Diana Raudonienė, Darius Raudonius. - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. GAMTALIETUVOS VALSÈIAI. ENDRIEJAVASPagal uþimamà plotà taip pat gausu ir viksviniø–kimininiø puðynø (Pinetumcarico–sphagnosum). Ðio tipo puðynas auga nederlingoje pelkinëje augimvietëje, durpiniamedirvoþemyje, iðsidëstæs aukðtapelkiø pakraðèiuose. Mikroreljefas ávairus, kai kurlygus, kitur kupstuotas. Kupstai 30–60 cm aukðèio ir ávairios konfigûracijos. Gruntinisvanduo – 15 cm gylyje. Medynas – 10–15 m aukðèio. Tai daþniausiai gryni puðynaisu pavienës paprastosios eglës (Picea abies) bei plaukuotojo berþo (Betula pubescens)priemaiða (projekcinis padengimas apie 60%). Medynai yra labai þemo boniteto (Va).Pomiðkis retas, apie 1 000 vnt./ha, 2–3 m aukðèio. Auga paprastoji eglë, kai kur plaukuotasisberþas, puðis. Trakas menkas (projekcinis padengimas apie 10 proc.), augaðaltekðnis (Frangula alnus) ir pilkasis karklas (Salix cinerea). Þoliø–krûmokðniø aukðteinventorizuotos 39 rûðys. Ið krûmokðniø bei puskrûmiø auga: pelkinis gailis (Ledumpalustre), siauralapë balþuva (Andromeda polifolia), spanguolë (Oxycoccus polustris), vaivoras(Vaccinium uliginosum), bruknë (V. vitis – idaea), mëlynë (V. myrtillus), ðilinis virþis(Calluna vulgaris), durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata), ið migliniø – melsvojimelvenë (Molinia carulea), ið viksvuoliniø – svyruoklinë (Carex limosa), paprastoji (C. nigra)ir laiboji (C. lasiocarpa) viksvos, kupstinis ðvylys (Eriophorum vaginatum), ávairiaþoliaiaugalai – trilapis puplaiðkis (Menyanthes trifoliata), ilgalapë (Drosera anglica) ir apskritalapë(D. rotundifolia) saulaðarës, varnauogë (Empetrum nigrum), pelkinis sûdras (Camarumpalustre) ir kt. Samanø dangà sudaro kiminai ir þaliosios samanos. Ið þaliøjøsamanø rûðiø, kurios bendrijose paplitusios ant pakilimø bei kupstø, paminëtinospaprastoji ðilsamanë (Pleurozium schreberi) ir purioji dvyndantë (Dicrarum polysetum).Gausiausiai paplitusios lapuoèiø medþiø rûðys yra karpotasis berþas (Betulapendula) ir juodalksnis (Alnus glutinosa). Berþo medynai uþima 377,0 ha, arba 16,3 proc.,o juodalksnynai – 262,1 ha, arba 11,4 proc., visø medynø ploto. Daþniausiai aptinkamimiðko tipai yra mëlyniniai–kiðkiakopûstiniai berþynai, viksviniai berþynai irjuodalksnynai, viksviniai–ávairiaþoliai juodalksnynai bei mëlyniniai berþynai. Ið visouþregistruota 16 juodalksnio medynø tipø ir 11 berþo medynø tipø (þr. 3 lentelæ).Skroblës girininkijoje taip pat pasitaiko ir kitø medþiø rûðiø medynø: baltalksnynø(Incanetum), àþuolynø (Quercetum) bei drebulynø (Populetum).3 lentelëSkroblës girininkijos lapuoèiø medynai pagal miðko tipusEil. Miðko tipas PlotasNr.Berþynai Juodalksny- Baltalksnynai Àþuolynai Drebulynai(Betuletum) nai (Alnetum) (Incanetum) (Quercetum) (Populetum)ha % ha % ha % ha % ha %1. Mëlyniniai–kiðkiakopûstiniai 140,1 37,1 – – – – – – 1,1 100(Myrtillo–oxalidosum)2. Mëlyniniai (Myrtillo) 40,6 10,8– – – – – – – –3. Kiðkiakopûstiniai 32,9 8,7 0,9 0,3 – – 1,5 62,5 – –(Oxalidosum)4. Brukniniai–mëlyniniai 4,7 1,2 – – – – – – – –(Vaccinio–myrtillosum)5. Viksviniai–kimininiai 38,3 10,2 3,2 1,2 – – – – – –(Carico–sphagnosum)6. Kiðkiakopûstiniai–plaèialapiai 3,9 1,0 – – 2,3 5,7 0,9 37,5 – –(Oxalido–nemorosum)© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2009 03 24, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 05 045

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. GAMTALIETUVOS VALSÈIAI. ENDRIEJAVAS(tæsinys)Eil. Miðko tipas PlotasNr.Berþynai Juodalksny- Baltalksnynai Àþuolynai Drebulynai(Betuletum) nai (Alnetum) (Incanetum) (Quercetum) (Populetum)ha % ha % ha % ha % ha %7. Mëlyniniai–kimininiai 3,6 1,0 5,0 1,9 5,6 13,9 – – – –(Myrtillo–sphagnosum)8. Viksviniai (Carico) 64,2 17,0 63,824,5 – – – – – –9. Viksviniai–ávairiaþoliai 18,1 4,8 62,7 23,9 0,3 0,7 – – – –(Carico–mixtoherbosum)10. Viksviniai–lendrûniniai 11,83,1 12,0 4,6 2,8 6,9 – – – –(Carico–calamagrostido)11. Viksviniai–vilkdalginiai 7,0 1,9 28,1 10,7 – – – – – –(Carico–iridosa)12. Vingiorykðtiniai (Filipendulo) 5,2 1,4 51,9 19,816,5 41 – – – –13. Þibuokliniai–kiðkiakopûstiniai 1,6 0,4 – – – – – – – –(Hepatico–oxalidosa)14. Dilgëliniai (Urticosa) 0,7 0,2 2,2 0,8– – – – – –15. Dilgëliniai–vilkdalginiai 1,80,5 30,4 11,6 – – – – – –(Urticosa–iridosa)16. Garðviniai (Aegopodiosa) 2,5 0,7 1,9 0,7 12,831,8– – – –Ið viso: 377 100 262,1 100 40,3 100 2,4 100 1,1 100Fitocenoziø tyrimai atlikti tik viksviniuose juodalksnynuose (Alnetum caricosum),kurie uþima 63,8 ha. Ðio tipo juodalksnynai auga ðlapiuose durpiniuose dirvoþemiuose.Mikroreljefe iðryðkëja 0,5–0,6 m aukðèio kupstinës viksvos kupstai. Tarp jø daþnaitelkðo vanduo. Medyne kartu su juodalksniais auga paprastosios eglës (Picea abies),reèiau – karpotieji ir plaukuotieji berþai (Betula pendula, Betula pubescens), paprastosiospuðys (Pinus sylvestris) (projekcinis padengimas 60–80 proc.). Trakas menkas (projekcinispadengimas apie 30 proc.), þemas (iki 1–2 m aukðèio). Auga tarp medþiø, antkupstø. Pastoviai aptinkamas ðaltekðnis (Frangula alnus), retai ir negausiai – ðermukðnis(Sorbus aucuparia), pilkasis karklas (Salix cinerea). Þoliø aukðte gausu viksvø: dominuojapelkinë viksva (Carex acutiformis), vietomis gausiai auga pailgoji viksva (Carexelongata). Ið kitø viksvø paminëtina kupstinë (C. caespitosa), ðiurkðèioji (C. pseudocyperus).Visur gana gausus smailialapis lendrûnas (Calamagrostis canescens), pelkinis þinginys(Calla palustris), pelkinë trindaþolë (Camarum palustre), pelkinis saliavas (Peucedanumpalustre), paprastoji ðilingë (Lysimachia vulgaris) ir kt. Ant mikropakilimø negausiai augamëlynë (Vaccinium myrtillus), dvilapë medutë (Majanthemum bifolium), katuogë (Rubussaxatilis). Fitocenozëse inventorizuotos 48 rûðys. Samanø danga dël vandens pertekliaussilpnai iðsivysèiusi. Vyrauja þaliosios samanos, auganèios ant mikropakilimø. Tarp jøitin paplitusios ðios rûðys: pelkinë dygutë (Calliergonella cuspidata), palminë junetë (Climaciumdendroides), smailialapë mnija (Mnium cuspidatum).3.2. PelkësDalá tiriamos teritorijos (20,5 proc.) uþima pelkës. Didþiausia ið jø yra Aukðtojotyro, vietiniø dar vadinama Pauðkiø tyro, pelkë. Skroblës girininkijoje yra skiriami3 pelkinës augalijos tipai: aukðtapelkinis (oligotrofinis), tarpinis (mezotrofinis) ir þemapelkinis(eutrofinis).© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2009 03 24, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 05 046

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. GAMTALIETUVOS VALSÈIAI. ENDRIEJAVASOligotrofinis augalijos tipas labiausiai paplitæs – 555,3 ha. Èia mikroreljefàsudaro nedideli kupstai, durpës susiskaidþiusios maþiausiai, gruntinis vanduo 0,1–0,2 m gylyje. Medþiø aukðte auga menkos puðelës, kartais nuskurdæ berþai. Projekcinispadengimas nedidesnis kaip 30 proc. Þoliø–puskrûmiø aukðte pastovios spanguolës(Oxycoccus palustris), gailiai (Ledum palustre), bereinis (Chamaedaphne calyculata),varnauogës (Empetrum nigrum). Èia inventorizuotos 24 augalø rûðys. Samanø dangaveðli, joje tik kimininës samanos.Mezotrofinës augalijos tipas uþima 69,4 ha. Èia mikroreljefas maþai banguotas.Durpës susiskaidþiusios 25–30 proc. Gruntinis vanduo pakilæs virð samanøapie 10 cm. Medþiø aukðtas atskirose pelkës dalyse savo gausa ávairuoja. Já sudaroplaukuotasis berþas (Betula pubescens), reèiau puðis (Pinus sylvestris) ir juodalksnis(Alnus glutinosa). Krûmø aukðte pasitaiko pilkojo karklo (Salix cinerea). Krûmokðniøaukðte pastoviai auga paprastoji spanguolë (Oxycoccus palustris), siauralapë balþuva(Andromeda polifolia). Geriausiai susiformavæs þolynas, kuriame labiausiai paplitædurpojai – laiboji viksva (Carex lasiocarpa), kupstinis ðvylys (Eriophorum vaginatum),priemaiðà sudaro svyruoklinë viksva, pelkinë liûnsargë, saulaðarës (Drosera rotundifolia)ir (D. anglica). Samanø dangà sudaro kiminai. Èia inventorizuota 41 rûðis.Eutrofinis augalijos tipas (55,1 ha) iðsimëtæs maþais sklypais (vidutiniðkai 1,1 ha).Medþiø aukðte auga juodalksnis (Alnus glutinosa) ir plaukuotasis berþas (Betula pubescens),taip pat pasitaiko pilkasis gluosnis (Salix cinerea) (projekcinis padengimas40–50 proc). Þoliø dangoje gausu viksvø: apvalioji, staèioji, svyruoklinë, snapuotoji,ðeriuotoji (Carex diandra, C. omskiana, C. limosa, C. rostrata, C. appropinquata), pelkinissûdras (Comarum palustre), pelkinis lipikas (Galium palustre), pelkinis saliavas (Peucedanumpalustre), pelkinis vëdrynas (Ranunculus lingua). Samanø dangoje, be þaliøjø,pasitaiko ir kimininiø. Inventorizuotos 29 rûðys.3.3. Pelkiø floraÞoliniame augalijos ekotope inventorizuota 61 aukðtesniøjø augalø rûðis ið 21ðeimos ir 42 genèiø. Rûðiø gausumu pirmauja viksvuoliniai (Cyperaceae), kuriø rasta17 rûðiø ið 5 genèiø. Pastoviausi ðios ðeimos atstovai yra kupstinis ðvylys (Eriophorumvaginatum), svyruoklinë viksva (Carex limosa) ir paprastoji viksva (Carex nigra). Ðiosrûðys buvo aptiktos visuose pelkës tipuose. Didþiausià pastovumo koeficientà (4–5)turëjo kupstinis ðvylys.Toliau pagal rûðiø gausumà eina geguþraibiniø (Orchidaceae) ir erikiniø (Ericaceae)ðeimos. Rasta po 7 rûðis. Paþymëtina tai, kad 3 geguþraibiniø rûðys (pelkinëlaksva, dvilapis purvuolis ir dëmëtoji gegûnë) áraðytos á Lietuvos raudonàjà knygà[9]. Pastebëta tai, kad erikiniø ðeimos rûðys auga tik aukðtutinio tarpinio tipo pelkëse.Ketvirta ðeima pagal rûðiø gausumà – skendeniniø (Lentibulariaceae). Rastos 4rûðys ið 2 genèiø. Viena ðios ðeimos atstovë – tuklë (Pinguicula vulgaris) – áraðytaá Lietuvos raudonàjà knygà, o dvi rûðys – balinis skendenis (Utricularia intermedia)ir maþasis skendenis (V. minor) – apyretës.Kitoms 17 ðeimø tenka 42,6 proc., ið jø 10 turi po 1 rûðá.Kadangi pelkiø augalams, ypaè aukðtapelkiø ir tarpinio tipo, teko skurdþiosekologinës niðos, kad gautø jiems trûkstamø maisto medþiagø (ypaè azoto), kai kurieágijo savybæ pagauti ir suvirðkinti vabzdþius, asimiliuoti vabzdienos maisto medþia-© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2009 03 24, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 05 047

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. GAMTALIETUVOS VALSÈIAI. ENDRIEJAVASgas [5]. Ðie augalai labai ávairiai èiumpa savo grobá. Saulaðarë (Drosera sp.) gaudovabzdþius „musiø popieriumi“. Trumpi plaukeliai ant jos lapø apsitraukia lipniais„klijais“, prie kuriø prilimpa per arti skrendantys ar nutûpæ ant lapø vabzdþiai. Tadaaugalas iðskiria virðkinimo fermentus, kurie vabzdá iðtirpina, ir saulaðarë absorbuojamaisto medþiagas [6]. Tuklë (Pinguicula sp.) elgiasi panaðiai, tik klijus iðskiria visaslapo pavirðius. Skendenis (Utricularia sp.) auga vandenyje, o ant jo lapø yra tam tikrospûslelës (gaudymo organas), virðûnëje uþdengtas tik á vienà pusæ atsiverèianèiu dangteliuir ðalia jo auganèiais signaliniais plaukeliais [5]. Kai maþas vandens gyvûnasprisilieèia prie tø plaukeliø, dangtelis atsidaro ir auka kartu su vandeniu patenkaá pûslelæ, o ten virðkinimo fermentai jà suskaido.PaaiðkinimaiMedyno bonitetas – miðko augimvietës gerumo ir medynø naðumo rodiklis. Tospaèios rûðies bei amþiaus medynai, augdami skirtingose augimvietëse, pasiekia nevienodàaukðtá ir tûrá. Todël bonitetas nustatomas pagal medþiø aukðtá atitinkamameamþiuje. Iðskiriamos septynios bonitetø klasës: 1A, 1, 2, 3, 4, 5 ir 5A. Pirmø bonitetømedynai auga geriausiai, o paskutiniø (5 ir 5A) – blogiausiai.Medyno skalsumas – tai esamo ir normalaus medynø tûriø (arba skersploèiøsumø) santykis. Normalus medynas yra toks, kuriame medþiø lajos yra visiðkai susivërusiosir prilyginamos santykiniam skalsumui – 1,0. Minimalus medyno skalsumasyra 0,3. Jei medþiø visumos skalsumas yra maþiau 0,3, sklypas apskaitomaskaip miðku neapaugusi þemë, o èia augantys medþiai apraðomi kaip pavieniø medþiøardas. 0,3–0,5 skalsumø medynai priskiriami retiems, 0,6–0,7 – vidutinio tankumoir 0,8–1,0 – tankiems.Iðvados1. Skroblës girininkijos miðkø teritorijoje konstatuoti du augalijos tipai: medynøir pelkiø.2. Medynø tipà sudaro spygliuoèiø ir lapuoèiø miðkai, kurie suskirstyti á dvideðimtmiðko tipø. Vyrauja mëlyniniai–kiðkiakopûstiniai ir mëlyniniai eglynai, kurieyra bûdingi ir visam Þemaitijos regionui.3. Pelkiø tipà sudaro aukðtapelkë, tarpinio tipo pelkë ir þemapelkë. Skroblësgirininkijoje vyrauja aukðtutinio tipo pelkës.4. Tirtoje teritorijoje rastos 152 augalø rûðys. Mëlyniniø–kiðkiakopûstiniø eglynøbendrijoje rastos 54, viksviniø–kimininiø puðynø – 39, viksviniø juodalksnynø –48 augalø rûðys. Pelkiø bendrijoje aptiktos 69 augalø rûðys.5. Rastos 8 saugotinos rûðys, ið jø 5 Lietuvos raudonosios knygos ir tarptautinëssvarbos rûðys.6. Palaikant reikiamà reþimà (apribojant antropogeniná poveiká), retiems ir apyretiemsaugalams iðsilaikyti sàlygos yra palankios.Literatûra1. Raðomavièius V. Lietuvos augalija. Pievos, Kaunas–Vilnius, 1998,p. 11–12.2. Lekavièius A. Vadovas augalams paþinti, Vilnius, 1989, p. 35–56.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2009 03 24, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 05 048

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. GAMTALIETUVOS VALSÈIAI. ENDRIEJAVAS3. Rietavo miðkø urëdija. Vidinës miðkotvarkos projektas, Kaunas, 2006,p. 8–24.4. Lietuvos miðkø ûkio statistika 2006, Kaunas, 2006, p. 6–15.5. Purvinas E., Skirgailaitë V. Botanika, Vilnius, 1975, p. 23–25.6. Grigaitë O. Lietuvos aukðtapelkiø augmenijos charakteristika, Vilnius,1993, p. 21–23, 29–33.7. Beniuðis R. Miðko augavieèiø tipai, Kaunas, 2006, p. 46–78.8. Isokas G. Enciklopedinë miðko knyga, Vilnius, 2001, p. 249–341.9. Raðomavièius V. Lietuvos raudonoji knyga, Vilnius, 2007, p. 569–576.Straipsnio rankraðtis gautas 2007 06 27, serijos „Lietuvos valsèiai“Mokslo darbø komisijos ávertintas 2008 07 18, skelbti parengtas2009 03 20.Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje„Endriejavas“ (vyr. redaktorius ir sudarytojas Virginijus Jocys).Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis, korektorë Rasa Kaðëtienë,anglø k. redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas.Straipsnio priedai, skelbiami atskirai (specializuotuose rinkinio skyriuose):1. Straipsnio santrauka anglø kalba.2. Þinios apie autoriø.© Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá svetainës www.llt.lt tekstà ar jo dalá kartu su juoprivaloma skelbti interneto svetainës „Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt“ visà nesutrumpintàpavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà, „Lietuvos valsèiø“ serijos ir monografijos,kuriai straipsnis paraðytas, pavadinimus bei straipsnio paskelbimo svetainëje www.llt.lt datà.© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2009 03 24, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 05 049