Diana Raudonienė, Darius Raudonius. - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. GAMTALIETUVOS VALSÈIAI. ENDRIEJAVASOligotrofinis augalijos tipas labiausiai paplitæs – 555,3 ha. Èia mikroreljefàsudaro nedideli kupstai, durpës susiskaidþiusios maþiausiai, gruntinis vanduo 0,1–0,2 m gylyje. Medþiø aukðte auga menkos puðelës, kartais nuskurdæ berþai. Projekcinispadengimas nedidesnis kaip 30 proc. Þoliø–puskrûmiø aukðte pastovios spanguolës(Oxycoccus palustris), gailiai (Ledum palustre), bereinis (Chamaedaphne calyculata),varnauogës (Empetrum nigrum). Èia inventorizuotos 24 augalø rûðys. Samanø dangaveðli, joje tik kimininës samanos.Mezotrofinës augalijos tipas uþima 69,4 ha. Èia mikroreljefas maþai banguotas.Durpës susiskaidþiusios 25–30 proc. Gruntinis vanduo pakilæs virð samanøapie 10 cm. Medþiø aukðtas atskirose pelkës dalyse savo gausa ávairuoja. Já sudaroplaukuotasis berþas (Betula pubescens), reèiau puðis (Pinus sylvestris) ir juodalksnis(Alnus glutinosa). Krûmø aukðte pasitaiko pilkojo karklo (Salix cinerea). Krûmokðniøaukðte pastoviai auga paprastoji spanguolë (Oxycoccus palustris), siauralapë balþuva(Andromeda polifolia). Geriausiai susiformavæs þolynas, kuriame labiausiai paplitædurpojai – laiboji viksva (Carex lasiocarpa), kupstinis ðvylys (Eriophorum vaginatum),priemaiðà sudaro svyruoklinë viksva, pelkinë liûnsargë, saulaðarës (Drosera rotundifolia)ir (D. anglica). Samanø dangà sudaro kiminai. Èia inventorizuota 41 rûðis.Eutrofinis augalijos tipas (55,1 ha) iðsimëtæs maþais sklypais (vidutiniðkai 1,1 ha).Medþiø aukðte auga juodalksnis (Alnus glutinosa) ir plaukuotasis berþas (Betula pubescens),taip pat pasitaiko pilkasis gluosnis (Salix cinerea) (projekcinis padengimas40–50 proc). Þoliø dangoje gausu viksvø: apvalioji, staèioji, svyruoklinë, snapuotoji,ðeriuotoji (Carex diandra, C. omskiana, C. limosa, C. rostrata, C. appropinquata), pelkinissûdras (Comarum palustre), pelkinis lipikas (Galium palustre), pelkinis saliavas (Peucedanumpalustre), pelkinis vëdrynas (Ranunculus lingua). Samanø dangoje, be þaliøjø,pasitaiko ir kimininiø. Inventorizuotos 29 rûðys.3.3. Pelkiø floraÞoliniame augalijos ekotope inventorizuota 61 aukðtesniøjø augalø rûðis ið 21ðeimos ir 42 genèiø. Rûðiø gausumu pirmauja viksvuoliniai (Cyperaceae), kuriø rasta17 rûðiø ið 5 genèiø. Pastoviausi ðios ðeimos atstovai yra kupstinis ðvylys (Eriophorumvaginatum), svyruoklinë viksva (Carex limosa) ir paprastoji viksva (Carex nigra). Ðiosrûðys buvo aptiktos visuose pelkës tipuose. Didþiausià pastovumo koeficientà (4–5)turëjo kupstinis ðvylys.Toliau pagal rûðiø gausumà eina geguþraibiniø (Orchidaceae) ir erikiniø (Ericaceae)ðeimos. Rasta po 7 rûðis. Paþymëtina tai, kad 3 geguþraibiniø rûðys (pelkinëlaksva, dvilapis purvuolis ir dëmëtoji gegûnë) áraðytos á Lietuvos raudonàjà knygà[9]. Pastebëta tai, kad erikiniø ðeimos rûðys auga tik aukðtutinio tarpinio tipo pelkëse.Ketvirta ðeima pagal rûðiø gausumà – skendeniniø (Lentibulariaceae). Rastos 4rûðys ið 2 genèiø. Viena ðios ðeimos atstovë – tuklë (Pinguicula vulgaris) – áraðytaá Lietuvos raudonàjà knygà, o dvi rûðys – balinis skendenis (Utricularia intermedia)ir maþasis skendenis (V. minor) – apyretës.Kitoms 17 ðeimø tenka 42,6 proc., ið jø 10 turi po 1 rûðá.Kadangi pelkiø augalams, ypaè aukðtapelkiø ir tarpinio tipo, teko skurdþiosekologinës niðos, kad gautø jiems trûkstamø maisto medþiagø (ypaè azoto), kai kurieágijo savybæ pagauti ir suvirðkinti vabzdþius, asimiliuoti vabzdienos maisto medþia-© www.llt.ltInterneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðaspatvirtintas notaro 2009 03 24, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 05 047