<strong>Vilniaus</strong> <strong>universiteto</strong> <strong>veikla</strong> <strong>2007</strong> <strong>metais</strong>Projekte buvo numatytas ir atsiskaitymas už šią paskaitą, testas, kurio rezultatai turėjoįtakos egzamino vertinimui. Apibendrinus projekto rezultatus, <strong>2007</strong> m. lapkričio 20 d. vykusiameSenato Bibliotekos reikalų darbo grupės posėdyje nutarta:• plėtoti Informacinio raštingumo projektą – šiuos užsiėmimus integruoti į Studijų įvado(ar atitinkamo) kurso programą visuose VU fakultetuose;• rengti nuotolinius Informacinio raštingumo kursus bendradarbiaujant su <strong>Vilniaus</strong>nuotolinių studijų centru;• rengti diferencijuotus kursus su praktiniais užsiėmimais (1 ir 4 kurso bakalaurams,1 kurso magistrantams).4.2. Nuotolinių studijų plėtra<strong>2007</strong> <strong>metais</strong> įgyvendinant ES struktūrinių fondų projektus parengta daugiau kaip 30 ir pradėtarengti 20 naujų nuotolinio ar el. mokymosi kursų, laimėta net 20 konkursų el. mokymosikursams rengti.Per praeitus metus daugiau kaip 10 tūkstančių besimokančiųjų naudojosi apie 150 el.mokymosi kursų. 4 dalykų klausėsi daugiau kaip 1000 studentų, 10 dalykų – daugiau kaip500 studentų.Pradėta naudoti naują virtualią mokymosi terpę Blackbord Vista, diegiama nauja atvirokodo virtuali mokymosi terpė Moodle.Komunikacijos fakultetas kartu su Lundo ir Hamburgo universitetais pradėjo rengti naująmagistrantūros nuotolinių studijų programą.Nuotolinių studijų plėtros srityje išsiskiria Kauno humanitarinis fakultetas, kuriame permetus buvo parengti nauji 25 el. mokymosi kursai, diegiama vaizdo konferencijų įranga.Daugiausia el. mokymosi kursais naudojasi Ekonomikos fakulteto dėstytojai ir studentai.Medicinos fakultete padaryti dideli chirurgų rezidentūros studijų modernizavimo darbai,parengtos plačios apimties testavimo bazės medicinos ir odontologijos disciplinoms.5. Tarptautinio bendradarbiavimo studijų srityje plėtra5.1. Dvišalis bendradarbiavimas<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong> toliau plėtė dvišalį bendradarbiavimą. Buvo pasirašomos naujossutartys ir pratęsiamos tos, kurių galiojimo terminas baigėsi. <strong>2007</strong> <strong>metais</strong> pasirašytos dvinaujos dvišalio bendradarbiavimo sutartys su Ritsumeikan Asia Pacific University (Japonija)ir Tsukuba University (Japonija). Pratęstos sutartys su Pizos (Italija), Miunsterio (Vokietija)universitetais ir atnaujinta CREPUQ tinklo (Kanada) sutartis. Šiuo metu galioja 91 <strong>Vilniaus</strong><strong>universiteto</strong> pasirašyta bendradarbiavimo su 31 šalies universitetais sutartis, iš jų 55 sutartyssudarytos su Europos universitetais. Taigi, dvišalių sutarčių geografijoje vyrauja Europosšalys (1 priedas, 3 pav.).5.2. Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluoseGreta 12 Erasmus programos finansuojamų teminių tinklų Universitetas toliau aktyviai dalyvavoUtrechto tinklo, kuris apima jau 27 Vakarų ir Vidurio Europos šalių universitetus irpalaiko glaudžius ryšius su JAV (MAUI) bei Australijos (AEN) tinklais, veikloje. Universitetasyra aktyvus Baltijos jūros regiono universitetų tinklo (BSRUN) narys. Šis sparčiai besiplečiantistinklas vienija 38 Estijos, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos ir Suomijosuniversitetus ir sprendžia problemas, būdingas Baltijos regiono universitetams. UNICA tinklas,vienijantis daugiau kaip 40 Europos sostinių universitetų, įtraukia į savo veiklą daugiausiaUniversiteto bendruomenės: studentus, dėstytojus, administratorius, bibliotekosdarbuotojus. Pagrindinis tinklo tikslas yra skatinti akademinį meistriškumą, integraciją bei21
<strong>Vilniaus</strong> <strong>universiteto</strong> <strong>veikla</strong> <strong>2007</strong> <strong>metais</strong>akademinį ir mokslinį bendradarbiavimą tarp Europos universitetų. Vienas esminių tinklosiekių yra plėtoti Bolonijos proceso įgyvendinimą ir prisidėti prie Vidurio ir Rytų Europosuniversitetų integracijos į europinę aukštojo mokslo erdvę. Platus Universiteto bendruomenėsdalyvavimas tinko veiklose leidžia ne tik dalytis naujomis idėjomis ir žiniomis, bet irtaikyti jas kasdieniuose sprendimuose.5.3. Erasmus programos sutartys2006–<strong>2007</strong> mokslo <strong>metais</strong> bendradarbiavimas Erasmus programoje vyko pagal 339 sutartissu 215 Europos universitetų: palyginti su 2005–2006 mokslo <strong>metais</strong> Erasmus sutarčių skaičiuspadidėjo 22 proc. (1 priedas, 4 ir 5 pav.). Galutinai įtvirtintas fakulteto atsakomybės už šiųsutarčių pasirašymą principas. Tik patys fakultetai vertina ir renkasi savo būsimų partneriųkokybę, jų studijų pasiūlą bei poreikį bendradarbiauti. Fakultetų atsakomybė ypač didelėnorint garantuoti studentų studijų laikotarpio pripažinimą studentui grįžus po studijų.5.4. Studijų mainuose dalyvaujantys dėstytojai<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong> aktyviai dalyvavo Švietimo mainų paramos fondo koordinuojamojetarpvyriausybinių kultūrinio bendradarbiavimo sutarčių programoje. <strong>2007</strong> <strong>metais</strong> pagal šiąprogramą į Universitetą atvyko 48 stažuotojai iš Čekijos, Japonijos, Kinijos, Italijos, Lenkijos,Vengrijos, Šveicarijos, Argentinos, Meksikos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių.2006–<strong>2007</strong> mokslo <strong>metais</strong> 50 dėstytojų vyko skaityti paskaitų į universitetus – partneriuspagal Erasmus programą. Nors Erasmus dėstytojų mobilumas kasmet didėja (2000–2001 mokslo<strong>metais</strong> – 16, 2001–2002 – 18, 2002–2003 – 17, 2003–2004 – 22, 2004–2005 – 26, 2005–2006– 30, 2006–<strong>2007</strong> – 50), šie skaičiai neatitinka Universiteto potencialo. Dėstytojų, vykstančiųskaityti paskaitų svetur, mobilumo rodikliai turėtų būti geresni.5.5. Studijų mainuose dalyvaujantys <strong>Vilniaus</strong> <strong>universiteto</strong> studentai407 Universiteto studentai pasinaudojo Erasmus programos teikiama galimybe dalį studijųpraleisti Europos universitetuose. Tačiau studentų poreikis studijuoti užsienyje daugeliuatvejų vis dar yra daug didesnis, negu finansinės galimybės jį patenkinti (5 pav. ). Įvairių fakultetųstudentų aktyvumas Erasmus studentų mainuose yra labai skirtingas. Tai sąlygoja netik fakulteto dydis, studentų noras pasisemti studijų patirties užsienyje ar turimi finansiniaiištekliai, bet ir studentų psichologinis pasirengimas tokioms studijoms bei fakulteto akademinioir administracijos personalo palaikymas ir pagalba.5 pav. Erasmus studentų mobilumas pagal fakultetus 2006–<strong>2007</strong> <strong>metais</strong>22