I. Pajūrio smėlynų buveinės

2110peploides, Petasites spurius); b) užuomazginės pustomos kopos su aukštaisiaisvarpiniais augalais (Ammophila arenaria, Calamagrostis epigejos).Ir vieno, ir kiti varianto buveinėje induočiai augalai užima tik nedidelįjos plotą. Likusią dalį sudaro atviras, eolinis smėlis. Buveinė didelių ištisiniųmasyvų nesudaro, driekiasi atskirais fragmentais išilgai jūros kranto visu Lietuvospajūriu.Sukcesijos kryptysŠi buveinė – tai pirmoji augalų įsikūrimo eoliniame smėlyje stadija. Ilgainiuipaplūdimyje esančios užuomazginės kopos (ar jų fragmentai) akumuliuodamossmėlį auga į viršų, platėja, susilieja ir sudaro vientisą gūbrį, žolynastankėja ir pradeda formuotis 2120 Baltųjų kopų buveinė. Pilkųjų kopų masyvesusidariusiuose lokaliuose defliaciniuose smėlio plotuose esančios užuomazginėskopos, atvirkščiai – žemėja, vienodėja, formuojasi samanų ir kerpių lygmuo,keičiasi žolynas ir susidaro 2130 Pilkųjų kopų buveinė.Augalų bendrijosElymo-Ammophiletum arenariae.Ryšys su kitų klasifikacijų vienetaisNėra.Teritorinis ryšys su kitomis EB svarbos buveinėmisUžuomazginės pustomos kopos tiesiogiai ribojasi su 2120 Baltosiomis kopomis,kartais įsiterpia į jas. Nedideliais fragmentais sudaro mozaiką su 2130*Pilkosiomis kopomis. Ypač retai ši buveinė lokaliai įsiterpia į 2180 Medžiaisapaugusias pajūrio kopas.I-9