Aiškinamasis raštas - Finansų ministerija

4Viršplaninių ir nepanaudotų įmokų į valstyb÷s biudžetą, skirtų specialiosioms programomsfinansuoti, ataskaitoje (forma Nr. 10) rodomas kiekvieno asignavimų valdytojo specialiųjųprogramų pra÷jusių metų l÷šų likutis, įmok÷tos l÷šos, jei programa vykdoma tik iš biudžetin÷sįstaigos pajamų įmokų, arba valstyb÷s biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ar kitos l÷šos, įstatymaisir kitais teis÷s aktais skiriamos specialiosioms programoms finansuoti, pervesti asignavimai, iš jųpadarytos kasin÷s išlaidos, ir apskaičiuojamas l÷šų metų pabaigoje likutis valstyb÷s iždo arbaįstaigos biudžetin÷je sąskaitoje.Nepanaudotos programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos finansin÷ parama,bendrojo finansavimo l÷šos, ir kita gaunama finansin÷ parama, ataskaitoje (forma Nr. 11) įrašomisugrupuoti duomenys pagal iš Europos Sąjungos, kitos finansin÷s paramos ir bendrojo finansavimol÷šų vykdomas programas ir asignavimų valdytojus. Suderinus su asignavimų valdytojais irprogramų koordinatoriais įrašoma netekusi paskirties asignavimų dalis ir nepanaudotų asignavimųmok÷jimams dalis metų pabaigoje, kuri perkeliama į kitus metus ir gali būti naudojama viršijantSeimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.Europos Sąjungos finansin÷ parama ir kita gaunama finansin÷ parama administruojama taip,kaip numatyta Lietuvos Respublikos tarptautin÷se sutartyse, Europos Sąjungos arba LietuvosRespublikos teis÷s aktuose d÷l atitinkamos Europos Sąjungos finansin÷s paramos arba kitosgaunamos finansin÷s paramos.2009 m. finansinių rodiklių įstatyme patvirtinta valstyb÷s investicijų 2009–2011 metųprograma. Parengta ir teikiama atskira 2009 m. Valstyb÷s investicijų (pagal investavimo sritis)ataskaita (forma Nr. 12) ir paaiškinimai.3. Periodiškumo principu – į biudžetinių metų pajamas įskaitytos įmokos, kurios įValstybin÷s mokesčių inspekcijos, Muitin÷s departamento ir Valstyb÷s iždo departamento sąskaitas,į kurias mok÷tojai įmokas perveda tiesiogiai, pateko iki gruodžio 31 d. įskaitytinai. Į valstyb÷sbiudžeto panaudotus asignavimus įskaitytos l÷šos, kurių mok÷jimų pervedimų įvykdymo pradžianustatyta iki gruodžio 31 d. įskaitytinai.4. Pastovumo principu – taikomas apskaitos metodas, analogiškas ankstesniems metams.5. Piniginio mato principu – informacija ataskaitose, išreikšta tūkstančiais litų su vienuženklu po kablelio, išskyrus valstyb÷s skolos ataskaitos formas, kuriose duomenys pateikiamitūkstančiais litų.6. Palyginimo principu – kartu pateikiama reikšminga pra÷jusių metų informacija, taipparengtos 2009 m. valstyb÷s biudžeto vykdymo rezultatų, valstyb÷s skolos ataskaitos iraiškinamasis raštas.Reikia pažym÷ti, kad 2009 metų valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniųrodiklių patvirtinimo įstatymas du kartus buvo pakeistas ar papildytas.Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansin÷s atskaitomyb÷s standartais (toliau – VSAFAS)apskaitoje įtvirtinamas kaupimo principas. Standartai taikomi viešojo sektoriaus subjektų (kaipnustatyta Viešojo sektoriaus atskaitomyb÷s įstatyme) buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansin÷msataskaitoms, įskaitant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, rengti.2009 m. toliau vykdant viešojo sektoriaus buhalterin÷s apskaitos ir finansin÷s atskaitomyb÷ssistemos reformą:• Įvykdytas viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacin÷s sistemos,kuri bus naudojama visų lygių finansinių ataskaitų rinkiniams konsoliduoti nuo 2011 m., kūrimo,diegimo ir priežiūros viešasis pirkimas, prad÷tas šios sistemos kūrimo etapas.• Koordinuojantiesiems viešojo sektoriaus subjektams iki 2010 m. pavesta atliktikoordinuojamos grup÷s subjektų naudojamų informacinių sistemų analizę ir priimti sprendimus d÷lturimų sistemų taikymo apskaitai tvarkyti pagal VSAFAS ar naujų įsigijimo ir įdiegimo.• Finansų ministerijoje prad÷ta kurti ir diegti valstyb÷s iždo finansų valdymo informacin÷sistema ir standartizuota finansų valdymo ir apskaitos informacin÷ sistema. Pastaroji 2010 m. busdiegiama 31 viešojo sektoriaus subjektui, kurio vadovas yra asignavimų valdytojas, ir šių įstaigųpavaldiems viešojo sektoriaus subjektams (iš viso apie 145 įstaigoms).

5• Konsultuojama su VSAFAS taikymu ir apskaitos informacinių sistemų diegimu susijusiaisklausimais. Atsižvelgiant į nuolat did÷jantį viešojo sektoriaus subjektų paklausimų d÷l VSAFAStaikymo srautą ir Finansų ministerijos ribotus žmonių ir finansinius išteklius, nustatytas poreikissukurti viešojo sektoriaus subjektų buhalterin÷s apskaitos ir finansin÷s atskaitomyb÷s beiinformacinių sistemų diegimo konsultacinį centrą (prad÷tas viešasis pirkimas).• Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Viešojo sektoriaus atskaitomyb÷sįstatymo pakeitimo projektas (kartu pateikti ir susijusių įstatymų pakeitimo projektai – Valstyb÷skontrol÷s įstatymo pakeitimo projektas ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimoprojektas), kurio tikslas – atsižvelgiant į vykdomą aukštojo mokslo reformą ir į numatomą kai kuriųviešojo sektoriaus subjektų likvidavimą 2010 m., taip pat į vykdant reformą pasteb÷tus netikslumus,patikslinti Viešojo sektoriaus atskaitomyb÷s įstatymą, nekeičiant įstatymo įsigaliojimo ir kitų jamenustatytų datų. Papildytas viešojo sektoriaus subjektų sąrašas (kontroliuojamos aukštosiosmokyklos, mokslinių tyrimų institutai, profesinio mokymo įstaigos ir socialin÷s globos įstaigos,kurių teisin÷ forma yra viešoji įstaiga). Numatytas ne tik metinių, bet ir tarpinių (ketvirtinių)finansinių ataskaitų konsolidavimas. Projektų svarstymas atid÷tas 2010 m. pavasario sesijai.• Parengtas, suinteresuotoms institucijoms pristatytas ir Vyriausybei pateiktas Vyriausyb÷s2005 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 718 pakeitimo projektas, kurio tikslas – atsižvelgiant į reformoseigą ir norint užtikrinti efektyvesnį reformos vykdymą ir valstyb÷s išteklių panaudojimą, patikslintireformos koncepciją nuostatomis d÷l reformos priežiūros ir koordinavimo bei papildyti nuostatomisd÷l II reformos etapo organizavimo vadovaujantis veiklos išlaidų mažinimo ir veiklos efektyvumodidinimo principais. Pakartotinis projekto teikimas Vyriausybei atid÷tas kol bus priimtas Viešojosektoriaus atskaitomyb÷s įstatymo pakeitimo įstatymas.• Peržiūr÷ti ir patikslinti ankstesniais metais patvirtinti VSAFAS. Atsižvelgiant į viešojosektoriaus subjektų, kurie 2009 m. prad÷jo apskaitą tvarkyti kaupimo principu, pateiktų tarpiniųfinansinių ataskaitų analizę ir į iš viešojo sektoriaus subjektų gaunamus klausimus, nustatytosVSAFAS tikslintinos nuostatos. Daugumos VSAFAS pakeitimai yra redakcinio pobūdžio, siekiantne pakeisti, o patikslinti redakcijas, kad jos būtų aiškesn÷s, taip pat VSAFAS panaikintos nuostatos,atkartojančios Viešojo sektoriaus atskaitomyb÷s įstatymo nuostatas. Patikslinti 1–4, 6–8, 11–13, 17,20-asis VSAFAS, tikslinami kiti VSAFAS.• Patikslinti 3 pavyzdiniai buhalterin÷s apskaitos vadovai (Pavyzdinis Privalomojo sveikatosdraudimo fondo buhalterin÷s apskaitos vadovas, Pavyzdinis Valstybinio socialinio draudimo fondobuhalterin÷s apskaitos vadovas ir Pavyzdinis išteklių fondų buhalterin÷s apskaitos vadovas).Pavyzdiniuose buhalterin÷s apskaitos vadovuose, kurių tikslas – pad÷ti viešojo sektoriaussubjektams parengti savo buhalterin÷s apskaitos vadovus, atsižvelgiant į veiklos ypatumus,standartų ir kitų teis÷s aktų reikalavimus, pateikiami apskaitos politikos ir tam tikrų finansiniųataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterin÷sesąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys. Parengtas Pavyzdinis Privatizavimo fondobuhalterin÷s apskaitos vadovas, kurio tikslas – pateikti Privatizavimo fondo apskaitos tvarkytojuiVSAFAS nuostatų praktinio taikymo nurodymus ir Privatizavimo fondo buhalterin÷s apskaitospagal VSAFAS tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimo rekomendacijas, atsižvelgiant įkitų teis÷s aktų reikalavimus ir veiklos ypatumus.• 2009 m. birželio 16 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-190 pakeistas ir išd÷stytas naujaredakcija Viešojo sektoriaus subjektų privalomasis bendrasis sąskaitų planas, patvirtintas 2008 m.gruodžio 22 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-455. Viešojo sektoriaus subjektai, nustatyti finansųministro 2008 d. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-429, šį privalomąjį bendrąjį sąskaitų planą taikonuo 2009 m. sausio 1 d., kiti viešojo sektoriaus subjektai šį privalomąjį bendrąjį sąskaitų planą taikonuo 2010 m. sausio 1 dienos. Atsižvelgiant į Privalomojo bendrojo sąskaitų plano pakeitimąpatikslintas rekomenduojamasis bendrasis sąskaitų planas.Pagal 2008 m. gruodžio 9 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-429 „D÷l viešojo sektoriaussubjektų 2009 metų ataskaitų rinkiniams rengti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomyb÷s įstatymąnustatymo“ patvirtintą sąrašą 2009 m. ataskaitas pagal VSAFAS reng÷ 53 biudžetin÷s įstaigos.

6I. VALSTYBöS BIUDŽETO PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ VYKDYMASPagrindiniai makroekonominiai rodikliaiStatistikos departamento skaičiavimais, 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP)siek÷ 92,35 mlrd. litų galiojančiomis kainomis. Palyginti su 2008 m. grandine susieta BVP apimtissumaž÷jo 15 procentų.Šis rezultatas patvirtina faktą, kad pasitvirtino sudarant centrinį scenarijų suformuluotosrizikos ir Lietuvos ūkis išgyvena pastaraisiais metais vykusio ūkio perkaitimo ir suintensyv÷jusiosvisuotin÷s finansų kriz÷s poveikio realiajai ekonomikai pasekmes, kurios pasireišk÷ staigiu skolintųpinigų paklausos ir pasiūlos l÷t÷jimu, vidaus prekybos ir gamybos sumaž÷jimu, būsto rinkoskorekcija, augančiu nedarbu.Sumaž÷ję statybų mastai ir investicijos mašinoms, įrenginiams ir transporto priemon÷mssumažino išlaidas kapitalui formuoti. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2009 m. sumaž÷jo39,1 procento.D÷l augančio nedarbo, maž÷jančių pajamų, žemo vartotojų pasitik÷jimo, pasikeitusiųkreditavimo sąlygų 2009 m. smarkiai sumaž÷jo galutinio vartojimo išlaidos (13,6.proc.): pirmąjįketvirtį jos krito 11,6 procento, antrąjį – 13,7 procento, trečiąjį – 13,5 procento, o ketvirtąjį – 15,6procento.Ekonomikos nuosmukis, įmonių bankrotai, pesimistiniai rinkos dalyvių lūkesčiai, maž÷jantividaus paklausa buvo pagrindiniai veiksniai, sudarę sąlygas 2009 m. nedarbui išaugti iki 13,7procento. Išankstiniais Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 m.bedarbių buvo 224,9 tūkst., o tai 131 tūkst., arba 2,4 karto, daugiau nei 2008 m.Smukus paklausai pagrindin÷se Lietuvos eksporto rinkose, nuvert÷jus kaimyninių šaliųvaliutoms, 2009 m. sumaž÷jo Lietuvos eksporto apimtys ir vert÷. Negalutiniais muitin÷s deklaracijųir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2009 m. eksportuota prekių už 40,7 mlrd. litų, importuota – už45,1 mlrd. litų, užsienio prekybos deficitas sudar÷ 4,4 mlrd. litų ir buvo 74,8 procento mažesnis nei2008 m. Eksportas ir importas sumaž÷jo atitinkamai 26,6 ir 38,2 procento; be mineralinių produktų,eksportas sumaž÷jo 23,3 procento, importas – 38 procentais; lietuviškos kilm÷s prekių eksportassumaž÷jo 27,2 procento, be mineralinių produktų – 21,9 procento.Vidutin÷ metin÷ infliacija Lietuvoje 2009 m. sudar÷ 4,5 procento.Remiantis m÷nesiniais Lietuvos mok÷jimų balanso duomenimis, einamosios sąskaitosperviršis 2009 m. sudar÷ 3 mlrd. litų, arba 3,2 procento BVP.Valstyb÷s biudžeto pajamos2009 m. valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimoįstatymu patikslintas valstyb÷s biudžeto pajamų (kartu su Europos Sąjungos ir kita finansineparama) planas – 20814,7 mln. litų įvykdytas 99,5 procento, surinkta pajamų – 20709,0 mln. litų,tai yra 105,7 mln. litų mažiau negu planuota. Palyginti su 2008 m., pajamų surinkta 2492,1 mln.litų, arba 10,8 proc., mažiau.Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognoz÷mis, į valstyb÷s biudžetą 2009 m. buvoplanuota surinkti 14397,3 mln. litų. 2009 m. valstyb÷s biudžetas pajamų (be ES ir kitos tarptautin÷sfinansin÷s paramos) gavo 14780,9 mln. litų, arba 383,6 mln. litų (2,7 proc.) daugiau, nei buvopatvirtinta plane (1 priedas).Be to, bendroms su Europos Sąjunga programoms ir projektams įgyvendinti buvo planuotagauti 6417,4 mln. litų Europos Sąjungos ir kitos tarptautin÷s finansin÷s paramos, faktiškai tokiųl÷šų gauta 5928,1 mln. litų, arba 489,3 mln. litų mažiau. 2009 m. Lietuva gavo 2446 mln. litųEuropos Sąjungos l÷šų ir kitos finansin÷s paramos daugiau nei 2008 metais.

2 lentel÷. VMI ir Muitin÷s administruojamos PVM pajamos, mln. litų82008 m.faktas2009 m.planas2009 m.faktasFakto pokytis(+,-) (%)Plano įvykdymas(+,-) (%)VMI 7376,9 5197,7 5601,3 -1775,7 -24,1% 403,6 107,8%Muitin÷ 1865,6 1054,0 1197,5 -668,1 -35,8% 143,5 113,6%Iš viso 9242,5 6251,7 6798,8 -2443,7 -26,4% 547,1 108,8%3 lentel÷. PVM pajamų pokytis, mln. litų2008 m. 2009 m.Pokytis((+,-) ir %)PVM iš viso 9242,5 6798,8 -2443,7 -26,4%PVM nepriemokos augimas (sumaž÷jimas (-)) 106,1 372,4 266,4 251,1%PVM permokos augimas (sumaž÷jimas (-)) 509,9 -355,3 -865,2 -169,7%Struktūrin÷s reformos 2009 m. poveikis 755,0 755,0Realios PVM pajamos be nepriemokos / permokospokyčio ir struktūrin÷s reformos įtakos8838,7 6771,5 -2067,2 -23,4%Realios PVM pajamos apskaičiuotos prie faktinių PVM įplaukų į valstyb÷s biudžetą prid÷jus įsiskolinimųvalstyb÷s biudžetui pokytį ir iš faktinių PVM įplaukų at÷mus skolos mokesčių mok÷tojams pokytį bei struktūrin÷sreformos poveikįPrid÷tin÷s vert÷s mokesčio nepriemoka ir permokaMaž÷jant pardavimo apimtims ir susidarius apyvartinių l÷šų trūkumui, 2009 m. augo PVMnepriemoka. Mokesčių mok÷tojų įsiskolinimas valstyb÷s biudžetui – PVM nepriemoka – 2009 m.gruodžio 31 d. sudar÷ 882,5 mln. litų, t. y. buvo 372,4 mln. litų, arba 73 procentais didesn÷ nei 2008gruodžio 31 d.1 grafikas. PVM nepriemoka, mln. litų1000,0900,0800,0700,0600,0500,0400,0300,0200,02007 m. sausisvasariskovasbalandisgeguž÷birželislieparugpjūtisrugs÷jisspalislapkritisgruodis2008 m. sausisvasariskovasbalandisgeguž÷birželislieparugpjūtisrugs÷jisspalisPVM nepriemokalapkritisgruodis2009 m. sausisvasariskovasbalandisgeguž÷birželislieparugpjūtisrugs÷jisspalislapkritisgruodisPVM permoka 2009 m. gruodžio 31 d. sudar÷ 680,9 mln. litų ir buvo 355,3 mln. litų, arba65,7 proc., mažesn÷ nei 2008 m gruodžio 31 d. Didžiausią dalį visų per 2009 m. atliktų PVMpermokos (skirtumo) grąžinimų, iš viso 66,7 proc., sudar÷ PVM permokos (skirtumo) suma,grąžinta didmenin÷s ir mažmenin÷s prekybos, apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo beinekilnojamojo turto operacijų sektoriuose veiklą vykdantiems asmenims.

paslaugų veikla12J Informacija ir ryšiai 415,3 416,2 1,0 0,2% 5,9% 6,5% 0,6%K Finansin÷ ir draudimo veikla 142,1 -6,9 -149,0 -104,9% 2,0% -0,1% -2,1%L Nekilnojamojo turto operacijos 67,6 214,4 146,8 217,2% 1,0% 3,4% 2,4%MProfesin÷, mokslin÷ ir technin÷303,7 242,4veikla-61,3 -20,2% 4,3% 3,8% -0,5%NAdministracin÷ ir aptarnavimo227,7 197,2veikla-30,5 -13,4% 3,2% 3,1% -0,2%OViešasis valdymas ir gynyba;36,5 19,0privalomasis socialinis draudimas-17,5 -48,0% 0,5% 0,3% -0,2%P Švietimas 14,7 10,1 -4,5 -31,0% 0,2% 0,2% -0,1%QŽmonių sveikatos priežiūra ir1,5 -0,9socialinis darbas-2,4 -162,8% 0,0% 0,0% 0,0%RMenin÷, pramogin÷ ir poilsio13,2 16,1organizavimo veikla2,9 21,5% 0,2% 0,3% 0,1%S Kita aptarnavimo veikla 27,0 36,2 9,2 34,0% 0,4% 0,6% 0,2%Nenustatyta veikla 18,3 146,1 127,8 699,0% 0,3% 2,3% 2,0%Iš viso 7025,8 6398,7 -627,1 -8,9% 100,0% 100,0% 0Šaltinis: Tarpžinybin÷s duomenų saugyklos informacija* neįtrauktas importo PVM (importo PVM nepaskirstomas pagal EVRK2.0, nes yra traukiamas į apskaitą pagalKombinuotąją prekių nomenklatūrą)Gyventojų pajamų mokestisGyventojų pajamų mokesčio (į nacionalinį biudžetą) (toliau – GPM) per 2009 m. įplauk÷3789,0 mln. litų. Palyginti su planu, 2009 m. gauta 563,0 mln. litų, arba 12,9 proc., mažiau.Palyginti su 2008 m., 2009 m. gauta 1317,3 mln. litų, arba 25,8 proc., mažiau (tarp jų d÷l gyventojųpajamų mokesčio tarifo sumažinimo ir neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo mechanizmopakeitimo gauta 250 mln. Lt mažiau, taip pat 163,5 mln. litų padid÷jo iš nacionalinio biudžetogrąžintina GPM suma).Į valstyb÷s biudžetą per 2009 m. įplauk÷ 1043,0 mln. litų GPM. Palyginti su planu, 2009m. gauta 156,7 mln. litų, arba 13,1 proc., mažiau. Palyginti su 2008 m., GPM 2009 m. gauta 671505 tūkst. litų, arba 39,2 proc., mažiau (pažym÷tina, kad 232,8 mln. litų pajamos sumaž÷jo d÷l2009 m. 5,96 proc. punkto sumaž÷jusio GPM atskaitymo procento į valstyb÷s biudžetą).Pagrindiniai GPM pajamų pokyčius lemiantys veiksniai:1. Darbo užmokesčio maž÷jimas. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. šaliesvidutinis bruto darbo užmokestis (su individualiomis įmon÷mis) sudar÷ 2052,4 lito per m÷nesį ir,palyginti su 2008 m., sumaž÷jo 99,3 lito arba 4,6 proc., o 2008 m. augimas siek÷ 19,4 proc.

6 grafikas. Vidutinio bruto darbo užmokesčio dinamika 1999–2009 metais13Lt2500230021002334,92151,72282,62052,4190017001500130011009007005001090,3 1076,8 1097,8987,4894,3970,8878,1982,3888,11133,81013,9925,81200,71072,6984,81271,31149,31069,61413,61276,2119416331495,71891,91418,72058,31802,4 1912,61755,9Šalies ūkis su individualiomis įmon÷misValstyb÷s sektoriusPrivatus sektorius su individualiomis įmon÷mis1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV2. Remiantis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gaunamais operatyviaisįdarbinimų ir atleidimų duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. šalyje buvo 1082 tūkst. darbuotojo statusąturinčių asmenų, panašaus darbuotojų skaičiaus nebuvo nuo 2004 m. Nuo 2008 m. pabaigosstebimas labai didelis nedarbo lygio šalyje augimas. 2010 m. sausio 1 d., Lietuvos darbo biržosduomenimis, bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų sudar÷ 12,5 proc. ir, palyginti su 2008m. atitinkamu laikotarpiu, padid÷jo 8,1 proc. punkto.7 grafikas. Lietuvos darbo rinkos rodikliaitūkst.proc.30014,012,511,725010,912,010,1 10,39,7268,88,7 9,0 9,3234,5251,0 10,02008,2222,37,1209,9 218,1193,2199,38,01505,8186,4175,36,04,4 152,41003,680,93,0 3,280,5124,977,179,3 75,1 69,7 69,5 71,1 74,1957765,1 67,520,4 20,4 23,7 32,6 42,8 55,2 69,0 4,0502,002008 200809 102008112008122009 200901 022009032009042009 200905 062009072009082009 200909 102009 200911 120,0Šaltinis: Lietuvos darbo biržaBedarbių sk., tūkst.Bedarbiai, gaunantys draudimo išmokasNedarbo lygis, proc.Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. IV ketv. nedarbo lygis Lietuvoje siek÷ 15,6proc. ir, palyginti su 2008 m. IV ketv., padid÷jo 7,7 proc. punkto, t. y. išaugo beveik 2 kartus.

148 grafikas. Nedarbo lygio dinamika Lietuvoje 2004–2009 m.Proc.18161412108642015,6013,013,6 13,811,911,310,6 10,610,28,56,47,27,97,15,6 5,7 5,95,04,84,94,1 4,53,9 4,2I II III IVKetvirtis2004 2005 2006 2007 2008 2009Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV3. Išaugę GPM grąžinimai (pagal GPM įstatymo 21 str.). 2009 m. pagal pateiktas metinesgyventojų pajamų mokesčio deklaracijas gyventojams iš nacionalinio biudžeto grąžinta 471,4 mln.litų GPM. Palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, 2009 m. grąžinta GPM suma iš nacionaliniobiudžeto padid÷jo 163,5 mln. litų, arba apie 1,5 karto. Atkreiptinas d÷mesys, kad grąžinama GPMsuma iš viso padid÷jo 30,7 mln. litų, arba 7 proc., o grąžinimų iš nacionalinio biudžeto išaugimassusijęs su tuo, kad 2009 metais grąžinimai atliekami tik iš nacionalinio biudžeto.4. Gyventojų (taip pat fizinių asmenų) pajamų mokesčio nepriemoka į valstyb÷s irsavivaldybių biudžetus 2010 m. sausio 1 d. sudar÷ 268,2 mln. litų, palyginti su 2009 m. sausio 1 d.duomenimis, nepriemoka sumaž÷jo 7,4 mln. litų, arba 2,6 proc.Dirbančiųjų skaičius ir vidutinis m÷nesinis darbo užmokestis pagal EVRK 2.0Pagal EVRK 2.0 2009 m. I–III ketv. šalyje daugiausia dirbančiųjų buvo didmenin÷s irmažmenin÷s prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (18,5 proc. visųdarbuotojų), apdirbamosios gamybos (15,5 proc.), švietimo (10,7 proc.) ir statybų bei žmoniųsveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse (po 7,8 proc.). 2009 m. I–III ketv. mažiausiadirbančių gyventojų dalis – kasybos ir karjerų eksploatavimo veikloje (0,1 proc.).5 lentel÷. Dirbančiųjų skaičius ir vidutinis m÷nesinis darbo užmokestis pagal EVRK 2.0Ekonomin÷ veiklaVidutinis darbuotojųskaičius2009m. I–III2008 m.ketv.Palyginimas%Vidutinis m÷n.atlyginimas, litais2009m. I–2008 m.III ketv.Palyginimas%K.Finansin÷ ir draudimo veikla 22135 21850 -1,3% 3539 4.030 13,9%D.Elektros, dujų, garo tiekimas iroro kondicionavimas 18643 17536 -5,9% 2897 3.431 18,4%J.Informacija ir ryšiai 26519 25911 -2,3% 2452 2.898 18,2%B.Kasyba ir karjerųeksploatavimas 1903 1552 -18,4% 3023 2.755 -8,9%O.Viešasis valdymas ir gynyba;privalomasis socialinis draudimas 69561 67750 -2,6% 2479 2.725 9,9%M. Profesin÷, mokslin÷ ir technin÷veikla 67516 66833 -1,0% 2108 2.306 9,4%P.Švietimas 136681 139851 2,3% 1762 2.252 27,8%Q.Žmonių sveikatos priežiūra irsocialinis darbas 101651 102242 0,6% 1842 2.141 16,2%

15E.Vandens tiekimas, nuotekųvalymas, atliekų tvarkymas irregeneravimas 13450 12438 -7,5% 1874 2123 13,3%C.Apdirbamoji gamyba 241401 201584 -16,5% 1762 1908 8,3%H.Transportas ir saugojimas 105779 97185 -8,1% 1687 1831 8,5%F.Statyba 137518 102138 -25,7% 2005 1691 -15,7%G.Didmenin÷ ir mažmenin÷prekyba; variklinių transportopriemonių ir motociklų remontas 265534 241053 -9,2% 1597 1685 5,5%N.Administracin÷ ir aptarnavimoveikla 49777 44982 -9,6% 1526 1671 9,5%A.Žem÷s ūkis, miškininkyst÷ iržuvininkyst÷ 34424 31238 -9,3% 1492 1600 7,2%R.Menin÷, pramogin÷ ir poilsioorganizavimo veikla 25910 25637 -1,1% 1406 1593 13,3%L.Nekilnojamojo turto operacijos 18861 17577 -6,8% 1429 1481 3,6%S.Kita aptarnavimo veikla 27033 26596 -1,6% 907 1021 12,6%I.Apgyvendinimo ir maitinimopaslaugų veikla 44740 39005 -12,8% 945 983 4,0%X.Nenustatyta ekonomin÷ veikla 18159 21466 18,2% 976 863 -11,6%Iš viso 1427195 1304424 -8,6% 1787 1950 9,1%Šaltinis: VMI duomenų saugyklos tipinių dokumentų duomenys2009 m. I–III ketv. didžiausias vidutinis m÷nesio darbo užmokestis buvo finansine irdraudimo veikla užsiimančiose įmon÷se (4030 litai), palyginti su 2008 m., jis padid÷jo 491 litų,arba 13,9 proc. Sparčiausiai darbo užmokestis augo švietimo (27,8 proc.), elektros, dujų, garotiekimo ir oro kondicionavimo (18,4 proc.) bei informacijos ir ryšių (18,2 proc.) veikloje. Vidutinisatlyginimas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir kitoje aptarnavimo veikloje 2009 m. I–III ketv.buvo mažiausias – atitinkamai 983 litai ir 1021 litas.GPM pajamų struktūra pagal EVRK 2.0Kintant vidutiniam darbo užmokesčiui ir darbuotojų skaičiui verslo įmon÷se ir biudžetin÷seįstaigose, kinta ir šių įmonių sumokamas GPM nuo su darbo santykiais susijusių A klas÷s pajamų(toliau – GPM(A)). Per 2009 m. daugiausia GPM(A) sumok÷ta didmenin÷s ir mažmenin÷sprekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veikloje. Visose ekonomin÷seveiklose GPM (A) sumok÷ta mažiau nei 2008 m. Didžiausias sumok÷to GPM į nacionalinį biudžetąkritimas 14 stebimas viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo veiklos beistatybų sektoriuose (atitinkamai sumok÷ta 61,9 proc. ir 55,5 proc. mažiau GPM(A) nei 2008 m.atitinkamu laikotarpiu).14didelis su darbo santykiais susijusių GPM pajamų surinkimo maž÷jimas susijęs ne tik su prastesne situacija darborinkoje, bet ir su nuo 2009 m. pasikeitusia dalies pajamų klasifikavimo tvarka. Iki 2009 m. su darbo santykiaissusijusiomis buvo laikomos SODROS ir kitų juridinių vienetų gyventojams išmokamos ligos, motinyst÷s, motinyst÷s(t÷vyst÷s) ir t÷vyst÷s pašalpos, taip pat statutinių valstyb÷s tarnautojų (policininkų, muitininkų, kariuomen÷jetarnaujančių ir pan.) darbo užmokestis. Nuo 2009 m. min÷tos išmokos priskirtos prie su darbo santykiais nesusijusių Aklas÷s pajamų, atitinkamai sumaž÷jo ir nuo su darbo santykiais susijusių išmokų mokamo GPM srautai.

166 lentel÷. Sumok÷tas į nacionalinį biudžetą GPM nuo su darbo santykiais susijusių A klas÷s pajamų pagalEVRK 2.0(tūkst.. litų)GPM (į nacionalinįEkonomin÷ veiklabiudžetą) pajamos nuosu darbo santykiaisPokytisGPM struktūrasusijusių pajamų2008 m. 2009 m. +/- % 2008 m. 2009 m.Pokytis,proc.K.Finansin÷ ir draudimo veikla 150161 124722 -25439 -16,9% 3,19% 3,83% 0,64%D.Elektros, dujų, garo tiekimas iroro kondicionavimas 94242 90144 -4098 -4,3% 2,00% 2,77% 0,76%J.Informacija ir ryšiai 116666 106490 -10176 -8,7% 2,48% 3,27% 0,79%O.Viešasis valdymas ir gynyba;privalomasis socialinis draudimas 720034 274124 -445910 -61,9% 15,30% 8,41% -6,89%B.Kasyba ir karjerųeksploatavimas 10421 5984 -4437 -42,6% 0,22% 0,18% -0,04%P.Švietimas 421097 420370 -727 -0,2% 8,95% 12,90% 3,95%Q.Žmonių sveikatos priežiūra irsocialinis darbas 315559 287412 -28147 -8,9% 6,70% 8,82% 2,11%E.Vandens tiekimas, nuotekųvalymas, atliekų tvarkymas irregeneravimas 42247 34403 -7844 -18,6% 0,90% 1,06% 0,16%C.Apdirbamoji gamyba 698998 476595 -222403 -31,8% 14,85% 14,62% -0,23%H.Transportas ir saugojimas 283423 215984 -67439 -23,8% 6,02% 6,63% 0,60%F.Statyba 466735 207645 -259090 -55,5% 9,92% 6,37% -3,55%G.Didmenin÷ ir mažmenin÷prekyba; variklinių transportopriemonių ir motociklų remontas 698295 486394 -211901 -30,3% 14,83% 14,92% 0,09%L.Nekilnojamojo turto operacijos 44408 33810 -10598 -23,9% 0,94% 1,04% 0,09%N.Administracin÷ ir aptarnavimoveikla 58655 50214 -8441 -14,4% 1,25% 1,54% 0,29%A.Žem÷s ūkis, miškininkyst÷ iržuvininkyst÷ 83437 60501 -22936 -27,5% 1,77% 1,86% 0,08%R.Menin÷, pramogin÷ ir poilsioorganizavimo veikla 118945 85577 -33368 -28,1% 2,53% 2,63% 0,10%S.Kita aptarnavimo veikla 36712 30060 -6652 -18,1% 0,78% 0,92% 0,14%I.Apgyvendinimo ir maitinimopaslaugų veikla 59861 35042 -24819 -41,5% 1,27% 1,07% -0,20%X.Nenustatyta ekonomin÷ veikla 37767 16830 -20937 -55,4% 0,80% 0,52% -0,29%Iš viso 4707292 3259922 -1447370 -30,7% 100,00% 100,00% 0Šaltinis: VMI duomenų saugyklos tipinių dokumentų duomenysStruktūriškai daugiausia gyventojų pajamų mokesčio sumokama iš didmenin÷s irmažmenin÷s prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei apdirbamosiosgamybos ekonomin÷s veiklos – atitinkamai 14,92 proc. ir 14,62 proc.

179 grafikas. GPM struktūra pagal EVRK 2.0R.Menin÷,pramogin÷ irpoilsioorganizavimoveikla ;2,63%G.Didmenin÷ irmažmenin÷prekyba;varikliniųtransportopriemonių irmotociklųremontas ;14,92%Kitos veiklos;10,95%F.Statyba ;6,37%H.Transportas irsaugojimas ;6,63%K.Finansin÷ irdraudimo veikla ;3,83%C.Apdirbamojigamyba ;14,62%J.Informacija irryšiai ;3,27%O.Viešasisvaldymas irgynyba;privalomasissocialinisdraudimas ;8,41%P.Švietimas ;12,90%Q.Žmoniųsveikatospriežiūra irsocialinis darbas;8,82%Šaltinis: VMI duomenų saugyklos tipinių dokumentų duomenysGPM struktūra pagal mokesčio rūšisGPM nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais (A ir B klas÷s), į nacionalinį biudžetą 2009m. gauta 3194,4 mln. litų ir šios pajamų rūšies lyginamasis svoris nuo viso surinkto GPM, iš sumosatskaičius atliktus grąžinimus, sudaro 75,4 proc. 2009 m. į nacionalinį biudžetą gauta 721,0 mln.litų GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų, priskiriamų prie gyventojo A klas÷s pajamųir nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų, priskiriamų prie B klas÷s pajamų. Tai sudaro 16,6 proc.viso sumok÷to GPM (atskaičius grąžinimus).Vertinant surinktas GPM pajamas (atskaičius grąžinimus) apie 7,4 proc. sudaro nuogyventojo B klas÷s pajamų ir nuo metin÷je pajamų mokesčio deklaracijoje priskaičiuotų pajamųsumok÷tas GPM. Šios GPM pajamos iš viso sudaro 318,8 mln. litų.2009 m. į nacionalinį biudžetą gauta 26,0 mln. litų GPM už verslo liudijimus. Šios rūšiespajamos 2009 m. sudaro tik 0,6 proc. visų GPM pajamų, apskaičiuotų atskaičius GPM grąžinimus,ir gautų į nacionalinį biudžetą. Lyginant visas GPM už verslo liudijimus pajamas (t.y. įvertinant ir2008 m. dalį, skirtą PSDF), 2009 m. šių pajamų gauta 22,3 proc. mažiau nei 2008 m.2009 m. gruodžio 31 d. 7392 fiziniai asmenys tur÷jo 133797 verslo liudijimus, galiojančius2009 m. Palyginti su 2008 m., fizinių asmenų, turinčių galiojančius verslo liudijimus, skaičiussumaž÷jo 25 604, arba 25,8 proc., o verslo liudijimų skaičius sumaž÷jo 14 973, arba 10,1 proc.(2008 m. gruodžio 31 d. 99 196 fiziniai asmenys buvo išsi÷mę 148 770 verslo liudijimus,galiojančius 2008 m.). Nuo 2008 m. liepos 1 d. padid÷jus verslo liudijimų kainoms, sumaž÷jofiziniu asmenų, išsi÷musių verslo liudijimą, skaičius.2009 m. gruodžio 31 d. buvo iš viso 152 585 fiziniai asmenys, užsiregistravę kaip vykdantysindividualią veiklą asmenys (įskaitant fizinius asmenis, samdančius kitus ir savarankiškaimokančius privalomąsias sveikatos draudimo įmokas). Palyginti su 2008 m. gruodžio 31 d.duomenimis, jų skaičius padid÷jo 2,6 tūkst., arba 1,7 proc.

187 lentel÷. Mokesčių mok÷tojų, vykdančių individualią veiklą, ir ūkininkų bei jų partnerių skaičiusPalyginimasMokesčių mok÷tojai 2008-12-31 2009-12-31+/- proc.Notarai 268 262 -6 -2,2%Advokatai 1572 1587 15 1,0%Advokatų pad÷j÷jai 818 780 -38 -4,6%Antstoliai 114 113 -1 -0,9%Ūkininkai 103756 103888 132 0,1%Ūkininkų partneriai 11578 10746 -832 -7,2%Nenuolatiniai gyventojai 123 385 262 213,0%Fiziniai asmenys, samdantys kitus 77 94 17 22,1%Fiziniai asmenys, savarankiškai mokantysprivalomąsias sveikatos draudimo įmokas2880 6411 3531 122,6%Gyventojai, vykdantys individualią veiklą 28821 28319 -502 -1,7%Iš viso: 150007 152585 2578 1,7%Šaltinis: VMI duomenų saugyklos tipinių dokumentų duomenysAtsižvelgiant į pirmiau pateiktos lentel÷s duomenis, 2009 m. pabaigoje gyventojų,vykdančių registruotą individualią veiklą, taip pat ūkininkų partnerių skaičius, palyginti su metųpradžia, maž÷jo labiausiai. Asmenų grup÷, kurioje užfiksuotas didelis augimas – fiziniai asmenys,savarankiškai mokantys privalomąsias sveikatos draudimo įmokas. Jų skaičius d÷l pasikeitusiųPSDĮ nuostatų, palyginti su metų pradžia, išaugo 3,5 tūkst., arba 2,2 karto.Išlaidos, mažinančios mok÷tiną GPMPagal trečiųjų šaltinių informaciją 2008 m. vidutiniškai vienas asmuo padar÷ 3 556 litusišlaidų, mažinančių mok÷tiną GPM, o palyginti su 2007 m. jos padid÷jo 82 litais, arba 2,3 proc.Analizuojamu laikotarpiu vienam asmeniui tenkančios išlaidos padid÷jo tik per 2008 metussumok÷tų palūkanų už suteiktas paskolas gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti išlaidų grup÷je(2343 litais, arba 42,2 proc.) ir per 2008 metus sumok÷tu įmokų už studijas išlaidų grup÷je (309litais, arba 18,7 proc.). Visose kitose grup÷se stebimas akivaizdus kritimas, ypač sumenko įmokos,skirtos papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondams (sumaž÷jo daugiau nei per pusę ir 2008 m.tesiek÷ 47,8 proc. 2007 m. lygio).8 lentel÷. Nuolatinių Lietuvos gyventojų per pra÷jusius metus sumok÷tos sumos, mažinančios mok÷tinągyventojų pajamų mokestį(litais)Išlaidų grup÷2007 2008 Palyginimasm. m. +/- %LR nuolatinių gyventojų per pra÷jusius metus sumok÷tos draudimo įmokos 3311 2055 -1256 -37,9%LR nuolatinių gyventojų per pra÷jusius metus sumok÷tos palūkanos užsuteiktas paskolas gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti5557 7900 2343 42,2%LR nuolatinių gyventojų per pra÷jusius metus už studijas sumok÷tosįmokos1652 1961 309 18,7%LR nuolatinių gyventojų per pra÷jusius metus gražintos paskolos (jų dalis),skirtos išlaidoms už studijas padengti866 664 -202 -23,3%Nuolatinių Lietuvos gyventojų per pra÷jusius metus sumok÷tos įmokos įpapildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus3442 1645 -1797 -52,2%Nuolatinių Lietuvos gyventojų už įsigytus asmeninius kompiuterius suprogramine įranga (jų elementus) ir(arba) interneto prieigą sumok÷tos 1852 1766 -86 -4,6%sumosIš viso (vidutiniškai): 3474 3556 82 2,4%Šaltinis: VMI mokesčių mok÷tojų registro duomenys

19AkcizaiPer 2009 m. akcizų į valstyb÷s biudžetą surinkta 3258,2 mln. litų. Palyginti su atitinkamu2008 m. laikotarpiu, į valstyb÷s biudžetą pervesta 95,9 mln. litų, arba 2,9 proc. mažiau pajamų išakcizų. 2009 m. pajamų iš akcizų planas įvykdytas 99,7 proc. ir į biudžetą gauta 10,7 mln. litųpajamų mažiau, nei buvo patikslintai planuota.8 lentel÷. VMI ir Muitin÷s administruojamos akcizų pajamos, mln. litų.2008 m.faktas2009 m.planas2009 m.faktasFakto pokytis(+,-) (%)Plano įvykdymas(+,-) (%)VMI 3321,4 3223,4 3199,3 -122,2 -3,7% -24,1 99,3%Muitin÷ 32,6 45,4 58,9 26,3 80,7% 13,5 129,6%Iš viso 3354,0 3268,8 3258,2 -95,9 -2,9% -10,7 99,7%Nuo 2009 m. sausio 1 d. padidinti akcizų tarifai etilo alkoholiui – 15 proc., kitiemsalkoholiniams g÷rimams – 10–20 proc., bešviniam variklių benzinui – 34,4 proc., dyzeliniamsdegalams ir žibalui – 20,4 proc., suskystintoms automobilių dujoms – 2,4 karto. Be to, nuo 2009 m.kovo 1 d. apie 32 proc. ir nuo rugs÷jo 1 d. dar kartą apie 32 proc. buvo padidintas cigaret÷mstaikomas akcizo tarifas. D÷l akcizų tarifų padidinimo valstyb÷s biudžetas 2009 m gavo apie 650mln. litų pajamų.2009 m. maž÷jo visų akcizais apmokestinamų prekių pardavimo apimtys: 2009 m. duomenispalyginti su 2008 m., įskaičiavus ir pra÷jusių metų gruodžio m÷nesį, kurį prieš akcizų tarifųpadidinimą buvo kaupiamos prekių atsargos, etilo alkoholio parduoti kiekiai sumaž÷jo apie 28,8proc., kitų alkoholinių g÷rimų (be alaus) – apie 14,8 proc., alaus – apie 7,8 proc., benzino – apie10,6 proc., dyzelinių degalų – apie 20,4 proc., suskystintų automobilių dujų – apie 15,3 proc.Parduotų cigarečių kiekiai per 2009 m., palyginti su 2008 m., sumaž÷jo apie 22,2 proc.Pažym÷tina, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas akcizo tarifas dyzeliniamsdegalams iki 947 litų už 1000 litrų arba 17 proc. Buvo prognozuota, kad šis tarifo sumažinimasnetur÷s didel÷s įtakos dyzelinių degalų pardavimui, nes rinką labiau veikia kiti veiksniai, neiatitinkamo mokesčio tarifo dydis, tai: bendras ūkio nuosmukis, pasireiškiantis ne tik transporto, betir kituose sektoriuose, pasaulin÷s naftos kainos, degalų paklausa, degalinių taikomos maržos.Atsižvelgiant į tai, buvo prognozuota, kad, sumažinus akcizo tarifą 17 proc., valstyb÷s biudžetasneteks apie 70 mln. litų pajamų.D÷l nemokestinių veiksnių didel÷s įtakos degalų kainų skirtumui bei ekonomin÷s kriz÷smetu sumaž÷jus vartotojų perkamajai galiai, dyzelinių degalų pardavimas beveik nepadid÷jo (žr. 10lentelę), o tai tur÷jo neigiamos įtakos planuotų biudžeto pajamų surinkimui. Įvertinus preliminarius2009 m. duomenis apie dyzelinių degalų pardavimą sumažinus akcizo tarifą, prielaida d÷l nedideliopardavimų pokyčio buvo teisinga: jeigu būtų nesumažintas dyzelinių degalų tarifas, valstyb÷sbiudžetas būtų papildomai gavęs apie 60 mln. litų pajamų.10 lentel÷. Dyzelinių degalų pardavimo pokyčiai tam tikru laikotarpiu ir m÷nesiais, tūkst. Tonų1-6m÷n.7m÷n.1-7m÷n.8m÷n.1-8m÷n.1-9m÷n.10m÷n.1-10m÷n.11m÷n.1-11m÷n. 12 m÷n.9m÷n.2007 gruodis– 2008 m. 517,7 74,9 592,6 75,2 667,8 79,4 747,2 83,7 830,9 71,8 902,7 121,4 1024,12008 gruodis– 2009 m. 427,5 49,7 477,2 68,3 545,5 65,0 610,5 68,3 678,9 59,5 738,4 75,7 814,81-12m÷n.Pokytis,+,- -90,2 -25,2 -115,5 -6,8 -122,3 -14,3 -136,6 -15,4 -152,0 -12,3 -164,3 * *Pokytis,% -17,4%-33,7% -19,5% -9,1% -18,3%-18,1% -18,3%-18,4% -18,3%-17,2% -18,2% * *

202009 m. didžiausią į valstyb÷s biudžetą surinktų akcizų dalį (53,3 proc.) sudar÷ akcizai uženerginius produktus, atitinkamai akcizų už etilo alkoholį ir alkoholinius g÷rimus pajamos sudar÷25,5 proc. visų akcizų pajamų, už apdorotą tabaką – 21,3 proc. Palyginti su 2008 m., akcizų užapdorotą tabaką dalis nuo visų akcizų pajamų padid÷jo 0,8 proc. punkto, akcizų už etilo alkoholį iralkoholinius g÷rimus dalis sumaž÷jo 3,8 proc. punkto, atitinkamai akcizų už energinius produktusdalis padid÷jo 3 proc. punkto.11 lentel÷. Akcizų pajamos pagal akcizais apmokestinamų prekių grupes, mln. litų2008 m.faktas2009 m.faktasFakto pokytis,(+,-) (%)Dalis nuovisų 2009m. akcizųIŠ VISO AKCIZŲ 3353,8 3258,2 -95,6 -2,9% 100,0%už etilo alkoholį ir alkoholinius g÷rimus 983,7 831,5 -152,2 -15,5% 25,5%už vyną ir kitus fermentuotus g÷rimus, tarpiniusproduktus 90,4 91,5 1,1 1,2% 2,8%už etilo alkoholį 755,7 599,0 -156,8 -20,7% 18,4%už alų 138,3 141,1 2,8 2,0% 4,3%už apdorotą tabaką 684,2 690,4 6,1 0,9% 21,2%už energinius produktus 1686,2 1736,7 50,5 3,0% 53,3%už variklių benziną 621,9 690,5 68,6 11,0% 21,2%už gazolius 966,5 881,6 -84,9 -8,8% 27,1%už suskystintas dujas, skirtas automobiliams 84,9 159,4 74,5 87,7% 4,9%už kitus energinius produktus 12,9 5,2 -7,7 -60,0% 0,2%10 grafikas. Akcizų įplaukų dinamika pagal akcizais apmokestinamų prekių grupes, mln. litų5000004500004000003500003000002500002000001500001000005000002000 I ketv.2000 III ketv.2001 I ketv.2001 III ketv.2002 I ketv.2002 III ketv.2003 I ketv.2003 III ketv.2004 I ketv.2004 III ketv.2005 I ketv.2005 III ketv.2006 I ketv.2006 III ketv.2007 I ketv.2007 III ketv.2008 I ketv.2008 III ketv.2009 I ketv.2009 III ketv.Akcizai už alkoholį Akcizai už tabaką Akcizai už energetinius produktusPelno mokestis2009 m. pelno mokesčio surinkta 1707,6 mln. litų, planas įvykdytas 98,0 proc., gauta 35,5mln. litų mažiau pajamų, nei planuota; palyginti su 2008 m., mokesčio surinkta 1202,6 mln. litų(41,3 proc.) mažiau.Pagrindiniai veiksniai, tur÷ję įtakos pelno mokesčio pajamoms:1. Nors 2004–2008 metais I–III ketv. avansinis pelno mokestis dažniausiai buvo mokamaspagal metų, buvusių prieš pra÷jusius metus, rezultatus (apie 93 proc. avansinio pelno mokesčio

21mok÷tojų), tačiau 2009 m. I–III ketv. tik 63 proc. avansinio pelno mokesčio mok÷tojų deklaravomok÷ti pagal 2007 m. rezultatus.2. Pateiktose metin÷se 2008 m. pelno mokesčio deklaracijose, pelno mokesčio mok÷tojaideklaravo 450,8 mln. litų pelno mokesčio permoką (pateiktose 2007 m. deklaracijose buvodeklaruota daugiau nei dvigubai mažesn÷, t. y. 203,5 mln. litų, permoka). Mokesčio mok÷tojaideklaravo 861,8 mln. litų pelno mokesčio, kurį tur÷jo sumok÷ti į biudžetą iki 2009 m. spalio 1 d.(grąžintinos ir mok÷tinos pelno mokesčio sumos balansas sudar÷ 411 mln. litų), 2008 m. analogiškasuma buvo 1338 mln. litų, o grąžintinos ir mok÷tinos pelno mokesčio sumos balansas buvo 1135mln. litų.3. Pelno mokesčio (be baudų ir delspinigių) nepriemoka 2010 m. sausio 1 d., palyginti su2009 m. sausio 1 d. nepriemoka, sumaž÷jo 28,6 mln. litų, arba 9,8 proc., ir siek÷ 260,4 mln. litų.4. VMI patenkino prašymų sudaryti pelno mokesčio mokestin÷s paskolos sutartį už 47,9 mln.litų, taip pat neprad÷jo pelno mokesčio nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų arba jassustabd÷ remdamasi protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, už 25,6 mln. litų.5. Nuo 2009 m. sausio 1 d. pasikeitus Pelno mokesčio įstatymo nuostatai, avansinį pelnomokestį privalo mok÷ti tie mokesčių mok÷tojai, kurių apmokestinamosios metų pajamos viršija 1mln. litų (iki nurodytos datos prievol÷ mok÷ti avansinį pelno mokestį atsirasdavo, kaiapmokestinamosios pajamos buvo daugiau kaip 100 tūkst. litų). Taigi mokesčių mok÷tojų,teikiančių avansines pelno mokesčio deklaracijas, sumaž÷jo 39 proc. (nuo 38,1 tūkst. 2008 m. iki23,5 tūkst. 2009), o iš jų deklaruojančių mok÷ti avansinį pelno mokestį, sumaž÷jo dvigubai (nuo26,2 tūkst. 2008 m. iki 13,1 tūkst. 2009 m.). D÷l apmokestinamųjų pajamų sumos padid÷jimo per2009 m. valstyb÷s biudžetas negavo apie 77 mln. litų avansinio pelno mokesčio, kuris tur÷tų būtisumok÷tas 2010 m.6. Nors pelno mokesčio baz÷ yra viena sud÷tingiausiai įvertinamų d÷l pelno mokesčioapskaitos mechanizmo, tačiau yra keletas apytikrių šio mokesčio bazių rodiklių, leidžiančiųnustatyti baz÷s pokyčio kryptį.Viena iš tokių mokesčio bazių yra likutinis pelnas ir mišriosios pajamos. Iš 11 grafikomatyti, kad likutinio pelno ir mišriųjų pajamų maž÷jimas, palyginti su pra÷jusiu atitinkamulaikotarpiu, prasid÷jo jau 2008 m. IV ketv., o šių metų I–III ketv. nukrito drastiškai – apie 30,3 proc.11 grafikas. Likutinio pelno ir mišriųjų pajamų metinis pokytis, proc.Metinis proc. pokytis30,020,010,00,0-10,0-20,023,421,416,214,812,99,96,1I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.-3,8-30,0-34,6-40,0Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV-30,3-27,92007 2008 2009Antra apytikr÷ pelno mokesčio baz÷ yra Statistikos departamento skelbiamas pelnas,nuostolis prieš apmokestinimą. Remiantis šiais duomenimis 12 grafike matyti, kad įmonių pelnas,nuostolis (-) prieš apmokestinimą prad÷jo maž÷ti 2008 m. III ketv., o jau nuo 2008 m. IV ketv.susidar÷ agreguotas nuostolis (visų įmonių mastu išlaidos didesn÷s nei pajamos).

12 grafikas. Pelno, nuostolio (-) prieš apmokestinimą metinis pokytis, proc.22200,0150,0138,7Metinis proc. pokytis100,050,00,0-50,0-100,0-150,044,6 40,51,1 3,4-105,6Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV-86,774,0I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.-39,72007 2008 2009-66,9Pelno mokesčio lengvata investicijų projektus vykdančioms įmon÷ms-121,7Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo pelno mokesčio lengvata, leidžianti įmon÷ms iki 50 proc.susimažinti apmokestinamąjį pelną. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. įmon÷s AVMI tur÷jo pateiktipranešimus apie prad÷tus ar planuojamus vykdyti investicijų projektus ir planuojamas padarytiišlaidas. 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, numatytos turto įsigijimo išlaidos, reikalingosįgyvendinant investicijų projektą (neįskaitant ES ar kitų šaltinių paramos) sudar÷ daugiau kaip 9mlrd. Lt. Palyginimui, Statistikos departamento duomenimis, visos verslo įmonių materialin÷sinvesticijos (apima visus finansavimo šaltinius) 2008 m. sudar÷ 21 mlrd. litų. Didžioji dalismokesčių mok÷tojų d÷l vykdomo investicijų projekto susimažins 2009 m. mokestinio laikotarpioapmokestinamąjį pelną. Šios įmon÷s praeitais metais sumok÷jo 402,7 mln. Lt avansinio pelnomokesčio. Atkreipiamas d÷mesys, kad išlaidos investicijų projektams mažins ir metinį pelnomokestį, kurį įmon÷s 2010 m. mok÷s už 2009 m. mokestinį laikotarpį. Prognozuojama, kadValstyb÷s biudžetas 2010 m. neteks apie 250 mln. Lt pelno mokesčio d÷l šios investicijasskatinančios lengvatos.Pelno mokesčio pajamos pagal EVRK 2.0Toliau pateiktame grafike matyti, kad daugiausia pelno mokesčio 2009 m. sumok÷tadidmenin÷s ir mažmenin÷s prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontosektoriuje – 29,4 proc., kitos trys veiklos iš kurių gauta atitinkamai 13,0, 12,2 ir 10,7 proc. nuo visosumok÷to pelno mokesčio yra apdirbamoji gamyba, finansin÷ ir draudimo veikla bei informacija irryšiai.

13 grafikas. Pelno mokesčio pajamų struktūra pagal ekonomines veiklas23M.Profesin÷,mokslin÷ ir technin÷veikla ;5,7%L.Nekilnojamojoturto operacijos ;3,3%Kitos veiklos;6,3%C.Apdirbamojigamyba ;13,0%D.Elektros, dujų,garo tiekimas ir orokondicionavimas ;8,8%K.Finansin÷ irdraudimo veikla ;12,2%F.Statyba ;6,7%J.Informacija ir ryšiai;10,7% H.Transportas irsaugojimas ;3,9%G.Didmenin÷ irmažmenin÷ prekyba;variklinių transportopriemonių irmotociklų remontas ;29,4%Šaltinis: VMI duomenų saugyklos tipinių dokumentų duomenysVienintel÷je informacijos ir ryšių ekonomin÷je veikloje sumok÷tas pelno mokestis 2009 m.buvo nedaug (apytiksliai 5 proc. arba 8,6 mln. litų) didesnis nei 2008 m. Nepaisant to, kaddidžiausią dalį nuo sumok÷to pelno mokesčio sumos, sudaro didmenin÷s ir mažmenin÷s prekybos;variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto sektoriuje sumok÷tas pelno mokestis, šiamesektoriuje buvo fiksuotas didžiausias sumok÷to pelno mokesčio sumaž÷jimas, gauta net 264,1 mln.litų (arba 34,5 proc.) mažiau. Taip pat sumok÷tas pelno mokestis reikšmingai sumaž÷joapdirbamojoje gamyboje ir statyboje – daugiau nei po 250 mln. litų, arba atitinkamai 55,7 ir 68,9procentais.12 lentel÷. 2008 m. ir 2009 m. pelno mokesčio pajamų, pagal ekonomines veiklas, palyginamieji duomenys,tūkst. litų.PM sumaPokytisVeiklos rūšis2008 m. 2009 m. +/- %A.Žem÷s ūkis, miškininkyst÷ ir žuvininkyst÷ 28479 10884 -17595 -61,78%B.Kasyba ir karjerų eksploatavimas 25192 18445 -6747 -26,78%C.Apdirbamoji gamyba 499825 221414 -278411 -55,70%D.Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 150631 150677 46 0,03%E.Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas irregeneravimas 10674 9564 -1110 -10,40%F.Statyba 367320 114153 -253167 -68,92%G.Didmenin÷ ir mažmenin÷ prekyba; variklinių transportopriemonių ir motociklų remontas 765264 501199 -264065 -34,51%H.Transportas ir saugojimas 173855 67391 -106464 -61,24%I.Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 15142 7407 -7735 -51,08%J.Informacija ir ryšiai 174418 183052 8634 4,95%K.Finansin÷ ir draudimo veikla 349187 207598 -141589 -40,55%L.Nekilnojamojo turto operacijos 112640 57033 -55607 -49,37%M.Profesin÷, mokslin÷ ir technin÷ veikla 117929 97970 -19959 -16,92%N.Administracin÷ ir aptarnavimo veikla 51785 29564 -22221 -42,91%O.Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 1669 99 -1570 -94,07%P.Švietimas 10464 5285 -5179 -49,49%Q.Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 5579 501 322 5,77%R.Menin÷, pramogin÷ ir poilsio organizavimo veikla 11346 3641 -7705 -67,91%S.Kita aptarnavimo veikla 8813 5354 -3459 -39,25%X.Nenustatyta ekonomin÷ veikla 29937 106 -19011 -63,50%Iš viso 2910150 1707559 -1202591 -41,32%Šaltinis: VMI duomenų saugyklos tipinių dokumentų duomenys

24Žemiau pateikiame apmokestinamojo pelno (iš įmonių pateiktų 2007 ir 2008 m. pelnomokesčio deklaracijų) duomenis pagal ekonomin÷s veiklos rūšis. Apmokestinamasis pelnassumaž÷jo beveik visose ekonomin÷se veiklose, bendra suma 2,9 mlrd. litų arba 17 proc. Labiausiaiapmokestinamasis pelnas sumaž÷jo 3 ekonominių veiklų – didmenin÷s ir mažmenin÷s prekybos;variklinių transporto priemonių, motociklų remonto, apdirbamosios gamybos ir statybos,atitinkamai 625 mln. litų, 647 mln. litų ir 574 mln. litų. Labiausiai procentine išraiška – 42,8 proc. –apmokestinamasis pelnas sumaž÷jo nekilnojamojo turto operacijų veiklą vykdančiose įmon÷se. Taippat smarkiai, matuojant procentine išraiška, – nuo 22 iki 28 proc. – sumaž÷jo tokių veiklų kaipapdirbamosios gamybos, statybos bei transporto ir saugojimo. Nepaisant to, kad daugelioekonominių veiklų apmokestinamasis pelnas maž÷jo, o nuo bendros visų veiklų sumos jis sumaž÷jo17,3 proc., tokių ekonominių veiklų kaip kasyba ir karjerų eksploatavimas, vandens tiekimas,nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, profesin÷, mokslin÷ ir technin÷ veikla,administracin÷ ir aptarnavimo veikla, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbasapmokestinamojo pelno dydis padid÷jo, tačiau tik profesin÷, mokslin÷ ir technin÷ veikla sudaroreikšmingesnį lyginamąjį svorį – 5,8 proc., kitų keturių ekonominių veiklų lyginamasis svoris nuobendros sumos nesiekia 5 proc.13 lentel÷. 2007 m. ir 2008 m. apmokestinamasis pelnas pagal ekonomines veiklas, palyginamieji duomenys,tūkst. litųEkonomin÷ veiklaApmokestinamasis pelnas, apskaičiuotasPMĮ 11 str. nustatyta tvarkaPalyginimas2007 m. 2008 m. +/- %A. Žem÷s ūkis, miškininkyst÷ ir žuvininkyst÷ 505860 355475 -150385 -29,7%B. Kasyba ir karjerų eksploatavimas 179971 196234 16263 9,0%C. Apdirbamoji gamyba 2955872 2308796 -647076 -21,9%D. Elektros, dujų, garo tiekimas ir orokondicionavimas916039 829644 -86395 -9,4%E. Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekųtvarkymas ir regeneravimas 64646 736829036 14,0%F. Statyba 2.219.830 1645835 -573995 -25,9%G. Didmenin÷ ir mažmenin÷ prekyba; varikliniųtransporto priemonių ir motociklų remontas44377103812870-624840 -14,1%H. Transportas ir saugojimas 987698 713474 - 274224 -27,8%I. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 87583 78383 -9200 -10,5%J. Informacija ir ryšiai 1054221 963549 -90672 -8,6%K. Finansin÷ ir draudimo veikla 1511429 1268109 -243320 -16,1%L. Nekilnojamojo turto operacijos 904196 517381 -386815 -42,8%M. Profesin÷, mokslin÷ ir technin÷ veikla 721718 823116 101398 14,0%N. Administravimo ir aptarnavimo veikla 254628 313736 59108 23,2%O. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasissocialinis draudimas9079 4398 -4681 -51,6%P Švietimas 62094 47859 -14235 -22,9%Q. Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 49309 55069 5760 11,7%R. Menin÷, pramogin÷ ir poilsio organizavimoveikla63387 42948 -20439 -32,2%S. Kita aptarnavimo veikla 53361 37581 -15780 -29,6%X. Nenustatyta ekonomin÷ veikla 3924 11845 7921 201,9%Iš viso: 17042559 14100013 -2942546 -17,3%Šaltinis: VMI duomenų saugyklos tipinių dokumentų duomenysPelningų ir nuostolingų įmonių dinamika pagal EVRK 2.0Analizuojant registruotų pelningų ir nuostolingų įmonių bei nuostolingų įmoniųdeklaruojamų nuostolių dinamiką pagal atskiras ekonomines veiklas, matyti, kad 2008 m. pelno

25mokesčio deklaracijų duomenimis, pelningų įmonių skaičius sumaž÷jo 16 proc., o nuostolingųišaugo – 18 proc. Nuostolingos įmon÷s 2007 m. sudar÷ 35 proc., o 2008 m. jau 43 proc. visųįmonių, pateikusių pelno mokesčio deklaracijas ir nurodžiusių arba pelną, arba nuostolį 15 .Labiausiai – 46 proc. išaugo nuostolingų administracine ir aptarnavimo bei švietimo veiklasvykdančių įmonių skaičius, tačiau šias veiklas vykdančių nuostolingų įmonių skaičius sudaro tikapie 4 proc. visų nuostolingų įmonių skaičiaus, kita veikla, kur nuostolingų įmonių skaičius išaugo40 proc., yra transportas ir saugojimas ir įgyvendinant šias veiklas nuostolių patyrusių įmoniųlyginamasis svoris nuo viso nuostolingų įmonių skaičiaus yra 9 proc. Kitos išskirtinos reikšmingąvisų nuostolingų įmonių skaičiaus dalį sudarančios ekonomin÷s veiklos yra didmenin÷ irmažmenin÷ prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, apdirbamoji gamyba irstatyba, nuostolingų šias veiklas vykdančių įmonių skaičius išaugo atitinkamai 18, 25 ir 15 proc.14 lentel÷. Pelningų ir nuostolingų įmonių skaičius bei nuostolingų įmonių nuostolisEkonomin÷ veiklaPelningų įmoniųskaičiusNuostolingų įmoniųskaičiusNuostolingų įmonių deklaruotas nuostolis(tūkst. Lt)2007 m. 2008 m. 2007 m. 2008 m. 2007 m. 2008 m. +/- %A. Žem÷s ūkis,miškininkyst÷ iržuvininkyst÷ 1640 1202 598 632 41161 97933 56772 137,9%B. Kasyba ir karjerųeksploatavimas 80 45 49 34 6201 1624 -4577 -73,8%C. Apdirbamojigamyba 5391 4173 2783 3488 736070 1260046 523976 71,2%D. Elektros, dujų, garotiekimas ir orokondicionavimas 110 98 124 146 84387 220990 136.603 161,9%E. Vandens tiekimas,nuotekų valymas,atliekų tvarkymas irregeneravimas 175 173 145 146 32507 43623 11116 34,2%F. Statyba 4477 3622 2748 3160 322222 723386 401164 124,5%G. Didmenin÷ irmažmenin÷ prekyba;variklinių transportopriemonių ir motociklųremontas 16399 13505 8110 9554 467687 824186 356499 76,2%H. Transportas irsaugojimas 4432 3505 2034 2843 226010 670074 444064 196,5%I. Apgyvendinimo irmaitinimo paslaugųveikla 1603 1244 1607 1820 113056 173467 60411 53,4%J. Informacija ir ryšiai 1526 1342 730 895 73662 108244 34582 46,9%K. Finansin÷ irdraudimo veikla 713 549 401 401 139228 334677 195449 140,4%L. Nekilnojamojo turtooperacijos 1848 1593 1909 2017 514956 511736 -3220 -0,6%M. Profesin÷, mokslin÷ir technin÷ veikla 5227 5175 2179 2553 147996 251524 103528 70,0%N. Administravimo iraptarnavimo veikla 1153 1163 651 950 38113 80364 42251 110,9%O. Viešasis valdymas irgynyba; privalomasissocialinis draudimas 45 11 13 3 190 3758 356818,7kartoP Švietimas 545 534 222 324 7737 19534 11797 152,5%Q. Žmonių sveikatospriežiūra ir socialinisdarbas 2181 1843 722 689 79136 96492 17356 21,9%R. Menin÷, pramogin÷ir poilsio organizavimoveikla 541 477 509 621 45089 75741 30652 68,0%2 Įmon÷s, kurios nurod÷ pelną (nuostolį), lygų nuliui, šioje analiz÷s dalyje minusuotos; tokių įmonių 2007 m. buvo 27tūkst., arba 26 proc. visų pateikusių metines pelno mokesčio deklaracijas įmonių, 2008 m. – 22 tūkst., arba 22 proc. visųpateikusių metines pelno mokesčio deklaracijas įmonių.

S. Kita aptarnavimoveikla 1634 1420 986 1088 41803 52230 10427 24,9%T. Namų ūkių,samdančių darbininkus,veikla; namų ūkiųveikla, susijusi susavoms reikm÷mstenkinti skirtųnediferencijuotųgaminių gamyba irpaslaugų teikimu 3 1 3 0 40 0 -40 -100,0%U. Ekstra teritoriniųorganizacijų ir įstaigųveikla 1 0 1 0 0 0 0X. Nenustatytaekonomin÷ veikla 50 63 68 58 906 1995 1089 120,2%Iš viso: 49804 41738 26592 31422 3118155 5551621 2433466 78,0%Šaltinis: VMI duomenų saugyklos tipinių dokumentų duomenys26Deklaruota nuostolių suma išaugo net 78 proc., įgyvendinant tokias ekonomines veiklas kaipapdirbamoji gamyba, statyba, didmenin÷ ir mažmenin÷ prekyba; įgyvendinant variklinių transportopriemonių ir motociklų remonto bei transporto ir saugojimas veiklas patirtų nuostolių suma išaugoatitinkamai 71, 124, 76 ir net 197 proc.Bendras pelningų įmonių skaičius sumaž÷jo 16 proc., pažym÷tina, kad sumaž÷jo pelningųįmonių, įgyvendinančių visas ekonomines veiklas, skaičius, išskyrus nedidelį padid÷jimą įmonių,vykdančių administracinę ir aptarnavimo veiklas.Kiti mokesčiai ir kitos pajamosBe jau min÷tų pagrindinių mokesčių, 2009 m. į valstyb÷s biudžetą įmok÷ta 177,2 mln. litųtarptautin÷s prekybos ir sandorių mokesčių, 100,9 mln. litų transporto priemonių mokesčių, 100,5mln. litų rinkliavų ir mokesčių už pramonin÷s nuosavyb÷s objektų registravimą, 36 mln. litųaplinkos teršimo mokesčių, 32,1 mln. litų loterijų ir azartinių lošimų mokesčių ir daugiau kaip 10,7mln. litų prie kitų mokesčių priskirtų pajamų.2009 m. į valstyb÷s biudžetą planuota gauti 1440,9 mln. litų pajamų, uždirbtų iš valstybeinuosavyb÷s teise priklausančio finansinio, materialiojo ir nematerialiojo turto perdavimo naudotiskitiems subjektams, už teikiamas paslaugas ir parduotas prekes, iš baudų ir konfiskacijų ir kitųneišvardytų pajamų. Šių pajamų surinkta 74,9 mln. litų daugiau nei planuota. Didžiausią min÷tųpajamų dalį sudaro įmokos už aukštąjį mokslą (93,3 mln. Lt) ir palūkanos už paskolas (70,6 mln.Lt). Mažiau nei planuota gauta mokesčio už valstyb÷s turto naudojimą patik÷jimo teise (28,6 mln.Lt), negautos planuotos dividendų už valstyb÷s akcijas pajamos (35,1 mln. Lt), taip pat mažiau neiplanuota gauta ilgalaikio materialiojo turto, žem÷s ir žem÷s gelmių išteklių pardavimo pajamų (22,4mln. Lt).2009 m. finansinių rodiklių įstatymu patvirtinta iš savivaldybių biudžetų valstyb÷sbiudžetui grąžinama bendrosios dotacijos kompensacija – 100,6 mln. litų, kuri planuojama kartu sukitomis neišvardytomis pajamomis. Vadovaudamasi savivaldybių biudžetų pajamų nustatymometodikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymu 16 , Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ 2009 m.kovo 25 d. nutarimu Nr. 208 nutar÷ iš 2009 m. valstyb÷s biudžeto gautų bendrosios dotacijoskompensacijų grąžinti savivaldyb÷ms 26,6 mln. litų 2008 m. pervestų bendrosios dotacijoskompensacijų. 2009 m. savivaldyb÷s įmok÷jo 67,5 mln. litų planuotų įmokų, iš kurių 26,6 mln. litųgrąžinta savivaldyb÷ms.Atkreiptinas d÷mesys, kad biudžetinių įstaigų pajamų įmokos ir dalis valstyb÷s biudžetopajamų iš mokesčių įstatymais ir kitais teis÷s aktais skiriamos specialiosioms programomsfinansuoti. 2009 m. planuota gauti 2074,1 mln. litų įmokų į valstyb÷s biudžetą, kurios skiriamosspecialiosioms programoms finansuoti pagal asignavimų valdytojus. Iš bendros akcizų sumos16 Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, 1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-385 (2009 m. kovo 12 d. Nr. XI-192 pakeitimai)

27(3258,2 mln. litų) 952,4 mln. litų sudaro parduoto benzino, dyzelinių degalų ir energinių produktų,kurie pagaminti iš biologin÷s kilm÷s medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip varikliųdegalai, akcizo pajamos ir parduotų suskystintų dujų, skirtų automobiliams, akcizo pajamos,įmok÷ta 100,9 mln. litų transporto priemonių mokesčių ir šios pajamos skirtos Automobilių keliųdirekcijos vykdomai specialiajai kelių priežiūros ir pl÷tros programai finansuoti. Valstyb÷saukštosios mokyklos įmok÷jo 326,7 mln. litų įmokų už mokslą aukštosiose mokyklose, moksliniųtyrimų institucijos ir kitos biudžetin÷s įstaigos įmok÷jo 419,7 mln. litų pajamų įmokų į valstyb÷sbiudžetą, įmok÷ta 36 mln. litų aplinkos teršimo mokesčių, 25,9 mln. litų atskaitymų nuo pajamųpagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą. Finansinių rodiklių įstatyme numatyta, kad 604,6 mln.litų pajamų įmokų turi būti skiriama bendroms biudžeto reikm÷ms. Faktiškai d÷l atitinkamų įmokųplanų nevykdymo biudžeto reikm÷ms skirta tik 310,4 mln. litų. 2009 m. tikslinių įmokų, skiriamųspecialiosioms programoms finansuoti, sumok÷ta 166,9 mln. litų mažiau nei planuota, tačiau kaikurie asignavimų valdytojai gavo ir įmok÷jo 159 mln. litų viršplaninių pajamų įmokų.Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos valstyb÷s kontrol÷s (toliau – Valstyb÷s kontrol÷)pateiktas išvadas d÷l 2008 m. valstyb÷s biudžeto įvykdymo apyskaitos ir siūlymą metų eigojespecialiųjų programų nevykdančių asignavimų valdytojų gautas pajamas už teikiamas paslaugasnaudoti bendroms valstyb÷s reikm÷ms, 2009 m. bendroms reikm÷ms skirta 118,3 tūkst. litų miestųir rajonų apylinkių teismų pajamų įmokų.Valstyb÷s biudžeto pajamų netekimas d÷l mokesčių lengvatų taikymoD÷l pagrindinių mokesčių lengvatinio apmokestinimo valstyb÷s biudžetas 2009 m. netekoapie 979,4 mln. litų pajamų.D÷l vykdomų GPM grąžinimų (pagal GPM įstatymo 21 str.) 2009 m. nacionalinis biudžetasneteko 471,4 mln. litų pajamų.D÷l smulkiojo verslo įmon÷ms (metin÷ apyvarta iki 500 tūkst. Lt) taikyto lengvatinio 13proc. pelno mokesčio tarifo 2009 m. valstyb÷s biudžetas neteko 23 mln. litų.D÷l 2009 m. galiojusių PVM lengvatų, Finansų ministerijos vertinimu, valstyb÷s biudžetas2009 m. negavo apie 200 mln. litų PVM pajamų (vertinant remiamasi Tarpžinybin÷s duomenųsaugyklos duomenimis ir 2009 m. PSDF biudžeto rodikliais).D÷l 2009 m. taikytų akcizų lengvatų biodegalų daliai bei atleistų nuo akcizų žem÷s ūkiuiskirtų degalų valstyb÷s biudžetas negavo apie 285 mln. litų pajamų.Valstyb÷s biudžeto išlaidosLietuvos Respublikos valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2009 metų finansiniųrodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinta 26940,2 mln. litų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti.Tikslinant valstyb÷s biudžetą (geguž÷s ir liepos m÷n.) buvo naujai įvertintos vidutin÷s trukm÷sekonominių rodiklių perspektyvos. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. valstyb÷s ir savivaldybiųbiudžetai orientuoti į taupymą – vadovaujantis teis÷s aktų, reglamentuojančių valstyb÷s politikų,teis÷jų, valstyb÷s pareigūnų, valstyb÷s ir statutinių tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojųdarbo užmokestį, pakeitimais 17 , sumažinti asignavimai darbo užmokesčiui (206,6 mln. litų), turtuiįsigyti (1247,1 mln. litų) ir pagal patikslintą finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą patvirtinta25636,6 mln. litų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti.Atsižvelgdama į daugkartines Valstyb÷s kontrol÷s pastabas, kad mokslo ir studijųinstitucijos tur÷tų išskirti darbo užmokestį pateikdamos programų sąmatas, ir į tai, kad min÷tosinstitucijos joms skirtus asignavimus naudoja ir apyskaitoje rodo pagal visus išlaidų ekonomin÷sklasifikacijos straipsnius, Finansų ministerija rašte asignavimų valdytojams d÷l 2009 metų valstyb÷s17 Lietuvos Respublikos valstyb÷s tarnybos įstatymo 25 str. ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d.įstatymas Nr. XI-363)Lietuvos Respublikos valstyb÷s politikų, teis÷jų, valstyb÷s pareigūnų ir valstyb÷s tarnautojų pareigin÷s algos(atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 m., įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-360).

28biudžeto programų sąmatų 18 nurod÷ mokslo ir studijų institucijoms pateikti Finansų ministerijaipatvirtintas sąmatas pagal visus ekonomin÷s klasifikacijos straipsnius. D÷l šios priežastiesasignavimų darbo užmokesčiui planas padidintas 547,5 mln. litų.Vadovaudamiesi biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 79 punktu valstyb÷s biudžetoasignavimų valdytojai privalo patikslinti programų sąmatas, jei asignavimus išlaidoms skiria turtoįsigijimui. D÷l šios priežasties finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinta bendraasignavimų išlaidoms suma sumažinta, o turtui įsigyti padidinta 323,4 mln. litų.Tikslinant 2009 m. finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Lietuvos automobilių keliųdirekcijos prie Susisiekimo ministerijos specialiosios kelių priežiūros ir pl÷tros programosasignavimai turtui įsigyti buvo sumažinti 564,9 mln. litų. Pagal sutartinius įsipareigojimus rangovaiatliko daugiau kelių remonto, tiltų ir viadukų statybos ir kitų darbų, tod÷l siekiant sumažintiįsiskolinimą ir laiku atsiskaityti už atlikus darbus, 288 mln. litų asignavimų išlaidoms skirta turtuiįsigyti.Siekiant padidinti finansų rinkos efektyvumą, Ūkio ministerijos specialiosios ekonomikosaugimo ir konkurencingumo didinimo programos 6,1 mln. litų asignavimų išlaidoms buvo perkeltaį asignavimų turto dalį, jas numatant skirti labai mažoms paskoloms (mikrokreditams) smulkiojo irvidutinio verslo subjektams teikti.Pažym÷tina, kad Lietuvos valstybinis studijų fondas dalyvauja įgyvendinant moksliniųtyrimų ir eksperimentin÷s pl÷tros programinį konkursinį finansavimą, kuriam asignavimaiplanuojami išlaidose, o institucijoms laim÷jus konkursinius projektus ir žinant kam skiriamos l÷šos,6,6 mln. litų buvo perkelta turtui įsigyti.Kadangi 2009 m. Nacionalinio muziejaus ,,Lietuvos Didžiosios kunigaikštyst÷s valdovųrūmai“ nebuvo atidaryti numatytu laiku, šildymui, elektros energijai ir kitoms išlaidomsnepanaudoti asignavimai – 2,3 mln. litų, siekiant sumažinti l÷šų poreikį ateinantiems metams, buvopanaudoti ekspozicinių salių priežiūros priemon÷ms, reikalingoms mikroklimato palaikymui ir josteb÷jimui, taip pat programin÷s įrangos ir licencijų įsigijimui, kurie reikalingi norint sudarytitinkamas nuoseklaus darbo sąlygas bei ekspozicinių informacinių sistemų funkcionavimą.Be to, asignavimų valdytojai pasinaudodami teise sutaupytus asignavimus išlaidoms skirtiturtui įsigyti, patikslino programų sąmatas ir perskirst÷ dar apie 20 mln. litų.Asignavimų valdytojai, vadovaudamiesi Biudžeto sandaros įstatymo 14 straipsniu, 2008 m.nepanaudotus asignavimus ir viršplanines įmokas į biudžetą, skirtas specialiosiom programomsfinansuoti, ir negrąžintus nepanaudotus asignavimus baigiamiems statybų objektams finansuotiperk÷l÷ į 2009 m. ir naudojo viršydami įstatymu patvirtintas bendras asignavimų sumas. D÷l šiospriežasties bendras asignavimų planas su leistinais patikslinimais, kai viršijama įstatymu patvirtintasuma, padidintas 458,1 mln. litų. Analogiškai perkelta nepanaudota programų asignavimų dalis,kurią sudaro Europos Sąjungos finansin÷ parama ir bendrojo finansavimo l÷šos bei kita gaunamafinansin÷ parama, d÷l šios priežasties bendri asignavimai padidinti 2618,4 mln. litų, arba 296,8 mln.litų mažiau, negu buvo prognozuota pagal 2008 m. Europos Sąjungos finansin÷s paramos irvalstyb÷s biudžeto nepanaudotų asignavimų, skirtų bendrai finansuojamoms programomsfinansuoti, ataskaitą. Perkeliant nepanaudotą programų asignavimų dalį į kitus metus buvoatsižvelgiama, ar perkeliamų asignavimų dalis susijusi su projektais, d÷l kurių priimtas sprendimasskirti paramą, ar nesibaig÷ projektų l÷šų išmok÷jimo laikotarpis. D÷l šių priežasčių perkelta 229,8mln. litų mažiau Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos ir vidaus politikos programoms planuotųasignavimų, 52,2 mln. litų 2007–2013 m. ES struktūrin÷s paramos konvergencijos tiksluiįgyvendinti ir technin÷s paramos programoms planuotų asignavimų, 8,6 mln. litų baigiamomsEuropos regionin÷s pl÷tros fondo ir Europos socialinio fondo programoms, 3,7 mln. litų baigtomsKaliningrado tranzito ir EQUAL programoms, 0,8 mln. litų Lietuvos Respublikos atstovų kelionių įEuropos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidoms kompensuoti ir kitoms programomsplanuotų asignavimų.18 Finansų ministerijos 2009 m. sausio 27 d. raštas Nr. (2.33-01)-6K-0900844.

292009 m. asignavimų valdytojai įmok÷jo viršplanines įmokas už teikiamas paslaugas ir įmokasuž mokslą aukštosiose mokyklose ir pateik÷ papildomas specialiųjų programų sąmatas, d÷l to 111,3mln. litų padidindami bendrus asignavimus.Iš viso 2009 m. valstyb÷s biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti su leistinaispatikslinimais, kai viršijama įstatymu patvirtinta suma, sudar÷ 28824,4 mln. litų. (asignavimųplanas padidintas 3187,8 mln. litų). Informacija apie padidintą asignavimų planą, kai viršijamosSeimo patvirtintos asignavimų sumos, pagal asignavimų valdytojus ir finansavimo šaltiniuspateikiama 8 priede.Faktiškai asignavimų valdytojų ir jų pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programųsąmatoms vykdyti pervesta į asignavimų valdytojų ir jų pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitųsubjektų biudžetines sąskaitas banke arba tiesiogiai sumok÷ta tiek÷jams už jų tiekiamas prekes,teikiamas paslaugas ir atliktus darbus – 24654,2 mln. litų, arba 982,4 mln. litų mažiau (96,2 proc.),negu Seimo patvirtintas planas, ir 4170,2 mln. litų mažiau (85,5 proc.), negu buvo leidžiama pagalpatikslintą asignavimų planą, iš jų nepanaudota iš Europos Sąjungos ir kitos finansin÷s paramosfinansuojamų programų asignavimų dalis sudaro 3187,3 mln. litų.Tenka pažym÷ti, kad asignavimų valdytojai pasibaigus ataskaitiniams metams iki kitų metųsausio 10 d. grąžino į valstyb÷s biudžetą 37,2 mln. litų pagal mok÷jimų paraiškas gautų irnepanaudotų biudžeto l÷šų (5 priedas). Be to, nepanaudoti asignavimai specialiosioms programomsir baigiamiems statybos objektams finansuoti, nepanaudota programų asignavimų dalis, kuriąsudaro Europos Sąjungos finansin÷ parama ir bendrojo finansavimo l÷šos bei kita gaunamafinansin÷ parama, paliekama asignavimų valdytojų sąskaitose ir gali būti naudojama kitais metais.Asignavimų valdytojų sąskaitose gruodžio 31 d. liko 26,3 mln. litų tokių l÷šų. Ministerijoms irkitoms valstyb÷s institucijoms ar įstaigoms paliekami m÷nesio išlaidų dydžio pereinamieji l÷šųlikučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų,specialiųjų bei gynybos ataš÷ ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas,sąskaitose užsienio kredito įstaigose. Krašto apsaugos ministerijai paliekami iki trijų m÷nesiųišlaidų dydžio pereinamieji l÷šų likučiai, kurie yra tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuotoužsienio valstyb÷je, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ir kuriuos turi atskaitingi asmenys. Tokielikučiai pagal asignavimų valdytojų pateiktas finansines ataskaitas pasibaigus metams sudar÷ 19,9mln. litų. Iš viso asignavimų valdytojų sąskaitose liko 46,2 mln. litų valstyb÷s biudžeto l÷šų likutis.Be to, asignavimų valdytojai traukia į apskaitą 0,6 mln. litų bankrutavusioje akcin÷je bendrov÷je,,Litimpeks bankas“, kurios bankroto procedūros dar nebaigtos, įšaldytų valstyb÷s biudžeto l÷šų.Per 2009 metus padaryta valstyb÷s biudžeto kasinių išlaidų už 24592,9 mln. litų, arba išleista1043,7 mln. litų mažiau nei finansinių rodiklių įstatyme patvirtinti asignavimai. Kasines išlaidaslyginant su planu su leistinais patikslinimais, kai viršijama Seimo patvirtinta suma, nepanaudotiasignavimai sudaro 4231,5 mln. litų, iš jų 3587,9 mln. litų sudaro nepanaudota programųasignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos finansin÷ parama ir bendrojo finansavimo l÷šosbei kita gaunama finansin÷ parama ir 383,3 mln. litų – nepanaudoti asignavimai ir viršplanin÷sįmokos specialiosioms programoms vykdyti. 3878,9 mln. litų asignavimų bus perkeliami į kitusbiudžetinius metus ir naudojami viršijant Seimo patvirtintas asignavimų sumas, 92,3 mln. litųnepanaudota asignavimų dalis susijusi su ES projektais, d÷l kurių priimtas sprendimas neskirtiparamos arba projektai baigti mažesn÷mis sąnaudomis. Likę asignavimai (260,3 mln. litų) netekopaskirties d÷l sumaž÷jusių išlaidų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, skolos valstyb÷svardu valdymui, įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą, socialin÷s paramos pašalpoms, atsisakiusnebūtinų pirkimų ir paslaugų.2009 m. valstyb÷s biudžeto kasin÷s išlaidos buvo 46,9 mln. litų didesn÷s negu pra÷jusiaismetais. Taip pat pažym÷tina, kad 2009 m. gruodžio 31 d. neliko asignavimų valdytojų pateiktųneapmok÷tų paraiškų.

3015 lentel÷. 2009 m. Valstyb÷s biudžeto asignavimų planai ir kasin÷s išlaidos, mln. LtAsignavimų planasNepanaudotųasignavimų likutis2008 m.kasin÷sišlaidossu leistinaispalyginti palygintiPerduotipatikslinimais,su planu suasignavimai Kasin÷spatvirtintas kai viršijamapatikslintu2009-12-31 išlaidosSeimoplanupatvirtinta sumaIš viso 25636,6 28824,4 24617,1 24592,9 1043,7 4231,5 24546,0Iš jų ESprogramos6417,4 8514,8 5328,8 5328,6 1088,8 3186,2 3449,8Šaltinis: Finansų ministerijaValstyb÷s biudžeto vykdymas pagal valstyb÷s funkcijas, asignavimų panaudojimasišlaidoms, iš to skaičiaus darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti matyti aiškinamojo rašto 3 ir 4prieduose.Pažym÷tina, kad valstyb÷s aukštosioms mokykloms ir valstyb÷s mokslinių tyrimųįstaigoms finansinių rodiklių įstatyme asignavimai planuojami neišskiriant darbo užmokesčio,tačiau programų sąmatos ir ataskaitos pateikiamos pagal visą išlaidų ekonominę klasifikaciją.Valstyb÷s aukštosioms mokykloms ir valstyb÷s mokslinių tyrimų institucijoms pagal įstaigųpateiktas sąmatas asignavimų darbo užmokesčiui planuojama atitinkamai 457,5 mln. litų ir 90 mln.litų, o patikslinus sąmatas, atsižvelgiant į faktiškai įmok÷tas pajamų įmokas, išmokos 2009 m.sudar÷ 476,8 mln. litų ir 91 mln. litų. Iš viso šių institucijų darbuotojams išmok÷ta 567,7 mln. litųdarbo užmokesčio, arba 18 mln. litų mažiau nei 2008 metais.Didžiausią valstyb÷s biudžeto išlaidų dalį sudaro bendros valstyb÷s paslaugos, į kurių sud÷tįįtrauktos valstyb÷s priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimo savivaldyb÷se ir skolos valstyb÷svardu valdymo išlaidos. Didel÷ išlaidų dalis tenka ekonomikai, socialinei apsaugai, švietimui.14 grafikas. 2009 m. valstyb÷s biudžeto išlaidos pagal valstyb÷s funkcijas, mln. litų2009 m. Valstyb÷s biudžetasIšlaidos 24 593 mln. LtŠvietimas2275,6 mln.Poilsis, kultūra irreligija584,9 mln.Socialin÷ apsauga2895,8 mln.Bendros valstyb÷spaslaugos6328,1 mln.Sveikatos apsauga1903,1 mln.Gynyba1165,2 mln.Būstas irkomunalinis ūkis551,8 mln.Aplinkos apsauga869,9 mln.Ekonomika6308,8 mln.Viešoji tvarka irvisuomen÷sapsauga1709,8 mln.Šaltinis: Finansų ministerija

312009 m. finansinių rodiklių įstatymu savivaldybių biudžetams patvirtinta iš valstyb÷s biudžetospecialiosios tikslin÷s dotacijos – 2954,6 mln. litų ir bendrosios dotacijos kompensacijos – 45,8mln. litų. Dotacijos skirtos valstybin÷ms (perduotoms savivaldyb÷ms) funkcijoms atlikti, mokiniokrepšeliui finansuoti, valstyb÷s investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti ir kitomsreikm÷ms. Be to, pagal atskirus Vyriausyb÷s nutarimus ir teis÷s aktuose numatytiems tikslamsskiriamos papildomos l÷šos. Faktiškai pervesta 3111,3 mln. litų valstyb÷s biudžeto l÷šų, skirtųvalstyb÷s priskirtoms funkcijoms ir programoms įgyvendinti savivaldyb÷se, tai sudaro 49,2 proc.bendrų valstyb÷s paslaugų funkcijos išlaidų, arba 12,6 proc. visų valstyb÷s biudžeto išlaidų.Skolos valstyb÷s vardu valdymo programai įgyvendinti valstyb÷s biudžete numatyta 1003,4mln. litų asignavimų. Šios programos tikslas – užtikrinti valstyb÷s skolinimosi poreikio finansavimąir gerinti valstyb÷s skolos valdymą. 2009 m. šiam tikslui išleista 960,8 mln. litų, iš jų 895,9 mln.litų sudaro rezidentams ir nerezidentams sumok÷tos palūkanos už paskolas ir kitus Vyriausyb÷sįsipareigojimus.2009 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s rezervo l÷šų naudojimo programai vykdytinumatyta 10 mln. litų. Programos tikslas – užtikrinti reikmių, nenumatytų rengiant valstyb÷s irsavivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, tenkinimą. Vyriausyb÷s nutarimais, nurodant konkrečiąskiriamų l÷šų paskirtį, skirta 6,8 mln. litų Vyriausyb÷s rezervo l÷šų, iš jų didžiausia dalis – 3,5 mln.litų skirta Sveikatos apsaugos ministerijai Valstyb÷s rezervo materialinių išteklių atsargoms,panaudotoms teikiant humanitarinę pagalbą Ukrainos Vyriausybei, atkurti, vaistams, medicinosįrangai ir asmenin÷ms apsaugin÷ms priemon÷ms įsigyti, 0,9 mln. litų – savivaldyb÷ms ekstremaliųsituacijų padariniams likviduoti, gaisrų padarytiems nuostoliams iš dalies padengti. Pagal šių l÷šųgav÷jų pateiktas atskiras Vyriausyb÷s rezervo panaudojimo ataskaitas nurodytoms reikm÷mspanaudota 6,6 mln. litų rezervo l÷šų.Valstyb÷s biudžeto išlaidų pagal valstyb÷s funkcijas palyginimas su 2008 m. pateiktas šiamegrafike.15 grafikas. 2008–2009 valstyb÷s išlaidų pagal valstyb÷s funkcijas pokytis, procentaisŠaltinis: Finansų ministerija

32Aiškinamojo rašto 6 ir 7 prieduose, kurie parengti pagal asignavimų valdytojųinformaciją, pateikiami asignavimų valdytojų paaiškinimai apie valstyb÷s biudžeto išlaidų sąmatųpagal patvirtintas programas ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautin÷s finansin÷s paramos programasvykdymą, nurodytos pagrindin÷s asignavimų nepanaudojimo priežastys.Europos Sąjungos parama buvo panaudojama l÷čiau nei planuota d÷l nedideliųįgyvendinamų projektų apimčių 2008 m. pabaigoje, kurios prad÷jo sparčiai augti tik 2009 m., tod÷l2009 m. dar tik buvo prad÷tos vykdyti pagrindin÷s projektų veiklos užtikrinančios spartų l÷šųįsisavinimą. Nebuvo parengti ir patvirtinti nacionaliniai strateginiai dokumentai, būtini projektamssuplanuoti ir prad÷ti įgyvendinti. D÷l nepakankamų regionų pl÷tros tarybų ir jų sekretoriatųadministracinių geb÷jimų užtruko regionų projektų planavimas; taip pat d÷l nepakankamų daliespareišk÷jų administracinių geb÷jimų finansavimui teikiami prastai parengti ir nepilnai paruoštiįgyvendinimui projektai (nesutvarkyti nuosavyb÷s klausimai, neatlikti viešieji pirkimai, neparengtareikiama dokumentacija). Pagal kai kurias priemones buvo gautos didel÷s paraiškų d÷l projektųfinansavimo apimtys, tod÷l užtruko jų vertinimo ir atrankos procedūros. Įgyvendinamų projektųl÷šų įsisavinimas v÷lavo d÷l mok÷jimo prašymų parengimo kokyb÷s, jų teikimo grafikųnesilaikymo, pav÷luoto sutarčių sąlygų keitimo, rangovų nesugeb÷jimo laiku vykdyti prisiimtusįsipareigojimus. Kadangi 2009 m. įgyvendinamų projektų apimtys ženkliai padid÷jo, didžioji dalisnepanaudotų asignavimų persikels į 2010 m. ir bus naudojama 2009 m. prad÷tiems įgyvendintiprojektams finansuoti. 2010 m. bus spartinamas likusių nacionalinių strateginių ir kitų dokumentųbūtinų prad÷ti įgyvendinti priemones ir projektus parengimas, imamasi priemonių teikiamų paraiškųkokybei gerinti, stiprinama pareišk÷jų mokymo veikla bei technin÷ pagalba pareišk÷jams ikiparaiškos pateikimo, skiriamas didelis d÷mesys institucijų, administruojančių ES struktūrinęparamą, žmogiškųjų išteklių ir administracinių geb÷jimų stiprinimui bei siekiama užtikrinti, kadprojektų vertinimas būtų atliekamas ir sprendimai d÷l projektų finansavimo būtų priimami laikantisnustatytų terminų, taip pat bus peržiūrimi Europos Sąjungos l÷šomis finansuojami prioritetai irpriemon÷s perskirstant l÷šas iš neaktualių ar atsiliekančių priemonių toms, kurių l÷šų įsisavinimopotencialas yra didesnis.Asignavimų valdytojai, vykdydami patvirtintas programas, atsižvelg÷ į Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos nuostatas, į sunkią valstyb÷s ekonominę pad÷tį ir skirtus asignavimusnaudojo taupiai ir racionaliai: sumažintas darbuotojų skaičius, atsisakyta darbo užmokesčio priedųir priemokų, planuotų komandiruočių, sumažintos išlaidos mokymui, transportui, ryšiams,atsisakyta kai kurių paslaugų, sutaupyta reprezentacinių išlaidų.Analizuojant asignavimų valdytojų pateiktas ataskaitas pasteb÷ta, kad Šiaulių apskritiesviršininko administracijos asignavimų ekonomija (257,6 tūkst. litų), susidariusi pagal 4 vykdomasprogramas, skirta programos ,,Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų pl÷tra ir modernizavimas“ilgalaikio materialiojo turto kreditiniam įsiskolinimui dengti. Panev÷žio apskrities viršininkoadministracijos 224,1 tūkst. litų asignavimų ekonomija pagal įvairias programas panaudota kitųprogramų išlaidoms apmok÷ti. Nacionalin÷ teismų administracija programos ,,Teis÷jų pensinisaprūpinimas“ socialin÷s paramos 76,5 tūkst. litų asignavimų ekonomiją panaudojo kitos programosišlaidoms už blankus ir sertifikatus, skirtus elektroniniam parašui, apmok÷ti.Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamasprogramas, planuota 6417,4 mln. litų įgyvendinamų programų apmok÷ti iš Europos Sąjungos l÷šųir kitos finansin÷s paramos, 708,2 mln. litų skirta valstyb÷s biudžeto asignavimų bendroms suEuropos Sąjunga programoms vykdyti.Įgyvendindama 2009 m. finansinių rodiklių įstatymą Vyriausyb÷ įgaliojo Finansų ministeriją 19perskirstyti 2008 m. nepanaudotus Specialiajai l÷šų Europos Sąjungos programoms įgyvendintiprogramai skirtus asignavimus ir Finansų ministerijos įgyvendinamoms programoms skirtą EuroposSąjungos ir kitą finansinę paramą bei bendrojo finansavimo l÷šas pagal asignavimų valdytojus, d÷lto Vyriausyb÷s nutarimu patvirtintas asignavimų planas ir ataskaitos formos Nr. 11 5 skiltyje19 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 52

33įrašytas planas pagal programas sutampa, tačiau papildomai įrašyti asignavimų valdytojai, kuriemsasignavimai skirti perskirsčius l÷šas.Ataskaitiniais metais nepanaudota programų asignavimų dalis, kurią sudaro 2007–2013 metųEuropos Sąjungos struktūrin÷ parama ir susijusios bendrojo finansavimo l÷šos ir kuri susijusi suprojektais, d÷l kurių priimtas sprendimas skirti paramą, nepanaudoti Lietuvos 2004-2006 metųbendrajam programavimo dokumentui įgyvendinti numatyti asignavimai gali būti perkeliami į kitusmetus ir naudojami viršijant Seimo patvirtintas asignavimų sumas.2008 m. pabaigoje prognozuota, kad nepanaudota 2915,2 mln. litų programų asignavimųdalis, kurią sudaro Europos Sąjungos finansin÷ parama ir bendrojo finansavimo l÷šos bei kitagaunama finansin÷ parama, bus perkeliama į 2009 metus. Peržiūr÷jus ir patikslinus perkeliamusasignavimus, į 2009 m. perkelta 297,8 mln. litų mažiau ir patikslinti 2009 m. asignavimų planaišioms programoms įgyvendinti sudar÷ atitinkamai 8514,9 mln. litų ir 1228,1 mln. litų. Bendroms suEuropos Sąjunga programoms įgyvendinti 2009 m. išleista 6122,8 mln. litų, iš kurių 5328,6 mln.litų, arba 87 proc. bendrų programų išlaidų, apmok÷ta iš Europos Sąjungos finansin÷s paramos.Pagal asignavimų valdytojų pateiktą informaciją bendroms Europos Sąjungos ir valstyb÷sbiudžeto l÷šomis įgyvendinamoms programoms nepanaudotų asignavimų dalis, kurią numatomaperkelti į 2010 metus, sudaro atitinkamai: Europos Sąjungos l÷šomis finansuojamoms programoms3093,9 mln. litų, valstyb÷s biudžeto l÷šomis – 401,7 mln. litų, 124,5 mln. litų bendromsprogramoms ankstesniais metais planuotų ir nepanaudotų asignavimų neteko paskirties užbaigusprojektus, peržiūr÷jus, ar perkeliamų asignavimų dalis susijusi su projektais, d÷l kurių priimtassprendimas skirti paramą, pasibaig÷ kai kurioms programoms skirtų l÷šų išmok÷jimo laikotarpis.16 lentel÷. Iš Europos Sąjungos finansin÷s paramos ir bendrojo finansavimo l÷šų vykdomosprogramos, mln. litųProgramosfinansuojamosIš Europos Sąjungosir kitos finansin÷sparamosValstyb÷s biudžetobendrojoNepanaudotųasignavimų dalisperkelta išankstesnių metų2009 m.asignavimųplanasKasin÷sišlaidosPerkeliamanepanaudotųasignavimųdalisNetekusipaskirtiesasignavimųdalis2097,5 6417,4 5328,6 3093,9 92,4519,9 708,2 794,2 401,7 32,1finansavimo l÷šomisIš viso: 2617,4 7125,6 6122,8 3495,6 124,5Šaltinis: Finansų ministerija2009 m. Europos Sąjungos ir kitos finansin÷s paramos įplauk÷ 5928,1 mln. litų, iš jų gauta išEuropos Komisijos 5895,2 mln. litų, 17,7 mln. litų sudaro kita finansin÷ parama, 15,2 mln. litųpriskaičiuota palūkanų ir grąžintų ankstesniais metais neteis÷tai panaudotų l÷šų. 2009 m. gautosl÷šos viršijo iš finansin÷s paramos l÷šomis įgyvendinamų programų išlaidas 599,5 mln. litų ir,atsižvelgiant į metų pradžios likutį, Europos Sąjungos paramos l÷šų likutis 2009 metų pabaigojesudar÷ 1166,3 mln. litų. Didžiausią l÷šų likutį sudaro specialiųjų Europos Sąjungos 2007–2013 mstruktūrin÷s paramos programos (1465,9 mln. litų), Ignalinos programos administravimo Lietuvojeprogramos (196,6 mln. litų) ir Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai programos (171,7 mln. litų)nepanaudotos l÷šos. Tenka pažym÷ti, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2004–2006 m.(BPD) finansuojamoms programoms įgyvendinti panaudota 280,1 mln. litų, Sanglaudos fondoprogramai – 214,1 mln. litų, kaimo pl÷trai – 183,9 mln. litų laikinai laisvų Europos Sąjungos ir kitosfinansin÷s paramos l÷šų. Informacija apie Europos Sąjungos ir kitos tarptautin÷s finansin÷s paramospinigų srautus pateikiama 11 priede.Valstyb÷s biudžeto išlaikomos įstaigos, valstyb÷s mokslinių tyrimų institucijos įmoka įvalstyb÷s biudžetą pajamų įmokas, valstyb÷s aukštosios mokyklos – įmokas už mokslą šiose

34mokyklose. Kai kurių asignavimų valdytojų misijai įgyvendinti įstatymais ar Vyriausyb÷snutarimais patvirtintos įmokos ir mokesčiai, kurie skiriami konkrečiam tikslui ir kurie naudojamispecialiosioms programoms įgyvendinti, o nepanaudotas likutis ar viršplanin÷s įmokos perkeliami įkitus metus. Informacija apie 2009 m. specialiųjų programų finansavimo šaltinius pateikta 12priede.Atsižvelgiant į nepanaudotą l÷šų likutį metų pradžioje ir į tai, kad ne visos l÷šos panaudotos2009 metais, tokių viršplaninių ir nepanaudotų įmokų, kurios perkeliamos ir gali būti naudojamos2010 m. viršijant Seimo patvirtintas asignavimų sumas, likutis sudaro 383,3 mln. litų.17 lentel÷. Įmokos į valstyb÷s biudžetą, skiriamos specialiosioms programoms finansuoti, mln. LtValstyb÷s biudžetospecialiosiosprogramos, iš visoValstyb÷s biudžetoišlaikomos įstaigos irmokslinių tyrimųinstitucijosValstyb÷s aukštosiosmokyklosSpecialiosiosprogramos, kuriųfinansavimo l÷šosnumatytos kitaisįstatymaisŠaltinis: Finansų ministerijaNepanaudotasl÷šų likutis2009-01-01Pajamųįmokos arbaplanuotiasignavimaikonkrečiamtiksluiNetekusiospaskirtiesįmokosKasin÷sišlaidosNepanaudotasl÷šų likutis2009-12-31472,8 2015,8 324,5 1780,8 383,3103,8 417,5 3,1 396,4 121,833,4 326,7 0 289,9 70,2335,6 1271,6 321,4 1094,5 191,32009 metų finansinių rodiklių įstatyme numatyta, kad valstyb÷s biudžeto asignavimai viršyspajamas 4821,9 mln. litų, faktiškai d÷l to, kad valstyb÷s biudžetas negavo 105,7 mln. litų planuotųpajamų, o programoms įgyvendinti panaudojo 1043,7 mln. litų mažiau asignavimų nei planuota, šisskirtumas sudar÷ 3884 mln. litų, o atmetus Europos Sąjungos finansinę paramą, skirtą programomsįgyvendinti (pajamas ir išlaidas), kuri neturi įtakos valstyb÷s biudžeto deficitui, šis viršijimas sudar÷4483,4 mln. litų.Valstyb÷s biudžeto deficitui dengti 2009 m. skirta 3708,3 mln. litų pasiskolintų l÷šų.Vyriausyb÷, vadovaudamasi finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, leido Finansųministerijai specialiųjų programų, Europos Sąjungos finansin÷s paramos, kitos gautos finansin÷sparamos laikinai laisvas l÷šas grąžintinai naudoti valstyb÷s biudžeto reikm÷ms ir biudžeto l÷šųstygiui dengti, užtikrinant specialiųjų programų, programų asignavimų dalies, kurią sudaro EuroposSąjungos finansin÷ parama ir kita gaunama finansin÷ parama, iš valstyb÷s biudžeto finansavimąlaiku.Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Valstyb÷s biudžeto apyvartos l÷šų likutis sudar÷ 532,6 mln.litų, iš kurio 46,2 mln. litų sudaro l÷šos, kurios nepažeidžiant teis÷s aktų nuostatų negrąžintos ir likoasignavimų valdytojų sąskaitose. Iki šiol valstyb÷s biudžete į apskaitą traukiama 3,8 mln. litųvalstyb÷s iždo ir asignavimų valdytojų sąskaitose bankrutavusioje akcin÷je bendrov÷je ,,Litimpeksbankas“, kurio bankroto procedūros dar nebaigtos, įšaldytų valstyb÷s biudžeto l÷šų. Informacijaapie valstyb÷s biudžeto pinigų srautus pateikta 10 priede.Akcinei bendrovei ,,Panev÷žio stiklas“ 1992 m. iš specialiojo finansinių išteklių fondosuteikta 1,22 mln. litų paskola, kurios sugrąžinimas į valstyb÷s biudžetą numatytas iki 2018 metų.

35Šis finansinis turtas bus įrašytas į finansines ataskaitas, sudaromas pagal viešojo sektoriausapskaitos ir finansin÷s atskaitomyb÷s standartus.Vyriausyb÷s 20 suteikta teise Finansų ministerija iš valstyb÷s biudžeto apyvartos l÷šų teikiasavivaldyb÷ms trumpalaikes paskolas laikinam apyvartos l÷šų stygiui padengti. Už suteiktaspaskolas savivaldyb÷s moka 1 procento metines palūkanas. 2009 m. šia teise pasinaudojo 34savivaldyb÷s, kurioms suteikta 59,1 mln. litų trumpalaikių paskolų. Pasibaigus metams 29savivaldyb÷s pažeid÷ trumpalaik÷s paskolos sutartyje nustatytus paskolos grąžinimo terminus irnegrąžino 48,5 mln. litų paskolų.Pagrindin÷ šių paskolų negrąžinimo priežastis – neįvykdytas pajamų planas (2009 m.savivaldyb÷s negavo 396 mln. litų pajamų, kurios buvo prognozuotos skaičiuojant savivaldybiųbiudžetų finansinius rodiklius). Šių paskolų valstyb÷s biudžetui grąžinimas bus sprendžiamas 2010biudžetiniais metais. 2009 m. savivaldybių negautas pajamas numatoma iš dalies kompensuoti iš2009 m. valstyb÷s biudžeto viršplaninių pajamų.Per 2009 metus biudžetinių įstaigų, kurios finansuojamos iš valstyb÷s biudžeto, įsiskolinimaskreditoriams sumaž÷jo 431,4 mln. litų ir 2009 m. gruodžio 31 d. sudar÷ 552 mln. litų.Perskaičiuotas įsiskolinimas prekių tiek÷jams ir paslaugų teik÷jams, ilgesnis kaip 45 dienos, sudaro130,1 mln. litų, iš kurio 80,3 mln. litų sudaro įsiskolinimas už įsigytą materialųjį ir nematerialųjįturtą, 49,8 mln. litų neapmok÷ta už prekes ir paslaugas. Suvestin÷ pažyma apie valstyb÷sasignavimų valdytojų kreditinį ir debetinį įsiskolinimą pateikiama 13 priede.Analizuojant didžiausią pradelstą įsiskolinimą turinčių asignavimų valdytojų pateiktąinformaciją pasteb÷ta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos pradelstas įsiskolinimasrangovams, kurie vykd÷ sutartinius įsipareigojimus, d÷l negautų akcizo pajamų įmokų, nesurinktotransporto priemonių mokesčio, kurie skiriami specialiajai kelių priežiūros ir pl÷tros programaifinansuoti, viršijo 86,3 mln. litų. Vidaus reikalų ministerijos pradelstas įsiskolinimas už elektroniniųLietuvos Respublikos piliečių pasų, asmens tapatyb÷s kortelių blankus ir kitus kelion÷s dokumentusir biometrinių duomenų registravimo įrangą sudaro daugiau kaip 26,4 mln. litų. Šie įsiskolinimaisusidar÷ 2009 m. ir juos numatoma padengti 2010 m. Šiaulių apskrities viršininko administracijaįsiskolinusi 14,7 mln. litų tiek÷jams už Šiaulių apskrities ligonin÷s Moters ir vaiko klinikos statybosir įrengimo darbus, iš kurių 9 mln. litų pagal susitarimą numatyta padengti 2010 m.Tenka pažym÷ti, kad daugiau kaip 3 kartus išaugo debetinis įsiskolinimas, kuris per metuspadid÷jo 1617,8 mln. litų ir 2009 m. gruodžio 31 d. sudar÷ 2254,4 mln. litų. Debetinis įsiskolinimastai avansiniai ar daliniai mok÷jimai pagal ilgalaikes sutartis už įvairias paslaugas ir prekes, d÷l kuriųpasirašytų sutarčių vykdymas pasibaigia po ataskaitinio laikotarpio, taip pat avansiniai mok÷jimai išEuropos Sąjungos finansin÷s paramos vykdomų projektų vykdytojams, kuris bus padengtasužbaigus projekto vykdymą.2008 m. spalio 1 d. finansavimo sutartimi tarp Europos investicijų fondo, Finansų ministerijosir Ūkio ministerijos buvo susitarta įsteigti JEREMIE kontroliuojantįjį fondą ir pervesti į šį fondąpiniginį įnašą – 1000 mln. litų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš Specialiosios ekonomikos augimo irkonkurencingumo didinimo programos (Europos Sąjungos l÷šos) Ūkio ministerija perved÷ 725 mln.litų. Sutartimi apibr÷žtos JEREMIE kontroliuojančiojo fondo įgyvendinimą apibr÷žiančios taisykl÷sir nustatyta, kad Lietuvos Respublika bus galutin÷ iniciatyvos ekonomin÷s naudos gav÷ja ir tur÷steisę į galutinius rezultatus, o sutarčiai pasibaigus, ją nutraukus ar teises perleidus Teisių per÷m÷juiJEREMIE banko sąskaitose saugomas l÷šų likutis ir visas turtas, įgytas įgyvendinant finansųinžinerijos projektus, turi būti perduotas Lietuvai.Ūkio ministerija pagal sutartinius įsipareigojimus atliko išankstinių mok÷jimų programųprojektų vykdytojams ir paslaugų teik÷jams bei prekių tiek÷jams, siekdama skatinti verslą įvairiemsūkio subjektams suteik÷ paskolų dar padidindama įsiskolinimą 220,5 mln. litų, Aplinkos ministerijaatliko avansinį mok÷jimą Europos investicijų bankui iš specialiosios daugiabučių namųmodernizavimo programos, taip padidindama debetinį įsiskolinimą 515,9 mln. litų, Socialin÷s20 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 345

36apsaugos ir darbo ministerijos įsiskolinimas padid÷jo 117,7 mln. litų d÷l atliktų avansinių mok÷jimųprojektų iš Europos Sąjungos l÷šų vykdytojams.Valstyb÷s kapitalo investicijosValstyb÷ asignavimų valdytojų programose užsibr÷žtų uždavinių įgyvendinimą remiaskirdama l÷šų investicijų projektams (programų priemon÷ms) įgyvendinti.Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Valstyb÷s investicijų 2009–2011 metų programoje(pagal investavimo sritis) 2009 metams investicijoms iš valstyb÷s biudžeto buvo numatyta skirti3911,2 mln. litų. Vyriausyb÷, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 33straipsnio 1 dalies 2 punkte suteikta teise ir atsižvelgdama į asignavimų valdytojų prašymus,perskirst÷ tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių ir ekonomin÷s klasifikacijos straipsniųEuropos Sąjungos paramos programoms ir projektams finansuoti 2009 metams numatytas EuroposSąjungos paramos ir bendrojo finansavimo l÷šas. Taigi Vyriausyb÷s 2009 m. sausio 21 d. nutarimuNr. 51 patvirtintame Valstyb÷s investicijų 2009–2011 metų programoje numatytų 2009 metųkapitalo investicijų paskirstyme pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijųprojektų įgyvendinimo programas), palyginti su Seimo patvirtinta Valstyb÷s investicijų 2009–2011metų programa (pagal investavimo sritis), 2009 metams investicijoms iš valstyb÷s biudžetonumatytos skirti l÷šos iš viso sumažintos 388,5 mln. litų (iš jų: 27,5 mln. Lt sumažintos l÷šosšvietimo, 60,1 mln. Lt – sveikatos apsaugos, 3,2 mln. Lt – socialin÷s apsaugos, 74 mln. Lt –aplinkos apsaugos, 49 mln. Lt – žem÷s ūkio, 8,6 mln. Lt – visuomen÷s apsaugos, 144,5 mln. Lt –transporto ir ryšių, 21,6 mln. Lt – kitos veiklos sričių investicijoms). Min÷tos sumažintos l÷šosskirtos kitoms Europos Sąjungos paramos programų priemon÷ms finansuoti.Taip pat asignavimų valdytojai, naudodamiesi Biudžeto sandaros įstatymu suteiktomisteis÷mis, 2009 metais dalį sutaupytų valstyb÷s biudžeto asignavimų išlaidoms, viršplaninių irankstesniais biudžetiniais metais specialiosioms programoms finansuoti nepanaudotų įmokų, taippat nustatyta tvarka perkeltą Europos Sąjungos paramos ir susijusių bendrojo finansavimo l÷šųnepanaudotą programų asignavimų dalį skyr÷ kapitalo investicijoms. Be to, kapitalo investicijomsbuvo skirta l÷šų iš Vyriausyb÷s rezervo. Iš viso 2009 metais valstyb÷s kapitalo investicijoms buvonumatyta skirti, įskaitant pirmiau nurodytas l÷šas, 5373,9 mln. litų, arba 1462,8 mln. litų daugiau,palyginti su Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintu planu.Asignavimų valdytojams 2009 metais sumok÷ti už suteiktas paslaugas, atliktus darbus irįsigytą ilgalaikį turtą buvo pervesta 3218,9 mln. litų valstyb÷s biudžeto l÷šų, arba 692,2 mln. litų(17,7 proc.) mažiau, palyginti su Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintu planu.Investicijų projektams įgyvendinti 2009 metais buvo išmok÷ta 1684,6 mln. litų EuroposSąjungos finansin÷s paramos.Pagal Investicijų įstatymą Valstyb÷s investicijų programoje turi būti numatomos valstyb÷sl÷šos, kurios skiriamos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jovertei padidinti. Pagal ekonominę biudžeto klasifikaciją šios l÷šos skirstomos į dvi dalis:asignavimus materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti (toliau – turtui įsigyti) ir asignavimusišlaidoms. Asignavimų valdytojams investicijų projektams finansuoti numatytos valstyb÷s biudžetoišlaidos, kai jie patys įgyvendina jiems skirtomis valstyb÷s biudžeto l÷šomis finansuojamusinvesticijų projektus, finansuojamos iš asignavimų valdytojams numatytų asignavimų turtui įsigyti.Tokių asignavimų 2009 m. pervesta 1018,2 mln. litų. Asignavimų valdytojams investicijųprojektams finansuoti numatytos valstyb÷s biudžeto išlaidos, kai jie patys neįgyvendina jiemsskirtomis valstyb÷s biudžeto l÷šomis finansuojamų investicijų projektų, o perveda l÷šas kitiemssubjektams (kitoms valstyb÷s institucijoms, įstaigoms ir įmon÷ms, savivaldyb÷ms, savivaldybiųįstaigoms ir įmon÷ms), finansuojamos iš asignavimų valdytojams numatytų asignavimų išlaidoms –kitiems ūkio subjektams kapitalui formuoti. Tokių asignavimų 2009 m. pervesta 2200,7 mln. litų, išjų 2031,9 mln. litų – bendrai su Europos Sąjungos finansine parama įgyvendinamiems investicijųprojektams finansuoti.

37Be to, paaiškiname, kad likusi asignavimų valdytojams turtui įsigyti 2009 m. numatytųvalstyb÷s biudžeto l÷šų dalis pervesta atsargų kūrimo ir įsigijimo, finansinio turto įsigijimo ir kitonematerialiojo ilgalaikio turto kūrimo ir įsigijimo išlaidoms, kurios nenumatytos Valstyb÷sinvesticijų programoje, apmok÷ti.Kartu informuojame, kad 2009 metais apmok÷tos visos nustatyta tvarka pateiktos mok÷jimoparaiškos skirti l÷šų iš valstyb÷s biudžeto už 2009 metais atliktus darbus ir įsigytą ilgalaikį turtą.Valstyb÷s kapitalo investicijoms 2009 metais skirtų ir panaudotų l÷šų paskirstymas pagalinvestavimo sritis nurodytas Valstyb÷s investicijų 2009 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje (pagalinvestavimo sritis). Pažymime, kad 3 stulpelyje ,,Valstyb÷s biudžetas, iš viso – planas“ pateikiamiLietuvos Respublikos 2009 metų valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodikliųpatvirtinimo įstatymo 9 pried÷lio duomenys, o 4 stulpelyje ,,Valstyb÷s biudžetas, iš viso –įvykdymas“ nurodytos asignavimų valdytojų padarytos kasin÷s išlaidos (įskaitant Vyriausyb÷srezervo l÷šas, sutaupytus asignavimus išlaidoms, panaudotus turtui įsigyti, viršplanines irankstesniais biudžetiniais metais specialiosioms programoms finansuoti nepanaudotas įmokas irnustatyta tvarka perkeltą ir perskirstytą Europos Sąjungos paramos ir susijusių bendrojofinansavimo l÷šų nepanaudotą programų asignavimų dalį).Valstyb÷s įsipareigojimai, neįtraukti į valstyb÷s skolą2009 metų valstyb÷s biudžeto asignavimų ir kitų valstyb÷s l÷šų panaudojimo rezultatus rododuomenys apie valstyb÷s įsipareigojimų vykdymą. Valstyb÷s įsipareigojimų bendra koreguota suma– 6403,8 mln. litų, iki 2009 m. gruodžio 31 d. valstyb÷s įsipareigojimams padengti iš visų l÷šųšaltinių panaudota 5951,9 mln. litų. Pagal 2010 m. sausio 1 d. būklę valstyb÷s įsipareigojimų, kurieneįtraukti į valstyb÷s skolos ataskaitą, bendra suma sudaro 451,9 mln. litų, iš kurių pagrindin÷ dalis(357,7 mln. litų) tenka kompensacijoms už valstyb÷s išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius irnekilnojamąjį turtą. Šie įsipareigojimai dengiami naudojant valstyb÷s piniginius išteklius.Tenka pažym÷ti, kad pagal Lietuvos Respublikos teis÷jams nesumok÷tos darbo užmokesčiodalies grąžinimo įstatymą 21 valstyb÷s įsipareigojimas grąžinti nesumok÷tą teis÷jų darbo užmokestįpadidino įsipareigojimus 57,4 mln. litų.Per 2009 m. įsipareigojimams padengti panaudota 58,9 mln. litų valstyb÷s piniginių išteklių.Įgyvendinant Kompensacijų už valstyb÷s išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių,mok÷jimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavyb÷s teisių įišlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir religinių bendrijų teis÷s į išlikusį nekilnojamąjįturtą atkūrimo įstatymo nuostatas, 2009 m. iš valstyb÷s biudžeto išmok÷ta 18,8 mln. litų ir 18,3 mln.litų atlyginta vertybiniais popieriais.Teis÷jams išmok÷ta 10 mln. litų nesumok÷to darbo užmokesčio, lengvatinių paskolųgyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams,turintiems teisę į valstyb÷s paramą, rinkos palūkanų daliai padengti išleista 9,8 mln. litų, osantaupoms atkurti panaudota 2 mln. litų Privatizavimo fondo l÷šų.Likusi valstyb÷s įsipareigojimų suma bus padengta ateityje pagal patvirtintus padengimoterminus. Informacija apie valstyb÷s įsipareigojimus, kurie neįtraukti į valstyb÷s skolos ataskaitą,pateikta 20 priede.Asignavimų valdytojų vertinimo kriterijų įvykdymasLietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 31 d. protokoliniu nutarimu Nr. 28 (304)paved÷ Vyriausybei rengiant ir teikiant Seimui tvirtinti atitinkamų metų valstyb÷s biudžetoįvykdymo apyskaitą kartu pateikti informaciją apie asignavimų valdytojų programų vykdymą,programų vykdymo vertinimo rezultatus.21 Lietuvos Respublikos teis÷jams nesumok÷tos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas, 2008 m. spalio 28d. Nr.X-1761

38Finansų ministras 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-496 patvirtino vertinimo kriterijųsuvestinę įvykdymo ataskaitos formą. Pagal ją Finansų ministerija sudar÷ ataskaitų knygą, kuriojematyti, kaip kiekvienas asignavimų valdytojas įvykd÷ tai, ką buvo numatęs tvirtinant valstyb÷sbiudžetą.Institucijos, vadovaudamosi Vyriausyb÷s 2007 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 194 „D÷lLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „D÷l strateginioplanavimo metodikos patvirtinimo pakeitimo“ nuostatomis ir planuodamos 2008 metų veiklą,sukūr÷ trijų lygių vertinimo kriterijų sistemą, kuri atspindi ir strateginių tikslų bei programų tikslųįgyvendinimą. Pagal metodiką programose numatytų uždavinių įgyvendinimui įvertinti naudojamiprodukto kriterijai, programų tikslų įgyvendinimas matuojamas rezultato kriterijumi, o institucijosstrateginio tikslo įgyvendinimas – efekto kriterijumi.Derinant strateginį planavimą ir programų rengimą, yra siekiama formuoti sistemą, kurileistų šių procesų dalyviams sieti visuomen÷s vertinimus d÷l visuomeninių paslaugų ar institucijosveiklos tikslingumo ir reikalingumo, politinių sprendimų ir pasirinktų prioritetų suderinimą suinstitucine valstyb÷s struktūra ir turimais ištekliais.Biudžetinių institucijų programų ir jų vertinimo kriterijų formavimas sudaro prielaidaspereiti prie kokybiškai naujų galimybių vertinti numatomus pasiekti institucijos strateginius tikslus,programų tikslus, programų uždavinius ir realiai gaunamus rezultatus.Biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektųprogramų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos, vadovaudamosi Vidaus kontrol÷s ir vidausaudito įstatymu 22 ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teis÷s aktais. Vidaus audito tarnybosturi galimybes analizuoti pad÷tį, vertinti riziką, numatyti problemas, pateikti išvadas apie finansinęir vadybinę atitinkamos institucijos veiklą. Informacija apie vertinimo kriterijus yra pagrindaspriimant sprendimus d÷l programų efektyvumo, jų tęstinumo poreikio bei vertinant skiriamųbiudžeto l÷šų panaudojimo tikslingumą visuomen÷s poreikiams tenkinti.Asignavimų valdytojų vertinimo kriterijų įvykdymo ataskaita sudaryta vadovaujantiskriterijais, pateiktais tvirtinant 2009 metų valstyb÷s biudžetą, tod÷l ši ataskaita detaliau rodo 2009metų valstyb÷s biudžeto asignavimų panaudojimo rezultatus.Taip pat Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. spalio28 d. nutarimo Nr. X-1764 „D÷l Lietuvos Respublikos 2007 m. valstyb÷s biudžeto įvykdymoapyskaitos“ 2 straipsnyje išd÷stytą pasiūlymą – „Gerinti asignavimų valdytojų strateginioplanavimo geb÷jimus, kiekvienais metais teikti Seimui apibendrintą informaciją apie asignavimųvaldytojų strateginių tikslų ir programų pasiekimą (apibendrintą vertinimo kriterijų įvykdymą pagalasignavimų valdytojus)“, nurod÷ 2010 m. sausio 7 d. rašte Nr. (2.33-01)-6K-1000111 asignavimųvaldytojams kartu su apibendrinta informacija apie 2009 metais vykdytų programų rezultatus irvertinimo kriterijų įgyvendinimą pateikti ir aiškinamuosius raštus, kuriuose būtų išd÷stytainformacija apie institucijos strateginių tikslų ir programose nustatytų tikslų pasiekimą, nurodant:– efekto ir rezultato kriterijus, kurių reikšm÷s rodytų pokyčių kryptis, palyginti su metiniuplanu ir su pra÷jusiais biudžetiniais metais;– priežastis, d÷l kurių nebuvo pasiekti planuoti rezultatai.22 Lietuvos Respublikos vidaus kontrol÷s ir audito įstatymas, 2002 m. gruodžio 10d. Nr. IX-1253 su pakeitimais irpapildymais

39II.SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ VYKDYMASSavivaldybių biudžetų pajamosNustatant savivaldybių biudžetų pagrindinius finansinius rodiklius 2009 metams (LietuvosRespublikos 2008 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-96, įskaitant patikslinimus), prognozuota, kadprie savivaldybių biudžetų priskirtos pajamos iš mokesčių, įplaukų ir kitų pajamų sudarys 3638,5mln. litų.Faktiškai į savivaldybių biudžetus įplauk÷ 3226,1 mln. litų. Savivaldybių biudžetai taip patgavo 306,2 mln. litų pajamų už prekes ir paslaugas, už aplinkos teršimą, už valstybinius gamtosišteklius, iš rinkliavų.Savivaldyb÷s pateik÷ informaciją (suderintą su apskrities valstybine mokesčių inspekcija)apie 2009 metais negautas pajamas d÷l savivaldyb÷s tarybos sprendimais suteiktų mokesčių irrinkliavų lengvatų savivaldyb÷s biudžeto sąskaita. Tokių lengvatų savivaldyb÷s suteik÷ už 18,4 mln.litų.Įvertinus 2009 metų savivaldybių biudžetų gautas pajamas pagal savivaldybių metin÷sapyskaitos duomenis ir atsižvelgus į min÷tas skaičiuotinas įmokas d÷l suteiktų lengvatų, metinispajamų planas, priimtas nustatant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius 2009 metams,įvykdytas 89,2 proc. (be pajamų iš rinkliavų, be pajamų už prekes ir paslaugas, be mokesčių užmedžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, be mokesčio už aplinkos teršimą ir be mokesčio užvalstybinius gamtos išteklius): 3 savivaldyb÷s gavo 2 mln. litų viršplaninių pajamų, o 57savivaldybių biudžetai 2009 metais gavo 396 mln. litų pajamų mažiau, negu buvo prognozuotagauti skaičiuojant 2009 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.Informacija apie visų savivaldybių biudžetų pajamų, priimtų Lietuvos Respublikos Seimuitvirtinant savivaldybių biudžetų pagrindinius finansinius rodiklius 2009 metams, įvykdymąpateikiama 14 priede.Pagal 2009 metų valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodikliųpatvirtinimo įstatymą 2009 metams savivaldybių biudžetams patvirtintos valstyb÷s biudžetospecialios tikslin÷s dotacijos buvo 2954,6 mln. litų, o įskaitant patikslintą planą – 2954,1 mln. litų ir45,8 mln. litų - bendrosios dotacijos kompensacija (žr. formą Nr. 6 „Lietuvos Respublikos valstyb÷sbiudžeto specialios tikslin÷s dotacijos ir bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybiųbiudžetams 2009 m. ataskaita“).Iš patvirtintų specialių tikslinių dotacijų pervesta:1. valstybin÷ms (valstyb÷s perduotoms savivaldyb÷ms) funkcijoms atlikti – iš viso 566,2mln. litų, iš jų:1.1. valstyb÷s garantijų nuomininkams vykdyti – 0,9 mln. litų;1.2. vaikų ir jaunimo teisių apsaugai – 16,8 mln. litų;1.3. socialin÷ms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mok÷ti – 254,8 mln. litų;1.4. socialinei paramai mokiniams – 113,2 mln. litų;1.5. socialin÷ms paslaugoms – 41,1 mln. litų;1.6. melioracijai – 11,6 mln. litų.2. mokinio krepšeliui finansuoti – iš viso 2212,1 mln. litų;3. specialiųjų poreikių moksleiviams išlaikyti – 2,3 mln. litų;4. aglomeracijų strateginiams triukšmo žem÷lapiams parengti – 0,7 mln. litų;5. investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti – iš viso 165,4 mln. litų, išjų: melioracijai – iš viso 25,5 mln. litų (investicijų programoje numatytiems projektams finansuotidotacijos buvo pervedamos atsižvelgiant į faktiškai atliktus darbus, nurodytus Finansų ministerijaisavivaldybių teikiamose paraiškose (metinis planas buvo 166,5 mln. litų);6. kitoms reikm÷ms (patvirtinimo įstatymo 5 pried÷lis) – 6,5 mln. litų.Savivaldyb÷s nepanaudojo pagal tikslinę paskirtį ir grąžino į valstyb÷s biudžetą šiasspecialias tikslines dotacijas:Savivaldyb÷s nepanaudojo pagal tikslinę paskirtį ir grąžino į valstyb÷s biudžetą šiasspecialias tikslines dotacijas:

401. valstybin÷ms (valstyb÷s perduotoms savivaldyb÷ms) funkcijoms atlikti – iš viso 5,6mln. litų, iš jų:1.1. valstyb÷s garantijų nuomininkams vykdyti – 0,05 mln. litų;1.2. vaikų ir jaunimo teisių apsaugai – 0,2 mln. litų;1.3. socialin÷ms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mok÷ti – 2,8 mln. litų;1.4. socialinei paramai mokiniams – 1,2 mln. litų;1.5. socialin÷ms paslaugoms – 0,7 mln. litų;2. investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti – 1,1 mln. litų;3. mokinio krepšeliui finansuoti – iš viso 0,9 mln. litų;4. aglomeracijų strateginiams triukšmo žem÷lapiams parengti – 0,2 mln. litų;5. kitoms reikm÷ms (patvirtinimo įstatymo 5 pried÷lis) – 0,2 mln. litų.Savivaldyb÷s nepanaudojo pagal tikslinę paskirtį ir grąžino į valstyb÷s biudžetą 0,4 mln. litųbendrosios dotacijos kompensacijos.Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s priimtus sprendimus savivaldybių biudžetamstarpusavio atsiskaitymų tvarka iš valstyb÷s biudžeto buvo skirta 126 mln. litų, pervesta 125,6 mln.litų:- vienkartin÷ms kompensacijoms asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylioatomin÷s elektrin÷s padarinius, mok÷ti – 0,4 mln. litų;- valstyb÷s finansin÷s paramos parvežant į Lietuvą užsienyje mirusių (žuvusių) LietuvosRespublikos piliečių palaikus, t. y. išmok÷tų sumų kompensavimas savivaldyb÷ms – 0,6 mln. litų;- l÷šų, numatytų 2009 metams piliečių nuosavyb÷s teis÷ms į išlikusius gyvenamuosiusnamus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religin÷msbendrijoms išmok÷ti – 19,6 mln. litų;- valstyb÷s biudžeto asignavimų socialinei paramai savivaldyb÷ms – 104 mln. litų;- kitoms papildomoms išlaidoms pagal Vyriausyb÷s nutarimus iš Vyriausyb÷s rezervo – 0,9mln. litų.Iš šių l÷šų liko nepanaudota ir buvo grąžinta į valstyb÷s biudžetą 6,2 mln. litų.Priimtame 2009 metų valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodikliųpatvirtinimo įstatyme nustatyta, kad iš mokinio krepšeliui patvirtintų asignavimų tarpusavyjesuderintas sumas perveda atitinkamos savivaldyb÷s viena kitai – kai mokiniai migruoja tarpsavivaldybių finansuojamų mokyklų. Šios mokinio krepšelio l÷šos, gautos iš kitų savivaldybių,sudar÷ 1,5 mln. litų.Informacija apie visų savivaldybių biudžetų pajamų įvykdymą pagal savivaldybių tarybųpatikslintus planus pateikiama 17 priede.Savivaldyb÷s 2009 metais susidariusiam laikinam pajamų trūkumui padengti iš bankų irvalstyb÷s biudžeto buvo pa÷musios ir iki 2009 metų pabaigos negrąžinusios 100,2 mln. litųtrumpalaikių paskolų, tarp jų iš valstyb÷s biudžeto – 48,5 mln. litų.1 lentel÷. Savivaldyb÷s, kurios 2009 m. valstyb÷s biudžetui negrąžino trumpalaikiųpaskolų(tūkst. litų)Vilniaus miesto 17047 Mažeikių rajono 3720 Švenčionių raj 102Druskininkų miesto 524 Pakruojo rajono 62 Telšių raj 1391Kauno miesto 9090 Panev÷žio rajono 1270 Trakų raj 38Panev÷žio miesto 6910 Plung÷s rajono 358 Ukmerg÷s raj. 146Ignalinos rajono 399 Prienų rajono. 135 Utenos 281Jonavos rajono 503 Raseinių rajono 760 Var÷nos raj. 539Joniškio rajono 832 Rokiškio rajono – 210 Zarasų raj 1274Kelm÷s rajono 846 Šalčininkų rajon 809 Elektr÷nų 182Kretingos rajono 163 Šilut÷s rajono 97 Rietavo 54Kupiškio rajono 328 Širvintų rajono 381 Iš viso 48451Pagrindin÷ šių paskolų negrąžinimo priežastis – neįvykdytas pajamų planas (2009 metaissavivaldyb÷s gavo 395 mln. litų pajamų mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant 2009

41metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius). Šių paskolų valstyb÷s biudžetui grąžinimas bussprendžiamas 2010 biudžetiniais metais, kadangi savivaldyb÷ms numatoma iš dalies kompensuotijų 2009 metais negautas pajamas iš 2009 metais valstyb÷s biudžeto gautų viršplaninių pajamų.Iš viso 2009 metais savivaldybių biudžetų įplaukos su skolintomis l÷šomis sudar÷ 6915,7mln. litų.Savivaldybių biudžetų išlaidosIš savivaldybių biudžetų pagal savivaldybių tarybų patikslintus planus 2009 metais padaryta6842,6 mln. litų išmokų, arba įvykdyta 93,4 proc. patikslinto plano.Lietuvos Respublikos Seimo priimtame 2009 metų valstyb÷s biudžeto ir savivaldybiųbiudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo patvirtintos iš savivaldybių biudžetųvalstyb÷s biudžetui grąžinamos bendrosios dotacijos kompensacijos – 100,6 mln. litų, kuriassavivaldyb÷s tur÷jo pervesti į valstyb÷s biudžetą. Iš šių patvirtintų kompensacijų sumų iki 2009 m.gruodžio 31 d. negrąžinta 80,2 mln. litų. 2009 m. savivaldyb÷s į valstyb÷s biudžetą grąžino 67,6mln. litų, iš jų 47,2 mln. litų iki 2008 m. gruodžio 31 d. taip negrąžintą bendrosios dotacijoskompensaciją.Seimo priimtame 2009 metų valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodikliųpatvirtinimo įstatyme buvo patvirtintos specialios tikslin÷s dotacijos valstybin÷ms (valstyb÷sperduotoms savivaldyb÷ms) funkcijoms atlikti (566,2 mln. litų) ir specialios tikslin÷s dotacijosmokinio krepšeliui finansuoti (įvertinus perskirstytas l÷šas moksleivio krepšeliui finansuoti d÷lmokinių migravimo tarp iš savivaldybių biudžetų ir iš valstyb÷s biudžeto išlaikomų mokyklų(2212,1 mln. litų), kurios, kaip min÷ta anksčiau, visos buvo pervestos savivaldyb÷ms.Suvestin÷ informacija apie šių l÷šų panaudojimą pagal savivaldybes pateikta 15 ir 16prieduose.Informacija apie savivaldybių biudžetų vykdymo rezultatus (biudžeto deficitas ar biudžetoperteklius, biudžeto išlaidų plano įvykdymas pagal savivaldybių tarybų patikslintus planus)pateikiama 17 priede.Bendras savivaldybių kreditinis įsiskolinimas (analizuojamas biudžeto l÷šų perskaičiuotaslikutis, at÷mus įsiskolinimą, ne ilgesnį kaip 10 ir 45 dienų) 2010 m. sausio 1 d. sudar÷ 408,9 mln.litų. Palyginti su 2009 m. sausio 1 d., kreditinis įsiskolinimas padid÷jo 261,7 mln. litų (277,8 %).1 grafikas. Savivaldybių biudžetinių įstaigų kreditinio įsiskolinimo dinamikaKreditinio įsiskolinimo dinamika (tūkst. litų)450000400000350000300000250000200000150000100000500000408947,7140554,7147201,4120515,2 131546,12006-01-01 2007-01-01 2008-01-01 2009-01-01 2010-01-01

42Per metus buvo pastebimas laipsniškas savivaldybių kreditinio įsiskolinimo padid÷jimas,bendras savivaldybių biudžeto l÷šų kreditinis įsiskolinimas, kaip matyti grafike, palyginti suankstesniais metais, gerokai padid÷jo.2 grafikas. Savivaldybių biudžetinių įstaigų kreditinio įsiskolinimo struktūra pagal išlaidųekonominę klasifikacijąKreditinio įsiskolinimo sud÷tis 2009 gruodžio 31 d.Materialiojo ir nematerialiojoturto įsigijimo išlaidos4,5%Kita18,9%Išlaidos d÷lfinansinių.įsipareigojimų vykdymo(paskolų grąžinimas)2,4%Darbo užmokestis0,0%Gyventojų pajamų mokestis5,9%Įnašai socialiniam draudimui0,1%Šildymas16,0%Elektros energija0,4%Socialin÷s išmokos(pašalpos)18,6%Kitų prekių ir paslaugųnaudojimas9,6%Miestų ir gyvenviečiųviešasis ūkis23,6%Savivaldybių kreditinį įsiskolinimą 2009 m. gruodžio 31 d. sudar÷:– miestų ir gyvenviečių viešasis ūkis – 96,5 mln. litų ( 23,6 %),– socialin÷s išmokos (pašalpos) – 76,1 mln. litų (18,6 %).– šildymas – 65,5 mln. litų (16,0 %),– kitų prekių ir paslaugų naudojimo išlaidos (mityba, medikamentai, ryšių paslaugos,transporto išlaikymas ir t. t.) – 39,1 mln. litų (9,6 %),– gyventojų pajamų mokestis – 24,3 mln. litų (5,9 %), iš jų 24,2 mln. litų Vilniaus m.savivaldyb÷s skolos likutis pagal pasirašytą su Vilniaus AVMI mokestin÷s paskolos sutartį d÷lskolos, kuri susidar÷ per 1997-2000 metus, grąžinimo,– materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos – 184 mln. litų (4,5 %),– išlaidos d÷l finansinių įsipareigojimų vykdymo (paskolų grąžinimas) – 9,8 mln. litų(2,4%),– elektros energija – 1,7 mln. litų (0,4 %);– socialinio draudimo mokos – 0,3 mln. litų (0,1 %);– kita – 77,2 mln. litų (18,9%).Lyginant kreditinio įsiskolinimo pokytį per metus pagal atskirus straipsnius sumine išraiška,įsiskolinimas gyventojų pajamų mokesčiui sumaž÷jo 11,9 mln. litų. Daugiausia sumine išraiškapadid÷jo įsiskolinimas socialin÷ms išmokoms (pašalpoms) (padid÷jo 70,6 mln. litų), kitomsišlaidoms (padid÷jo 65,9 mln. litų), miestų ir gyvenviečių viešajam ūkiui (padid÷jo 49,2 mln. litų),šildymui (padid÷jo 46,8 mln. litų), prekių ir paslaugų naudojimo išlaidoms (padid÷jo 24,1 mln. litų).Kreditinio įsiskolinimo 2009 m. gruodžio 31 d. netur÷jo 12 savivaldybių: Birštono,Palangos m., Visagino, Alytaus r., Ignalinos r. Jonavos r., Klaip÷dos r., Šakių r., Taurag÷s r.,Vilniaus r., Elektr÷nų, Kazlų Rūdos savivaldyb÷s.Kreditinis įsiskolinimas per 2009 metus sumaž÷jo 18 savivaldybių: Marijampol÷s, Alytausr., Ignalinos r., Klaip÷dos r., Kretingos r., Lazdijų r., Pasvalio r., Raseinių r., Skuodo r., Šakių r.,

43Šalčininkų r., Šilut÷s r., Švenčionių r., Trakų r., Var÷nos r., Vilkaviškio r., Elektr÷nų, Kazlų Rūdossavivaldyb÷se.3 savivaldyb÷se (Kalvarijos, Skuodo r., Pasvalio r.,) kreditinis įsiskolinimas sumine išraiškabuvo iki 100 tūkst. litų.10 savivaldybių (Jurbarko r., Rietavo, Zarasų r., Akmen÷s r., Kupiškio r., Panev÷žio r.,Trakų r., Lazdijų r., Šiaulių r., K÷dainių r.) kreditinis įsiskolinimas sumine išraiška buvo nuo 0,1mln., litų iki 0,5 mln. litų.10 savivaldybių (Mol÷tų r., Anykščių r., Šilal÷s r., Vilkaviškio r., Kretingos r.,Marijampol÷s, Pag÷gių, Širvintų r., Kelm÷s r., Kaišiadorių r.) kreditinis įsiskolinimas sumineišraiška buvo nuo 0,5 mln. litų iki 1 mln. litų.10 savivaldybių (Radviliškio r., Druskininkų, Raseinių r., Šalčininkų r., Prienų r., Neringos,Klaip÷dos m., Joniškio r., Utenos r., Pakruojo r.) kreditinis įsiskolinimas sumine išraiška buvo nuo1 mln. litų iki 1,9 mln. litų.2 lentel÷. Savivaldyb÷s, turinčios didžiausią kreditinį įsiskolinimą 2009 m. gruodžio 31 d.(mln. litų)Vilniaus miesto 245,66 Kauno rajono 7,2 Šilut÷s rajono 2,2Kauno miesto 53,9 Ukmerg÷s rajono 4,9 Alytaus miesto 2,1Šiaulių miesto 27,4 Biržų rajono 3,7 Telšių rajono 2Panev÷žio miesto 19 Plung÷s rajono 2,3 Švenčionių rajono 2Mažeikių rajono 7,4 Var÷nos rajono 2,3 Rokiškio rajono 1,9Informacija apie visų savivaldybių iš savivaldyb÷s biudžeto l÷šų išlaikomų įstaigųkreditinius įsiskolinimus 2009 m. sausio 1 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. pateikiama 18 priede.Išanalizavus savivaldybių kreditinio įsiskolinimo dinamiką, negalima teigiamai vertinti 2009metų rezultatų, kadangi per metus bendra kreditin÷ skola padid÷jo 277,8 %. Kreditinio įsiskolinimodid÷jimo pagrindin÷ priežastis - d÷l ekonomin÷s kriz÷s neįvykdytas biudžeto pajamų planas (2009metais savivaldyb÷s gavo 396 mln. litų pajamų mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant2009 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius).2010 metų valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimoįstatyme yra pavesta savivaldyb÷ms išanalizuoti įsiskolinimo priežastis, imtis priemoniųįsiskolinimui sumažinti ir sudarant bei tvirtinant 2010 metų išlaidų sąmatas numatyti reikiamųasignavimų dalį 2010 m. sausio 1 d. esančiam įsiskolinimui už suteiktas paslaugas, atliktus darbus irįsigytas prekes padengti. Taip pat numatyta, kad iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia turibūti dengiamas įsiskolinimas. Tai pat pasiūlyta savivaldybių taryboms, kad savivaldybių biudžetųgautos viršplanin÷s pajamos, palyginti su prognozuojamomis pajamomis, pirmiausia būtųnaudojamos įsiskolinimui už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus padengti.Savivaldybių skolinimosi limitų vykdymasLietuvos Respublikos Seimo priimtame 2009 metų valstyb÷s biudžeto ir savivaldybiųbiudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti savivaldyb÷sskolinimosi limitai.Informacija, kaip savivaldyb÷s laik÷si 2009 metų valstyb÷s biudžeto ir savivaldybiųbiudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų savivaldybių skolinimosi limitų,pateikiama 19 priede.

44III.VALSTYBöS SKOLA, SUTEIKTOS PASKOLOS IŠ VALSTYBöS VARDUPASISKOLINTŲ LöŠŲ IR SUTEIKTOS VALSTYBöS GARANTIJOSValstyb÷s skolaSituacija finansų rinkose 2009 metais2008 m. prasid÷ję neramumai finansų rinkose tęs÷si ir 2009 metais. 2009 m. pradžioje,nepaisant vyriausybių paskelbtų finansų įstaigų gelb÷jimo paketų, pinigų ir kapitalo rinkose buvostebimas didelis kintamumas. Investuotojai steng÷si sumažinti savo valdomų portfelių riziką, tod÷ldidesn÷ buvo trumpalaikių ir mažesn÷s rizikos (tvaresn÷s ekonomikos emitentų, pvz., Vokietijos,Prancūzijos) vyriausybių vertybinių popierių paklausa.Dideli vyriausybių skolinimosi poreikiai k÷l÷ abejones, ar vyriausyb÷s sugeb÷s užsitikrintifinansavimą nesukeldamos pelningumo, tod÷l buvo peržiūrimas vertybinių popierių platinimostrategijos lankstumas, t. y. buvo naudojami įvairūs, ne visada standartiniai platinimo būdai,organizuojami dažni ir investuotojų poreikiams pritaikyti vertybinių popierių aukcionai. D÷lnestabilios situacijos kapitalo rinkose bei d÷l investuotojų išrankumo investicijoms, padid÷jovyriausybių vertybinių popierių pelningumo rizikos priedai.2009 metų antrą ketvirtį situacija rinkose pager÷jo – buvo mažesnis rinkų kintamumas,investuotojai sutiko prisiimti didesnę riziką, tod÷l sumaž÷jo Vokietijos ir kitų vyriausybiųvertybinių popierių pelningumo rizikos priedai, o pager÷jus situacijai vyriausyb÷s vertybiniųpopierių rinkoje sumaž÷jo ir vyriausybių ir įmonių vertybinių popierių rizikos priedai.1 diagrama. Lietuvos euroobligacijų emisijų, išperkamų 2012 ir 2016 m., rizikos priedai,palyginti su atitinkamos trukm÷s Vokietijos vertybiniais popieriais, baziniai punktai10009008007006005004003002002009-01-012009-02-012009-03-012009-04-012009-05-012009-06-012009-07-012009-08-012009-09-012009-10-012009-11-012009-12-012016 m. 2012 m.Didesnis nei tik÷tasi pasaulin÷s ekonomikos sul÷t÷jimas paskatino vyriausybes pristatytiekonomikos skatinimo planus 2009 m. pirmoje pus÷je ir atitinkamai padidinti vyriausybiųskolinimosi poreikį. Susidariusi sud÷tinga situacija kapitalo rinkose bei tai, kad tarptautin÷s reitingųagentūros mažino Lietuvos kreditingumo reitingus įtakojo, Lietuvos galimybes skolintis pasirenkantskolinimosi priemones bei kainą.Antroje metų pus÷je esant mažesniam rinkos kintamumui vertybinių popierių paklausatolygiau pasiskirst÷ pagal skirtingas trukmes, tod÷l vyriausyb÷s grįžo prie tradiciškesnių skolinimosibūdų ir etaloninių vertybinių popierių trukmių. Tačiau pager÷jusi situacija pirmin÷je rinkoje

45neatspind÷jo antrin÷je rinkoje tokiu pačiu mastu. Antrin÷s rinkos likvidumas visus metus išlikomažesnis, negu prieš prasidedant neramumams finansų rinkose.2 diagrama. Lietuvos, Latvijos ir Estijos CDS reikšm÷s 2009 m., baziniai punktai1200100080060040020002009-01-012009-02-012009-03-012009-04-012009-05-012009-06-012009-07-012009-08-012009-09-012009-10-012009-11-012009-12-01Lietuva Latvija EstijaValstyb÷s skolaValstyb÷s skola 2009 metų pabaigoje buvo lygi 27104,9 mln. litų, tai sudar÷ 29,3 procentobendrojo vidaus produkto (BVP). Valstyb÷s skolos santykis su BVP per 2009 metus padid÷jo 13,7procentinio punkto (2008 m. buvo 15,6 proc. BVP), tačiau vis dar išliko gerokai mažesnis neiMastrichto sutartyje nustatyta riba (60 proc. BVP).2009 metais valstyb÷s skola nominaliąja išraiška padid÷jo 9730,1 mln. litų, arba 56 proc.(metų pradžioje prognozuotas apie 2 mlrd. litų padid÷jimas). Skolą labiausiai didino d÷l smarkausekonomikos nuosmukio išaugęs valdžios sektoriaus deficitas sumaž÷jus biudžeto pajamoms (tametarpe valstyb÷s biudžeto deficitas (su ES finansine parama) sudar÷ 3884 mln. litų, nors 2008 metųgruodį buvo planuotas 1493 mln. litų biudžeto deficitas). Be to, maž÷jant atlyginimams ir išaugusbedarbystei, pablog÷jo Valstybinio socialinio draudimo fondo situacija – Lietuvos RespublikosVyriausyb÷ 2009 metais vien ,,Sodros“ pinigų srautams subalansuoti skolinosi 2,9 mlrd. litų. Taippat, siekiant sumažinti likvidumo riziką 2010 metų pradžioje, buvo skolinamasi su tikslu sukauptididesnį l÷šų likutį 2009 metų pabaigoje. Iš viso 2009 metais, nominalia išraiška, buvo pasiskolinta13,8 mlrd. litų.

3 diagrama. Valstyb÷s skolos santykio su BVP kitimas 2005–2009 m., proc.463530252015105029,318,418,016,915,620,611,112,311,49,87,3 5,7 5,55,88,72005 2006 2007 2008 2009valstyb÷s skola vidaus skola užsienio skola2009 metų pabaigoje valstyb÷s skolą sudar÷: centrin÷s valdžios skola – 25660,9 mln. litų,vietos valdžios skola – 1448,5 mln. litų (iš jų 46,0 mln. litų – valstyb÷s perskolintos paskolosvalstyb÷s vardu ir 48,4 mln. litų – trumpalaik÷s paskolos iš valstyb÷s biudžeto) ir socialin÷sapsaugos fondų skola – 3010,0 mln. litų, iš jų 2920,0 mln. litų perskolino Finansų ministerija.Konsoliduoti subsektorių įsipareigojimai buvo 3014,4 mln. litų.1 lentel÷. Valstyb÷s skola pagal subsektoriusRodiklis2008-12-31 2009-12-31 Pokytismln. Lt proc. mln. Lt proc. mln. Lt proc.punktaiValstyb÷s skola 17374,8 100 27104,9 100 9730,1 –Centrin÷s valdžiosskolaSocialin÷s apsaugosfondų skola*Vietos valdžiosskola*16052,4 92,4 25660,9 94,7 9608,5 2,385,9 0,5 90,0 0,3 4,1 -0,21236,5 7,1 1354,0 5,0 117,5 -2,1*socialin÷s apsaugos fondų ir vietos valdžios skolos duomenys pateikiami konsoliduoti, tai yra at÷mus valstyb÷ssuteiktas paskolasValstyb÷s vidaus skola 2009 metų pabaigoje buvo 8061,4 mln. litų (per metus padid÷jo1847,9 mln. litų), tai sudar÷ 29,7 proc. valstyb÷s skolos.Valstyb÷s užsienio skola metų pabaigoje buvo 19043,5 mln. litų (per metus padid÷jo 7882,2mln. litų), tai sudar÷ 70,3 proc. valstyb÷s skolos.Ilgalaikiai įsipareigojimai 2009 metais padid÷jo 9904,2 mln. litų ir sudar÷ 95,6 proc. visosvalstyb÷s skolos (25906,0 mln. litų), o trumpalaikiai – sumaž÷jo 174,0 mln. litų ir sudar÷ 4,4 proc.valstyb÷s skolos (1198,9 mln. litų).Negrąžintų paskolų suma išaugo 2111,7 mln. litų ir 2009 m. gruodžio 31 d. sudar÷ 4277,7mln. litų (15,8 proc. visos skolos), o išleistų vertybinių popierių nominalioji vert÷ per metuspadid÷jo 7612,0 mln. litų ir 2009 m. gruodžio 31 d. sudar÷ 22820,8 mln. litų (84,2 proc.), taupymolakštų išleista už 6,4 mln. litų.Limitai2009 metais buvo laikomasi visų Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s vidutin÷s trukm÷sskolinimosi ir skolos valdymo strategijoje ir Valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniųrodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų (2 lentel÷).

472 lentel÷. Vyriausyb÷s skolinimosi ir garantijų institucijų įsipareigojimų limitų vykdymasPavadinimas 2009 metai 2008 metaiLimitas FaktinisdydisLimitas FaktinisdydisVyriausyb÷s grynasis skolinimasis, mln. litų 9560,0 9530,0 1630,0 281,0Trumpalaikiai valstyb÷s vardu prisiimti 25,0 13,4 20,0 11,1skoliniai įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai,kurių likutin÷ trukm÷ nesiekia vienų metų, nuovisų skolinių įsipareigojimų valstyb÷s vardu,proc.Valstyb÷s vardu prisiimti skoliniai 15,0 4,3 10,0 3,6įsipareigojimai už kintamą palūkanų normąnuo visų valstyb÷s vardu prisiimtų skoliniųįsipareigojimų, proc.Išlaidos palūkanoms už valstyb÷s vardu - 6,8 10,0 4,0paimtas paskolas, išleistus Vyriausyb÷svertybinius popierius ir kitus valstyb÷s varduprisiimtus skolinius įsipareigojimus nuomokesčių, surinktų į Lietuvos Respublikosvalstyb÷s biudžetą, metin÷s sumos, proc.Vidutin÷ svertin÷ likutin÷ skolos valstyb÷s >4 5,1 >4 5,2vardu trukm÷, metaisFinansin÷ Macaulay trukm÷, metais* 2,5-5 3,4 3-5,5 4,3Garantijų institucijų prisiimti įsipareigojimai, 1138,0 701,2 718,0 581,6kuriems suteikta valstyb÷s garantija (įvertinusEIF 23 pergarantuotą sumą), mln. litųŽem÷s ūkio paskolų garantijų fondo prisiimti 488,0 428,9 408,0 349,7įsipareigojimai, mln. litųINVEGA 24 prisiimti įsipareigojimai (įvertinus 650,0 272,3 310,0 231,9EIF pergarantuotą sumą), mln. litųINVEGA prisiimti įsipareigojimai, iš viso,mln. litų- 331,0 - 308,5*Finansin÷ Macaulay trukm÷ – visų valstyb÷s vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų, išleidus Vyriausyb÷s vertybiniuspopierius, piniginių srautų trukmių svertinis vidurkis, kuris rodo vidutinį laikotarpį, kuriuo mok÷jimai už skolos portfelįnepriklauso nuo palūkanų normų lygio pasikeitimų.2009 m. rugs÷jo 3 d. buvo atnaujinta Vyriausyb÷s skolinimosi ir skolos valdymo strategija.Buvo nustatytas naujas valstyb÷s garantuotos skolos limitas – iki 7 proc. BVP. Iki tol buvonuostata, kad garantuota skola nedid÷ja greičiau nei BVP. Nauja rodiklio reikšm÷ buvo nustatytaatsižvelgiant į galimą maksimalų garantijų suteikimo poreikį 2009 ir v÷lesniais metais, tarp jųįgyvendinant ekonomikos skatinimo planą ir finansinio stabilumo priemones. Taip pat atnaujintojestrategijoje numatyti konkretūs veiksmai ir terminai, susiję su teisin÷s aplinkos l÷šoms kauptiparengimu, siekiant sumažinti riziką d÷l didel÷s apimties ateities skolų grąžinimo (euroobligacijųišpirkimo). Įgyvendinus numatytus teis÷s aktų pakeitimus, būtų pasirengta l÷šų kaupimuiRezerviniame (stabilizavimo) fonde ir būtų pašalinta rizika išleisti sukauptas l÷šas kitiems tikslams,išskyrus skolų grąžinimą ir išlaidas ekstremaliomis situacijomis. Taip pat buvo patikslinti kai kurieskolos limitai ir nebenumatomas limitas, apskaičiuojamas kaip sumok÷tų palūkanų ir surenkamų į23 Europos investicijų fondas.24 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

48biudžetą mokestinių pajamų santykis procentais, nes Vyriausyb÷ praktiškai negali daryti įtakosskolinimosi kainai. Pasirinktą skolinimosi strategiją kainos atžvilgiu iš dalies lemia nustatomiskolos struktūros limitai – trumpalaik÷s skolos santykis su visa skola ir skolos už kintamą palūkanųnormą santykis su visa skola. Be to, min÷to rodiklio pagrindas – biudžeto mokestin÷s pajamos,kurioms įtakos daryti skolos valdytojas negali, taigi praktiškai negali daryti įtakos visam šiamrodikliui.2009 metais išlaidos palūkanoms už valstyb÷s vardu prisiimtus skolinius įsipareigojimusnuo mokesčių, surinktų į valstyb÷s biudžetą, metin÷s sumos, padid÷jo nuo 4 proc. 2008 metais iki6,8 proc. Tai l÷m÷ Lietuvos ekonomikos nuosmukio metu sumaž÷jusios valstyb÷s biudžetopajamos. 2009 metais skolos valdymo išlaidos vertine išraiška sudar÷ 960,8 mln. litų, palyginimui2008 metais šios išlaidos sudar÷ 781,3 mln. litų. Skolos valdymo išlaidų padid÷jimui taip pat įtakostur÷jo d÷l ekonomikos nuosmukio išaugęs Vyriausyb÷s skolinimosi poreikis ir padid÷jęs rizikospriedas, kurio investuotojai prašo įsigydami Vyriausyb÷s išleidžiamus vertybinius popierius.2009 metais, įgyvendinant Vyriausyb÷s vidutin÷s trukm÷s skolinimosi ir skolos valdymostrategijos nuostatas, trumpalaikiai valstyb÷s vardu prisiimti skoliniai įsipareigojimai išaugo nuo11,1 proc. 2008 metais iki 13,4 proc. Strategijoje buvo numatyta, kad 2009 metais palankusantykinai nemažą skolinimosi poreikio dalį, laikantis nustatytų skolinimosi limitų, skolintis 1–1,5metų laikotarpiui racionaliai paskirstant perfinansavimo riziką, tikintis, kad Vyriausyb÷ ir toliaurodys tvirtą siekį laikytis griežtos fiskalin÷s politikos, Vyriausyb÷s ekonomikos skatinimo planasnulems mažesnį Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2009 ir 2010 metais bei paspartins ekonomikosatsigavimą 2011 metais, o tai sudarytų galimybę pasiskolinti ilgesniam laikotarpiui esantmažesn÷ms skolinimosi išlaidoms (t. y. esant mažesniam rizikos priedui). Taip pat tikslinga fiksuotipalūkanų normą ilgesniam laikotarpiui 2010–2011 metais tikintis, kad jau bus sumaž÷jęs Lietuvosrizikos priedas.Kredito reitingaiPer 2009 metus visos trys tarptautin÷s kredito reitingų agentūros sumažino Lietuvosilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingus. „Standard&Poor“s ir ,,Fitch Ratings“ sumažinoreitingus nuo „BBB+“ iki „BBB“, o „Moody‘s“ – nuo „A2“ iki „Baal“. Visos agentūros palikogalioti neigiamas reitingo perspektyvas. Pamin÷tinos svarbiausios reitingų agentūrų sprendimamsįtaką padariusios priežastys – blog÷jančios Lietuvos ekonomikos perspektyvos ir, atitinkamai,prast÷jantys šalies fiskaliniai rodikliai, taip pat finansavimo galimybių priklausomyb÷ nuo finansųrinkos. Kartu pasteb÷tina – nors reitingai ir sumažinti, Lietuva išsilaiko investicinio lygio šaliųgrup÷je.Centrin÷s valdžios skolaDidžiausią valstyb÷s skolos dalį (94,7 proc.) sudar÷ centrin÷s valdžios sektoriaus prisiimti,bet dar neįvykdyti įsipareigojimai vidaus bei užsienio kreditoriams. Per metus centrin÷s valdžiossektoriaus skola išaugo 9608,5 mln. litų, arba 59,9 proc., ir 2009 metų pabaigoje buvo 25660,9 mln.litų. Centrin÷s valdžios skolos santykis su BVP taip pat padid÷jo ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo27,8 proc. (2008 m. gruodžio 31 d. – 14,4 proc.).Centrin÷s valdžios vidaus skola metams baigiantis buvo 6716,9 mln. litų (per metuspadid÷jo 1790,4 mln. litų). Centrin÷s valdžios užsienio skola 2009 metais padid÷jo 7818,1 mln. litųir gruodžio 31 dieną buvo 18944 mln. litų.

4 diagrama. Centrin÷s valdžios vidaus ir užsienio skolos proporcijos, proc.498070605040302010062,969,373,871,670,937,128,429,130,726,22005 2006 2007 2008 2009vidaus skolaužsienio skola2009 metais centrin÷s valdžios ilgalaik÷ skola padid÷jo 9698,8 mln. litų ir metų pabaigojebuvo 24506,2 mln. litų, trumpalaik÷ skola sumaž÷jo 90,3 mln. litų ir gruodžio 31 d. buvo 1154,7mln. litų. Kaip matyti 5 diagramoje, ilgalaik÷s skolos dalis, palyginti su 2008 metais, padid÷jo nuo92,2 iki 95,5 proc., o trumpalaik÷s skolos dalis sumaž÷jo nuo 7,8 iki 4,5 proc.5 diagrama. Centrin÷s valdžios skola pagal trukmę, proc.200995,5 4,5200892,2 7,80% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%ilgalaik÷trumpalaik÷2009 metų pabaigoje valstyb÷s vardu prisiimti įsipareigojimai už fiksuotą palūkanų normąsudar÷ 95,7 proc.Centrin÷s valdžios skola eurais sudar÷ 78,3 proc. (2008 m. gruodžio 31 d. buvo 85,5 proc.),JAV doleriais apie 14,2 proc., litais 6,8 proc. (2008 m. gruodžio 31 d. buvo 14,5 proc.), kitomisvaliutomis – 0,7 proc. (6 diagrama). Tačiau, įvertinus išvestines finansines priemones, panaudotasapsidrausti nuo valiutų kursų kitimo rizikos, 2009 metų pabaigoje centrin÷s valdžios skoliniaiįsipareigojimai buvo 100 procentų denominuoti litais ir eurais.

506 diagrama. Centrin÷s valdžios skola pagal valiutas, proc.10080604020085,578,314,56,80 00,7 14,22008 2009EURLTLkitomis valiutomisJAV doleriaisCentrin÷s valdžios vidaus skolaCentrin÷s valdžios vidaus skola metams baigiantis buvo 6716,9 mln. litų (per metus padid÷jo1790,4 mln. litų), arba 26,2 proc. visos centrin÷s valdžios skolos. 2009 metų pabaigoje vidausskolos ilgalaikiai įsipareigojimai sudar÷ 5562,3 mln. litų, trumpalaikiai įsipareigojimai – 1154,7mln. litų.3 lentel÷. Centrin÷s valdžios vidaus skolos pokytisRodiklis2008-12-31 2009-12-31 Pokytismln. Lt proc. mln. Lt proc. mln. Lt proc. punktaiVidaus skola 4926,6 100 6716,9 100 1790,4 –Ilgalaik÷ 3681,6 74,7 5562,3 82,8 1880,7 8,1VVP 3677,6 74,6 5561,3 82,8 1883,7 8,2Paskolos 4,0 0,1 1,0 0,0 -3,1 -0,1Trumpalaik÷ 1245,0 25,3 1154,7 17,2 -90,3 -8,1VVP 1029,8 20,9 1141,7 17,0 111,9 -3,9Paskolos 215,2 4,4 6,5 0,1 -208,7 -4,3Ind÷liai (taupymolakštai)– – 6,4 0,1 6,4 0,12009 metais Vyriausyb÷ vidaus rinkoje skolinosi leisdama trumpalaikius ir ilgalaikius VVP.Per metus Vyriausyb÷ vidaus rinkoje pasiskolino išplatinusi 2195 mln. litų nominaliosios vert÷siždo vekselių, 25 mln. litų nominaliosios vert÷s obligacijų ir 6,4 mln. litų nominaliosios vert÷staupymo lakštų. Per tą patį laikotarpį buvo išpirkta 2699,4 mln. litų nominaliosios vert÷s iždovekselių, 260 mln. litų nominalios vert÷s obligacijų. Taip pat vidaus rinkoje pasiskolinta 138,1 mln.litų ir grąžinta 345,3 mln. litų trumpalaikių paskolų. Be to, neviešo platinimo būdu vidaus rinkojebuvo išplatinta 2786 mln. litų ir išpirkta 448,9 mln. litų nominaliosios vert÷s vertybinių popierių.

517 diagrama. Centrin÷s valdžios vidaus skolos struktūra pagal skolos priemones, proc.100806040200099,895,54,5 0,12008 20090,1ind÷liaivertybiniai popieriaipaskolos2009 m. gruodžio 31 d. vidaus rinkoje aukciono būdu išleidžiamų Vyriausyb÷s vertybiniųpopierių vidutin÷ svertin÷ nominalioji trukm÷, palyginti su 2008 m. gruodžio 31 d., pailg÷jo nuo1648 iki 1945 dienos, o vidutin÷ svertin÷ likutin÷ trukm÷ sutrump÷jo nuo 797 iki 773 dienų. Visaneišpirktų aukciono būdu išplatintų ilgalaikių (pagal likutinę trukmę) VVP nominalioji vert÷ 2009m. pabaigoje buvo 2,34 karto didesn÷ nei trumpalaikių. Palyginti su 2008 m. pabaiga, iždo vekseliųdalis tarp visų vidaus rinkoje aukciono būdu išplatintų VVP sumaž÷jo nuo 50,6 proc. iki 29,9 proc.2009 metais Lietuvos kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių narių skolinimosi sąnaudos did÷jo.Lietuvoje per 2009 metus aukciono būdu litais išleistų visų trukmių VVP metinių palūkanų normųsvertinis vidurkis, palyginti su 2008 metais, padid÷jo nuo 6,23 iki 7,83 proc. Iždo vekselių metiniųpalūkanų normų svertinis vidurkis, palyginti su 2008 metais, padid÷jo nuo 6,28 proc. iki 7,83 proc.,o obligacijų padid÷jo nuo 5,32 proc. iki 7,63 proc.Nesumok÷tos sukauptos nuo paskutinio mok÷jimo iki 2009 m. gruodžio 31 d. palūkanos užvalstyb÷s skolinius įsipareigojimus sudar÷ 853,3 mln. litų. Iš jų 802,1 mln. litų už vertybiniuspopierius (195,9 mln. litų už VVP, išleistus vidaus rinkoje, ir 606,2 mln. litų už VVP, išleistusužsienio rinkose) ir 51,2 mln. litų už užsienio paskolas.Centrin÷s valdžios sektorius buvo skolingas vidaus kreditoriams: finansiniam sektoriui –5296,6 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 322,2 mln. litų, kitiems kreditoriams – 1098,1 mln. litų.Centrin÷s valdžios sektoriaus skolą mažino 365 mln. litų nominaliosios vert÷s VVP, kuriuosbuvo įsigiję centrin÷s valdžios vienetai. Finansų ministerija metų pabaigoje tur÷jo įsigijusi 25 mln.litų, VĮ Ignalinos atomin÷s elektrin÷s eksploatavimo nutraukimo fondas – 183,4 mln. litų,Licencijuotų sand÷lių kompensavimo fondas – 1,5 mln. litų, Garantinis fondas – 84 mln. litų, VĮTurto bankas – 46,6 mln. litų, žem÷s ūkio paskolų garantinis fondas – 12,5 mln. litų, iš pas÷liųdraudimo įmokų kompensavimo l÷šų įsigyta – 7,7 mln. litų ir Lietuvos aplinkos apsaugosinvesticijų fondo – 4,2 mln. litų nominaliosios vert÷s VVP. 41,3 proc. centrin÷s valdžios turimųvertybinių popierių sudar÷ ilgalaikiai ir 58,7 proc. trumpalaikiai vertybiniai popieriai.Centrin÷s valdžios užsienio skolaCentrin÷s valdžios užsienio skola 2009 m. gruodžio 31 dieną buvo 18944,0 mln. litų (permetus padid÷jo 7818,2 mln. litų), arba 73,8 proc. visos centrin÷s valdžios skolos.4 lentel÷. Centrin÷s valdžios užsienio skolos pokytis2008-12-31 2009-12-31 PokytisRodiklismln. Lt proc. mln. Lt proc. mln. Lt proc.punktaiUžsienio skola 11125,8 100 18944,0 100 7818,2 –Ilgalaik÷ 11125,8 100 18944,0 100 7818,2 –

52VVP 10501,4 94,4 16117,8 85,1 5616,4 -9,3Paskolos 624,4 5,6 2826,2 14,9 2201,8 9,3Trumpalaik÷ – – – – – –VVP – – – – – –Paskolos – – – – – –Per 2009 metus centrin÷ valdžia užsienyje išplatino 762 mln. eurų ir 1500 mln. JAV doleriųnominaliosios vert÷s obligacijų (iš viso už 6112,5 mln. litų), o išpirko obligacijų už 181,3 mln. litųnominaliąja verte. D÷l JAV dolerio kurso pokyčio skola (ilgalaikių obligacijų nominalioji vert÷)padid÷jo 126,3 mln. litų (apsidraudimo finansinių priemonių įtaka neįvertinama).Vyriausyb÷ pasiskolino užsienyje 2548,2 mln. litų, užsienio kreditoriams grąžino 346,3 mln.litų paskolų.Ilgalaikių vertybinių popierių dalis nuo užsienio skolos sumaž÷jo nuo 94,4 proc. 2008 m. iki85,1 proc. 2009 metų pabaigoje, o paskolų dalis išaugo nuo 5,6 proc. iki 14,9 proc. (8 diagrama).8 diagrama. Centrin÷s valdžios užsienio skola pagal skolos priemones, proc.10080604094,485,1vertybiniai popieriaipaskolos2005,62008 200914,92009 metų gruodžio 31 dieną užsienio skolos įsipareigojimai buvo tik ilgalaikiai.Centrin÷s valdžios sektorius buvo skolingas užsienio kreditoriams: užsienio komerciniamsbankams ir finansų institucijoms – 16117,8 mln. litų (85,1 proc. užsienio skolos), tarptautin÷msorganizacijoms – 2826,2 mln. litų (14,9 proc. užsienio skolos).Socialin÷s apsaugos fondų skolaNors socialin÷s apsaugos fondų konsoliduotos skolos dalis nuo visos valstyb÷s skolossumaž÷jo nuo 2008 m. gruodžio pabaigoje buvusių 0,5 proc. iki 0,3 proc. 2009 m. pabaigoje,nekonsoliduotoji skola per metus padid÷jo 2924,1 mln. litų, arba net 35 kartus, ir 2009 metųpabaigoje sudar÷ 3010 mln. litų. Socialin÷s apsaugos fondai skolingi vidaus kreditoriams: 90 mln.litų vidaus komerciniam bankui ir 2920 mln. litų Finansų ministerijai.Vietos valdžios sektoriaus skolaVietos valdžios sektoriaus nekonsoliduotoji skola per metus išaugo 130 mln. litų, arba 9,9proc., ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 1448,5 mln. litų. Konsoliduotos vietos valdžios sektoriausskolos dalis nuo visos valstyb÷s skolos sumaž÷jo nuo 7,1 proc. 2008 m. pabaigoje iki 5 proc. 2009m. pabaigoje.Vidaus skola 2009 metais išaugo 65,9 mln. litų ir sudar÷ 93,1 proc. vietos valdžios skolos,tai yra 1348,9 mln. litų (iš jų 46 mln. litų – savivaldyb÷ms perskolintos paskolos valstyb÷s vardu ir

5348,4 mln. litų – trumpalaik÷s valstyb÷s biudžeto paskolos savivaldyb÷ms). Vietos valdžiossektoriaus skola užsienio kreditoriams padid÷jo nuo 64,1 mln. litų iki 99,6 mln. litų.5 lentel÷. Vietos valdžios sektoriaus skolos pokytis per 2009 metusRodiklis2008-12-31 2009-12-31 Pokytismln. Lt proc. mln. Lt proc. mln. Lt proc. punktaiVietos valdžios skola 1318,5 100 1448,5 100 130 –Vidaus skola 1283,0 97,3 1348,9 93,1 65,9 -4,2Ilgalaik÷ 1205,2 91,4 1256,3 86,7 51,1 -4,7Trumpalaik÷ 77,8 5,9 92,6 6,4 14,8 0,5Užsienio skola 35,5 2,7 99,6 6,9 64,1 4,2Ilgalaik÷ 35,5 2,7 99,6 6,9 64,1 4,2Trumpalaik÷ – – – – – –Valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šų apimties pasikeitimas2009 metais gauta 13950,7 mln. litų įplaukų pasiskolintų l÷šų:13567,5 mln. litų – 97,2 proc. visų įplaukų – pasiskolinus, iš jų: 138,1 mln. litų gauta vidauspaskolų, 2548,2 mln. litų gauta užsienio paskolų, 4783,7 mln. litų gauta išplatinus VVP Lietuvoje,6097,5 mln. litų – išplatinus VVP užsienyje.245,2 mln. litų – 1,8 proc. – gauta iš Rezervinio (Stabilizavimo) fondo, kurio l÷šos skirtosnaudoti (grąžintinai iki 2010-12-31) valstyb÷s turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstyb÷sskola, vykdyti;137,9 mln. litų – 1 proc. – surinkta anksčiau suteiktų paskolų iš ūkio subjektų;0,1 mln. litų – 0,001 proc. – sudar÷ kitos įplaukos: grąžintos kompensacijos už išperkamąžemę, miškus, vandens telkinius ir specialieji atid÷jiniai.9 diagrama. Valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šų įplaukos 2009 metais, proc.97,21,80,0011,0SkolinimasisPerskolintų l÷šų surinkimasGauta iš Rezervinio fondoKitos įplaukos2009 metais panaudota 11468,1 mln. litų pasiskolintų l÷šų:4208,3 mln. litų – 36,7 proc. visų išmokų – atsiskaitymams su valstyb÷s kreditoriais, iš jų:345,3 mln. litų – vidaus paskoloms grąžinti, 346,3 mln. litų – užsienio paskoloms grąžinti, 3335,4mln. litų – vidaus VVP išpirkti, 181,3 mln. litų – užsienio VVP išpirkti;3708,3 mln. litų – 32,3 proc. – skirta valstyb÷s biudžeto deficitui finansuoti;

542920,0 mln. litų – 25,5 proc. – paskolų suteikta Valstybinio socialinio draudimo fondo(SODROS) piniginiams srautams subalansuoti;318,0 mln. litų – 2,8 proc. – grąžinta Rezerviniam (Stabilizavimo) fondui, kurio l÷šos buvopanaudotos valstyb÷s turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstyb÷s skola, vykdyti;200,0 mln. litų – 1,7 proc. – skirta tiesiogin÷ms išmokoms Lietuvos žem÷s ūkio veiklossubjektams;113,5 mln. litų – 1,0 proc. – sudar÷ kitos išmokos:70,2 mln. –su valstyb÷s skola susijusių išlaidų apmok÷jimas (grąžintinai);26,0 mln. litų – turtin÷s žalos atlyginimas pagal teismo nutartį ir arbitražo sprendimą;9,3 mln. litų – garantinių įsipareigojimų už AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vykdymas;8,0 mln. litų paskolų suteikta ūkio subjektams.10 diagrama. Valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šų išmokos 2009 metais, proc.32,325,536,7 1,01,72,8Atsiskaitymas su kreditoriaisPaskolos SODRAITiesiogin÷s išmokosValstyb÷s deficito finansavimasGrąžinta Rezerviniam fonduiKitos išmokos2009 m. gruodžio 31 d. valstyb÷s pasiskolintų l÷šų likutis sudar÷ 2509,9 mln. litų, iš kurių25,2 mln. litų buvo investuota į VVP, terminuotuose ind÷liuose Lietuvos ir užsienio bankuose buvolaikoma 2239,6 mln. litų ir einamosiose sąskaitose buvo 245,1 mln. litų. Informacija apie valstyb÷svardu pasiskolintų pinigų srautus pateikta aiškinamojo rašto 21 priede.Teisin÷ baz÷, sąvokos, skaičiavimo metodikaValstyb÷s skola skaičiuojama remiantis Valstyb÷s skolos apskaičiavimo taisykl÷mis,patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. geguž÷s 14 d. įsakymu Nr. 1K-189.Valstyb÷s skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, betdar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams l÷šas, pasiskolintas išplatinus Vyriausyb÷svertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, finansin÷s nuomos (lizingo) sutartis ir kitusįsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. Valdžios sektorius apima centrin÷svaldžios, vietos valdžios ir socialin÷s apsaugos fondų skolą. Ūkio subjektų priskyrimoinstituciniams sektoriams ir subsektoriams tvarka yra patvirtinta Statistikos departamento prieLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s direktoriaus 2005-08-02 įsakymu Nr. DĮ-172. Šios tvarkosnuostatas Statistikos departamentas prie LRV taiko Statistiniame ūkio subjektų registre ūkiosubjektams priskirdamas institucinio sektoriaus ir subsektoriaus kodus. Valstyb÷s turtiniaiįsipareigojimai pagal valstyb÷s garantijas tampa valstyb÷s skola, kai skolininkui, kurioįsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstyb÷, iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, jis yralikviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmoniųbankroto įstatyme nurodyta taikos sutartis, ir kitais atvejais, kai valstyb÷ už skolininką, kurioįsipareigojimų vykdymą ji garantuoja, nuolat (sistemingai) vykdo savo įsipareigojimus pagalgarantiją. Valstyb÷s skola yra konsoliduota, tai yra tie skoliniai įsipareigojimai, kurie atitinkamai

55yra kitų valdžios sektoriaus subjektų finansinis turtas, eliminuojami. Į vidaus ir užsienio skoląskirstoma atsižvelgiant į tai, kur reziduoja skolintojas – Lietuvoje ar užsienyje. Valstyb÷s skolaskaičiuojama nominaliąja verte, susikaupusios palūkanos į valstyb÷s skolą neįskaičiuojamos.Įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami iš užsienio valiutų, kuriomis buvo prisiimtiįsipareigojimai, į vidaus valiutą, taikant Lietuvos banko paskelbtą paskutin÷s ataskaitiniolaikotarpio dienos oficialų lito ir užsienio valiutų kursą. Lietuvos Respublikos valstyb÷s skolossąvoka ir skaičiavimo metodika yra suderinta su tarptautiniais reikalavimais, valstyb÷s skola yrapalyginama su kitų ES šalių skola.Suteiktos paskolos iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šųSuteiktų paskolų iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šų ataskaitoje rodomas valstyb÷s finansinisturtas, kurį Finansų ministerija administruoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstyb÷sskolos įstatymu. Ši ataskaita rodo ūkio subjektams suteiktų paskolų iš valstyb÷s vardu pasiskolintųl÷šų negrąžintą likutį, taip pat valstyb÷s reikalavimo teisę į ūkio subjektus, už kuriuos valstyb÷(Finansų ministerija) įvykd÷ garantinius įsipareigojimus, pagal paskolas, suteiktas su valstyb÷sgarantija.2009 metų pabaigoje ūkio subjektams suteiktų paskolų iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šųnegrąžintas likutis sudar÷ 3986,6 mln. litų – 2785 mln. litų daugiau negu metų pradžioje, o ūkiosubjektų skolų valstybei pagal įvykdytas valstyb÷s garantijas negrąžintas likutis – 273,6 mln. litų –13,4 mln. litų daugiau negu metų pradžioje. Visa ūkio subjektų skola valstybei 2009 metų pabaigojesudar÷ 4260,2 mln. litų – 2798 mln. litų daugiau negu metų pradžioje.2009 metų pabaigoje didžiausią valstyb÷s skolininkų dalį – 69,6 procento sudar÷ savivaldyb÷sir Valstybinis socialinio draudimo fondas, 30,2 procento sudar÷ nefinansinis sektorius, likusius 0,2procento – finansų įstaigos.2009 metais iš valstyb÷s vardu pasiskolintų Europos investicijų banko l÷šų buvo suteiktospaskolos įvairiems valstyb÷s ir savivaldybių viešosios infrastruktūros investicijų projektams, kurieyra bendrai finansuojami su Europos Sąjungos fondų l÷šomis, įgyvendinti. Min÷tiems projektamsper 2009 metus buvo suteikta 7,1 mln. litų. Taip pat 2009 metais buvo suteiktos paskolosValstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pinigų srautams subalansuoti, iš viso – 2920 mln.litų.2009 metais ūkio subjektų skola valstybei d÷l įvykdytų garantinių įsipareigojimų padid÷jo13,9 mln. litų. Pagrindiniai skolininkai, negalintys patys įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams,kuriems buvo suteiktos valstyb÷s garantijos, buvo savivaldyb÷s šilumos tiekimo bendrov÷, privatiakcin÷ bendrov÷ ir valstyb÷s įmon÷.2009 metais ūkio subjektai iš viso grąžino Finansų ministerijai 130,1 mln. litų paskolų arbaskolų.Valstyb÷s finansinio turto – ūkio subjektų negrąžintų paskolų ir skolų dydžiui įtakos tur÷jo irneigiamas valiutų kursų pokytis – 12,6 mln. litų.Ūkio subjektų skolos valstybei pagal suteiktas paskolas iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šų irpagal įvykdytas garantijas skaičiuojamos nominaliąja verte, o jų likutis užsienio valiutaperskaičiuojamas į nacionalinę valiutą, taikant Lietuvos banko paskelbtą paskutin÷s ataskaitiniolaikotarpio dienos oficialų lito ir užsienio valiutų kursą.2009 metų pabaigoje sukauptos palūkanos už paskolas, suteiktas iš valstyb÷s vardupasiskolintų l÷šų, sudar÷ 8,0 mln. litų. Sukauptos palūkanos už skolas, atsiradusias Finansųministerijai įvykdžius garantinius įsipareigojimus, 2009 metų pabaigoje sudar÷ 0,005 mln. litų.Paskolų, suteiktų iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šų, procentinis pasiskirstymas pagal rizikosgrupes ir atid÷jiniai 2009 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

6 lentel÷. Paskolos pagal rizikos grupes (tūkst. litų)Rizikos grup÷Negrąžintųpaskolų dydis56Negrąžintų paskolųprocentinispasiskirstymas pagalrizikos grupesSpecialieji atid÷jiniaiStandartin÷s rizikos (1) 11050,45 0,3% 0,00Galimos rizikos (2) 3672071,10 92,1% 0,00Padid÷jusios rizikos (3) 108589,19 2,7% 21697,81Didel÷s rizikos (4) 11545,12 0,3% 4618,05Didžiausios rizikos (5) 183312,37 4,6% 183312,37Iš viso 3986568,23 100% 209628,23Šaltinis: Finansų ministerijaSuteiktos valstyb÷s garantijosSuteiktų valstyb÷s garantijų ataskaitoje rodomi netiesioginiai valstyb÷s turtiniaiįsipareigojimai grąžinti visą paskolos sumą ar jos dalį vidaus arba užsienio kreditoriams užskolininkus, kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstyb÷, jeigu šie neįvykdo paskolossutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytų įsipareigojimų arbaįvykdo ne visus juos.Į šią ataskaitą taip pat yra įtraukiami ir garantijų institucijų UAB ,,Investicijų ir verslogarantijos“ ir UAB ,,Žem÷s ūkio paskolų garantijų fondas“ įsipareigojimai d÷l išduotų garantijų,kurios pagal Valstyb÷s skolos įstatymo nuostatas yra prilyginamos valstyb÷s garantijoms.2009 metų pabaigoje ūkio subjektų negrąžintų paskolų su valstyb÷s garantija likutis, įskaitantir paskolas, gautas su garantijų institucijų garantija, sudar÷ 1269,0 mln. litų, arba 15,6 mln. litųmažiau negu metų pradžioje. Valstyb÷s netiesioginiai įsipareigojimai pagal paskolas su valstyb÷sgarantija 2009 metais sumaž÷jo 1,2 procento.Užsienio paskolos, gautos su valstyb÷s garantija, 2009 metų pabaigoje sudar÷ 181,9 mln. litų,arba 14,3 procento visos valstyb÷s garantuotos skolos, vidaus paskolos, gautos su valstyb÷sgarantija, – 327,2 mln. litų, arba 25,8 procento visos valstyb÷s garantuotos skolos, o vidauspaskolos, gautos su garantijų institucijų garantija, sudar÷ 759,9 mln. litų, arba 59,9 procento visosvalstyb÷s garantuotos skolos.Garantijų institucijų įsipareigojimai per 2009 metus vertine išraiška padid÷jo 15,4 proc. (nuo658,3 mln. litų metų pradžioje iki 759,9 mln. litų metų pabaigoje) d÷l garantijų institucijųvykdomos veiklos, siekiant pad÷ti didesniam smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičiui gautiverslo pradžiai ar pl÷trai reikalingą finansavimą bei ES finansin÷s paramos programų l÷šomisfinansuojamiems projektams vykdyti.2009 metų pabaigoje visi valstyb÷s skolininkai, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuojavalstyb÷, priklaus÷ nefinansiniam sektoriui.2009 metais buvo suteiktos naujos valstyb÷s garantijos kredito įstaigoms, teikiančiomspaskolas studentams studijų kainai sumok÷ti, gyvenimo išlaidoms bei dalin÷ms studijoms pagaltarptautines sutartis apmok÷ti. Negrąžintų paskolų su valstyb÷s garantija studentams likutis 2009metų pabaigoje sudar÷ 9,1 mln. litų.2009 metais iš viso buvo grąžinta 325,5 mln. litų valstyb÷s garantuotų paskolų, iš jų – 315,3mln. litų paskolų kreditoriams grąžino patys ūkio subjektai, o Finansų ministerija, vykdydamagarantinius įsipareigojimus, už skolininkus kreditoriams grąžino 10,2 mln. litų.Valstyb÷s netiesioginių įsipareigojimų d÷l paskolų su valstyb÷s garantija dydžiui įtakos tur÷joir neigiamas valiutų kursų pokytis – 7,2 mln. litų.Valstyb÷s netiesioginiai įsipareigojimai d÷l paskolų su valstyb÷s garantija skaičiuojaminominaliąja verte, o jų likutis užsienio valiuta perskaičiuojamas iš užsienio valiutų, kuriomis buvoprisiimti įsipareigojimai, į nacionalinę valiutą, taikant Lietuvos banko paskelbtą paskutin÷sataskaitinio laikotarpio dienos oficialų lito ir užsienio valiutų kursą.

572009 metų pabaigoje sukauptos palūkanos už paskolas su valstyb÷s garantija, kurios įvalstyb÷s netiesioginius įsipareigojimus n÷ra įtraukiamos, sudar÷ 2,0 mln. litų.Paskolų su valstyb÷s garantija, neįtraukiant garantijų institucijų suteiktų garantijų, procentinispasiskirstymas pagal rizikos grupes ir atid÷jiniai 2009 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:7 lentel÷. Valstyb÷s garantijų pasiskirstymas pagal rizikos grupes tūkst. LtRizikos grup÷Negrąžintųpaskolų dydisNegrąžintų paskolųprocentinispasiskirstymas pagalrizikos grupesSpecialiejiatid÷jiniaiStandartin÷s rizikos (1) 0,00 0,% 0,00Galimos rizikos (2) 414372,69 81,4% 0,00Padid÷jusios rizikos (3) 93900,54 18,4% 18780,11Didel÷s rizikos (4) 0,00 0,0% 0,00Didžiausios rizikos (5) 809,73 0,2% 809,73Iš viso 509082,96 100% 19589,84Be Suteiktų valstyb÷s garantijų ataskaitoje atskleistų valstyb÷s netiesioginių įsipareigojimųkreditoriams, kurie buvo prisiimti pagal Lietuvos Respublikos valstyb÷s skolos įstatymo nuostatas,valstyb÷ pagal Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotus tarptautinius susitarimus taip pat yrasuteikusi garantijas tarptautin÷ms finansų institucijoms – Europos investicijų bankui ir Šiaur÷sinvesticijų bankui – d÷l min÷tų institucijų iš nuosavų išteklių teikiamų paskolų ir garantijų įvairiemsinvesticijų projektams finansuoti.Vykdant 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytą Susitarimą, iš dalies keičiantį 2000m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grup÷s valstybiųir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partneryst÷s susitarimą, kurį 2006 m. spalio 3 d.ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. X-830, 2009 metais pagal Vyriausyb÷s 2008m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 1201 buvo pasirašytas tarptautinis Garantijos susitarimas, pagal kurįLietuva, kaip Europos Sąjungos nar÷, įsipareigojo suteikti garantiją Europos investicijų bankui išnuosavų išteklių Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstyb÷ms ir Užjūrio šalims irteritorijoms teikiamoms paskoloms. Lietuvos įsipareigojimai, proporcingi įnašui į Europosinvesticijų banko kapitalą, pagal šiam bankui suteiktą garantiją 2009 m. gruodžio 31 d. sudar÷ 0,1mln. litų nuo išmok÷tų paskolų sumos.Vykdant Danijos Karalyst÷s, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, LatvijosRespublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalyst÷s, Suomijos Respublikos ir ŠvedijosKaralyst÷s susitarimą d÷l Šiaur÷s investicijų banko, pasirašytą 2004 m. vasario 11 d. Helsinkyje,kurį 2004 m. rugs÷jo 28 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. IX-2459, pagalVyriausyb÷s 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1630 yra pasirašyti susitarimai: LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s ir Šiaur÷s investicijų banko garantijos susitarimas d÷l investiciniųprojektų paskolų ir investicinių projektų garantijų bei Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s ir Šiaur÷sinvesticijų banko garantijos susitarimas d÷l investicinių aplinkosaugos projektų paskolų irinvesticinių aplinkosaugos projektų garantijų. Lietuvos finansin÷s atsakomyb÷s pagal garantiją d÷linvesticinių projektų suma siek÷ nustatytą maksimalią finansin÷s atsakomyb÷s sumą ir 2009 m.gruodžio 31 d. sudar÷ 101,8 mln. litų, o įsipareigojimai pagal garantiją d÷l aplinkosaugos projektų2009 m. gruodžio 31 d. sudar÷ 5,9 mln. litų.Visa valstyb÷s garantuota skola, įtraukiant ir Lietuvos įsipareigojimus d÷l suteiktų garantijųtarptautin÷ms finansų institucijoms 2009 metų pabaigoje sudar÷ 1376,8 mln. litų.Valstyb÷s įsipareigojimai d÷l suteiktų garantijų tarptautin÷ms finansų institucijoms pagalLietuvos Respublikos Seimo ratifikuotus tarptautinius susitarimus apskaičiuoti remiantis sutarčiųsąlygomis bei tarptautinių finansų institucijų pateiktomis ataskaitomis.

58IV.VALSTYBöS PINIGŲ FONDAIFinansų ministerijos administruojamos valstyb÷s iždo sąskaitosVadovaudamasi Valstyb÷s iždo įstatymu 25 ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijosnuostatais 26 , Finansų ministerija valdo valstyb÷s iždo bendrąją sąskaitą, kuri apima visas Lietuvosbanke atidarytas sąskaitas, kuriose laikomi valstyb÷s piniginiai ištekliai – valstyb÷s biudžeto,valstyb÷s pinigų fondų l÷šos bei l÷šos, kurias Vyriausyb÷ teis÷s aktų nustatyta tvarka yra gavusi,pasiskolinusi, paskolinusi ar kitaip investavusi.2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo atidarytos 131 banko sąskaita: 59 nacionalinevaliuta ir 72 užsienio valiuta, iš kurių 2 skirtos valstyb÷s biudžeto l÷šoms kaupti ir išmokoms atlikti,111 sąskaitų kaupiama iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų gauta finansin÷ paramair iš jų atliekami mok÷jimai, 3 sąskaitos skirtos skolintoms l÷šoms, iš jų vieną, skirtą Pasauliobanko Privataus žem÷s ūkio pl÷tros projekto grįžtančioms l÷šoms ir palūkanoms surinkti,administruoja Lietuvos bankas, 1 sąskaitoje kaupiamas Gyventojų pajamų mokestis, skirtassavivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, 12 sąskaitųskirta valstyb÷s pinigų fondų l÷šoms kaupti ir išmokoms atlikti ir 2 sąskaitos LAIB kreditoriųl÷šoms saugoti. Be to, Finansų ministerijos vardu atidarytos 26 ind÷lių sąskaitos, kuriose laikomiterminuotieji ind÷liai.Informacija apie l÷šų likučius valstyb÷s iždo sąskaitose pateikiama 9 priede.Finansų ministerija kaupia, išduoda, tvarko apskaitą ir rengia valstyb÷s biudžeto įvykdymo,įskaitant Europos Sąjungos finansin÷s paramos ir kitos finansin÷s paramos piniginius išteklius,valstyb÷s skolos, Privatizavimo fondo ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo sąmatų vykdymoataskaitas.Privatizavimo fondo l÷šomis disponuoja Vyriausyb÷ pagal Lietuvos Respublikos Seimopatvirtintą Privatizavimo fondo l÷šų sąmatą. Privatizavimo fondo l÷šas apskaito Finansų ministerijavadovaudamasi 1997 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstyb÷s ir savivaldybių turtoprivatizavimo įstatymo Nr.VIII-480 ir 1998 m. vasario 6 d. Vyriausyb÷s nutarimo Nr. 152 „D÷lPrivatizavimo fondo l÷šų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Privatizavimofondo l÷šų likutis 2009 metų gruodžio 31 d. – 141,3 mln. litų, iš jų: pinigų likutis einamojoje bankosąskaitoje Lietuvos banke – 2,7 mln. litų, 137,9 mln. litų investuota į terminuotuosius ind÷liusLietuvos banke, 0,6 mln. litų bankrutavusiame likviduojamame banke AB „Litimpeks bankas“.Pagal patvirtintą 2009 metų Privatizavimo fondo l÷šų sąmatą 2009 metais į fondą buvonumatyta gauti 805 mln. Lt privatizavimo pajamų, iš jų 742,5 mln. Lt už parduotas AB „Mažeikiųnaftos“ akcijas ir 62,5 mln. Lt iš VĮ Valstyb÷s turto fondo sudarytų privatizavimo sandorių.2009 metais gauta Privatizavimo fondo pajamų ir įplaukų 751,2 mln. Lt, iš jų 738,3 mln. Lt užparduotas AB „Mažeikių naftos“ akcijas ir 12,8 mln. Lt iš VĮ Valstyb÷s turto fondo sudarytųprivatizavimo sandorių bei kitų įplaukų.2009 metais gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti numatyta81,4 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kiek gyventojų 2009 metais kreip÷si d÷l atkurtų santaupųišmok÷jimo (pagal AB „Swedbank“ pateiktą poreikį) pervesta 0,5 mln. Lt.2009 metais Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti buvo numatyta 1005 mln. Lt,pervesta – 1002,2 mln. Lt, iš jų 738,3 mln. Lt už parduotas AB „Mažeikių naftos“ akcijas vykdantLietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. IX-52 patvirtintos PenkioliktosiosLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s veiklos programos 31 punktą.Vyriausyb÷s patvirtintoms programoms įgyvendinti pagal 2009 metų Privatizavimo fondol÷šų sąmatą buvo patvirtinta 34 mln. Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimus25 Lietuvos Respublikos valstyb÷s iždo įstatymas, 1994 m. gruodžio20d. Nr. I-712 (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-321 redakcija)26 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1998 m. rugs÷jo 8 d. nutarimas nr. 1088 (2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr.337 redakcija)

59konkrečioms programoms numatyta skirti 10,7 mln. Lt ir 2009 metais iš Privatizavimo fondoVyriausyb÷s patvirtintoms programoms įgyvendinti pervesta 10,6 mln. Lt.2009 metais Privatizavimo komisijos ir Valstyb÷s turto fondo funkcijoms atlikti ir ekspertamsuž paslaugas sumok÷ti, taip pat objektams parengti privatizuoti buvo numatyta 18 mln. Lt, tačiaupagal Vyriausyb÷s 2009 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 190 šiems tikslams paskirstyta 10,4 mln. Lt irpagal VĮ Valstyb÷s turto fondo pateiktas sąskaitas faktūras bei paraiškas už įvykdytus privatizavimosandorius pervesta 1,3 mln. Lt.Rezervinio (stabilizavimo) fondo l÷šomis disponuoja Vyriausyb÷ pagal Lietuvos RespublikosSeimo patvirtintą Rezervinio (stabilizavimo) fondo l÷šų sąmatą. Fondą valdo Rezervinio(stabilizavimo) fondo valdyba. Fondo l÷šas apskaito Finansų ministerija vadovaudamasi LietuvosRespublikos Seimo 2002 m. geguž÷s 30 d. nutarimu Nr. IX-912 patvirtintais Rezervinio(stabilizavimo) fondo nuostatais. Rezervinio (stabilizavimo) fondo likutis 2009 metų gruodžio 31d.– 1540,4 mln. litų, iš jų: pinigų likutis einamojoje banko sąskaitoje Lietuvos banke – 4,8 mln. litų,1020 mln. litų investuota į terminuotuosius ind÷lius Lietuvos banke, 515,6 mln. litų l÷šos, pervestosgrąžintinai (iki 2010-12-31) valstyb÷s turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstyb÷s skola,vykdyti.Pagal patvirtintą 2009 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo l÷šų sąmatą numatytas fondol÷šų likutis pagal 2009 m. sausio 1 d. būklę 1030 mln. Lt, iš jo 700 mln. Lt – l÷šos, suteiktosgrąžintinai valstyb÷s turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstyb÷s skola, vykdyti, faktiškaišio fondo likutis pagal 2009 m. sausio 1 d. būklę buvo 1030 mln. Lt, iš jo 588,5 mln. Lt l÷šos,suteiktos grąžintinai valstyb÷s turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstyb÷s skola, vykdyti(pagal Vyriausyb÷s 2008 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 65 Finansų ministerijai skirta (grąžintinai)700 mln. litų valstyb÷s turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstyb÷s skola, vykdyti irnustatyta, kad šios l÷šos privalo būti grąžintos iki 2010 m. gruodžio 31 d.).2009 metais pagal patvirtintą 2009 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo l÷šų sąmatągrąžintinai valstyb÷s turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstyb÷s skola, vykdyti buvonumatyta skirti 750 000 tūkst. Lt, tačiau Vyriausyb÷ šiuo klausimu, įgyvendindama LietuvosRespublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. IX-52 patvirtintą Penkioliktosios LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s veiklos programą, kurioje numatyta kaupti stabilizavimo rezervą,nepri÷m÷ atitinkamo nutarimo, min÷ta fondo l÷šų suma nebuvo 2009 metais naudojama valstyb÷sturtiniams įsipareigojimams ir liko fondo sąskaitoje.2009 metais į Rezervinio (stabilizavimo) fondo sąskaitą gauta 1002,2 mln. Lt iš Privatizavimofondo ir d÷l sumaž÷jusių palūkanų normų rinkose tik 3,9 mln. Lt investavimo pajamų.2009 metais iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo pervesta 495,7 mln. Lt pensijų sistemosreformai finansuoti.Kitos valstyb÷s iždo sąskaitosLietuvos Respublikos valstyb÷s įmon÷s Ignalinos atomin÷s elektrin÷s eksploatavimonutraukimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-710 nustato valstyb÷s įmon÷s Ignalinosatomin÷s elektrin÷s eksploatavimo nutraukimo fondo (toliau – Fondas) steig÷ją, valdytoją,administratorių, tarybą ir reglamentuoja Fondo l÷šų kaupimą, naudojimą, apskaitą, naudojimą irFondo likvidavimą. Fondo steig÷ja yra Vyriausyb÷, valdytoja yra Lietuvos Respublikos energetikosministerija, administrator÷s – valstyb÷s įmon÷ Energetikos agentūra ir viešoji įstaiga Ignalinosatomin÷s elektrin÷s regiono pl÷tros agentūra. Fondo l÷šų skyrimas, administravimas, laikymas irnaudojimas reglamentuojamas Vyriausyb÷s 2002 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 536 „D÷lvalstyb÷s įmon÷s Ignalinos atomin÷s elektrin÷s eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatųpatvirtinimo“ nustatyta tvarka. Finansų ministerija tvarko Fondo l÷šų įplaukų ir išmokų apskaitą irkas m÷nesį iki kito m÷nesio 15 d. teikia Fondo valdytojui pinigų srautų ataskaitą. Fondo l÷šų likutis2009 m. gruodžio 31 d. buvo 243243,1 tūkst. litų, iš jų einamosiose sąskaitose Lietuvos banke9071,9 tūkst. litų, investuota į terminuotuosius ind÷lius Lietuvos banke 50721,6 tūkst. litų,investuota į vertybinius popierius 183449,6 tūkst. litų.

60Garantinio fondo paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, valdymą, l÷šų šaltinius nustatoLietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas Nr. VIII-1926. Vyriausyb÷s 2001 m. birželio 7 d.nutarimu Nr. 685 „D÷l garantinio fondo steigimo“ patvirtinti Garantinio fondo nuostataireglamentuoja garantinio fondo l÷šų naudojimą ir skyrimą. Garantinio fondo steig÷ja – Vyriausyb÷,administrator÷ – Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialin÷s apsaugos irdarbo ministerijos. Garantinio fondo l÷šų sąmatą ir metinę sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtinaLietuvos Respublikos Seimas Vyriausyb÷s teikimu. L÷šos kaupiamos Lietuvos banko valstyb÷siždo sąskaitoje. Fondo l÷šų likutis 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 110,7 mln. litų, iš jų einamosiosesąskaitose Lietuvos banke 3,7 mln. litų, investuota į terminuotąjį ind÷lį Danske Bank A/S Lietuvosfiliale 23 mln. litų, investuota į vertybinius popierius 84 mln. litų.Vyriausyb÷s 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 912 „D÷l Žem÷s ūkio paskolų garantijųfondo“ įsteigta garantijų institucija – UAB Žem÷s ūkio paskolų garantijų fondas, kuriosgarantiniams įsipareigojimams skirtos l÷šos laikomos Finansų ministerijos vardu atidarytojesąskaitoje. Fondo l÷šų likutis 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 14,3 mln. litų, iš jų einamosiosesąskaitose Lietuvos banke 71,7 tūkst. litų, investuota į terminuotą ind÷lį AS „UniCredit Bank“Lietuvos skyrių 1,7 mln. litų, investuota į vertybinius popierius 12,5 mln. litų.Licencijuotų sand÷lių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos licencijuotų sand÷lių irsand÷liavimo dokumentų įstatymas Nr. IX-1046. Vadovaujantis Vyriausyb÷s 2002 m. spalio 1 d.nutarimu Nr.1523 „D÷l Licencijuotų sand÷lių kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo“ fonduivadovauja fondo taryba, kurią tvirtina žem÷s ūkio ministras, jo administratorius – UAB Žem÷s ūkiopaskolų garantijų fondas. Fondo l÷šų apskaitą tvarko administratorius. Finansų ministerijos varduatidaryta valstyb÷s iždo specialioji sąskaita l÷šoms kaupti, kas ketvirtį pateikiama fondo tarybaiinformacija apie fondo l÷šų naudojimą. Fondo l÷šų likutis 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 1,6 mln.litų, iš jų einamojoje sąskaitoje Lietuvos banke 61,5 tūkst. litų, investuota į vertybinius popierius1,54 mln. litų.Vadovaujantis Vyriausyb÷s 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1218 „D÷l pas÷lių draudimoįmokų žem÷s ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo“ LietuvosRespublikos valstyb÷s biudžeto l÷šos, skirtos Žem÷s ūkio ministerijai draudimo įmonių išlaidomskompensuoti, laikomos Finansų ministerijos vardu atidarytoje pas÷lių draudimo įmokų žem÷s ūkioveiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo l÷šų sąskaitoje. Sąskaitoslikutis 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 8,1 mln. litų, iš jų einamojoje sąskaitoje Lietuvos banke 37,1tūkst. litų, investuota į terminuotąjį ind÷lį AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių 0,4 mln. litų,investuota į vertybinius popierius 7,7 mln. litų.Finansų ministr÷Valstyb÷s iždo departamento direktoriusIngrida Šimonyt÷Audrius Želionis

Aiškinamojo rašto1 priedasVALSTYBöS BIUDŽETO 2009 METŲ PAJAMŲ PLANO ĮVYKDYMAS(tūkst. Lt)2009 metų valstyb÷s biudžetasEil.Nr.Pajamų pavadinimasįstatymupatvirtintaspajamų planasįstatymupatikslintasplanasfaktiškai gautapatikslintoplanoįvykdymas(skirtumas)patikslintoplanoįvykdymas,%Ankstesniaismetais faktiškaigautos pajamos1 Pajamų ir pelno mokesčiai 4.255.287,0 2.942.705,0 2.732.322,3 -210.382,7 92,85 4.779.810,42 Gyventojų pajamų mokestis 1.359.641,0 1.199.639,0 1.042.965,2 -156.673,8 86,94 1.714.470,73 Pelno mokestis 2.895.646,0 1.743.066,0 1.707.592,1 -35.473,9 97,96 2.910.174,64 Socialinis mokestis 0,0 0,0 -18.235,0 -18.235,0 155.165,15 Prekių ir paslaugų mokesčiai 13.957.549,0 9.810.622,0 10.355.506,0 544.884,0 105,55 12.951.753,16 Prid÷tin÷s vert÷s mokestis 9.337.356,0 6.251.688,0 6.798.821,3 547.133,3 108,75 9.242.457,27 Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą 19.000,0 19.000,0 25.869,3 6.869,3 136,15 21.361,48 Akcizai 3.991.850,0 3.268.841,0 3.258.161,0 -10.680,0 99,67 3.354.052,89 Cukraus mokestis 3.980,0 3.730,0 3.140,5 -589,5 84,20 24.818,710 Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 49.600,0 31.600,0 32.105,4 505,4 101,60 30.342,011 Transporto priemonių mokestis 439.300,0 119.300,0 100.909,5 -18.390,5 84,58 143.971,512 Mokestis už aplinkos teršimą 37.300,0 37.300,0 35.970,7 -1.329,3 96,44 39.994,0Rinkliavos ir mokesčiai už pramonin÷s nuosavyb÷s objektų13registravimą 79.163,0 79.163,0 100.528,3 21.365,3 126,99 94.755,514 Tarptautin÷s prekybos ir sandorių mokesčiai 264.000,0 203.030,0 177.177,3 -25.852,7 87,27 250.651,115 Turto pajamos 419.802,0 451.802,0 465.463,4 13.661,4 103,02 363.169,116 Palūkanos už paskolas ir vertybinius popierius 59.445,0 59.445,0 130.094,3 70.649,3 218,85 66.954,017 Palūkanos už depozitus 31.200,0 31.200,0 34.459,9 3.259,9 110,45 32.689,618 Lietuvos banko likutinis pelnas 180.000,0 182.000,0 182.041,7 41,7 100,02 161.914,119 Dividendai 30.000,0 80.000,0 44.825,3 -35.174,7 56,03 30.519,720 Mokestis už valstyb÷s turto naudojimą patik÷jimo teise 64.500,0 64.500,0 35.938,4 -28.561,6 55,72 14.479,221 Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 21.897,0 21.897,0 21.844,0 -53,0 99,76 20.352,022 Naftos ir dujų išteklių mokestis 32.760,0 12.760,0 16.259,8 3.499,8 127,43 36.260,523 Pajamos už teikiamas paslaugas 715.395,0 723.395,0 852.550,5 129.155,5 117,85 854.370,824 Pajamos iš patalpų nuomos 17.500,0 17.500,0 24.111,9 6.611,9 137,78 26.750,625 Konsulinis mokestis 28.000,0 28.000,0 35.064,4 7.064,4 125,23 36.182,926 Pajamos už atsitiktines paslaugas 414.212,0 414.212,0 419.691,5 5.479,5 101,32 442.501,227 Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 233.383,0 233.383,0 326.720,2 93.337,2 139,99 308.610,528 Žyminis mokestis 19.000,0 27.000,0 38.643,4 11.643,4 143,12 27.958,329 Kitos pajamos 3.300,0 3.300,0 8.319,1 5.019,1 252,09 12.367,330 Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 76.570,0 76.570,0 50.069,2 -26.500,8 65,39 72.944,531 Kitos neišvardytos pajamos 64.318,0 110.918,0 79.960,5 -30.957,5 72,09 337.153,0Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo32pajamos 218.733,0 70.260,0 47.816,6 -22.443,4 68,06 83.773,833 Žem÷ 213.733,0 65.260,0 46.290,1 -18.969,9 70,93 80.228,234 Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 5.000,0 5.000,0 1.526,5 -3.473,5 30,53 3.545,635 Sandoriai d÷l finansinio turto 8.000,0 8.000,0 20.039,5 12.039,5 250,49 25.314,036 Kitos gautinos sumos 8.000,0 8.000,0 20.039,5 12.039,5 250,49 25.314,037 Valstyb÷s biudžeto pajamos, iš viso: 19.979.654,0 14.397.302,0 14.780.905,3 383.603,3 102,66 19.718.939,838 Europos Sąjungos ir kita finansin÷ parama 5.467.940,0 6.417.352,0 5.928.052,6 -489.299,4 92,38 3.482.105,539 IŠ VISO 25.447.594,0 20.814.654,0 20.708.957,9 -105.696,1 99,49 23.201.045,3

VALSTYBöS BIUDŽETO 2009 METŲ PAJAMŲ STRUKTŪRAAiškinamojo rašto2 priedasEil.Nr.Pajamų pavadinimasValstyb÷s biudžeto 2009 m. pajamų struktūraįstatymupatvirtintoplanoįstatymupatikslintoplanofaktiškai gautaAnkstesniųmetųvalstyb÷sbiudžetopajamųstruktūra1 Pajamų ir pelno mokesčiai 21,3 20,4 18,7 24,32 Gyventojų pajamų mokestis 6,8 8,3 7,1 8,73 Pelno mokestis 14,5 12,1 11,6 14,84 Socialinis mokestis 0,0 0,0 0,0 0,85 Prekių ir paslaugų mokesčiai 69,9 68,1 70,1 65,66 Prid÷tin÷s vert÷s mokestis 46,8 43,4 46,0 46,97 Atskaitymai nuo pajamų pagal Miškų įstatymą 0,1 0,1 0,2 0,18 Akcizai 20,1 22,8 22,0 17,19 Cukraus mokestis 0,0 0,0 0,0 0,010 Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 0,2 0,2 0,2 0,211 Transporto priemonių mokestis 2,1 0,8 0,8 0,712 Mokestis už aplinkos teršimą 0,2 0,3 0,2 0,2Rinkliavos ir mokesčiai už pramonin÷s nuosavyb÷s13objektų registravimą 0,4 0,5 0,7 0,414 Tarptautin÷s prekybos ir sandorių mokesčiai 1,3 1,4 1,2 1,315 Turto pajamos 2,1 3,3 3,2 1,916 Palūkanos už paskolas ir vertybinius popierius 0,3 0,4 0,9 0,317 Palūkanos už depozitus 0,2 0,2 0,3 0,218 Lietuvos banko likutinis pelnas 0,9 1,3 1,3 0,819 Dividendai 0,2 0,7 0,3 0,220 Mokestis už valstyb÷s turto naudojimą patik÷jimo teise 0,3 0,4 0,2 0,121 Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 0,1 0,2 0,1 0,122 Naftos ir dujų išteklių mokestis 0,1 0,1 0,1 0,223 Pajamos už teikiamas paslaugas 3,6 5,0 5,7 4,324 Pajamos iš patalpų nuomos 0,1 0,1 0,2 0,125 Konsulinis mokestis 0,1 0,2 0,2 0,226 Pajamos už atsitiktines paslaugas 2,1 2,9 2,8 2,227 Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 1,2 1,6 2,2 1,628 Žyminis mokestis 0,1 0,2 0,3 0,129 Kitos pajamos 0,0 0,0 0,0 0,130 Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 0,4 0,5 0,3 0,431 Kitos neišvardytos pajamos 0,3 0,8 0,5 1,7Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto32realizavimo pajamos 1,1 0,5 0,3 0,433 Žem÷ 1,1 0,5 0,3 0,4Kitos materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo34pajamos 0,0 0,0 0,0 0,035 Sandoriai d÷l finansinio turto 0,0 0,0 0,0 0,136 Kitos gautinos sumos 0,0 0,0 0,0 0,137 Valstyb÷s biudžeto pajamos, iš viso: 100,0 100,0 100,0 100,038 Europos Sąjungos parama (iš visų pajamų) 21,5 30,8 28,6 15,0

Aiškinamojo rašto3 priedasValstyb÷s funkcijaplanaspatikslintasplanasVALSTYBöS BIUDŽETO 2009 METŲ IŠLAIDŲ PAGAL VALSTYBöS FUNKCIJAS ĮVYKDYMASBendra asignavimų suma (metin÷)įvykdymas skirtumas proc. planaspatikslintasplanasįvykdymas skirtumas proc. planas(tūkst. Lt.)turtui įsigytipatikslintasplanasįvykdymas skirtumas proc.01. Bendros valstyb÷s paslaugos 6.765.452,9 7.079.534,2 6.328.121,7 -437.331,2 93,5 6.696.274,7 7.002.504,0 6.255.760,4 -440.514,3 93,4 69.178,2 77.030,2 72.361,3 3.183,1 104,6Iš jų darbo užmokestis 487.756,1 495.663,4 484.065,4 -3.690,7 99,2iš jų: skolos valstyb÷s varduvaldymas 1.003.429,0 1.003.429,0 960.829,4 -42.599,6 95,8 1.003.429,0 1.003.429,0 960.829,4 -42.599,6 95,8dotacija ir kompensacijasavivaldyb÷ms 2.999.959,4 2.999.959,4 2.991.559,2 -8.400,2 99,7 2.999.959,4 2.999.959,4 2.991.507,0 -8.452,4 99,702. Gynyba 1.169.106,9 1.172.119,5 1.165.151,0 -3.955,9 99,7 1.024.662,4 1.027.405,2 1.021.122,0 -3.540,4 99,7 144.444,5 144.714,3 144.029,0 -415,5 99,7Iš jų darbo užmokestis 479.642,3 479.759,9 475.783,1 -3.859,2 99,203. Viešoji tvarka ir visuomen÷s apsauga 1.952.766,7 2.135.071,3 1.709.789,8 -242.976,9 87,6 1.868.406,3 2.046.597,7 1.625.758,5 -242.647,8 87,0 84.360,4 88.473,6 84.031,3 -329,1 99,6Iš jų darbo užmokestis 955.290,2 956.469,2 949.192,3 -6.097,9 99,404. Ekonomika 6.198.554,9 7.772.662,8 6.308.784,4 110.229,5 101,8 5.765.279,8 7.301.487,8 5.853.173,6 87.893,8 101,5 433.275,1 471.175,0 455.610,8 22.335,7 105,2Iš jų darbo užmokestis 234.143,8 243.350,4 233.161,9 -981,9 99,605. Aplinkos apsauga 737.913,9 1.395.332,9 869.866,5 131.952,6 117,9 731.495,9 1.369.824,6 862.364,8 130.868,9 117,9 6.418,0 25.508,3 7.501,7 1.083,7 116,9Iš jų darbo užmokestis 57.870,7 60.610,9 59.339,5 1.468,8 102,506. Būstas ir komunalinis ūkis 600.067,0 611.318,1 551.812,0 -48.255,0 92,0 600.067,0 611.318,1 551.812,0 -48.255,0 92,0Iš jų darbo užmokestis 1.089,0 1.078,0 1.047,9 -41,1 96,207. Sveikatos apsauga 2.018.885,0 2.042.735,2 1.903.104,9 -115.780,1 94,3 1.966.510,9 1.989.084,4 1.850.514,2 -115.996,7 94,1 52.374,1 53.650,8 52.590,7 216,6 100,4Iš jų darbo užmokestis 110.546,3 111.463,0 109.772,2 -774,1 99,308. Poilsis, kultūra ir religija 588.895,0 606.278,8 584.921,8 -3.973,2 99,3 473.936,5 487.405,6 474.621,0 684,5 100,1 114.958,5 118.873,2 110.300,8 -4.657,7 95,9Iš jų darbo užmokestis 148.173,0 151.949,3 148.359,0 186,0 100,109. Švietimas 2.565.084,6 2.761.489,6 2.275.613,7 -289.470,9 88,7 2.441.824,1 2.629.390,3 2.159.932,4 -281.891,7 88,5 123.260,5 132.099,3 115.681,3 -7.579,2 93,9Iš jų darbo užmokestis 1.083.206,1 1.122.609,6 1.096.281,0 13.074,9 101,210. Socialin÷ apsauga 3.039.873,1 3.247.862,6 2.895.777,0 -144.096,1 95,3 3.027.945,1 3.234.625,8 2.884.076,2 -143.868,9 95,2 11.928,0 13.236,8 11.700,8 -227,2 98,1Iš jų darbo užmokestis 131.337,1 133.541,7 131.843,6 506,5 100,4Valstyb÷s biudžeto išlaidos, iš viso: 25.636.600,0 28.824.405,0 24.592.942,8 -1.043.657,2 95,9 24.596.402,7 27.699.643,5 23.539.135,1 -1.057.267,6 95,7 1.040.197,3 1.124.761,5 1.053.807,7 13.610,4 101,3išlaidomsIš jų darbo užmokestis 3.689.054,6 3.756.506,4 3.688.845,9 -208,7 100,0Iš to skaičiaus

Aiškinamojo rašto4 priedasVALSTYBöS BIUDŽETO 2009 METŲ IŠLAIDŲ PAGAL VALSTYBöS FUNKCIJASSTRUKTŪRAFunkcin÷klasifikacijaValstyb÷s funkcijaValstyb÷s biudžeto išlaidų struktūrapatvirtinta patikslintafaktiškai įvykdytaįstatymu įstatymu1 Bendros valstyb÷s paslaugos 26,3 24,6 25,7iš jų: valstyb÷s skolos tvarkymo išlaidos 3,9 3,5 3,9dotacija ir kompensacija savivaldyb÷ms 11,7 10,4 12,22 Gynyba 4,6 4,0 4,73 Viešoji tvarka ir visuomen÷s apsauga 7,6 7,4 7,04 Ekonomika 24,2 27,0 25,75 Aplinkos apsauga 2,9 4,8 3,56 Būstas ir komunalinis ūkis 2,3 2,1 2,27 Sveikatos apsauga 7,9 7,1 7,78 Poilsis, kultūra ir religija 2,3 2,1 2,49 Švietimas 10,0 9,6 9,310 Socialin÷ apsauga 11,9 11,3 11,8Iš viso: 100,0 100,0 100,0

Eil.Nr.Aiškinamojo rašto5 priedasINFORMACIJA APIE 2009 M. NEPANAUDOTAS BIUDŽETO LöŠAS, IKI 2010 M. SAUSIO 10 D.GRĄŽINTAS Į VALSTYBöS BIUDŽETĄAsignavimų valdytojas(tūkst. Lt)Grąžintiasignavimai1 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 26,92 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 393,33 Vyriausioji rinkimų komisija 28,74 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 3,75 Lietuvos Respublikos valstyb÷s kontrol÷ 20,66 Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba 69,77 Lietuvos Respublikos valstyb÷s saugumo departamentas 260,68 Aplinkos ministerija 14,89 Energetikos ministerija 159,810 Finansų ministerija 874,511 Krašto apsaugos ministerija 210,612 Kultūros ministerija 30,813 Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija 21.118,714 Susisiekimo ministerija 156,515 Sveikatos apsaugos ministerija 113,616 Švietimo ir mokslo ministerija 105,117 Teisingumo ministerija 7,418 Ūkio ministerija 371,219 Užsienio reikalų ministerija 199,320 Vidaus reikalų ministerija 19,721 Žem÷s ūkio ministerija 698,822 Klaip÷dos apskrities viršininko administracija 145,623 Panev÷žio apskrities viršininko administracija 6,224 Utenos apskrities viršininko administracija 41,525 Narkotikų kontrol÷s departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 3,226 Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 20,927 Valstybin÷ tabako ir alkoholio kontrol÷s tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 9,928 Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 0,129 Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 0,130 Muitin÷s departamentas prie Finansų ministerijos 3,831 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 118,932 Valstybin÷ kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 62,233 Transporto investicijų direkcija 3,234 Civilin÷s aviacijos administracija 30,035 Lietuvos saugios laivybos administracija 196,836 Visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 0,337 Kal÷jimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 14,638 Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos 4,139 Generalin÷ prokuratūra 0,640 Valstybin÷ duomenų apsaugos inspekcija 72,041 K÷dainių rajono apylink÷s teismas 14,842 Mol÷tų rajono apylink÷s teismas 0,243 Vilniaus apygardos administracinis teismas 3,544 Panev÷žio apygardos administracinis teismas 0,145 Lietuvos mokslo taryba 0,946 Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas 14,947 Bendroji dotacija savivaldyb÷ms 369,048 Specialioji tikslin÷ dotacija savivaldyb÷ms 6.924,449 Perduotos l÷šos 4.240,1IŠ VISO 37.186,2

Aiškinamojo rašto6 priedasINFORMACIJAAPIE ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAMS 2009 METAISVALSTYBöS BIUDŽETE PATVIRTINTOMS PROGRAMOMS SKIRTŲ ASIGNAVIMŲNEPANAUDOJIMO PRIEŽASTIS(išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautin÷s finansin÷s paramos l÷šas)(parengta iš asignavimų valdytojų pateiktų aiškinamųjų raštų prie metinių finansinių ataskaitų)LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJALiko nepanaudotos l÷šos(tūkst. litų)Respublikos Prezidento ir Prezidento kanceliarijos veiklos užtikrinimo programa (1.1):planas – 15885,0; įvykdymas – 15463,8 421,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta asignavimų komandiruot÷ms (125,7tūkst. Lt), šildymui ir elektros energijai (99,7 tūkst. Lt), kitoms išlaidoms nepanaudojo (86,9 tūkst.Lt) d÷l užsitęsusios naujienų agentūrų informacijos teikimo paslaugų pirkimo procedūros iratsisakytų žiniasklaidos monitoringo paslaugų.Kitų bendrųjų paslaugų programa (1.2):planas – 2072,0; įvykdymas – 1969,1 102,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: vykdant programą nepanaudota asignavimųilgalaikio turto remontui bei kitoms paslaugoms.LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJALietuvos Respublikos Seimo ir Seimo kanceliarijos veiklos užtikrinimo programa (1.1):planas – 85694,2; įvykdymas – 79319,9 6374,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos pagal darbo užmokesčio irsocialinio draudimo išlaidų straipsnį d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo, neužimtų pareigybių,pareigin÷s algos bazinio dydžio sumažinimo ir d÷l atsisakytų dalies komandiruočių, sumažintoprekių ir paslaugų poreikio. Taupyti taip pat pad÷jo efektyviai vykdomi viešieji pirkimai.Programos tikslas, keliami uždaviniai ir jų siekimo priemon÷s yra įvykdyti.Lietuvos Respublikos Seimo darbo naryst÷s Europos Sąjungoje sąlygomis programa (1.3):planas – 7068,0; įvykdymas – 6267,9 800,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 1.1. Programos tikslas,keliami uždaviniai ir jų siekimo priemon÷s yra įvykdytiESBO PA sesijos, vyksiančios 2009 metais Vilniuje, parengimo ir organizavimo išlaidų programa(1.4):planas – 8878,0; įvykdymas – 8444,4 433,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta l÷šų, nes renginio metu Seimokanceliarijos darbuotojai dalį darbų atliko patys savarankiškai, tod÷l buvo atsisakyta dalieslogistikos paslaugas teikiančios bendrov÷s paslaugų. Programos tikslas, keliami uždaviniai ir jųsiekimo priemon÷s yra įvykdytiLietuvos Nepriklausomyb÷s Akto signatarų statuso įstatymo įgyvendinimo programa (1.5):planas – 3499,0; įvykdymas – 3288,2 210,81

Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos pagal darbo užmokesčio irsocialinio draudimo išlaidų straipsnį taip pat nepanaudojo l÷šų d÷l faktiškai mažesnio rentų gav÷jųskaičiaus. Programos tikslas, keliami uždaviniai ir jų siekimo priemon÷s yra įvykdytiLIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJARinkimų ir referendumų organizavimo programa (1.1):planas – 28308,0; įvykdymas – 26388,6 1919,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: vykdant rinkimus 2009 metais buvonepanaudotos l÷šos, skirtos savivaldybių rinkimų komisijoms. Dalis l÷šų nebuvo panaudota d÷l to,kad nebuvo vykdomas 2009 m. lapkričio 15 d. naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą antrasturas Vilniaus–Šalčininkų rinkimų apygardoje.Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos užtikrinimo programa (1.2):planas – 1275,0; įvykdymas – 1169,8 105,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l laikinai laisvų etatų nepanaudotas darboužmokestis, sutaupyta l÷šų d÷l nemokamų priedų už papildomus darbus ir įprastą darbo krūvįviršijančią veiklą.LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBöS KONTROLöValstyb÷s turto naudojimo ir biudžeto vykdymo kontrol÷s programa (1,3):Planas–22945,0; įvykdymas – 22590,0 355,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytas l÷šas sudaro darbo užmokestis d÷lsumažinto darbuotojų skaičiaus ir darbuotojų laikino nedarbingumo.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 m. technin÷s paramos programa (bendrojo finansavimol÷šos) (68.14):planas – 1029,8; įvykdymas – 323,1 706,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: šių programų l÷šos, skirtos Valstyb÷s kontrol÷saudito departamento, kurio funkcija–užtikrinti 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrin÷sparamos valdymo ir kontrol÷s sistemos veikimą, darbo vietoms įrengti ir personalui išlaikyti. 2009m. dar nevisiškai suformuotas departamento personalas ir neįrengtos visos darbo vietos, tod÷l likosutaupytos 2009 m. skiriamos l÷šos. Be to programos yra tęstin÷s. Joms vykdyti biudžetas skiriamasvisam projekto laikotarpiui (2007–2013 m.). Kiekvieniems ataskaitiniams metams l÷šospaskirstomos proporcingai, nepriklausomai nuo ataskaitinių metų l÷šų poreikio, o nepanaudotasl÷šų likutis perkeliamas į ateinančius laikotarpius programų vykdymui tęsti.VYRIAUSIOJI TARNYBINöS ETIKOS KOMISIJATarnybin÷s etikos normų pažeidimų prevencijos, tyrimo ir lobistin÷s veiklos kontrol÷s programa(1.1):planas – 1342,0; įvykdymas – 1223,1 118,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos d÷l darbuotojų laikinonedarbingumo ir neužimtų pareigybių.LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJAVertybinių popierių rinkos ir pensijų fondų valstybinio reguliavimo ir priežiūros programa (1.1):planas – 4372,0; įvykdymas – 4037,6 334,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyti darbo užmokesčio ir socialiniodraudimo įmokų asignavimai susidar÷ d÷l darbuotojų kaitos atsiradus laisvoms pareigyb÷ms ir2

tarnautojams suteikus vaiko priežiūros atostogas, nes į jų laisvas pareigyb÷s nebuvo priimtapakaitinių valstyb÷s tarnautojų.LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMASLietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išlaikymo programa (1.1):planas – 6793,4; įvykdymas – 5697,5 1095,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos d÷l darbuotojų laikinonedarbingumo ir neužimtų pareigybių.LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO TARNYBALietuvos Respublikos Vyriausyb÷s veiklos organizavimo ir Europos Sąjungos reikalų koordinavimoprograma (1.1):planas – 21582,0; įvykdymas – 21152,6 429,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programa įvykdyta. Sutaupytos l÷šosreprezentacin÷ms ir komandiruočių išlaidoms.KVALIFIKACIJŲ TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBöSNacionalin÷s kvalifikacijų sistemos valdymo programa (1.1):planas – 3564,0; įvykdymas – 2565,7 998,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos darbo užmokesčiui irsocialiniam draudimui 215,8 tūkst. Lt ir prekių ir paslaugų įsigijimui 782,5 tūkst. Lt, ryšium sutarnybos likvidavimu nuo 2009 m. spalio 1 dienos.APLINKOS MINISTERIJASpecialioji aplinkos apsaugos r÷mimo programa (1.81):planas – 18218,1; įvykdymas – 8481,7 9736,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programa tęstin÷, nepanaudotas l÷šas sudaroasignavimai, numatyti priemon÷ms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala,kraštovaizdžio komponentams ar elementams atkurti, aplinkosauginiams objektams projektuoti,statyti rekonstruoti, remontuoti, aplinkos taršos šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams atkurti irgausinti (reikalingas tam tikras rezervas, kuris būtų naudojamas avarijų padariniams likviduoti irypatingoms ekstremalioms situacijoms pašalinti) ir įsipareigojimams pagal ilgalaikes sutartis, kuriųgalutinis įvykdymo terminas yra 2010 m.Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa (1.84):planas – 9001,7; įvykdymas – 8252,5 749,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programa tęstin÷. Atsižvelgiant į faktinespajamų įmokas asignavimų buvo panaudota mažiau, negu planuota.Specialioji gaminių ar pakuot÷s atliekų tvarkymo programa (1.85):planas – 26953,1; įvykdymas – 3367,3 23585,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programa tęstin÷.1. Atlikus viešųjų pirkimų procedūras d÷l antrinių žaliavų surinkimo konteinerių pirkimosavivaldyb÷ms buvo atmesti visi pateikti pasiūlymai, sutartis nepasirašyta, tod÷l numatytos l÷šosnepanaudotos .2. Įmonei laiku neatlikus šioje sutartyje numatytų paslaugų laiku, likusi sutartyje numatyta552,3 tūkst. Lt suma neišmok÷ta ir l÷šos nepanaudotos. Taip pat atlikus viešųjų pirkimų procedūraspasiūlymą pateikęs tiek÷jas pasiūl÷ per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, tod÷lšios l÷šos nepanaudotos.3

Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa (2.82):planas – 26595,4; įvykdymas – 17354,1 9241,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programa tęstin÷, nepanaudoti asignavimaiįsipareigojimams pagal ilgalaikes sutartis, kurių galutinis įvykdymo terminas yra 2010–2011 m.Specialioji aplinkos sektoriaus biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa (2.83):planas – 1731,8; įvykdymas – 1157,0 574,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programa tęstin÷, nepanaudoti asignavimai d÷lto, kad faktin÷s pajamų įmokos mažesn÷s negu buvo planuotos, nes vykdant vidaus auditorekomendacijas, kai kurios įstaigos nebeteik÷ planuotų mokamų paslaugų.Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa (3.310):planas – 95358,1; įvykdymas – 35855,2; 59502,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: daugiabučių namų modernizavimo investicijųprojektų įgyvendinimą apsunkino bankų atsisakymas teikti paskolas daugiabučiams modernizuoti,tod÷l daugumai projektų įgyvendinti galimyb÷ gauti kreditą modernizavimui atsirado tik metų gale,kai prad÷tos teikti garantijos kreditams, skirtiems daugiabučių namų modernizavimo projektamsįgyvendinti. Programa tęstin÷.ENERGETIKOS MINISTERIJAEnergetikos pl÷tros politikos formavimo ir įgyvendinimo programa (1.1):planas – 6142,0; įvykdymas – 3457,9; 2684,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyti asignavimai d÷l laikinai pristabdytųprekių ir paslaugų pirkimų bei komandiruočių, neužimtų darbuotojų etatų.Nacionalin÷s energetikos strategijos įgyvendinimo programa (1.2):planas – 5987,0; įvykdymas–4369,9; 1617,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta l÷šų d÷l to, kad neelektrifikuotųsodybų prijungimo prie elektros tinklų projekto parengimas įvykdytas mažesn÷mis kainomis, negubuvo planuota šiam projektui.Specialioji Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa (bendrojo finansavimo l÷šos)(72.12):planas – 21935,0; įvykdymas – 7946,5; 13988,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: nepanaudota dalis l÷šų, kurios buvo numatytosbendrai finansuoti Ignalinos AE regiono savivaldybių įgyvendinamoms energijos efektyvumodidinimo projektams, nes šių projektų konkursų procedūros užtruko ilgiau, nei buvo planuota. L÷šasnumatoma panaudoti 2010 metais.FINANSŲ MINISTERIJAFinansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programa (1.2):planas – 93444,0; įvykdymas – 79620,7 13823,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: efektyviau valdant valstyb÷s pinigų srautus,nereik÷jo atlikti skubių tarptautinių pavedimų; Finansų ministerijos Finansų valdymo ir apskaitosinformacin÷s sistemos (FVAIS) ir Valstyb÷s iždo finansų valdymo ir apskaitos informacin÷ssistemos (FVIS) diegimo projektuose užsitęs÷ sprendimų pri÷mimas d÷l finansavimo šaltiniokeitimo. FVAIS projekte d÷l projekto sud÷tingumo v÷lavo darbai. D÷l sud÷tingo pirkimo procesoViešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacin÷s sistemos (VSAKIS) pirkimasbuvo rengtas pakartotinai. Valstyb÷s biudžeto, apskaitos ir mok÷jimo sistemai (VBAMS) skirtosl÷šos galutinai nepanaudotos, kadangi d÷l FVIS užsitęsusio pirkimo VBAMS pritaikymas4

integracijai su FVIS ir naujų Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansin÷s atskaitomyb÷s standartųporeikiams tur÷jo būti atid÷tas. Užsitęs÷ derybos d÷l palankesn÷s Europos Sąjungos struktūrin÷sparamos kompiuterin÷s informacijos valdymo ir priežiūros sistemos paslaugų vert÷s, nes tiek÷jopasiūlyta kaina buvo per didel÷, tod÷l liko nepanaudotos tam tikslui l÷šos. Lietuva, vykdydamaįsipareigojimus Pasaulio bankui (PB) pagal pasižad÷jimo raštą atlieka mok÷jimus pagal PBpareikalavimą. Tačiau 2009 m. liepos 29 d. PB raštu informavo, kad 2009–2010 m. privalomųmok÷jimų atlikti nereik÷s. Be to, buvo planuojama, kad Lietuva 2009 m. taps Tarptautin÷s pl÷trosasociacijos (TPA), priklausančios Pasaulio banko grupei, nare, tačiau d÷l susidariusios sunkiosekonomin÷s pad÷ties naryst÷s procedūros nebuvo užbaigtos. Likusi nepanaudota suma buvosuplanuota pradiniam naryst÷s mokesčiui TPA sumok÷ti. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. Lietuvaneužbaig÷ TPA naryst÷s procedūrų ir tod÷l finansų ministrui nereik÷jo vykti į Vašingtoną (JAV)pasirašyti TPA steigimo sutarties, liko nepanaudota dalis l÷šų, kurios buvo skirtos kelion÷s įVašingtoną išlaidoms. Be to, buvo atsisakyta kitų Finansų ministerijos atstovų komandiruočių įužsienio šalis. Skirtų asignavimų ekonomijos pagrindin÷ priežastis yra atsiradusi galimyb÷ nuo2009 m. rugpjūčio m÷n. iš 2007–2013 m. ES technin÷s paramos l÷šų finansuoti darbuotojų,netiesiogiai administruojantiems ES struktūrinę paramą, darbo užmokesčio išlaidas. Taip patpakeitus Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos Technin÷s paramos susitarimonuostatas, susijusias su Lietuvos valdžios institucijų padarytomis tinkamomis finansuoti išlaidomis,nuo 2009 m. rugpjūčio m÷nesio finansuojamas darbo užmokestis darbuotojų, tiesiogiaiadministruojančių Šveicarijos programą. Likusi darbo užmokesčio fondo ekonomijos dalis susidar÷d÷l v÷lesnio nei planuota darbuotojų įdarbinimo bei nedarbingumo d÷l ligos. Kitų ūkinių išlaidųekonomija susidar÷ d÷l sutaupytų komandiruočių, mokymo, transporto išlaidų bei atsisakius išoriniovidaus audito veiklos vertinimo paslaugos.Skolos valstyb÷s vardu valdymo programa (1.4):planas – 1003429,0; įvykdymas – 960829,4 42599,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programa laikoma įvykdyta. Liko nepanaudota4 procentai programai skirtų asignavimų, nes programos sąmatos poreikis yra planuojamasapdairiai, su neženkliu rezervu atsižvelgiant į galimus nenumatytus pokyčius finansų rinkoje irkitus, kurie didintų Vyriausyb÷s skolinimosi sąnaudas. L÷šų sutaupymą taip pat įtakojo did÷jantisinvestuotojų pasitik÷jimas Lietuvos kreditingumu, ir tai leido sumažinti Vyriausyb÷s skolinimosisąnaudos.Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s rezervo l÷šų naudojimo programa (1.6):planas – 3244,6; įvykdymas – 0 3244,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: Vyriausyb÷s rezervo l÷šos nebuvo skirtos.Valstyb÷s priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimo savivaldyb÷se programa (1.7):planas – 3125938,9; įvykdymas – 3111312,9 14626,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: grąžinta dalis l÷šų, numatytų specialiomstikslin÷s paskirties dotacijoms mok÷ti (8082,9 tūkst. litų). Valstyb÷s investicijų programojenumatytiems projektams finansuoti l÷šos pervedamos, atsižvelgiant į faktiškai atliktus darbus,nurodytus Finansų ministerijai savivaldybių teikiamose paraiškose. Savivaldyb÷s grąžinonepanaudotas pagal tikslinę paskirtį l÷šas, taip pat l÷šų nepanaudota d÷l gyvenamųjų namų, butųvert÷s sumaž÷jimo ir teisminių ginčų.Darbo užmokesčio didinimo programa (1.8)planas – 1870,3; įvykdymas – 0,0 1870,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: planuojant sud÷tinga tiksliai numatyti reikalingąl÷šų sumą. Įsipareigojimai įvykdyti, sutaupyta išeitinių išmokų.Europos Bendrijų nuosavų išteklių programa (1.9):planas – 1119760,0; įvykdymas – 1082982,5 36777,55

Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: ES biudžeto santykin÷ dalis, kurią finansuojaLietuva didele dalimi priklauso nuo Lietuvos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir PVM daliesvisų ES valstybių narių BNP ir PVM. Planuojant Lietuvos įmokas į ES biudžetą yra remiamasipirmin÷mis BNP ir PVM prognoz÷mis, kurios yra atnaujinamos metų viduryje. 2009 m. viduryjemin÷tų Lietuvos ekonominių rodiklių prognoz÷s buvo sumažintos, tod÷l atitinkamai sumaž÷jo 2009metais. Lietuvos įmoka į ES biudžetą. Be to, Lietuvos įmokos į ES biudžetą dydį lemia bendras ESbiudžeto dydis, kuris per metus yra koreguojamas priklausomai nuo kintančių poreikių. RemiantisEB steigimo sutarties 268 str., ES biudžetas turi būti subalansuotas, tod÷l, atsižvelgiant į faktiškaimažesnes išlaidas nei planuota, sumaž÷jo ir valstybių narių įnašai.Šveicarijos finansin÷s paramos (technin÷ ir projektų rengimo pagalba) (bendrojo finansavimo l÷šos)(1.213):planas – 195,0; įvykdymas – 0,0 195,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l užsitęsusio projektų id÷jų derinimo sudonorais proceso bei d÷l užtrukusio pirkimų dokumentų rengimo (siekiant maksimalios perkamųpaslaugų kokyb÷s) Finansų ministerijos perkama galimybių studija nupirkta 2009 m. lapkričio m÷n.ir bus baigta 2010 m. I pusmetį, o Sveikatos apsaugos ministerijos perkama galimybių studijanupirkta 2010 m. pradžioje ir planuojama, kad bus baigta 2010 m. II pusmetį. Programa tęstin÷.Specialioji Europos ekonomin÷s erdv÷s ir Norvegijos finansinių priemonių programa (bendrojofinansavimo l÷šos) (52.12):planas – 10653,0; įvykdymas – 6436,4 4216,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: paramos gav÷jų pateiktų mok÷jimo prašymųtrūkumai l÷m÷ būtinybę taisyti juos ir tod÷l mok÷jimai paramos gav÷jams užtruko bei persik÷l÷ į2010 metus. Programa tęstin÷.Specialioji Europos ekonomin÷s erdv÷s ir Norvegijos finansinių priemonių programa (technin÷parama) (bendrojo finansavimo l÷šos) (52.14):planas – 289,9; įvykdymas – 117,6 172,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: mažesnis dokumentų vertimų poreikis neiplanuota; finansiniai mechanizmai buvo viešinami tik interneto svetain÷se (www.finmin.lt,www.cpva.lt, www.eeefondai.lt), nuspręsta atsisakyti planuotų mokamų straipsnių užsakymųnacionalin÷je ir regionin÷je spaudoje bei donorams pritarus 2010 metais nuspręsta finansiniusmechanizmus viešinti naudojant tokias priemones kaip nemokami pranešimai spaudai, vaizdoklipas, informacinis renginys bei bukletas apie įdomiausius projektus. Programa tęstin÷.Specialioji l÷šų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa (valstyb÷s biudžeto l÷šos)(61.301):planas – 153053,2; įvykdymas – 0 153053,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: 2009 metais kitiems asignavimų valdytojamsbuvo perskirstyta per 115 mln. Lt, kitos planuotos l÷šos nepanaudotos d÷l mažesnio PVM poreikioES 2007−2013 m. struktūrin÷s paramos projektams įgyvendinti ir mažesnių nei planuotanenumatytų įmokų į ES biudžetą mok÷jimo.2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos konvergencijos tikslui įgyvendintiadministravimas (bendrojo finansavimo l÷šos) (68.12):planas – 1863,1; įvykdymas – 181,0 1682,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l užsitęsusių viešojo pirkimo procedūrųv÷liau negu planuota, buvo prad÷ti įgyvendinti vertinimo projektai. Dviejų projektų trukm÷–6-9m÷nesiai, tod÷l jų vykdymas persik÷l÷ į 2010 metus.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 metų technin÷s paramos programa (bendrojo finansavimol÷šos) (68.14):6

planas – 9070,5; įvykdymas – 3276,3 5794,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 68.12.Specialioji valstyb÷s paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa(valstyb÷s biudžeto l÷šos) (1.381)planas – 25100,0; įvykdymas – 14714,0 10386,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: bankams sugriežtinus būsto paskolų teikimotvarkas tik dalis šeimų sugeb÷jo įvykdyti bankų reikalavimus, dalis gyventojų d÷l sumaž÷jusiųpajamų ir tik÷damiesi mažesnių būsto kainų atid÷jo sprendimus imti paskolą kitiems metams.Socialinio būsto įsigijimui l÷šos nepilnai buvo įsisavintos, nes sumaž÷jo statybos darbų kainos,tod÷l planuotos l÷šos buvo nepilnai panaudotos.Specialioji valstyb÷s paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa(asignavimų valdytojo pajamų įmokos) (1.481):planas – 88023,6; įvykdymas – 15125,6 72898,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: bankams ypatingai sugriežtinus būsto paskolųteikimo tvarkas maža dalis šeimų gal÷jo vykdant bankų reikalavimus įsigyti nuosavą būstą, tod÷lsubsidijų būsto kredito daliai padengti buvo pervesta mažiau nei pernai. Be to, maž÷jant gyventojųpajamoms, dalis gyventojų atid÷jo sprendimus imti būsto paskolą v÷lesniam laikui, kiti nusprend÷palaukti nekilnojamojo turto kainų sumaž÷jimo ir atid÷jo būsto įsigijimą iki kitų metų. UAB ,,Būstopaskolų draudimas“ netenkino bankų reikalavimų, tod÷l dalis gyventojų, nor÷jusių imti paskoląnegal÷jo jos apdrausti ir paskolos negavo.KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJASausumos paj÷gų programa (13.1):planas – 206539,0; įvykdymas – 205816,8 722,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta asignavimų darbo užmokesčiui irsocialiniam draudimui d÷l suteiktų nemokamų atostogų darbuotojams ir kariams, d÷l laisvų ir nenuo metų pradžios užimtų valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatų,sumažinto prekių ir paslaugų poreikio.Karinių oro paj÷gų programa (13.2):planas – 131399,0; įvykdymas – 131152,9 246,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 13.1Logistikos paj÷gų programa (13.4):planas – 190833,0; įvykdymas – 190582,3 250,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 13.1Karinių mokymo paj÷gų programa (13.5):planas – 102920,0; įvykdymas – 102497,1 422,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 13.1Specialiųjų operacijų paj÷gų programa (13.6):planas – 28483,0; įvykdymas – 28073,6 409,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip programos 13.1Centralizuotų tarnybų programa (14.1):planas – 80410,0; įvykdymas – 78740,4; 1669,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip programos 13.1Krašto apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo organizavimo programa (14.2):7

planas – 101664,0; įvykdymas – 100436,4; 1227,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 13.1KULTŪROS MINISTERIJAMeno kūrybos pl÷tros ir sklaidos Lietuvoje ir užsienyje programa (1.1):planas – 94846,2; įvykdymas – 94620,5 225,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: ministerija atsisakydama nebūtiniausių prekių irpaslaugų pirkimo, sutaup÷ l÷šas pagal visus išlaidų straipsnius.SOCIALINöS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJAUžimtumo didinimo programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (1.202):Planas – 63769,8; įvykdymas – 25951,2 37818,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: atsižvelgus į situaciją darbo rinkoje, buvopriimti apmok÷jimui Lietuvos darbo biržos pateikti neplaniniai mok÷jimo prašymai, kuriemsapmok÷ti bendrojo finansavimo l÷šos nebuvo suplanuotos 2009 metų biudžete. Įvertinus bendrojofinansavimo l÷šų stygių, numatytą 2010 m. biudžete, buvo kreiptasi į Finansų ministeriją suprašymu kitų Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos vykdomų programų 2009 metais sutaupytasl÷šas perkelti į šią programą. 2009 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimuNr. 1685 buvo patikslinti 2009 metų programų priemonių asignavimai, ir šiai programai buvopapildomai skirta 35898 tūkst. Lt d÷l ko liko nepanaudoti. Programa tęstin÷.Užimtumo didinimo programa (1.302):planas – 23672,0; įvykdymas – 22623,1 1048,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos pagal priemonę „Organizuotivietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimą“ nes buvo nutrauktas vietinių užimtumoiniciatyvų projektas d÷l įmon÷s UAB ,,Ferumas“ sunkios finansin÷s pad÷ties. Pagal priemonę„Įgyvendinti Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009m. plano priemones“, nes neįvyko planuotas susitikimas d÷l ekonomin÷s migracijos reguliavimo suLenkijos atstovais. Taip pat atsisakyta išleisti spausdintą informacinį leidinuką ,,Gyvenimas irdarbas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, buvo nepanaudotos l÷šos skirtos leidinuko leidybai, nes buvopirktos tik maketavimo ir vertimo paslaugos. Pagal priemonę „Remti socialin÷s įmones“ sutaupyta776,2 tūkst. Lt. Visos l÷šos nepanaudotos d÷l to, kad nuo 2009 m. birželio m÷n. į Europos socialiniofondo finansuojamo ir Lietuvos darbo biržos įgyvendinamo projekto ,,Parama socialin÷msįmon÷ms“ veiklas buvo įtraukti visi neįgalieji, dirbantys neįgaliųjų socialin÷se įmon÷se, kas l÷m÷mažesnį valstyb÷s biudžeto l÷šų panaudojimą neįgaliųjų socialin÷ms įmon÷ms užimti, taip pat d÷lto, kad neįgaliųjų socialin÷s įmon÷s įsteig÷ mažiau darbo vietų negu planavo įsteigti 2009 m.pradžioje.Neįgaliųjų socialin÷ integracija (bendrojo finansavimo l÷šos) (2.201):planas – 4905,8; įvykdymas – 2373,1 2532,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: užsitęsus projektams įgyvendinti reikalingųviešųjų pirkimų dokumentacijos rengimo ir derinimo bei viešųjų pirkimų procedūroms. Šiosnepanaudotos l÷šos bus perkeltos į 2010 metus ir toliau naudojamos projektams finansuoti pagalpasirašytas sutartis.Neįgaliųjų socialin÷s integracijos programa (2.301):planas – 37781; įvykdymas–37425,5 355,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: liko nepanaudota 5,7 tūkst. Lt pagal programospriemonę ,,Teikti profesin÷s reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, rengti ir įvertinti profesin÷sreabilitacijos programas“, kadangi 27 asmenims buvo nutraukta įgyvendinti profesin÷s reabilitacijosprograma. 224,7 tūkst. Lt nepanaudotos l÷šos liko savivaldybei nesp÷jus atlikti būsto neįgaliesiems8

pritaikymo planuotų darbų, 125,1 tūkst. Lt liko nepanaudoti laiku nepratęsus neįgaliųjų pažym÷jimųir sumaž÷jus studentų pažangumui.Socialinių paslaugų pl÷tros įstaigose prie Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos programa(Bendrojo finansavimo l÷šos) (2.202):planas – 1358,0; įvykdymas – 62,1 1295,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: užsitęsus projektams įgyvendinti reikalingųviešųjų pirkimų dokumentacijos rengimo ir derinimo bei viešųjų pirkimų procedūroms. Šiosnepanaudotos l÷šos bus perkeltos į 2010 metus ir toliau naudojamos projektams finansuoti pagalpasirašytas sutartis.Socialinių paslaugų pl÷tros įstaigose prie Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos programa(2.302):planas – 22657,0; įvykdymas – 22109,7 547,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: ministerijai pavaldžiose įstaigose buvosutaupyta 547,3 tūkst. Lt, nes buvo atsisakyta planuotų komandiruočių, sumažintos išlaidoskvalifikacijos k÷limui, transportui, ryšiams, spaudiniams.Parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grup÷ms ir kita veikla (2.3):planas – 20423,0; įvykdymas – 18739,5 1683,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l teisinių ginčų, iškilusių vykdant Finansųvaldymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimo bei aptarnavimo ir priežiūros viešąjį pirkimą, 2009metais nebuvo pasirašyta sutartis bei nepanaudotos l÷šos, skirtos šiai sistemai diegti (724,5 tūkst.Lt). Sutaupyta 770,0 tūkst. Lt darbo užmokesčio, socialinio draudimo, l÷šų prek÷ms ir paslaugomssocialin÷ms išmokoms, ilgalaikiam turtui, patalpų nuomai.Vaiko teisių į apsaugos, aprūpinimo ir dalyvavimo visuomen÷s gyvenime įgyvendinimo programa(2.6):planas – 10823,0; įvykdymas – 10500,5 322,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: pagal priemonę ,,Įgyvendinti Nacionalin÷ssmurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programos priemones“ bendrai sutaupyta 98,1tūkst. Lt, nes buvo atsisakyta rengti smurto prieš vaikus prevencijos renginius, pagal priemonę,,Įgyvendinti kitas Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos įgyvendinimopriemones“ sutaupyta 64,7 tūkst. Lt, nes organizuojant viešuosius pirkimus paslaugoms atliktipasiūlyta kaina buvo mažesn÷ negu planuota.Valstybinių pensijų, šalpos ir kitų socialinių paramos išmokų programa (2.8):planas – 1412603,0; įvykdymas – 1402170,8 10432,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: liko nepanaudota pagal priemonę ,,Pervestil÷šas transporto išlaidų bei specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų kompensacijomsmok÷ti“ 2037,1 tūkst. Lt, nes buvo mažesnis transporto išlaidų kompensacijų gav÷jų skaičius irmažesnis specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo kompensacijų gav÷jų skaičius negu planuota;pagal priemonę ,,Motinas (t÷vus), auginančias namuose vaikus iki 3 metų, bei neįgalių asmenų,kuriems nustatytas specialusis nuolatin÷s slaugos poreikis, slaugytojus drausti visai valstybineisocialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu, o dvasininkus–bazinei pensijai“ 875,9tūkst. Lt, nes motinų (t÷vų), auginančių vaiką iki 3 metų skaičius 327 asmenimis buvo mažesnis neiplanuota; nepanaudota pagal priemonę ,,Mok÷ti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas“400,9 tūkst. Lt, nes gav÷jų skaičius buvo mažesnis negu planuota; nepanaudota pagal priemonę,,Pervesti l÷šas profesin÷s reabilitacijos pašalpoms mok÷ti “ 280,3 tūkst. Lt, nes 27 asmenims buvonutraukta profesin÷s reabilitacijos programa ir d÷l užtęsusio profesin÷s reabilitacijos paslaugųpirkimo konkurso rugs÷jo, spalio m÷n. asmenys nebuvo siunčiami pagal profesin÷s reabilitacijosprogramą; pagal kitas programos priemones liko nepanaudota d÷l faktiškai mažesnio negu planuotašalpos išmokų gav÷jų skaičiaus (6833,6 tūkst. Lt).9

Jaunimo politikos įgyvendinimo programa (2.9):planas – 3106,0; įvykdymas – 2974,8 131,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: ministerija atsisakydama nebūtiniausių prekių irpaslaugų pirkimo sutaup÷ l÷šas pagal visus išlaidų straipsnius.Išmokų vaikams programa (2.10):planas – 650432,0; įvykdymas – 620545,9 29886,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: nepanaudota sumaž÷jus faktiniam išmokasgaunančių gav÷jų skaičiui. Be to, savivaldyb÷ms buvo sumažintos l÷šos vaikų išmokoms.Vaikų išlaikymo fondo programa (2.12):planas – 44474,0; įvykdymas – 33439,7 11034,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: nepanaudotos l÷šos, nes Lietuvoje n÷rastatistikos, kiek vaikų po t÷vų skyrybų ar partneryst÷s nutraukimo negauna išlaikymo. Tod÷l sunkunustatyti, kiek kiekvienais metais bus besikreipiančių į vaikų išlaikymo fondą d÷l išmokų gavimo.Be to, skolininkams prad÷jus patiems mok÷ti išlaikymo l÷šas vaikams, padaug÷jo mok÷jimų išVaikų išlaikymo fondo nutraukimo atvejų.Specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa (bendrojo finansavimo l÷šos)(2.257):planas – 1767,0; įvykdymas – 1078,6 688,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projektų sutartys buvo pasirašytos tik 2009 m.gruodžio m÷nesį tod÷l liko nepanaudotos l÷šos. Avansai projektams vykdyti bus išmok÷ti 2010 m. Iketvirtį.Specialioji Europos regionin÷s pl÷tros fondo programa (BPD įgyvendinti) (bendrojo finansavimol÷šos) (60.22):planas – 2610,9; įvykdymas – 279,0 2331,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos vykdant rangos darbus.Programa įgyvendinta pilnai.Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti) (bendrojo finansavimo l÷šos)(60.32):planas – 847,0; įvykdymas – 731,6 115,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: visi projektai baigti. Išmok÷ta tiek l÷šų, kiekprojektų padarytų išlaidų agentūra pripažino tinkamomis kompensuoti. Programa įgyvendintapilnai.Specialioji Europos pab÷g÷lių fondo programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (60.92):planas – 1848,9; įvykdymas – 781,8 1067,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: likučiai susidar÷ d÷l sutartyse numatytųįsipareigojimų, darbų bei paslaugų neįvykdymo.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 metų technin÷s paramos programa (bendrojo finansavimol÷šos) (68.14):planas – 4520,7; įvykdymas – 167,5 4353,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos susijusios su tarnybin÷miskomandiruot÷mis bei atsisakyta išlaidų, susijusių su kvalifikacijos k÷limu. Darbuotojams,dirbantiems pagal darbo sutartis buvo išmok÷ta mažiau darbo užmokesčio nei planuota.SUSISIEKIMO MINISTERIJA10

Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programa (1.8):planas – 18589,0; įvykdymas – 16877,4 1711,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyti asignavimai d÷l ministerijosadministracijos struktūros pakeitimo, darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui,komandiruot÷ms, nebuvo atliekamas planuotas kabinetų remontas, sumažintos specialiųjų ataš÷išlaidos, panaikinta transporto ataš÷ pareigyb÷ Lenkijoje, nebuvo įdiegta Finansų valdymo irapskaitos sistema, nenaudojama atnaujinta.Oro uostų infrastruktūros pl÷tra ir labai svarbių asmenų aptarnavimas (bendrojo finansavimo l÷šos)(1.212):planas – 9686,0; įvykdymas – 6649,9 3036,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: buvo planuota įvykdyti projektą „TarptautinioVilniaus oro uosto šiaurinio perono išpl÷timas“, bet atsirado problemų d÷l statybos leidimo gavimoir papildomo finansavimo iš įmon÷s l÷šų. Tod÷l yra nuspręsta atid÷ti projekto vykdymą 2010–2011metams ir prašyti refinansavimo. Šiuo metu yra pateiktos naujos paraiškos d÷l įtraukimo į valstyb÷sprojektų, finansuojamų ES paramos l÷šomis 2007–2013 metais, sąrašą. Dalis 2009 metais Kaunooro uoste numatytų darbų, d÷l jų sezoniškumo perkeliama 2010 metams. Nepanaudotas programosl÷šas planuojama panaudoti 2010 metais. Vykdant viešąjį pirkimą, vienas iš rangovų kreip÷si įteismą d÷l oro uosto viešojo pirkimo komisijos priimto sprendimo. Teismo procesui užsitęsus,Palangos oro uostas netur÷jo galimybių įgyvendinti patvirtintą programą ir panaudoti skirtas l÷šas.Savivaldybių transporto infrastruktūros pl÷tros programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (1.224):planas – 14391,0; įvykdymas – 2513,0 11878,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrųsavivaldybių administracijos nuk÷l÷ projektų paraiškų teikimo Transporto investicijų direkcijaiterminus, tod÷l ir l÷šas planuoja panaudoti v÷lesniais laikotarpiais. Vilniaus miesto savivaldyb÷nuosavų l÷šų dalį formuoja iš savivaldyb÷s privatizavimo fonde gautų įplaukų. Esant sunkiaiekonominei situacijai į šį fondą l÷šos n÷ra surenkamos, tod÷l, trūkstant nuosavų l÷šų, Vilniausmiesto savivaldyb÷, vadovaudamasi pasirašytos finansavimo ir administravimo sutartiesnuostatomis, nepateik÷ mok÷jimo prašymų d÷l didesn÷s sumos.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 metų technin÷s paramos programa (technin÷ parama–bendrojo finansavimo l÷šos) (68.14):planas – 452,5; įvykdymas – 61,3 391,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyti asignavimai, susiję sukomandiruot÷mis bei atsisakyta išlaidų kvalifikacijos k÷limui. Darbuotojams, dirbantiems pagaldarbo sutartis, buvo išmok÷ta mažiau darbo užmokesčio nei planuota.SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJASveikatos sistemos pl÷tra (bendrojo finansavimo l÷šos) (3.221):planas – 20362,3; įvykdymas – 6641,9 13720,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programos 03121 ir 03221–sveikatos politikosformavimas ir jos įgyvendinimas yra tęstin÷s. Programų įgyvendinimo laikotarpis 2007–2015metai. Vyksta projektų planavimas, sudaromos finansavimo ir administravimo sutartys.Sveikatos sistemos pl÷tra (3.321):planas – 63274,0; įvykdymas – 62955,1 318,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta sumaž÷jus paslaugų kainoms vykdantviešuosius pirkimus, taip pat sutaupyta l÷šų komandiruot÷ms, darbo užmokesčiui ir socialiniamdraudimui.11

Specialioji Europos regionin÷s pl÷tros fondo programa (BPD įgyvendinti) (bendrojo finansavimol÷šos) (60.22):planas – 2534,0; įvykdymas – 2123,3 410,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷šos sutaupytos d÷l projektų vykdytojųpapildomos paramos paraiškų, nurodytų netinkamų išlaidų pripažinimo ir d÷l pakartotino konkursoskelbimo galimyb÷s skelbti atsižvelgiant į BPD išlaidų tinkamumo datą.ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJAŠvietimo ir mokslo valdymo veiksmingumo programa (11.02):planas – 568824,1; įvykdymas – 567605,1 1219,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta sumaž÷jus paslaugų kainoms vykdantviešuosius pirkimus, taip pat sutaupyta l÷šų komandiruot÷ms, darbo užmokesčiui ir socialiniamdraudimui (d÷l ugdymo planų tikslinimo ir etatų mažinimo).Valstyb÷s švietimo strategijos įgyvendinimo programa (11.301):planas – 65407,0; įvykdymas –63947,1 1459,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: per metus buvo patikslintas įstaigų specialiajamugdymui skirtų kompensacinių technikos priemonių poreikis, jų įsigyta mažiau. Sutaupyta vykdantviešuosius pirkimus, taip pat sutaupyta darbo užmokesčio ir socialinio draudimo beikomandiruot÷ms skirtų l÷šų.Mokslinių tyrimų ir technologijų pl÷tros programa (10.307):planas – 5916,0; įvykdymas – 5721,1 194,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: nebuvo prad÷tos kai kurių naujų viešųjųpirkimų procedūros, sutaupyta atsisakant kai kurių prekių ir paslaugų pirkimo metų pabaigoje.Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (10.205):planas – 1930,6; įvykdymas – 355,7 1574,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: išmok÷ta mažiau negu planuota, nes buvokoreguojamos programos ir pasirašyta mažiau finansavimo ir administravimo sutarčių.Aukštojo mokslo pl÷tros programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (10.206):planas – 9327,0; įvykdymas – 2041,7 7285,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 10.205.Mokslinių tyrimų ir technologijų pl÷tra (bendrojo finansavimo l÷šos) (10.207):planas – 24036,0; įvykdymas – 2309,7 21726,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 10.205.Valstybin÷s švietimo strategijos įgyvendinimo programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (11.201):planas – 16596,6; įvykdymas – 3964,5 12632,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 10.205.Europos Sąjungos technin÷ parama (bendrojo finansavimo l÷šos) (60.22):planas – 2572,0; įvykdymas – 225,7 2346,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: į šią programą buvo grąžinamos projektųnepanaudotos ir netinkamai panaudotos l÷šos, kurių dydis nebuvo žinomas planuojant programas.Tod÷l dalis programų l÷šų buvo sutaupyta.Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti) (bendrojo finansavimo l÷šos)(60.32):planas – 1569,3; įvykdymas – 266,2 1303,112

Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 60.22.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 m. technin÷ parama (bendrojo finansavimo l÷šos) (68.14):planas – 616,3; įvykdymas – 216,9 399,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projektų trukm÷ yra ilgesn÷ nei vieni metai,tod÷l 2009 m. pabaigoje nepanaudotos l÷šos bus naudojamos 2010 metais.TEISINGUMO MINISTERIJATeisin÷s sistemos tobulinimo programa (1.1):planas – 13005,0; įvykdymas – 12082,3 922,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta asignavimų, kadangi ministerijaatsisak÷ nebūtiniausių prekių ir paslaugų pirkimo, sutaup÷ efektyviai vykdant viešuosius pirkimus.Teis÷jų kvalifikacijos k÷limo programa (1,3):Planas – 1310,0, įvykdymas – 1089,0 221,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: taupiai ir efektyviai naudotos l÷šoskvalifikacijai kelti.Teismų materialin÷s baz÷s stiprinimo ir kompiuterizavimo programa (1.4):planas – 8986,0; įvykdymas – 8451,5 534,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: taupiai ir efektyviai naudotos visų straipsniųl÷šos.Žalos, atsiradusios d÷l valdžios institucijų neteis÷tų veiksmų, atlyginimo programa (3.06):planas –1450,0; įvykdymas – 1168,9 281,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: ekonomija susidar÷ d÷l mažesn÷s nei planuotažalos atlyginimo.Specialioji nukent÷jusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programa (asignavimų valdytojo pajamųįmokos) (3.486):planas – 1596,8; įvykdymas – 837,5 759,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: ekonomija susidar÷ d÷l mažesn÷s nei planuotanukent÷jusiems nuo nusikaltimų žalos atlyginimo.ŪKIO MINISTERIJAŪkio pl÷tros politikos įgyvendinimo programa (1.1):planas – 31509,0; įvykdymas – 29948,4 1560,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta asignavimų, kadangi ministerijaatsisako nebūtiniausių prekių ir paslaugų pirkimo, sutaup÷ efektyviai vykdant viešuosius pirkimus.Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities Europos Sąjungos ir bendrojofinansavimo l÷šomis finansuojamų projektų įgyvendinimo programa (bendrojo finansavimo l÷šos)(1.202):planas – 30806,7; įvykdymas – 21787,9 9018,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: atsižvelgdami į Ūkio ministerijos priimtussprendimus d÷l finansavimo viešosios paskirties pastatų renovavimo priemonių projektamsįgyvendinti, Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1685 padidinoŪkio ministerijai skiriamus bendrojo finansavimo asignavimus 9203 tūkst. Lt, tačiau d÷l laikostokos šios papildomos l÷šos nebuvo visiškai panaudotos, jos bus panaudotos 2010 metais.Vietinio ir atvykstamojo turizmo pl÷tros programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (1.203):13

planas – 2260,0; įvykdymas – 318,6 1941,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: mažesnį plano vykdymą l÷m÷ l÷tesni jau gautųparaiškų vertinimo terminai.Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa (bendrojo finansavimol÷šos) (1.205):planas – 2330,0; įvykdymas – 1448,1 881,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: mažesnį bendrojo finansavimo l÷šųpanaudojimą l÷m÷ l÷tesnis nei planuota sutarčių pasirašymas pagal priemonę ,,Invest. LT“.Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa (1.305):planas – 34235,0; įvykdymas – 33276,9 958,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: vykdant taupymo politiką iki minimumo buvosumažintos išlaidos, atsisakyta nebūtiniausių paslaugų, sutaupyta vykdant viešųjų pirkimųprocedūras.Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa (asignavimų valdytojopajamų įmokos) (1.405):planas – 12396,0; įvykdymas – 10818,9 1577,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: mažesnį pajamų įmokų panaudojimą l÷m÷finansin÷s inžinerijos priemonių specifika: tik sukaupus pakankamą įmokų dydį, jos gali būtipanaudotos naujai priemonei sukurti ir įgyvendinti. Be to, dalis įmokų buvo pervesta tik metųpabaigoje, tod÷l iki 2009 m. pabaigos jos dar nebuvo panaudotos.Specialioji valstyb÷s rezervo naudojimo programa (3.86):planas – 5381,2; įvykdymas – 382,7 4998,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷šos skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷snutarimais nustatytiems Ūkio ministerijos tvarkomo valstyb÷s rezervo materialiniams ištekliamsįsigyti, taip pat darbams ir kitoms reikm÷ms finansuoti galimų ekstremalių situacijų metu.Ekstremalių situacijų nebuvo, tod÷l liko sukauptų ir nepanaudotų l÷šų.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 m. technin÷s paramos programa (bendrojo finansavimol÷šos)(68.14):planas – 3903,3; įvykdymas – 350,2 3553,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: 2009 m. skirtos l÷šos nebuvo panaudotos d÷lv÷lesnio administravimo sutarties pakeitimo pasirašymo (pakeitimas pasirašytas 2009 m. spalio 2d.).VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJAVidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstyb÷s politikos formavimo, įgyvendinimokoordinavimo ir kontrol÷s programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (2.210):planas – 13932,0; įvykdymas – 2859,7 11072,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: dalies Žmogiškųjų išteklių pl÷tros veiksmųprogramos 4 prioriteto (toliau–VP1-4) projektų įgyvendinimo pradžia persik÷l÷ į 2010 m., kadangiatsirado būtinyb÷ perskirstyti l÷šas tarp Vidaus reikalų ministerijos (toliau–VRM) administruojamųpriemonių. Pagal Valstyb÷s valdymo tobulinimo komisijos („Saul÷lydžio“ komisijos) veiklos planą,buvo peržiūr÷ta valstyb÷s institucijų veiklos ir funkcijos, tod÷l pasikeit÷ galimų pareišk÷jų teisinisstatusas. Valstyb÷s investicijų programoje buvo numatyta skirti finansavimą papildomiemsprojektams, kurie nebuvo įtraukti į priemonių įgyvendinimo planą ankstesniu VPI-4 priemoniųplanavimo laikotarpiu. 2009 m. gruodžio m÷n. pasikeitus Europos socialinio fondo agentūrosteisiniam statusui ir pavadinimui, daugiau kaip 50 VP1–4 VRM derinti pateiktų sutarčių (kurių14

vert÷ apie 136,5 mln. Lt) buvo grąžintos tikslinti į Europos socialinio fondo agentūrą. Finansųministerija inicijavo kreipimąsi į Europos Komisiją, siekdama išsiaiškinti, ar Sanglaudos skatinimoveiksmų programos 1 prioriteto (toliau–VP3-1) priemonei „Daugiabučių namų atnaujinimaspirmiausia didinant jų energijos efektyvumą“ yra taikytina valstyb÷s pagalba, tod÷l 2009 m. IIketvirtį buvo sustabdytas šios priemon÷s įgyvendinimas ir priemon÷s įgyvendinimo pradžiapersik÷l÷ į 2010 m. Sumaž÷jo savivaldybių, kaip projektų pareišk÷jų pagal VP3-1, investicinispaj÷gumas, tod÷l daliai paraiškų buvo atid÷tas pateikimo terminas. Finansų ministerijos iniciatyvabuvo nuspręsta VP3-1 priemonei „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijosvartojimo efektyvumą“ taikyti pagalbą, tod÷l yra keičiamas projektų finansavimo aprašas.Atsižvelgiant į įvardytas priežastis, nepanaudoti 2009 m. programų biudžeto asignavimų likučiaipersikelia į kitus metus ir bus išmok÷ti projektų vykdytojams 2010 m.Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstyb÷s politikos formavimo, įgyvendinimokoordinavimo ir kontrol÷s programa (2.310):planas – 17829,0; įvykdymas – 17652,5 176,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta l÷šų pagal visus išlaidų straipsnius irvykdant viešuosius pirkimus.Išor÷s sienų fondo programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (3.255):planas – 6768,0; įvykdymas – 821,4 5946,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta l÷šų pagal visus išlaidų straipsnius irvykdant viešuosius pirkimus.Europos grąžinimo fondo programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (3.256):planas – 1309,0; įvykdymas – 181,3 1127,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: 2008 m. metin÷s programos projektai yraįgyvendinami nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30; 2009 m. metin÷s programos projektai įgyvendinaminuo 2009-01-01 iki 2011-06-30. D÷l šios priežasties susidar÷ EGF programai skirtų l÷šų likutis.Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (4.253):planas – 3065,2; įvykdymas – 689,9 2375,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: bendrojo finansavimo l÷šos skirtos Europosteritorinio bendradarbiavimo tikslo programoms bus prad÷tos mok÷ti Lietuvos partneriams tik 2010m., nes 2010-01-04 pasirašyta pirmoji bendrojo finansavimo sutartis. Be to, šių l÷šų panaudojimasyra susijęs su ES l÷šų naudojimu ir, kaip numatyta taisykl÷se, bendrojo finansavimo l÷šosprojektams yra mokamos, kada pasirašomos projektų paramos sutartys ir Lietuvos partneriaipateikia paraiškas gauti bendrąjį finansavimą.Europos kaimynyst÷s ir partneryst÷s priemonių programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (4.254):planas – 1350,0; įvykdymas – 205,3 1144,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: 2007–2013 m. Europos finansinio laikotarpioEuropos kaimynyst÷s ir partneryst÷s priemon÷s Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimoper sieną programa (toliau – EKPP programa) patvirtinta 2008 m. gruodžio 18 d. 2009 m. pradžiojebuvo vykdomi parengiamieji darbai EKPP programai įgyvendinti – įsteigtas EKPP programossekretoriatas ir į jį įdarbinti visi reikalingi darbuotojai, parengti ir patvirtinti EKPP programaiįgyvendinti būtini dokumentai, surengti 3 EKPP programos Jungtinio priežiūros komiteto pos÷džiai.Taip pat parengti ir 2009 m. rugs÷jo m÷n. vykusio EKPP programos Jungtinio priežiūros komitetopos÷džio metu patvirtinti visi pirmojo kvietimo teikti projektų paraiškas dokumentai, tačiaupirmasis kvietimas teikti projektų paraiškas paskelbtas 2009 m. gruodžio 15 d. d÷l užsitęsusiųpirmojo kvietimo teikti projektų paraiškas dokumentų derinimo su Europos Komisija. Atsižvelgiantį tai, kas išd÷styta, buvo išleista tik tiek l÷šų, kiek buvo būtina įvardytiems darbams atlikti.15

Specialioji Europos regionin÷s pl÷tros fondo programa (Bendrijos iniciatyvai INTERREGįgyvendinti) (bendrojo finansavimo l÷šos) (60.82):planas – 5833,0; įvykdymas – 5012,0 821,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: bendrojo finansavimo l÷šų, skirtų EuroposBendrijų iniciatyvos INTERREG programų projektams finansuoti panaudojimas priklaus÷ nuo ESl÷šų išmok÷jimo. Iki 2009 m. pabaigos išmok÷tos visos bendrojo finansavimo l÷šos, d÷l kuriųišmok÷jimo kreip÷si Lietuvos partneriai. Pažym÷tina, kad d÷l bendrojo finansavimo l÷šų skyrimo irišmok÷jimo kreip÷si mažiau Lietuvos partnerių, nei buvo planuota. INTERREG III programųįgyvendinimas baigtas, likusi bendrojo finansavimo l÷šų dalis nebus naudojama.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 m. technin÷s paramos programa (bendrojo finansavimol÷šos) (68.14):planas – 714,2; įvykdymas – 194,7 519,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyti asignavimai d÷l darbo užmokesčio,socialinio draudimo, komandiruočių, sumažintos išlaidos kvalifikacijos k÷limui. Atsižvelgiant įnurodytas priežastis 2007-2013 m. ES technin÷s paramos l÷šų didesnis panaudojimo intensyvumaspersikelia į 2010 m.ŽEMöS ŪKIO MINISTERIJASpecialioji kaimo r÷mimo programa (valstyb÷s biudžeto l÷šos) (1.329):planas – 113341,0; įvykdymas – 112996,2 344,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sumaž÷jo nugaišusių gyvūnų, kuriemssutvarkyti skiriama valstyb÷s parama, kiekis. Paramai kokybiškų žem÷s ūkio produktų gamybaiskatinti daliai pagalbos gav÷jų pagal jų pateiktus mok÷jimo prašymus ir prie jų prid÷tus išlaidųpagrindimo bei kitus dokumentus buvo nustatytos ir apmok÷tos šiek tiek mažesn÷s pagalbos sumos,negu buvo paskirtos. Sumaž÷jus pieno gamintojų skaičiui, buvo atlikta mažiau žalio pieno tyrimųnegu numatyta. D÷l žemų pieno supirkimo kainų, nepadengiančių gamybos išlaidų, ūkininkaimažino karvių bandas, d÷l to liko nepanaudotų paramos l÷šų gyvulių veislininkystei.Žem÷s ūkio ir maisto produkcijos kokyb÷s, saugos, konkurencingumo ir Europos Sąjungosreikalavimų įgyvendinimo programa (1.32):planas – 36934,0; įvykdymas – 36689,4; 244,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l etatų mažinimo ir darbuotojų ligų sutaupytadarbo užmokesčio, socialinio draudimo l÷šų.Informavimo, žemdirbių mokymo, švietimo ir tyrimų programa (1.33):planas – 6255,0; įvykdymas – 6029,2 225,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo,nemokamų atostogų, darbo užmokesčio, socialinio draudimo l÷šų.Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimo programa (nacionalin÷s l÷šos irPVM) (65.12):planas – 400028,8; įvykdymas – 399878,0 150,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: dalis tiesioginių išmokų gav÷jų mirę arba buvo nurodęneteisingas atsiskaitomąsias sąskaitas. Bankai į tokias sąskaitas l÷šų neperved÷ ir sugrąžino įNacionalin÷s mok÷jimo agentūros sąskaitą.Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (66.12):planas – 294560,5; įvykdymas – 294093,1 467,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: pagal Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷traiprogramos priemonę ,,Technin÷ pagalba“ ne visos 2009 m. faktiškai padarytos išlaidos buvopateiktos deklaruoti kartu su mok÷jimo prašymais. Dalį nekompensuotų išlaidų, numatoma16

deklaruoti ir kompensuoti 2010 m. L÷šos numatytos kitoms šios programos priemon÷ms nebuvopanaudotos 2009 m. d÷l užtrukusio papildomų dokumentų ir informacijos derinimo paraiškųvertinimo metu. Paramos sutartys pasirašytos v÷liau nei planuota, d÷l to nusitęs÷ mok÷jimoprašymų pateikimo ir l÷šų išmok÷jimo terminai.Europos žuvininkyst÷s fondo programa (bendrojo finansavimo l÷šos ir PVM) (67.12):planas – 8864,6; įvykdymas – 5674,7 3189,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷šos nepanaudotos, kadangi didžioji dalisparaiškų buvo pateiktos tik 2009 m. paskutinį ketvirtį, kas l÷m÷ užtrukusį jų vertinimą. Paramossutartys pasirašytos v÷liau nei planuota, d÷l to nusitęs÷ mok÷jimo prašymų pateikimo ir l÷šųišmok÷jimo terminai.Žuvininkyst÷s duomenų rinkimas ir kontrol÷ (bendrojo finansavimo l÷šos ir PVM) (70.12):planas – 555,0; įvykdymas – 262,3 292,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: racionaliai naudotos l÷šos komandiruot÷ms beikvalifikacijos k÷limui, d÷l darbuotojų ligų bei sumažinus darbuotojų etatų skaičių sutaupyta darboužmokesčio ir socialinio draudimo l÷šų. Programa tęstin÷, Europos Komisijos siūlymu, ekspertųpaslaugos perkeltos į 2010 metus.KLAIPöDOS APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJAValstyb÷s politikos įgyvendinimo programa (1.1):planas – 5564,0; įvykdymas – 5353,0 211,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyti asignavimai darbo užmokesčiui,socialiniam draudimui ir darbdavių socialinei paramai ir užsitęsus viešųjų pirkimų procedūroms, d÷lteisminių ginčų su tiek÷jais nebuvo atlikti planuoti darbai.Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų pl÷tra ir modernizavimo programa (2.21):planas – 1500,0; įvykdymas – 1317,7 182,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: užsitęsus viešųjų pirkimų procedūroms, d÷lteisminių ginčų su tiek÷jais nebuvo atlikti planuoti darbai. Sutaupyta vykdant viešuosius pirkimusvalstyb÷s kapitalo investicijų darbai buvo nupirkti už mažesnę sumą nei planuota, d÷l likusiossumos nesp÷ta įvykdyti viešųjų pirkimų procedūrų.Vaikų mokymo ir ugdymo programa (2.23):planas – 28218,7; įvykdymas – 27837,6 381,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sumaž÷jus vaikų skaičiui ir taupant l÷šasįstaigose buvo mažinami etatai, tod÷l nepanaudoti asignavimai darbo užmokesčiui ir socialiniodraudimo įmokoms.Narkotikų kontrol÷s ir narkomanijos prevencijos programa (2.45):planas–2544,0; įvykdymas – 2283,2 260,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: asignavimai darbo užmokesčiui ir socialiniodraudimo įmokoms sutaupyti d÷l sutrumpintos medicinos ir slaugos personalo atostogų trukm÷s ird÷l darbuotojų sergamumo.PANEVöŽIO APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJANarkotikų kontrol÷s ir narkomanijos prevencijos programa (1.45):planas – 826,0; įvykdymas – 713,3 112,7Pagrindin÷s l÷šų sutaupymo priežastys d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo ir neužimtųpareigybių.17

ŠIAULIŲ APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJAValstyb÷s politikos įgyvendinimo programa (1.1):planas – 5717,0; įvykdymas – 5525,1 191,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo,darbuotojų laikinai esančių vaiko priežiūros atostogose ir neužimtų pareigybių bei kitų išlaidųtaupymo.UTENOS APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJASocialinių paslaugų pl÷tros globos įstaigose programa (2.6):planas –13632,0; įvykdymas –13491,5 140,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: Utenos pensionatas sutaup÷ darbo užmokesčioir socialinio draudimo įmokoms skirtas l÷šas, d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo, darbuotojųlaikinai esančių vaiko priežiūros atostogose ir neužimtų pareigybių.NARKOTIKŲ KONTROLöS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOSVYRIAUSYBöSNarkotikų kontrol÷s ir narkomanijos prevencijos įgyvendinimo ir koordinavimo programa (1.1):planas – 2504,0; įvykdymas – 2384,8 119,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta d÷l darbuotojų laikino nedarbingumoir neužimtų pareigybių ir kitų išlaidų taupymo.TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOSVYRIAUSYBöSUžsienio lietuvių bendruomenių r÷mimo programa (3.1):planas – 7367,0; įvykdymas – 6827,9 539,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sustiprinus finansų kontrol÷s procedūras buvopagerintas užsienio lietuvių bendruomenių atsiskaitymas už projektams vykdyti skirtas l÷šas.Neatsiskaičius už projektus l÷šos nebuvo skiriamos.Dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant valstybinę tautinių santykių ir ryšių su išeivija politikosprogramą (4.2):planas – 2264,4; įvykdymas – 2078,0 186,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo irneužimtų pareigybių ir kitų išlaidų taupymo.STATISTIKOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBöSOficialiosios statistikos tvarkymo programa (1.5):planas – 27004,0; įvykdymas – 26840,6 163,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: liko sutaupyta komandiruočių išlaidų, turtuiįsigyti, nes tiek÷jų pasiūlytos kainos buvo mažesn÷s, nei planuotos, o kitoms paslaugoms apmok÷ti,d÷l pav÷luotai gautų sąskaitų.INFORMACINöS VISUOMENöS PLöTROS KOMITETAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOSVYRIAUSYBöSInformacin÷s visuomen÷s pl÷tros programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (1.201):planas – 11546,0; įvykdymas – 1457,4 10088,618

Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: 2009 m. skirtos l÷šos nebuvo panaudotos d÷lv÷lesnio sutarties pasirašymo.Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros programa (1.301):planas – 3922,0; įvykdymas – 3699,1 222,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l sutaupytų l÷šų darbo užmokesčiui irsocialiniam draudimui.Specialioji Europos regionin÷s pl÷tros fondo programa (BPD įgyvendinti) (bendrojo finansavimol÷šos) (60.22):planas – 6611,8; įvykdymas – 179,0 6432,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projektų vykdymas baig÷si 2009-06-30.Specialioji l÷šų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa (61.18):planas – 616,3; įvykdymas – 40,6 575,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projektų vykdymas baig÷si 2009-06-30.VALSTYBINö TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLöS TARNYBA PRIE LIETUVOSRESPUBLIKOS VYRIAUSYBöSLietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrol÷s įstatymų ir su šiais įstatymais susijusių teis÷saktų vykdymo kontrol÷s programa (1.1):planas – 1217,0; įvykdymas – 1082,8 134,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta l÷šų d÷l darbuotojų nedarbingumo,laisvų etatų.VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBöSSpecialioji Europos Sąjungos 2007–2013 m. technin÷s paramos programa (bendrojo finansavimol÷šos) (68,14):planas – 213,4; įvykdymas – 104,0 109,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷šos buvo nepanaudotos, kadangi metų eigojeatitinkamai sumaž÷jo prekių kainos, tod÷l perkamam ilgalaikiam turtui tiek÷jai pateik÷ pasiūlymusmažesn÷mis kainomis negu buvo planuota. 2009 metais, taupant l÷šas, buvo atsisakyta pirkti nepirmo būtinumo paslaugų ir prekių. Įgyvendinamas 2007–2013 m. projektas ir l÷šos bus panaudotosiki 2013 m.LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBöS SAUGUMO DEPARTAMENTASValstyb÷s saugumo programa (1.1):planas – 33776,0; įvykdymas – 33467,0 309,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: : sutaupyta l÷šų d÷l darbuotojų nedarbingumo,laisvų etatų.Kontržvalgybos ir įslaptintos informacijos apsaugos stiprinimo programa (2.1):planas – 19289,0, įvykdymas – 19073,4 215,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta l÷šų darbo užmokesčiui ir socialiniamdraudimui d÷l darbuotojų nedarbingumo, laisvų etatų.Žvalgybos ir kovos su terorizmu stiprinimo ir pl÷tros programa (3.1):planas – 8081,0; įvykdymas – 7867,1 213,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo, irneužimtų pareigybių ir kitų išlaidų taupymo.19

VALSTYBINö ATOMINöS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJA (VATESI)Branduolin÷s saugos viešojo ir vidinio administravimo programa (1.1):planas – 5711,0; įvykdymas – 5312,7 398,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyti asignavimai d÷l darbuotojų laikinonedarbingumo, neužimtų pareigybių ir kitų išlaidų taupymo.LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBAKova su korupciniais nusikaltimais ir teis÷s pažeidimais bei prevencijos programa (1.4):planas – 21355,0, įvykdymas – 19889,8 1465,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo, neužimtųpareigybių ir kitų išlaidų taupymo.VYRIAUSYBINIŲ RYŠIŲ CENTRAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBöSSAUGUMO DEPARTAMENTOValstybinių tarnybų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s, aptarnavimo vyriausybinių ryšiųpriemon÷mis programa (1.7):planas – 6309,0; įvykdymas – 6066,0 243,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: nepanaudojo l÷šų, d÷l darbuotojų laikinonedarbingumo, ir neužimtų pareigybių ir kitų išlaidų taupymo.LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOSŽem÷s gelmių išteklių tausojimo ir kokyb÷s išsaugojimo programa (1.3):planas – 5446,0; įvykdymas – 5337,7 108,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos darbo užmokesčio l÷šos d÷ldarbuotojų laikino nedarbingumo ir neužimtų pareigybių.APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪRAEuropos Sąjungos fondų aplinkosaugai administravimo programa (bendrojo finansavimo ir PVMl÷šos) (1.201):planas – 40403,0; įvykdymas – 13897,4 26505,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l projektų sąrašo keitimo ir finansavimosąlygų aprašo keitimo nebuvo planuotu laiku pasirašytos projektų paramos teikimo sutartys irprad÷tos mok÷ti paramos l÷šos. Be to, dauguma projektų arba neatitiko tinkamumo finansuotireikalavimų arba dar sprendžiamas jų finansavimo klausimas.Specialioji Europos Sąjungos finansinio instrumento LIFE+ programa (bendrojo finansavimo irPVM l÷šos) (40.12):planas – 4793,0; įvykdymas – 1052,4 3740,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: iki 2009-06-30 nebuvo pasirašytos patvirtintųLIFE+ projektų bendrojo finansavimo sutartys, tod÷l šiai programai numatytos l÷šos nebuvonaudojamos pagal planą.Sanglaudos fondo programa (bendrojo finansavimo l÷šos ir PVM) (60.12):planas – 265098,7; įvykdymas – 262991,9 2106,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: administruojamų Sanglaudos fondo projektųrangovai paslaugų teik÷jai nepateik÷ 2009 m. pradžioje sąskaitų už atliktus darbus–suteiktaspaslaugas.20

VALSTYBINö MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE FINANSŲ MINISTERIJOSMokesčių administravimo programa (1.1):planas – 194071,0; įvykdymas – 193367,1 703,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: vykdant rekomendacijas d÷l l÷šų taupymo iratsižvelgiant į nustatytus valstyb÷s piniginių išteklių naudojimo prioritetus nebuvo įsigytos prek÷s irpaslaugos, kurių įsigijimas atid÷tas v÷lesniam laikotarpiui.KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOSKultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo programa (1.5):planas – 7096,0; įvykdymas – 6905,7 190,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: nepanaudojo l÷šų, d÷l darbuotojų laikinonedarbingumo, ir neužimtų pareigybių ir kitų išlaidų taupymo.LIETUVOS NACIONALINö MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKAVisuomen÷s informacinio aprūpinimo programa (1.1):planas – 18044,0; įvykdymas – 17558,2 485,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷šos nepanaudotos d÷l v÷lesnio darbo projektopatvirtinimo, skirto pastato rekonstrukcijai.LIETUVOS DAILöS MUZIEJUSMuziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas ir populiarinimas (1.1):planas – 24866,0; įvykdymas – 20411,4 4454,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: taupydamas l÷šas Lietuvos dail÷s muziejusįgyvendino Nacionalin÷s dail÷s galerijos pastato Vilniuje, Konstitucijos pr. 22, rekonstravimo irpriestato statybos investicinį projektą pigiau, negu buvo planuota asignavimų.NACIONALINIS MUZIEJUS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTöS VALDOVŲRŪMAIVertybių kaupimo saugojimo, tyrimo ir populiarinimo programa (1.1):planas – 7836,0; įvykdymas – 6567,3 1268,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos darbo užmokesčio l÷šos d÷ldarbuotojų laikino nedarbingumo ir neužimtų pareigybių.LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINö DARBO INSPEKCIJANelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų bei darbo įstatymų pažeidimų prevencijos programa(1.3):planas – 14559,0; įvykdymas – 14094,3 464,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: nepanaudojo l÷šų, d÷l darbuotojų laikinonedarbingumo, ir neužimtų pareigybių ir kitų išlaidų taupymo.VALSTYBINö KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOSNacionalin÷ kelių transporto pl÷tros, kontrol÷s ir priežiūros programa (1.2):planas – 61619,0; įvykdymas – 51117,5 10501,521

Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: subsidijoms nepanaudoti l÷šos. Dalis anksčiausiūlomų Transporto lengvatų įstatymo pataisų per 2009 m. ataskaitinį laikotarpį neįsigaliojo (buvosiūloma taikyti senyvo amžiaus asmenims nuo 65 metų – 50 proc. lengvatą ir nuo 75 metų amžiaus– 80 proc. lengvatą). Valstybin÷ kelių transporto inspekcija įtakos subsidijų l÷šų naudojimui neturi.TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJATransporto infrastruktūros ir projektų įgyvendinimo monitoringas (1.1):planas – 2197,0; įvykdymas – 2086,3 110,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos darbo užmokesčio ir socialiniodraudimo įmokos d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo ir laisvų etatų.Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (60.12):planas – 26453,9; įvykdymas – 14171,5 12282,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: Įgyvendinant rangos darbų sutartis, pasirašytaspagal FIDIC (Tarptautin÷ inžinierių konsultantų asociacijos federacija) geltonosios knygos sąlygasneplanuotai ilgai užsitęs÷ geležinkelio stočių atidavimas eksploatuoti (defektų šalinimas). Pratęstidviejų EK sprendimų d÷l l÷šų tinkamumo finansuoti terminai iki 2010 pabaigos, nes fiziškaiprojektai bus baigti laiku, tačiau atsilieka finansinis projektų įgyvendinimas. D÷l padarytų išlaidųtinkamumo finansuoti klausimų yra sulaikytų mok÷jimų. Tarpininkaujant mok÷jimų institucijai,sprendžiant klausimą kreiptasi į EK.Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti (bendrojofinansavimo l÷šos) (63.12):planas – 20353,0; įvykdymas – 212,6 20140,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷šos TEN-T finansuojamam projektui ,,RailBaltica“ įgyvendinti laiku nepanaudotos d÷l nepakankamo projektą įgyvendinančių institucijų ir AB,,Lietuvos geležinkeliai“ pasirengimo, paslaugų teikimo sutartys pasirašytos pav÷luotai. Per ilgaivyko derinimai ir sprendimų pri÷mimas. Pradinis planas nutiesti naują liniją nuo LT/PL sienos ikiMarijampol÷s ir antro etapo iki Kauno šiuo metu Lietuvai yra per brangus, d÷l žem÷s išpirkimonaujai linijai galimi dideli v÷lavimai, kadangi šiuo metu n÷ra teis÷s aktų, numatančių privalomąžem÷s pardavimą visuomen÷s poreikiams. Tod÷l 2009-12-23 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷patvirtino nutarimą Nr. 1802 „D÷l Neatid÷liotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti įgyvendinantprojektą ,,Rail Baltica“, plano patvirtinimo“, kuriame išreikšta id÷ja įgyvendinti ,,Rail Baltica“projektą nuo Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos iki Kauno senąja trasa ant esamos sankasos išesm÷s keičia EK sprendimais d÷l finansin÷s TEN-T fondo pagalbos teikimo numatytas projektųveiklas.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 metų technin÷s paramos programa (bendrojo finansavimol÷šos) (68.14):planas – 1250,0; įvykdymas – 0 1250,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programos technin÷s paramos sutartis pasirašytatik 2009 metų kovo 19 dieną. Šis finansavimas yra skirtas iki 2015 metų gruodžio 31 d.LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJAJūrų transporto kontrol÷s ir priežiūros programa (1.1):planas – 6686,0; įvykdymas – 6227,4 458,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l neužimtų etatų, darbuotojų ligų bei darboužmokesčio sumaž÷jimo sutaupyta 436,7 tūkst. litų darbo užmokesčio fondo bei socialiniodraudimo įmokų. Prekių ir paslaugų naudojimo išlaidų sutaupyta 21,9 tūkst. litų.22

KALöJIMŲ DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMOMINISTERIJOSBausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimo programa (1.2):planas – 195276,0; įvykdymas – 194860 416,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos pagal visus išlaidų straipsnius.FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲMINISTERIJOSNusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimo ir ikiteisminio tyrimo, mokesčių išieškojimopriemonių vykdymo programa (1.5):planas – 23163,0; įvykdymas – 22865,2 297,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: įgyvendinami Lietuvos Respublikos 2009 m.valstyb÷s biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (Žin., 2008,Nr. 149-6020, 2009, Nr. 58-2247) 13 straipsnio nuostatas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybaprie Vidaus reikalų ministerijos sutaup÷ 158,1 tūkst. Lt l÷šų, skirtų darbo užmokesčiui, socialiniodraudimo įmokoms. Vykdant paslaugų ir prekių viešųjų pirkimų procedūras, konkursų metupasiūlytos mažesn÷s kainos ir 2009 m. vykdant l÷šų taupymo politiką, mažinant elektros ir šilumosenergijos, pašto, telefoninio ryšio, kitas sąnaudas ir komandiruočių skaičių, sutaupyta 139,7 tūkst.Lt skirtų prek÷ms ir paslaugoms naudoti, bei ilgalaikiam turtui įsigyti.MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKöS TEISMASBylų nagrin÷jimo programa (1.2):planas – 2013,8; įvykdymas – 1908,3 105,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: laisvi dviejų teis÷jų etatai.LIETUVOS MOKSLO TARYBAŠalies mokslo ir studijų sistemos pl÷tros programa (1.1):planas – 5219,0; įvykdymas – 4021,7 1197,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos l÷šos pagal darbo užmokesčio irsocialinio draudimo išlaidų straipsnius, d÷l darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis skaičiaussumaž÷jimo, užsitęs÷ Nacionalinių mokslo programų rengimas ir tvirtinimas.LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJŲ FONDASVeiklos užtikrinimo programa (1.2):planas – 2264,0; įvykdymas – 2128,1 135,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: fondas planavo perimti papildomai apie 100 kv.m. patalpų. Šių patalpų iki metų pabaigos negavus, remontui bei patalpoms įrengti numatytos l÷šoslikos nepanaudotos.Studentų kreditavimo sistemos pl÷tojimo programa (2.3):planas – 21120,0; įvykdymas – 17924,3 3195,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: nepanaudoti asignavimai skirti studijų įmokomsmok÷ti (jeigu jos nebuvo sumok÷tos Lietuvos Respublikos valstyb÷s biudžeto l÷šomis) ir gyvenimoišlaidoms, d÷l įsigaliojusio naujo Remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo irgrąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. geguž÷s 27 d.nutarimu Nr. 480.23

Aiškinamojo rašto7 priedasINFORMACIJAAPIE ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAMS 2009 METAISVALSTYBöS BIUDŽETE PATVIRTINTOMS PROGRAMOMS, VYKDOMOMS ES IRKITOS TARPTAUTINöS FINANSINöS PARAMOS LöŠOMIS, LöŠŲ NEPANAUDOJIMOPRIEŽASTIS(parengta iš asignavimų valdytojų pateiktų aiškinamųjų raštų prie metinių finansinių ataskaitų)APLINKOS MINISTERIJAliko nepanaudotos l÷šos(tūkst. litų)Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 metų technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13):Planas – 1569,9; įvykdymas – 830,0 739,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: per ataskaitinį laikotarpį nepanaudotos mokymamsskirtos l÷šos. Stacionarūs kompiuteriai nupirkti v÷liau nei planuota, nes centrin÷ perkančiojiorganizacija tik 2009 m. lapkričio m÷n. sudar÷ sutartis su tiek÷jais, taip pat d÷l užsitęsusios technin÷sužduoties derinimo su Centrine projektų valdymo agentūra sutartis d÷l nešiojamųjų kompiuterių sutiek÷ju pasirašyta 2009 m. gruodžio m÷n. Mok÷jimai už kompiuterius bus atlikti 2010 m. I ketvirtį.ENERGETIKOS MINISTERIJASpecialioji Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa (ES l÷šos) (72.11):planas – 352216,3; įvykdymas – 76387,7 275828,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projektų trukm÷ yra ilgesn÷ nei vieni metai, tod÷lnepanaudotos l÷šos bus panaudotos v÷lesniuose projektų vykdymo etapuose.FINANSŲ MINISTERIJAŠveicarijos finansin÷s paramos (technin÷ ir projektų rengimo pagalba) programa (1.113):planas – 1020,0; įvykdymas – 79,8 940,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l užsitęsusio projektų id÷jų derinimo su donoraisproceso bei d÷l užtrukusio pirkimų dokumentų rengimo (siekiant maksimalios perkamų paslaugųkokyb÷s) Finansų ministerijos perkama galimybių studija nupirkta 2009 m. lapkričio m÷n. ir bus baigta2010 m. I pusmetį, o Sveikatos apsaugos ministerijos perkama galimybių studija nupirkta 2010 m.pradžioje ir planuojama, kad bus baigta 2010 m. II pusmetį.Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimusišlaidų kompensavimo programa (47.1):planas – 3003,9; įvykdymas – 1988,8 1015,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyta d÷l sumaž÷jusio komandiruočių skaičiauspateikta mažiau paraiškų kompensuoti asmens kelionių išlaidas į Europos Sąjungos Tarybossusitikimus nei planuota.Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų pl÷tros priemon÷s programa (ES l÷šos) (50.21):planas – 15631,7; įvykdymas – 11163,0 4468,71

Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: 2009 m. birželio 15 d. baig÷si Pereinamojolaikotarpio institucijų pl÷tros priemon÷s įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje 2005 m. programos (Nr.2005/017-494) l÷šų išmok÷jimo laikotarpis. Šiai programai įgyvendinant buvo planuota išmok÷ti l÷šaspagal pasirašytas sutartis pilnai, tačiau Centrin÷ Projektų Valdymo Agentūra išmok÷jo mažiau, neibuvo numatyta sutartyse. Daugiausia buvo sutaupyta d÷l sutarčių specifikos: ,,Dvynių“ projektaiapmokami pagal faktiškai padarytas išlaidas, t. y. d÷l mažesnių įkainių už paslaugas ar retesniųekspertų vizitų.Specialioji Europos ekonomin÷s erdv÷s ir Norvegijos finansinių priemonių programa (Europosekonomin÷s erdv÷s finansin÷s paramos l÷šos) (52.11):planas – 36339,8; įvykdymas – 17721,8 18618,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: Programa įvykdyta. L÷tesnis nei planuotaindividualių projektų įgyvendinimas (užtrukusios pirkimo procedūros; paramos gav÷jų pirkimų planųkeitimas; naujos įrangos pirkimo pritarimo gavimas iš donorų); paramos gav÷jų pateiktų mok÷jimoprašymų trūkumai l÷m÷ būtinybę taisyti juos ir tod÷l mok÷jimai paramos gav÷jams užtruko beipersik÷l÷ į 2010 metus.Specialioji Europos ekonomin÷s erdv÷s ir Norvegijos finansinių priemonių programa (Norvegijosfinansin÷s paramos l÷šos) (52.17):planas – 53472,1; įvykdymas – 34993,2 18478,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷tesnis nei planuota individualių projektųįgyvendinimas (užtrukusios pirkimo procedūros; paramos gav÷jų pirkimų planų keitimas; naujosįrangos pirkimo pritarimo gavimas iš donorų); paramos gav÷jų pateiktų mok÷jimo prašymų trūkumail÷m÷ būtinybę taisyti juos ir tod÷l mok÷jimai paramos gav÷jams užtruko bei persik÷l÷ į 2010 metus.Specialioji Europos ekonomin÷s erdv÷s (EEE) ir Norvegijos finansinių priemonių programa(Europos ekonomin÷s erdv÷s finansin÷s paramos l÷šos) (52.13):planas – 821,8; įvykdymas – 333,0 488,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: Programa įvykdyta. Mažesnis dokumentų vertimųporeikis nei planuota; finansiniai mechanizmai buvo viešinami tik interneto svetain÷se (www.finmin.lt,www.cpva.lt, www.eeefondai.lt), nuspręsta atsisakyti planuotų mokamų straipsnių užsakymųnacionalin÷je ir regionin÷je spaudoje bei donorams pritarus 2010 metais nuspręsta finansiniusmechanizmus viešinti naudojant tokias priemones kaip nemokami pranešimai spaudai, vaizdo klipas,informacinis renginys bei bukletas apie įdomiausius projektus.Specialioji Europos ekonomin÷s erdv÷s ir Norvegijos finansinių priemonių programa (Norvegijosfinansin÷s paramos l÷šos) (52.19):planas – 821,8; įvykdymas – 333,0 488,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: mažesnis dokumentų vertimų poreikis nei planuota;finansiniai mechanizmai buvo viešinami tik interneto svetain÷se, nuspręsta atsisakyti planuotų mokamųstraipsnių užsakymų nacionalin÷je ir regionin÷je spaudoje, sutaupyta nes buvo apribotos darbuotojųdarbo užmokesčio l÷šos.Specialioji Sanglaudos fondo programa (60.11):planas – 1368,2; įvykdymas – 909,3 458,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: užsitęsus atviro konkurso sąlygų derinimoprocedūroms 2009 metais nebuvo pasirašyta sutartis d÷l Sanglaudos fondo l÷šas administruojančių2

institucijų patikrų atlikimo ir teisinių konsultacijų teikimo, Sanglaudos fondo paramos poveikioLietuvai vertinimo atlikimo, technin÷s pagalbos Sanglaudos fondo l÷šomis finansuojamiemsprojektams užbaigti paslaugų įsigijimo ir atitinkamai paslaugų teik÷jams nebuvo išmok÷tas avansas.Specialioji l÷šų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa (ES l÷šos) (61.101):planas – 300000,0; įvykdymas – 0,0 300000,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l pirkimo procedūrų ilgiau nei planuota užtrukoindividualių projektų įgyvendinimo procesas, konkurso paskelbimas ir paraiškų vertinimas. Tod÷lprogramos vykdymas persik÷l÷ į 2010 metus.2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos konvergencijos tikslui įgyvendintiadministravimas (ES l÷šos) (68.11):planas – 70369,0; įvykdymas – 1075,6 69293,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l užsitęsusių viešojo pirkimo procedūrų v÷liaunegu planuota, buvo prad÷ti įgyvendinti vertinimo projektai. Dviejų projektų trukm÷ 6-9 m÷nesiai,tod÷l jų vykdymas persik÷l÷ į 2010 metus.Specialioji Europos Sąjungos 2007-2013 metų technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13):planas – 51400,1; įvykdymas – 24584,4 26815,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 68.11SOCIALINöS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJAUžimtumo didinimo programa (ES l÷šos) (1.102):planas – 206895,9; įvykdymas – 204171,5 2724,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: nepanaudoti asignavimai yra susiję su 5 Lietuvosdarbo biržos vykdomais projektais, kurių veiklos ir finansavimas numatyti ne vieniems metams, oeinamaisiais metais naudojami ir pra÷jusių metų nepanaudoti asignavimų likučiai. Projekto„Įsidarbinimo galimybių didinimas“ profesinio mokymo veikla prasid÷jo v÷liau nei planuota d÷lužtrukusių viešųjų pirkimų, d÷l to projekto administravimo ir finansavimo sutartis buvo pratęsta 3m÷nesiais, atitinkamai į 2010 m. persik÷l÷ ir dalies l÷šų panaudojimas. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.įsigaliojo naujasis Užimtumo r÷mimo įstatymas, pagal kurį buvo sumažintas remiamojo įdarbinimopriemonių finansavimas bei finansavimo trukm÷. Taip pat sumažintas stipendijos dydis asmenims,dalyvaujantiems profesiniame mokyme. Atitinkamai sutaupyta l÷šų tikslin÷ms grup÷ms.Žmogiškųjų išteklių pl÷tros programa (ES l÷šos) (1.105):planas – 130278,0; įvykdymas – 31329,8 98948,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: viena pagrindinių priežasčių, d÷l kurios v÷lavoprojektų finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymas buvo skundų gausa projektų vertinimometu – Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija išnagrin÷jo ir pri÷m÷ sprendimus d÷l 125 projektųvertinimo rezultatų, d÷l kurių buvo pateikti skundai. Kita priežastis, kod÷l v÷luojama panaudoti skirtasl÷šas planuotas išmok÷ti avansas projektams nebuvo išmok÷tas, nes įmon÷s negavo banko garantijų.Veiksmų Programos priemon÷ ,,Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“. Vykdant šią priemon÷2009 m. l÷šų panaudota mažiau nei planuota d÷l šių priežasčių. Laikinai buvo sustabdytas paraiškųteikimas ir keičiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas. Atnaujinus paraiškų teikimą ir įvertinusgautas paraiškas, 19 projektų finansavimo ir administravimo sutarčių buvo pasirašyta tik 2009 m.rugpjūčio m÷n. 2009 m. II pusmetį didžioji dalis projektų vykdytojų vykd÷ pirkimus būtinusprojektams įgyvendinti. 2009 m. lapkričio m÷n. buvo pasirašytos dar 4 projektai iš rezervinio sąrašo3

priimto sprendimo. Teismo procesui užsitęsus, Palangos oro uostas netur÷jo galimybių įgyvendintipatvirtintą programą ir panaudoti skirtas l÷šas.Specialioji Europos Sąjungos 2007-2013 metų technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13):planas – 2564,1; įvykdymas – 347,7 2216,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: 2009 m. planuoti panaudoti asignavimai sutaupytid÷l to, kad nebuvo poreikio panaudoti šios planuotus asignavimus prek÷ms ir paslaugoms įsigyti.Infrastruktūros pl÷tros kelių transporto sektoriuje programa (ES l÷šos) (1.123):planas – 932755,9; įvykdymas – 649609,3 283146,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projekto parengimas pagal teis÷s aktais nustatytastaisykles (nuo sprendimo vykdyti projektą iki pirmojo mok÷jimo rangovui) užima apie 9 m÷nesius.Geguž÷s m÷nesį pri÷mus sprendimą vykdyti papildomus projektus, nauji projektai buvo parengtipakankamai greitai, tačiau visas numatytas l÷šas išmok÷ti nebuvo įmanoma. 2009 m. buvo keičiamasViešųjų pirkimų įstatymas ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teis÷s aktai, tod÷l parengtipirkimo dokumentai buvo taisomi ir viešųjų pirkimų procedūros užtruko ilgiau nei planuota. Taip pat,atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, d÷l kainų indeksavimo rangovams buvo sumok÷ta mažiau. Likusiejimok÷jimai (parengti metų pabaigoje) 2009 metais nebuvo apmok÷ti d÷l egzistuojančių procedūrų. Šiemok÷jimai perkeliami į 2010 metus.Jūrų uostų infrastruktūros pl÷tros programa (ES l÷šos) (1.121):planas – 4783,0; įvykdymas – 0 4783,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l užtrukusių techninio projekto rengimo,preliminarių paraiškų teikimo, valstyb÷s projektų sąrašo sudarymo procesų. Darbus atlikti ir ES l÷šaspanaudoti planuojama nev÷luojant, kaip tai numatyta paraiškoje bei projekto finansavimo iradministravimo sutartyje 2010–2011 metų laikotarpiu.Infrastruktūros pl÷tros ir visuomen÷s aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo geležinkeliųsektoriuje programa (ES l÷šos) (1.111)planas – 40105,0; įvykdymas – 31782,2 8322,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projekto „Rimkų stoties kelyno rekonstrukcijosprojektavimas“ finansavimo ir administravimo sutartis nebuvo pasirašyta, tod÷l susidar÷ asignavimųlikutis, kuris perkeltas į 2010 metus. Paramos l÷šų likutį planuojama panaudoti 2010 metais.Savivaldybių transporto infrastruktūros pl÷tros programa (ES l÷šos) (1.124):planas – 103170,0; įvykdymas – 24155,5 79104,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrųsavivaldybių administracijos nuk÷l÷ projektų paraiškų teikimo Transporto investicijų direkcijaiterminus, tod÷l ir l÷šas planuoja panaudoti v÷lesniais laikotarpiais.SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJASveikatos sistemos pl÷tros programa (ES l÷šos) (3.121):planas – 146576,0 ; įvykdymas – 37665,0 108911,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programos 03121 ir 03221–,,Sveikatos politikosformavimas ir jos įgyvendinimas“ yra tęstin÷s. Programos įgyvendinimo laikotarpis 2007–2015 metai.Vyksta projektų planavimas, sudaromos finansavimo ir administravimo sutartys, pradedamiįgyvendinti projektai.6

Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: kaip ir programos 60.21.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 m. technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13):planas – 3491,9; įvykdymas – 1229,7 2262,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projektų trukm÷ yra ilgesn÷ nei vieni metai, tod÷l2009 m. nepanaudotos l÷šos bus naudojamos 2010 metais.ŪKIO MINISTERIJAŪkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities Europos Sąjungos ir bendrojofinansavimo l÷šomis finansuojamų projektų įgyvendinimo programa (ES l÷šos) (1.102):planas – 319717,8; įvykdymas – 158802,0 160915,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: regionų pl÷tros tarybos tikslino regionų projektųsąrašus, pagal kuriuos paskirst÷ visą regionams numatytą finansavimo sumą pagal priemonę ,,Viešosiospaskirties pastatų renovavimo finansavimas regioniniu lygiu“, tai l÷m÷ ir l÷tesnį sutarčių sudarymą beil÷šų išmok÷jimą. Be to, l÷čiau, nei buvo planuota, sudaryti viešosios paskirties pastatų renovavimovalstyb÷s projektų sąrašai.Vietinio ir atvykstamojo turizmo pl÷tros programa (ES l÷šos) (1.103):planas – 89989,0; įvykdymas – 25044,2 64944,8Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: mažesnį plano vykdymą l÷m÷ jau pasirašytų sutarčiųnutraukimas pareišk÷jo iniciatyva; didesnis nei planuota, paraiškų, neatitinkančių administracin÷satitikties tinkamumo finansuoti ir (ar) naudos ir kokyb÷s vertinimo kriterijų, skaičius; taip pat l÷tesnijau gautų paraiškų vertinimo terminai (didžioji dalis paraiškų buvo gauta vienu metu).Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa (ES l÷šos) (1.105):planas – 913149,4; įvykdymas – 775874,2 137275,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: vyko l÷tesnis, nei buvo planuota, paraiškųpateikimas pagal šiuo metu galiojančius tęstinius kvietimus bei ilgesni, nei tik÷tasi, pateiktų paraiškųvertinimo terminai d÷l didelio pagal ankstesnius kvietimus gautų paraiškų skaičiaus.Specialioji Europos Sąjungos 2007-2013 m. technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13)planas – 22117,9; įvykdymas – 12333,7 9784,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: atsisakyta dalies numatytų komandiruočių,mažinamas atlyginimams skirtų l÷šų naudojimas. Be to, atsižvelgiant į planuojamas 2010 metųpapildomas išlaidas, buvo atsisakyta planuotų pirkti 2009 m. ekspertų paslaugų, planuoti vidiniaimokymai buvo perkelti į 2010 metus, o užsitęsus pirkimams ilgalaikio turto įsigijimo sutartiespasirašymas ir apmok÷jimas perkeltas į 2010 metus.VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJAVidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstyb÷s politikos formavimo, įgyvendinimokoordinavimo ir kontrol÷s programa (ES l÷šos) (2.110):planas – 208353,0; įvykdymas – 27250,1 181102,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: dalies Žmogiškųjų išteklių pl÷tros veiksmųprogramos 4 prioriteto (toliau–VP1-4) projektų įgyvendinimo pradžia persik÷l÷ į 2010 m. sumaž÷josavivaldybių, kaip projektų pareišk÷jų pagal VP3–1 investicinis paj÷gumas, tod÷l daliai paraiškų buvo8

atid÷tas pateikimo terminas. Atsižvelgiant į įvardytas priežastis, nepanaudoti 2009 m. programųbiudžeto asignavimų likučiai persikelia į kitus metus ir bus naudojami projektų vykdytojams 2010 m.Išor÷s sienų fondo programa (ES l÷šos) (3.155):planas – 145323,6; įvykdymas – 29421,9 115901,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: pagal ISF metinę programą nepanaudotų arbanetinkamai panaudotų l÷šų likutį bus galima nustatyti 2010 m. I ketvirčio pabaigoje, gavus visasįgaliotosios institucijos išvadas d÷l išlaidų tinkamumo finansuoti.Europos grąžinimo fondo programa (ES l÷šos) (3.156):planas – 3927,0; įvykdymas – 618,6 3308,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: Europos grąžinimo fondo (EGF) 2008 ir 2009 m.metinių programų l÷šomis finansuojamų projektų įgyvendinimo laikotarpis apibr÷žiamas kaip tinkamųfinansuoti išlaidų padarymo laikotarpis iš dalies sutampa; EGF 2008 m. metin÷s programos projektaiyra įgyvendinami nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30; EGF 2009 m. metin÷s programos projektaiįgyvendinami nuo 2009-01-01 iki 2011-06-30. D÷l šios priežasties susidar÷ EGF programai skirtų l÷šųlikutis.Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa (ES l÷šos) (4.153):planas – 39280,9; įvykdymas – 2825,7 36455,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷šų panaudojimas užsitęs÷, nes paramos sutarčiųpasirašymas vyko 2009 m. kovo – balandžio m÷nesiais, o pagal programą visos išlaidos projektamsdengiamos kompensavimo principu ir Europos Sąjungos l÷šos mokamos tik tuo atveju, kai įvykdytivisi reikalavimai (pasirašytos paramos sutartys, deklaruotos tinkamos finansuoti projekto išlaidos ir t.t.).Europos kaimynyst÷s ir partneryst÷s priemon÷s programa (ES l÷šos) (4.154):planas – 40074,0; įvykdymas – 727,9 39346,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷šos nepanaudotos, nes programa buvo patvirtintatik 2008 m. gruodžio 18 dieną d÷l užsitęsusių pirmojo kvietimo teikti projektų paraiškas dokumentųderinimo su Europos Komisija. Atsižvelgiant į tai, kas išd÷styta, buvo išleista tik tiek l÷šų, kiek buvobūtina įvardytiems darbams atlikti.Įgyvendinti Europos Sąjungos ir nacionalinę regionų pl÷tros politikoą (ES l÷šos) (60.81):planas – 21993,7; įvykdymas – 16709,1 5284,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: suplanuotos Europos Sąjungos l÷šos, skirtos EuroposBendrijų iniciatyvos INTERREG IIIA Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritieskaimynyst÷s programai įgyvendinti, nebuvo galutinai panaudotos, nes dalies projektų ES l÷šųpanaudojimas buvo mažesnis nei planuotas. Programa baigta įgyvendinti, likusi l÷šų dalis nebusnaudojama.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 metų technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13):planas – 4047,8; įvykdymas – 1103,5 2944,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupyti asignavimai darbo užmokesčio ir socialiniodraudimo, komandiruočių bei kitų išlaidų. 2007–2013 m. ES technin÷s paramos l÷šų didesnispanaudojimo intensyvumas persikelia į 2010 m.ŽEMöS ŪKIO MINISTERIJA9

Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimo programa (ES l÷šos) (65.11):planas – 934737,2; įvykdymas – 934502,1 235,1Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: dalis tiesioginių išmokų gav÷jų mirę arba buvonurodę neteisingas atsiskaitomąsias sąskaitas. Bankai į tokias sąskaitas l÷šų neįskait÷ ir sugrąžino įNacionalinei mok÷jimo agentūrai..Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai programa (ES l÷šos) (66.11):planas – 958275,7; įvykdymas – 957941,8 333,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: pagal Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷traiprogramos priemonę ,,Technin÷ pagalba“ ne visos 2009 m. faktiškai padarytos išlaidos buvo pateiktosdeklaruoti kartu su mok÷jimo prašymais, tod÷l nepanaudota dalis 2009 m. šiai priemonei numatytųl÷šų. Dalis 2009 m. faktiškai padarytų, bet nekompensuotų išlaidų, numatoma deklaruoti irkompensuoti 2010 m. L÷šos numatytos kitoms šios programos priemon÷ms, nebuvo panaudotos 2009m. d÷l užtrukusio papildomų dokumentų ir informacijos derinimo paraiškų vertinimo metu. Paramossutartys pasirašytos v÷liau nei planuota, d÷l to nusitęs÷ mok÷jimo prašymų pateikimo ir l÷šųišmok÷jimo terminai.Europos žuvininkyst÷s fondo programa (ES l÷šos) (67.11):planas – 25778,0; įvykdymas – 17291,4 8486,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: pagal Europos žuvininkyst÷s fondo programospriemonę ,,Technin÷ parama“ ne visos 2009 m. numatytos l÷šos buvo panaudotos, nes dalis jų planuotapaslaugoms, seminarams, konferencijoms, kurie neįvyko. Visi neįgyvendinti darbai numatomi atlikti2010 m. L÷šos, numatytos kitoms šios programos priemon÷ms, nebuvo panaudotos 2009 m. d÷l to, kaddidžioji dalis paraiškų buvo pateiktos tik 2009 m. paskutinį ketvirtį, kas l÷m÷ užtrukusį jų vertinimą.Paramos sutartys pasirašytos v÷liau nei planuota, d÷l to nusitęs÷ mok÷jimo prašymų pateikimo ir l÷šųišmok÷jimo terminai.Žuvininkyst÷s duomenų rinkimas ir kontrol÷ (ES l÷šos) (70.11):planas – 908,0; įvykdymas – 342,0 566,0Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytų l÷šų likutis susidar÷ racionaliai naudojantasignavimus komandiruot÷ms bei kvalifikacijos k÷limui. D÷l darbuotojų ligos bei sumažinusdarbuotojų etatų skaičių sutaupyta darbo užmokesčio ir socialinio draudimo l÷šų. Kadangi Specialiojižuvininkyst÷s kontrol÷s ir duomenų rinkimo programa yra tęstin÷, Europos Komisijos siūlymu ekspertųpaslaugos perkeltos į 2010 metus. Ilgalaikiam turtui įsigyti nepanaudota 478,6 tūkst. litų. Tiek÷jui laikuneįvykdžius sutarties sąlygų nebuvo įdiegti elektroniniai žurnalai. Galutinis atsiskaitymas su tiek÷jubus vykdomas 2010 m.LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBöS KONTROLöSpecialioji Europos Sąjungos 2007-2013 metų technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13):planas – 5839,2; įvykdymas – 1834,9 4004,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: 2009 m. nevisiškai suformuotas departamentopersonalas ir neįrengtos visos darbo vietos, tod÷l liko nepanaudotos 2009 m. skirtos l÷šos. Be to,programos yra tęstin÷s. Joms vykdyti biudžetas skiriamas visam projekto laikotarpiui (2007–2013 m.).10

INFORMACINöS VISUOMENöS PLöTROS KOMITETAS PRIE LIETUVOSRESPUBLIKOSVYRIAUSYBöSInformacin÷s visuomen÷s pl÷tros programa (bendrojo finansavimo l÷šos) (1.101):planas – 70043,0; įvykdymas – 8258,6 61784,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: v÷lavo priemon÷s ,,Plačiajuosčiai elektroninių ryšiųtinklai“ įgyvendinimo pradžia. Ekspertas galutines išlaidų patvirtinimo dokumentus pateik÷ 2009 m.gruodžio 15 d. Tačiau nelaukiant Europos Komisijos išvadų, 2009 m. gruodžio 7d. pasirašyta didel÷sapimties projekto ,,Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN pl÷tra“sutartis ir prad÷tas projekto įgyvendinimas Visi reikalingi dokumentai pateikti Europos Komisijai irlaukiama išvadų.Specialioji Europos regionin÷s pl÷tros fondo programa (BPD įgyvendinti) (ES l÷šos) (60.21):planas – 6854,2; įvykdymas – 6611,0 243,2Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projektų vykdymas baig÷si 2009-06-30, l÷šossutaupytos.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 metų technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13):planas – 1052,9; įvykdymas – 399,3 653,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: projekto darbai tęsiasi nuo 2007 iki 2013 metų.VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBöSSpecialioji Europos Sąjungos 2007–2013 metų technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13):planas – 1210,0; įvykdymas – 645,3 564,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programa tęstin÷ ir l÷šos bus panaudotos iki 2013 m.APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪRAEuropos Sąjungos fondų aplinkosaugai administravimo programa (ES l÷šos) (1.101):planas – 399668,0; įvykdymas – 115525,1 284142,9Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: d÷l projektų sąrašo keitimo ir finansavimo sąlygųaprašo keitimo nebuvo planuotu laiku pasirašytos projektų paramos teikimo sutartys ir prad÷tos mok÷tiparamos l÷šos.Specialioji Sanglaudos fondo programa (ES l÷šos) (60.11):planas – 485233,9; įvykdymas – 316026,2 169207,7Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: administruojamų Sanglaudos fondo projektųrangovai paslaugų teik÷jai nepateik÷ 2009 m. pradžioje planuoto dydžio sąskaitų už atliktus darbus irsuteiktas paslaugas.Specialioji Europos Sąjungos 2007–2013 metų technin÷s paramos programa (ES l÷šos) (68.13):planas – 4913,6; įvykdymas – 4299,0 614,6Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: programa yra tęstin÷, tod÷l skirtos technin÷s paramosl÷šos gal÷s būti naudojamos visą 2007–2013 m. struktūrin÷s paramos panaudojimo laikotarpį.11

TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJASpecialioji Sanglaudos fondo programa (ES l÷šos) (60.11):planas – 212106,6; įvykdymas – 126374,1 85732,5Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: sutaupytos darbo užmokesčio ir socialinio draudimoįmokos d÷l darbuotojų laikino nedarbingumo ir atsilaisvinusių etatų.Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti (ES l÷šos)63.11:planas – 34377,0; įvykdymas – 212,6 34164,4Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: l÷šos d÷l nepakankamo projektą įgyvendinančiųinstitucijų ir AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ pasirengimo. 2007–2008 m. vykdyti viešieji pirkimai buvones÷kmingi, paslaugų teikimo sutartys pasirašytos pav÷luotai. Per ilgai vyksta derinimai ir sprendimųpri÷mimas.2007–2013 metų ES struktūrin÷s paramos konvergencijos tikslui įgyvendinti administravimoprograma (technin÷ parama) (ES l÷šos) (68.13):planas – 7083,0; įvykdymas – 746,7 6336,3Pagrindin÷s l÷šų nepanaudojimo priežastys: technin÷s paramos sutartis pasirašyta tik 2009 metųkovo 19 dieną. Šis finansavimas yra skirtas iki 2015 metų gruodžio 31 d.12

Aiškinamojo rašto8 priedasINFORMACIJA APIE 2009 M. PAPIDINTĄ ASIGNAVIMŲ PLANĄ, KAI VIRŠIJAMOS SEIMOPATVIRTINTOS ASIGNAVIMŲ SUMOS(tūkst. litų)2009 m. įforminta papildomaiSpecialiųjų programų vykdytojai2008 m. Įmokųlikutis2008 m.kitos/VIPviršplanin÷sįmokosES BF IŠ VISO1 2 3 4 5 6 7 8I. Valstyb÷s biudžeto išlaikomų įstaigų pajamų įmokosir tikslin÷s l÷šos 1 96438,5 323375,7 29837,1 2097484,4 520954,0 3068089,7Seimo kanceliarija 2 115,6 115,6Valstyb÷s kontrol÷ 3 5839,2 1029,8 6869,0Aplinkos ministerija 4 460,8 60588,4 2431,0 23633,9 2160,7 89274,8Finansų ministerija 5 125363,5 6089,6 84809,6 161237,6 377500,3Krašto apsaugos ministerija 6 121,2 121,2Kultūros ministerija 7 12115,7 25,5 12141,2Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija 8 102045,8 11468,4 113514,2Susisiekimo ministerija 9 211691,8 430,3 212122,1Sveikatos apsaugos ministerija 10 1457,0 349,6 15556,8 3395,0 20758,4Švietimo ir mokslo ministerija 11 15605,7 48487,0 10986,2 75078,9Teisingumo ministerija 12 21672,0 1065,4 22737,4Užsienio reikalų ministerija 13 540,9 1757,2 2298,1Ūkio ministerija 14 3,0 6496 9928,2 129611,4 8964,7 155003,3Vidaus reikalų ministerija 15 4502,1 161278,2 11560,0 177340,3Žem÷s ūkio ministerija 16 1168,0 4485,5 409874,2 221386,9 636914,6Energetikos ministerija 17 138816,3 8504,0 147320,3Alytaus apskrities viršininko administracija 18 0 242,6 242,6Kauno apskrities viršininko administracija 19 1200,4 1204,5 2404,9Klaip÷dos apskrities viršininko administracija 20 3872,6 3872,6Marijampol÷s apskrities viršininko administracija 21 403,1 403,1Panev÷žio apskrities viršininko administracija 22 854,9 966,0 1820,9Šiaulių apskrities viršininko administracija 23 1059,9 137,9 1197,8Taurag÷s apskrities viršininko administracija 24 577,7 651,5 1229,2Telšių apskrities viršininko administracija 25 558,3 33,6 591,9Utenos apskrities viršininko administracija 26 911,7 37,0 948,7Vilniaus apskrities viršininko administracija 27 1099,1 208,2 1307,3Lietuvos archyvų departamentas 28 86,1 86,1Kūno kultūros ir sporto departamentas 29 81,3 81,3Statistikos departamentas 30 2709,3 2709,3Lietuvos draudimo priežiūros komisija 31 1602,9 1602,9Ginklų fondas 32 2134,8 634,0 2768,8Ryšių reguliavimo tarnyba 33 3240,3 3240,3Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komitetas 34 19280,6 10399,5 29680,1Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba 35 649,9 78,9 728,8Hidrometeorologijos tarnyba 36 1305,5 1305,5Lietuvos geologijos tarnyba 37 109,8 109,8Aplinkos projektų valdymo agentūra 38 554442,4 34714,8 589157,2Muitin÷s departamentas 39 831,3 831,3Finansų ministerijos mokymo centras 40 403,1 403,1Valstybin÷ mokesčių inspekcija 41 3269,9 3269,9Kultūros paveldo departamentas 42 4,1 22,1 26,2Nacionalin÷ Martyno Mažvydo biblioteka 43 8,9 8,9Lietuvoa aklųjų biblioteka 44 0,6 0,6Lietuvos nacionalinis muziejus 45 0 309,0 309,0

2009 m. įforminta papildomaiSpecialiųjų programų vykdytojai2008 m. Įmokųlikutis2008 m.kitos/VIPviršplanin÷sįmokosES BF IŠ VISO1 2 3 4 5 6 7 8Lietuvos dail÷s muziejus 46 463,6 250,0 713,6Valstybinis M. K.Čiurlionio dail÷s muziejus 47 10,7 197,7 208,4Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 48 2,6 1000,0 1002,6Lietuvos nacionalinis dramos teatras 49 2115,2 2115,2Koncertin÷ įstaiga Lietuvos nacionalin÷ filharmonija 50 326,2 326,2Valstybin÷ darbo inspekcija 51 12,0 12,0Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnyba 52 2789,6 0,7 2790,3Valstybin÷ kelių transporto inspekcija 53 216,7 216,7Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba 54 1002,5 3524,4 273,4 4800,3Lietuvos automobilių kelių direkcija 55 123657,1 123657,1Transporto investicijų direkcija 56 190907,2 34229,3 225136,5Viešųjų pirkimų tarnyba 57 1210 213,4 1423,4Valstybin÷ ne maisto produktų inspekcija 58 77,1 0,0 77,1Energetikos valstybin÷ inspekcija 59 329,6 475,2 804,8Priešgaisrin÷s apsaugos departamentas 60 1745,1 1745,1Valstyb÷s sienos apsaugos tarnyba 61 106,7 106,7Policijos departamentas 62 1941,6 1941,6Nacionalin÷ žem÷s tarnyba 63 569,5 569,5Generalin÷ prokuratūra 64 2,9 2,9Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 65 0,5 0,5M. Riomerio universiteto Teismo medicinos institutas 66 464,0 464,0Lietuvos technikos biblioteka 67 60,0 60,0Lietuvos medicinos biblioteka 68 2,6 2,6Genocido ir rezistencijos tyrimų centras 69 423,6 423,6Komisijos naciu nusikaltimams tirti sekretoriatas 70 26,7 26,7Vilniaus apygardos administracinis teismas 71 11,5 11,5Klaip÷dos apygardos administracinis teismas 72 3,0 3,0II. Mokslo institucijų pajamų įmokos 73 6543,4 0,0 9040,1 0,0 0,0 15583,5Architektūros ir statybos institutas 74 444,8 444,8Lietuvos mokslų akademija 75 77,6 77,6Lietuvos mokslų akademijos biblioteka 76 5,7 5,7Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 77 25,0 25,0Lietuvių kalbos institutas 78 37,7 44 81,7Biochemijos institutas 79 435,1 435,1Biotechnologijos institutas 80 416,7 416,7Botanikos institutas 81 140,0 140,0Chemijos institutas 82 180,0 260 440,0VU Ekologijos institutas 83 39,2 515 554,2VU Eksperimentin÷s ir klinikin÷s medicinos institutas 84 107,9 1853,1 1961,0VU Onkologijos institutas 85 498,2 427,8 926,0Fizikos institutas 86 228,0 2180,2 2408,2Geologijos ir geografijos institutas 87 697,8 697,8Kultūros, filosofijos ir meno institutas 88 16,4 16,4Lietuvos energetikos institutas 89 400,0 3450 3850,0Lietuvos gyvulininkyst÷s institutas 90 35,5 35,5Lietuvos istorijos institutas 91 368,6 368,6Lietuvos maisto institutas 92 114,3 71,3 185,6Lietuvos miškų institutas 93 166,0 80 246,0Lietuvos veterinarijos institutas 94 34,7 34,7Lietuvos žemdirbyst÷s institutas 95 1189,5 1189,5

2009 m. įforminta papildomaiSpecialiųjų programų vykdytojai2008 m. Įmokųlikutis2008 m.kitos/VIPviršplanin÷sįmokosES BF IŠ VISO1 2 3 4 5 6 7 8Puslaidininkių fizikos institutas 96 545,5 545,5Socialinių tyrimų institutas 97 21,0 21,0Teorin÷s fizikos ir astronomijos institutas 98 130,6 130,6VGTU Termoizoliacijos institutas 99 51,0 51,0KMU Psichologijos ir reabilitacijos institutas 100 142,3 153 295,3III. Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 101 31748,7 0,0 72383,1 0,0 0,0 104131,8Vilniaus universitetas 102 4820,9 7270,0 12090,9Vilniaus pedagoginis universitetas 103 373,2 5430,0 5803,2Vilniaus Gedimino technikos universitetas 104 1916,6 0,0 1916,6Vytauto Didžiojo universitetas 105 382,5 5774,0 6156,5Kauno technologijos universitetas 106 8983,7 10000,0 18983,7Klaip÷dos universitetas 107 900,0 5500,0 6400,0Vilniaus dail÷s akademija 108 69,4 400,0 469,4Lietuvos muzikos ir teatro akademija 109 490,9 469,2 960,1Mykolo Romerio universitetas 110 9567,6 24300,0 33867,6Kauno medicinos universitetas 111 950,2 0,0 950,2Lietuvos veterinarijos akademija 112 564,9 0,0 564,9Lietuvos žem÷s ūkio universitetas 113 1288,9 4600,0 5888,9Lietuvos kūno kultūros akademija 114 1439,9 1320,0 2759,9Šiaulių universitetas 115 0 7319,9 7319,9VISO (I+II+III) 116 134730,6 323375,7 111260,3 2097484,4 520954,0 3187805,0

INFORMACIJA APIE LöŠŲ LIKUČIUS VALSTYBöS IŽDO SĄSKAITOSEAiškinamojo rašto9 priedas(litais)L÷šos pagal paskirtįL÷šų likutis 2009 gruodžio 31 d. (įskaitantterminuotuosius ind÷lius Lietuvos banke)sąskaitų užsienioPapildomosįplaukos,mok÷tojųAsignavimųvaldytojųgrąžintos l÷šos,Užskaitytatrumpalaik÷paskola išduotaPervestasavivaldyb÷msišlaidųBiudžeto l÷šųlikučiaiasignavimųvaldytojų IŠ VISOvaliuta sąskaitos litais iš viso (2+3) sumok÷tos iki didinančios savivaldyb÷ms ir struktūroms sąskaitose irekvivalentas litaisgruodžio 31 d. likutį palūkanos išlyginti Litimpeksbanke1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Valstyb÷s biudžeto l÷šos 6367147,48 31027516,43 37394663,91 127264596,05 36699713,87 11706421,37 0,00 50022816,00 263088211,20ES ir kitos paramos l÷šos 226811689,12 164476,80 226976165,92 0,00 486430,28 0,00 0,00 0,00 227462596,20ES ir kitos paramos l÷šos (Nacionalinio fondodepartamento administruojamos sąskaitos) 42093407,26 1093,37 42094500,63 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 42094500,63Iš viso valstyb÷s biudžetas 275272243,86 31193086,60 306465330,46 127264596,05 37186144,15 11706421,37 0,00 50022816,00 532645308,03Privatizavimo fondas 2745135,17 5090,35 2750225,52 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 2750225,52Terminuoti ind÷liai iš Privatizavimo fondo 137939360,00 0,00 137939360,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 137939360,00Rezervinis (stabilizavimo) fondas 4829604,76 46,39 4829651,15 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 4829651,15Terminuoti ind÷liai iš Rezervinio fondo 1019957120,00 0,00 1019957120,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 1019957120,00Ignalinos atomin÷s elektrin÷s eksploatavimonutraukimo fondas 651463,98 8420439,85 9071903,83 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 9071903,83Terminuoti ind÷liai iš Ignalinos atomin÷s elektrin÷seksploatavimo nutraukimo fondo 50721632,00 0,00 50721632,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 50721632,00Garantinis fondas 2934694,72 433191,91 3367886,63 301466,66 0,00 0,00 0,00 0,00 3669353,29Žem÷s ūkio paskolų garantijų fondas 71485,08 189,19 71674,27 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 71674,27Licencijuotų sand÷lių kompensavimo fondas 0,00 61467,93 61467,93 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 61467,93Pas÷lių draudimo įmokų žem÷s ūkio veiklossubjektams ir draudimo įmokų išlaidų daliniokompensavimo l÷šos 0,00 37058,05 37058,05 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 37058,05Iš viso fondų l÷šos 11232383,71 8957483,67 20189867,38 301466,66 0 0 0 0 20491334,04Iš viso terminuotų ind÷lių iš fondų sąskaitų 1208618112,00 0,00 1208618112,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 1208618112,00Valstyb÷s vardu pasiskolintos l÷šos 244029065,68 722478,52 244751544,20 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 244751544,20Terminuoti ind÷liai iš valstyb÷s vardu pasiskolitųl÷šų 818313600,00 0,00 818313600,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 818313600,00Gyventojų pajamų mokesčio savivaldybių pajamomsišlyginti 0,00 9694950,48 9694950,48 14109202,88 0,00 -11706421,37 12097578,63 0,00 153,36LAIB kreditorių l÷šoms saugoti sąskaita 1978931,16 0,00 1978931,16 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 1978931,16IŠ VISO 2559444336,41 50567999,27 2610012335,68 141675265,59 37186144,15 0,00 12097578,63 50022816,00 2826798982,79

Aiškinamojo rašto10 priedasINFORMACIJA APIE VALSTYBöS BIUDŽETOPINIGŲ SRAUTUS 2009 M. GRUODŽIO 31 D.PavadinimasEil. Nr.(tūkst. Lt)Ataskaitiniolaikotarpio įvykdymas1 2 3Apyvartos l÷šų likutis metų pradžioje 1 720 965,8iš jų: asignavimų valdytojų sąskaitose 2 34 280,1bankrutavusių bankų sąskaitose 3 3 816,3Negrąžintų paskolų likutis metų pradžioje, iš viso: 4 37 067,2iš jų: išduotų ūkiui 5 1 220,0išduotų savivaldyb÷ms 6 35 847,2ĮPLAUKOS 7Valsyb÷s biudžeto pajamos 8 14780 905,3Europos Sąjungos ir kita tarptautin÷ finansin÷ parama 9 5928 052,6Iš viso pajamų (8+9) 10 20708 957,9L÷šos biudžeto deficitui dengti 11 3708 258,4Grąžinta trumpalaik÷ paskola, išduota savivaldyb÷ms 12 33 800,1Iš viso įplaukų (11+12) 13 3742 058,5IŠ VISO (10+13) 14 24451 016,4IŠMOKöJIMAI 15Valstyb÷s biudžeto l÷šomis vykdomos programos 16 19264 367,1Europos Sąjungos paramos l÷šomis vykdomos programos 17 5328 565,8Iš viso išlaidų (16+17) 18 24592932,9*Suteiktos trumpalaik÷s paskolos savivaldybių biudžetams 19 46 404,0IŠ VISO (18+19) 20 24639 336,9Apyvartos l÷šų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 21 532 645,3iš jų: asignavimų valdytojų sąskaitose 22 46206,5**bankrutavusių bankų sąskaitose 23 3 816,3Negrąžintų paskolų likutis metų pradžioje, iš viso: 24 49 671,1iš jų: išduotų ūkiui 25 1 220,0išduotų savivaldyb÷ms 26 48 451,1* Kasinių išlaidų suma, pateikta formoje Nr. 1 (išlaidos) 9,9 tūkst litų didesn÷ d÷l skaičių apvalinimo, nesapskaitoje suapvalinta bendra kasinių išlaidų suma, o ataskaita suformuota tūkstančiais litų, apvalinant sumas pagalkiekvieną asignavimų valdytoją ir ekonomin÷s klasifikacijos straipsnį.**Asignavimų valdytojų sąskaitose likučiai 2,2 tūkst. litų didesni už pateikiamus šiame priede, nes vykdomųprogramų išlaidų ataskaitos pateiktos ir susumuotos tūkstančiais litų.

Aiškinamojo rašto11 priedasINFORMACIJA APIE EUROPOS SĄJUNGOS LöŠŲ IR KITOS FINANSINöS PARAMOS PINIGŲ SRAUTUS2009 M. GRUODŽIO 31 D. ATASKAITAEil.Nr.Patvirtintos(patikslintos)įmokosmetamsFaktin÷sįmokos įbiudžetą perataskaitinįlaikotarpįViršplanin÷sar negautosįmokos įbiudžetą perataskaitinįlaikotarpį(5-4)Asignavimų planassu leistinaispatikslinimaisviršijant LRįstatymupatvirtintas sumasKasin÷sišlaidos(tūkst. litų)1 2 3 4 5 6 7 8 91. Žem÷s ūkis 1 200.043,9 1.530.426,0 1.684.138,1 153.712,1 1.925.707,0 1.916.085,5 -31.903,51.1. bendroji žem÷s ūkio politika 2 106.740,9 799.498,0 799.536,5 38,5 859.354,2 934.502,1 -28.224,71.2. kaimo pl÷tra 3 -188.612,9 0,0 4.719,0 4.719,0 0,0 0,0 -183.893,91.3. Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai priemon÷s 4 273.851,2 680.280,0 855.755,4 175.475,4 1.008.782,8 957.941,9 171.664,71.4. Europos žuvininkyst÷s fondo priemon÷s 5 11.191,7 43.303,0 20.553,4 -22.749,6 50.225,0 17.291,4 14.453,71.5.Bendrijos finansin÷ parama gyvūnų užkrečiamoms ligoms 6 -3.115,9 6.008,0 3.011,7 -2.996,3 6.008,0 6.008,0 -6.112,21.6. Žuvininkyst÷s duomenų rinkimo ir kontrol÷s programa 7 -11,1 1.337,0 562,1 -774,9 1.337,0 342,1 208,92. Struktūrin÷ parama 8 152.026,0 4.501.911,0 4.071.227,5 -430.683,5 5.922.034,3 3.233.430,1 989.823,42.1. Struktūrin÷ parama 2007-2013 9 509.357,5 4.294.543,0 3.688.636,4 -605.906,6 5.075.901,3 2.732.060,7 1.465.933,22.2. BPD 10 -246.846,9 0,0 4.522,5 4.522,5 46.075,7 37.797,1 -280.121,52.3. INTERREG (2004-2006) 11 -988,1 0,0 15.244,6 15.244,6 21.993,7 16.709,1 -2.452,62.4. INTERREG (2007-2013): 12 12.169,5 27.964,0 12.279,7 -15.684,3 79.354,9 3.553,6 20.895,62.4.1. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa 13 12.169,5 6.658,0 10.002,0 3.344,0 39.280,9 2.825,7 19.345,82.4.2. Europos kaimynyst÷s ir partneryst÷s priemon÷s programa 14 0,0 21.306,0 2.277,7 -19.028,3 40.074,0 727,9 1.549,82.4. EQUAL 15 -595,7 0,0 235,5 235,5 0,0 0,0 -360,22.5. Sanglaudos fondas 16 -121.070,3 179.404,0 350.308,8 170.904,8 698.708,7 443.309,6 -214.071,13. Vidaus politika 17 207.941,2 302.379,0 156.605,5 -145.773,5 563.115,8 123.600,5 240.946,23.1. Ignalinos programa 18 193.201,9 213.400,0 79.754,7 -133.645,3 352.216,3 76.387,7 196.568,93.2. Šengeno programa 19 5.818,7 0,0 0,7 0,7 0,0 0,0 5.819,43.3. Išor÷s sienų fondo programa (Kaliningrado tranzito progr.) 20 -6.779,1 63.097,0 64.585,7 1.488,7 145.323,6 29.421,9 28.384,73.4. Europos grąžinimo fondo programa 21 0,0 1.989,0 1.943,5 -45,5 3.927,0 618,6 1.324,93.5. TEN-T (Rail Baltica) 22 9.394,2 16.014,0 55,5 -15.958,5 34.377,0 212,6 9.237,13.6. Europos pab÷g÷lių fondo programa 23 865,4 2.200,0 1.887,2 -312,8 5.842,3 2.330,1 422,53.7. Specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai pr. 24 974,7 3.670,0 2.359,1 -1.310,9 5.797,9 3.466,6 -132,83.8. Pereinamojo laikotarpio institucijų pl÷tros priemon÷ 25 4.465,4 2.009,0 6.019,1 4.010,1 15.631,7 11.163,0 -678,54. Parama prieš stojant 26 8.036,6 0,0 -3.933,7 -3.933,7 0,0 0,0 4.102,94.1. PHARE 27 4.081,6 0,0 -4.081,0 -4.081,0 0,0 0,0 0,64.2. SAPARD 28 3.955,0 0,0 147,3 147,3 0,0 0,0 4.102,35. Lietuvos Respublikos atstovų kelion÷ms į EuroposTarybos darbo organų susitikimusFinansin÷sparamos l÷šųlikutisataskaitiniolaikotarpiopradžioje6.884,6 3.000,0 2.337,429Iš viso 30 574.932,3 6.337.716,0 5.910.374,8 -427.341,2 8.413.861,0 5.275.104,9 1.210.202,26. Kita tarptautin÷ finansin÷ parama 316.1. Europos ekonomin÷s erdv÷s priemon÷s 32 -3.327,4 29.753,0 5.820,0 -23.933,0 37.161,6 18.054,9 -15.562,36.2. Norvegijos finansin÷ priemon÷ 33 -4.741,1 40.363,0 11.857,8 -28.505,2 54.293,9 35.326,3 -28.209,66.3. Šveicarijos dvišal÷ finansin÷ parama 34 0,0 9.520,0 0,0 -9.520,0 9.520,0 79,7 -79,7Iš viso kita tarptautin÷ finansin÷ parama 35 -8.068,5 79.636,0 17.677,8 -61.958,2 100.975,5 53.460,9 -43.851,67. Iš viso 36 566.863,8 6.417.352,0 5.928.052,6 -489.299,4 8.514.836,5 5.328.565,8 1.166.350,6PajamosAsignavimaiNepanaudotųįmokų įbiudžetą likutisataskaitiniolaikotarpiopabaigoje(3+5-8)-662,6 3.003,9 1.988,8 7.233,2

Aiškinamojo rašto12 priedasINFORMACIJA APIE 2009 M. SPECIALIŲJŲ PROGRAMŲ FINANSAVIMO ŠALTINIUS(tūkst. Lt)2009 m.įmokos į valstyb÷s biudžetą, skiriamos specialiosiomsprogramoms finansuotiAsignavimų valdytojaiIš jų:Iš viso už teikiamas už turtokitos įmokosuž moksląpaslaugas nuomąir mokesčiai1 2 3 4 5 6Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 375,2 375,2Aplinkos ministerija 57488,7* 57.488,7Finansų ministerija 31.786,2 23628* 8.158,2Krašto apsaugos ministerija 614,8 614,8Kultūros ministerija 24.277,7 24.277,7Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija 550,4 550,4Sveikatos apsaugos ministerija 11.966,3 11.966,3Švietimo ir mokslo ministerija 91.814,2 91.814,2Teisingumo ministerija 7.492,9 7.492,9Ūkio ministerija 11.018,4 11.018,4Užsienio reikalų ministerija 1.749,7 1.749,7Vidaus reikalų ministerija 11.355,8 11.355,8Žem÷s ūkio ministerija 36.669,0 36.669,0Alytaus apskrities viršininko administracija 1.168,6 1.168,6Kauno apskrities viršininko administracija 7.447,0 7.447,0Klaip÷dos apskrities viršininko administracija 8.651,4 8.651,4Marijampol÷s apskrities viršininko administracija3.828,4 3.828,4Panev÷žio apskrities viršininko administracija 7.148,8 7.148,8Šiaulių apskrities viršininko administracija 5.916,1 5.916,1Taurag÷s apskrities viršininko administracija 2.860,3 2.860,3Telšių apskrities viršininko administracija 3.762,5 3.762,5Utenos apskrities viršininko administracija 6.375,0 6.375,0Vilniaus apskrities viršininko administracija 6.296,0 6.296,0Lietuvos archyvų departamentas prie LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 954,1 954,1Kūno kultūros ir sporto departamentas prie1.279,6 1.279,6Lietuvos Statistikos Respublikos departamentas Vyriausyb÷s prie LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 7.460,7 7.460,7Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija 3.572,0 3.572,0Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 19775* 19.775,0Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 3.072,7 3.072,7Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba 8.319,1 8.319,1Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prieAplinkos ministerijos 926,8 926,8Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prieAplinkos ministerijos 3.234,0 3.234,0Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkosministerijos 324,5 324,5

(tūkst. Lt)2009 m.įmokos į valstyb÷s biudžetą, skiriamos specialiosiomsprogramoms finansuotiAsignavimų valdytojaiIš jų:Iš viso už teikiamas už turtokitos įmokosuž moksląpaslaugas nuomąir mokesčiai1 2 3 4 5 6Muitin÷s departamentas prie Finansų ministerijos449,6 449,6Finansų ministerijos mokymo centras 1.165,8 1.165,8Valstybin÷ mokesčių inspekcija prie Finansųministerijos 4.069,6 4.069,6Kultūros paveldo departamentas prie Kultūrosministerijos 27,9 27,9Lietuvos nacionalin÷ Martyno Mažvydo biblioteka415,3 415,3Lietuvos aklųjų biblioteka 15,8 15,8Lietuvos nacionalinis muziejus 807,9 807,9Lietuvos dail÷s muziejus 1.563,0 1.563,0Nacionalinis M. K. Čiurlionio dail÷s muziejus 413,8 413,8Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 5.200,7 5.200,7Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2.133,2 2.133,2Lietuvos nacionalin÷ filharmonija 1.314,6 1.314,6Valstybin÷ darbo inspekcija prie Socialin÷sapsaugos ir darbo ministerijos 8,9 8,9Valstybin÷ kelių transporto inspekcija prieSusisiekimo ministerijos 117,6 117,6Civilin÷s aviacijos administracija 3.850,0 3.850,0Lietuvos automobilių kelių direkcija prieSusisiekimo ministerijos 1052437,3* 1.052.437,3Kal÷jimų departamentas prie Teisingumoministerijos 81,5 81,5Valstybin÷ ne maisto produktų inspekcija prie Ūkioministerijos 170,0 170,0Valstybin÷ energetikos inspekcija prie Ūkioministerijos 1.775,1 1.775,1Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamentasprie Vidaus reikalų ministerijos 18.558,3 18.558,3Valstyb÷s sienos apsaugos tarnyba prie Vidausreikalų ministerijos 18.397,4 18.397,4Policijos departamentas prie Vidaus reikalųministerijos 26.271,2 26.271,2Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Žem÷s ūkioministerijos 131,5 131,5Generalin÷ prokuratūra 12,4 12,4Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 64,3 64,3Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 7,3 7,3Vilniaus apygardos teismas 8,0 8,0Kauno apygardos teismas 2,7 2,7Panev÷žio apygardos teismas 2,6 2,6Klaip÷dos m. apygardos teismas 9,7 9,7Vilniaus miesto 1 apylink÷s teismas 10,6 10,6Vilniaus miesto 2 apylink÷s teismas 7,7 7,7Vilniaus miesto 3 apylink÷s teismas 3,0 3,0Kauno m. apylink÷s teismas 17,8 17,8

(tūkst. Lt)2009 m.įmokos į valstyb÷s biudžetą, skiriamos specialiosiomsprogramoms finansuotiAsignavimų valdytojaiIš jų:Iš viso už teikiamas už turtokitos įmokosuž moksląpaslaugas nuomąir mokesčiai1 2 3 4 5 6Klaip÷dos m. apylink÷s teismas 8,4 8,4Panev÷žio miesto apylink÷s teismas 3,4 3,4Biržų raj. apylink÷s teismas 1,1 1,1K÷dainių rajono apylink÷s teismas 1,2 1,2Vilniaus rajono apylink÷s teismas 4,2 4,2Vilniaus apygardos administracinis teismas 2,4 2,4Klaip÷dos apygardos administracinis teismas 0,9 0,9Kauno apygardos administracinis teismas 1,5 1,5Miestų ir rajonų apylinkių teismai: 32,8* 32,8Lietuvos apeliacinis teismas 3,4 3,4Šiaulių apygardos teismas 2,1 2,1Vilniaus miesto 4 apylink÷s teismas 0,5 0,5Šiaulių m. apylink÷s teismas 2,3 2,3Druskininkų m. apylink÷s teismas 0,3 0,3Akmen÷s rajono apylink÷s teismas 0,4 0,4Alytaus rajono apylink÷s teismas 1,6 1,6Anykščių raj. apylink÷s teismas 0,2 0,2Jurbarko rajono apylink÷s teismas 0,2 0,2Jonavos raj. apylink÷s teismas 0,1 0,1Klaip÷dos raj apylink÷s teismas 0,0 0,0Kupiškio raj. apylink÷s teismas 0,2 0,2Zarasų rajono apylink÷s teismas 0,2 0,2Lazdijų rajono apylink÷s teismas 0,6 0,6Marijampol÷s rajono apylink÷s teismas 2,2 2,2Mažeikių rajono apylink÷s teismas 1,8 1,8Mol÷tų rajono apylink÷s teismas 0,2 0,2Prienų raj. apylink÷s teismas 0,9 0,9Pakruojo rajono apylink÷s teismas 0,1 0,1Radviliškio raj. apylink÷s teismas 1,2 1,2Raseinių rajono apylink÷s teismas 0,1 0,1Rokiškio rajono apylink÷s teismas 0,5 0,5Šalčininkų rajono apylink÷s teismas 0,4 0,4Šakių rajono apylink÷s teismas 0,9 0,9Šiaulių rajono apylink÷s teismas 1,2 1,2Šilal÷s rajono apylink÷s teismas 0,2 0,2Šilut÷s rajono apylink÷s teismas 1,4 1,4Širvintų raj. apylink÷s teismas 0,4 0,4Švenčionių raj. apylink÷s teismas 0,5 0,5Telšių rajono apylink÷s teismas 2,4 2,4Trakų rajono apylink÷s teismas 0,5 0,5Ukmerg÷s rajono apylink÷s teismas 0,1 0,1Utenos rajono apylink÷s teismas 1,6 1,6Var÷nos rajono apylink÷s teismas 0,5 0,5Vilkaviškio rajono apylink÷s teismas 0,4 0,4Palangos m. apylink÷s teismas 2,0 2,0Visagino miesto apylink÷s teismas 0,4 0,4

(tūkst. Lt)2009 m.įmokos į valstyb÷s biudžetą, skiriamos specialiosiomsprogramoms finansuotiAsignavimų valdytojaiIš jų:Iš viso už teikiamas už turtokitos įmokosuž moksląpaslaugas nuomąir mokesčiai1 2 3 4 5 6Šiaulių apygardos administracinis teismas 0,6 0,6Panev÷žio apygardos administracinis teismas 0,2 0,2Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybaprie Sveikatos apsaugos ministerijos 7.141,3 7.141,3Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinosinstitutas 1.263,8 1.263,8Lietuvos technikos biblioteka 64,7 64,7Lietuvos medicinos biblioteka 9,5 9,5Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimocentras 266,5 266,5Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidausreikalų ministerijos 8,2 8,2Nac. Muziejus Lietuvos Didž. Kunigaikštyst÷svaldovų rūmai. 5,7 5,7Tarptautin÷s komisijos nacių ir sovietiniookupacinių r÷žimųnusikaltimams Lietuvoje įvertintisekretoriatas 4,4 4,4Kauno technologijos universiteto Architektūros irstatybos institutas 1.147,0 1.147,0Lietuvos mokslų akademija 116,0 116,0Lietuvos mokslų akademijos biblioteka 55,7 55,7Biochemijos institutas 433,4 433,4Biotechnologijos institutas 739,1 739,1Botanikos institutas 162,0 162,0Chemijos institutas 2.067,4 2.067,4Vilniaus universiteto Ekologijos institutas 1.365,1 1.365,1Vilniaus universiteto Eksperimentin÷s klinikin÷smedicinos institutas 2.929,7 2.929,7Fizikos institutas 2.806,5 2.806,5Geologijos ir geografijos institutas 1.333,0 1.333,0Vilniaus universiteto Imunologijos institutas 58,4 58,4Kultūros, filosofijos ir meno institutas 55,0 55,0Lietuvos energetikos institutas 12.180,0 12.180,0Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷sinstitutas 959,5 959,5Lietuvos istorijos institutas 278,6 278,6Kauno technologijos universiteto Maisto institutas521,6 521,6Lietuvos žem÷s ūkio universiteto Vandens ūkioinstitutas 754,2 754,2Lietuvos miškų institutas 535,5 535,5Lietuvos sodininkyst÷s ir daržininkyst÷s institutas1.491,6 1.491,6Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijosinstitutas 26,4 26,4Lietuvos žemdirbyst÷s institutas 6.417,6 6.417,6Lietuvos žem÷s ūkio universiteto Žem÷s ūkioinžinerijos institutas 210,0 210,0

(tūkst. Lt)2009 m.įmokos į valstyb÷s biudžetą, skiriamos specialiosiomsprogramoms finansuotiAsignavimų valdytojaiIš jų:Iš viso už teikiamas už turtokitos įmokosuž moksląpaslaugas nuomąir mokesčiai1 2 3 4 5 6Matematikos ir informatikos institutas 441,6 441,6Puslaidininkių fizikos institutas 512,9 512,9Socialinių tyrimų institutas 85,4 85,4Vilniaus universiteto Teorin÷s fizikos irastronomijos institutas 518,6 518,6Vilniaus Gedimino technikos universitetoTermoizoliacijos institutas 586,2 586,2Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 71,6 71,6Lietuvių kalbos institutas 104,3 104,3Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 887,3 887,3Kauno technologijos universiteto Fizikin÷selektronikos institutas 54,2 54,2Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos irrealibitacijos institutas 2.534,1 2.534,1Kauno medicinos universiteto Kardiologijosinstitutas 82,9 82,9Vilniaus universitetas 50.598,7 50.598,7Vilniaus pedagoginis universitetas 23.422,0 23.422,0Vilniaus Gedimino technikos universitetas 31.930,0 31.930,0Vytauto Didžiojo universitetas 17.564,0 17.564,0Kauno technologijos universitetas 53.994,3 53.994,3Klaip÷dos universitetas 20.500,0 20.500,0Vilniaus dail÷s akademija 3.407,2 3.407,2Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2.002,7 2.002,7Kauno medicinos universitetas 28.292,5 28.292,5Lietuvos veterinarijos akademija 3.737,7 3.737,7Lietuvos žem÷s ūkio universitetas 18.200,0 18.200,0Lietuvos kūno kultūros akademija 5.320,0 5.320,0Šiaulių universitetas 22.451,1 22.451,1Mykolo Romerio universitetas 45.300,0 45.300,0IŠ VISO: 1.907.116,6 496.172,9 23.628,0 326.720,2 1.060.595,5*Iš jų skirta bendroms biudžeto reikm÷ms 307457,6 tūkst. Lt::-Aplinkos ministerijos - 24333,2 tūkst. Lt. (iš jų: 6321 tūkst. Lt iš aplinkos apsaugos investicijų programos; 14012,2 tūkst. Ltiš gaminių ir atliekų tvarkymo programos; 4000 tūkst. Lt. iš miškų ūkio reikmių finansavimo programos);-Finansų ministerijos -6352 tūkst. Lt. iš nuompinigių už valstyb÷s materiajųjį turtą kompensavimo programos;-Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos - 3000 tūkst. Lt.;-Lietuvos automobilių kelių direkcijos - 276739,6 tūkst. Lt. iš kelių priežiūros ir pl÷tros programos-Teismai -32,8 tūkst. Lt., kurie nevykdo specialiosios programos

Aiškinamojo rašto13 priedasSUVESTINö PAŽYMA APIE VALSTYBöS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJŲKREDITINĮ IR DEBETINĮ ĮSISKOLINIMĄ2009 m. gruodžio m÷n. 31 d.tūkst. LtIšlaidųekonomin÷sklasifikacijoskodasIšlaidų pavadinimasEil.Nr.likutis metųpradžiojelikutisataskaitiniolaikotarpiopabaigojeKreditinis įsiskolinimasIš viso iš jų biudžeto l÷šoslikutis metųpradžiojelikutis ataskaitinio laikotarpio pabaigojeiš visoiš jų perskaičiuotaslikutis (minusįsiskolinimas ne ilgeniskaip):10 dienų 45 dienos1 2 3 4 5 6 7 89______________________________________________________________________________________________________________________________________2. IŠLAIDOS (2+9+32+48+53+63+76+86+93) 1 665804,8 457141,3 611670,5 387611,9 8,2 49800,5______________________________________________________________________________________________________________________________________2.1. Darbo užmokestis ir socialinis draudimas (3+7) 2 9611,1 61567,4 8,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.1. 1. Darbo užmokestis 3 4906,0 45080,8 8,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.1. 1. 1. 1. 1 Darbo užmokestis pinigais 4 4906,0 45080,8 8,2______________________________________________________________________________________________________________________________________iš jų: gyventojų pajamų mokestis 5 1153,7 2208,6 1,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.1. 1. 1. 1. 2 Pajamos natūra 6______________________________________________________________________________________________________________________________________2.1. 2. Socialinio draudimo įmokos 7 4705,1 16486,6______________________________________________________________________________________________________________________________________2.1. 2. 1. 1. 1 Socialinio draudimo įmokos 8 4705,1 16486,6______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. Prekių ir paslaugų naudojimas (10) 9223862,6 166446,149800,5______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. Prekių ir paslaugų naudojimas (11+12+....+31) 10 223862,6 166446,149800,5______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1. 1 Mityba 11 311,6 169,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1. 2 Medikamentai (ir darbuotojų sveikatos tikrinimas) 12 338,6 846,9______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1. 3 Šildymas 13 8387,1 4634,3112,1______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1. 4 Elektros energija 14 3162,6 1769,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1. 5 Ryšių paslaugos 15 1934,1 1389,858,0______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1. 6 Transporto išlaikymas 16 1643,7 971,692,4______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1. 7 Apranga ir patalyn÷ 17 547,6 22,1______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1. 8 Spaudiniai 18 391,0 217,8______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1. 9 Ginklai ir karin÷ įranga 19 1444,0 1282,5______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1.10 Kitos prek÷s 20 6482,3 20627,016306,12.2. 1. 1. 1.11Komandiruot÷s (transporto, apgyvendinimo ir kitos______________________________________________________________________________________________________________________________________komandiruot÷s išlaidos) 21 368,7 107,9______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1.12 Miestų ir gyvenviečių viešasis ūkis 22 2,71,8______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1.13 Vandentiekis ir kanalizacija 23 418,2 185,9______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1.14 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuoma 24 412,9 3721,1______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1.15 Ilgalaikio materialiojo turto einamasis remontas 25 50698,0 60379,018249,0______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1.16 Kvalifikacijos k÷limas 26 323,1 19,72.2. 1. 1. 1.17Apmok÷jimas samdomiems ekspertams, konsultantams ir______________________________________________________________________________________________________________________________________komisinių išlaidos 27 223,6 491,6132,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1.18 Apmok÷jimas už turto vertinimo paslaugas 28 0,23,1

21 2 3 4 5 6 7 89______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1.19 Veiklos nuoma 29 22,58,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.2. 1. 1. 1.30 Kitos paslaugos 30 26618,9 19425,7699,12.2. 1. 1. 1.31Asignavimų valdytojo pervedamos l÷šos nepavaldžioms______________________________________________________________________________________________________________________________________biudžetin÷ms įstaigoms ir kitiems subjektams pavedimams 31 120131,2 50170,714151,1______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. Turto išlaidos (33+46) 32473,3 0,3______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. Palūkanos 33472,3______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 1. Ne rezidentams 34______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 1. 1. 1 Asignavimų valdytojų sumok÷tos palūkanos 35______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 1. 1. 2 Finansų ministerijos sumok÷tos palūkanos 36______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 1. 1. 3 Savivaldybių sumok÷tos palūkanos 37______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 2. Rezidentams, kitiems nei valdžios sektorius 380,3______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 2. 1. 1 Asignavimų valdytojų sumok÷tos palūkanos 390,3______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 2. 1. 2 Finansų ministerijos sumok÷tos palūkanos 40______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 2. 1. 3 Savivaldybių sumok÷tos palūkanos 41______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 3. Kitiems valdymo lygiams 42472,0______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 3. 1. 1 Valstyb÷s biudžetui 43472,0______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 3. 1. 2 Savivaldybių biudžetams 44______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 1. 3. 1. 3 Nebiudžetiniams fondams 45______________________________________________________________________________________________________________________________________2.3. 2. Nuoma 46 1,00,32.3. 2. 1. 1. 1Nuoma už nuomojamą žemę, žem÷s gelmių išteklius ir kitą______________________________________________________________________________________________________________________________________atsirandantį gamtoje turtą 47 1,00,3______________________________________________________________________________________________________________________________________2.4. Subsidijos (49) 48873,3 2333,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.4. 1. Subsidijos iš biudžeto l÷šų 49 873,3 2333,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.4. 1. 1. 1. 1 Subsidijos importui 50______________________________________________________________________________________________________________________________________2.4. 1. 1. 1. 2 Subsidijos gaminiams 51 873,3 2333,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.4. 1. 1. 1. 3 Subsidijos gamybai 52______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. Dotacijos (54+57+60) 53 27907,1______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. 1. Dotacijos užsienio valstyb÷ms 54327,4______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. 1. 1. 1. 1 Einamiesiems tikslams 55______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. 1. 1. 1. 2 Kapitalui formuoti 56 327,4______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. 2. Dotacijos tarptautin÷ms organizacijoms 57 27579,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. 2. 1. 1. 1 Einamiesiems tikslams 58______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. 2. 1. 1. 2 Kapitalui formuoti 59 27579,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. 3. Dotacijos kitiems valdymo lygiams 60______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. 3. 1. 1. 1 Einamiesiems tikslams 61______________________________________________________________________________________________________________________________________2.5. 3. 1. 1. 2 Kapitalui formuoti 62______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. Įmokos į Europos Sąjungos biudžetą (64+68+72+74) 63______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 1. Tradiciniai nuosavi ištekliai 64______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 1. 1. 1. Tradiciniai nuosavi ištekliai 65______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 1. 1. 1. 1 Muitai 66______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 1. 1. 1. 2 Cukraus sektoriaus mokesčiai 67______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 2. PVM nuosavi ištekliai 68______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 2. 1. 1. 1 PVM nuosavi ištekliai 69______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 3. Bendrųjų nacionalinių pajamų nuosavi ištekliai 70______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 3. 1. 1. 1 Bendrųjų nacionalinių pajamų nuosavi ištekliai 71______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 4. Biudžeto disbalansų korekcija Jungtin÷s Karalyst÷s naudai 72______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 4. 1. 1. 1 Biudžeto disbalansų korekcija Jungtin÷s Karalyst÷s naudai 73______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 5. Su nuosavais ištekliais susijusio baudos ir delspinigiai 74

31 2 3 4 5 6 7 89______________________________________________________________________________________________________________________________________2.6. 5. 1. 1. 1 Su nuosavais ištekliais susijusio baudos ir delspinigiai 75______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. Socialin÷s išmokos (pašalpos) (77+80+83) 7691966,4 124218,1______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. 1. Socialinio draudimo išmokos (pašalpos) 77______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. 1. 1. 1. 1 Socialinio draudimo išmokos pinigais 78______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. 1. 1. 1. 2 Socialinio draudimo išmokos natūra 79______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. 2. Socialin÷ parama (soc. paramos pašalpos) 80 91460,9 123076,1______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. 2. 1. 1. 1 Socialin÷ parama pinigais 81 91435,6 123030,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. 2. 1. 1. 2 Socialin÷ parama natūra 82 25,3 45,9______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. 3. Darbdavių socialin÷ parama 83 505,5 1142,0______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. 3. 1. 1. 1 Darbdavių socialin÷ parama pinigais 84 505,5 1142,0______________________________________________________________________________________________________________________________________2.7. 3. 1. 1. 2 Darbdavių socialin÷ parama natūra 85______________________________________________________________________________________________________________________________________2.8. Kitos išlaidos (87+91) 8612912,5 2173,7______________________________________________________________________________________________________________________________________2.8. 1. 1. Einamiesiems tikslams 87 6176,5 2172,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.8. 1. 1. 1. Einamiesiems tikslams 88 6176,5 2172,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.8. 1. 1. 1. 1 Stipendijoms 89 28,30,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.8. 1. 1. 1. 2 Kitiems einamiesiems tikslams 90 6148,2 2172,0______________________________________________________________________________________________________________________________________2.8. 1. 2. Kapitalui formuoti 91 6736,01,5______________________________________________________________________________________________________________________________________2.8. 1. 2. 1. 1 Pervedamos l÷šos kapitalui formuoti 92 6736,01,52.9. Pervedamos Europos Sąjungos finansin÷s paramos ir______________________________________________________________________________________________________________________________________bendrojo finansavimo l÷šos (94+96) 93271971,3 2965,52.9. 1.Subsidijos iš Europos Sąjungos finansin÷s paramos l÷šų (nevaldžios sektoriui) 42,694____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 1. 1. 1. 1 Subsidijos 9542,62.9. 2.Pervedamos Europos Sąjungos finansin÷s paramos ir______________________________________________________________________________________________________________________________________bendrojo finansavimo l÷šos 96 271928,7 2965,5______________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 2. 1. Einamiesiems tikslams 97 1745,1 156,3______________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 2. 1. 1. Einamiesiems tikslams 98 1745,1 156,3______________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 2. 1. 1. 1 Einamiesiems tikslams savivaldyb÷ms 99 1745,1 10,42.9. 2. 1. 1. 2Einamiesiems tikslams kitiems valdžios sektoriaus ūkiosubjektams 100 145,9____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 2. 1. 1. 3 Einamiesiems tikslams ne valdžios sektoriui 101______________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 2. 2. Kapitalui formuoti 102 270183,6 2809,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 2. 2. 1. Investicijos 103 270183,6 2809,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 2. 2. 1. 1 Investicijos skirtos saavivaldyb÷ms 104 106879,3 2409,2______________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 2. 2. 1. 2 Investicijos kitiems valdžios sektoriaus ūkio subjektams 105 156489,7 400,0______________________________________________________________________________________________________________________________________2.9. 2. 2. 1. 3 Investicijos ne valdžios sektoriui 1066814,63.SANDORIAI DöL MATERIALIOJO IRNEMATERIALIOJO TURTO BEI FINANSINIŲ______________________________________________________________________________________________________________________________________ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS (108+129+130) 107 540730,1 261946,9 371704,5 164379,180255,23.1. Materialiojos ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos______________________________________________________________________________________________________________________________________(109+122+127+128) 108 540730,1 261946,9 371704,5 164379,180255,23.1. 1.Ilgalaikio materialiojo turto kūrimas ir įsigijimas______________________________________________________________________________________________________________________________________(110+113+117+120+121) 109 359604,9 143347,971198,2______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 1. Žem÷ ir žem÷s gelmių ištekliai 110______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 1. 1. 1 Žem÷ 111______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 1. 1. 2 Žem÷s gelmių ištekliai 112______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 2. Pastatai ir statiniai 113 309429,9 75876,649226,9______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 2. 1. 1 Gyvenamieji namai 114 3,6______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 2. 1. 2 Negyvenamieji pastatai 115 7049,6 14035,21042,9______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 2. 1. 3 Kiti pastatai ir statiniai 116 302380,3 61837,848184,0

41 2 3 4 5 6 7 89______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 3. Mašinos ir įrenginiai 117 50027,9 67468,921971,3______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 3. 1. 1 Transporto priemon÷s 118 11577,8 41780,3______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 3. 1. 2 Kitos mašinos ir įrenginiai 119 38450,1 25688,621971,3______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 4. Vertyb÷s 12092,1______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 1. 5. Kitas ilgalaikis materialusis turtas 121 55,02,4______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 2. Nematerialiojo turto kūrimas ir įsigijimas (123-..128) 122 10236,6 20956,29057,03.1. 2. 1. 1. 2Kompiuterin÷ programin÷ įranga, kompiuterin÷s______________________________________________________________________________________________________________________________________programin÷s įrangos licencijos 123 2475,7 11232,33873,6______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 2. 1. 1. 3 Patentai 124______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 2. 1. 1. 4 Literatūros ir meno kūriniai 12528,0______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 2. 1. 1. 5 Kitas nematerialusis turtas 126 7732,9 9723,95183,4______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 3. Atsargų kūrimas ir įsigijimas 127 493,1 75,0______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. 4. Ilgalaikio turto įsigijimas lizingo (finansin÷s nuomos) būdu 1281369,9______________________________________________________________________________________________________________________________________3.2. Finansinio turto įsigijimo išlaidos (perskolinimas) 1293.3. Išlaidos d÷l finansinių įsipareigojimų vykdymo (paskolų______________________________________________________________________________________________________________________________________grąžinimas) 130______________________________________________________________________________________________________________________________________IŠ VISO (1+107) 131 1206534,9 719088,2 983375,0 551991,0 8,2 130055,7Išlaidųekonomin÷sklasifikacijoskodasĮsiskolinimo pavadinimasmetųpradžiojelikutis iš visoataskaitiniolaikotarpiopabaigojeDebetinis įsiskolinimasiš jų biudžeto l÷šoslikutis metų pradžiojelikutis ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje12 3 4 5 6 7______________________________________________________________________________________________________________________________________2. IŠLAIDOS, iš viso: 132 593098,8 1257724,4484665,71150258,23.SANDORIAI DöL MATERIALIOJO IRNEMATERIALIOJO TURTO BEI FINANSINIŲ______________________________________________________________________________________________________________________________________ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS (134+135+136) 133 176105,6 1179855,2151914,81104166,5______________________________________________________________________________________________________________________________________3.1. Materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos 134 147263,3 183211,8123072,5107523,1______________________________________________________________________________________________________________________________________3.2. Finansinio turto įsigijimo išlaidos (perskolinimas) 135 28842,3 996643,428842,3996643,43.3. Išlaidos d÷l finansinių įsipareigojimų vykdymo (paskolų______________________________________________________________________________________________________________________________________grąžinimas) 136______________________________________________________________________________________________________________________________________IŠ VISO (132+133) 137 769204,4 2437579,6636580,52254424,7

Savivaldyb÷s pavadinimasAiškinamojo raštoINFORMACIJA APIE SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ GAUTAS PAJAMAS 2009 M.Pajamos priimtosSeimui tvirtinantfinansinius rodiklius2009 m.Gauta pajamų iki 2009m. gruodžio 31 d. (pagalapyskaitos duomenis)Negauta pajamų d÷lsavivaldyb÷s tarybossprendimais suteiktų mokesčiųir rinkliavų lengvatų14 priedastūkst. litų2009 m. pajamų vykdymo rezultatas("(3+4)" ir palyginti su "2")%didesn÷s(viršplanin÷s)mažesn÷s(negautos)1 2 3 4 5 6 7Vilniaus m. 577100 538450,1 2429,4 93,7 36220,5Alytaus m. 77873 65894,2 41,4 84,7 11937,4Birštono 7304 6736,5 121,2 93,9 446,3Druskininkų 30682 26154,4 220,2 86,0 4307,4Kauno m. 395533 336867,5 94,7 85,2 58570,8Klaip÷dos m. 182238 169862,6 140,5 93,3 12234,9Marijampol÷s 74322 65922,1 663,7 89,6 7736,2Neringos 19827 18387,6 793,7 96,7 645,7Palangos m. 40733 40391,6 1269,4 102,3 928Panev÷žio m. 97847 85964,2 148,7 88,0 11734,1Šiaulių m. 136537 112362,9 43,7 82,3 24130,4Visagino 35368 35484,4 218 100,9 334,4Akmen÷s raj. 30368 27031,2 103,1 89,4 3233,7Alytaus raj. 33021 28978 56,5 87,9 3986,5Anykščių raj. 37081 32494,1 87,6 4586,9Biržų rajono 35250 31894,8 109 90,8 3246,2Ignalinos raj. 25772 22140 515,1 87,9 3116,9Jonavos raj. 61590 50945,8 190,8 83,0 10453,4Joniškio raj. 32194 28412,5 186,5 88,8 3595,0Jurbarko raj. 37719 32709 241,7 87,4 4768,3Kaišiadorių raj. 44731 41584 277,9 93,6 2869,1Kauno raj. 84871 75842 103 89,5 8926,0K÷dainių raj. 67154 59542,5 499,8 89,4 7111,7Kelm÷s raj. 40530 36149,7 72,6 89,4 4307,7Klaip÷dos raj. 56105 54881,8 301,1 98,4 922,1Kretingos raj. 46493 41693,5 323,5 90,4 4476,0Kupiškio raj. 25733 22512,9 224,4 88,4 2995,7Lazdijų raj. 27310 23824,7 365,4 88,6 3119,9Mažeikių raj. 65113 53387,5 348,8 82,5 11376,7Mol÷tų raj. 27873 23573,5 136,8 85,1 4162,7Pakruojo raj. 31382 27148,1 77,2 86,8 4156,7Panev÷žio raj. 47541 41996,8 418,7 89,2 5125,5Pasvalio raj. 34983 31708,5 31 90,7 3243,5Plung÷s raj. 43654 37944,7 243,4 87,5 5465,9Prienų raj. 34417 29872,2 52,3 86,9 4492,5Radviliškio raj. 51788 45718 108,5 88,5 5961,5Raseinių raj. 44877 38906,9 564,6 88,0 5405,5Rokiškio raj. 42087 37061 59,3 88,2 4966,7Skuodo raj. 25435 23058,6 219,2 91,5 2157,2Šakių raj. 38461 34390,4 275 90,1 3795,6Šalčininkų raj. 38156 33388,5 815,6 89,6 3951,9Šiaulių raj. 52377 52611,5 463,6 101,3 698,1Šilal÷s raj. 32370 28720,1 136,1 89,1 3513,8Šilut÷s raj. 55531 47834,8 86,1 7696,2Širvintų raj. 20947 17840,9 242,1 86,3 2864,0Švenčionių raj. 33331 29962,4 202,6 90,5 3166,0Taurag÷s raj. 51868 42780,6 948,6 84,3 8138,8Telšių raj. 55976 48590,3 599,6 87,9 6786,1Trakų raj. 45924 39560,1 690,7 87,6 5673,2Ukmerg÷s raj. 48790 43432 2,3 89,0 5355,7Utenos raj. 55130 47479,2 215,6 86,5 7435,2Var÷nos raj. 32985 28397,6 113,6 86,4 4473,8Vilkaviškio raj. 48100 44401,8 506,8 93,4 3191,4Vilniaus raj. 106320 86497,8 143,7 81,5 19678,5Zarasų raj. 26444 21351,5 377,7 82,2 4714,8Elektr÷nų 33129 28583,7 214,2 86,9 4331,1Kalvarijos 13466 11905,5 153,4 89,6 1407,1Kazlų Rūdos 15241 13948,2 137,3 92,4 1155,5Pag÷gių 12489 11188,2 125,5 90,6 1175,3Rietavo 11023 9703,3 53 88,5 1266,7IŠ VISO: 3638494 3226058,8 18431,8 89,2 1960,5 395963,9Duomenų šaltinis: 1) savivaldybių biudžetų gautos pajamos pagal savivaldybių metin÷s apyskaitos duomenis; 2) savivaldybiųpateikta informacija (suderinta su apskrities valstybin÷s mokesčių inspekcijos skyriaus viršininku) apie 2009 metais negautaspajamas

Eil.Nr.Aiškinamojo rašto15 priedas2009 M. VALSTYBöS BIUDŽETO DOTACIJOS, SKIRTOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS VALTYBINöMS(PERDUOTOMS SAVIVALDYBöMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI, PANAUDOJIMAS (tūkst. litų)Savivaldyb÷spavadinimasL÷šos valstybin÷ms (perduotomssavivaldyb÷ms) funkcijoms atlikti - iš visoPatvirtintasdotacijos planasSavivaldybiųtarybųpatikslintasišlaidų planasĮvykdyta pagalmetin÷sapyskaitosduomenisL÷šų valstybin÷ms (perduotoms savivaldyb÷ms) funkcijomsatlikti palyginimaiSavivaldybių planąpalyginus su įstatymepatvirtintu planu (4=2-1)Įvykdymo duomenispalyginus su įstatymepatvirtintu planu (5=3-1)Įvykdymo duomenispalyginus susavivaldybių patikslintuplanu (6=3-2)1 2 3 4 5 61 Vilniaus miesto 37518,2 37818,2 34485,6 300,0 -3032,6 -3332,62 Alytaus miesto 7665,3 7422,2 7414 -243,1 -251,3 -8,23 Birštono 1185,3 1185,2 1148,7 -0,1 -36,6 -36,54 Druskininkų 6426,1 6423,5 6423,5 -2,6 -2,6 0,05 Kauno miesto 30185,6 30522 30435 336,4 249,4 -87,06 Klaip÷dos miesto 15536,9 15554,3 15302,7 17,4 -234,2 -251,67 Marijampol÷s 8571,8 8571,8 8241,2 0,0 -330,6 -330,68 Neringos 759,5 728 611,5 -31,5 -148,0 -116,59 Palangos miesto 2940,9 2891,6 2752,3 -49,3 -188,6 -139,310 Panev÷žio miesto 14781,0 14200,2 14172,4 -580,8 -608,6 -27,811 Šiaulių miesto 11972,5 11094,9 11094,2 -877,6 -878,3 -0,712 Visagino 4230,3 4230,3 4114 0,0 -116,3 -116,313 Akmen÷s rajono 11757,8 10444,7 10444,7 -1313,1 -1313,1 0,014 Alytaus rajono 6742,1 6275,3 6275,3 -466,8 -466,8 0,015 Anykščių rajono 9847,2 9766,5 9766,5 -80,7 -80,7 0,016 Biržų rajono 9164,5 8497,5 8497,5 -667,0 -667,0 0,017 Ignalinos rajono 7002,6 6458,9 6449,6 -543,7 -553,0 -9,318 Jonavos rajono 12676,1 12619 12612,8 -57,1 -63,3 -6,219 Joniškio rajono 9613,5 9457,6 9447,9 -155,9 -165,6 -9,720 Jurbarko rajono 8586,9 8551,7 8544,6 -35,2 -42,3 -7,121 Kaišiadorių rajono 6502,8 6416,3 6333,2 -86,5 -169,6 -83,122 Kauno rajono 11305,0 11294,7 10877,5 -10,3 -427,5 -417,223 K÷dainių rajono 13498,0 13281,8 13270,9 -216,2 -227,1 -10,924 Kelm÷s rajono 11226,3 10284,1 10284,1 -942,2 -942,2 0,025 Klaip÷dos rajono 7672,1 7525,1 7513,8 -147,0 -158,3 -11,326 Kretingos rajono 7106,6 7106,6 6931,2 0,0 -175,4 -175,427 Kupiškio rajono 7526,4 6924,3 6880,3 -602,1 -646,1 -44,028 Lazdijų rajono 7430,7 7031 7031 -399,7 -399,7 0,030 Mažeikių rajono 14331,2 14241,4 14241,2 -89,8 -90,0 -0,231 Mol÷tų rajono 5125,4 5067,9 5015,7 -57,5 -109,7 -52,232 Pakruojo rajono 6822,5 6662,2 6662 -160,3 -160,5 -0,233 Panev÷žio rajono 9477,6 9070,1 9063,4 -407,5 -414,2 -6,734 Pasvalio rajono 9022,9 8746 8745,7 -276,9 -277,2 -0,335 Plung÷s rajono 8389,7 7966,5 7966,4 -423,2 -423,3 -0,136 Prienų rajono 8322,5 8191,6 8191,6 -130,9 -130,9 0,037 Radviliškio rajono 11797,7 11292,3 11292,2 -505,4 -505,5 -0,138 Raseinių rajono 12388,2 11688,1 11624,7 -700,1 -763,5 -63,439 Rokiškio rajono 10735,3 10261,7 10239,3 -473,6 -496,0 -22,440 Skuodo rajono 6801,3 6801,6 6780,8 0,3 -20,5 -20,841 Šakių rajono 10063,5 9490,5 9361,6 -573,0 -701,9 -128,942 Šalčininkų rajono 10172,4 9577,3 9577,3 -595,1 -595,1 0,043 Šiaulių rajono 9345,6 9229,9 9229,9 -115,7 -115,7 0,044 Šilal÷s rajono 9861,1 9141,2 9134,5 -719,9 -726,6 -6,745 Šilut÷s rajono 13480,4 13342,9 13339,8 -137,5 -140,6 -3,146 Širvintų rajono 5120,8 4774,4 4766,5 -346,4 -354,3 -7,947 Švenčionių rajono 7829,7 7219,1 7219,4 -610,6 -610,3 0,348 Taurag÷s rajono 10959,3 10293,2 10277,3 -666,1 -682,0 -15,949 Telšių rajono 11570,6 11513,7 11513,7 -56,9 -56,9 0,050 Trakų rajono 6866,3 6678,3 6678,3 -188,0 -188,0 0,051 Ukmerg÷s rajono 11044,6 10404,1 10392,4 -640,5 -652,2 -11,752 Utenos rajono 6707,3 6035,1 6032,6 -672,2 -674,7 -2,553 Var÷nos rajono 7991,1 7484,2 7479 -506,9 -512,1 -5,254 Vilkaviškio rajono 11336,4 10593,6 10593,6 -742,8 -742,8 0,055 Vilniaus rajono 16707,9 14566,8 14409,3 -2141,1 -2298,6 -157,556 Zarasų rajono 6480,9 5867 5836,2 -613,9 -644,7 -30,857 Elektr÷nų 4414,9 4178,6 4178,1 -236,3 -236,8 -0,558 Kalvarijos 3636,9 3440,5 3440,5 -196,4 -196,4 0,059 Kazlų Rūdos 2944,8 2944,8 2858,3 0,0 -86,5 -86,560 Pag÷gių 3939,2 3872,9 3866,9 -66,3 -72,3 -6,061 Rietavo 3058,0 2978,2 2947,4 -79,8 -110,6 -30,8IŠ VISO: 566178,0 546193,0 540311,6 -19985,0 -25866,4 -5881,4

Eil. Nr.Aiškinamojo rašto 16 priedas2008 M. VALSTYBöS BIUDŽETO DOTACIJOS IR LöŠOS, SKIRTOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMSMOKINIO KREPŠELIUI FINANSUOTI, PANAUDOJIMAS (tūkst. litų)Savivaldyb÷spavadinimasL÷šos moksleivio krepšeliui finansuoti - iš visopatvirtintasdotacijos planas(įskaitantpatikslinimus)SavivaldybiųtarybųpatikslintasplanasĮvykdyta pagalmetin÷s apyskaitosduomenisL÷šų moksleivio krepšeliui finansuoti palyginimaiSavivaldybių planąpalyginus supatvirtintu planu(4=2-1)Įvykdymo duomenispalyginus su įstatymepatvirtintu planu(5=3-1)Įvykdymo duomenispalyginus susavivaldybiųpatikslintu planu(6=3-2)1 2 3 4 5 61 Vilniaus miesto 327412,1 308362,0 308196,6 -19050,1 -19215,5 -165,42 Alytaus miesto 47912,2 46281,2 46277,3 -1631,0 -1634,9 -3,93 Birštono 3432,5 3599,3 3483,1 166,8 50,6 -116,24 Druskininkų 15933,2 15933,7 15933,7 0,5 0,55 Kauno miesto 203270,6 192685,5 192481,3 -10585,1 -10789,3 -204,26 Klaip÷dos miesto 105534,5 102655,2 102648,9 -2879,3 -2885,6 -6,37 Marijampol÷s 48993,9 47146,5 47145,7 -1847,4 -1848,2 -0,88 Neringos 1720,3 1865,5 1843,9 145,2 123,6 -21,69 Palangos miesto 11172,0 11172,0 11164,1 -7,9 -7,910 Panev÷žio miesto 74300,2 73460,4 73440,8 -839,8 -859,4 -19,611 Šiaulių miesto 82821,0 82898,1 82895,7 77,1 74,7 -2,412 Visagino 14711,3 14713,4 14644,6 2,1 -66,7 -68,813 Akmen÷s rajono 19327,4 18864,9 18864,9 -462,5 -462,514 Alytaus rajono 16956,2 16418,7 16418,7 -537,5 -537,515 Anykščių rajono 22533,0 22523,9 22523,9 -9,1 -9,116 Biržų rajono 22747,8 22402,7 22402,7 -345,1 -345,117 Ignalinos rajono 12581,9 12297,4 12282,1 -284,5 -299,8 -15,318 Jonavos rajono 37356,9 36535,0 36526,4 -821,9 -830,5 -8,619 Joniškio rajono 22426,7 21817,0 21804,0 -609,7 -622,7 -13,020 Jurbarko rajono 26739,0 26739,0 26739,021 Kaišiadorių rajono 24745,6 24755,0 24753,6 9,4 8,0 -1,422 Kauno rajono 52785,7 51428,4 51398,5 -1357,3 -1387,2 -29,923 K÷dainių rajono 43239,6 42309,3 42288,5 -930,3 -951,1 -20,824 Kelm÷s rajono 29419,7 29427,4 29427,4 7,7 7,725 Klaip÷dos rajono 29703,7 29702,7 29701,6 -1,0 -2,1 -1,126 Kretingos rajono 32211,4 32126,2 32129,7 -85,2 -81,7 3,527 Kupiškio rajono 18136,3 18135,9 18135,7 -0,4 -0,6 -0,228 Lazdijų rajono 18051,8 17537,6 17537,6 -514,2 -514,230 Mažeikių rajono 48821,2 48449,0 48449,0 -372,2 -372,231 Mol÷tų rajono 17410,4 17197,5 17182,4 -212,9 -228,0 -15,132 Pakruojo rajono 20822,2 20175,9 20175,9 -646,3 -646,333 Panev÷žio rajono 26316,4 26194,8 26194,8 -121,6 -121,634 Pasvalio rajono 25771,8 25284,9 25271,0 -486,9 -500,8 -13,935 Plung÷s rajono 34578,9 32778,7 32778,5 -1800,2 -1800,4 -0,236 Prienų rajono 23396,0 22794,7 22794,7 -601,3 -601,337 Radviliškio rajono 35746,0 35637,8 35637,8 -108,2 -108,238 Raseinių rajono 29594,3 29049,2 29044,2 -545,1 -550,1 -5,039 Rokiškio rajono 27656,7 27667,2 27667,2 10,5 10,540 Skuodo rajono 17961,8 17953,4 17927,4 -8,4 -34,4 -26,041 Šakių rajono 29060,1 28272,0 28108,6 -788,1 -951,5 -163,442 Šalčininkų rajono 26954,0 24511,2 24509,9 -2442,8 -2444,1 -1,343 Šiaulių rajono 31999,9 31881,0 31881,0 -118,9 -118,944 Šilal÷s rajono 24167,6 24101,0 24100,8 -66,6 -66,8 -0,245 Šilut÷s rajono 37988,3 37882,9 37882,9 -105,4 -105,446 Širvintų rajono 14753,0 14091,1 14085,7 -661,9 -667,3 -5,447 Švenčionių rajono 20778,1 20251,2 20251,2 -526,9 -526,948 Taurag÷s rajono 35817,6 35745,2 35725,0 -72,4 -92,6 -20,249 Telšių rajono 41310,4 41044,7 41044,7 -265,7 -265,750 Trakų rajono 26681,5 26515,5 26515,5 -166,0 -166,051 Ukmerg÷s rajono 30149,5 28430,0 28430,0 -1719,5 -1719,552 Utenos rajono 32063,1 30720,9 30720,9 -1342,2 -1342,253 Var÷nos rajono 19016,6 18357,5 18355,5 -659,1 -661,1 -2,054 Vilkaviškio rajono 36043,1 34558,7 34558,7 -1484,4 -1484,455 Vilniaus rajono 60080,0 57092,2 57087,9 -2987,8 -2992,1 -4,356 Zarasų rajono 13661,4 13556,4 13550,5 -105,0 -110,9 -5,957 Elektr÷nų 19523,7 18781,7 18781,7 -742,0 -742,058 Kalvarijos 10773,2 10283,0 10283,0 -490,2 -490,259 Kazlų Rūdos 10169,1 10135,5 10111,5 -33,6 -57,6 -24,060 Pag÷gių 9327,0 9218,9 9218,4 -108,1 -108,6 -0,561 Rietavo 7491,0 7496,7 7496,7 5,7 5,7IŠ VISO: 2212060,4 2149904,3 2148913,0 -62156,1 -63147,4 -991,3

Savivaldyb÷spavadinimasIŠ VISO PAJAMŲpatikslintasplanas2009 metų savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų rezultataiPalyginimaiįvykdyta % sumaIŠ VISO IŠLAIDŲpatikslintasplanasPalyginimaiAiškinamojo rašto17 priedasIšlaidos viršija pajamas(biudžeto deficitas)(tūkst. litų)Pajamos viršijaišlaidas (perteklius)įvykdyta % suma planuota įvykdyta planuota įvykdytaVilniaus miesto 1070639,7 1014080,1 94,7 -56559,6 1070591,4 1014354,2 94,7 -56237,2 274,1 48,3Alytaus miesto 155006,1 143602 92,6 -11404,1 155006,1 143476,4 92,6 -11529,7 125,6Birštono 24902,8 24186,1 97,1 -716,7 24902,8 23415 94,0 -1487,8 771,1Druskininkų 62893,4 58378,4 92,8 -4515 62893,4 58592,9 93,2 -4300,5 214,5Kauno miesto 759414,9 656881,2 86,5 -102533,7 759414,9 688722,9 90,7 -70692 31841,7Klaip÷dos miesto 373999,7 360834,7 96,5 -13165 373999,7 357812,4 95,7 -16187,3 3022,3Marijampol÷s 139091,1 132670 95,4 -6421,1 139091,1 131170,1 94,3 -7921 1499,9Neringos 27072 25199,9 93,1 -1872,1 27072 24616 90,9 -2456 583,9Palangos miesto 66668,1 62963,4 94,4 -3704,7 66668,1 60546,8 90,8 -6121,3 2416,6Panev÷žio miesto 218424,2 191192,1 87,5 -27232,1 218424,2 202518,3 92,7 -15905,9 11326,2Šiaulių miesto 274785,1 244861 89,1 -29924,1 274785,1 244702,5 89,1 -30082,6 158,5Visagino 60270,2 59943 99,5 -327,2 60270,2 57876,2 96,0 -2394 2066,8Akmen÷s rajono 72973 70259,3 96,3 -2713,7 72973 68420,4 93,8 -4552,6 1838,9Alytaus rajono 61532,4 57437,5 93,3 -4094,9 61532,4 57850,3 94,0 -3682,1 412,8Anykščių rajono 80472,5 75824,8 94,2 -4647,7 80472,5 74018,8 92,0 -6453,7 1806Biržų rajono 74300,6 70511,6 94,9 -3789 74300,6 70934 95,5 -3366,6 422,4Ignalinos rajono 49239,7 45700,3 92,8 -3539,4 49239,7 46092,5 93,6 -3147,2 392,2Jonavos rajono 124081,4 113924,7 91,8 -10156,7 124081,4 112338,5 90,5 -11742,9 1586,2Joniškio rajono 76475,3 72213,1 94,4 -4262,2 76475,3 72888,7 95,3 -3586,6 675,6Jurbarko rajono 82698,9 77642,4 93,9 -5056,5 82698,9 77217,1 93,4 -5481,8 425,3Kaišiadorių rajono 80036,9 76710,8 95,8 -3326,1 80036,9 74089,7 92,6 -5947,2 2621,1Kauno rajono 164287,2 151273,7 92,1 -13013,5 164287,2 148635,2 90,5 -15652 2638,5K÷dainių rajono 140232,5 131950,5 94,1 -8282 140232,5 128798 91,8 -11434,5 3152,5Kelm÷s rajono 90685,7 86116,8 95,0 -4568,9 90685,7 86459,2 95,3 -4226,5 342,4Klaip÷dos rajono 100646,8 99210,5 98,6 -1436,3 100646,8 96512,7 95,9 -4134,1 2697,8Kretingos rajono 95718,8 88038 92,0 -7680,8 95718,8 89936,9 94,0 -5781,9 1898,9Kupiškio rajono 58567,6 55581,5 94,9 -2986,1 58567,6 55396,6 94,6 -3171 184,9Lazdijų rajono 59665 56273,8 94,3 -3391,2 59665 55693,3 93,3 -3971,7 580,5Mažeikių rajono 148494,2 135149,5 91,0 -13344,7 148494,2 136383,4 91,8 -12110,8 1233,9Mol÷tų rajono 55149,1 49404,1 89,6 -5745 55149,1 49938,2 90,6 -5210,9 534,1Pakruojo rajono 64958,2 60818,2 93,6 -4140 64958,2 61156,5 94,1 -3801,7 338,3Panev÷žio rajono 89700,3 84146,2 93,8 -5554,1 89700,3 84739 94,5 -4961,3 592,8Pasvalio rajono 80397,1 76203,6 94,8 -4193,5 80397,1 75253,6 93,6 -5143,5 950Plung÷s rajono 97818,8 91850,9 93,9 -5967,9 97818,8 91441,1 93,5 -6377,7 409,8Prienų rajono 75509,8 71504,5 94,7 -4005,3 75509,8 72996 96,7 -2513,8 1491,5Radviliškio rajono 115717,2 107140,8 92,6 -8576,4 115717,2 107933,2 93,3 -7784 792,4Raseinių rajono 94993,6 90715,7 95,5 -4277,9 94993,6 90960,6 95,8 -4033 244,9Rokiškio rajono 87883,7 82650,7 94,0 -5233 87883,7 82860,7 94,3 -5023 210Skuodo rajono 55712,1 53161,7 95,4 -2550,4 55712,1 52835,6 94,8 -2876,5 326,1Šakių rajono 83143,2 81467,1 98,0 -1676,1 83092,2 81499 98,1 -1593,2 31,9 51,0Šalčininkų rajono 81301,3 75741,9 93,2 -5559,4 81301,3 77001,2 94,7 -4300,1 1259,3Šiaulių rajono 103969,8 104018,6 100,0 48,8 103969,8 102037,2 98,1 -1932,6 1981,4Šilal÷s rajono 74227,1 68725,4 92,6 -5501,7 74227,1 69200,8 93,2 -5026,3 475,4Šilut÷s rajono 116829,5 108849,3 93,2 -7980,2 116829,5 111178,4 95,2 -5651,1 2329,1Širvintų rajono 44786,1 41443,1 92,5 -3343 44786,1 41442,9 92,5 -3343,2 0,2Švenčionių rajono 65841,1 62337,3 94,7 -3503,8 65841,1 63374,3 96,3 -2466,8 1037Taurag÷s rajono 110733,7 102183,7 92,3 -8550 110733,7 101145,3 91,3 -9588,4 1038,4Telšių rajono 124580,7 115422,2 92,6 -9158,5 124580,7 125206 100,5 625,3 9783,8Trakų rajono 90759,5 84275,4 92,9 -6484,1 90759,5 81408,6 89,7 -9350,9 2866,8Ukmerg÷s rajono 98826,4 93332,7 94,4 -5493,7 98826,4 93256,8 94,4 -5569,6 75,9Utenos rajono 114498,7 107022 93,5 -7476,7 114498,7 105827,1 92,4 -8671,6 1194,9Var÷nos rajono 73078,5 67255,6 92,0 -5822,9 73078,5 67657,8 92,6 -5420,7 402,2Vilkaviškio rajono 102111,1 98268,5 96,2 -3842,6 102111,1 98144 96,1 -3967,1 124,5Vilniaus rajono 200588 180806 90,1 -19782 200588 177428,7 88,5 -23159,3 3377,3Zarasų rajono 53066,2 48224,6 90,9 -4841,6 53066,2 49212,4 92,7 -3853,8 987,8Elektr÷nų 62427,1 61906,3 99,2 -520,8 62427,1 61567,3 98,6 -859,8 339Kalvarijos 30501,5 28703,6 94,1 -1797,9 30501,5 28734,2 94,2 -1767,3 30,6Kazlų Rūdos 31654,2 30203,3 95,4 -1450,9 31654,2 28876,2 91,2 -2778 1327,1Pag÷gių 28510,1 26669,1 93,5 -1841 28510,1 26342,7 92,4 -2167,4 326,4Rietavo 23920,2 22462,4 93,9 -1457,8 23920,2 22429,2 93,8 -1491 33,2IŠ VISO: 7326469,7 6815525,2 93,0 -510944,5 7326370,4 6842553,6 93,4 -483816,8 69575,8 99,3 42547,4

Eil.Nr.Savivaldyb÷spavadinimasAiškinamojo rašto 18 priedasInformacijaapie iš savivaldyb÷s biudžeto l÷šų išlaikomų įstaigų kreditorinį įsiskolinimą 2009 m. sausio 1 d. ir 2010 m. sausio 1 d. (analizuojamas biudžeto l÷šų perskaičiuotas likutis, atįsiskolinimą ne ilgesnį kaip 10 ir 45 dienų, at÷mus paskolas, tūkst. litų)Iš to skaičiaus pagal ekonomin÷s klasifikasijos straipsniusiš jų:išIš viso biudžeto l÷šų Darbo užmokestis irPrekių ir paslaugųGyventojų pajamų Socialinio draudimosocialinis draudimas Darbo užmokestisnaudojimasŠildymasmokestisįmokos2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.011 Vilniaus miesto 84786,8 245587,6 36078,7 24249,5 36078,7 24249,5 46990,8 111745,3 13410,12 Alytaus miesto 2055,5 187,63 Birštono4 Druskininkų 1081,4 1081,45 Kauno miesto 6897,9 53928,3 68,6 38,2 30,4 3556,9 23068,2 1165,56 Klaip÷dos miesto 476,2 1590,9 476,2 1169,7 307 Marijampol÷s 2091,8 743,7 99,6 9,6 1,5 99,6 8,1 1438,2 584,3 321,98 Neringos 845,6 1520,3 84 832,89 Palangos miesto10 Panev÷žio miesto 3885,2 18979,4 276,9 276,9 2802,6 14275,3 676,511 Šiaulių miesto 10234,1 27371,1 8332,2 17879,6 27,612 Visagino miesto13 Akmen÷s rajono 17,5 301,3 13,7 153,5 2,914 Alytaus rajono 8,515 Anykščių rajono 147 570,7 147 570,7 146,416 Biržų rajono 1893,7 3682,6 1651,6 1888,1 382,517 Ignalinos rajono 70,1 70,118 Jonavos rajono19 Joniškio rajono 1241,3 1631,8 129,9 1199,2 41,520 Jurbarko rajono 2,9 100,8 2,9 2721 Kaišiadorių rajono 919,422 Kauno rajono 3648,7 7243,1 34 34 1168,5 2557,5 769,623 K÷dainių rajono 308,5 462,4 4,3 431,1 4,324 Kelm÷s rajono 772,5 889,2 772,5 84625 Klaip÷dos rajono 62,6 62,626 Kretingos rajono 789,5 691,3 406 567,127 Kupiškio rajono 331,628 Lazdijų rajono 1689,8 390,8 290,5 235,9 161,730 Mažeikių rajono 4083,2 7437,8 3814 6407,8 244,431 Mol÷tų rajono 524,1 343,432 Pakruojo rajono 738,9 1833,4 370,433 Panev÷žio rajono 3,8 344,7 3,8 17,11

Eil.Nr.Savivaldyb÷spavadinimasIš to skaičiaus pagal ekonomin÷s klasifikasijos straipsniusiš jų:išIš viso biudžeto l÷šų Darbo užmokestis irPrekių ir paslaugųGyventojų pajamų Socialinio draudimosocialinis draudimas Darbo užmokestisnaudojimasŠildymasmokestisįmokos2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.0134 Pasvalio rajono 129 84,9 72,3 44,2 63,935 Plung÷s rajono 538,4 2346,1 538,4 1272,736 Prienų rajono 546,9 1484 291,3 736,8 13237 Radviliškio rajono 1070,1 1070,138 Raseinių rajono 1649,7 1155,7 82,7 324,2 9,939 Rokiškio rajono 164,4 1925,8 164,4 1204,2 141,640 Skuodo rajono 841 57,2 191 11,5 7,341 Šakių rajono 0,3 0,342 Šalčininkų rajono 1387,1 1342,4 990,4 671 36,743 Šiaulių rajono 391,5 391,544 Šilal÷s rajono 341,7 610,4 31,4 184,3 6,345 Šilut÷s rajono 2659,4 2242,4 12,3 11,1 1,2 697 1560,4 238,846 Širvintų rajono 776,1 46947 Švenčionių rajono 2293,6 2017,9 1016,6 951,1 139,348 Taurag÷s rajono49 Telšių rajono 626 2020,8 451,4 1632,7 2650 Trakų rajono 1270,2 345 635,1 305,751 Ukmerg÷s rajono 4465,9 4861 1613,5 2558,3 215,252 Utenos rajono 1740,3 812,953 Var÷nos rajono 3161,2 2337 439,6 1153,254 Vilkaviškio rajono 1634,3 622,1 1175,6 345 218,255 Vilniaus rajono56 Zarasų rajono 222,8 295 205,9 236,7 17,957 Elektr÷nų 7 7 658 Kalvarijos 5,6 5,659 Kazlų Rūdos 5,9 5,960 Pag÷gių 560,5 749,7 248,7 208,5 40,2 272,8 208,5 13,361 Rietavo 253,5 253,5IŠ VISO: 147201,4 408947,7 36473,3 24604,6 208,5 1,5 36229,6 24295,8 35,2 307,3 81100,9 202842,1 18657,32

iuotas likutis, at÷musEil.Nr.Iš to skaičiaus pagal ekonomin÷s klasifikasijos straipsniusiš jų:Savivaldyb÷sSocialin÷s išmokospavadinimasMiestų ir gyvenviečių viešasis Kitų prekių ir paslaugų Turto išlaidosSubsidijosŠildymasElektros energija(pašalpos)ūkisnaudojimas2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.011 Vilniaus miesto2 Alytaus miesto3 Birštono4 Druskininkų5 Kauno miesto6 Klaip÷dos miesto7 Marijampol÷s8 Neringos9 Palangos miesto10 Panev÷žio miesto11 Šiaulių miesto12 Visagino miesto13 Akmen÷s rajono14 Alytaus rajono15 Anykščių rajono16 Biržų rajono17 Ignalinos rajono18 Jonavos rajono19 Joniškio rajono20 Jurbarko rajono21 Kaišiadorių rajono22 Kauno rajono23 K÷dainių rajono24 Kelm÷s rajono25 Klaip÷dos rajono26 Kretingos rajono27 Kupiškio rajono28 Lazdijų rajono30 Mažeikių rajono31 Mol÷tų rajono32 Pakruojo rajono33 Panev÷žio rajono38064,9 1339 31678,3 59898,4 1902,4 12443 198 10,4 885,9 432815,5 0,6 170,5 11 102,11079,6 1,87552,8 7 117,7 1378,6 10294,5 1005,8 5103,2 2066,5 1220,7 1261,9 18565,3708,8 280,8 350,5 165,4 110,4 336,517,5 8,3 1077,2 543,7 30,8 23,1 1,7694,1 84 138,7 761,6 687,55262,6 21,2 2126,1 6618,8 2372,7 150 500 386,3 3018,16602,9 18,5 5870,4 7689,2 2434,2 3569 1575,2 6874,64,6 5 0,2 5,8 148,7 3,8 5,38,5566,4 0,6 4,3371,5 1,1 911,9 1065,3 357,2 450,2 437,7 272,170,1169,9 2,7 1,1 960,5 85,7 67,7 377,3 366 131,7 27,42,9 27 57,51583,7 16,8 52,5 3,7 382,1 917,6 60,4 60,4 1486,5 2914,6 271,6 330,6120,4 310,7 304,2 31,31 14,4 0,6 758,1 844,4 27,7 14,735 27,636,2 406 530,9331,659,3 5,4 7,3 72 121,5 99,2 51 27,61978,4 6,2 31,1 1607,3 3074,5 1956,1 1323,8 80,2 471,2 189 445,7279,6 63,8151,9 8,2 73,6 136,7 10,13,8 17,1 0,23

Eil.Nr.Iš to skaičiaus pagal ekonomin÷s klasifikasijos straipsniusiš jų:Savivaldyb÷sSocialin÷s išmokospavadinimasMiestų ir gyvenviečių viešasis Kitų prekių ir paslaugų Turto išlaidosSubsidijosŠildymasElektros energija(pašalpos)ūkisnaudojimas2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.0134 Pasvalio rajono35 Plung÷s rajono36 Prienų rajono37 Radviliškio rajono38 Raseinių rajono39 Rokiškio rajono40 Skuodo rajono41 Šakių rajono42 Šalčininkų rajono43 Šiaulių rajono44 Šilal÷s rajono45 Šilut÷s rajono46 Širvintų rajono47 Švenčionių rajono48 Taurag÷s rajono49 Telšių rajono50 Trakų rajono51 Ukmerg÷s rajono52 Utenos rajono53 Var÷nos rajono54 Vilkaviškio rajono55 Vilniaus rajono56 Zarasų rajono57 Elektr÷nų58 Kalvarijos59 Kazlų Rūdos60 Pag÷gių61 RietavoIŠ VISO:12,1 0,5 8,4 31,658,9 1 538,4 1212,8 672,8121,2 1,9 3,2 150,6 156,1 463,1 255,6 187,61070,154,2 218,5 72,8 51,5 1469,8 826,7118,6 7,1 2,9 375,3 19,9 703,2 478,9 219,727,8 103 52,9 11,5 59,50,314,9 0,2 185,1 63 753,7 607,8 7,8 297,3391,528,8 1 4,6 94,4 24,1 56,5 85,3 1,3 239,3930,7 13,8 2,4 194,2 230,3 250,2 397 143,5 99,6 17511 267,5 190,5 17,4236,3 16,1 53,8 204,8 332,1 656,4 328,9 616 388 209,5 576,8112,7 2 70,2 425,4 1447,8 71,7 25,3621 295,6 14,1 10,1224,6 5,1 193,9 367,7 1204,4 1960,931,5 448,1 333,3 80,9160,6 1,6 0,1 242,4 662,7 195,6 329,8 10,7 219,8137,1 1,3 362,3 6,5 595,1 200,1 88,4 77 188,734,5 32 0,6 125,8 68,6 30,2 13315,3 0,35,97,6 1,7 4,9 0,6 8,4 257,2 187,6 149,6 1,9 83,2253,565511,5 149,9 1714,4 47301,6 96528,8 14992,1 39087,4 60,4 68,2 7476,0 9576,5 5464,8 76057,94

s klasifikasijos Eil. straipsniusNr.Savivaldyb÷spavadinimasIšlaidos d÷l finansinių Materialinio irKitos išlaidos įsipareigojimų vykdymo nematerialinio turto(paskolų grąžinimas) įsigijimo išlaidos2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.011 Vilniaus miesto2 Alytaus miesto3 Birštono4 Druskininkų5 Kauno miesto6 Klaip÷dos miesto7 Marijampol÷s8 Neringos9 Palangos miesto10 Panev÷žio miesto11 Šiaulių miesto12 Visagino miesto13 Akmen÷s rajono14 Alytaus rajono15 Anykščių rajono16 Biržų rajono17 Ignalinos rajono18 Jonavos rajono19 Joniškio rajono20 Jurbarko rajono21 Kaišiadorių rajono22 Kauno rajono23 K÷dainių rajono24 Kelm÷s rajono25 Klaip÷dos rajono26 Kretingos rajono27 Kupiškio rajono28 Lazdijų rajono30 Mažeikių rajono31 Mol÷tų rajono32 Pakruojo rajono33 Panev÷žio rajono122,1 64958,1 511,3 1343,31765,8214,9 9090 12,6 1700,611 73,7552,3 149,82,2 546,3 906,9326,7 2616,9142,529,1 242,1 1055,6199,1 36,3 2,9403,3 16,3919,4512,5 627,7 867,5273,1 124,2 110,4738,9 1390,9 620,81399,3 76,3113,1180,7327,45

s klasifikasijos Eil. straipsniusNr.Savivaldyb÷spavadinimasIšlaidos d÷l finansinių Materialinio irKitos išlaidos įsipareigojimų vykdymo nematerialinio turto(paskolų grąžinimas) įsigijimo išlaidos2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.01 2009.01.01 2010.01.0134 Pasvalio rajono35 Plung÷s rajono36 Prienų rajono37 Radviliškio rajono38 Raseinių rajono39 Rokiškio rajono40 Skuodo rajono41 Šakių rajono42 Šalčininkų rajono43 Šiaulių rajono44 Šilal÷s rajono45 Šilut÷s rajono46 Širvintų rajono47 Švenčionių rajono48 Taurag÷s rajono49 Telšių rajono50 Trakų rajono51 Ukmerg÷s rajono52 Utenos rajono53 Var÷nos rajono54 Vilkaviškio rajono55 Vilniaus rajono56 Zarasų rajono57 Elektr÷nų58 Kalvarijos59 Kazlų Rūdos60 Pag÷gių61 RietavoIŠ VISO:40,7 56,742,6 35897,2 4,823232 45,7 358,5559,643,3 396,7 323309 101,50,9 1850,5 362,6289,7102 451,550,3 174,6 240,838 635,1 1,3146 2852,4 2156,7846,54,9 2710,9 959,1381,72,1 58,3 14,837,1 308,41664,5 67593,7 9796,0 14961,5 18408,76

Eil.Nr.Savivaldyb÷Aiškinamojo rašto 19 priedasINFORMACIJAapie savivaldybių skolinimosi limitų laikymąsi pagal 2009 m. gruodžio 31 d. būklęPatikslintossavivaldyb÷spajamos2009m.Savivaldyb÷s skolasuma% nuopajamųsumaMetinis grynasis skolinimasis% nuopajamųsuma% nuopajamų2009 m. grąžintinospaskolos ir palūkanossuma% nuopajamųsuma(tūkst. litų)% nuopajamų1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 131 Vilniaus miesto 675418,5 398776,4 59,0 31018,8 4,6 8183,9 1,2 71708,5 10,6 16417,9 2,42 Alytaus miesto 90747,2 32445,0 35,8 9040,8 10,03 Birštono 18270,34 Druskininkų 37396,0 14477,9 38,7 2644,4 7,1 57,5 0,25 Kauno miesto 504572,4 185353,8 36,7 37375,1 7,4 17090,0 3,4 58113,8 11,56 Klaip÷dos miesto 242437,1 67933,1 28,0 16253,5 6,7 2579,4 1,17 Marijampol÷s 76770,7 23120,7 30,1 1798,9 2,38 Neringos 22704,7 3010,4 13,3 1108,1 4,99 Palangos miesto 42343,5 7414,9 17,5 1622,0 3,8 920,0 2,210 Panev÷žio miesto 121456,1 44960,3 37,0 8674,5 7,1 2410,0 2,011 Šiaulių miesto 165355,7 57100,8 34,5 6496,6 3,9 180,0 0,112 Visagino 39850,913 Akmen÷s rajono 36507,1 7171,3 19,614 Alytaus rajono 34785,4 10458,2 30,115 Anykščių rajono 40881,9 1066,9 2,6 764,0 1,9 6658,4 16,316 Biržų rajono 37956,7 9608,1 25,3 441,2 1,217 Ignalinos rajono 25925,3 6724,4 25,9 953,2 3,7 1400,0 5,418 Jonavos rajono 71692,9 13131,1 18,3 4752,8 6,619 Joniškio rajono 37224,8 13338,9 35,8 78,0 0,2 390,0 1,0 28,3 0,120 Jurbarko rajono 40700,8 4780,5 11,7 204,0 0,521 Kaišiadorių rajono 46438,7 335,0 0,722 Kauno rajono 90327,7 26041,5 28,8 1367,8 1,523 K÷dainių rajono 77342,4 14286,3 18,5 2859,4 3,7 300,0 0,424 Kelm÷s rajono 45550,8 11590,3 25,4 287,0 0,6 470,0 1,025 Klaip÷dos rajono 61448,6 24282,4 39,5 5498,5 8,9 1056,7 1,726 Kretingos rajono 52205,5 14123,1 27,1 2210,0 4,2 600,0 1,1 1296,1 2,527 Kupiškio rajono 28286,7 5007,9 17,7 34,1 0,1 250,0 0,9 931,0 3,328 Lazdijų rajono 30603,8 6615,5 21,6 1147,7 3,830 Mažeikių rajono 76289,3 29287,2 38,4 1420,0 1,9 1523,4 2,031 Mol÷tų rajono 30288,2 1527,0 5,032 Pakruojo rajono 35227,4 15815,1 44,9 2321,3 6,6 1268,0 3,633 Panev÷žio rajono 51923,9 14293,5 27,5 80,0 0,2 807,3 1,634 Pasvalio rajono 40344,6 8790,3 21,8 850,0 2,135 Plung÷s rajono 49713,7 14446,5 29,1 1,4 0,0 380,0 0,8 741,3 1,536 Prienų rajono 38673,9 8541,0 22,1 815,7 2,1 3265,1 8,437 Radviliškio rajono 60458,8 10914,6 18,1 500,0 0,8 2223,2 3,738 Raseinių rajono 48782,1 16637,7 34,1 2427,5 5,039 Rokiškio rajono 45538,4 14016,5 30,8 3655,5 8,0 433,0 1,040 Skuodo rajono 28001,2 4228,6 15,1 281,2 1,0 1390,0 5,041 Šakių rajono 38335,5 3073,1 8,0 2427,7 6,342 Šalčininkų rajono 38775,0 11632,5 30,0 313,1 0,8 1423,5 3,743 Šiaulių rajono 58769,0 11948,9 20,3 2485,3 4,2 2688,2 4,644 Šilal÷s rajono 36184,2 8654,2 23,9 164,6 0,5 333,0 0,9 3439,6 9,5 415,6 1,145 Šilut÷s rajono 54824,8 11548,4 21,1 2011,0 3,746 Širvintų rajono 23117,5 3878,2 16,8 595,6 2,6 640,0 2,8 1744,9 7,5 650,0 2,847 Švenčionių rajono 34465,3 7317,7 21,2 2533,8 7,4 97,1 0,348 Taurag÷s rajono 57301,7 7991,4 13,949 Telšių rajono 61110,2 17848,0 29,2 1831,5 3,0 884,0 1,450 Trakų rajono 47275,3 9037,0 19,1 1416,6 3,0 480,0 1,0 1090,0 2,351 Ukmerg÷s rajono 52209,6 14533,1 27,8 301,8 0,6 670,0 1,3 2210,7 4,252 Utenos rajono 61810,9 23804,6 38,5 3357,8 5,453 Var÷nos rajono 37607,3 6638,0 17,7 3798,0 10,154 Vilkaviškio rajono 51474,0 14350,4 27,9 3781,0 7,3 6,3 0,0 644,6 1,355 Vilniaus rajono 101172,9 218,2 0,256 Zarasų rajono 30768,4 7004,8 22,8 254,5 0,8 2064,5 6,7 1287,0 4,257 Elektr÷nų 36557,2 7877,5 21,5 443,0 1,2 60,7 0,258 Kalvarijos 14134,8 2298,5 16,359 Kazlų Rūdos 16830,5 2322,4 13,860 Pag÷gių 14068,0 4218,0 30,0 267,8 1,9 150,0 1,1 716,3 5,1 495,0 3,561 Rietavo 12306,4 1900,9 15,4 286,0 2,3 860,6 7,0iš visoiš jo metinisSavivaldyb÷s suteiktosgarantijosIš viso 4179542,2 1319530,3 31,6 155794,4 3,7 42779,4 1,0 143496,9 3,4 59524,0 1,4

Aiškinamojo rašto20 priedasINFORMACIJA APIE VALSTYBöS ĮSIPAREIGOJIMUS, NEĮTRAUKTUS Į VALSTYBöS SKOLOSValstyb÷s įsipareigojimai, neįtraukiami į valstyb÷s skoląATASKAITĄBendrasumaPadengimoterminaiPadengta2009 m. irpadengimošaltiniaimln. LtIš visopadengta iki2010 m.sausio 1 d.1 2 3 4 5Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstyb÷s išperkamąnekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mok÷jimo terminų bei tvarkos,taip pat valstyb÷s garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečiųnuosavyb÷s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme,įstatymą (1998 m. birželio 16 d., Nr. VIII-792) ir LietuvosRespublikos religinių bendrijų teis÷s į išlikusį nekilnojamąjį turtąatkūrimo tvarkos įstatymą (1995 m. kovo 21 d., Nr. I-822)Iš visoIš jų:Atlyginti pinigais už valstyb÷s išperkamą žemę, miškus irvandens telkiniusPiliečių nuosavyb÷s teis÷ms į išlikusius gyvenamuosiusnamus, jų dalis, butus atkurti bei kompensacijoms užišperkamą nekilnojamąjį turtą religin÷ms bendrijoms išmok÷tiAtlyginti vertybiniais popieriaisVadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1997 m. spalio23 d. nutarimu Nr. 1162 „D÷l lengvatinių paskolų gyvenamiesiemsnamams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito ištekliųpiliečiams, turintiems teisę į valstyb÷s paramą“:1. Pagal 1998 m. kovo 25 d. sutartį Nr.149/1 ir 1998 m. liepos 31 d. sutartįNr. 2 su AB LTB (dabar – „Swedbank“, AB), 1998 m. spalio 22 d. sutartįsu AB SEB Vilniaus banku (dabar – AB SEB bankas)Rinkos palūkanoms ir lengvatin÷ms palūkanoms padengti (iš Specialiosiosvalstyb÷s paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimoprogramos l÷šų)2. Pagal 2001 m. birželio 4 d. sutartį Nr. 217 su AB LTB (dabar -„Swedbank“, AB), 2001 m. birželio 5 d. sutartį Nr. 130/2001 su AB LŽŪB(dabar – AB DnB NORD bankas), 2001 m. birželio 5 d. sutartį Nr. 63 suAB SEB Vilniaus banku (dabar – AB SEB bankas) , 2001 m. birželio 5 d.sutartį Nr. FM 01/2001 su UAB Sampo banku (dabar – Danske Bank A/SLietuvos filialas)Rinkos palūkanų daliai padengtiPagal Lietuvos Respublikos teis÷jams nesumok÷tos darboužmokesčio dalies grąžinimo įstatymą (2008 m. spalio 28 d. Nr. X-1761)Grąžinti nesumok÷tą teis÷jų darbo užmokesčio ir kitų neišmok÷tų išmokų,kurių dydis priklauso nuo teis÷jų darbo užmokesčio, dalį proporcingaireikalavimams ir numatytiems asignavimamsPagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą(1997 m. birželio 5 d., Nr. VIII-240)Santaupoms atkurti2561,31298,4755,6 1 Iki 2009 m.Iki 2011 m.507,3 218,8(Valstyb÷sbiudžeto l÷šos)18,32203,61298,4694,6210,622 3 1998-2010 m. 0,121,1(Iš ankstesniaismetaisbankamssuteiktųgrąžintųkreditų)130,7 3 2001-2012 m. 9,7108,6(Iš ankstesniaismetaisbankamssuteiktųgrąžintųkreditų)57,4 2009-2012 m. 10,0(Valstyb÷sbiudžeto l÷šos)Apskaičiuota2,0atkurtų santaupųsuma 3632,4 4(Privatizavimofondo l÷šos)10Pervesta įind÷lių sąskaitas3608,6IŠ VISO: 6403,8 58,9 5951,91 Įsipareigojimai tikslinami d÷l infliacijos, d÷l vykdant teismų sprendimus priimamų sprendimų, d÷l naujai priimamų sprendimų2 Preliminari suma3 Koreguojama atsižvelgiant į paskolas pa÷musių asmenų įsipareigojimų dydį bankuose ir bankų palūkanų pokyčius rinkoje4 Pagal 2009 m. sausio 1 d. būklę apskaičiuota atkurtų santaupų suma buvo 3631,5 mln. lt. (2010-01-01 – 3632,4 mln. lt). Ši suma keit÷si d÷l naujųsąskaitų atidarymo.

Aiškinamojo rašto21 priedasINFORMACIJA APIE VALSTYBöS VARDU PASISKOLINTŲ PINIGŲ SRAUTUS2009 METAIS(tūkst. litų)LöŠŲ LIKUTIS SĄSKAITOSE 2008-12-31 27.307,03ĮPLAUKOS 13.950.702,87Skolinimasis13.567.523,43Gautos vidaus paskolos 138.112,00Gautos užsienio paskolos 2.548.166,40Vidaus VVP išleidimas 4.783.711,43Užsienio VVP išleidimas 6.097.533,60Iš Rezervinio fondo (grąžintinai) 245.148,80Perskolintų l÷šų surinkimas iš ūkio subjektų 137.948,51Grąžintos kompensacijos už išperkamą žemę, miškus, vandenstelkinius 30,19Kitos įplaukos 51,94IŠMOKOS11.468.062,71Atsiskaitymas su kreditoriais 4.208.303,38Grąžintos vidaus paskolos 345.280,00Grąžintos užsienio paskolos 346.342,20Vidaus VVP išpirkimas 3.335.409,18Užsienio VVP išpirkimas 181.272,00Valstyb÷s biudžeto deficitui finansuoti 3.708.258,35SODRAI suteiktos paskolos 2.920.000,00Grąžinta Rezerviniam fondui 318.002,88Tiesiogin÷s išmokos žem÷s ūkio veiklos subjektams 199.987,88Apmok÷jimas su valstyb÷s skola susijusių išlaidų (grąžintinai) 70.174,15Pervesta turtinei žalai atlyginti 25.997,02Garantinių įsipareigojimų vykdymas 9.349,91Perskolinimas ūkio subjektams 7.968,77Kitos išlaidos (svetimos l÷šos) 20,37LöŠŲ LIKUTIS SĄSKAITOSE 2009-12-31 2.509.947,19