2012 m. lapkritis - Artuma

Kaip vyrą ir moterį sukūrė juosMuzikos garsaiGera pabūti vienu du„Artuma“ tęsia Kentenicho šeimos pedagogikos akademijos dalyvių liudijimus, kaip jiemspavyksta atgaivinti, atrodytų, jau „išsisėmusias“ santuokas. Šį mėnesį siūlome Jums Skirmantėsir Nerijaus KUKURAIČIŲ, santuokoje gyvenančių jau 12 metų ir auginančių 3 vaikus, liudijimą.Santuokos pradžioje poros turi savobendrus pomėgius, bendras veiklas, kuriosdažnai būna jų pažinties ir žavėjimosi vienaskitu pagrindas. Susilaukę vaikų šių pomėgiųsutuoktiniai nebegali tęsti kartu, tad dažniausiai arba užsiimajais po vieną, arba abu apleidžia pamėgtą veiklą, arba,liūdniausiu atveju – mėgaujasi tik vienas. Tiesą sakant, leistilaiką atskirai – gerokai paprasčiau tiek organizaciniu, tiekemociniu atžvilgiu – juk esame patyrę, kaip nelengva kartaissuderinti savo norus ir klausimą, kur palikti vaikus. Tam musskatina mūsų kultūra, kurioje daug kalbama, kaip svarburealizuoti asmeninius troškimus, ir peršama nuomonė, kadto galima siekti tik nevaržomiems kitų. O juk į santuokąnėrėme vedami svajonių, pasiryžę „investuoti“ į ją visą save,rizikuoti viskuo, kad tik galėtume keliauti KARTU.Pradžioje viską patinka daryti kartu. Gausėjant šeimaigreitai užgriūva rūpesčiai iš visų jėgų triūsiant dėl šeimosgerovės, auginant vaikus, kuriems dovanojame visą kitą savolaiką ir dėmesį. Atkovojus dienos kovas, belieka griūti į lovąir kaupti jėgas kitai dienai. Šie kasdieniai šeimos džiaugsmaiir vargai mūsų galvose ir širdyse nepastebimai okupuojavisą teritoriją. Po kelerių bendro gyvenimo metų kamnors paklausus, ką mėgstame veikti vienu du, lyg ir norisilengvai atsakyti, bet, nuoširdžiai tariant, nelabai prisimeniakimirkų, kai smagiai kažką veikei drauge su sutuoktiniu.Mūsų gražusis miško takelis, kuriuo susikibę mėgdavomekeliauti į paslaptingą, kvapnią, pilną saldžių žemuogiųmiško pievelę, retai beminamas. Ilgainiui jis apžėlėšiurkščia žole, įvairiais krūmokšniais.Panorėjęs juo eiti, sunkiaibeatrastum jo pradžią ir vingius.Tačiau kartais vis dar padvelkiasaldus žemuogių kvapas ir viliojamieli prisiminimai.Kaip iš naujo jį atrasti, iš naujopradėti juo vaikščioti, lankytivietas, kuriose iš naujo ir naujaiatrandame vienas kitą? Reikiapadirbėti, kol vėl prasiskinsi keliąpro aukštas viksvas. Greičiausiaiužtruks, kol surasime, ką galėtumeveikti kartu. O kas dabarmums teikia džiaugsmą?Tikime, jog Dievas mums padovanojopatį tinkamiausią sutuoktinįir turi kažkokią svajonęIdea Shinagawa nuotraukamūsų atžvilgiu, tad davė mums ir bendrų sielos troškimų.Šios minties vedami abu pasiėmėme po popieriauslapelį ir kiekvienas užsirašėme: „Ką man patinka veikti?“Kai žmona perskaitė savo lapelį, vyras šūktelėjo: „O taiką mes čia galime kartu veikti?“ Tačiau, perskaičius jam,atradome 4 punktus, ką patinka veikti mums abiem. Taibuvo žygiai, kelionės, pasivaikščiojimai, nuotykiai, aktyviveikla, pokalbiai, grožėjimasis gamta, skaitymas kartu.Na štai ir bendras pagrindas, reikia tik pasirinkti irsusiorganizuoti. Galime kartą per metus leistis į kabarojimosimedžiais parką, o kas savaitę – kartu pasivaikščiotiar paskaityti. Gal per kelerius metus paaugs vaikai,susitaupysime pinigėlių ir galėsime išvykti į kelių dienųkelionę?Mums patinka Naujųjų metų naktį užsirašyti didžiausiustroškimus ateinantiems metams, o paskui juos aptarti.Kai kurie troškimai būna asmeniški, jų siekti galitik vienas iš mūsų, tačiau, kartu aptarus, tai tampa mūsųbendra „investicija“. O kai kuriuos troškimus galėsimeįgyvendinti dviese, pvz.: nuvykti dviese į Romą, pažaistišachmatais. Be to, jau 4 metus kartą per savaitę skiriamekelias valandas mudviejų pokalbiui.Dabartiniai būdai sutuoktiniams leisti laiką kartulabai paprasti. Štai ką patinka veikti mūsų draugamsdviese: plaukti baidarėmis, važiuoti automobiliu į ilgaskeliones ir, kai vaikai miega, kalbėtis, eiti pasivaikščioti,lankytis koncertuose, skanauti maistą ir šnekučiuotis,žiūrėti filmą, gerti vyną, kartu skaitytivieną knygą, klausytis žmonospasakojimo apie perskaitytą knygą arįvykius, mylėtis, maudyti vaikus, būtiramiose vietose ir grožėtis, važinėtisdviračiais, kartu dirbti, išvažiuoti įsavaitgalio kelionę prie jūros. Atrodo,labai paprasta, ir šie dalykai yra įmanomigyvenant šeimoje. Jie teikia džiaugsmoir gilų pojūtį, kad esame laimingi,būdami kartu. Patyrus buvimo kartudžiaugsmą atsiranda vidinė laisvė irnoras dalytis tuo gėriu ir su aplinkiniais.Kviečiame ir jus išvalyti savoapžėlusius takelius ir pasimėgautibuvimu vienu du.Maironio sielos giesmėDovilė ZUOZAITĖApie iškilųjį Tėvynės dainių prelatą Joną Mačiulį-Maironį „Artumoje“ rašėme2007 m. spalį. Šiemet, minėdami jo 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties (1862 m.lapkričio 2 d. (pagal dabartinį kalendorių) – 1932 m. birželio 28 d.) metines,prisimename jį dar kartą. Poeto kūryba prilyginama ištisai poetinės kultūrosepochai, palikusiai svarų indėlį ne tik literatūroje, bet ir muzikoje, dailėje.Meilė muzikaiPoeto mintis ir jausmus žadino Lietuvoskrašto grožis, meilė gimtinei, jos praeičiai,žmonių išgyvenimai. Ši poezija tapoįkvėpimo šaltiniu ir kitiems menininkams,ypač muzikams – per 40 kompozitoriųpadabino kunigo eiles gražiausiomis melodijomis.Maironio ir kompozitorių ryšysbuvo nulemtas ne tik įkvepiančios poetolyrikos, bet ir to, kad jausminga Maironioprigimtis buvo neatsiejama nuo muzikos.Jis turėjo puikų, skambų lyrinio tenorobalsą, nuostabiai dainuodavo liaudies dainas,žavėjosi kompozitoriaus FryderykoChopino valsais, sonatomis, noktiurnais.Maironio namai alsavo muzikos dvasia,čia vyko kultūriniai vakarai, pokalbiaiapie meną, religiją ar net politiką,visuomet skambėdavo gyvai atliekamamuzika, čia susiburdavo kunigai, žymūsto meto menininkai, miesto aukštuomenė.Jautriausi išgyvenimai Maironįužplūsdavo klausantis pagal savo patiestekstą sukurtos dainos posmą. Jis minėjęs,kad jam pačiam labiausiai patinkaliūdnos ir ilgesingos melodijos. Gal dėlto ir jo kūryboje dažnai aptinkame šiasjausmų ir išgyvenimų intonacijas.Maironio ir Naujalio draugystėDaugiausia muzikos kūrinių pagalMaironio tekstus parašė artimas bičiulisJuozas Naujalis. Jų draugystė prasidėjo1892 m., kai kompozitorius parašėpirmą dainą pagal jo eiles „Jau slavaisukilo“. Išgirdęs gaidas, poetas liko sužavėtasir paprašė rankraščio, kurį vėliausudegino Peterburge, kad per kratąjo neaptiktų policija. Sudegusios natosvėliau nebuvo atkurtos. (Šiandien plačiaipaplitusi daina „Jau slavai sukilo“yra Česlovo Sasnausko.)Lenkiškoje aplinkoje subrendusįNaujalį į lietuviškos kūrybos kelią atvedėMaironis. Tai lėmė jo poezijos galia, žavėjusikompozitorių, bičiuliškas jų bendravimas,pasivaikščiojimai Kauno Santakoje,pasibuvimai Maironio namuose.Iš viso Naujalis pagal Maironio eilessukūrė 25 kūrinius. Neretai pats poetasateidavo pas kompozitorių su konkrečiutekstu, kad šiam parašytų natas, tardavosi,kokioms eilėms tiktų melodija. Daugelisdainų yra tapusios ne tik muzikos,bet ir apskritai svarbia kultūros dalimi.Tai paliudija viena tauriausių dainų „Lietuvabrangi“, okupacijos ir Atgimimolaikais buvusi tarsi antruoju Lietuvoshimnu (deja, vis dar mažai kas žino visąšį eilėraštį, o tebekartoja tik sovietinę,cenzūruotą jo versiją...). Į atokiausiustėvynės kampelius šviesų Maironio žodįnešė dainos „Už Raseinių ant Dubysos“,„Ar skauda man širdį“, „Užmigo žemė“,„Pavasaris“, „Vasaros naktys“, „Miškasūžia“, „Burtai“, jaunystės bei džiaugsmohimnas „Jaunimo giesmė“ arba „Dainųdainelės“, parašyta specialiai pirmajaiDainų šventei 1924 metais. Abiejų menininkųkūrybinės sąsajos išaudė nuostabiųir ilgaamžių muzikos ir poezijosmeno gijų audeklus.Česlovo Sasnausko palikimasSkambūs Maironio posmai giliaipalietė ir Česlovo Sasnausko kūrybą, išviso muzikas parašė 8 kūrinius. Abiejųmenininkų bendrystė subrandino vienąnuostabiausių giesmių – „Marija, Marija“.Tai tarsi bažnytinis himnas, puošiantisliturgines šventes, progines iškilmes,arba giesmė, sielos ramintoja, skambantiišlydint artimuosius amžinojo poilsio.Giesmė taip įaugo į tautos dvasią, kadMeno kūrėjų draugijos valdyba. Iš kairės: Maironis,P. Galaunė, J. Naujalis, B. Sruoga, A. Sutkus, F. Kirša,S. Šilingas. 1920 m. Iš Maironio lietuvių literatūrosmuziejaus archyvo.neretai nebesusimąstome, jog šių maldoseilučių autorius – Maironis.Dar vienas nuostabus kūrinys – „Kurbėga Šešupė“. Sukurtos dvi kūrinio versijos:pirmoji lengvesnė, liaudiškesnė, antroji– sudėtingesnė, labiau išplėtota, jądainuojame ir šiandien. Daina skambėdavoir tebeskamba tautiniuose minėjimuose,bažnyčiose, yra atliekama po visąpasaulį pasklidusių lietuvių.Kiti kompozitoriaiPagal Maironio eiles kūrė ir kuriaįvairių kartų kompozitoriai: AleksandrasKačanauskas, Juozas Tallat-Kelpša, StasysŠimkus, Juozas Gruodis, Bronius Budriūnas,iš dabartinių – Mindaugas Urbaitis,Vytautas Miškinis, Laimis Vilkončiusir kiti. Kūriniuose skamba visos poetą jaudinusiostemos – nuo brangios krašto praeitiesiki asmeninių dvasininko tikėjimoišpažinimų, vienatvės, skausmo akimirkųar net meilės intonacijų. Pats poetas neslėpdavo,kad jo kūrybai reikia mūzos, tačiautai būdavo tik gražūs susižavėjimai,išreikšti nuostabiomis eilėmis.Kai kuriems eilėraščiams muziką rašėir ne vienas kompozitorius. Daugiausiakompozicijų sukurta pagal „Manogimtinė“ (7 kūriniai), „Kur bėga Šešupė“(5 kūriniai).Maironis buvo ypatingos meninėspajautos žmogus, jo siela ilgėjosimuzikos, tad savo kūryba siekė,kad lietuviška daina sklistų kuo plačiau.Dvasininko muzikalaus poetinio pasaulio,pagyvinto mūsų kompozitorių, žavesionenublukina metų ir epochų kaita,jis iškyla virš laiko praeinamybės.30 Artuma 2012 m. lapkritisArtuma 2012 m. lapkritis 31