You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
atliekų tvarkymo<br />
16<br />
labirintai<br />
Jonas ŠPOKAS<br />
Atliekų tvarkymas neretai dažnam lietuviui siejasi su arčiausiai namų esančiu konteineriu. Juk<br />
dažniausiai ten ir paliekamos visos šiukšlės. Kartais tų konteinerių būna keli, tad šiukšles galima ir<br />
išrūšiuoti. Daugelis, be abejo, žino, kad egzistuoja sąvartynai, o kai kurios šiukšlės būna perdirbamos<br />
ar sunaikinamos. Iš tikrųjų atliekų tvarkymas yra gerokai sudėtingesnis ir atsakingesnis procesas.<br />
Priklausomai nuo atliekų pobūdžio yra naudojama daugybė įvairių metodų. Žinios ir supratimas<br />
apie juos gali palengvinti ir pagreitinti šiukšlių kelius iki utilizavimo vietų, o patys metodai<br />
būtų efektyvesni.<br />
Mad about cows nuotrauka<br />
Atliekų tvarkymo hierarchija<br />
Nėra taip, kad visos atliekos yra vienodos, o jų tvarkymo<br />
būdai – identiški. Priklausomai nuo to, kokio pobūdžio<br />
atliekos išmetamos, gali būti taikoma skirtinga jų tvarkymo<br />
strategija. Atliekų tvarkymo metodai skiriasi dėl daugelio<br />
kriterijų: tikslų, finansavimo, požiūrio į atliekas. Kaip svarbiausią<br />
hierarchiją galima įvardinti „3R“ rinkinį (angliški žodžiai<br />
„reduce“, „reuse“, „recycle“ – „sumažinti“, „pakartotinai<br />
panaudoti“, „perdirbti“). Iš atliekų reikia išgauti didžiausią<br />
naudą ir palikti kiek įmanoma mažesnį galutinį jų kiekį. Būtent<br />
todėl aukščiausiai hierarchijoje stovi pirmoji „R“ – „reduce“.<br />
Pirmoji palankiausia aplinkai strategija, kaip turi būti<br />
elgiamasi su atliekomis. „Reduce“ reiškia, kad reikia stengtis<br />
pagaminti kuo mažiau atliekų. Kuo mažiau pagaminame<br />
atliekų, tuo mažesnį kiekį atliekų reikia tvarkyti, tuo pigesnis<br />
procesas. Žemiau hierarchijoje yra dvi kitos „R“, reiškiančios<br />
žodžius „reuse“ ir „recycle“. „Reuse“ – daiktus, kurių mums<br />
jau nebereikia, nes neatlieka pirminės funkcijos arba mums<br />
nepatinka, reikia pabandyti sutaisyti, pasiūlyti kitiems<br />
žmonėms ar pagaminti kitą produktą. Trečioji strategija<br />
„recycle“ teigia, kad jeigu nebeįmanoma nereikalingo produkto<br />
panaudoti, jis turi būti perdirbtas. Šiais laikais daugybė<br />
naudojamų įrenginių pagaminti iš medžiagų, kurios<br />
beveik arba visiškai neyra, o jų naikini-<br />
mas nėra saugus. Jei tokios medžiagos<br />
nepanaudojamos iš naujo, jos ilgiems<br />
metams lieka „gyventi“ sąvartynuose.<br />
Atliekų šalinimas sąvartynuose taip<br />
pat lemia pirminių gamtinių žaliavų<br />
intensyvią gavybą, t.y. skatinamas taršus<br />
procesas ir gamtinių išteklių, kurių<br />
didžioji dalis yra neatsinaujinantys, eikvojimas.<br />
Nors gali atrodyti kiek keistai, tačiau šioje hierarchijos<br />
piramidėje mažiausiai pageidaujami atliekų šalinimo metodai<br />
yra išgaunant energiją. Atliekų deginimas ir šalinimas<br />
yra patys prasčiausi atliekų tvarkymo metodai dėl kelių<br />
priežasčių. Deginant prarandamos vertingos žaliavos. Proceso<br />
metu susidaro pavojingos atliekos – pelenai. Oro filtrai,<br />
kurie turi sulaikyti pavojingų medžiagų patekimą į aplinką,<br />
yra brangūs. Be to, sukuriama mažai darbo vietų, lyginant su<br />
pakartotinio naudojimo ir perdirbimo metodais.<br />
Nors energijos visada reikia kaip oro, ekologai primygtinai<br />
pataria neskubėti ir nesusižavėti įvairiais deginimo, dujinimo<br />
ir kitais energijos gavimo būdais. Greta nuolat linksniuojamų<br />
saugumo ir ekologijos problemų yra ir dar viena,<br />
kuri dažnai tiesiog pamirštama. Juk norint atliekas deginti ir<br />
gauti iš jų energiją, reikia kuo daugiau tų atliekų.<br />
Kaip atliekos renkamos<br />
Įvairiose šalyse ir net regionuose atliekų surinkimo<br />
metodai skiriasi. Be abejo, dažniausiai taikoma surinkimo<br />
sistema – įvairūs konteineriai, iš kurių šiukšles periodiškai<br />
surenka aptarnaujančios įmonės. Priklausomai nuo kiekvienoje<br />
šalyje kreipiamo dėmesio į atliekų rūšiavimą, konteinerių<br />
rūšių gali būti vos vienas ar keli skirtingi. Pačiose JAV<br />
www.ozonas.lt<br />
Rubrika remia atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovė UAB „VSA Vilnius“.<br />
Tema<br />
taikomas atliekų surinkimas iš individualių namų, naudojant<br />
trijų konteinerių („curbside“) sistemą. „Single-stream“<br />
atliekų surinkimo sistema, kuomet popieriaus, stiklo, plastiko<br />
ir metalinės pakuotės dedamos į vieną konteinerį, o į<br />
antrą – po rūšiavimo likusios atliekos. Atliekų surinkimas,<br />
naudojant užstato sistemą plastikiniams PET buteliams ir<br />
aliuminio skardinėms. O štai, pavyzdžiui, Vilniuje dažnas<br />
miestietis prisipažįsta, kad atliekų iš dalies nerūšiuoja dėl<br />
to, jog iki artimiausio stiklo ar popieriaus konteinerio reikia<br />
tolokai eiti.<br />
Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje ar Danijoje<br />
(šalys, kurios savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi labai panašios<br />
į Lietuvą) reikalavimai atliekų surinkimui itin griežti, o<br />
sąlygos geresnės (kita vertus, esminiai teisės aktai šalyse yra<br />
tokie patys, bet Lietuvoje jų ne visada laikomasi, nesukuriama<br />
reikiama atliekų tvarkymo sistema). Virtuvės augalinių<br />
atliekų konteineriai ištuštinami kas savaitę, popieriaus ir<br />
stiklo konteineriai – kas mėnesį, o tekstilės atliekos renkamos<br />
keturis kartus per metus. Jei gyventojai nori atsikratyti<br />
pavojingomis atliekomis, jos yra surenkamos tiesiai iš jų<br />
namų. Žinoma, tokia praktika negalėtų egzistuoti ten, kur<br />
gyventojų sąmoningumas ir iniciatyvumas nėra pakankamai<br />
išsivystęs.<br />
Atliekų šalinimas sąvartynuose taip pat lemia<br />
pirminių gamtinių žaliavų intensyvią gavybą, t.y.<br />
skatinamas taršus procesas ir gamtinių išteklių, kurių<br />
didžioji dalis yra neatsinaujinantys, eikvojimas.<br />
Kai kur Azijoje, Šiaurės Amerikoje bei Šiaurės ir Pietų<br />
Europos šalyse taikoma gana pažangi „Envac“ sistema, kai<br />
atliekos susiurbiamos požeminiais kanalais. Gyventojai jas<br />
išmeta į iš pažiūros įprastinius konteinerius. Skirtumas tas,<br />
jog visi tie konteineriai požeminiais kanalais yra sujungti su<br />
centrine sistema. Kai sistema „pastebi“, jog metas ištuštinti<br />
konteinerius, yra sudaromas tam tikras vakuumas, kuris<br />
atliekas iš konteinerių perkelia į centrinę saugyklą. Kadangi<br />
jos dar pradiniame etape yra išrūšiuotos, iškart gali būti<br />
presuojamos ir valomos. Nors metodas ir nepigus, tačiau jo<br />
efektyvumas nemažas.<br />
Sąvartynai – populiariausi<br />
Atliekų tvarkymo metodai parenkami atsižvelgiant į jų<br />
pobūdį, taip pat aplinkinių žemių panaudojimą bei žemės<br />
prieinamumą apskritai. Svarbus ir kiekviename regione<br />
esantis požiūris į atliekas bei siekiami tikslai. Natūralu, kad,<br />
pavyzdžiui, Australijoje ir Japonijoje gali būti taikomi visiškai<br />
skirtingi atliekų tvarkymo būdai, tačiau abiejose valstybėse<br />
stengiamasi, kad liktų kuo mažiau nepanaudojamų<br />
atliekų.<br />
Lietuvoje populiariausias atliekų tvarkymo būdas tebėra<br />
sąvartynas. Tai – seniausias ir paprasčiausias atliekų tvarkymo<br />
metodas, bet tikrai ne pats geriausias.<br />
17
Change language