averse: M[ATKA].B[OSKA].OSTROBRAMSKA. Auðros Vartø Ðvè. Mergelës 

Marijos atvaizdas. 

Reverse: PAMIÀTKA / KORONACJI / 19 2/VII 27. Karûna ant stalo, uþdengto 

staltiese. 

33 


Monogramistas: JK. Sidabras, 19 × 14,6 mm, p – 1,413 g. 

LNM, Inv. Nr. M 519. M 1,5:1 

Averse: N[AJÚWIÆTSZA].PANNA OSTROBRAMSKA//JK. Auðros Vartø 

Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdas. 

Reverse: PAM[IÀTKA].KOR[ONACJI]. M[ATKI].B[OSKI].OSTROBRAM- 

SKIEJ / W WILNIE. Mûrinë koplyèia, kurioje yra Auðros Vartø stebuklingas paveikslas. 

Kontrasignatai: JK (); 3 ir galvutë profiliu á kairæ. 

90




34 


Aliuminis, ¨ 22,6 mm, p – 0,863 g. LNM, Inv. Nr. M 1399 

Averse: Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdas. 

Reverse: NA PAMIÀTKE / KORONACJI CUDAMI / SLYNÀCEGO OBRAZU / 

M[ATKI].B[OSKI].OSTROBRAMSKIEJ / 1927 

35 

Jaroslavo Dievo Motinos skulptûros karûnavimui (1755) atminti 

skirtas medaliukas. XIX a. Monogramistas: W. Z. K. 

Bronza, 28,2 × 23,9 mm, p – 6,600 g. LNM, Inv. Nr. M 466 

Averse: MATKA BOLESNA JAROSÙAWSKA // 1394 ROK OBJAWIENIA – 1756 

ROK KORONACYI. Jaroslavo Dievo Motinos atvaizdas, apsuptas baldakimo 

uþuolaidø, virðuje karûna. 

Reverse: S[WIÆ]TY WINCENTY FERR. W. Z. K. // JAROSÙAW. Angelas, jo 

galvà supa nimbas, virð jo liepsnelë. 

91




36 

Pirmajam Berdièevo Dievo Motinos paveikslo karûnavimui (1756) atminti skirtas 

medaliukas. XIX a. Bronza, 22,8 × 19,2 mm, p – 3,319 g. 

LNM, Inv. Nr. M 445. M 1,5:1 

Averse: N[AJÚWIÆTSZA].P[ANNA].BERDYCZOWSKA. Berdièevo Dievo 

Motinos atvaizdas. 

Reverse: PIUS IX – PONT[IFICUS].MAX[IMUS]. // 1846. Popieþiaus Pijaus IX 



37 



LNM, Inv. Nr. M 446. M 1,5:1 

Averse: B[EATA].V[IRGO].MARIA BERDYCZ[OVIENSIS]:CORON[A- 

TA]:1756. Berdièevo Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: S[WIÆTY].ANTONI PADEWSKI. Ðv. Antanas Paduvietis. 


92




38 



LNM, Inv. Nr. IM 13503. M 1,5:1 

Averse: B[EATA].V[IRGO].MARIA BERDYCZ[OVIENSIS]:CORON[A- 

TA]:1756. Berdièevo Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: S[WIÆTY] JÓZEFIE OPIEKÓJ SIÆ NAMI. Ðv. Juozapas. 


39 


medaliukas. XIX a. Monogramistas: I.P. Vario lydinys, sidabravimas, 

13,5 × 11,6 mm, p – 0,573 g. LNM, GRD 57684. M 2:1 

Averse: S[WIÆTA].MARIA BERDYC[ZOWSKA].K[ORONATA].1756. Berdièevo 


Reverse: P[AN].IEZUS – NAZARAMS // I.P. Jëzus Nazarietis. 

93




40 


medaliukas. XIX a. Monogramistas: I.P. Vario lydinys, sidabravimas, 

13,4 × 11,8 mm, p – 0,589 g. LNM, GRD 57686. M 2:1 

Averse: S[WIÆTA].MARIA BERDYC[ZOWSKA].K[ORONATA].1756. Berdièevo 


Reverse: P[AN].IEZUS – NAZARAMS // I. P. Jëzus Nazarietis. 

41 

Mednevico Dievo Motinos (arba Ðventosios Ðeimos) paveikslo karûnavimui (1767) 

atminti skirtas medaliukas. 1907. Dail. Paweù Bitschan, Varðuva. 


Averse: Karûnuotas Ðventosios Ðeimos paveikslas: Ðvè. Mergelë Marija, Jëzus 

ir ðv. Juozapas vaizduojami sëdintys prie stalo; jø galvas puoðia karûnos ir supa 

aureolës; stalas uþdengtas staltiese, ant jo deganti þvakë, dvi lëkðtës ir vaisiai. 

Reverse: PAMIÀTKA KORONACYI CUDOWNEGO OBRAZU // RODZINY / 

SWIÆTEJ / W / MIEDNIEWICACH / 19 2/VIII 07 // P. B. 

94




42 

Letièevo Dievo Motinos paveikslo karûnavimui (1778) atminti skirtas medaliukas. 

XIX a. Monogramistas: I.P. Vario lydinys, sidabravimas, 16,3 × 14,5 mm, p – 1,168 g. 

LNM, GRD 57685. M 2:1 

Averse: N[AJÚWIÆTSZA].P[ANNA].M[ARIA].LATYCZOWSKA KORON[A- 

TA].1478 (metai nurodyti klaidingai, turëtø bûti 1778 m.). Letièevo Dievo Motinos 

atvaizdas. 

Reverse: P[AN].JEZUS – NAZARAÑSKI // I. P. Jëzus Nazarietis. 

43 

Letièevo Dievo Motinos paveikslo karûnavimui (1778) atminti skirtas medaliukas. XIX a. 

Bronza, 17,2 × 14,4 mm, p – 1,061 g. LNM, Inv. Nr. M 459. M 2:1 

Averse: N[AJÚWIÆTSZA].P[ANNA].M[ARIA].LATYCZOWSKA KORON[A- 

TA].1478 (metai nurodyti klaidingai, turëtø bûti 1778 m.). Letièevo Dievo Motinos 

atvaizdas. 

Reverse: MIÙOSIER[NY]:P[AN].JEZUS W TARNORUDZIE. Tarnorudo Jëzus. 


95




44 


Dail. Paweù Bitschan, Varðuva. Aliuminis, 17,1 × 14,2 mm, p – 0,357 g. 

LNM, Inv. Nr. M 372. M 2:1 

Averse: N[AJÚWIÆTSZA].P[ANNA].M[ARIA].LATYCZOWSKA KORO- 

N[ATA].1478 (metai nurodyti klaidingai, turëtø bûti 1778 m.) // P.B., dirbtuvës 

þenklas – avino galva (). Letièevo Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: MIÙOSIER[NY]:P[AN].JEZUS W TARNORUDZIE // P.B., dirbtuvës 

þenklas – avino galva. Tarnorudo Jëzus. 

45 


Dail. Paweù Bitschan, Varðuva. Aliuminis, 17,1 × 14,2 mm, p – 0,398 g. 

LNM, Inv. Nr. M 577. M 2:1 

Averse: N[AJÚWIÆTSZA].P[ANNA].M[ARIA].LATYCZOWSKA KORO- 

N[ATA].1478 (metai nurodyti klaidingai, turëtø bûti 1778 m.) // P.B., dirbtuvës 

þenklas – avino galva (). Letièevo Dievo Motinos atvaizdas. 

Reverse: MIÙOSIER[NY]:P[AN].JEZUS W TARNORUDZIE / P.B., dirbtuvës 

þenklas – avino galva. Tarnorudo Jëzus. 

96




Literatûra 

Baranowski A. 2002 – The Coronation of Miraculous Images of the Holy Madonna 

in Poland, Bohemia and Moravia. A cultural and artistic phenomenon, 

Biuletyn historii sztuki 1–4, s. 197–225. 

Baràcz S. 1881 – O medalu Matki Boskiej Podkamieñskiej, Przeglàd bibliograficzno-archeologiczny 

1, Warszawa, s. 212–213. 

Bentkowski F. 1830 – Spis medalów polskich lub z dziejami krainy Polskiej 

stycznych, w gabinecie król. Alex. Uniwersytetu w Warszawie znajdujàcych 

siæ, Warszawa. 

Biaùobùocki K. 1974 – Medaliki religijne na terenach Polskich w XIX wieku, 

Materiaùy z I ogólnopolskiej sesji madalierskiej, Gorzów Wielko-Polski, 

s. 61–66. 

Bogacz T., Kozarska-Orzeszek B. 1995 – Medalierstwo na ziemiach Polskich w 

XVI–XX wieku, Wrocùaw. 

Farmanowicz L. 1926 – Nieznanie medale religijne Polskie z XVIII w., Zapiski 

numizmatyczne 2, s. 38–40. 

Hutten-Czapski E. 1872 – Catalogue de la collection des médailles et monnaies 

polonaises 2, St. Pétersbourg. 

Janonienë R. 2004 – Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo ið Vilniaus Ðv. Mykolo 

baþnyèios votai ir karûnos, Menotyra 2 (35), p. 24–35. 

Jædrzejczak S. M. L. 1978 – Medaliki Matki Boskiej Czæstochowskiej, Lublin. 

Kaùamajska-Saeed M. 1990a – Auðros vartø Dievo Motinos paveikslas, Krantai 

18, p. 32–36. 

Kaùamajska-Saeed M. 1990b – Ostra Brama w Wilnie, Warszawa. 

Korona... 1751 – Korona z herbownych Jaúnie Wielmoýnych Sapiehów strzaù 

zùoýona, o cudownym obrazie N. P. w koúciele wileñskim W. W. PP. Bernardynek 

úw. Michaùa, Supraúl. 

Kosieradzki S. 1911a – Medal Matki Boskiej Berdyczowskiej, Wiadomoúci numizmatyczno-archeologiczne 

5, s. 79. 

Kosieradzki S. 1911b – Medal M. B. Czæstochowskiej, Wiadomoúci numizmatyczno-archeologiczne 

3, s. 44. 

Kosieradzki S. 1911c – Medal na koronacyæ obrazu Matki Boskiej we Lwowie, 

Wiadomoúci numizmatyczno-archeologiczne 5, s. 79. 

Kosieradzki S. 1911d – Medal na koronacyæ obrazu M. B. Làkowskiej, Wiadomoúci 

numizmatyczno-archeologiczne 3, s. 44–45. 

Kosieradzki S. 1912a – Medal na koronacyæ Matki Boskiej w Przemyúlu, Wiadomoúci 

numizmatyczno-archeologiczne 7, s. 111. 

Kosieradzki S. 1912b – Medale swiætych Polakow nigdzie nieopisane, Wiadomoúci 

numizmatyczno-archeologiczne 2, s. 30. 

Kozubowski W. 1912 – Medale Matki Boskiej Czæstochowskiej, Wiadomoúci 

numizmatyczno-archeologiczne 10, s. 158–159; 11, s. 173–175. 

Lipiñski T. 1849 – O koronacjach obrazów Matki Boskiéj w dawnéj Polsce, Biblioteka 

warszawska 4, s. 441–476. 

Matki... 1892 – Matki Boskiej Miædzyrzeckiej, Wiadomoúci numizmatyczno-archeologiczne 

4, s. 373–374. 

97




Medaliki... 1910 – Medaliki czæstochowski, Wiadomoúci numizmatyczno-archeologiczne 

12, s. 195–196. 

Mækicki R. 1910a – O medalach i medalikach religijnych, Wiadomoúci numizmatyczno-archeologiczne 

5, s. 69–71; 6, s.89–91; 7, 109–110. 

Mækicki R. 1910b – Medale i medaliki religijne, Biesiada Literacka 47, s. 275–276. 

Nestorowicz Z. 1997 – Koronacje i koronatki wizerunków Maryjnych w Polsce 

XVIII wieku, Biuletyn numizmatyczny 3 (307), s. 16–22. 

Nieznane... 1910 – Nieznane monety i medale, Wiadomoúci numizmatycznoarcheologiczne 

12, s. 195–196. 

Religijotyros… 1991 – Religijotyros þodynas, Vilnius. 

Rewoliñski T. 1887 – Katolog medali religijnych odnoszàcych siæ do Koúciola 

Katolickiego we wszystkich krajach dawnej Polski, Kraków. 

Ruzas V. 1993 – Ðvè. Marijos paveikslo karûnavimo Vilniuje 1750 m. medalis, 

Voruta 46 (136), p. 1. 

Ruzas V. 2004 – XVIII amþiaus religiniai medaliukai Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje, 

Numizmatika 2–3, Metraðtis 2001–2002, Vilnius, p. 41–75. 

Skrinskas R. G. 1999 – Piligrimo vadovas, Kaunas. 

Stankevièienë R. 1995 – Antakalnio Jëzus, Katalikø pasaulis 4, p. 21–24. 

Tokarski J. 1955 – Z dziejów Jasnogorskiego obrazu – Pamiætnik oblæýenia Czæstochowy, 

London. 

Trzeúniewski G. 1764 – Ozdoba i obrona Ukraiñskich Krajów…, Berdyczów. 

Vaiðnora J. 1958 – Marijos garbinimas Lietuvoje, Roma. 

Vaiðvilaitë I. 2005 – Ðventøjø kultas XVI a. antroje–XVII a. pirmoje pusëje, 

Ðventieji vyrai, ðventosios moterys, ðventøjø gerbimas LDK XV–XVII a., 

p. 103–146. 

Ïîñòíèêîâà-Ëîñåâà Ì. Ì., Ïëàòîíîâà Í. Ã., Óëüÿíîâà Á. Ë. 2001 – 

Çîëîòîå è ñåðåáðÿíîå äåëî XV–XX â. â. [Òåððèòîðèÿ ÑÑÑÐ], Ìîñêâà. 

Internetiniai adresai 

Auðros... 2000 – Auðros Vartai, Dievogarba ir menas. http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/b_1_3.htm; 

2005 vasario 10. 

Matka... 2005 – Matka Boýa i úwiæci na znaczkach pocztowych, http://www.free.polbox.pl/a/apkusz/filat41.htm; 

2005 lapkrièio 10. 

Q: What is… 2006 – Q: What is the origin of the custom to place a crown on 

Mary’s head http://www.udayton.edu/mary/questions/yq/yq123.html; 

2006 kovo 1. 

Thurston H. 2003 – Devotional Medals; http://www.newadvent.org/cathen/ 

10111b.htm; 2003 lapkrièio 1. 

Santrumpos 

GRD – Lietuvos nacionalinio muziejaus pagrindinio fondo eksponatø pirminës 

apskaitos ðifras 

LDM – Lietuvos dailës muziejus, Vilnius 

LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius 

MP – Lietuvos nacionalinio muziejaus pagalbinio fondo eksponatø pirminës 

apskaitos ðifras 

NMK – Nacionalinis muziejus, Krokuva 

98




18–20TH CENTURY CORONATION MEDALS OF THE 

BLESSED VIRGIN MARY IN THE COLLECTION OF 

THE NATIONAL MUSEUM OF LITHUANIA 


Summary 

Coronation medals represent some of the most valuable and interesting religious 

medals reflecting events related to the history of the Church. They are dedicated 

to the coronations of the images (paintings or sculptures) of the Blessed 

Virgin Mary. The tradition of the Blessed Virgin Mary image coronation formed 

in the Middle Ages. The first miraculous painting of the Blessed Virgin Mary 

was crowned with golden crowns by Pope Gregory III (731–741) in 732 during 

the fight against the iconoclasts. 

The emergence of coronation medals is related to the establishment of a special 

foundation in the Vatican by Count Alessandro Sforza Pallavicini, Dean of 

the Vatican Chapter, in 1636. The Chapter of the Vatican drew up the rules and 

the coronation ceremony. To commemorate the coronations, production of medals 

with the image of the Blessed Mother of God was intended. They were usually 

contracted by the Vatican Chapter or members of the delegation who presented 

an application on the coronation of a miraculous portrait of the Blessed Virgin 

Mary, or by the rector of the church whose portrait was to be crowned. 

The rules of medal production, mintage and iconography had not yet settled 

in the 18th century. They were mostly round, or oval with an eyelet (or without 

it) on more rare occasions. The earliest specimens did not have eyelets, which 

is why holes were made to wear the medals around one’s neck. Eyelets, which 

were cast with the medal, were introduced later. When the mold was made, the 

hole of the eyelet served as a funnel for pouring the metal. Sometimes a ring was 

attached to the medal on which the eyelet was fixed. 

The coronation medals found in Lithuania dating back to the 18th century were 

mostly made in Rome: the majority of them bear the inscription ROMA and lettering 

in Latin. They do not contain master initials which makes it difficult to attribute 

them to a particular master. The later ones from the 19th and 20th centuries were 

made by Polish and, possibly, Lithuanian masters and had inscriptions in Polish. 

The article reviews 45 coronation medals from the collection of religious 

medals of the National Museum of Lithuania (LNM). Depending on the occasion 

for producing the medals, the material is divided into three groups: 

(1) Medals dedicated to the Papal bull authorising coronation of a miraculous 

painting. The Papal bull indicated the day of the coronation and coronation 

official (usually the local bishop). The obverse of the medals contained the 

image of the crowned Blessed Virgin Mary and the date of signing the bull. These 

are the rarest of the medals. The LNM holds the medals of the coronation of the 

paintings of the Blessed Virgin Mary from the churches of Biaùynicze 1756 

(Cat. No 1, 2, 3) and Cracow 1764 (19th century copy, Cat. No 4). They were 

possibly made under the order of the Carmelite Monks. 

99




(2) Medals related to the coronation ceremony. Such medals consecrated by the 

Pope were handed out during the ceremony to the worshippers, thereby granting general 

absolution to the people wearing them. In time this became an inseparable part 

of the coronation ceremony. The obverse of the medals carried the crowned Blessed 

Virgin Mary or the crown (the latter is rare on the obverse), the legend witnessing to 

the fact of coronation and the coronation date. The reverse mostly contained the crown 

or the emblems of the donors of the coronation, and the churches holding the crowned 

paintings. The LNM holds the medals of the churches of Sokal of 1724 (Cat. No 5), 

Vilnius St Michael of 1750 (Cat. No 6, 7), Leýajsk of 1752 (Cat. No 9), Ùàki Bratjanskie 

of 1752 (Cat. 8), Berdyczów of 1756 (to commemorate the 1st coronation, Cat. 

No 10), Poczajów of 1773 (19th century copy, Cat. No 11), Berdyczów of 1854 (to 

commemorate the 2nd coronation, Cat. No 12), Cracow of 1883 (Cat. No 13, 14), 

Dzików of 1904 (Cat. No. 15), Czæstochowa of 1910 (to commemorate the 2nd coronation, 

Cat. No. 16–22) and Auðros Vartø of 1927 (Cat. No. 23–34). 

(3) Medals issued following the coronation of a miraculous image. If there was a 

shortage of funds or for other reasons sometimes medals were not made or were 

produced later, for a coronation anniversary. The obverse of the medals carried the 

image of the crowned Blessed Virgin Mary, the legend witnessing to the fact of coronation 

and the coronation date (although the medals were issued at a later date). The 

reverse bore the images of Christ or the saints distributed by the fraternities in whose 

churches the images were crowned (represented on the obverse) and portraits of the 

popes. The LNM holds the medals of Berdyczów of the 19th century for commemorating 

the 1st coronation of the image of the Blessed Virgin Mary of 1756 (Cat. No. 

36–40), Jarosùaw of 1755 (Cat. No. 42–45), Latyczów of 1778 (Cat. No. 35) and Miedniewice 

of 1767 (made in 1907, Cat. No. 41). 

Coronation medals with the image of the Blessed Virgin Mary influenced 

the strengthening and spread of the cult of various iconographic types of the 

Blessed Mother of God. For this reason they are important not only for studying 

medal-making; they are also valuable for studying the history of worship 

and the history of gracious individual images of the Blessed Virgin Mary. 

Figure and table legends 

Fig. 1. The medal related to the crowning of the Sokal painting of the Mother of 

God. 1724. Silver, casting, engraving, ¨ 60 mm. Source: Rewoliñski 695 R 4 . 

Fig. 2. A devotional medal related to the crowning of the image of the Blessed Virgin 

Mary at St. Michael’s Church in Vilnius; dated 1750, silver, 30,5 × 25,5 mm, p – 

7,17 g, KNM (Czapski 7090, R5). 

Fig. 3. A devotional medal related to the crowning of the image of the Blessed Virgin 

Mary at St Michael’s Church in Vilnius; dated 1750, bronze, 38 × 32 mm, p – 24,364 g, 

with a lug, casting, LDM, Inv. No. TM 1133. Photograph by Henrikas Sakalauskas 

Fig. 4. Medal related to the crowning of the Pivaðiûnai painting of the Mother of 

God. 1988. Terracota, ¨ 95 mm. Collection of Algimantas Urbonas. 

Table 1. Types and chronology of the St Virgin Mary coronation medals held at 

the National Museum of Lithuania. 

Gauta: 2006 02 09 

Parengta spaudai: 2006 04 10 

100

Image - Lietuvos nacionalinis muziejus

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?