Image - Lietuvos nacionalinis muziejus
Image - Lietuvos nacionalinis muziejus
Image - Lietuvos nacionalinis muziejus
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
NUMIZMATIKA 4–5<br />
Metraðtis 2003–2004<br />
Straipsniai. Medalininkystë ir faleristika<br />
I. Medaliukai, skirti popieþiaus bulei, leidþianèiai karûnuoti stebuklingà<br />
Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdà, atminti. Ðiai progai skirtø medaliukø averse<br />
vaizduojama karûnuota Ðvè. Mergelë Marija arba karûna ir nurodoma<br />
bulës pasiraðymo data. Reverse – ávairûs ðventieji. Paminëtina, kad<br />
jie yra reèiausiai aptinkami.<br />
Bialynièiø (Baltarusija) Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo<br />
medaliukai. 1756 m. Jie nukaldinti Romoje, tikëtina, vienuoliø karmelitø<br />
uþsakymu. Pastaruosius á Bialynièius (tuometinë Vitebsko vaivadija)<br />
pakvietë ir savo lëðomis 1628 m. pastatytame vienuolyne ákurdino<br />
<strong>Lietuvos</strong> Didþiosios Kunigaikðtystës kancleris Leonas Sapiega. Bialynièiø<br />
miestelio baþnyèioje buvo stebuklingas Dievo Motinos paveikslas,<br />
kurá popieþius Benediktas XIV 1756 m. balandþio 16 d. iðleista bule (bulla<br />
coronations) leido karûnuoti.<br />
Þinomi dviejø skirtingø spaudø medaliukai, skirti ðiai progai. Jø averse<br />
vaizduojama Bialynièiø baþnyèios Dievo Motina su skeptru deðinëje<br />
ir Kûdikëliu Jëzumi kairëje rankoje. Abiejø galvas puoðia karûnos ir supa<br />
aureolës. Kûdikëlio deðinë ranka pakelta laiminimui, kairëje jis laiko<br />
þemës rutulá su kryþeliu virðuje, simbolizuojantá krikðèionybës triumfà<br />
pasaulyje. Aplink legenda: D[IVA]•V[IRGO]•BIALYNIC[ENSIS]•A• –<br />
BEN[EDICTO]•XIV•C[ORONATA]•A[NNO]•D[OMINI]•1756• (‘Bialynièiø<br />
Ðvenèiausioji Mergelë, Benedikto XIV karûnuota Vieðpaties<br />
metais 1756’) 2 . Medaliukø reverse vaizduojami karmelitø ðventieji. Vienuose<br />
– ðv. Elijas (apie IX a. pr. Kr.), Biblijos pranaðas. Jis vaizduojamas<br />
visu ûgiu, vilkintis karmelitø ordino abitu, jo galvà supa nimbas,<br />
deðinëje rankoje laiko palmës ðakelæ, kankiniø simbolá, kairëje – knygà<br />
(1 kat. Nr.). Pasak legendos, Elijas kurá laikà gyveno ant Karmelio kalno,<br />
kur vëliau, apie 1155 m., ásikûrë pirmoji bûsimo karmelitø ordino bendruomenë.<br />
Ið èia kilæs ir karmelitø ordino pavadinimas, todël ðv. Elijas<br />
laikomas ðio ordino kûrëju. Tai skelbia ir legenda: S[ANCTUS]•ELIAS –<br />
PR[AEPOSITUS]•O[RDINIS] F[RATRUM]•D[E]•CAR[MELO]• (‘Ðv. Elijas<br />
– broliø ið Karmelio ordino prepozitas’). Po Ðvè. Mergelës Marijos,<br />
ðio ordino globëjos, Elijas yra antrasis asmuo, daþniausiai vaizduojamas<br />
karmelitø baþnyèiose ir vienuolynuose. Kitø medaliukø reverse –<br />
ðv. vienuolës Teresës Avilietës (1515–1582) regëjimo scena. Ðios vizijos<br />
metu angelas persmeigë Teresës krûtinæ auksine Dievo meilës strële.<br />
Aptariamoji regëjimo scena minima vienuolës kanonizavimo bulëje.<br />
Ðv. Teresë Avilietë reformavo karmelièiø ordinà; pagal jos sugrieþtintà<br />
2<br />
Uþ pagalbà verèiant lotyniðkus tekstus dëkoju prof. hab. dr. Eugenijai Ulèinaitei.<br />
58
Change language