Aiškinamasis raštas - Finansų ministerija

48biudžetą mokestinių pajamų santykis procentais, nes Vyriausyb÷ praktiškai negali daryti įtakosskolinimosi kainai. Pasirinktą skolinimosi strategiją kainos atžvilgiu iš dalies lemia nustatomiskolos struktūros limitai – trumpalaik÷s skolos santykis su visa skola ir skolos už kintamą palūkanųnormą santykis su visa skola. Be to, min÷to rodiklio pagrindas – biudžeto mokestin÷s pajamos,kurioms įtakos daryti skolos valdytojas negali, taigi praktiškai negali daryti įtakos visam šiamrodikliui.2009 metais išlaidos palūkanoms už valstyb÷s vardu prisiimtus skolinius įsipareigojimusnuo mokesčių, surinktų į valstyb÷s biudžetą, metin÷s sumos, padid÷jo nuo 4 proc. 2008 metais iki6,8 proc. Tai l÷m÷ Lietuvos ekonomikos nuosmukio metu sumaž÷jusios valstyb÷s biudžetopajamos. 2009 metais skolos valdymo išlaidos vertine išraiška sudar÷ 960,8 mln. litų, palyginimui2008 metais šios išlaidos sudar÷ 781,3 mln. litų. Skolos valdymo išlaidų padid÷jimui taip pat įtakostur÷jo d÷l ekonomikos nuosmukio išaugęs Vyriausyb÷s skolinimosi poreikis ir padid÷jęs rizikospriedas, kurio investuotojai prašo įsigydami Vyriausyb÷s išleidžiamus vertybinius popierius.2009 metais, įgyvendinant Vyriausyb÷s vidutin÷s trukm÷s skolinimosi ir skolos valdymostrategijos nuostatas, trumpalaikiai valstyb÷s vardu prisiimti skoliniai įsipareigojimai išaugo nuo11,1 proc. 2008 metais iki 13,4 proc. Strategijoje buvo numatyta, kad 2009 metais palankusantykinai nemažą skolinimosi poreikio dalį, laikantis nustatytų skolinimosi limitų, skolintis 1–1,5metų laikotarpiui racionaliai paskirstant perfinansavimo riziką, tikintis, kad Vyriausyb÷ ir toliaurodys tvirtą siekį laikytis griežtos fiskalin÷s politikos, Vyriausyb÷s ekonomikos skatinimo planasnulems mažesnį Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2009 ir 2010 metais bei paspartins ekonomikosatsigavimą 2011 metais, o tai sudarytų galimybę pasiskolinti ilgesniam laikotarpiui esantmažesn÷ms skolinimosi išlaidoms (t. y. esant mažesniam rizikos priedui). Taip pat tikslinga fiksuotipalūkanų normą ilgesniam laikotarpiui 2010–2011 metais tikintis, kad jau bus sumaž÷jęs Lietuvosrizikos priedas.Kredito reitingaiPer 2009 metus visos trys tarptautin÷s kredito reitingų agentūros sumažino Lietuvosilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingus. „Standard&Poor“s ir ,,Fitch Ratings“ sumažinoreitingus nuo „BBB+“ iki „BBB“, o „Moody‘s“ – nuo „A2“ iki „Baal“. Visos agentūros palikogalioti neigiamas reitingo perspektyvas. Pamin÷tinos svarbiausios reitingų agentūrų sprendimamsįtaką padariusios priežastys – blog÷jančios Lietuvos ekonomikos perspektyvos ir, atitinkamai,prast÷jantys šalies fiskaliniai rodikliai, taip pat finansavimo galimybių priklausomyb÷ nuo finansųrinkos. Kartu pasteb÷tina – nors reitingai ir sumažinti, Lietuva išsilaiko investicinio lygio šaliųgrup÷je.Centrin÷s valdžios skolaDidžiausią valstyb÷s skolos dalį (94,7 proc.) sudar÷ centrin÷s valdžios sektoriaus prisiimti,bet dar neįvykdyti įsipareigojimai vidaus bei užsienio kreditoriams. Per metus centrin÷s valdžiossektoriaus skola išaugo 9608,5 mln. litų, arba 59,9 proc., ir 2009 metų pabaigoje buvo 25660,9 mln.litų. Centrin÷s valdžios skolos santykis su BVP taip pat padid÷jo ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo27,8 proc. (2008 m. gruodžio 31 d. – 14,4 proc.).Centrin÷s valdžios vidaus skola metams baigiantis buvo 6716,9 mln. litų (per metuspadid÷jo 1790,4 mln. litų). Centrin÷s valdžios užsienio skola 2009 metais padid÷jo 7818,1 mln. litųir gruodžio 31 dieną buvo 18944 mln. litų.