Image - Lietuvos nacionalinis muziejus

More documents

Recommendations

Info

NUMIZMATIKA 4–5 Metraðtis 2003–2004 Straipsniai. Medalininkystë ir faleristika 3 pav. Vilniaus Ðv. Mykolo baþnyèios Ðvè. Mergelës Marijos paveikslo karûnavimo medaliukas. 1750. Bronza, liejimas, 38 × 32 mm, p – 24,364 g. LDM, Inv. Nr. TM 1133. Lit.: Ruzas 2004, Nr. 6. Fot. Henrikas Sakalauskas virðuje, tik prieðinguose kampuose pagal ástriþainæ (krucifiksas – deðiniame, o Kristaus monograma, apsupta spinduliø, – kairiame kampe). Ðonuose legendos: S[ANCTUS]•FRAN[CISCUS]• – S[ANCTUS]•BERN[AR- DINUS]• (‘Ðv. Pranciðkus. Ðv. Bernardinas’). Apaèioje legenda: S[ANC- TA]•M[ARIA]•VILNEN[SIS]• / ROMA (‘Vilniaus Ðvè. Marija. Roma’). Pirmojo varianto medaliukø reverse – ðv. Juozapas su Kûdikëliu Jëzumi ant rankø. Aplink legenda: •SAN[C]T[US] – •IOSE – PH[US]• (‘Ðv. Juozapas’; 3 pav.). Antrojo varianto medaliukø reverse vaizduojama ðv. Mykolo kova su ðëtonu (6 kat. Nr.). Arkangelas Mykolas vaizduojamas sparnuotas, kairëje rankoje laikantis teisingumo svarstykles mirusiøjø sieloms sverti, deðinëje – kalavijà, simbolizuojantá teisingumà; kalaviju ruoðiasi persmeigti ðëtonà, gulintá po jo kojomis. Tai vienas svarbiausiø krikðèionybës triumfo prieð blogá ávaizdþiø. Reverso legenda: VIVAT – DEVS (‘Tegyvuoja Dievas’). Treèiojo varianto medaliukø reverse – pranciðkonø ðventasis Antanas Paduvietis, laikantis Kûdikëlá Jëzø, stovintá ant knygos, padëtos ant stalo ar altorëlio (7 kat. Nr.). Ðventasis vaizduojamas iki pusës, profiliu á kairæ, vilkintis pranciðkonø abitu, iðskusta tonzûra, kairëje rankoje laikantis lelijà. Aplink legenda: S[ANCTUS]•ANT[ONIUS] – D[E]•P[ADUA]• (‘Ðv. Antanas Paduvietis’). Lankovo (Lenkija) Dievo Motinos skulptûros karûnavimo medaliukai. 1752 m. Stebuklinga Dievo Motinos skulptûra buvo Ùàki Bratjañskie (tuometinë Kulmo vaivadija Lenkijos Prûsijoje) tëvø reformatø baþnyèioje. Pastaruosius èia apie 1624 m. pakvietë ir savo lëðomis pastatytame vienuolyne ákurdino vietos seniûnas Paweùas Dziaùyñskis. Popieþiui Benediktui XIV 1750 m. gruodþio 7 d. davus sutikimà, 1752 m. birþe- 62
Regina Razaliûnaitë XVIII–XX a. ÐVÈ. MERGELËS MARIJOS ATVAIZDØ KARÛNAVIMO MEDALIUKAI LIETUVOS NACIONALINIAME MUZIEJUJE lio 4 d. Kulmo vyskupas Wojciechas Leskis karûnavo stebuklingà skulptûrà Vatikano aukso karûnomis, puoðtomis brangakmeniais. <strong>Lietuvos</strong> nacionaliniame muziejuje yra vienas (8 kat. Nr.), o T. Rewoliñskis kataloge pateikia ðeðis ðiai progai skirtø medaliukø variantus. Jø averse vaizduojama Ðvè. Mergelë Marija su Kûdikëliu Jëzumi kairëje ir skeptru deðinëje rankoje. Abiejø galvas puoðia karûnos. Aplink legenda: B[EATA]•V[IRGO] M[ARIA] LÀKOV[IENSIS] IN – PRVS[ORUM]•PO- L[ONIA] COR[ONATA] / A[NNO]•1752 (‘Lankovo Ðvè. Mergelë Marija Lenkijos Prûsijoje karûnuota 1752 m.’). Vieno medaliuko reverse vaizduojamas ðv. Jonas Nepomukas, kitø – ðv. Antanas Paduvietis. Muziejuje esanèio egzemplioriaus reverse pavaizduotas ðv. Antano biustas profiliu á deðinæ, ðalia visu ûgiu stovintis Kristus, jo deðinë pakelta laiminimui, galvà supa aureolë. Aplink legenda: •S[ANCTUS] – WT – D[E].PAD[UE] (‘Ðv. Antanas Paduvietis’); pasak T. Rewoliñskio, WT yra vietoje ANT[ONIUS]. Leþaisko (Ukraina) Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 1752 m. Stebuklingam Leþaisko bernardinø baþnyèios Dievo Motinos paveikslui leidimà karûnuoti popieþius Benediktas XIV davë 1751 m., taèiau karûnos ið Vatikano nebuvo atsiøstos. Jos padarytos Kijevo vaivados Stanislovo Potockio ir jo þmonos Jelenos Zamoiskytës (Zamojskich) lëðomis. Jie finansavo ir paveikslo karûnavimo iðkilmes, kurioms vadovavo Pðemislio vyskupas Wacùawas Hieronimas Sierakowskis, ávykusias 1752 m. rugsëjo 8 d. (Rewoliñski 1887, s. 57). Iðkilmëms atminti buvo pagaminti variniai medaliukai (9 kat. Nr.). Jø averse – Leþaisko Dievo Motina, laikanti ant rankø Kûdikëlá Jëzø. Abiejø galvas puoðia karûnos ir supa aureolë. Aplink legenda: IMAG[O]:B[EATAE]:M[ARIAE]•V[IRGI- NIS]•COR[ONATA]:A•BEN[EDICTO]:XIV LEZ[AISCI]:APVD•F•F[RA- TRES]•S[ANCTI]•F[RANCISCI]:OBS[ERVANTES]:A[NNO]:1752 (‘Leþaisko Ðvè. Mergelës Marijos paveikslà bernardinø baþnyèioje 1752 m. karûnavo popieþius Benediktas XIV’). Reverse – karûnø ir vainikavimo iðkilmiø fundatoriø herbai: kairëje – Jelita (Zamoiskiø), deðinëje – Piliava (Potockiø), jiems ið ðonø pavaizduoti trimitai, vëliavos ir pan., virð jø karûna, apaèioje ornamentai. Virðutinëje medaliuko dalyje puslankiu legenda: DANT•ASTRIS•CASTRISQVE•CORONA[M]. Pirmojo Berdièevo (Ukraina) Dievo Motinos paveikslo karûnavimo medaliukai. 1756 m. Stebuklingas Dievo Motinos paveikslas buvo basøjø karmelitø baþnyèioje, kurià Berdièeve (tuometinë Kijevo vaivadija) apie 1626 m. pastatë Kijevo vaivada Jonuðas Radvila. Þemaitijos vyskupas Antanas Tiðkevièius, Liublino vaivada Antanas Lubomirskis, LDK etmonas 63
Page 1 and 2: NUMIZMATIKA 4-5 Metraðtis 2003-200
Page 3 and 4: Regina Razaliûnaitë XVIII-XX a.
Page 9: Regina Razaliûnaitë XVIII-XX a.

Image - Lietuvos nacionalinis muziejus

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?