Image - Lietuvos nacionalinis muziejus
Image - Lietuvos nacionalinis muziejus
Image - Lietuvos nacionalinis muziejus
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
NUMIZMATIKA 4–5<br />
Metraðtis 2003–2004<br />
Straipsniai. Medalininkystë ir faleristika<br />
pvz.: PAMIÀTKA KORONACJI M[ATKI].B[OSKI].CZÆSTOCHOWSKIEJ<br />
// 22–V. 1910 (‘Èenstakavos Ðvè. Dievo Motinos karûnavimui atminti. 1910<br />
V 22’; 18, 19 kat. Nr.). Ðeðto medaliuko (21 kat. Nr.) reverse yra tik legenda:<br />
PAMIÀTKA / KORONACJI / 1910 / M[ATKI].B[OSKI]. / CZÆSTO-<br />
CHOWSKIEJ (‘Èenstakavos Ðvè. Dievo Motinos karûnavimui atminti<br />
1910’). Ðio tipo medaliukus gamino Krasnoselsko ir Sidorovo (Kostromos<br />
gub., Rusija) meistras Afrikanas Èuviliajevas arba Aleksandras<br />
Èulkovas (Ïîñòíèêîâà è äð. 2001, ñ. 171) Septinto medaliuko (22 kat. Nr.)<br />
averse vaizduojamas karûnavimo iðkilmiø momentas, kada vyskupas vainikuoja<br />
Èenstakavos Dievo Motinà. Aplink iðkilmingai papuoðtà paveikslà<br />
vaizduojami klûpantys vaikai ir Baþnyèios hierarchai. Medaliuko reverse –<br />
Èenstakavos baþnyèia ir vienuolynas Jasna Guroje bei legenda: DRUGA –<br />
KORONACJA – M[ATKI]:BOSKI / CZÆSTOCHOW[SKIEJ] / 1910 (‘Antrasis<br />
Èenstakavos Dievo Motinos karûnavimas 1910’).<br />
Vilniaus Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo medaliukai.<br />
1927 m. Auðros Vartø Ðvè. Mergelë Marija laikoma <strong>Lietuvos</strong><br />
globëja, taip pat santarvës simboliu (Auðros… 2000). Ðis paveikslas –<br />
vienas garsiausiø suteiktais pagijimais ir kitomis malonëmis Lietuvoje<br />
ir uþ jos ribø. Tai vienintelis ið penkiø Lietuvoje popieþiaus karûnomis<br />
vainikuotø Dievo Motinos paveikslø, kuriame ji vaizduojama be Kûdikio<br />
Jëzaus. Pasak Marijos Kaùamajskos-Saeed, Auðros Vartø paveikslo<br />
pirminis variantas atitinka XVI a. pabaigos Nyderlandø raiþiniø atvaizdus,<br />
sukurtus pagal Martino de Voso (1532–1603) pieðinius. Ið keliø variantø<br />
autorë pasirenka Nyderlandø raiþytojo Thomaso de Leu (apie<br />
1560–1612) medþio graviûrà, kuri iðsiskiria malonaus ðvelnumo iðraiðka,<br />
bûdinga ir Auðros Vartø paveikslui. Pasak minëtosios autorës, stiliaus<br />
bruoþai ir tapybos meistriðkumas leidþia paveikslà priskirti 1620–1630 m.<br />
laikotarpiui (Kaùamajska-Saeed 1990a, p. 34–35).<br />
Stebuklingo Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo<br />
iðkilmës, popieþiui Pijui XI leidus, ávyko 1927 m. liepos 2 d.<br />
Ðventëje dalyvavo Varðuvos ir Poznanës kardinolai, 29 vyskupai ir per<br />
1000 kunigø, Lenkijos prezidentas Ignacas Moúcickis, marðalas Józefas<br />
Piùsudskis, keli ministrai, senatoriai ir apie 10 000 tikinèiøjø (Skrinskas<br />
1999, p. 156). Paveikslà popieþiaus atsiøsta karûna vainikavo Vilniaus<br />
arkivyskupas Romualdas Jalbrzykowskis, suteikdamas jam Gailestingumo<br />
Motinos titulà.<br />
Muziejuje saugomi penkiø tipø medaliukai (12 vnt.; 23–34 kat. Nr.),<br />
susijæ su Auðros Vartø Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo iðkilmëmis.<br />
Jø averse vaizduojama Ðvè. Mergelë Marija á kairæ pusæ palenkta<br />
68
Change language