Amatai ir verslai Suvalkijos ekonominės raidos kontekste - Lietuvos ...

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDAir jø metiniai uþdarbiai (dirbo tik þiemos mënesiais, laisvu nuo þemës ûkio darbølaiku) buvo labai skirtingi: Seinø apskrityje valstieèiai raèiai per metus uþdirbdavo20, 36, 60, kartais ir 100 rb, o Marijampolës apskrityje jø metinis uþdarbis siekdavo160 rb 16 . Be abejonës, tai priklausë nuo paklausos. Be to, 1892 m. Suvalkø gubernijosvalsèiø valdybø duomenimis, valstieèiams raèiams konkurencijà sudarydavo tikriejiraèiai amatininkai ir pabrangusios medienos kainos 17 . Tuo laikotarpiu Marijampolësapskrityje buvo 3 veþimø dirbëjai valstieèiai Tursono kaime (dab. Kauno r.). Nedaugjø bûta ir kitose apskrityse: Augustavo – 2, Vladislavavo – 4. Tuo metu daugiausiaveþimø dirbëjø valstieèiø buvo Seinø apskrityje 18 (kaip jau anksèiau minëta, èia buvomaþiau derlingos þemës ir daugiau valstieèiø, besiverèianèiø papildomais verslais).Buvo valstieèiø meistrø, kurie vertësi vien tik ratø veþimams gamyba. Tai taip patbuvo jø savarankiðkas verslas uþsidirbti papildomø pajamø. Tokie lietuviai, ratødirbëjai, paþymëti: 1 – Èysta Bûdoje, 1 – Prigaþiðkëje, 1 – Nedëldarþyje, 1 – Bebruliðkëje(XIX a. pabaigoje visi ðie kaimai priklausë Antanavo valsèiui, o dabar KazløRûdos seniûnijai). Po vienà ratø dirbëjà buvo Iðmanø ir Naujosios Ûtos kaimuose(tuometiniame Balbieriðkio vls., dabar Prienø r.), Gyviø kaime (Veiveriø vls.) bei Baèkininkøkaime (Pagirmuoniø vls., dabar Prienø r.) 19 . Ðie kaimai taip pat priklausëtuometinei Marijampolës apskrièiai. Minëti valstieèiai raèiai savo gaminius dirbo primityviaisárankiais ið àþuolo, guobos, uosio bei berþo medþiø, kuriuos pirkdavo iðkitø valstieèiø, miðkø pirkliø arba valdiðkuose miðkuose. Jø metinis uþdarbis svyravonuo 18–25 iki 110 rb per metus 20 .XIX a. pabaigoje iðeiginius veþimus gamino reti valstieèiai amatininkai, nors1893 m. Suvalkø gubernijos informacinës knygelës sudarytojai pabrëþë tik vienintelá,bet reikðmingà ir iðimtiná faktà: Kalvarijos valsèiuje Liudvinavo gyvenvietëje valstietisraèius gamino ratus ir brièkas po 10–25 rb uþ kiekvienà (be ratø ir apkaustø) beiroges po 5–15 rb (matyt, taip pat iðeigines – J. M.). Per metus jis uþdirbàs nemaþiaukaip po 250 rb. Ðis valstietis amatininkas turás vienà pagalbininkà, kuriam per savaitæmokàs 1–1,5 rb, priklausomai nuo metø laiko ir darbo kiekio 21 . Matyt, XIX a.pabaigoje brièkø kainos buvo pasiekiamos tik pasiturintiems valstieèiams. Ir A. Kriðèiukaitis-Aiðbënurodë, kad porinë geleþinaðë apkaustyta brièka kainavusi 70 rb 22 .Ypaè buvo brangios geleþinës aðys ir apkaustymas.Pateikti 1892 m. Suvalkø gubernijos valsèiø valdybos surinkti duomenys rodo,kad XIX a. pabaigoje Marijampolës apskrityje, kaip ir visoje Suvalkijoje, valstieèiairaèiai sudarë atskirà namudiniø amatininkø kategorijà. Jie netgi specializavosi: vienidirbo tik ratus, kiti – tik veþimø konstrukcines dalis (be ratø), treti – ir ratus, irveþimus. XX a. pradþioje ir ypaè po Pirmojo pasaulinio karo ði specializacija darlabiau iðryðkëjo.Susikûrus Nepriklausomai Lietuvai, po 1923 m. þemës reformos, gerëjant valstieèiøekonominei padëèiai, dar labiau kito jø poþiûris á þemës ûkio inventoriø. Daugeliuijø reikëjo tvirto, ið sauso kietmedþiopadaryto, gerai apkaustyto veþimo,rogiø, vaþelio ar brièkos, gerø odiniø pakinktø.Po Pirmojo pasaulinio karo darlabiau padidëjo darbiniø ir iðeiginiø geleþinaðiøveþimø paklausa. XX a. 3–416Ten pat, c. 16.17Ten pat.18Ten pat.19Ten pat, c. 17.20Ten pat, c. 18.21Ten pat, c. 1.22Aiðbë. Brièka, p. 14.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.5

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDA1 pav. Fajetonas(projekcijos ið ðono,virðaus, priekio,nugaros). XX a.3 deðimt.,Marijampolës r.Gustaièiø k. ES.635/21, 19, 20.Braiþë M. Puzinaitë1975 m.2 pav. Brikelio virðus(projekcijosið ðono, virðaus,nugaros).Marijampolës r.Netièkampio k. ES.635/23. BraiþëA. Preikða 1975 m.deðimtmeèiais turtingesni ûkininkai vietoj senoviðkø brièkø (jos tapo nebemadingomis)dirbinosi iðtaigingesnius fajetonus (1 pav.), daugiausia pora arkliø kinkomus arbapraktiðkus iðeiginius veþimus – brikelius (taradeikas) (2 pav.).Po Pirmojo pasaulinio karo valstieèiø, ypaè maþaþemiø ir beþemiø, vaikai vislabiau individualiai mokësi amatø, taip pat ir raèiaus, ir ið vieno ar kito amatopelnësi pragyvenimà. Jie ásikurdavo kaimuose ar miesteliuose, nuomodavo arba nu-© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.6

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDAsipirkdavo sklypus namams bei dirbtuvëms pastatyti. Raèiai 3 pav. Raèiaus-staliausstengësi tobulinti veþimø konstrukcijà, gerinti jø kokybæ, bet dirbtuvë.tam reikëjo ir tobulesniø árankiø bei þiniø, gamybos ágûdþiø. Marijampolës r.Reikëjo ir dirbtuviø (3 pav.).Ðirvydø k. 1988 m.Etnografiniø tyrinëjimø duomenimis, XIX a. pabaigoje– S. Þumbio nuotr.XX a. pr. Kazlø Rûdos apylinkëse (kaip ir kitur Lietuvoje) vykoindividualus amato mokymasis. Raèiaus amatas daþnai buvo paveldimas ið seneliø,tëvø, mokomasi ið vyresniøjø broliø, kartais ið dëdþiø. Po Pirmojo pasaulinio karo, oypaè XX a. 3–4 deðimtmeèiais, raèiaus amato daþniau pradeda individualiai mokytispas gerus, autoritetà turinèius, kvalifikuotus meistrus. Norintieji gauti kuo daugiauþiniø, iðmokti „gudrybiø“, neapsiribodavo vienu meistru mokytoju, o pabuvodavo paskelis. Bendravimas gamybinëje veikloje su kitais meistrais padidindavo patyrimà, padëdavoágyti naujø veiklos ágûdþiø, susipaþinti su naujais árankiais, jø pritaikymu.Kazlø Rûdos apylinkëse (kaip ir visoje Lietuvoje) norinèiø mokytis amato jaunuoliøtëvø su meistrais susitarimas daugiausia bûdavo þodinis. Daþnai meistruireikëjo ið karto sumokëti 100 Lt ir sutarti mokymosi laikà bei sàlygas. Jei mokinysbuvo imlus þinioms ir tapdavo patikimu pagalbininku, tuomet meistras jau po pusmeèiomokiniui uþ darbà mokëdavo po 0,5 Lt, vëliau vienà arba ir kelis litus perdienà, priklausomai nuo darbo kiekio. Taip mokiniai besimokydami susigràþindavoámokëtus pinigus. Bûdavo atvejø, kai mokiniai neiðbûdavo sutarto laiko ir iðkeliaudavopas kità meistrà. Kiti gi iðbûdavo pas vienà raèiø 2–3 metus ir tik po toiðkeliaudavo gilinti þiniø pas kità. Taip taupë lëðas árankiams ásigyti.Etnografiniø tyrinëjimø duomenimis, dabartinës Kazlø Rûdos seniûnijoje tarpukarioir pokario metais gyveno ir dirbo nemaþai darbðèiø, aukðtos kvalifikacijos© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.7

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDAraèiø bei kalviø, kurie savo gaminiais buvogarsûs ne tik savojoje, bet ir tolimes-(ðpykius) á stebulæ. Marijampolës r. Didþiøjø4 pav. Raèius Kazys Bliuvas kala stipinusnëse apylinkëse.Zariðkiø k. ES. Neg. 79879. 1984 m.Pateiksime keletà konkreèiø þmoniø J. Morkûnienës nuotr.gyvenimo fragmentø, padedanèiø suprastiraèiø mokymosi ir darbinës veiklos pobûdá,poþiûrá á darbà, jø santykius su kal-Viðakio Rûda. ES. Neg. 83232. 1988 m.5 pav. Raèius Pijus Pataðius. Marijampolës r.viais. Tai raèiai Kazys Bliuvas, gyvenantis J. Morkûnienës nuotr.Didþiøjø Zariðkiø kaime (gim. 1897 m.) 23(4 pav.), Pijus Pataðius, gyvenantis Viðakio Rûdos kaime (gim. 1909 m.) 24 (5 pav.),raèius ir stalius Vincas Blaþys, gyvenantis Kazlø Rûdoje (gim. 1915 m.) 25 (6 pav.),kalvis Antanas Raudonis, gyvenantis Didþiøjø Zariðkiø kaime (gim. 1905 m.) 26 (7 pav.).Ðiuos þmoniø pagarbà pelniusius meistrus ir jø darbà minëjo ir kiti autorës aplankytirespondentai ið gretimø ir tolimesniø kaimø.Pijus Pataðius, kilæs ið gausios maþaþemiø valstieèiø (tëvai turëjo 15 margø;1 margas – 0,56 ha) ðeimos (9 vaikai, ið jø 8 berniukai), ið pradþiø tarnavo, uþsidirbopinigø ir nuo 15 metø iðëjo mokytis amato pas „gerà specialistà Jakaitá“, gyvenantánetoli Smalininkø. Susitarë þodþiu, uþ mokslà sumokëjo 60 litø. Pijus pas meistràgyveno, valgë ir dirbo visus meistro nurodytusdarbus. Apie 2–3 mënesius meistrasaiðkino ir mokë, o vëliau „paèiam viskàreikëjo dirbti – meistras tik nurodydavokà“. Kartu su meistru ir pas já dar besimokanèiukitu gizeliu vokieèiu Pijus dir-23Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus archyvas(toliau – ES), b. 1010, l. 73–77 (1984 m. apraðas).24ES, b. 1174, l. 26–30 (1988 m. apraðas).25ES, b. 2133, l. 43–47 (2000 m. apraðas).26ES, b. 1010, l. 77–81 (1984 m. apraðas).© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.8

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDA6 pav. Raèius-staliusVincas Blaþys suþmona. Marijampolës r.Kazlø Rûda. ES. Neg.90232. 2000 m.J. Morkûnienës nuotr.7 pav. KalvisAntanas Raudonis.Marijampolës r.Didþiøjø Zariðkiø k.ES. Neg. 79892.1984 m.J. Morkûnienës nuotr.bo roges, ðlajukus, brièkas bei fajetonus. Darbo netrûko – gamino pagal uþsakymusið pirktos pas ûkininkus medþiagos. Patys nukirsdavo medþius ir supjaudavo lentpjûvëje.Uþ àþuolà mokëjæ kartais ir po 60 litø. Iðbuvæs porà metø, iðëjo, nes „jauið meistro nebuvo ko mokytis“. Toliau savo þinias gilino Plókðèiø parapijoje (Ðakiø r.)pas meistrà Gardauskà, turëjusá 30 margø þemës. Anot respondento, ðis „nepripaþinoankstesnio jo 2 metø mokslo“ ir pavesdavo jam atlikti þemës ûkio darbus, ne tik dirbtitransporto priemones. Taèiau dël to nereikëjo meistrui mokëti uþ mokslà. Meistraspraktiniu darbu perteikë pateikëjui savo patyrimà. Pijus Pataðius visam gyvenimuiásiminë ne kartà jam sakytus meistro þodþius: „Kà að iðlavinsiu, viskà laikyk galvoje“,„kà iðmokysiu – neskelbk kitiems, o pasilaikyk sau“, „tik per sudegintø darbø pelenusiðmoksi gerai dirbti“, „per iðvirtø barðèiø puodà matysi langus, tai tuomet bûsi geras darbininkas“.Todël vëliau visà gyvenimà „dirbopagal meistro mokymà ir modelá“ 27 . „Kai27bûdavo daugiau darbo, tai neidavo nei á ES, b. 1147, l. 27.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.9

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDA1132243 4medþiagos kainavæs apie 100 litø (vienasratas – 15 Lt , o kalvis uþ apkaus-XX a. 3 deðimt. Marijampolës r. Didþiøjø10 pav. Raèiaus matavimo prietaisai: 1 – èirkelistymà imdavo 5 Lt ) 33 . Vienkinkiams veþimamsgeleþies reikëjæ uþ 70 litø, o 1984 m.; 2 – èirkelis. XX a. 4 deðimt.Zariðkiø k. ES. 1053/31. Pieðë D. Grigonienëporiniam daugiau. Vienkinkio veþimo apkaustymaskainavæs 40 litø, porinio – 44. Pieðë D. Grigonienë 1984 m.; 3 – ðtangelis.Marijampolës r. Didþiøjø Zariðkiø k. ES. 1053/50 litø, rogiø – 25 litai, vaþelio – 35– XX a. 4 deðimt. Marijampolës r. Didþiøjø40 litø, taradeikës – 30 litø 34 .Zariðkiø k. ES. 1053/43. Pieðë D. GrigonienëKaimo amatininkai savo prigimtimibuvo susieti su þeme. Daugelio ið jø Marijampolës r. Didþiøjø Zariðkiø k. ES.1984 m.; 4 – rëþtukas. XX a. 3 deðimt.tikslas buvo uþsidirbti ir nusipirkti þemës.Þemë – tai stabilu, tai turtas, kuris ðtangelis. Marijampolës r. Didþiøjø Zariðkiø k.1053/24. Pieðë D. Grigonienë 1984 m.; 5 –visada iðlieka. Ið meistrystës K. Bliuvas ES. 1053/29. Pieðë D. Grigonienë 1984 m.savo maþà ûkelá padidino nusipirkæs supastatais dar keletà margø þemës, o kalvisA. Raudonis patogioje vietoje iðsi-Marijampolës r. Didþiøjø Zariðkiø k. ES.11 pav. Raèiaus árankiai: 1 – rëzukutis.nuomavæs sklypà pasistatë nedidelá nameláir kalvæ. Sovietmeèiu abu dirbo 2 – medinis kûjukas. XX a. 7 deðimt.1053/33. Pieðë D. Grigonienë 1984 m.;kolûkyje, gamino ir remontavo veþimus, Marijampolës r. Didþiøjø Zariðkiø k. ES. 1053/ðlajas (20, 21, 22, 23, 24 pav.).55. Pieðë D. Grigonienë 1984 m.; 3–4 –Labai daþnai gabûs kaimo amatininkaibuvo universalûs, mokëjæ dirbti Marijampolës r. Didþiøjø Zariðkiø k. ES.stiklingutë ðpykiams nudailinti. XX a. 4 deðimt.daugelá medþio darbø: jie buvo ir dailidës,ir staliai, ir raèiai, ir baldþiai. Jiems1053/13. Pieðë D. Grigonienë 1984 m.individualiai perteiktos þinios daþnai priklausë nuo meistro mokëjimo perteikti savopatyrimà ir mokinio sugebëjimø jas ásisavinti. Didelæ reikðmæ þinioms pagilinti turëjomokëjimas bendraujant gamybinëje veikloje ar pokalbiuose su kitais ávairiø srièiøspecialistais semtis þiniø ir plësti akiratá.Ið savo tëvo amato iðmoko ir Vincas Blaþys, gyvenæs Kazlø Rûdoje. Tëvas –savamokslis dailidë, statë gyvenamuosius namus ir ûkinius pastatus. Bekilnodamasràstus pasitempë, dël to vëliau pradëjogaminti kinkomojo transporto priemones,daugiausia veþimus. Raèiaus amato ið-33ES, b. 1010, l. 74, 80.34ES, b. 1010, l. 80.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.12

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDAmokë ir sûnø, kuris á rankas obliø paëmënuo 15-os metø. Perëmæs tëvo gabumusir darbðtumà, sûnus per gamybinæ veiklàágijo patyrimo, iðmoko paþinti ávairiø medþiørûðiø savybes ir paruoðti ávairiemsdirbiniams medienà. Antai veþimams uosádþiovino dvejus metus, o àþuolà kartaisir iki 8 metø. Jei àþuolà mirkydavo vandenyje,tai pakako ir dvejus metø dþiovos,atseit, ið jo „drëgmæ iðtraukdavo vanduo“35 . Iðmirkytas àþuolas miklesnis,mëlynuoja, netrûkinëja. Vienoms dirbiniødetalëms àþuolas skaldomas, kitoms pjaustomasblankomis, lentomis, laikomas tikpavësyje. Suvalkijoje daþnas ûkininkas drobynasir lenteres pasidarydavo pats, todëlmeistrai tas darbiniø veþimø dalis retaigamino. V. Blaþio dëdës buvo geri kalviai,todël neretai ir pas juos nukreipdavouþsakovus ûkininkus kaustyti veþimus.V. Blaþys turëjo didelá polinká irgabumø dirbti ir staliaus darbà, todëlilgus metus dirbo lentpjûvëje, vëliau plokðèiøfabrike „Eglë“ ir kolûkyje staliumi.12 pav. Bandziokas. XX a. pr. Marijampolës r.Didþiøjø Zariðkiø k. ES. Neg. 79835. 1984 m.J. Morkûnienës nuotr.13 pav. Bandzagë. XX a. 4 deðimt.Marijampolës r. Didþiøjø Zariðkiø k. ES.Neg. 80079. 1984 m. J. Morkûnienës nuotr.14 pav. Kreizas. Marijampolës r. DidþiøjøZariðkiø k. ES. Neg. 79838. 1984 m.J. Morkûnienës nuotr.35ES, b. 2133, l. 44.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.13

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDA15 pav. Obliavimostaklës (obliarka).XX a. 5 deðimt.Marijampolës r.Didþiøjø Zariðkiø k.ES. Neg. 80084.1984 m.J. Morkûnienësnuotr.16 pav. Stipinø(ðpykiø) dailinimas.Marijampolës r.Didþiøjø Zariðkiø k.ES. Neg. 79876.1984 m.J. Morkûnienësnuotr.17 pav. Rogutës.XX a. 4 deðimt.Marijampolës r.Runkiø k. ES.Neg. 33059. 1970 m.J. Kudirkos nuotr.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.14

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDA18 pav. Vaþis.1933 m.Marijampolës r.Ûdrupio k. ES.635/53. BraiþëM. Puzinaitë 1975 m.19 pav. Rogutës.Marijampolës r.Netièkampio k. ES.635/52. BraiþëA. Preikða 1975 m.Su meile bei atsidavimu gamino baldus su meniðkai tekintomis detalëmis, kitus medþiodirbinius (25, 26 pav.). Tëvas Sasnavos apylinkëse buvo garsus raèius, sûnus – raèiusir dar talentingesnis baldþius. Þmonës sakydavo „Kà Blaþiukas padarë – pasitikëk“ 36 .Kiekvienas individualiai dirbantis amatininkas stengësi turëti kuo daugiau uþsakovø,todël dirbo sàþiningai, nes darbo kokybë ir pagarba uþsakovui galëjo padëtiásitvirtinti rinkoje ir konkuruoti su kitais meistrais. Etnografiniø tyrimø duomenimis,visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose amatininkai daþnai kartoja: „Jei dirbigerai – garsas apie tave toli sklinda, o jei blogai – tai jis pasklinda dar toliau“. Tai reiðkë,kad XIX a. antrojoje pusëje–XX a. pirmojojepusëje amatininkø darbas visø35pirma buvo paremtas moralinëmis ir do- ES, b. 2133, l. 44.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.15

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDA20 pav. Veþimassu gardëmis.Marijampolës r.Viðakio Rûda. ES.Neg. 83234. 1988 m.J. Morkûnienësnuotr.21 pav. Porinisveþimas (projekcijosið ðono ir virðaus).Marijampolës r.Netièkampio k. ES.635/5. BraiþëA. Preikða 1975 m.22 pav. Porinës ðlajosràstams veþti.Marijampolës r.Netièkampio k. ES.635/36. BraiþëA. Preikða 1975 m.rovinëmis nuostatomis, kurios uþtikrino jiems pagarbà ir materialinæ naudà – jiegaudavo daugiau kaimynø ir tolimesniø apylinkiø valstieèiø uþsakymø pagamintitransporto priemoniø ir kitokiø gaminiø.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.16

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDA23 pav. Ðlajøpavaþos, kampos,gaktinis.Marijampolës r.Naudþiø k. ES.Neg. 33003. 1970 m.J. Kudirkos nuotr.24 pav. Ðlajos.Marijampolës r.Àþuolø Bûda. ES.Neg. 79882. 1984 m.J. Morkûnienës nuotr.25 pav. Stalas.XX a. 9 deðimt.Marijampolës r.Kazlø Rûda. ES.Neg. 90107. 2000 m.J. Morkûnienës nuotr.IðvadosAmatø raida, vieta ir reikðmë kaimo ekonomikoje – svarbus kaimo bendruomeniøgyvenimo reiðkinys. Raèiaus ir kitø amatininkø bei amatø tyrinëjimai padedageriau paþinti amatininkø buitá, gamybos tradicijas, amatø technikà, taip pat visøðiø reiðkiniø lokalinius ir regioninius tapatumus.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.17

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDA26 pav. Stalelis.XX a. 9 deðimt.Marijampolës r.Kazlø Rûda. ES.Neg. 90109. 2000 m.J. Morkûnienësnuotr.Intensyvesnæ namudinæ kinkomojo transporto priemoniø ir kitø þemës darbamsir namø ûkiui reikalingø reikmenø gamybà Lietuvos kaimuose lëmë natûrali ir dësningarinkos ekonomikos raida, kylanti ûkininkavimo kultûra, reikalavusi daugiauávairiø gaminiø valstieèiø ûkio ir buities poreikiams tenkinti. Atsiradusi paklausaneiðvengiamai plëtojo pasiûlà.XIX a. antrojoje pusëje intensyvesnë valstieèiø amatininkystë, t. y. uþsiëmimaiamatais priklausë ir nuo jø ûkiø ekonominio pajëgumo, ir nuo turimos þemës kiekio.Todël bûtent maþaþemiai valstieèiai stengësi ieðkoti papildomø pajamø mokydamiesipapildomø verslø ir amatø. Dël to ávairûs namudiniai verslai buvo labiau paplitæpietinëje Suvalkijos dalyje, kur þemës derlingumas buvo maþesnis. Taèiau ir Marijampolësapskrityje buvo daug amatininkø ir didelë amatø ávairovë. Ypaè kinkomojotransporto priemoniø gamyba uþëmë svarbià vietà valstieèiø ûkiø ekonomikoje –kiekvienam ûkiui buvo reikalingi veþimai ir rogës.Ir miðkingos Kazlø Rûdos apylinkës garsëjo amatininkø gausumu. Daugelisamatininkø buvo gana talentingi, mokëjæ ne vienà, o kelis – raèiaus, staliaus, baldþiaus,dailidës – amatus. Darbo árankius jie pasidarydavo patys arba dalá jø nusipirkdavo.Raèiø, kitø amatininkø darbinës veiklos pobûdis, poþiûris á darbà, jøsantykiai su kalviais lëmë jø kvalifikacijos ávertinimà.Straipsnio rankraðtis gautas 2005 10 18, serijos „Lietuvos valsèiai“Mokslo darbø komisijos ávertintas 2007 11 05, skelbti parengtas2010 05 07.Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje„Kazlø Rûda“ (vyr. redaktorë ir sudarytoja Anelë Vosyliûtë).Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis, korektorë Rasa Kaðëtienë,anglø k. redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas.Straipsnio priedai, skelbiami atskirai (specializuotuose rinkinio skyriuose):1. Straipsnio santrauka anglø kalba.2. Þinios apie autoriø.© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.18

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. KAZLØ RÛDA© Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá svetainës www.llt.lt tekstà ar jo dalá kartu su juoprivaloma skelbti interneto svetainës „Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt“ visà nesutrumpintàpavadinimà, tomo (darbo) sutartiná kodiná pavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà,„Lietuvos valsèiø“ serijos ir monografijos, kuriai straipsnis paraðytas, pavadinimus bei straipsnio pirmojopaskelbimo serijos monografijoje ir jo paskelbimo svetainëje www.llt.lt datas (jei ðios datos sutampa,skelbiama viena – paskelbimo svetainëje www.llt.lt data) .© www.llt.lt, Lietuvos lokaliniai tyrimai, ISSN 2029-0799Interneto svetainës www.llt.lt. pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2010 05 10, internete nuolat skelbiamas nuo 2010 05 10.19