NUmizmatik 4-5 paskutinis - Lietuvos nacionalinis muziejus

NUMIZMATIKA 4–5 

Metraðtis 2003–2004 

Kronika 

Personalijos 

SKULPTORIUI PETRUI HENRIKUI GARÐKAI – 

LIETUVOS MEDALIØ, PINIGØ IR 

APDOVANOJIMØ KÛRËJUI – 70 

Petras Henrikas Garðka gimë 1933 m. Gyliø 

kaime (Rokiðkio r.). 1960 m. baigë Telðiø 

taikomosios dailës technikumà, kur ágijo juvelyro 

specialybæ. Nuo 1962 iki 1993 m. dirbo 

Vilniaus dailës akademijoje Dizaino katedroje. 

Ðalia kitø darbø P. H. Garðka papildomai 

studijavo skulptûrà pas prof. Petrà 

Aleksandravièiø ir prof. Feliksà Daukantà, o 

ðriftà – pas prof. Albertà Gurskà. 1990 m. 

ástojo á Lietuvos dailininkø sàjungà. Ávairiapusë 

patirtis labai pravertë 1992 m. pradëjus 

dirbti Lietuvos monetø kalykloje. P. H. Garðka buvo pirmasis Lietuvos 

monetø kalyklos dizaineris. 1995 m. birþelá iðëjæs ið darbo uþsakymus 

atlieka savarankiðkai. 

P. H. Garðkos kaip medaliø kûrëjo kelias prasidëjo 7 deðimtmetyje. 

Tuomet Lietuvoje buvo rengiamos ávairios sportinës varþybos, kuriø dalyviai 

bûdavo apdovanojami prizais ir medaliais. Tai buvo dirva, kurioje 

P. H. Garðka galëjo pritaikyti savo kaip juvelyro mokslus. Pirmieji medaliai 

gaminti gana primityviai. Medalininkai tada dar neturëjo kaldinimo 

maðinø. Dviraèiø lenktynëms Gdanskas–Vilnius skirtam medaliui 

(1965) P. H. Garðka su pjûkleliu iðpjovë detales ir prilitavo ant apskrito 

metalo skritinëlio. Panaðià technikà naudojo ir kitiems pirmiesiems 

medaliams. Vëliau perëjo prie liejimo ir kaldinimo technikø. Be sportinës 

tematikos, teko daryti medaliø ir su gamyklø vaizdais. Taèiau 

skulptoriui arèiau ðirdies buvo þymiø kultûros asmenybiø áprasminimas. 

Tam prireikë gilesniø studijø. Pamaþu formavosi kûrybinis poþiûris á medalá. 

P. H. Garðkai artimesnë buvo klasikinio medalio samprata, atëjusi 

dar ið Renesanso epochos. Taigi apskritas medalis arba staèiakampio 

431



Kronika. Personalijos 

1 pav. Medalis „Gediminas ákûrëjas“. 1973. Bronza, ¨ 77 mm. 

LNM, Inv. Nr. SM 4895. Fot. Kæstutis Stoðkus 

432




formos plaketë uþima svarbiausià vietà jo kûryboje. Ir nors rinko ir tyrinëjo 

ávairiø ðaliø medalio mokyklø atstovø portretinius medalius, 

taèiau savo mokytoju laiko skulptoriø Petrà Rimðà (1881–1961). Todël 

neatsitiktinai vienà savo medaliø paskyrë P. Rimðai. Medalio pradininkà 

Antonio Pisanello (1395–1455) taip pat áamþino medaliu. 

Pirmasis rimtas P. H. Garðkos kaip medaliø kûrëjo pasirodymas ávyko 

1975 m. Antrojoje sàjunginëje medalio parodoje Maskvoje. Joje eksponavo 

tris medalius: „M. Kopernikui 500 metø“ (1973), „Lietuvos 

krepðiniui 50 metø“ (1973), „Vilniui 650 metø“ (1974) (Âòîðàÿ... 1975, 

ñ. 18). Labai svarbus tarpsnis visø Lietuvos medalininkø gyvenime buvo 

1984 m. Pirmoji respublikinë medaliø paroda. Vienas aktyviausiø ðios 

parodos dalyviø P. H. Garðka joje eksponavo net 12 medaliø: „Èempionas“ 

(1972), „M. Kopernikui 500 metø“, „Vilnius – LTSR sostinë“ (1973), 

„Salomëja Nëris“ (1974), „Ðatrijos Ragana“ (1975), „Regata „Gintariniai 

irklai“ (1975), „Tarybø Lietuvos pirmenybës“ (1976), „F. Dzerþinskis“ 

(1977), „L. van Bethovenas“ (1977), „P. P. Rubensas“ (1977), „J. Basanavièius“ 

(1979), „J. Biliûnas“ (1979) (Pirmoji respublikinë... 1979, p. 10–11). 

Ðià parodà apþvelgæs menotyrininkas ir medalininkas Antanas Olbutas 

paþymëjo, kad P. H. Garðkos kûriniams „bûdingas ðiuolaikinis plastinis 

apibendrinimas, vengiama detalumo, akcentuojama formos visuma“ (Olbutas 

1984, p. 12–13). 1986 m. vykusioje Pirmojoje Pabaltijo medaliø 

trienalëje uþ medalius „L. Bethovenas“ (1976), „Jonas Biliûnas“ (1978), 

„Jonas Basanavièius“ (1981), „Antanas Þukauskas-Vienuolis“ (1981; 

medalis saugomas ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje), „Pablas Pikasas“ 

(1981), „Nikolo Paganinis“ (1982) ir „Darius ir Girënas“ (1983) kûrëjas 

buvo ávertintas parodos diplomu (Pirmoji Pabaltijo... 1989, p. 30–31). 

P. H. Garðka ieðkojo galimybiø savo medalius tiraþuoti, troðko, kad medalio 

menas paplistø Lietuvoje. Dþiaugësi, kai medalius pradëjo kaldinti 

Vilniaus „Dailës“ kombinate. Antrojoje respublikinëje medaliø 

parodoje, vykusioje 1987 m. gruodþio 11 d.–1988 m. sausio 15 d., pristatë 

jau kaldinimo technika pagamintus medalius: „M. K. Èiurlionis“ (1985), 

„Baltistø kongresas“ (1985; 2 pav.), „Dainininkas K. Petrauskas“ (1985) 

(Antroji respublikinë... 1990, p. 7). 1989 m. vasarà respublikinëje medalininkø 

kûrybinëje stovykloje Telðiuose per labai trumpà laikà sukûrë medalius, 

skirtus P. Galaunei, S. Daukantui, Baubliams, B. Pundziui, V. Ruokiui 

(Medalininkø... 2000, p. 20). 1994 m. lapkrièio 9–gruodþio 18 d. 

Ketvirtojoje respublikinëje medaliø parodoje P. H. Garðka eksponavo medalius, 

skirtus Ilguvos parapijos 200 m. jubiliejui (1794–1994) ir Lietuvos 

monetø kalyklai (Ruzas 1994, p. 4). 1997 m. Penktojoje respublikinëje 

433




2 pav. Medalis, skirtas tarptautiniam baltistø kongresui, 

vykusiam Vilniaus universitete, atminti. 1985. Bronza, ¨ 60 mm. 

LNM, Inv. Nr. SM 5610. Fot. Kæstutis Stoðkus 

medaliø trienalëje Vilniuje eksponavo medalius: „Ðatrijos Ragana“ 

(1995), „Lietuvos monetø kalykla“ (1995), „Lietuvos kolekcininkø asociacijos 

apdovanojimas“ (1996; Penktosios respublikinës... 1997, p. 15). 

Ðeðtojoje respublikinëje medaliø trienalëje, vykusioje 2000 m. gruodþio 

28 d.– 2001 m. sausio 12 d., pristatytas tiktai vienas P. H. Garðkos medalis 

„Generolas Jonas Þemaitis. 1909–1954“, eksponuotas UAB „Alpera“ 

stende (Ðeðtosios respublikinës... 2000, p. 25). Toká kuklø pasirodymà, 

matyt, nulëmë medalininkà uþvaldþiusi Lietuvos apdovanojimø 

kûrimo aistra. Taèiau 2001 m. Penktojoje Baltijos medaliø trienalëje Vilniuje 

P. H. Garðka medaliø gerbëjus vël nustebino – ðá kartà parodë tris 

skirtingø formø kûrinius: nuostabø ovalo formos Barboros Radvilaitës 

medalá (2001), kolekcininko Zigfrido Jankausko plaketæ (2001) ir apskrità 

Rokiðkio medalá (1999; Penktoji Baltijos... 2001, p. 16). 

P. H. Garðkos talento pripaþinimà liudija ir tai, kad Maskvos Tretjakovo 

galerija nupirko tris medalius, skirtus L. van Bethovenui, P. P. Rubensui, 

P. Pikasui. Menininkas taip pat dalyvavo parodose Londone ir 

Varðuvoje. Jo medaliø yra saugoma Lietuvos nacionaliniame ir Lietuvos 

dailës muziejuose. 

Bëgant laikui P. H. Garðkos kûryba iðsiplëtojo. Skulptorius áprasmino 

ir Lietuvos kolekcininkø asociacijos aktyviausià paskutinio deðimtmeèio 

laikotarpá. Sukûrë medalius, skirtus pirmajai Lietuvos kolekcininkø aso- 

434




3 pav. Medalis Ðv. Kazimiero palaikø sugràþinimui á Vilniaus arkikatedrà bazilikà 

atminti. Be paþymëtos datos (1989). Vario lydinys, sidabravimas, ¨ 60 mm. 

LNM, Inv. Nr. M 3685. Fot. Kæstutis Stoðkus 

ciacijos parodai Vilniuje 1995 m. paþymëti, Lietuvos kolekcininkø asociacijos 

prezidentui Edmundui Armoðkai, kolekcininkams Aleksandrui 

Kubilui, Zigfridui Jankauskui, Mindaugui Maþeikai. P. H. Garðka yra ir 

Lietuvos kolekcininkø asociacijos Garbës þymens (ást. 1995) autorius. 

Lietuvos istorija visada uþëmë svarbià vietà P. H. Garðkos kûryboje. Tai 

liudija medaliai Lietuvos didþiajam kunigaikðèiui Gediminui (1 pav.), 

Vytautui Didþiajam. Kolekcininkams yra sukûræs tris skirtingus medalio 

„Lituanikos didvyriams Dariui ir Girënui atminti“ variantus: pirmas – su 

þemëlapiu, antras – su Atlanto figûra, o suskilus spaudui padarë treèià 

variantà – su lëktuvu „Lituanika“. Vëliau ið ðio atminimo medalio gimë 

moneta ir apdovanojimas. Rainiø tragedijà primena 1992 m. sukurtas medalis. 

P. H. Garðka – ir dviejø karalienës Barboros Radvilaitës medaliø autorius. 

Pirmasis medalis atsirado minint karalienës Barboros Radvilaitës 

450-àsias mirties metines. Kolekcininko Jono Sidaravièiaus iniciatyva LDK 

Gedimino ordino kavalieriø draugija 2001 m. ásteigë medalá „Uþ Barboros 

Radvilaitës atminimo garsinimà“. Medaliø buvo uþsakyta 10 egzemplioriø. 

Jais uþ Barboros Radvilaitës vardo garsinimà buvo apdovanoti J. Sidaravièius, 

J. Ðimaitienë, R. Ragauskienë, J. Malinauskaitë, E. Aukðtakalnytë, 

V. Rumðas, R. Staliliûnaitë, J. Juraðas. Antràjá Barboros Radvilaitës medalá 

P. H. Garðka sukûrë Rukloje (Jonavos r.) ásikûrusiam Didþiojo Lietuvos 

etmono Jonuðo Radvilos mokomajam pulkui, kuris rengia þygius 

435




4 pav. Lietuvos Respublikos apyvartiniø 1, 2, 5 centø monetø modeliai. 

Patvirtinti kaldinimui finansø ministro A. Misevièiaus, 1992 10 01. 

Gipsas, ¨ 105 mm, kartonas, 140 × 355 mm. M 3:1. 

Lietuvos banko muziejus, Gek 3894/1–3. Fot. Rolandas Ginaitis 

„Radvilø keliais“ (Þygio... 2002). 2002 m. þygis buvo skirtas karalienei 

Barborai Radvilaitei, 2003 m. þygis – Mikalojui Radvilai Rudajam, kuriam 

medalis taip pat sukurtas. 

Þvelgdamas á praeitá skulptorius didþiuojasi poetei Salomëjai Nëriai 

skirta plakete (1974) ir medaliu. Medaliu pagerbtas ir mëgstamas 

skulptorius Juozas Zikaras. Lietuvos monetø kalykloje nukaldinti Lietuvos 

banko penkeriø metø (1990–1995) minëjimui skirti medaliai 

(reversas A. Þukausko). Sukurtas Ignalinos miesto garbës pilieèio 

medalis. P. H. Garðka yra ir lietuviðkø pinigø – monetø kûrëjas. Jis aktyviai 

dalyvavo 1989–1990 m. paskelbtame pinigø konkurse. P. H. Garðkos 

centø projektas laimëjo antràjà premijà. Pagal jo projektus Birmingamo 

(Anglija) kalykloje buvo nukaldintos pirmosios lietuviðkos 10, 

20, 50 centø ir 1, 2 ir 5 litø monetos. Pagal tuos paèius projektus Lietuvos 

monetø kalykloje 1993 m. buvo kaldintos apyvartinës 1, 2, 5 centø 

monetos (4 pav.). P. H. Garðka sukûrë pirmàjà proginæ vario ir nikelio 

lydinio 10 litø monetà, skirtà Stepono Dariaus ir Stasio Girëno 

skrydþio per Atlantà 60-meèiui (1993) paþymëti. Moneta buvo iðleista 

10 tûkst. egzemplioriø tiraþu. Monetø projektai ir kai kurie medaliai, 

sukurti jau nepriklausomybës laikais, buvo eksponuoti Lietuvos nacionalinio 

muziejaus parodoje „Lietuva 1990–1995: numizmatika, faleristika, 

filatelija“, vykusioje 1995 m. gruodþio 7 d.–1996 m. vasario 11 d. 

Du kartus (1993 ir 1995 m.) P. H. Garðka medaliais áprasmino ir Lietuvos 

monetø kalyklos veiklà. 

Pastaruoju metu bene svarbiausia P. H. Garðkos kûrybos sritis yra apdovanojimai 

ir þenklai. Jis pagamino ir pirmuosius lietuviðkus apdovanojimus. 

Juos Lietuvos Respublikos Prezidentûros uþsakymu teko daryti privaèiai, nes 

436




5 pav. Kupiðkio rajono mero grandinë. 2001. Sidabras, mëlynas emalis, auksavimas, 

71 × 70 mm. Herbo autorius Arvydas Kaþdailis, 1997. Ið: Poviliûnas V., 

Lietuvos respublikos merø regalijos. Parodos katalogas, Trakai, 2003, p. 15, 43 

437




monetø kalykla dar tiktai kûrësi ir neturëjo spaudø graviravimo maðinos – 

pantografo. Spaudai, su kuriais buvo gaminamos atskiros ordinø detalës, 

buvo raiþomi rankomis. P. H. Garðka iðgraviravo pirmuosius 5 DLK Gedimino 

3-iojo laipsnio ordino egzempliorius ir kelis Vytauto Didþiojo 5-ojo laipsnio 

ordino egzempliorius, kurie taip ir nebuvo áteikti. 1993 m. liepos 1 d., 

minint lietuviø lakûnø skrydþio per Atlantà 60-àsias metines, buvo ásteigtas 

apdovanojimas – Dariaus ir Girëno medalis. Ðis medalis pagal P. H. Garðkos 

projektà buvo gaminamas Lietuvos monetø kalykloje. P. H. Garðka yra 

pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus þenklo ir keliø religiniø apdovanojimø 

autorius: kolekcininko J. Sidaravièiaus uþsakymu sukûrë Ðv. Vaitiekaus 

ordinà (3 egzemplioriai), o Ðv. Kazimiero ordinui – magistro þvaigþdæ 

(vienintelis egzempliorius) ir riterio ordinà (15 egzemplioriø). Ágaunanti daugiau 

teisiø Lietuvos miestø savivalda taip pat naudojasi menininkø paslaugomis. 

P. H. Garðka sukûrë trijø Lietuvos savivaldybiø regalijas: Rokiðkio, 

Ignalinos ir Kupiðkio merø grandines (5 pav.). Ðie merø þenklai 2003 m. geguþës 

mënesá buvo eksponuojami Lietuvos savivaldos regalijø parodoje Trakø 

istorijos muziejuje. Vienas paskutiniø darbø – Policijos departamento uþsakymu 

Vidaus reikalø ministerijai sukurta Angelo sargo þvaigþdë ir medalis. 

6 pav. Medaliø ir monetø gipsiniai modeliai skulptoriaus bute Antakalnyje, 

Vilniuje. Ið kairës: Petras Henrikas Garðka, LNM numizmatai Vincas Ruzas, 

Gintaras Dþiovënas. 2003. Fot. Dalia Grimalauskaitë 

438




Nemaþai nuveikta ir smulkiosios faleristikos baruose. Suprojektuoti 

ir pagaminti Lietuvos laisvës kovotojø sàjungos, Lietuvos kultûros 

þymûno þenkleliai (apie 1998), suprojektuotas geleþinkelininkø kepurës 

þenklelis. 

Labai svarbus gyvenimo tarpsnis atiduotas Jo Didenybei Medaliui. 

Todël vienas kuklaus P. H. Garðkos buto kambarys paskirtas medaliø 

ekspozicijai (6 pav.). Jame eksponuojami Autoriaus sukurtø medaliø 

modeliai, o viena siena kaip pagarbos þenklas papuoðta mokytojo skulptoriaus 

P. Rimðos medaliais. 

Ðiame kukliame straipsnyje apþvelgëme tiktai nedidelæ P. H. Garðkos 

nuveiktø darbø dalá. Sveikiname gerbiamà Jubiliatà ir linkime naujø 

sumanymø ir sëkmës juos ágyvendinant! 

Literatûra 

Antroji respublikinë... 1990 – Antroji respublikinë medaliø paroda Vilnius 

1987/1988 katalogas, Vilnius. 

Medalininkø... 2000 – Medalininkø kûrybinës stovyklos Telðiuose 1985–2000, 

Vilnius, p. 20. 

Olbutas A. 1984 – Daug medalio pusiø, Literatûra ir menas 42, 1984 spalio 20, 

p. 12–13. 

Penktoji Baltijos... 2001 – Penktoji Baltijos medaliø trienalë [sud. A. Olbutas], 

Vilnius, p. 16. 

Penktosios respublikinës... 1997 – Penktosios respublikinës medaliø trienalës katalogas, 

Vilnius, 1997. 

Pirmoji Pabaltijo... 1989 – Pirmoji Pabaltijo medaliø trienalë, Vilnius. 

Pirmoji respublikinë... 1982 – Pirmoji respublikinë medaliø ir maþosios plastikos 

paroda 1979. Katalogas, Vilnius. 

Ruzas V. 1994 – Ketvirtoji Lietuvos medaliø paroda, Voruta 48, 1994 gruodþio 

21–31, p. 4. 

Ðeðtosios respublikinës... 2000 – Ðeðtosios respublikinës medaliø trienalës katalogas 

[sud. A. Olbutas], Vilnius, p. 25. 

Þygio... 2002 – Þygio Radvilø keliais atmintinë, Vilnius. 

Âòîðàÿ... 1975 – Âòîðàÿ âñåñîþçíàÿ âûñòàâêà ìåäàëè, Ìîñêâà. 

Vincas Ruzas 

439




„...KAIP RASOS LAÐE – VISAS PASAULIS...“: 

ALGIRDUI BOSUI – 60 

Skulptorius Algirdas Bosas gimë 1943 m. kovo 

9 d. Këdainiuose. Lietuvos TSR valstybiniame 

dailës institute (dabar Vilniaus dailës akademija) 

1972 m. baigë skulptûrà. Dirbo Panevëþio 

vaikø dailës mokykloje, 1974 m. persikëlë á Klaipëdà. 

1992–2005 m. dëstë skulptûrà, kompozicijà, 

pieðimà Klaipëdos E. Balsio menø gimnazijoje, 

nuo 2003 m. gyvena Gargþduose. 

Parodose dalyvauja nuo 1973 m., o 1975 m. 

tapo Lietuvos dailininkø sàjungos nariu. Skulptoriaus 

stilius, kuriam bûdingas poromantinis 

poþiûris á gamtà, universalià þmogaus prigimtá, 

istorinæ praeitá, siejamas su „amþinàja klasika“. Darbuose pastebima praeities 

ir dabarties vertybiø darna, jie pasiþymi jausmingu temperamentu 

ir plastiniu átaigumu. Menininko darbo eigai bûdingas nuoseklumas, kai 

pieðinys pirmiausia ágyvendinamas maþøjø formø plastikoje, vëliau – 

skulptûroje vieðajai erdvei (Lubytë E. in Algirdas Bosas 2005, p. 4–7, 54). 

Svarbià vietà A. Boso kûryboje uþima medaliai. Pirmà kartà medalininkø 

stovykloje skulptorius dalyvavo 1976 m. Dzintaryje, Latvijoje, kur 

ir paþino medalio meno jëgà bei þavesá. Vëliau dalyvauta medalininkø simpoziumuose 

ir stovyklose Vengrijoje (Nyíredháza, 1984; Hajdúböszörmény, 

1985), Bulgarijoje (Kovaèevci, 1986), Vokietijos Federacinëje Respublikoje 

(Iserloch, 1988) bei Lietuvoje (Klaipëda, 1994; Ðventoji, 2002). 

Menininkas yra tradicinio – lieto, bronzinio, daþniausiai vienpusio – medalio 

ðalininkas. Nuo 1976 m. sukurta devynios deðimtys medaliø, tarp jø ir 

13 plakeèiø bei 2 monetos, 1997–2001 m. – Klaipëdos universiteto rektoriaus 

grandinë bei senato nariø regalijos, Kretingos miesto mero plaketë ir 

grandinë. Medalius iðlieti ið bronzos menininkui daþnai padëdavo klaipëdietis 

Aloyzas Varkalis, liedavæs juos durpiø formose. 

440




A. Boso medaliuose – poetai, gydytojai, menininkai, kalbininkai: Kazimieras 

Bûga, Jurgis Pabrëþa, Balys Buraèas, Jurgis Baltruðaitis, Vladimiras 

Dubeneckis, Kazys Boruta, Antanas Vaièiulaitis, Juozas Balèikonis 

ir daugelis kitø. Pirmieji trys medalininko sukurti darbai buvo skirti lietuviðkosios 

knygos pradininkui Martynui Maþvydui (1976), poetui Vytautui 

Maèerniui (1981) ir grafikui Stasiui Krasauskui (1982). Skulptoriø nuo seno 

þavi iðkilios, Lietuvos kultûrai nusipelniusios asmenybës, kuriø atminimas 

nebuvo pagerbtas ilgaamþiais þenklais akmenyje. A. Boso sukurtuose 

bronziniuose reljefuose – istorija dvelkianèiuose poetiniuose pieðiniuose – 

susipina portretas, peizaþas, metaforiðki vaizduliai ir áraðai. Tai darbai, kurie 

tapo ne tik paminklais Lietuvos ðviesuoliams, pagarbos þenklais kolegoms 

skulptoriams, taèiau áamþino ir patá menininkà, jo gilø þvilgsná á tautos praeitá 

per Þmogø. Autorius pasiekë, kad bronzoje „kaip rasos laðe atsispindëtø 

visas pasaulis“ (Algirdas Bosas 2005, p. 57). 

Vaisingiausias medalininko kûrybos tarpsnis – 1984–1987 m., kai lyg 

atsikvëpus nuo medþio ir granito skulptûros buvo sukurta 12 ar net 

16 medaliø per metus. „Dailininkas ir modelis“, „Vengriðka melodija“ 

(abu 1984), „Klaipëdos skulptûrø parkas“, „Vincas Svirskis“, „Kazys 

Boruta“, „Mitologinis motyvas“ (visi 1985), „Kosmosas. Sugráþimas“, 

„Rubensas“ (abu 1986), „Nikë“ (1986–1987) – medaliø temø ávairovë 

atspindi ne tik menininko laisvæ, ypatingà pagarbà tautos istorijai, bet 

ir didelá dëmesá aktualijoms, istorinei þmogaus patirèiai. 

Su medalininko darbais buvo galima susipaþinti asmeninëse parodose, 

1987 ir 1989 m. vykusiose Dailës parodø rûmuose Klaipëdoje ir tais 

paèiais metais – Vilniuje, 1990 m. Farmacijos muziejuje Rygoje, 1991 m. 

Ðilutës centrinëje bibliotekoje, 1993 m. Kretingos kraðtotyros muziejuje, 

1994 m. Panevëþio dailës galerijoje. Iðleisti du parodø katalogai (Algirdas 

Bosas 1989, 16 p., iliustr.; Algirdas Bosas 1991, 39 p., iliustr.). 

A. Boso medaliai buvo eksponuojami 1979 m. Pirmojoje respublikinëje 

medaliø ir maþosios plastikos parodoje Vilniuje, net 22 darbai – 1986 m. 

Pirmojoje Pabaltijo medaliø trienalëje Vilniuje, 1989 m. Tarybø Lietuvos 

medaliø parodoje Karo muziejuje Balstogëje (Lenkija), 1998 m. parodoje 

„Lietuvos medaliø menas ’90–’99“ ið ciklo „Neþinoma XX a. paskutiniojo 

deðimtmeèio Lietuvos dailë“, veikusioje Medaliø galerijoje Vilniuje. 

Klaipëdos dailës parodø rûmuose 1987 m. surengta bendra A. Boso ir vilnieèio 

Petro Repðio medaliø paroda. 

Kurá laikà dþiuginæ menininkà, darbai gula á muziejø ir privaèius 

rinkinius. A. Boso medaliø yra Lietuvos dailës muziejuje, Maironio 

lietuviø literatûros muziejuje, Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës 

441




1 pav. Martynas Maþvydas. 1983. Vienpusis. Bronza, liejimas, ¨ 95 mm 

LNM, GRD 100987 

muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, privaèiose kolekcijose 

Lietuvoje ir Vokietijoje. Medalis, skirtas mokslininkui dr. Joðai Andreðui, 

yra Vengrijoje (Jósa András muziejus Nyíredházoje), raðytojui 

Tomui Manui – Nidoje (Tomo Mano muziejus), „Autoportretas su Bokðtu“, 

„Dedalas“ ir „Ikaras“ – Tretjakovo galerijoje Maskvoje. 

Paþymëtina, kad dauguma A. Boso darbø yra vienetiniai, kai kurie nulieti 

tik dviem ar trimis egzemplioriais. Iðsiskiria medalis pamokslininkui Jurgiui 

Pabrëþai (1993, ∅ 105 mm), kurio ðiuo metu yra nulieta 10 egzemplioriø. Esama 

ir kalykloje kaldintø, didesnio tiraþo darbø, antai Nacionalinio 

M. K. Èiurlionio dailës muziejaus 70 metø jubiliejui skirto medalio „Ars longa“ 

(1991, vario lydinys, ∅ 53,6 mm), Klaipëdos kroviniø kompanijos (1995, 

sidabras, ∅ 90 mm) ir dienraðèio Lietuvos rytas 10-meèio (2000–2001, sidabras, 

bronza, ∅ 50 mm) medaliø nukalta po 100 vnt., Klaipëdos universiteto 

10-meèio (2001, bronza, ∅ 130 mm) – 90 vnt. 

Plaèiausiai po pasaulá pasklido A. Boso sukurtos Lietuvos monetos, nukaldintos 

Lietuvos monetø kalykloje 1998 m. Sidabriniø 50 litø monetø, 

442




2 pav. Jurgis Baltruðaitis. 1984. Bronza, liejimas, 193 × 160 mm. 

LNM, GRD 100983. M 1:2 

skirtø Adomo Mickevièiaus gimimo 200-osioms metinëms, iðplatinta 

2860 vnt., o Vilniui skirtø nikeliniø 10 litø – visas 7500 vnt. tiraþas. Autorius 

dalyvavo ne viename Lietuvos banko surengtame monetø konkurse: 

1996 m. – apyvartiniø monetø konkurso pirmajame rate; 1998 m. – 10 litø 

monetø serijos Lietuvos miestai konkurse, kuriame projektas, skirtas Kaunui, 

laimëjo antrà vietà, o Klaipëdai – treèiàjà. Tais paèiais metais skulptorius 

kûrë 50 litø monetø, skirtø Baltijos kelio 10-meèiui ir Lietuvos didþiajam 

kunigaikðèiui Algirdui atminti, projektus. Net ir tokiame gausybës ypatingø 

reikalavimø ir, atrodytø, iki visiðkos kûrybinës nelaisvës suvarþytame 

monetos kûrimo darbe skulptorius iðliko savimi. Poetiðkai þaismingas, grakðtus 

debesëlis sklando tarp istoriniø Vilniaus mûrø 10 litø monetoje. Ádomu, 

ar jis áprasmina Lietuvos sostinës istorijà, kuri buvo nuðviesta ne tik 

palaimingø saulës spinduliø, bet ne kartà buvo apnikta ir audrø O gal 

tai, kad Lietuva ir lietus – vienos ðaknies þodþiai, ir visais metø laikais be 

lietsargio á gatvæ iðeiti neapdairu 

443




3 pav. Vincas Kudirka. 1987. Vienpusis. Bronza, liejimas, ¨ 95 mm. 

LNM, GRD 100984 

Numizmatams ir medalininkystës tyrinëtojams tenka apgailestauti, 

kad menininko rankose metalà po truputá áveikia ledas. Taèiau kelionëse 

po pasaulá bei susitikimuose su kolegomis parodø ar simpoziumø 

metu – Norvegijoje, Pietø Korëjoje, Latvijoje – patirti áspûdþiai dailininkui 

neleidþia sustoti vietoje. Granitas, skarda, medis, viela, siûlai, 

ledas A. Boso darbuose ágauna áspûdingas formas. Juose – jaunatviðkas, 

kûryboje siekiantis naujoviø menininko pasaulis. 

Sveikiname gerbiamà Jubiliatà, linkime dar daug áspûdingø kelioniø, 

pasakojimø apie kurias lauksime medalio plastikoje. 

Medaliai, monetos, regalijos 1 

1976 

Martynas Maþvydas. Vienpusis. Bronza, ¨ 147 mm. AN 

1 

Parengta pagal: Lubytë E., Svarbesni kûriniai. Selected Works 1973–2005 (Algirdas 

Bosas 2005, p. 58–59). 

444




1981 

Vytautas Maèernis. Bronza, ¨ 140 mm. LDM, MLLM 

1982 

Stasys Krasauskas. Bronza, ¨ 105 mm. NÈDM 

Klaipëdos skulptûros dirbtuvës. Vienpusis. Bronza, ¨ 80 mm. LDM 

1982–1986 

Durys. Plaketë. Bronza, 220 × 165 × 9 mm. AN 

Langas. Plaketë. Bronza, 220 × 165 × 9 mm. AN 

1983 

Kazimieras Bûga. Bronza, ¨ 103 mm. LDM, MLLM 

Balys Buraèas. Bronza, ¨ 87 mm. PN, Klaipëda 

Klaipëda. Bronza, ¨ 109 mm. AN 

Vincas Mickevièius-Krëvë. Bronza, ¨ 105 mm. LDM 

Mikas Petrauskas. Bronza, ¨ 98 mm. LDM 

Stasys Uðinskas. Bronza, ¨ 83 mm. LDM, NÈDM 

Antanas Vienaþindys. Bronza, ¨ 101 mm. LDM, MLLM 

Martynas Maþvydas. Vienpusis. Bronza, ¨ 95 mm. LNM (1 pav.) 

1984 

Jurgis Baltruðaitis. Plaketë. Bronza, 175 × 130 mm. NÈDM, LNM (193 × 160 mm; 

2 pav.). 

Jurgis Baltruðaitis. Bronza, ¨ 130 mm. AN 

Birþelio 1-oji. Vienpusis. Bronza, ¨ 103 mm. PN, Klaipëda 

Consilium Szabolosience. Vienpusis. Bronza, ¨ 112 mm. AN 

Dailininkas ir modelis. Plaketë. Bronza, 165 × 200 × 5 mm. LDM 

Daktaras Joða Andreðas. Bronza, ¨ 117 mm. Jósa András muziejus (Nyíredháza, 

Vengrija) 

Dovana. Vienpusis. Bronza, ¨ 112 mm. AN 

Elso. Lëpës pirmas þingsnis. Vienpusis. Bronza, ¨ 73 mm. AN 

Paukðtis uþ miesto. Vienpusis. Bronza, ¨ 100 mm. AN 

Vakaro spindulys. Vienpusis. Bronza, ¨ 108 mm. AN 

Vengriðka melodija. Bronza, ¨ 120 mm. AN 

Skulptûros dirbtuvës. Vienpusis. Bronza, ¨ 80 mm. AN 

Sugauti ðeðëlá. Vienpusis. Bronza, ¨ 100 mm. AN 

Tarptautinis simpoziumas. Vienpusis. Bronza, ¨ 115 mm. AN 

1985 

Autoportretas su Bokðtu. Bronza, ¨ 164 mm. TG 

Kazys Boruta. Vienpusis. Bronza, ¨ 135 mm. NÈDM, MLLM 

Dedalas. Vienpusis. Bronza, ¨ 155 mm. TG 

Kazimieras Jaunius. Vienpusis. Bronza, ¨ 103 mm. NÈDM 

Joninës. Vienpusis. Bronza, ¨ 90 mm. AN 

Ikaras. Vienpusis. Bronza, ¨ 97 mm. TG 

Klaipëdos skulptûrø parkas. Vienpusis. Bronza, ¨ 185 mm. NÈDM 

Klaipëdos skulptûrø parkas. Vienpusis. Bronza, ¨ 125 mm. AN 

Mitologinis motyvas. Vienpusis. Bronza, ¨ 137 mm. AN 

Pasivaikðèiojimas su paukðèiu. Vienpusis. Bronza, ¨ 75 mm. AN 

445




4 pav. Petras Repðys. 1987. Vienpusis. Bronza, liejimas, 116 × 111 mm. 

LNM, GRD 100985 

Vincas Svirskis. Vienpusis. Bronza, ¨ 165 mm. NÈDM 

Veronika Vildþiûnaitë. Vienpusis. Bronza, ¨ 105 mm. AN 

Poetas. 1985. Vienpusis. Bronza, ¨ 164 mm. AN 

Medalis Garðvai. 1985. Vienpusis. Bronza, ¨ 128 mm. AN 

1986 

Aitvaras. Skiriu Georgijui Dimitrovui. Plaketë. Bronza, 150 × 177 × 7 mm. AN 

Atradimas (civilizacijos pëdsakais). Vienpusis. Bronza, ¨ 100 mm. AN 

Bulgariðkas motyvas. Vienpusis. Bronza, ¨ 122 mm. AN 

Ekologija I–IV. Vienpusis. Bronza, ¨ 103–113 mm. AN 

Kazimieras Jaunius. Bronza, ¨ 110 mm. AN 

Kosmosas. Sugráþimas. Plaketë. Bronza, 220 × 200 × 9 mm. AN 

Kova. Skiriu Georgijui Dimitrovui. Plaketë. Bronza, 186 × 164 × 6 mm. AN 

Medalis muziejui. Sudedamas (trys dalys). Bronza, 72 × 62 × 3 mm. PN 

Mûza. Plaketë. Bronza, 128 × 137 × 5 mm. AN 

446




5 pav. M. K. Èiurlionio dailës muziejaus jubiliejui skirtas medalis „Ars longa“. 

1991. Vario lydinys, kaldinimas, ¨ 53,6 mm. 

LNM, Inv. Nr. M 3324 

Rytas. Vienpusis. Bronza, ¨ 88 mm. AN 

Rubensas. Vienpusis. Bronza, ¨ 80 mm. PN, Panevëþys 

Senas Vienuolis. Plaketë. Bronza, 150 × 130 × 5 mm. AN 

Versmës (Ðaltinis). Plaketë. Bronza, 171 × 99 × 6 mm. AN 

Dvi mûzos. Bronza, 116 × 121 × 6 mm. AN 

1986–1987 

Nikë I–V. Vienpusis. Bronza, ¨ 124 mm. LDM (II, IV), PN 

1987 

Jonas Aistis. Bronza, 95 × 98 mm. MLLM 

Henrikas Andrikonis. Vienpusis. Pasidabruotas metalas, ¨ 130 mm. PN, Vokietija 

Chirurgas Kæstutis Saniukas. Bronza, ¨ 100 mm. AN 

Leopoldas Jurgelionis. Galvanoplastika, sidabravimas, ¨ 93 mm. MLLM 

Kalbininkas Juozas Balèikonis. Pasidabruotas metalas, ¨ 100 mm. AN 

Marius Katiliðkis. Bronza, ¨ 102 mm. LDM, NÈDM, MLLM 

Vincas Kudirka. Vienpusis. Pasidabruotas metalas, ¨ 90 mm. AN, LNM (bronza, 

nesidabruotas; 3 pav.) 

Jurgis Lebedys. Plaketë. Bronza, 125 × 120 × 7 mm. AN 

Petras Repðys. Vienpusis. Bronza, ¨ 109 mm. PN, Vilnius; LNM (4 pav.) 

Poetas Antanas Viðtelis. Pasidabruotas metalas, ¨ 100 mm. MLLM 

Skulptoriui Rimui Sakalauskui. Vienpusis. Bronza, ¨ 103 mm. PN, Vilnius 

Antanas Vaièiulaitis. Bronza, ¨ 91 mm. LDM, MLLM 

1988 

Butkø Juzë. Vienpusis. Bronza, 97 × 98 × 8 mm. MLLM 

Vladimiras Dubeneckis. Bronza, 102 ×107; 102 × 108 mm. AN 

Vladimiras Dubeneckis Bronza, ¨ 104 mm. AN 

Vladimiras Dubeneckis. Bronza, ¨ 92 ir 95 mm. AN 

Tomas Manas. Bronza, ¨ 88 mm. Tomo Mano muziejus (Nida) 

Jurgis Pabrëþa. Plaketë. Bronza, 90 × 60 × 5 mm. PN, Vilnius 

447




6 pav. Jurgis Pabrëþa. 1993. Vienpusis. Bronza, liejimas, ¨ 105 mm. 

LNM, GRD 100986 

7 pav. Dienraðèio Lietuvos rytas 10-meèio medalis. 2000. 

Sidabras, vario lydinys, kaldinimas, ¨ 37 mm. 

LNM, Inv. Nr. M 7470, 7472 

448




8 pav. Lietuva. 50 litø. 1998. Skirta Adomo Mickevièiaus 200-osioms gimimo metinëms. 

Sidabras 925, ¨ 34,00 mm, p – 23,30 g. Nukaldinta Lietuvos monetø kalykloje 

9 pav. Lietuva. 10 litø. 1998. Skirta Vilniui (ið serijos Lietuvos miestai). 

Vario ir nikelio lydinys (Cu 75%, Ni 25%), ¨ 28,70 mm. 

Nukaldinta Lietuvos monetø kalykloje 

1989 

Tapytojas Ovidijus Pinkevièius. Vienpusis. Bronza, ¨ 108 mm. AN 

1991 

M. K. Èiurlionio dailës muziejaus 70-meèio jubiliejaus paroda. 1991. Bronza, 

¨ 90 mm. NÈDM 

M. K. Èiurlionio dailës muziejaus jubiliejui skirtas medalis „Ars longa“. 1991. 

Vario lydinys, kaldinimas, ¨ 53,6 mm. LNM (5 pav.) 

1993 

Jurgis Pabrëþa. Bronza, ¨ 105 mm. LNM (6 pav.) 

1994 

Ars longa. Vienpusis. Bronza, ¨ 80 mm. PN 

Vincas Grybas. Bronza, ¨ 90 mm. AN 

Jeronimas Kaèinskas – Klaipëdos garbës pilietis. Bronza, ¨ 102 mm. PN, Klaipëda 

1995 

Klaipëdos kroviniø kompanijos medalis. Sidabras, kaldinimas, ¨ 90 mm. Tiraþas100 vnt. 

1998 

Lietuvos banko 50 litø moneta, skirta Adomo Mickevièiaus 200-osioms gimimo 

metinëms. Sidabras, ¨ 34 mm. Tiraþas 4000 vnt. (8 pav.) 

Lietuvos banko 10 litø moneta, skirta Vilniui (ið serijos Lietuvos miestai). Vario ir 

nikelio lydinys, ¨ 28,7 mm. Tiraþas 7500 vnt. (9 pav.) 

449




1997–2002 

Klaipëdos universiteto rektoriaus medalis ir grandinë. Vienpusis. Bronza, ¨ 100 mm; 

grandinë – bronza, emalis, liejimas 

1999 

Klaipëdos universiteto senato nariø regalijos. Vienpusis. Bronza, 

¨ 100 mm; grandinë – bronza, kaldinimas 

2000 

Alfonsas Þalys – Klaipëdos garbës pilietis. Bronza, ¨ 95 mm. PN, Klaipëda 

Dienraðèio Lietuvos rytas 10-meèio medalis. Sidabras, vario lydinys, ¨ 37 mm. Tiraþas 

100 vnt. (7 pav.) 

2001 

Antanas Gedgaudas. Bronza, ¨ 92 mm. PN, Klaipëda 

Klaipëdos universiteto 10-meèio medalis. Bronza, ¨ 130 mm. Tiraþas 90 vnt. 

Kretingos miesto mero plaketë ir grandinë. Vienpusë. Bronza, 

100 × 120 × 4 mm; grandinë – bronza, liejimas 

2006 

Stasys Vaitekûnas. Plaketë. Bronza, 130 × 14,5 mm. PN 

Dràsutis Gudelis. Vienpusis, ¨ 90 mm. PN 

Santrumpos 

AN – autoriaus nuosavybë 

LDM – Lietuvos dailës muziejus (Vilnius) 

LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus (Vilnius) 

MLLM – Maironio lietuviø literatûros muziejus (Kaunas) 

NÈDM – Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus (Kaunas) 

PN – privati nuosavybë 

TG – Tretjakovo galerija (Maskva, Rusija) 

Literatûra 

Algirdas Bosas 1989 – Algirdas Bosas. Parodos katalogas, sud. ir áþanginio straipsnio 

aut. E. Lubytë, Vilnius, 1989, 16 p., iliustr. 

Algirdas Bosas 1991 – Algirdas Bosas. Medaliai. Parodos katalogas. Klaipëda 1987, 1989. 

Ryga 1990, sud. A. Bosas, áþanginio straipsnio aut. E. Lubytë, Klaipëda, 1991, 

39 p., iliustr. 

Algirdas Bosas 2005 – Algirdas Bosas, serija Ðiuolaikiniai lietuviø dailininkai, serijos 

sud. D. Zovienë, Vilnius, 2005, 64 p. 

Dalia Grimalauskaitë 

450




MEDALININKUI ANTANUI OLBUTUI – 60 

Antanas Olbutas gimë 1943 m. spalio 18 d. Vilkijoje. 1959 m. baigë 

Seredþiaus (Jurbarko r.) vidurinæ mokyklà. 1961 m. pradëjo mokytis Telðiø 

taikomosios dailës technikume, o 1962–1963 m. buvo paimtas á privalomà 

karinæ tarnybà sovietinëje armijoje. Gráþæs ið armijos 1968 m. baigë 

Kauno S. Þuko taikomosios dailës technikumà. 1968–1969 m. dirbo Kauno 

„Dailës“ kombinate liaudies meistru. 1974 m. Vilniaus dailës institute 

(VDI) baigë vaizduojamojo meno istorijà ir teorijà. 1974–1976 m. LTSR 

aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje dirbo vyresniuoju 

metodininku. 1978–1982 m. Kultûros ministerijoje dirbo dailës ekspertu, 

o 1984–1986 m. LTSR valstybinëje filharmonijoje – dailininku. 

Besimokydamas Kauno S. Þuko taikomosios dailës technikume A. Olbutas 

ágijo reljefinës plastikos ágûdþiø, kurie padëjo ásitraukti á skulptûrø 

ir medaliø kûrybà. Ruoðësi studijuoti skulptûrà ir Vilniaus dailës institute, 

bet dël ávairiø prieþasèiø pasirinko menotyrininko specialybæ. 

Baigæs institutà ëmë raðyti straipsnius apie vaizduojamàjà ir taikomàjà 

Antanas Olbutas savo dirbtuvëje. 

Fot. Kostas Katkus 

451




1 pav. Lietuvos TSR valstybinë Martyno Maþvydo biblioteka 1919–1989 m. 1989. 

Dvipusis. Varis, kaldinimas, ¨ 60 mm. 

LNM, Inv. Nr. M 3403. M 1:1 

2 pav. Juvelyras, medalininkas Masaharu Kakitsubo. XXII FIDEM kongresas 

Helsinkyje. 1990. Varis, galvanoplastika, 80 × 84 mm. 

LNM, Inv. Nr. M 3614, 3615. M 1:1,5 

dailæ. Paþintis su tuo metu aktyviausiu medaliø kûrëju ir propaguotoju 

Eriku Varnu (1924–1991) paskatino rimèiau domëtis medalio þanru. 

A. Olbutas tyrinëjo ir fotografavo E. Varno medalius, rengësi iðleisti 

jam skirtà knygà. Ir pats sukûrë keletà darbø, kuriuos iðdráso pristatyti 

Pirmosios respublikinës medaliø trienalës (1984) vertinimo komisijai. 

Anuo metu kitos specialybës atstovui buvo tabu áþengti á skulptûros sritá. 

Likimas lëmë, kad A. Olbuto darbai buvo priimti á parodà ir laimëjo 

diplomà. Ði sëkmë paskatino Antanà pasirinkti medalininko kelià, nors 

medaliø menas tais laikais nebuvo itin populiarus. XX a. 8–9 deðimt- 

452




meèiø sandûroje ëmë burtis grupë dailininkø, susidomëjusiø ðiuo þanru, 

ir 1984 m. Lietuvos dailininkø sàjungoje buvo ákurta medalininkø 

sekcija. 1986 m. A. Olbutas priimamas á Lietuvos dailininkø sàjungà. 

1987 m. kovo 27 d. Vilniaus dailës parodø rûmuose buvo atidaryta Pirmoji 

Pabaltijo medaliø trienalë. A. Olbutas paraðë apþvalginá ðiai parodai 

skirtà straipsná (Olbutas 1989, p. 28–32). 

Intensyvi medalininkø veikla, prie kurios daug prisidëjo ir Antanas, 

davë pirmuosius vaisius. Augo susidomëjimas medaliais, ávairiø jubiliejø 

proga imti rengti konkursai. Uþsakovai ir parodø lankytojai pamatë, kad 

Lietuvos medalininkai darbo kokybe neatsilieka nuo kitø ðaliø kûrëjø. 

Kolegos medalininkai A. Olbutà kaip darbðtø ir sumanø organizatoriø 

1990 m. iðrinko Lietuvos dailininkø sàjungos medalininkø sekcijos pirmininku. 

Ilgà laikà vadovaudamas ðiai sekcijai, kartu su kolegomis rengë 

medalininkø stovyklas. Á pirmàjà, 1985 m. surengtà Telðiuose, atvyko 

10 menininkø, tarp jø buvo ir A. Olbutas. Jis dalyvavo ir visose vëliau 

Telðiuose, Palangoje, Klaipëdoje ir Ðventojoje vykusiose stovyklose. 1988 m. 

dalyvavo tarptautinëje kûrybinëje stovykloje Jûrmaloje (Latvija), 1998 m. 

tarptautiniame maþosios plastikos simpoziume Vengrijoje ir tais paèiais 

metais medaliø simpoziume Hagoje (Olandija). 

Nuo 1988 m. tarp medalininkø brendo idëja sukurti centrà Vilniuje, 

kur jie galëtø bendrauti, rengti parodas. Antano svajonë buvo atidaryti 

medaliø muziejø, kuriame bûtø eksponuojami Lietuvos medaliai 

nuo seniausiø iki ðiuolaikiniø. Senøjø medaliø originalus galvota 

pakeisti kopijomis. Deja, pavyko ágyvendinti tik dalá planø. Medaliø 

galerijos kûrimas sutapo su lemtingais Lietuvai 1991-øjø sausio ávykiais. 

Pats tà kruvinàjà naktá prie televizijos bokðto gynæs Lietuvos laisvæ, daug 

energijos skyrë Sausio 13-osios medalio konkursui ir parodai surengti ir 

dël to susilaukë rimtø grasinimø ið sovietø valdþios rëmëjø. Árenginëjant 

Medaliø galerijà A. Olbutas visa galva buvo pasinëræs á remonto darbus: 

rûpinosi patalpø restauravimu, interjero kûrimu, árangos gamyba. 

Galerija buvo atidaryta 1991 m. lapkrièio 8 d. Vilniaus senamiestyje, 

Ðv. Jono gatvëje, jos direktoriumi paskirtas A. Olbutas. Jo iniciatyva 

atidarymo proga surengta respublikinë medaliø paroda, kurioje Lietuvos 

menininkai pateikë daugiau kaip 300 darbø. Kiekvienos parodos 

atidarymà galerijoje Antanas paversdavo tikra ðvente jos dalyviams ir 

sveèiams. Medaliø galerijoje organizavo Baltijos medaliø trienales, á 

kurias kviesdavo latviø ir estø medalininkus. Rûpinosi parodø plakatø 

ir afiðø leidimu, sudarinëjo parodø katalogus. Tà darbà ir dabar mielai 

atlieka, nors galerijai jau nebevadovauja. 

453




3 pav. Vilniaus legenda „Geleþinis vilkas“. 1993. 

Vienpusis. Varis, galvanoplastika, ¨ 90,5 mm. LNM, Inv. Nr. M 3616 

Pasak A. Olbuto, Lietuvoje XX a. 9 deðimtmetyje, kada medalininkø 

judëjimas buvo labiausiai pakilæs, buvo apie 60 medalininkø, ið kuriø 

aktyviai dirbo apie 30. Dailininkas apgailestauja, kad medalius kurti paprasèiausiai 

neapsimoka dël menkos jø paklausos. Juk medalininkui didelis 

dþiaugsmas, kai jo medaliai yra tiraþuojami. 

1990 m. A. Olbutas uþmezgë ryðius su Tarptautine medalininkø federacija 

(FIDEM). Tada jis sudarë Lietuvos medaliø rinkiná, kurá perdavë 

á Helsinká vykstanèiai Lietuvos boksininkø rinktinei, kad nuveþtø 

á ten atidarytà FIDEM parodà. Tai buvo pirmoji paroda, kurioje atskira 

ekspozicija buvo skirta Lietuvai. Nuo 1994 m. A. Olbutas yra FIDEM 

narys ir ðios organizacijos atstovas Lietuvoje. 

Su A. Olbutu susipaþinau 1987 m. geguþæ, kai tuometiniame Lietuvos 

TSR istorijos ir etnografijos muziejuje (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus) 

Lietuvos medalininkai atidarë ið Zigmo Gëlës literatûrinio muziejaus 

(Naisiai, Ðiauliø r.) perkeltà medaliø parodà. Tada parodos rengëjas 

A. Olbutas pasiûlë paraðyti þinutæ á laikraðtá Gimtasis kraðtas. Su A. Olbutu 

teko bendradarbiauti ir vëliau. Antanas puoselëjo planus iðleisti albu- 

454




4 pav. Vilniaus ákûrimui 1323 m. paminëti. 1994. 

Varis, galvanoplastika, 160 × 80 mm. LNM, Inv. Nr. M 361. M 2:1 

mus, skirtus senajam ir ðiuolaikiniam Lietuvos medaliui, siûlë parengti albumà 

apie lituanistinius medalius, iðleistus XVI–XX a. pradþioje. Tuo 

metu kaip tik muziejuje tvarkiau senøjø medaliø fondà. Pasiûlymas parengti 

albumà buvo intriguojantis, taèiau labai avantiûristinis. Tyrinëjimø 

bazës nebuvo, vertingø senøjø lituanistiniø medaliø Lietuvos muziejai turëjo 

sukaupæ nedaug, tuo tarpu kolekcininkai buvo persekiojami valdþios 

ir, suprantama, pagelbëti negalëjo. Atgimimo sàjûdis dar tik prasidëjo. Jei 

ne Ermitaþas ir jo medaliø fondø specialistë Jevgenija S. Ðèiukina, daug 

man padëjusi, medaliø albumas bûtø atrodæs labai kuklus. 1991 m. pradþioje 

albumo Lietuva medaliuose maketas jau buvo baigtas, taèiau per didelius 

vargus já pavyko iðleisti tiktai 1998 m. Pasirodþius albumui A. Olbutas rûpinosi 

jo pristatymu Lietuvos visuomenei ir FIDEM konferencijoje. 

Kai Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus kolegos 

sumanë susikurti savo skyriaus medalá, be ilgø svarstymø buvo kreiptasi 

á Antanà. Nesunkiai pavyko rasti bendrà kalbà ir Numizmatikos skyriaus 

darbuotojai 1995 m. galëjo dþiaugtis puikiu medaliu, kurio siuþetui buvo 

panaudota lietuviðka moneta su Vyèiu ir Gediminaièiø stulpais. 

Besisukdamas organizaciniuose rûpesèiuose A. Olbutas surasdavo ir 

dabar suranda laiko kûrybai. Apie savo pamëgtàjá þanrà – medalá raðë: 

455




„Gyvenimas vël ir vël árëþia, graviruoja á sielà save. Tarsi á medalá – skaudþiai, 

ðvelniai. Ðio proceso aidas – medalio gimimas. Medalio, kurio pavidalas 

ir medþiaga nenoromis, o kartais spontaniðkai keièiasi: plokðèias, 

aptakus, kampuotas, kartojantis gamtos þenklus; bronzos, þalvario, aliuminio, 

vario, sidabro, aukso subtilus spindesys; kalbantis stiklas, medis, 

daþas, akmuo“ (Olbutas 2000, p. 1). 

Apsilankius 1998 m. A. Olbuto personalinëje medaliø, skulptûros 

ir ekslibrisø parodoje ir vëliau, 2003 m. rudená, personalinëje parodoje 

„Medaliai. Skulptûra. Akvarelës“, surengtose LDS Medaliø galerijoje, 

nustebino dailininko darbø gausumas. Tuo metu Antanas jau buvo sukûræs 

daugiau kaip 180 medaliø. Dalis jø buvo nukaldinti Vilniaus 

„Dailës“ kombinate ir Lietuvos monetø kalykloje, kiti pagaminti liejimo 

ar galvanoplastikos bûdu. Per netrumpà kûrybiná laikotarpá menininkas 

liko iðtikimas savo stiliui. Daþniausiai jo medaliuose, skirtuose 

kûrybos þmonëms, atpaþástame tik kûrëjo dvasios þenklus. Medalis 

A. Olbutui vien uþuomina apie meno, apie þmogaus esmæ. Jo medaliai 

lakoniðki, dekoratyvûs, prasmingi savo forma – tai metalo poezija (Jockus 

1998, p. 15). A. Olbutui temas diktuoja ne vien konkursai, bet ir 

istorija, literatûra, estetinës vizijos. Ið jo sukurtø medaliø matyti, kad 

dailininkas ne itin mëgsta portretà, jo kûrybai bûdinga apibendrinta 

plastinë ir grafinë iðraiðka. Tik vienas kitas medalis sukurtas klasikine 

maniera. Menininkui labiau prie ðirdies kûrybinis þaidimas, kuris nesusijæs 

su konkreèiu asmeniu ar ávykiu. Be medaliø, A. Olbutas kuria skulptûras 

ir ekslibrisus. Didþiausià dëmesá savo kûriniuose sutelkia á siluetà 

ir formà. Medaliuose pabrëþiama detalë, darbai neperkrauti, siekiama 

plakatiðkumo efekto, kai idëja ar akcentas suvokiamas ið karto. Nors 

dabar medaliø uþsakymø banga nuslûgusi, dailininko nuomone, ðio 

meno populiarumas turëtø atgimti. 

A. Olbutas nuo 1984 m. dalyvavo daugiau kaip 120 parodø ir konkursø. 

Darbai eksponuoti Amerikoje, Anglijoje, Australijoje, Belgijoje, Italijoje, 

Japonijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Rusijoje, Ðvedijoje, 

Vengrijoje ir kitose ðalyse. Menininko darbø yra muziejuose ir privaèiose 

kolekcijose, jie teikiami uþsienio ðaliø ambasadoriams, prezidentams. 

2002 m. palikæs Medaliø galerijos direktoriaus pareigas dailininkas atsidëjo 

kûrybai. A. Olbutas yra buvæs daugelio meno tarybø narys, o pastaruoju 

metu yra Lietuvos banko pinigø projektavimo ir gamybos komisijos 

narys. Toliau rengia respublikines ir Baltijos ðaliø medaliø parodas, sudarinëja 

jø katalogus. Ir vis svajoja apie naujus projektus. Kûryba Antanui 

yra gyvenimo prasmës ðaltinis. Lietuvai integruojantis á Europos ir pasau- 

456




lio kultûrà jis siekia iðsaugoti istorijos, etnografijos, mitologijos þenklussimbolius, 

juos transformuodamas á ðiuolaikinius dailës objektus. 

Literatûra 

Olbutas A. 1989 – Pirmoji Pabaltijo medaliø trienalë, Dailë 28, p. 28–32. 

Olbutas A. 2000 – Ðeðtosios respublikinës medaliø trienalës katalogas, Vilnius, 

p. 1. 

Jockus A. 1998 – Apmiræs medaliø menas turëtø atsigauti, Lietuvos aidas 252, 

1998 gruodþio 23, p. 15. 

Kûrybos ávertinimas 

1984 Pirmoji respublikinë medaliø trienalë – laureatas 

1986 Antroji respublikinë medaliø trienalë – laureatas 

1989 medalio Pauliui Galaunei konkursas – III premija 

1991 Treèioji respublikinë medaliø trienalë – Kultûros ministerijos premija 

1993 medalio „Vilniui – 670“ konkursas – II premija 

1994 medalio „Baltijos asamblëja“ konkursas. Ryga – I premija 

1994 Ketvirtoji respublikinë medaliø trienalë – LDS premija 

1995 Treèioji Baltijos medaliø trienalë – prizas 

1997 Penktoji respublikinë medaliø trienalë – laureatas 

1998 Ketvirtoji Baltijos medaliø trienalë – laureatas 

Autorinës parodos 

1991 Medaliai. Kauno paveikslø galerija 

1993 Medaliai. Ekslibrisai. Akvarelës. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

1998 Medaliai. Skulptûra. Akvarelës. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

2003 Medaliai. Skulptûra. Akvarelës. Ðv. Jono gatvës galerija, Vilnius 

2004 Medaliai. Skulptûra. Akvarelës. Ðv. Jono gatvës galerija, Vilnius 

Konkursai 

1987 respublikinis, medalio Maironiui. Vilnius 

1988 respublikinis, medalio Vladimirui Dubeneckiui. Kaunas 

1989 respublikinis, medalio Kristijonui Donelaièiui. Vilnius 

1989 respublikinis, medalio Pauliui Galaunei. Kaunas 

1989–1990 lietuviðkø monetø. Vilnius 

1991 respublikinis, medalio Sausio 13-ajai atminti. Vilnius 

1992 respublikinis, medalio Èijunei Sugiharai. Vilnius 

1993 respublikinis, medalio Vilniui. Vilnius 

1994 medalio-skulptûros Baltijos asamblëjai. Vilnius 

Svarbesnës grupinës parodos 

1984 Pirmoji respublikinë medaliø trienalë. Vilnius 

1985 Tarybinis medalis. Suomija–Ðvedija 

1986 Lietuvos medaliø paroda. Balstogë, Lenkija 

1986 Pirmoji Baltijos medaliø trienalë. Vilnius 

1986 Antroji respublikinë medaliø trienalë. Vilnius 

1989 Antroji Baltijos medaliø trienalë. Vilnius 

457




5 pav. IV Baltijos medaliø trienalë. 1998. 

Varis, galvanoplastika, 116 × 113 mm. LNM, Inv. Nr. M 7443 

1990 Tarptautinë FIDEM medaliø paroda. Helsinkis 

1991 Treèioji respublikinë medaliø trienalë. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

1992 Tarptautinë FIDEM medaliø paroda. Londonas 

1994 Antroji pasaulio þemaièiø paroda. Plungë 

1994 Ketvirtoji respublikinë medaliø trienalë. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

1995 Treèioji Baltijos medaliø trienalë. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

1997 Penktoji respublikinë medaliø trienalë. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

1998 Ketvirtoji Baltijos medaliø trienalë. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

1998 Tarptautinë FIDEM medaliø paroda. Haga, Olandija 

1998 Maþosios plastikos paroda. Vengrija 

2000 Maþoji skulptûrinë plastika (ið ciklo „Neþinoma XX a. paskutinio deðimtmeèio 

dailë“). LDS Medaliø galerija, Vilnius 

2000 Ðeðtoji respublikinë medaliø trienalë. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

458




2000 Maþøjø formø skulptûra. Vilniaus rotuðë 

2001 Penktoji Baltijos medaliø trienalë. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

2001 Jubiliejinë paroda „Medaliø galerijai – 10 metø“. Vilnius 

2001 Bronzos amþiaus „Lobis“. LDS Medaliø galerija, Vilnius 

2002 Tarptautinë FIDEM medaliø paroda. Paryþius 

2003 Ketvirtoji pasaulio þemaièiø paroda. Plungë 

2003 Septintoji respublikinë medaliø trienalë. Ðv. Jono gatvës galerija, Vilnius 

Medaliai 

1984 

Brigita Hartel. Aliuminis, variavimas, liejimas, 115 × 60 mm 

Milano. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, ¨ 90 mm 

Roma. Aliuminis, liejimas, 95 × 80 mm 

Eglë þalèiø karalienë. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, 155 × 140 mm 

Villö Per Erik. Varis, þalvariavimas, galvanoplastika, 80 × 130 mm 

Guido Michelini. Aliuminis, variavimas, liejimas, ¨ 90 mm 

G. Michelini. Aliuminis, liejimas, 100 × 70 mm 

Curt Thorsjo. Aliuminis, variavimas, liejimas, ¨ 80 mm 

Rietz Astrid. Aliuminis, liejimas, 80 × 70 mm 

L. Digrys. Varis, galvanoplastika, ¨ 80 mm 

A. Þukauskas-Vienuolis. Aliuminis, variavimas, liejimas, ¨ 140 mm 

S. Nëris. Aliuminis, liejimas, ¨ 80 mm 

V. Galdikui. Aliuminis, liejimas, 130 × 80 mm 

A. Puiðytë. Aliuminis, liejimas, ¨ 90 mm 

Poezijos pavasaris. Aliuminis, liejimas, ¨ 80 mm 

V. Reimeris. Aliuminis, liejimas, ¨ 80 mm 

1985 

Normandie–Nieman. Aliuminis, liejimas, ¨ 175 mm. LNM; 

variantas – varis, sidabravimas, galvanoplastika, ¨ 170 mm 

Arvo Siikamaki. Varis, galvanoplastika, 70 × 100 mm 

Antanas Paukðtë. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, 75 × 90 mm 

Poetas P. Palilionis. Varis, galvanoplastika, ¨ 107 mm 

Dþiugo piliakalnis. Varis, galvanoplastika, 110 × 95 mm 

Vitas Valatka. Bronza, liejimas, ¨ 65 mm 

Dzintari. Varis, galvanoplastika, ¨ 80 mm 

Moteris su paukðèiu. Varis, galvanoplastika, 130 × 90 mm 

Vincas Svirskis. Dvipusis. Aliuminis, liejimas, ¨ 110 mm 

Telðiø liaudies teatrui. Aliuminis, liejimas, 60 × 70 mm 

B. Sruoga. Dievø miðkas. Aliuminis, liejimas, ¨ 120 mm 

V. Onaitis. Aliuminis, liejimas, ¨ 70 mm 

Darbo þemaitis. Aliuminis, liejimas, 70 × 90 mm 

Marina Mariani. Aliuminis, liejimas, ¨ 80 mm 

1986 

Oskaras Milaðius. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, 105 × 105 mm 

459




Hirosima Nagasaki. Dvipusis. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, 

¨ 135 mm. LNM 

Seredþiaus piliakalnis. Varis, galvanoplastika, ¨ 150 mm 

Valentinas Zaikauskas. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, ¨ 118 mm 

Stasys Eidrigevièius. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, ¨ 118 mm 

Vytautas Bloþë. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, ¨ 70 mm 

Birutës kalnas. Varis, galvanoplastika, ¨ 80 mm 

Vytautas Karalius. Varis, galvanoplastika, 90 × 90 mm 

A. Bukontas. Varis, galvanoplastika, ¨ 71 mm 

Prof. Èeslovas Kudaba. Varis, galvanoplastika, ¨ 97 mm 

J. Juðkaitis. Varis, galvanoplastika, 130 × 75 mm 

Antanas Jonynas. Varis, galvanoplastika, ¨ 100 mm 

Ðatrijos Ragana. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, ¨ 140 mm 

Mykolas Karèiauskas. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, ¨ 125 mm 

Vytautas Maèernis. Camas, liejimas, ¨ 90 mm 

Gabrielë Petkevièaitë-Bitë. Varis, galvanoplastika, 120 × 117 mm 

Baltijos jûra. Varis, galvanoplastika, ¨ 150 mm 

Ikaras. Varis, galvanoplastika, ¨ 180 mm 

Sempo Hiune Sugichara. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, 120 × 100 mm 

Þmonës ir paukðèiai I. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, 140 × 150 mm 

Aleksandras Griðkevièius. Varis, galvanoplastika, ¨ 120 mm 

1987 

Maironis. Pasandravys. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, 70 × 80 mm 

Maironis. Milþinø kapai. Dvipusis. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, 

110 × 90 mm 

Aleksandras Griðkevièius. Varis, galvanoplastika, ¨ 115 mm 

Liûnë Sutema. Varis, galvanoplastika, ¨ 97 mm 

Respublikinë medaliø paroda. 1987. Vilnius. Dvipusis. Varis, kaldinimas, 

¨ 62 mm. LNM 

R. Kalytis. Varis, galvanoplastika, ¨ 135 mm 

Robertas Keturakis. Varis, galvanoplastika, ¨ 98 mm 

K. Huhtamo. Varis, galvanoplastika, ¨ 90 mm 

G. Cieðkaitë. Varis, galvanoplastika, 120 × 90 mm 

Eilla Hiltunen. Varis, galvanoplastika, ¨ 90 mm 

Terho Sakki. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, ¨ 95 mm 

Firenze. Varis, galvanoplastika, 80 × 100 mm 

Zina Sviderskienë. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, 90 × 100 mm 

Skulptorius M. Ðlektavièius. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, ¨ 90 mm 

Kaziui Olbutui. Varis, galvanoplastika, ¨ 100 mm 

Jonas Mekas. Varis, galvanoplastika, ¨ 93 mm 

Erik Makinen. Varis, galvanoplastika, ¨ 72 mm 

Naglio kalnas. Varis, galvanoplastika, 130 × 100 mm 

Tapio Junno. Varis, galvanoplastika, ¨ 90 mm 

Apolo–Sojuz. Varis, sidabravimas, galvanoplastika, ¨ 150 mm 

Astronomui Gunarui Kakarui. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, ¨ 140 mm 

460




1988 

LAD leidyklai 25. Aliuminis, variavimas, liejimas, ¨ 100 mm 

Tremtis. Dvi dalys. Varis, galvanoplastika, 320 × 160 mm 

Heiki Nieminen. Hollola. Varis, galvanoplastika, ¨ 110 mm 

Stasys Kasparavièius. Varis, galvanoplastika, ¨ 110 mm 

Paulius Galaunë. Dvi dalys. Varis, galvanoplastika, 170 × 110 mm 

Kauko Rasanen. Varis, galvanoplastika, ¨ 105 mm 

Kimo Pyyko. Varis, galvanoplastika, ¨ 105 mm 

Dante Alighieri. Purgatorio. Bronza, liejimas, ¨ 157 mm 

Torsas. Varis, galvanoplastika, 90 × 95 mm 

Poetas Kiprijonas Nezabitauskis-Zabitis. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, 

¨ 90 mm 

Tolminkiemio baþnyèia. Varis, galvanoplastika, ¨ 100 mm 

Algirdas Verba. Varis, galvanoplastika, ¨ 120 mm 

Kari Juva. Varis, galvanoplastika, ¨ 110 mm 

1989 

Pasaulio þemaièiø dailës paroda. Dvipusis. Þalvaris, kaldinimas, ¨ 60 mm. LNM 

Lietuvos TSR valstybinë Martyno Maþvydo biblioteka 1919–1989 m. Dvipusis. 

Varis, kaldinimas, ¨ 60 mm. LNM (1 pav.) 

Domininkas Bubënas – þemaièiø knygneðys. Varis, galvanoplastika, 

100 × 60 mm 

Atmintis I–III. Varis, galvanoplastika. I – 145 × 100 mm, II – 145 × 110 mm, 

III – 145 × 100 mm 

Prof. Èeslovui Kudabai. Varis, galvanoplastika, ¨ 100 mm 

Atlanto nugalëtojas. Klaipëda–New York. Dvi dalys. Varis, galvanoplastika, 

110 × 110 mm 

Tolminkiemio baþnyèios statyba I–III. Varis, galvanoplastika. I – 175 × 95 mm, 

II – 175 × 120 mm, III – 175 × 95 mm 

Kristijonas Donelaitis. Trys dalys. Varis, galvanoplastika, 260 × 88 mm, 

260 × 186 mm, 260 × 88 mm. LNM 

1990 

Juvelyras, medalininkas Masaharu Kakitsubo. XXII FIDEM kongresas 

Helsinkyje. Varis, galvanoplastika, 80 × 84 mm. LNM (2 pav.) 

Kazimieras Simonavièius. Varis, galvanoplastika, 90 × 90 mm 

8-oji Vilniaus tapybos trienalë. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, ¨ 70 mm 

Architektas Þebrauskas. Varis, galvanoplastika, 90 × 80 mm 

Juzefas Perkovskis. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, ¨ 82 mm 

Dionizas Poðka. Varis, galvanoplastika, 140 × 90 mm 

I Pabaltijo lengvosios atletikos èempionatas. Dvipusis. Baltas metalas, miltelinë 

technika, ¨ 52 mm. LNM 

1991 

IV Pasaulio lietuviø sporto þaidynës. Varis, galvanoplastika, ¨ 50 mm. LNM 

1991 m. sausio 13 d. atminti. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, ¨ 52 mm. LNM 

L. Raibðteinas. Varis, galvanoplastika, 85 × 110 mm 

461




M. K. Èiurlionio tarptautinis konkursas. Bronza, varis, galvanoplastika, 

¨ 50 mm 

R. Daugintis. Varis, galvanoplastika, 120 × 75 mm 

Erika. Varis, galvanoplastika, ¨ 80 mm 

1992 

Kryþiø kalnas. Varis, galvanoplastika, ¨ 110 mm 

Liutauras Olbutas. Varis, galvanoplastika, ¨ 90 mm 

Tarptautinis medalininkø simpoziumas Klaipëdoje. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, 

¨ 67 mm 

A. Vienaþindys. Varis, galvanoplastika, 90 × 60 mm 

Simonas Stanevièius. Varis, galvanoplastika, 110 × 70 mm 

Du aktai. Varis, galvanoplastika, 66 × 90 mm 

Jacques Pierre. Camas, liejimas, ¨ 75 mm 

Toth Ðandor. Varis, galvanoplastika, ¨ 60 mm 

Brigita Hartel. Varis, galvanoplastika, ¨ 60 mm 

1993 

Vilniaus legenda „Geleþinis vilkas“. Varis, galvanoplastika, ¨ 91 mm. LNM 

(3 pav.) 

Sonja Brijs. Sint Niklas. Belgie. Varis, galvanoplastika, ¨ 87 mm 

1994 

Deðimtoji Lietuvos medalininkø kûrybinë stovykla. Telðiai. Varis, galvanoplastika, 

¨ 100 mm. LNM 

Corps diplomatique Vilnius. Varis, galvanoplastika, 150 × 150 mm 

Vaikø gydytoja Ina Pilièiauskienë. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, ¨ 50 mm 

Vilniaus ákûrimui 1323 m. paminëti. Varis, galvanoplastika, 160 × 80 mm. LNM 

(4 pav.) 

1995 

Lietuvos nepriklausomybës atkûrimui atminti. Aversas. (Reversas Petro 

Gintalo.) Þalvaris, sidabras, kaldinimas, ¨ 34 mm. LNM 

Ðv. Onos baþnyèia. 1501 m. Dvipusis. Juodintas þalvaris, kaldinimas, 

¨ 51 mm. LNM 

III Baltijos medaliø trienalë. Vilnius. Bronza, galvanoplastika, ¨ 50 mm. LNM 

Dþiugo piliakalnis. Dvi dalys. Varis, galvanoplastika, 110 × 90 mm 

Pilypas Ruigys. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, ¨ 70 mm 

Aktas. Varis, galvanoplastika, 60 × 100 mm 

XI Lietuvos medalininkø stovykla. Varis, galvanoplastika, 87 × 110 mm 

Lietuvos nacionalinis muziejus. Numizmatikos skyrius. Dvipusis. Varis, 

galvanoplastika, ¨ 50 mm. LNM 

1996 

XII Lietuvos medalininkø kûrybinë stovykla. Varis, galvanoplastika, 

90 × 110 mm 

Moteris vëjyje. Varis, galvanoplastika, 150 × 110 mm 

Moteris. Varis, galvanoplastika, 120 × 80 mm 

Du torsai. Varis, galvanoplastika, 70 × 90 mm 

462




Vilnius. Varis, galvanoplastika, 150 × 80 mm 

Mënulio moteris. Varis, galvanoplastika, 150 × 75 mm 

Laikanti paukðtá. Varis, galvanoplastika, 120 × 70 mm 

Rimantas Dichavièius. Varis, galvanoplastika, 60 × 110 mm 

Dante. Purgatorio. Dvipusis. Bronza, varis, liejimas, galvanoplastika, ¨ 50 mm 

1997 

Punskui 400 metø. Varis, galvanoplastika, ¨ 50 mm. LNM 

X tarptautinë Vilniaus ekslibrisø bienalë. Varis, liejimas, 138 × 81 mm. LNM 

X tarptautinë Vilniaus ekslibrisø bienalë. Varis, galvanoplastika, 140 × 90 mm 

Trys figûros. Varis, galvanoplastika, 130 × 90 mm 

Þemaièiui Kostui Katkui ðeðiasdeðimt metø. Varis, galvanoplastika, 

¨ 80 mm 

Kultûros veikëjas, notaras, poetas Pranas Lembertas (1897–1967). Varis, 

galvanoplastika, ¨ 51 mm. LNM 

1998 

IV Baltijos medaliø trienalë. Varis, galvanoplastika, 116 × 113 mm. LNM 

(5 pav.) 

Simposium international de l’art des medailles et petite plastique. Varis, 

galvanoplastika, 110 × 110 mm 

Gulinti. Varis, galvanoplastika, 80 × 150 mm 

Amsterdamas. Varis, galvanoplastika, 130 × 86 mm 

Figûra jûroje. Varis, galvanoplastika, 115 × 65 mm 

Mergaitë su paukðèiu. Varis, galvanoplastika, 130 × 85 mm 

Dvi moterys. Varis, galvanoplastika, 130 × 80 mm 

Lodewijk van Ulden. FIDEM XXVI. Varis, galvanoplastika, 110 × 85 mm 

Respublikinis mëgëjiðkø filmø festivalis. Dvipusis. Bronza, varis, liejimas, 

galvanoplastika, ¨ 50 mm 

1999 

Trys figûros. Varis, galvanoplastika, 135 × 93 mm 

Atsirëmæs þmogus. Varis, galvanoplastika, 150 × 130 mm 

XI tarptautinë Vilniaus ekslibrisø bienalë. Varis, galvanoplastika, 150 × 80 mm 

Figûra. Varis, galvanoplastika, 145 × 130 mm 

2000 

Pirmajam atkurtos Lietuvos paðto þenklui 10 metø. 1990–2000. Lietuvos 

paðtas. Dvipusis. Þalvaris, kaldinimas, 45 × 35 mm 

Legenda. Varis, galvanoplastika, 115 × 67 mm 

Liutaurui 25. Varis, galvanoplastika, 62 × 62 mm 

Improvizacija. Varis, galvanoplastika, 62 × 62 mm 

Valerijonas Jucys. Varis, galvanoplastika, 90 × 65 mm 

Masahara Kakitsubo. Varis, galvanoplastika, 103 × 90 mm 

M. K. Èiurlionis. 1875. Varis, galvanoplastika, 73 × 63 mm 

2001 

M. K. Èiurlionis. Pavasaris II. Varis, galvanoplastika, 75 × 63 mm 

M. K. Èiurlionis. Aukuras. Varis, galvanoplastika, 70 × 64 mm 

463




XII Vilniaus ekslibrisø bienalë. J. Basanavièius 150. Varis, galvanoplasti 

ka, 140 × 70 mm 

Anja Juurikkala. Varis, galvanoplastika, 70 × 96 mm 

Trys þvejo mergaitës. Varis, galvanoplastika, 70 × 70 mm 

V Baltijos medaliø trienalë. Varis, þalvariavimas, galvanoplastika, 105 × 115 mm 

Medaliø galerijai 10 metø. Aliuminis, kaldinimas, 58 × 45 mm 

2002 

Lizdas. Varis, galvanoplastika, 70 × 100 mm 

Ryðys I, II. Varis, galvanoplastika, 67 × 62 mm 

Èiurlioniðkoji vizija. Varis, galvanoplastika, 60 × 65 mm 

LM (Loreta Mayer). Varis, galvanoplastika, 80 × 85 mm 

Lietuva. Indija. Afrika. Indonezija. Dvipusis. Þalvaris, kaldinimas, ¨ 37 mm 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Dvipusis. Varis, galvanoplastika, 

¨ 180 mm 

Lietuvos Respublikos Prezidento rûmai. Varis, galvanoplastika, 280 × 200 mm 

2003 

XIII tarptautinë Vilniaus ekslibrisø bienalë. Varis, galvanoplastika, 130 × 45 mm 

Þemaitijos gyvaèiø tramdytojas. Varis, galvanoplastika, ¨ 90 mm 

Maþojo Luko þaislai. Varis, galvanoplastika, ¨ 80 mm 

Þiûrinti á þenklà. Varis, galvanoplastika, 100 × 70 mm 

Vizija. Varis, galvanoplastika, 120 × 90 mm 

Peizaþas. Varis, galvanoplastika, 50 × 70 mm 

Pirmoji paðto þenklø paroda. Telðiai. Varis, galvanoplastika, 100 × 130 mm 

Antano Olbuto medalininkystës bibliografija 

Parengti leidiniai 

1. Pirmoji respublikinë medaliø paroda. Katalogas, Vilnius, 1986, 32 p. 

2. Pirmoji Pabaltijo medaliø trienalë. 1986, Vilnius, 1989, 154 p. 

3. Antroji respublikinë medaliø paroda, Vilnius, 1990, 23 p. 

4. Penktosios respublikinës medaliø trienalës katalogas, Vilnius, 1997, 30 p. 

5. Ðeðtosios respublikinës medaliø trienalës katalogas, Vilnius, 2000, 28 p. 

6. Penktoji Baltijos medaliø trienalë, Vilnius, 2001, 60 p. 

7. Septintoji respublikinë medaliø trienalë, Vilnius, 2003, 28 p. 

8. Ðeðtoji Baltijos medaliø trienalë, Vilnius, 2004, 56 p. 

9. (su Janiu Strupuliu) Baltijas valstu medalu makslas triennâle, Viïòâ, 2004, p. 13–20. 

Straipsniai 

10. Lietuviø medalininkystës bruoþai, Dailë 21, 1979, p. 31–39, iliustr., santr. rus., angl. 

11. Ìàñòåð êåðàìèêè, Ñîâåòñêàÿ Ëèòâà 16, 1983, 20 ÿíâàðÿ, ñ. 4, iliustr. 

Apie keraminiø medaliø autoriø B. Baliulevièiø. 

12. Daug medalio pusiø, Literatûra ir menas 42, 1984 spalio 20, p. 12–13, iliustr. 

Apie I respublikinæ medaliø trienalæ Vilniuje. 

13. Jubiliejinë paroda, Pergalë 8, 1984, p. 186–187. 

Apie dailininko E. Varno kûrybos parodà Vilniuje. 

464




14. Medaliai – áamþinti ávykiai, Tiesa 147, 1984 birþelio 26, p. 2. 

Apie dailininko D. Antuðo medalius. 

15. Medaliuose áamþinti ávykiai, Tiesa 162, 1984 liepos 14, p. 4, iliustr. 

Apie D. Antuðo medalius. 

16. Ãëàâíûå òåìû – ÷åëîâåê è òðóä, Ñîâåòñêàÿ Ëèòâà 115, 1984, 18 ìàÿ, 

ñ. 4, iliustr. 

Apie E. Varno kûrybà. 

17. Medaliø ekspozicijos Kaune, Kultûros barai 11, 1985, p. 76. 

Apie medalininkø E. Varno, S. Þilienës, P. Garðkos ir maskvieèio V. Ðkunovo 

darbø parodà. 

18. Petro Rimðos paskatintas, Literatûra ir menas 45, 1986 lapkrièio 7, p. 6. 

Apie E. Varnà. 

19. Medaliai, Vakarinës naujienos 284, 1987 gruodþio 11, p. 1, iliustr. (rus.: Ìåäàëè, 

Âå÷åðíèå íîâîñòè 284, 1987, 11 äåêàáðÿ, c. 1) 

Apie II respublikinæ parodà. 

20. Medaliø parodos ir medalininkø stovyklos, Kultûros barai 4, 1988, p. 73–74. 

21. (su Arûnu Kynu) Pirmoji respublikinë medaliø paroda, Dailë 27, 1988, p. 68– 

75, iliustr., santr. rus., angl. 

Apie 1984 m. parodà Vilniuje. 

22. Medaliuose – Kristijonas Donelaitis, Knygneðys 1, 1989, p. 49, iliustr. 

23. Pirmoji Pabaltijo medaliø trienalë, Dailë 28, 1989, p. 28–32, iliustr., santr. rus., angl. 

Apie 1986 m. trienalæ Vilniuje. 

24. Lithuania, XXIII FIDEM 1992. London, p. 171–174, iliustr. 

25. Litvania, XXIV FIDEM 1994. Budapest, Hungary, p. 150–154, iliustr. 

26. Medalininkystës panorama, Lietuva, 1995 sausio 31, Nr. 13, p. 6, iliustr. 

Apie IV respublikinæ medaliø parodà Vilniuje. 

27. Lituania, XXV FIDEM 1996. Neuchatel, Switzerland, p. 137–138, iliustr. 

28. Lithuania, XXVI FIDEM 1998. Den Haag, Netherlands, p. 178. 

29. Lituania, XXVIII FIDEM 2002. Paris, France, p. 114, iliustr. 

30. Lituania, XXIX FIDEM 2004. Seixal, Portugal, p. 343–347, iliustr. 

Apie medalininkà Antanà Olbutà 

1. Kliaugienë Graþina, Antanas – monumentalus minimalistas, Lietuvos aidas 

212, 1993 spalio 30, p. 7, iliustr. 

Apie A. Olbuto medaliø parodà Vilniuje. 

2. Jablonskienë Audronë, Maþøjø reljefø trauka, Respublika 6, 1998 sausio 10, p. 19, iliustr. 

Apie V respublikinæ medaliø trienalæ. Pokalbis su A. Olbutu. 

3. Jockus Arvydas, Apmiræs medaliø menas turëtø atsigauti, Lietuvos aidas 252, 

1998 gruodþio 23, p. 15, iliustr. 

Apie A. Olbuto jubiliejinæ kûrybos parodà Vilniuje. 

4. Jankûnas Andrius, Ketvirtoji Baltijos medaliø trienalë, Respublika 4, 1999 sausio 

7, p. 25, iliustr. 

Pokalbis su A. Olbutu. 

Vincas Ruzas 

465




IN MEMORIAM 

KOLEKCININKÀ NUMIZMATÀ 

ZENONÀ PAÞARAUSKÀ (1934–2003) 

PRISIMENANT 

Lietuvos numizmatikos kolekcionavimo istorija turtinga kolekcijø 

ir asmenybiø. Aukso amþiumi vadiname XIX–XX a. pradþià, o XX a., 

ypaè antroji jo pusë, dar laukia istorikø dëmesio. Taèiau yra asmenybiø, 

kuriø ávertinimui nereikia laiko – jos jau yra istorijos dalis. Mes 

juos prisimename ir apie juos pasakojame tiems, kurie nespëjo paþinti. 

Vienas tokiø – Zenonas Paþarauskas. 

Pagerbdama jo ðviesø atminimà, ðiomis eilutëmis norëèiau prisiminti 

garbøjá kolekcininkà – kolegà numizmatà. Lietuvos numizmatø bûrys 

Zenonas Paþarauskas (centre) tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatø. 

Ðalia Eduardas Remecas, Vincas Ruzas, Dalia Grimalauskaitë. 

Numizmatikos skyrius, 1998 

466




nëra didelis, tad tik pradëjus dirbti Lietuvos nacionalinio muziejaus 

Numizmatikos skyriuje mûsø keliai susiëjo. Pirmas áspûdis apie Z. Paþarauskà 

iðliko visam laikui: iðdidþios laikysenos, savimi pasitikintis 

þmogus, geras savo srities þinovas. Jis domëjosi ne tik numizmatika, gerai 

iðmanë literatûrà, tapybà, filokartijà. Palaikë ryðius su kolekcininkais 

visoje buvusioje SSRS, Lenkijoje, Ðvedijoje. 

Z. Paþarauskà daþnai buvo galima sutikti parodose, jis su þmona ar 

anûku nuolat lankësi muziejuose. Uþeidavo ir á Nacionalinio muziejaus 

Numizmatikos skyriø. Ir visada bûtinai atsineðdavo parodyti ádomiø 

medaliø ar monetø. Ramiai pasigardþiavæs pilnais susiþavëjimo muziejininkø 

aikèiojimais ar pagarbia nuostaba, kad tokiø raritetø Lietuvos 

kolekcijose vis dar yra, ponas Zenonas þvaliai iðrëþdavo: „Na, o kà jûs 

man parodysite ir kuo nustebinsite“ Pats dirbæs Verkiø muziejuje, jis 

puikiai þinojo muziejininkø silpnàsias ir stipriàsias puses. 

Pono Zenono pasakojimai buvo ádomûs, o pasakojimo maniera – kerinti: 

ar pasakotø apie Rusijos monetas ir medalius, ar apie savo kolekcijos 

praradimus ir sovietiniø saugumieèiø savivalæ, ar dar kartà apie Ðiauliuose 

rastà lobá, – jo buvo galima klausyti neþvilgèiojant á laikrodá. Nors, tiesà 

pasakius, mëgdavo suintriguoti ir nutilti, lyg erzindamas maþus vaikus saldainiu: 

taip ir nepasisekë iðpeðti þiniø apie Vilniaus imperatoriðkojo universiteto 

profesoriaus Gotfrydo Grodeko taleriø kolekcijos likimà. Giliai 

á atmintá ástrigo kolekcininko pasakymas, kad tikras þinovas gali monetà 

ar medalá nustatyti, taèiau jis neturëtø atskleisti þiniø ðaltinio, t. y. privalo 

vertinti sukauptas þinias bei patirtá ir mokëti, kai reikia, patylëti. 

Paprastai ir pats tuo vadovavosi. Po nepatogaus klausimo tylos pauzæ tæsdavo 

iki begalybës, tada, sukaupæs visus pamokomo tono niuansus, iðrëþdavo 

savo kategoriðkà nuomonæ. Didþiai ásiþeisdavo, jei bent maþumëlæ 

suabejodavai á Numizmatikos skyriø parodyti atsineðtø daiktø autentiðkumu 

ar verte. Greit atsisveikindavo lyg prisiminæs turás kitø reikalø. 

Matydamas besiklausanèiøjø akyse nesupratimà, apie kà kalbama, 

ponas Zenonas galëjo kantriai aiðkinti dalykus, jo manymu, þinotinus 

kiekvienam numizmatui. Niekada nepamirðime, kaip vaizdþiai mokë monetø 

autentiðkumà nustatyti ið skambesio: padedi monetà ant pirðto galo, 

sprigteli per gurtà ar suduodi pieðtuku, – tikra moneta skamba 

graþiai, skardþiai. 

Ne kartà Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatus kvietësi á namus, 

kad pasidþiaugtø savo sukauptomis vertybëmis su tais, kurie galëtø 

suprasti tà dþiaugsmà, ávertinti retenybes bei pastangas, reikalingas 

tokioms vertybëms ásigyti. Ypaè gerbë ir pasitikëjo numizmatu Vincu 

467




Ruzu, Lietuvos nacionaliniame muziejuje kuravusiu medaliø ir faleristikos 

rinkinius. Abu norëjo parengti ir iðleisti albumo Lietuva medaliuose 

antrà dalá. 

Ne kartà Z. Paþarauskas yra pabrëþæs, kad didþiuojasi apsisprendæs 

kaupti monetas ne siaura LDK tema, kas buvo populiaru tarp Lietuvos 

kolekcininkø, o kolekcionuoti pasaulinio lygio egzempliorius. Ypaè domëjosi 

Vakarø Europos taleriais. Mëgo graþius daiktus, todël nors ir 

retos, taèiau smulkios ir estetika nepasiþyminèios pirmosios LDK monetëlës 

jo neþavëjo. Turëjo vienà nepaprastai ádomø tikslà – siekë á Vilniø 

gràþinti tiek jefimkø, kiek buvo saugoma Vilniuje XIX–XX a. pradþioje 

– Senienø muziejuje ir Antono Brodavskio kolekcijoje – 15. 

Kolekcininkas dþiaugësi Lietuvos muziejuose ar privaèiuose rinkiniuose 

vis atsirandanèiomis retenybëmis – medaliais ir monetomis. Norëjo, kad 

jie nedingtø ið tyrinëtojø akiraèio ir tarnautø mokslinëms diskusijoms. 

Nors laikësi nuostatos, kad në vienas rinkëjas niekada neperleidþia ir nedovanoja 

eksponatø ið kolekcijø, nes kiekvienoje kolekcijoje surinktos 

monetos ir medaliai tik joje ir ágauna mokslinæ, kultûrinæ ir istorinæ vertæ, 

taèiau vis dëlto yra padovanojæs medaliø: Boguslavo Radvilos vedybiná 

ir Rietavo þemës ûkio parodos – Lietuvos nacionaliniam muziejui, dar 

keliolika – Vilniaus universiteto Mokslo muziejui. Tiesa, apie pastaràjá 

atvejá pasakojo su didele nuoskauda (Numizmatø kontrasignatai, Kolekcija 

6, 1998, p. 60). 

Z. Paþarausko rinkinys buvo patyræs ir skaudþiø praradimø. Sovietmeèiu 

kolekcininkø veikla buvo suvarþyta, þmones dël „valiutiniø operacijø 

paþeidimø“ persekiodavo (buvo draudþiama pirkti ar parduoti 

tauriøjø metalø monetas). Per kratà Z. Paþarausko kolekcija buvo konfiskuota 

ir atgal gráþo nepilna: labai vertingos monetos buvo dingusios. 

Z. Paþarauskas buvo Lietuvos kolekcininkø asociacijos (LKA) narys, 

dalyvavo asociacijos mokslinëse konferencijose, konsultavo Lietuvos 

banko specialistus lietuviðkø monetø kaldinimo klausimais. Dalyvavo 

kolekcininkø parodose, savo kolekcijos vertybes skolino parodoms muziejuose. 

1999 m. uþ aktyvià ilgametæ kolekcininko veiklà LKA valdybos 

nariui Z. Paþarauskui 65-meèio proga buvo suteiktas Lietuvos pasiþymëjusio 

kolekcininko garbës vardas ir áteiktas LKA pirmojo laipsnio 

Garbës þymuo. 

Kaip rimtas kolekcininkas vertino kolekcininkø darbà ir pasiekimus, 

raðë apie juos spaudoje. Dràsiai polemizavo, – manau, daugeliui ásiminë 

karðtas Z. Paþarausko ir Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës 

muziejaus numizmato Stanislovo Sajausko ginèas dël 1639 m. Vladis- 

468




lovo Vazos portugalo 5 ir 6 Kolekcijos numeriuose. Skelbë spaudoje medalius 

ir monetas ið savo rinkinio, naudodamas daug medþiagos ið retø 

antikvariniø leidiniø (kuriø, beje, savo bibliotekoje turëjo ne vienà) ir 

naujø publikacijø. Kartu su V. Ruzu rengë spaudai savo kolekcijà: atrinkinëjo 

medalius fotografuoti, darë apraðus. Liga, rodos, jau atlëgusi 

ir pasitraukusi, netikëtai atsisuko mirties veidu. 

Ar pasklis Z. Paþarausko sukauptos vertybës po kitus rinkinius, ar 

nauji jø ðeimininkai ir jaunieji numizmatai, aptikæ medalá su kontrasignatu 

Z. P., þinos, kuriame „miunckabinete“ jis buvo saugomas O gal 

viso gyvenimo triûsas nenueis vëjais, ir sukurta vertybë – KOLEKCIJA – 

iðliks Lietuvoje ateinanèioms kartoms Neiðparduota, neiðdraskyta, o 

kaip ZENONO PAÞARAUSKO KOLEKCIJA, VILNIUS. 

Neþinau... 

Þinau viena – dar ilgai Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatams 

ant pirðto galo suskambusi moneta primins vienà iðkiliausiø XX a. 

Lietuvos kolekcininkø – aukðèiausio lygio numizmatikos þinovà Zenonà 

Paþarauskà. 

Zenono Paþarausko numizmatikos publikacijos 

1. Rûmø atvaizdas medalyje, Tiesa 31, 1984 vasario 5, p. 4, iliustr. 

Apie Sebastijano Dadlerio medalá su Radvilø rûmais Vilniuje. 

2. Paslaptingoji moneta, Tiesa 272, 1986 lapkrièio 26, p. 4. 

Apie Rusijos Konstantino rublá. 

3. Du medaliai S. Kerbedþiui, Mokslas ir gyvenimas 2, 1987, p. 2, iliustr. 

4. Retas renesansinis medalis, Kolekcija 2, 1995, p. 30–31, iliustr., santr. 

angl., vok., pranc. 

Apie XVI a. medalá ið Z. Paþarausko kolekcijos. 

5. Retas kontrasignuotas ilgasis, Kolekcija 3, 1996, p. 32, iliustr., bibliogr., 

santr. angl., vok., pranc. 

Apie Naugardo sidabro lydiná ið Z. Paþarausko kolekcijos. 

6. Povilo Karazijos numizmatikos parodos atidarymas, Kolekcija 5, 1998, 

p. 51, iliustr., santr. angl. 

Apie parodà Vilniaus universiteto mokslo muziejuje. 

7. Aukso amþiaus taleris, Kolekcija 5, 1998, p. 47–48, iliustr., bibliogr., santr. 

angl. 

Apie Þygimanto Augusto 1565 m. portretinæ 30 graðiø monetà. 

8. Keletas pastabø dël Vladislovo Vazos portugalo, Kolekcija 5, 1998, p. 45–46, 

iliustr., bibliogr., santr. angl. 

Apie 10 dukatø 1639 m. monetà. 

9. Ar buvo Konstantino rublis Kaune, Kolekcija 6, 1998, p. 61–63, iliustr., 

bibliogr., santr. angl. 

469




10. Numizmatø kontrasignatai, Kolekcija 6, 1998, p. 57–60, iliustr., bibliogr., 

santr. angl. 

11. Kolekcininkai Lietuvoje nebesijauèia saugûs, Vakarinës naujienos 194, 

1998 spalio 6, p. 12–13, iliustr. (M. Knieþaitës, M. Juknevièiûtës fotoreportaþas). 

12. Uþmirðtas esminis klausimas, Kolekcija 6, 1998, p. 51–55. 

Komentaras S. Sajausko straipsniui „Ar kaldino Vladislovas Vaza lietuviðkas 

monetas“ Kolekcijoje 6, 1996, p. 48–50, bibliogr., santr. angl. 

13. Kur dingo Stepono Batoro portugalas, Kolekcija 6, 1998, p. 43–47, iliustr., 

bibliogr., santr. angl. 

Apie auksines 10 dukatø monetas, nukaldintas Vilniaus monetø kalykloje 

XVI–XVII a. 

14. Klaidinantis panaðumas, Kolekcija 7, 1999, p. 41–42, iliustr., bibliogr., 

santr. angl. 

Apie Mykolui Kazimierui Radvilai (1625–1680) nukaldintus medalius. 

15. Universiteto auksinis medalis sugráþo á Lietuvà, Kolekcija 7, 1999, p. 29–30, 

iliustr., bibliogr., santr. angl. 

Apie medalá Vilniaus imperatoriðkojo universiteto ákûrimo 250-meèiui 

ir atkûrimo 10-meèiui paþymëti, 1828 m. 

16. Retas lietuviðkas graðis, Kolekcija 7, 1999, p. 44–45, iliustr., bibliogr., 

santr. angl. 

Apie LDK 1545 m. graðá ið Vilniaus kolekcininko rinkinio. 

17. Torûnës apgulties taleris, Kolekcija 7, 1999, p. 46–47, iliustr., bibliogr., 

santr. angl. 

Apie retà 1629 m. monetà (iliustracijoje – egzempliorius ið Vilniaus kolekcininko 

rinkinio). 

18. Apie vienà paplitusià klastotæ, Kultûros barai 10, 2002, p. 21–22, iliustr., 

bibliogr. 

Apie Þygimanto Augusto 1547 m. ðeðtokà. 

19. Nematoma auksinio lito pusë, Kultûros barai 1, 2003, p. 54–56, iliustr., 

santr. angl. 

Apie Lietuvos banko auksinæ 1 lito 1997 m. monetà. 

Dalia Grimalauskaitë 

470

NUmizmatik 4-5 paskutinis - Lietuvos nacionalinis muziejus

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?