Aiškinamasis raštas - Finansų ministerija

55yra kitų valdžios sektoriaus subjektų finansinis turtas, eliminuojami. Į vidaus ir užsienio skoląskirstoma atsižvelgiant į tai, kur reziduoja skolintojas – Lietuvoje ar užsienyje. Valstyb÷s skolaskaičiuojama nominaliąja verte, susikaupusios palūkanos į valstyb÷s skolą neįskaičiuojamos.Įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami iš užsienio valiutų, kuriomis buvo prisiimtiįsipareigojimai, į vidaus valiutą, taikant Lietuvos banko paskelbtą paskutin÷s ataskaitiniolaikotarpio dienos oficialų lito ir užsienio valiutų kursą. Lietuvos Respublikos valstyb÷s skolossąvoka ir skaičiavimo metodika yra suderinta su tarptautiniais reikalavimais, valstyb÷s skola yrapalyginama su kitų ES šalių skola.Suteiktos paskolos iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šųSuteiktų paskolų iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šų ataskaitoje rodomas valstyb÷s finansinisturtas, kurį Finansų ministerija administruoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstyb÷sskolos įstatymu. Ši ataskaita rodo ūkio subjektams suteiktų paskolų iš valstyb÷s vardu pasiskolintųl÷šų negrąžintą likutį, taip pat valstyb÷s reikalavimo teisę į ūkio subjektus, už kuriuos valstyb÷(Finansų ministerija) įvykd÷ garantinius įsipareigojimus, pagal paskolas, suteiktas su valstyb÷sgarantija.2009 metų pabaigoje ūkio subjektams suteiktų paskolų iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šųnegrąžintas likutis sudar÷ 3986,6 mln. litų – 2785 mln. litų daugiau negu metų pradžioje, o ūkiosubjektų skolų valstybei pagal įvykdytas valstyb÷s garantijas negrąžintas likutis – 273,6 mln. litų –13,4 mln. litų daugiau negu metų pradžioje. Visa ūkio subjektų skola valstybei 2009 metų pabaigojesudar÷ 4260,2 mln. litų – 2798 mln. litų daugiau negu metų pradžioje.2009 metų pabaigoje didžiausią valstyb÷s skolininkų dalį – 69,6 procento sudar÷ savivaldyb÷sir Valstybinis socialinio draudimo fondas, 30,2 procento sudar÷ nefinansinis sektorius, likusius 0,2procento – finansų įstaigos.2009 metais iš valstyb÷s vardu pasiskolintų Europos investicijų banko l÷šų buvo suteiktospaskolos įvairiems valstyb÷s ir savivaldybių viešosios infrastruktūros investicijų projektams, kurieyra bendrai finansuojami su Europos Sąjungos fondų l÷šomis, įgyvendinti. Min÷tiems projektamsper 2009 metus buvo suteikta 7,1 mln. litų. Taip pat 2009 metais buvo suteiktos paskolosValstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pinigų srautams subalansuoti, iš viso – 2920 mln.litų.2009 metais ūkio subjektų skola valstybei d÷l įvykdytų garantinių įsipareigojimų padid÷jo13,9 mln. litų. Pagrindiniai skolininkai, negalintys patys įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams,kuriems buvo suteiktos valstyb÷s garantijos, buvo savivaldyb÷s šilumos tiekimo bendrov÷, privatiakcin÷ bendrov÷ ir valstyb÷s įmon÷.2009 metais ūkio subjektai iš viso grąžino Finansų ministerijai 130,1 mln. litų paskolų arbaskolų.Valstyb÷s finansinio turto – ūkio subjektų negrąžintų paskolų ir skolų dydžiui įtakos tur÷jo irneigiamas valiutų kursų pokytis – 12,6 mln. litų.Ūkio subjektų skolos valstybei pagal suteiktas paskolas iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šų irpagal įvykdytas garantijas skaičiuojamos nominaliąja verte, o jų likutis užsienio valiutaperskaičiuojamas į nacionalinę valiutą, taikant Lietuvos banko paskelbtą paskutin÷s ataskaitiniolaikotarpio dienos oficialų lito ir užsienio valiutų kursą.2009 metų pabaigoje sukauptos palūkanos už paskolas, suteiktas iš valstyb÷s vardupasiskolintų l÷šų, sudar÷ 8,0 mln. litų. Sukauptos palūkanos už skolas, atsiradusias Finansųministerijai įvykdžius garantinius įsipareigojimus, 2009 metų pabaigoje sudar÷ 0,005 mln. litų.Paskolų, suteiktų iš valstyb÷s vardu pasiskolintų l÷šų, procentinis pasiskirstymas pagal rizikosgrupes ir atid÷jiniai 2009 m. gruodžio 31 d. buvo tokie: