„Zero waste“ NaUDa - Ozonas

Nuo Karpatų iki Anapurnos
„Numatoma labai daug kelionių į kalnus. Viena iš naujovių
– kelionė link Anapurnos (Nepalas) bazinės stovyklos,
kelionė į Ladaką ruošiama“, – naujienomis džiaugėsi „Ditmos“
vadovė Edita Masaitytė. Tokios kelionės skirtos gerai
fiziškai pasiruošusiems keliautojams. Didžioji dalis kelionės
Ladake vyks apie 4 km aukštyje. Ladakas – Indijos šiaurinis
aukštikalnių regionas, kuris ribojasi su Tibetu ir su kuriuo jį
sieja tiek panaši gamta, tiek bendra istorija, budistinė religija
bei gyvenimo būdas. Todėl dažnai šis kraštas dar vadinamas
mažuoju Tibetu. Priklausomai nuo grupės pasiruošimo lygio
ir pageidavimų, numatomas 7-10 dienų žygis pėsčiomis
Ladako kalnų grandine, kasdien įveikiant po vieną aukštesnę
perėją. Kartu bus aplankomi budistų vienuolynai, susipažįstama
su vietinių aukštikalnių kaimelių gyvenimu. Iš Delio
į Ladako centrą Lehą ir atgal bus skrendama lėktuvu. Bus
galima išbandyti nusileidimą kalnų upe.
Populiarūs ir artimi Rumunijos, Ukrainos kalnai – Karpatai.
„Pernai atradome Ukrainos Karpatus. Šiuose laukiniuose
kalnuose žmonių nedaug, gamta nelytėta. Yra ir
kalnų, ir miškų, ir uolų“, – pasakojo E. Masaitytė.
Ukrainos Karpatai – vidurinė didingo Vakarų Karpatų
kalnyno grandis. Jo aukščiausios viršūnės: Goverla (2061
m), Petros (2020 m), Pop Ivan (2026 m). Čia įsikūrę ir jaukūs
kurortiniai kalnų miesteliai: Kosivas, Jaremčia. Pastarajame
keliauninkai ir apsistoja. Keliaujama Černogorų kalnagūbriu
po 5-8 valandas per dieną grupelėmis po 8–14 žmonių. Pusryčiai
ir vakarienė verdami, pietaujama kalnuose. Maršruto
sudėtingumas parenkamas pagal grupės galimybes. Tolimesnės
žygio pradžios vietos pasiekiamos mikroautobusais.
Keliautojai nešasi nedideles kuprines su pietumis, pinigine,
šiltesniais rūbais, skraiste nuo lietaus. Yra galimybė leistis į
ištisinius ir radialinius žygius. Nakvoti grįžtama į stovyklavietę.
Karpatai – įvairaus pasiruošimo žmonėms skirti kalnai.
36
Veikla Veikla
kur šiais metais keliausime?
neblėstantis kalnų grožis
Vytautas NOSEVIČIUS
kelionės į kalnus visais laikais viliojo žmones. gamtos grožis, jos didingumas, laisvė, romantika, draugystė,
bendrai patirti išgyvenimai labai suartina ir leidžia žmogui išsiskleisti kaip žiedui. „ditmos projektai“ – viena iš
nedaugelio Lietuvos kelionių agentūrų, organizuojančių tiek daug ir gana rimtų kelionių į kalnus. keliaujama į
slovėnijos, italijos, šveicarijos, Prancūzijos alpes, bulgarijos, juodkalnijos, norvegijos kalnus. Organizuojamos
kelionės nuo karpatų iki pačios dievų buveinės – Himalajų. šiais metais kelionių žadama dar daugiau ir dar įvairesnių.
Jie tiks tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems ar geidžiantiems
sunkesnių uolinių maršrutų. Ir kaina visiems
prieinama (tik 875 Lt).
Link šiaurės pašvaistės
Pastaruoju metu viena populiariausių kelionių krypčių
– Norvegija. Ypač visų žvilgsnius traukia vaizdingosios
Lofoteno salos – Europos skydas, aukštų kalnų grandinėmis
Europą saugantis nuo Atlanto ciklonų. „Ditma“ organizuoja
dvi įspūdingas keliones į šią mistinę trolių šalį – be Lofoteno,
keliaujant tik po pačią Norvegiją ir jos nacionalinius parkus,
ir su Lofoteno salomis – po Užpoliarinę Skandinaviją,
įtraukiant ir Suomiją.
Lofoteno salos pasižymi pasakiška gamta. Kelionė į šias
salas žmonių patogumui sutrumpinta iki dviejų savaičių. Tai
tinkamas laikas, norint atitrūkti nuo kasdienybės ir puikiai
pailsėti nuostabiame gamtos prieglobstyje. „Lofoteno salos
yra jau už poliarinio rato, tad galbūt pamatysime Šiaurės
pašvaistę. Norvegijos nacionaliniai parkai tinka įvairiausio
amžiaus žmonėms, šeimoms su vaikais, nes nėra didžiulio
aukščio skirtumo. Pernai vyko net kelios nėščiosios“, – sakė
E. Masaitytė.
Žygis vyksta Jutunheimeno nacionaliniame parke.
Šis parkas garsus savo aukštais kalnais, ledynais ir giliais
ežerais. Jutunheimene yra apie 200 viršukalnių (2000 m
aukščio). Trys aukščiausios viršukalnės: Glitertindo, Sture
Skagastiolstindo ir Galdhiopigeno. Pastaroji – aukščiausia
Norvegijoje (2469 m). Į kalnus išeinama grupelėmis po 8-14
žmonių. Grupelės formuojamos pagal žygio sudėtingumą.
Keliaujant atsiveria nuostabūs vaizdai: apžėlusios priekalnės,
apačioje likusios sraunios upės, žali slėniai, šlaituose boluojantys
sniego lopinėliai. Palapines ir maistą keliauninkai
nešasi su savimi. Kuprinės sveria apie 10 kg. Kasdien einama
po 6-8 valandas ir nužingsniuojama 10-15 km. Nakvojama
palapinėse.
Nuotraukos iš „Ditmos projektų“ archyvo.
Slovėnijos kalnai ir upės
Slovėnija visada viliojo savo nuostabia gamta. Keliaujama
į Tolminkos tarpeklius – giliausią Triglavo parko vietą,
kur susilieja Tolminkos ir Zadlaščicos upės. Vaikščiojama
turistiniais takeliais, aplankomas Velnio tiltas, Lokio galvos
uola ir Dantės ola, įkvėpusi šį poetą parašyti „Dieviškąją
komediją“.
Po pietų plaukiama plaustais. Siūlomas lengvesnis plaukimo
kelias Sočos upe (apie 7 km), skirtas šeimoms ir nereikalaujantis
specialaus pasiruošimo. Paplaukiojus iškylaujama
upės pakrantėje. Norintiems pažaisti tinklinį ar krepšinį,
yra sporto aikštelių.
Plaukiama ir kajaku – valtelėje vienas žmogus irkluoja
„laukine“ upe. Pradedantieji bus mokomi irklavimo pagrindų,
o įgūdžiai bus tikrinami ramiausioje upės dalyje. Taip
vyksta dešimties valandų kursai tiems, kurie norėtų pajusti
savęs, kajako bei upės darną. Gabiausieji mokomi sudėtingiausių
irklavimo būdų – pravers bandant įveikti putojančius
slenksčius, bangas.
Vykstama į Goriška Brdą – vynuogynų karalystę. Degustuojamas
vynas ir sūriai. Aplankomas Sventa Gora piligrimų
centras, įsikūręs aukštai kalnuose.
Šios ekstremalios kelionės po Slovėniją metu ypač rekomenduojame
nusileisti kriokliu, o drąsiausieji plauks
putojančia upe per slenksčius ir bangas. Plaukiama specialiu
plaustu, prisitvirtinus plaukmenis, kurie yra privaloma įrangos
dalis. Tokio tipo plaukimas reikalauja fizinio ir psichologinio
pasirengimo, nes plaukiama „audringiausia“ Sočos
upės tėkme.
Atlaso kalnai ir Maroko egzotika
Ne mažiau įspūdingi Atlaso kalnai Maroke. Šioje šalyje
puikiai dera žygiai po kalnus, dykumas, vandenyno pakrante
ir pažintis su senoviniais miestais. Tinkamiausias klimatas
– anksti pavasarį iki birželio ir rudenį, kuomet nėra labai
karšta, tačiau ir žiemą šioje šalyje, ypač prie vandenyno,
maloniai glosto lietuviškos vasaros šiluma. Galima kopti į
Aukštuosius Atlaso kalnus su alpinistine įranga arba rinktis
žygius po žemesnius kalnus ir dykumą. Bus formuojamos
nedidelės grupės pagal kiekvieno fizines galimybes ir pageidavimus
ištisus metus.
www.ozonas.lt
Populiarios tarp visų
Anot E. Masaitytės, turistiniai kalnų žygiai itin mėgstami
įvairiausio amžiaus – nuo 14 iki 60 metų ir vyresnių
keliautojų. Paprastai sudaromos dvi grupelės – stipresnių ir
silpnesnių. Vyresni nori paprastesnių, pažintinių kelionių, o
jaunesni ir vidutinio amžiaus nori poilsiauti aktyviau, kopti,
žygiuoti. Net sudėtingesniems kopimams į Prancūzijos,
Šveicarijos Alpes nėra būtinas kažkoks specialus pasiruošimas.
Kopiant į kalnus aklimatizuojamasi – kalnų vadovai
moko specialios technikos.
E. Masaitytė šeimoms siūlo keliauti po Norvegijos nacionalinius
parkus, Slovakijos Tatrus, Ukrainos Karpatus, Bulgariją,
Rumuniją. Stovyklose Tatruose sykiu su vaikais gali
dalyvauti ir tėveliai. Mažieji galės stovyklauti, o vyresnieji
keliauti į kalnus.
Labiausiai žmonės domisi jau antrus metus rengiamais
žygiais į aukščiausią Europos kalną Elbrusą bei į Himalajų
kalnyną. Keliautojus vilioja kopimai į Monblaną ir Monte
Rozą.
Profesionalūs vadovai
Šiais metais „Ditmos projektai“ atnaujina visą kalnų
inventorių ir surinko itin patyrusių kalnų vadovų būrį. Štai
keliautojų klubo „Keturios stichijos“ įkūrėjas Julius Survila
- tiesiog gimęs kalnams. Jis laipioja užšalusiais kriokliais,
uolomis, kopia į aukščiausias viršūnes. Jis šiemet vadovaus
„Ditmos“ žygiui į Elbrusą. „Bus dvi grupės – labiau ir mažiau
pažengusiųjų. Esant tinkamoms oro sąlygoms, tinkamai
motyvacijai, pakankamam pasiruošimui, šis žygis prieinamas
daugumai norinčiųjų. Nemanau, kad visi žygio dalyviai
pasieks viršūnę. Dėl savo aukščio (5642 m) ir sudėtingesnės
aklimatizacijos Elbrusas sudėtingesnis kalnas už Monblaną.
Kelionė į Elbrusą – tai ne vien kopimas į viršūnę. Bus ir kultūrinė
dalis. Aplankysime karštąsias versmes. Užsuksime į
Kislovodską – miestą, kur 364 dienas per metus šviečia saulė!“,
– sakė jau antrus metus žygiui į Elbrusą vadovausiantis
J. Survila.
Sekite „Ditmos projektų“ puslapį www.ditma.lt, kur artimiausiu
metu bus paskelbta apie naujus žygius ir keliones.
Užs. nr. 08/24
37