Kronika Parodos - Lietuvos nacionalinis muziejus

NUMIZMATIKA 2–3
Metraðtis 2001–2002
Kronika. Parodos
Monetos ir medaliai juvelyrikoje ir buityje
Trakø istorijos muziejus, 2000 05 04–10 31
Parodoje, kurios iniciatorius – Trakø istorijos muziejaus (toliau TIM) direk torius
Virgilijus Poviliûnas, bandyta pateikti Lietuvoje esanèiø taiko mosios dailës
kûriniø, juvelyrikos dirbiniø ir buities reikmenø, puoðtø mo netomis ir meda liais,
kompleksinæ apþvalgà.
Pirmà kartà rodyti eksponatai, puoðti monetomis ir medaliais, sukëlë lan ky tojø
ir specialistø susidomëjimà. Buvo parengtas parodos katalo gas. Parodai eks ponatus
pateikë Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailës, Nacionalinis M. K. Èiur lionio dailës,
Vytauto Didþiojo karo muziejai bei þymûs kolekci ninkai – Zigfridas Jankauskas,
Aleksandras Kubilas, Antanas Markevièius, Zenonas Paþa raus kas († 2003).
Parodoje buvo 122 eksponatai, pradedant archeologiniais radiniais, bai giant
XX a. dirbiniais, dauguma jø ið TIM rinkiniø. Vienas ádomiau siø – 1727 m. Klaipëdos
meistrø bokalas, puoðtas 14 monetø: XVII–XVIII a. Austrijos, Pran cûzijos,
Ispanijos Nyderlandø, Bazelio, Ljeþo, Hamburgo, Braunðveigo Liune burgo ir
Volfenbiutelio taleriais bei retu 1721 m. Petro I pusrubliu (1 pav.). Bo kale áspaustas
Klaipëdos miesto herbas ir meistro inicialai – I L. Dugne iðgra viruota ¥Anno
1727“. Eks po nuota XVIII a. prancûzø meistrø taurë, puoðta 18 mo netø, kuriø
didþiuma – tai Lenkijos ir Lietuvos valstybës Zigmanto III Vazos (1587–1632)
trigraðiai ir graðis, po vienà Rygos ir Elbingo trigraðá, be to, kai my niniø vokieèiø
kunigaikðtysèiø – Prûsijos, Brandenburgo, Braun ðveigo – drai piolkeriai. Galima
teigti, kad ði taurë skirta Lietuvos ir Lenkijos rinkai arba pa gaminta pagal vietos
uþsakymà. XVIII a. pabaigos dirbiniai, puoðti mone tomis, ta po prieinami ir
platesniems gyventojø sluoksniams. Puoðybai naudotos ne tik proginës, dideliø
nominalø pilnavertës monetos, bet ir apyvartiniai, neretai þemos prabos biloniniai
ir net variniai pinigai. Tai liudija XVIII a. indelis su ámontuota jame Ispanijos
karaliaus Karolio III 1768 m. 8 realø mo-neta, skirta valdoms Amerikoje, bei
miestieèiams taikytas vokiðkas XVIII a. pabaigos puodelis su ámontuotu dugne
1702 m. Braunðveigo guldenu. Itin ádomi Rygos auksakalio E. B. padirbdinta sidabrinë
taurë (2 pav.). Ði kûgio formos taurë þema profi liuota pëda puoðta 11 retø
XVII–XIX a. monetø, ið jø ir labai retu 1798 m. dole riu, Rusijos imperatoriø
Anos 1740 m. ir Jelizavetos 1743, 1751, 1760 m. rub liais, Austrijos erchercogo
Maksi milijano 1617 m. taleriu. Joje ámontuoti reti Da nijos 1854 m. riksda leris,
Neapolio 1831 m. piastras, Jeka terinos II 1788 m. rublis, Nikola jaus I 1836 m. 10
zlotø–1½ rublio. XIX a. vidurio Rusijoje pagamin tas stiklinis bokalas su dangèiu
yra klasikiniø formø, trumpa kojele, ap skrita pëda, su meniðkai iðgraviruotais
ovalais. Sidabrinio profiliuoto dangèio centre ámontuota 1844 m. Heseno 2 taleriø
mon eta tûriðkai papildo meniná suma nymà.
Paskirà grupæ sudaro indai, puoðti 1831 m. sukilimo monetomis. Sukilimo
monetos daþniausiai montuotos á taures ir taureles pagerbiant þuvusius draugus
ir reiðkiant viltá atgauti nepriklausomybæ. Retenybë yra taurelë ið Lietuvos dai lës
muziejaus rinkinio su autentiðku Varðuvoje kaltu Nyderlandø pavyzdþio dukatu.
TIM saugoma raiþyta kriðtolo taurë su dugno apskritime slankiojanèia 1831 m.
sukilimo 2 zlotø mon eta.
355