Pagyvenusių ir senų žmonių psichikos sveikatos sutrikimų ...

aprašymų apie įvairias ligas. Dažniau minima melancholija, dabar vadinamadepresija, jos kilmė, gydymo būdai, tačiau apie psichinės sveikatos tausojimą žiniųnėra. Ilgą laiką buvo manoma, kad pagrindinis veiksnys sukeliantis psichikos ligasyra paveldimumas. Tik 19 a. atkreipiamas dėmesys, kad pagyvenusių žmoniųpsichikos sveikata blogėja ne tik dėl fiziologinių senėjimo priežasčių, ne tik dėlpaveldimumo, tiksliau, paveldimos rizikos susirgti, bet ypač išryškėja socialinėsaplinkos svarba, nepalankūs aplinkos veiksniai, kurių tokiame amžiuje dažniausiaisusikaupia nemažai.Priežastys sukeliančios psichikos sutrikimus1. Amžiaus fiziologiniai pokyčiai, galvos smegenų senėjimas.2. Vienatvė, saugumo stoka – vaikams tapus savarankiškiems ar dėl kitų priežasčių.3. Emociniai išgyvenimai, susiklosčius nepalankioms gyvenimo situacijoms dėltrumpalaikių, stiprių emocinių sukrėtimų, ar nestiprių, tačiau trunkančių ilgą laiką: artimųjų netektis ar sunki somatinė jų liga; nuolatiniai konfliktai šeimoje, nerimas dėl ateities; turtiniai-finansiniai praradimai; socialinės padėties pasikeitimas dėl aplinkos ar darbo pakeitimo (netekimo).4. Lėtinės somatinės ligos. Tai – kraujagyslinės, neoplastinės, infekcinės ligos,traumos, intoksikacijos, endokrininiai-metaboliniai ir kt. sutrikimai. Moterimspsichinės būklės pablogėjimas gali kilti klimakteriniame periode.Psichikos sveikatos sutrikimai, kurie dažniausiai ištinka pagyvenusio ir senyvoamžiaus žmones yra neurozinio spektro (baimė, nerimas, panika, įkyrios būsenos,potrauminio streso sutrikimas, generalizuotas nerimo, miego, valgymo ir kt.sutrikimai), afektiniai sutrikimai (depresija, manija, dvipolis afektinis sutrikimas),demencijos (Alzheimerio liga, multiinfarktinė demencija, Picko liga ir kt). Netikėtaipablogėjus psichinei būklei, tai tampa rimta problema, didžiuliu išbandymuartimiesiems bei visiems slaugantiems ir globojantiems žmogų.Normaliai senėjant sulėtėja visi psichiniai procesai, ypač mąstymas, atsirandalengvas atminties susilpnėjimas, energijos bei poreikių neryškus mažėjimas. Varginadaug somatinių negalavimų – silpnumas, nuovargis, galvos, širdies skausmai, apetito,svorio pokyčiai, miego sutrikimai. Tačiau tai nesutrikdo žmogaus darbingumo, jovisuomeninio gyvenimo.Esant patologijai, išryškėja įvairūs pokyčiai psichinėje veikloje. Reikia atminti,kad psichinės būklės pablogėjimą nustatyti nelengva, nes prasideda iš lėto, dažnaisąveikauja su įvairiomis somatinėmis ligomis. Be to žmonės vengia pasipasakoti savopojūčius – gal būt, nesuvokdami kas su jais vyksta, gal dėl baimės būti nesuprastaisar pažemintais, ar tiesiog norėdami išlaikyti savo žmogiškąjį orumą. Be to, pagyvenęžmonės vartoja daug įvairių vaistų, tame tarpe psichotropinių (antidepresantų,benzodiazepinų, neuroleptikų ir kt.), kurie taip pat gali sukelti atminties, pažintinėsfunkcijos ar net sąmonės sutrikimus.Apie depresiją, apie demencijas, ypač Alzheimerio ligą, kasdien mirgastraipsniai dienraščiuose, televizijos laidose, populiariose medicininės literatūros39

leidiniuose. Tačiau mažai kalbama apie pagyvenusių ir senų žmonių baimes, nerimą,įkyrias būsenas, panikos priepuolius. Artimieji dažnai nesupranta, kodėl suaugęsžmogus bijo likti vienas namuose ar bijo išeiti į gatvę, todėl negali jiems padėti.Be abejo, ne kiekviena baimė, nerimas ar liūdesys jau yra psichikos sutrikimopožymis, tačiau reikėtų laiku pastebėti pagyvenusių žmonių būklės pablogėjimą,informuoti artimuosius, laiku nukreipti gerontopsichiatro konsultacijaiPagyvenusių ir senų žmonių psichikos sveikatos sutrikimųsimptomatologijaPagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonėms labai būdingi emocijų sutrikimai.Pagal jų sutrikimo pobūdį, šiuos žmones sąlyginai galima suskirstyti į tris tipus.Vieni jų kiek euforiški, geraširdžiai, mėgstantys paplepėti, užkalbinti nepažįstamusžmones. Neretai dėl nereikšmingų smulkmenų jiems gali kilti didžiulis susižavėjimas– egzaltacija. Antro tipo pagyvenę žmonės pamažu darosi vangūs, apatiški, nejudrūs,jų niekas nedomina ir nedžiugina. Trečio tipo žmonės – egoistiški, disforiški,užsispyrę, įtarūs, viskuo nepatenkinti, nuolat burbantys ir kritikuojantys, tačiaustokojantys savikritikos.Emocijų sutrikimai atsiranda gana anksti. Tai padidėjęs dirglumas, irzlumas,bloga nuotaika, nuolatinis nepasitenkinimas. Baimė, nerimas, dirglumas dažnai kyladėl to, kad bijoma nesugebėti atlikti įprastų darbų. Be jokios priežasties gali kiltipyktis ar net agresyvumas. Neretai viskas atrodo beviltiška, vargina nuovargis,kamuoja nerimas dėl ateities, dėl gręsiančios vienatvės, dėl būsimų ligų.Kartais kyla euforija. Esant pakiliai nuotaikai, gali pasireikšti net hipomanijossimptomai. Tais atvejais staiga atsiranda pykčio priepuoliai, pagreitėja mąstymas –minčių šuoliavimas, greita, nenumaldoma kalba, dėmesio išsiblaškymas, padidėjamotorinis ir seksualinis aktyvumas. Esant disforijai (blogai nuotaikai), gali pasireikštikiti lengvos depresijos (subdepresijos) simptomai – mąstymo bei judesių sulėtėjimas.Būdingas emocijų nepastovumas, silpnadvasiškumas, greita jų kaita (dėlacetilcholino sumažėjimo). Išgirdę džiugią žinią – juokiasi, džiaugiasi, čia pat dėlmenkiausios, nereikšmingos smulkmenos apsiašaroja, kartais be ašarų vaitoja.Vargina įkyrios būsenos, panika, potrauminio streso sutrikimas, nerimas,baimė. Nerimas ir baimė būdingi visiems sveikiems žmonėms, nes jie įspėja apiegalimą pavojų. Tačiau senatvėje liguistas nerimas, baimė dėl įvairių dalykų, kurienėra pavojingi, tampa labai svarbiais jausmais. Išryškėja baimė tapti nusikaltimoauka, likti be pragyvenimo šaltinio, vienišam, atstumtam artimųjų dėl fizinės arpsichinės negalios, baimė dėl pasikeitimų, o labiausiai – tapti bejėgiam,priklausomam nuo kitų, o ypač nuo svetimų žmonių. Kyla nemiga, gali atsirastiagorafobijos (įkyrios baimės tokių vietų, iš kurių negalės nedelsiant pasitraukti),socialinės fobijos (baimė atsidurti dėmesio centre). Keičiasi elgesys – vengiama išeitiį lauką, bendrauti, atsiribojama nuo aplinkos. Tuo pačiu vargina baimė būtinereikalingu, kyla praeities ilgesys, depresinės nuotaikos, net suicidinės mintys.40

Naktinio nerimo metu gali išryškėti kliedesinės apvogimo idėjos. Jie bruzda, kažkoieško, vaikštinėja iš kampo į kampą, nerasdami daiktų, kurių niekada ir neturėjo.Pagyvenusių ir senų žmonių psichikos sveikatos sutrikimai blogai pasiduodagydymui, nes nuolat veikia nepalankūs socialiniai veiksniai, labai įvairipsichopatologija. Sėkmingai diagnozuoti ligą trukdo glaudus ryšis su somatinėmisligomis, su degeneraciniais galvos smegenų procesais.DepresijaDepresijos epizodas labai paplitęs psichikos sutrikimas tarp pagyvenusiųžmonių. Serga net iki 50 % vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių. Pastebėta, kadsergant depresija vyresniame amžiuje, paveldimumas nėra toks svarbus ligosišsivystymo veiksnys. Deja, prognozė yra blogesnė nei sergant depresija jaunesniameamžiuje.Ligos išsivystymo pradiniuose etapuose kyla nerimas, baimė, vėliau – visidepresijai būdingi požymiai. Vargina liūdna nuotaika, savęs nuvertinimas, nuovargis,visų psichinių funkcijų sulėtėjimas. Dėmesį kreipia tik į savo kūno pojūčius, daugėjaįvairių somatinių skundų – vargina širdies plakimai, galvos svaigimai, apetito stoka,didėja izoliacija nuo aplinkos. Vertinama tik praeitis, nebesidžiaugiama dabartimi,nieko gero nesitikima ateityje.Patarimai artimiesiems, kaip atpažinti depresiją Skausmai iš įvairių organų, nors objektyvių duomenų nėra. Nuotaikos pablogėjimas. Aktyvumo ir energijos stoka. Sumažėjusi savivertė, kaltės pojūtis. Apetito sumažėjimas, svorio kritimas. Miego sutrikimai. Pakitusi išvaizda. Veidas neišraiškingas, liūdnas, galva ir pečiai nuleisti. Elgesio pokyčiai, kurių anksčiau nebuvo – abejingumas savo išvaizdai,aprangai, kūno ir rūbų švarai. Bendravimo pokyčiai – nenoras bendrauti, nėra akių kontakto. Sutrikęs šlapinimasis, tuštinimasis – dėl sulėtėjusių visų funkcijų, dėlantidepresantų vartojimo, netinkamos mitybos, judėjimo stokos. Varginaobstipacijos.Šlapimo nelaikymas gali kilti dėl šlapimo takų infekcijos, prostatoshiperplazijos, sulėtėjusios motorikos, sumišimo atsidūrus neįprastoje aplinkoje.Neretai atsiranda slogus kaltės jausmas, kad jie apkartina artimųjų gyvenimą.Žmogus gali nusižudyti. Ypač jei kartu pasireiškia keli rizikos faktoriai – sunkioslėtinės somatinės ar psichinės ligos, fizinė negalia, buvę ankstesni ketinimai arbandymai nusižudyti. Psichikos sveikatos paslaugų teikėjai turėtų skirti ypatingą42

dėmesį bendravimui su pacientais ir jų artimaisiais, užtikrinti ir palaikyti pacientųsaugumo jausmą, nes daugelis psichikos ligų gali baigtis savižudybe. Savižudybiųskaičius vyresnių kaip 75 m. amžiaus žmonių maždaug tris kartus didesnis nei tarpjauno amžiaus žmonių. Patariama kuo skubiau kreiptis į specialistą. Atliekamispecialūs testai-klausimynai kaip atpažinti ir įvertinti savižudybės riziką.Depresijai nustatyti yra įvairių skalių – Hamiltono, Becko, Zungo, Geriatrinėdepresijos ir kt.Depresija gali būti demencijos pradžia. Kita vertus, net trečdaliui pacientųsergančių demencija nustatoma depresija. Bendra yra tai, kad sutrinka atmintis beidėmesys, atsiranda energijos stoka, izoliacija, nesidomėjimas aplinka. Demencijainebūdinga savigrauža, neviltis, savižudiškos mintys, o viskuo kaltinami aplinkiniai.DemencijaDemencija – tai palaipsnis žmogaus pažintinių funkcijų silpnėjimas, kurissutrikdo kasdieninę veiklą.Demencija serga iki 3 % 65-69 m. amžiaus žmonių, iki 8 % 70-74 m. amžiausžmonių, iki 13 % 75-79 m. amžiaus žmonių iki 25 % 80-84 m. amžiaus žmonių, iki40 % vyresnių nei 85 m. amžiaus žmonių.Išsivysčius žievinei demencijai, vystosi amnezija, afazija, agnozija, apraksija.Šie požymiai būdingi dažniausiai pasitaikančiai Alzheimerio ligai, kuria serga 10 %žmonių pasaulyje. Lietuvoje sergančiųjų Alzheimerio liga užregistruota per tūkstantį.Požievinę demencijos kliniką sukelia giliųjų galvos smegenų darinių pilkosiosir baltosios medžiagos funkcijų išnykimas. Keičiasi asmenybė ir elgesys. Dėlnesusivokimo aplinkoje kyla pykčio, agresijos, panikos priepuoliai. Sutrinka ir kitosemocijos, miego-būdravimo fazės, mąstymas, dėmesys, valia. Tokie sutrikimaibūdingi demencijai sergant Parkinsono liga, demencija sergant AIDS ir kt. Taip patdemencija gali išsivystyti dėl organinių galvos smegenų ligų - kraujotakos sutrikimųgalvos smegenyse (multiinfarktinė demencija), Picko liga, neuroinfekcijų, abscesų,navikų, traumų, dėl toksinių medžiagų poveikio.Visa tai sukelia didžiulį stresą artimiesiems bei slaugytojams. Kadangidemencija neišgydoma, nuolat progresuoja, žmogus tampa ne tik nedarbingas, betnesavarankiškas, priklausomas nuo aplinkinių. Su jo globa susiję mažiausiai trysžmonės. Tai tampa ne tik medicinine, bet ir socialine problema.Ankstyvas ligos diagnozavimas ir gydymas pristabdo ligą, palengvinažmogaus bei jo artimųjų gyvenimą.Svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius požymius. Psichinės veiklosištyrimą atlieka psichologai ar psichiatrai sudėtingais testais. Slaugytoja gali atliktipaprastesnius testus, ar patarti artimiesiems kaip tai padaryti.Tiriant dėmesį, paprašoma vardinti skaičius iki 10 ir atgal arba atbuline tvarkaišvardinti savaitės dienas. Tiriant dėmesio koncentraciją, prašome atimti 3 iš 100mažėjančia tvarka. Atminčiai patikrinti galima užduoti 10 nesusijusių tarpusavyježodžių ir stebėti per kiek laiko juos įsimins. galima paklausti paprastus klausimusapie tai ką valgė, ką veikė per dieną. Mąstymą, kalbą išsiaiškiname bendraudami.43

Galima paklausti kaip supranta tą ar kitą patarlę. Kalbos suvokimui nustatyti prašomeatlikti kokį veiksmą (pvz. dešine ranka paimti popieriaus lapą jį sulenkti ir padėti antkėdės). Orientacija savyje nustatoma klausiant asmens duomenų. Tiriant orientacijąaplinkoje prašoma atsakyti kur jis šiuo metu yra. Nustatant orientaciją laike –klausiama datų. Orientacijai erdvėje patikrinti atliekamas laikrodžio piešimo testas.Paprašoma nupiešti laikrodį, išdėstyti jame valandas žyminčius skaičius, po torodykles, rodančias, pvz., 9 val. 20 min. Vertinama 0-4 taškais. Jei nupieštas uždarasratas – 1 taškas, teisingai išdėstyti skaičiai – 1 taškas, yra visi 12 skaičių – 1 taškas,rodyklės nupieštos teisingai – 1 taškas, taigi, viso - 4 taškai.Blogi rezultatai rodo, kad reikia susirūpinti ir toliau atlikti kitus pažinimoproceso tyrimus. Dažniausiai naudojamos protinės būklės mažasis tyrimas (MMSE),Blessedo, ADAS (Alzheimerio ligos įverčio skalė) ir kt. skalės.Kruopštus paciento ištyrimas patikimas specialistams – neurologams,psichiatrams ar psichologams.Patarimai artimiesiems, kaip įtarti demenciją Blogėja atmintis, nuolat klausinėja to paties, užmiršta pabaigti pradėtusdarbus. Neprisimena, kur pasideda savo daiktus. Neranda žodžių, savo mintims išsakyti, nebemoka rašyti. Nesuvokia laiko ir erdvės. Nesugeba skaičiuoti, elgtis su pinigais. Dažna nuotaikų kaita nuo euforijos iki disforijos, nepriklausanti nuosituacijos. Keičiasi elgesys – nesupranta, kas galima, o kas netinka. Darosi pasyvus, nesugeba pasirūpinti savimi. Keičiasi asmenybė – darosi įtarus, piktas, reiklus, konfliktiškas.Pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių psichozėsPagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonėms gali išsivystyti simptominėspsichozės. Jos gali būti su sąmonės sutrikimu ar be sąmonės sutrikimo. Depresija,manija, demencija gali komplikuotis psichozėmis.Psichozės su sąmonės sutrikimu: delyras; amencija; oneiroidas; prieblandinė būklė.Psichozės be sąmonės sutrikimo: kliedesiai; haliucinacijos;44

agresija; paranoidinis sindromas.Išsivysčius demencijai, kliedesiai kyla net apie 40 % pacientų. Jie dažniausiaiyra buitinio turinio – pavydo, nuskurdinimo, hipochondriniai, moterims būdingesnipersekiojimo kliedesiai. Gali kilti regos haliucinacijų.Išsivysčius delyrui, staiga sutrinka sąmonė, pacientas nesiorientuoja kur jisšiuo metu yra, nežino kokia diena, mėnuo ar metų laikas, tačiau suvokia kas jis esąs.Be to sutrinka miego-budrumo ciklas, atsiranda iliuzijos, regos haliucinacijos,psichomotorinis sujaudinimas.Tokiais atvejais, iškilus pavojui artimųjų ar paties paciento gyvybei, būtinaskubi hospitalizacija į psichiatrijos kliniką.Slaugytojo vaidmuo gerontopsichiatrinėje slaugojeSlaugytojo vaidmuo gerontopsichiatrinėje slaugoje yra įvairiapusis – tai irpatarėjas, ir tarpininkas, ir padėjėjas, ir sveikatos mokytojas. Slaugytojai,besirūpinantys psichikos sveikatos sutrikimais sergančiu pagyvenusiu ar senyvužmogumi, turi turėti daug kantrybės, išradingumo, žinių ir įgūdžių, o svarbiausia –mylėti savo darbą. Jie turi glaudžiai bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros,ugdymo, socialinės globos ir kitomis institucijomis siekiant užtikrinti asmenspsichinę sveikatą.Svarbu ne tik fizinė globa, bet atidumas ir dėmesys. Tai pagrindinė priemonėbaimės nuslopinimui – šiltas mokėjimas bendrauti, ne tik klausinėti, bet ir ką norsįdomaus papasakoti, dažniau pagirti, nesistengiant perauklėti, kartu neužmirštantnežodinio bendravimo svarbos. Kita baimės malšinimo priemonė yra elgesioterapijos būdas, keičiant paciento elgseną, kitaip suvokti ir vertinti save, savo aplinką,susidariusią situaciją, kad baimė palaipsniui virstų pasitikėjimu.Reikia bendradarbiauti ir įtraukti artimuosius į slaugos procesą. Dažnai, dėlpasikeitusių gyvenimo aplinkybių, šeimai gresia socialinė izoliacija ir tai kelianerimą. Derėtų suteikti jiems kuo daugiau žinių apie rūpimus klausimus ir taippalengvinti jų sunkią dalią. Paaiškinti, kad nekaltintų savęs dėl įvairių netikėtųžmogaus poelgių. Patarti daugiau rūpintis savo poreikiais ir jausmais, kad patysnesusirgtų depresija dėl artimą žmogų ištikusios ligos, dėl nuolatinių jo nuotaikossvyravimų, dėl elgesio sutrikimų. Paskatinti neužsidaryti tarp keturių sienų, toliaudomėtis viskuo, kas domino anksčiau, bendrauti su savitarpio paramos grupėmis.Slaugytojai turėtų nuolat tobulėti, siekti kuo daugiau žinių, tikėti savosugebėjimais, kad galėtų išvengti pasitaikančių nesusipratimų, nesusikalbėjimo ne tiksu pacientais, bet ir su jų šeimos nariais.Slaugant pacientus su psichikos negalia, dėl nuolatinės įtampos, per dideliodarbo krūvio, gali nukentėti slaugytojų savijauta. Reikėtų laiku kovoti suneigiamomis emocijomis, su baime, nerimu, kaltės ar net pykčio jausmais. Visos šiosemocijos yra natūralios, tačiau trukdo rūpintis pacientu ir kenkia pačių slaugytojųsveikatai.45

Negalima laukti, kad užgriuvusios problemos išmuštų slaugytojus iš vėžių.Nereikėtų kaltinti savęs dėl nesėkmių, o stengtis aptarti susidariusią nepalankiąsituaciją, jos priežastis su artimu žmogum. Išsikalbėjus atvirai labai palengvėja,iškyla nauji problemos sprendimo būdai.Savišvieta, saviugda, nepertraukiamas mokymasis, leidžia slaugytojams geriausuprasti pagyvenusių bei senų žmonių asmenybės, charakterio, elgesio pokyčius,nejausti jiems baimės ar pykčio, gerbti jų norus ir taip kuo ilgiau pratęsti naudingą jųfunkcionavimą visuomenėje.Išvados1. Pagrindinės pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimų(neurozinio spektro, depresijos, demencijos, psichozės) priežastys yra amžiausfiziologiniai pokyčiai, galvos smegenų senėjimas, emociniai išgyvenimai, lėtinėssomatinės ligos.2. Senėjant visuomenei, daugėja psichikos sveikatos sutrikimų, todėl visamepasaulyje gerontopsichiatrijai skiriamas didelis dėmesys, kuriame svarbų,įvairiapusį vaidmenį atlieka slaugytojai, tiesiogiai atsakingi slaugant pacientus irstiprinant jų psichinę sveikatą.3. Slaugos paslaugų teikimo prioritetinės sritys, slaugant pagyvenusius ir senusžmones, yra bendravimas su pacientais bei jų artimaisiais, saugumo užtikrinimas,nes daugelis psichikos ligų gali baigtis savižudybe.4. Psichikos sveikatos slaugytojai, profesionaliai teikdami paslaugas, turėtųnepamiršti tausoti savo fizinės ir psichinės sveikatos.Literatūra1. Aranauskas R., Deksnytė A. Geriatrinė depresija ir jos gydymo ypatumai. Gydymomeno priedas. Nervų ir psichikos ligos. – Vilnius, 2003 m. Nr. 1 (9).2. Blonsky H., Boerner R. J. ir kolektyvas. Senų žmonių baimės. – Vilnius, 2003.3. Budrys V., Kaubrys G. Alzheimerio ligos diagnostika ir gydymas: rekomendacijųapžvalga. Neurologijos seminarai. – Vilnius, 2004 m. Nr. 2 (20).4. Dembinskas A. Psichiatrija. – Vilnius,, 2003.5. Germanavičius A. Depresija ir demencija: XXI amžiaus iššūkis. Neurologijosseminarai. – Vilnius, 1999 m. Nr. 1 (5).6. Liesienė V. Atminties nerviniai mechanizmai: anatominiai, fiziologiniai,biocheminiai. Neurologijos seminarai. – Vilnius, 1999 m. Nr. 1 (5).7. Mačiulis V. Vyresnio amžiaus žmonių depresija. – Gydymo meno priedas. Nervų irpsichikos ligos. – Vilnius, 2001 m. Nr.2.8. Naurath H. Der Psichisch kranke Patient in der Gerontologie. – Stutgart, 1990.9. Plioplienė S. Mąstymo pasikeitimai normalioje senatvėjė. – Neurologijos seminarai.– Vilnius, 1999. Nr. 1 (5).46

10. Špėlytė G. Keleto vienu metu pasireiškiančių ligų įtaka savižudybėms. Gydymomeno priedas. Nervų ir psichikos ligos. – Vilnius, 2001 m. Nr. 2.11. Šurkutė V. Neuropsichiatriniai sutrikimai ir jų gydymas sergant įvairios etiologijosdemencija. Gydymo meno priedas. Nervų ir psichikos ligos. – Vilnius, 2003 m. Nr. 3(11).12. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. PSO, Ženeva.Vertimo red. R. Bunevičius ir A. Dembinskas. – Kaunas, 1997.47