Aiškinamasis raštas - Finansų ministerija

45neatspind÷jo antrin÷je rinkoje tokiu pačiu mastu. Antrin÷s rinkos likvidumas visus metus išlikomažesnis, negu prieš prasidedant neramumams finansų rinkose.2 diagrama. Lietuvos, Latvijos ir Estijos CDS reikšm÷s 2009 m., baziniai punktai1200100080060040020002009-01-012009-02-012009-03-012009-04-012009-05-012009-06-012009-07-012009-08-012009-09-012009-10-012009-11-012009-12-01Lietuva Latvija EstijaValstyb÷s skolaValstyb÷s skola 2009 metų pabaigoje buvo lygi 27104,9 mln. litų, tai sudar÷ 29,3 procentobendrojo vidaus produkto (BVP). Valstyb÷s skolos santykis su BVP per 2009 metus padid÷jo 13,7procentinio punkto (2008 m. buvo 15,6 proc. BVP), tačiau vis dar išliko gerokai mažesnis neiMastrichto sutartyje nustatyta riba (60 proc. BVP).2009 metais valstyb÷s skola nominaliąja išraiška padid÷jo 9730,1 mln. litų, arba 56 proc.(metų pradžioje prognozuotas apie 2 mlrd. litų padid÷jimas). Skolą labiausiai didino d÷l smarkausekonomikos nuosmukio išaugęs valdžios sektoriaus deficitas sumaž÷jus biudžeto pajamoms (tametarpe valstyb÷s biudžeto deficitas (su ES finansine parama) sudar÷ 3884 mln. litų, nors 2008 metųgruodį buvo planuotas 1493 mln. litų biudžeto deficitas). Be to, maž÷jant atlyginimams ir išaugusbedarbystei, pablog÷jo Valstybinio socialinio draudimo fondo situacija – Lietuvos RespublikosVyriausyb÷ 2009 metais vien ,,Sodros“ pinigų srautams subalansuoti skolinosi 2,9 mlrd. litų. Taippat, siekiant sumažinti likvidumo riziką 2010 metų pradžioje, buvo skolinamasi su tikslu sukauptididesnį l÷šų likutį 2009 metų pabaigoje. Iš viso 2009 metais, nominalia išraiška, buvo pasiskolinta13,8 mlrd. litų.