Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
24<br />
Energetika Energetika<br />
pirolizė – atliekų šalinimo<br />
Jonas ŠPOKAS<br />
revoliuciJa ar vilkas<br />
ėriuko kailyJe?<br />
Atliekų šalinimo problemos pastaruoju metu vis aštrėja<br />
ir aktualėja. Kol kas neatsirado ir, regis, greit neatsiras<br />
metodas, kuris tenkintų visus. Vieni būdai per daug<br />
rizikingi, kiti per daug brangūs, treti paprasčiausiai<br />
neefektyvūs. Alternatyvų paieškos į Lietuvą po truputį<br />
vilioja dar vieną naują atliekų šalinimo būdą. Pirolizė –<br />
Lietuvoje dar mažai girdėtas žodis, nurodantis atliekų<br />
naikinimo technologiją, kada medžiagos yra kaitinamos<br />
ir skaidomos be oro.<br />
Pasaulyje – ne naujiena<br />
Pirolizė oficialiai apibrėžiama kaip medžiagų kaitinimas<br />
ir skaidymas be oro, kai medžiagos keičia savo būvį į skystą<br />
arba dujinę frakciją. Kaip ir kitais atliekų šalinimo būdais,<br />
pirolize taip pat galima ne tik sunaikinti nepageidaujamas<br />
atliekas, bet ir pasigaminti šio to naudingo. Tvarkant komunalines<br />
atliekas pirolizės būdu, gauna-<br />
ma elektros energija. Nors Lietuvoje šis<br />
metodas dar tik naujokas, pasaulyje jis<br />
naudojamas jau per dvidešimt metų.<br />
Tokių jėgainių stovi Vokietijoje, Švedijoje,<br />
Japonijoje, tad iš ko pasimokyti<br />
– yra. Kaip atrodo įprastinė tokios jėgainės<br />
darbo diena? Pirmiausia, kaip ir<br />
į kitas jėgaines, čia atvežamos mišrios komunalinės atliekos.<br />
Jos iš dalies išrūšiuojamos, nusausinamos, smulkinamos,<br />
kitaip apdirbamos. Galiausiai presuotos atliekų granulės,<br />
pakaitinus jas iki 1500º C, yra išskaidomos į dujinę, skystą<br />
bei kietą formas. Vėliau susidariusios dujos yra specialiai apdirbamos,<br />
išvalomos, kol tampa kone identiškos įprastoms<br />
gamtinėms dujoms. Gautosios sintetinės dujos naudojamos<br />
kaip energetinis resursas elektros energijos gamybai dujų ar<br />
garo turbinoje.<br />
Privalumų netrūksta<br />
Atsakyti į klausimą, kodėl tai tinkamiausias atliekų nai-<br />
kinimo metodas, pirolizės šalininkams nėra lengva. Visų<br />
pirma dėl to, jog pirolizė neturi jokio tikrai išskirtinio pranašumo<br />
prieš kitus metodus. Agitacijose už tokių jėgainių<br />
statymą pabrėžiama, kad šis būdas yra tinkamas siekiant,<br />
kad mažėtų ar bent jau nebedidėtų mokesčiai už komunalines<br />
paslaugas. Tai ne iš piršto laužtas argumentas. Juk komunalinės<br />
atliekos, užuot toliau besikaupusios sąvartynuose<br />
(ir taip didinusios jų tvarkymo kaštus), būtų sudeginamos, o<br />
dar ir elektros energija būtų gaminama. Tiesa, panašių argumentų<br />
galima girdėti ne tik iš pirolizės šalininkų, bet praktiškai<br />
iš visų, kurie nori vienaip ar kitaip atliekas naudoti.<br />
Bet anot pirolizės entuziastų, deginant atliekas itin aukštoje<br />
temperatūroje, lieka mažiau šalutinių medžiagų, o ir tos pačios<br />
gali būti sėkmingiau panaudojamos, pavyzdžiui, statybų<br />
pramonėje.<br />
Gyventojams, anot pirolizės šalininkų, ypač svarbu tai,<br />
Pirolizės jėgainės gali būti statomos bet kurioje<br />
vietoje – kuo toliau nuo gyvenviečių arba net<br />
pačiuose sąvartynuose.<br />
kad taikant šį metodą, yra išsaugojama švari aplinka. Visų<br />
pirma, tai – mažėjantys sąvartynai. Nors pirolizė ir nepasiglemžia<br />
visų atliekų (po proceso lieka apie 7 – 10 procentų<br />
pirminio kiekio), tačiau gali gerokai sumažinti sąvartynų<br />
augimo tempus. Be to, tokios jėgainės naudojama technologija<br />
į aplinką neišmeta kenksmingų dujų, kietųjų dalelių<br />
bei gerokai sumažina į aplinką išmetamo anglies dvideginio<br />
kiekį, kuris, teigiama, nesiekia Europos Sąjungos leidžiamos<br />
normos.<br />
Skirtingai nei, pavyzdžiui, atliekų deginimo šiluminės<br />
jėgainės, pirolizės jėgainės gamina elektrą. Tai lemia svarbų<br />
pranašumą – joms nereikia jungtis prie šilumos tinklų. Elek-<br />
tros kabelį nutiesti, žinoma, yra gerokai pigiau ir patogiau.<br />
Dar svarbiau yra tai, jog pirolizės jėgainės gali būti statomos<br />
bet kurioje vietoje – kuo toliau nuo gyvenviečių arba net<br />
pačiuose sąvartynuose. Jėgainės „lankstumas“ leidžia suderinti<br />
daugelio interesus. Tai, ko gero, svariausias pirolizės<br />
argumentas.<br />
Daug klausimų, mažai atsakymų<br />
Kai kurių privalumų esama, bet toks atliekų tvarkymo<br />
būdas mūsuose dar neprigijęs. Greičiau priešingai – šiuo<br />
metu šalyje nėra nei vienos tokios jėgainės, o nedrąsiai kalbama<br />
tik apie vienas galimas statybas.<br />
Nors teigiama, kad pirolizės metodas įvairiose šalyse<br />
taikomas jau per dvidešimt metų, daug tokių jėgainių nėra.<br />
Ne iki galo išanalizuotas pats dujinimo procesas, nėra patvirtinta,<br />
ar tikrai šis metodas neturi šalutinio poveikio. Solidumo<br />
pirolizės įvaizdžiui neprideda ir jėgainės Karlsruhe,<br />
Vokietijoje, istorija. 2004 m. dėl nuolatinių ekonominių ir<br />
ekologinių problemų, tarp jų ir toksinių dujų nutekėjimo,<br />
tokia dujinimo jėgainė buvo uždaryta. Dauguma veikiančių<br />
pirolizės jėgainių taip pat negali pasigirti gerais ekonominiais<br />
rodikliais, o tai, žinoma, neskatina jų plėtros. Kai kurie<br />
skeptikai taip pat tvirtina, kad deginant buitines atliekas,<br />
taršos rizika nėra absoliučiai išvengiama. Juk sudeginta toksiška<br />
atlieka išskleis toksinius cheminius junginius. Kai kurie<br />
tyrimai rodo, kad deginant atliekas susidariusiose dujose<br />
yra specifinių medžiagų, kurių natūraliose dujose nėra. Šios,<br />
pasklidusios į aplinką, galėtų turėti neigiamą poveikį.<br />
Bendros tokios jėgainės statymo ir eksploatacijos išlaidos<br />
siektų apie 300 milijonų litų. Investuoti reiktų gerokai<br />
daugiau nei į alternatyvių jėgainių statybą. Galiausiai itin<br />
www.ozonas.lt<br />
Jolantos Uktverytės nuotrauka<br />
rimtas filosofinis kritikų argumentas, kuris galbūt yra pats<br />
svariausias. Nepritariantys pirolizės jėgainėms teigia, kad<br />
bet koks (o ypač efektyvus) atliekų naikinimo būdas skatins<br />
mus išmesti jų dar daugiau. Taigi, užuot stengęsi riboti savo<br />
vartotojiškumą ir mažinti teršimo mastus, išmestume dar<br />
ir dar daugiau. Juk jei turėsime pažangias atliekų deginimo<br />
jėgaines, jas reikės „maitinti“, nes kitaip jos bus nepelningos<br />
ir nebegalės gyvuoti.<br />
Ateityje – būtina?<br />
Kol kas atliekos Lietuvos miestuose tik kaupiasi, o net ir<br />
neseniai pastatyti ar modernizuoti sąvartynai jau perpildomi.<br />
Akivaizdu, kad ateityje (ir kuo artimesnėje) susidariusios<br />
atliekų problemos turės būti sprendžiamos. Sprendimams<br />
reikės kuo daugiau alternatyvų, nes jau šių dienų patirtis<br />
parodo, kad kone kiekvienas miestas ar regionas turi savitų<br />
reikalavimų, susijusių su atliekų gaminimu. Pirolizė kol kas<br />
turi vilčių būti daugumą patenkinančiu metodu. Be to, vis<br />
dažniau minimas ir pirolizės „pusbrolis“ - plazminis dujinimas.<br />
Šis metodas nuo pirolizės skiriasi tik keliais, bet esminiais<br />
bruožais. Atliekos tokiu metodu deginamos dešimt<br />
kartų aukštesnėje temperatūroje, tad energetiniai rodikliai<br />
būna aukštesni. Dar didesni entuziastai žada, kad ateityje,<br />
patobulinus sistemą, plazminio dujinimo metodu bus išgaunamas<br />
automobilių kuras.<br />
Tolimesniam domėjimuisi:<br />
„Waste gasification impacts on the environment and public<br />
health“ iš www.bredl.org/pdf/wastegasification.pdf<br />
„Goodbye trash“ iš „New scientist“ 2009, balandis.<br />
25
Change language