Diana Raudonienė, Darius Raudonius. - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. GAMTALIETUVOS VALSÈIAI. ENDRIEJAVASPagal uþimamà plotà taip pat gausu ir viksviniø–kimininiø puðynø (Pinetumcarico–sphagnosum). Ðio tipo puðynas auga nederlingoje pelkinëje augimvietëje, durpiniamedirvoþemyje, iðsidëstæs aukðtapelkiø pakraðèiuose. Mikroreljefas ávairus, kai kurlygus, kitur kupstuotas. Kupstai 30–60 cm aukðèio ir ávairios konfigûracijos. Gruntinisvanduo – 15 cm gylyje. Medynas – 10–15 m aukðèio. Tai daþniausiai gryni puðynaisu pavienës paprastosios eglës (Picea abies) bei plaukuotojo berþo (Betula pubescens)priemaiða (projekcinis padengimas apie 60%). Medynai yra labai þemo boniteto (Va).Pomiðkis retas, apie 1 000 vnt./ha, 2–3 m aukðèio. Auga paprastoji eglë, kai kur plaukuotasisberþas, puðis. Trakas menkas (projekcinis padengimas apie 10 proc.), augaðaltekðnis (Frangula alnus) ir pilkasis karklas (Salix cinerea). Þoliø–krûmokðniø aukðteinventorizuotos 39 rûðys. Ið krûmokðniø bei puskrûmiø auga: pelkinis gailis (Ledumpalustre), siauralapë balþuva (Andromeda polifolia), spanguolë (Oxycoccus polustris), vaivoras(Vaccinium uliginosum), bruknë (V. vitis – idaea), mëlynë (V. myrtillus), ðilinis virþis(Calluna vulgaris), durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata), ið migliniø – melsvojimelvenë (Molinia carulea), ið viksvuoliniø – svyruoklinë (Carex limosa), paprastoji (C. nigra)ir laiboji (C. lasiocarpa) viksvos, kupstinis ðvylys (Eriophorum vaginatum), ávairiaþoliaiaugalai – trilapis puplaiðkis (Menyanthes trifoliata), ilgalapë (Drosera anglica) ir apskritalapë(D. rotundifolia) saulaðarës, varnauogë (Empetrum nigrum), pelkinis sûdras (Camarumpalustre) ir kt. Samanø dangà sudaro kiminai ir þaliosios samanos. Ið þaliøjøsamanø rûðiø, kurios bendrijose paplitusios ant pakilimø bei kupstø, paminëtinospaprastoji ðilsamanë (Pleurozium schreberi) ir purioji dvyndantë (Dicrarum polysetum).Gausiausiai paplitusios lapuoèiø medþiø rûðys yra karpotasis berþas (Betulapendula) ir juodalksnis (Alnus glutinosa). Berþo medynai uþima 377,0 ha, arba 16,3 proc.,o juodalksnynai – 262,1 ha, arba 11,4 proc., visø medynø ploto. Daþniausiai aptinkamimiðko tipai yra mëlyniniai–kiðkiakopûstiniai berþynai, viksviniai berþynai irjuodalksnynai, viksviniai–ávairiaþoliai juodalksnynai bei mëlyniniai berþynai. Ið visouþregistruota 16 juodalksnio medynø tipø ir 11 berþo medynø tipø (þr. 3 lentelæ).Skroblës girininkijoje taip pat pasitaiko ir kitø medþiø rûðiø medynø: baltalksnynø(Incanetum), àþuolynø (Quercetum) bei drebulynø (Populetum).3 lentelëSkroblës girininkijos lapuoèiø medynai pagal miðko tipusEil. Miðko tipas PlotasNr.Berþynai Juodalksny- Baltalksnynai Àþuolynai Drebulynai(Betuletum) nai (Alnetum) (Incanetum) (Quercetum) (Populetum)ha % ha % ha % ha % ha %1. Mëlyniniai–kiðkiakopûstiniai 140,1 37,1 – – – – – – 1,1 100(Myrtillo–oxalidosum)2. Mëlyniniai (Myrtillo) 40,6 10,8– – – – – – – –3. Kiðkiakopûstiniai 32,9 8,7 0,9 0,3 – – 1,5 62,5 – –(Oxalidosum)4. Brukniniai–mëlyniniai 4,7 1,2 – – – – – – – –(Vaccinio–myrtillosum)5. Viksviniai–kimininiai 38,3 10,2 3,2 1,2 – – – – – –(Carico–sphagnosum)6. Kiðkiakopûstiniai–plaèialapiai 3,9 1,0 – – 2,3 5,7 0,9 37,5 – –(Oxalido–nemorosum)© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2009 03 24, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 05 045