Image - Lietuvos nacionalinis muziejus

More documents

Recommendations

Info

NUMIZMATIKA 4–5 Metraðtis 2003–2004 Straipsniai. Medalininkystë ir faleristika auksakalys Wacùawas Gùowackis (1828–1908) (Bogacz, Kozarska-Orzeszek 1995, s. 127). Medaliuko averse pavaizduotas Krokuvos Dievo Motinos paveikslas, kurá gaubia ðermuonëliø mantija. Virðuje karûna, ðonuose du angelai, laikantys paveikslà. Po paveikslu smulkaus ðrifto legenda: KORONOWANA 8 WRZÉS[NIA]:1883 (‘Karûnuota 1883 m. rugsëjo 8 d.’), þemiau – Krokuvos miesto herbas ir data: 1883. Aplink legenda: JAN III. IDÀC Z KRAKOWA POD WIEDEN, PRZED OBRAZEN N[AJÚWIÆ- TSZEJ].M[ARYI].P[ANNY].NA PIASKU CUDAMI SLYNÀCEJ OCALENIE CHRZESCIAÑSTWA WYMODLIÙ 1683 (‘Jonas III 1683 m. vykdamas ið Krokuvos á Vienà Piaskuose, prie Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo, garsëjanèio stebuklais, meldë krikðèionybës apsaugojimo’). Reverse – Jono Sobieskio biustas profiliu á deðinæ. Karaliaus galvà dengia laurø vainikas. Aplink legenda: PAMIATKA 200-LETNIEJ ROCZNICY OSWOBO- DZENIA WIEDNIA 1883 R[OKU]. * (‘200-osioms Vienos iðvadavimo metinëms atminti 1883 m.’). Po Jono Sobieskio biustu smulkus áraðas: NA UCZCZENIE PAMIÆCI WIELKIEGO KRÓLA ZROBIL / WACÙAW GÙO- WACKI (‘Didþio karaliaus atminimui pagamino Wacùawas Gùowackis’). Kito medaliuko averse vaizduojami karûnuoti Krokuvos Dievo Motinos su Kûdikëliu Jëzumi atvaizdai (14 kat. Nr.). Aplink legenda: KORO- NACYA N[AJÚWIÆTSZEJ].P[ANNY].M[ARYI].KRAKOWSKIEJ KRÓL[O- WY].POL[SKI].NA PIASKU (‘Ðvè. Mergelës Marijos, Lenkijos karalienës, karûnavimas Piaskuose’). Reverse – Jono Sobieskio biustas profiliu á deðinæ. Aplink legenda: * JAN III SOBIESKI KRÓL POLSKI // NIEMCY ZBAWIÙ * 1683 * 1883 * POÙSKÆ WSÙAWIÙ * (‘Lenkijos karalius Jonas Sobieskis vokieèius iðgelbëjo, Lenkijà iðgarsino. 1683–1883’). Pastaruosius medaliukus gamino Krokuvos antikvaras, numizmatas Mieczysùawas Kurnatowskis (1833–1904). Dzikovo (Lenkija) Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 1904 m. Ðventosios Ðeimos paveikslas dominikonø vienuolyno Ëmimo á Dangø baþnyèioje geriau þinomas Dzikovo Dievo Motinos pavadinimu. Jis jau XVII a. Krokuvos vyskupo Andrzejaus Trzebickio dekretu pripaþintas stebuklingu. Popieþiui Pijui X leidus 1904 m. rugsëjo 8 d. stebuklingà paveikslà karûnavo Pðemislio vyskupas Józefas Sebastianas Pelczaras (Matka... 2005). Muziejuje yra vienas ðiai progai skirtas medaliukas (15 kat. Nr.). Jo averse vaizduojama Ðventoji Ðeima: Ðvè. Mergelë Marija su Kûdikëliu Jëzumi ant rankø, jø galvas puoðia karûnos, ðalia ðv. Juozapas. Ðvè. Marijos ir ðv. Juozapo galvas supa aureolës. Virðuje puslankiu legenda: MATKO BOSKA DZIKOWSKA. MÓDL SIÆ ZA NAMI (‘Dzikovo Ðvè. Dievo Motina. Melskis uþ mus’). Reverse – Dzikovo do- 66
Regina Razaliûnaitë XVIII–XX a. ÐVÈ. MERGELËS MARIJOS ATVAIZDØ KARÛNAVIMO MEDALIUKAI LIETUVOS NACIONALINIAME MUZIEJUJE minikonø Ëmimo á Dangø baþnyèios ir vienuolyno kompleksas. Apaèioje legenda: PAMIÀTKA KORONACYI / 8 WRZEÚNIA 1904 (‘Karûnavimui 1904 m. rugsëjo 8 d. atminti’). Antrojo Èenstakavos Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 1910 m. Juodosios Dievo Motinos bizantiðkà paveikslà, pasak legendos, nutapë evangelistas Lukas 5 . Èenstakavos baþnyèiai 1382 m. já padovanojo Vladislovas Opolskis, paulinø vienuolyno Jasna Guroje steigëjas. Paveikslà garbinti pradëta XIV a. pabaigoje. 1655 m. Èenstakavos vienuolynui atlaikius Ðvedijos karaliaus Karolio X Gustavo kariuomenës apsiaustá, Dievo Motina tapo lenkø laisvës ir tikëjimo simboliu ir buvo pripaþinta Lenkijos globëja. Èenstakavos Dievo Motinos paveikslas – pirmasis karûnuotas (1717 m. rugsëjo 8 d.) Abiejø Tautø Respublikoje 6 . Pasak T. Lipiñskio, tuomet medaliukai nebuvo pagaminti (Lipiñski 1849, s. 471), taèiau, Kornelijaus Biaùobùockio teigimu, XIX a. pabaigoje grafo Pliaterio rinkinyje buvo auksinis medaliukas, skirtas pirmajam Èenstakavos paveikslo karûnavimui (Biaùobùocki 1974, s. 62). Vis dëlto lieka neaiðku, ar minëtasis medaliukas pagamintas karûnavimo iðkilmëms, ar vëliau. 1910 m. geguþës 22 d. popieþiaus Pijaus X leidimu jo atsiøstomis auksinëmis karûnomis Èenstakavos Dievo Motinos paveikslà vyskupas S. Êdzitowieckis karûnavo antrà kartà. Iðkilmëms atminti nukaldinta daug ávairiø medaliukø, kurie pardavinëti ðventës metu. 1910 m. publikuotame leidinyje pateikta 17 skirtingø jø variantø (Nieznane... 1910, s. 195–196). <strong>Lietuvos</strong> nacionaliniame muziejuje saugomi 7 vienetai (16– 22 kat. Nr.). Ðeðiø ið jø averse vaizduojama Èenstakavos Dievo Motina su Kûdikëliu Jëzumi ant rankø, jo deðinë pakelta laiminimui, kairëje – uþversta knyga. Jø galvas puoðia karûnos ir supa aureolës. Aplink – legendos, nurodanèios, kad medaliukai skirti paveikslo karûnavimui, ávykusiam 1910 m. geguþës 22 d., atminti. Medaliukø reverse vaizduojamas popieþiaus Pijaus X biustas profiliu á kairæ (16 kat. Nr.) arba á deðinæ (17 kat. Nr.), taip pat atitinkamos legendos. Kitø trijø medaliukø (18– 20 kat. Nr.) reverso virðuje – popieþiaus biustas profiliu á deðinæ, þemiau dvi karûnos, padëtos ant stalo, uþdengto staltiese. Jas supa legendos, 5 Pasak tradicijos, ðá Dievo Motinos paveikslà Bizantijos imperatorius Bazilijus II davë kraièio savo dukteriai Onai leisdamas jà uþ Vladimiro Didþiojo. Apie 1270 m. paveikslas ið Kijevo pateko á Lvovà, ið kur 1378 m. Vladislovo Opolskio buvo pergabentas á Lenkijà (Tokarski 1955, s. 9–28). 6 Popieþiui Klemensui XI leidus paveikslà atsiøstomis auksinëmis karûnomis vainikavo Kulmo vyskupas Krzysztofas Janas Szembekas asistuojant Vilniaus vyskupui Konstantinui Bþostovskiui ir Poznanës vyskupui Krzysztofui Szembekui (Rewoliñski 1887, s. 12). 67
Page 1 and 2: NUMIZMATIKA 4-5 Metraðtis 2003-200
Page 3 and 4: Regina Razaliûnaitë XVIII-XX a.
Page 13: Regina Razaliûnaitë XVIII-XX a.

Image - Lietuvos nacionalinis muziejus

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?