straipsnis „Valdomų kapinynas - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIAtrodo, kad muziejininkai nesiëmëjokiø veiksmø Valdomø kapinynui„pasportizuoti“ – átraukti á archeologijospaminklø apskaità. Toje vietoje irtoliau buvo imamas þvyras, statomi kolûkiofermø pastatai, árengiamos silosoduobës ir kasami bulviarûsiai (2 pav.).1962 m. vasarà þinia apie naujuskapinyno radinius ir jo ardymà vël pasiekë„Auðros“ muziejø, o kiek vëliau irLietuvos istorijos institutà. Susirûpintaskubiai imtis kapinyno tyrinëjimo. „Auðros“ muziejaus direktorius,jau kasinëjæs Valdomuose, paþadëjo surengti ekspedicijà, Valdomø kapinyno2 pav. Buvusiotaèiau to nepadarë.vieta. B. Salatkienës1963 m. vasarà muziejus vël kreipësi á Lietuvos istorijos nuotr.instituto archeologus, kviesdamas skubiai gelbëti sparèiai ardomàValdomø kapinynà ir atlikti archeologinius tyrinëjimus. Muziejininkai A. Nezabitauskasir V. Zdzichauskas buvo nuvykæ á Vaµdomus ir paraðë „Valdomø kapinynoapþiûrëjimo protokolà“. Ten jie pamatë ið duobës iðverstus senovës kaporadinius – smeigtukus su grandinëlëmis, antkakles, apyrankes, peilá. Be to, suþinojo,kad pietinëje kalvelës pusëje, imdamas þvyrà ið ten esanèio þvyryno, kolûkiovairuotojas Guþauskas rado ietigalá bei grandinëlæ ir nugabeno juos á Gruzdþiùs.Kasant pamatus karvidei, buvo rasta geleþiniø ietigaliø ir kitø daiktø, taèiau kaþkurpasimetë ir muziejininkams jø surasti nepavyko. Bekasant duobæ silosui, iðverstasdar vienas palaidojimas, kurio „pusë griauèiø atversta, o kojûgalis pasiliko nepaliestas“,– raðo praneðime muziejininkai. Abiejø þvyrynø atkriauðiuose baltavæ iðlindæþmoniø sànariø kaulai.Dalis 1962 m. iðverstø archeologiniø dirbiniø buvo patekusi pas Gruzdþiøkultûros namø direktoriø Stumbrá, kuris juos atidavë mokytojui A. Baronui. Muziejininkaidalá jø matë mokyklos pionieriø kambaryje. Kolûkio pirmininkas pareiðkë,kad jis nebuvo áspëtas apie Valdomuose esantá kapinynà, antraip ðioje vietoje nebûtøstatomi gyvuliø fermos pastatai.A. Nezabitauskas apie ðá vizità paraðë straipsná á Ðiauliø rajono laikraðtá, pagirdamasstatybininkà Edvardà Kiršinà, perdavusá savo rastuosius dirbinius muziejininkams,ir priekaiðtaudamas vietiniams archeologams, kad delsia su Valdomø kapinynoarcheologiniais tyrimais 3 . Šiame straipsnelyje pirmà kartà buvo iðspausdintaValdomø kapinyno radiniø fotografija, kurioje naujausi E. Kirðino perduoti dirbiniaistraipsnelio autoriaus datuojami V–VII a. Apie Valdomø radinius trumpa þinute Ðiauliømiesto gyventojams paskelbë „Raudonoji vëliava“ 4 , o rudená „Tarybinis mokytojas“iðspausdino R. Dailidës straipsnelá, kuriameautorius neabejoja, kad kapinynususidomës mokslininkai archeologai 5 .Rugsëjo mënesá Lietuvos istorijosinstitutas gavo þiniø ið „Tiesos“ ir Ðiauliømiesto laikraðèio „Raudonoji vëlia-3Nezabitauskis A. Nauji radiniai Valdamø kapinyne,Leninietis, 1963, rugpj. 31.4Ðarûnas J. Radiniai Valdamuose, Raudonoji vëliava,1963, rugpj. 31.5Dailidë R. Radiniai Valdamuose, Tarybinis mokytojas,1963, spalio 20.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 212

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIstraipsnelyje apgailestaujama dël tokio didelio masto þalos, padarytos kapinynui, irapraðomi naujausi radiniai, ið kuriø ekspedicijos vadovas A. Tautavièius kaip vertingiausiàiðskyrë jau minëtà antropomorfiná þalvariná pentinà 6 . A. Puodþiûnas savo publikacijojepaþymëjo Valdomø kapinyno radiniø reikðmæ Ðiaurës Lietuvos proistoreipaþinti ir pamini èia atrastus vëlyvus þmoniø kapus be áprastiniø ákapiø, kurie,tuometiniu archeologø supratimu, mokslinës vertës neturëjo 7 . Ðis straipsnelis iliustruojamasabiejø Valdomø tyrinëtojø – J. Nauduþo ir A. Tautavièiaus – fotografija.Kaip bebûtø apmaudu, bet ir po 1963 m. tyrinëjimø Valdomø kapinynas nepatekoá archeologijos paminklø sàrašus. Matyt, to prieþastis buvo labai didelio kapinynoploto suardymas. Nebesitikëta, kad pavyks sustabdyti statybas ar þvyro kasimà irapsaugoti bent kiek didesnæ kapinyno dalá. Taèiau po kasinëjimø Valdomø radiniaipateko á archeologø akiratá. Kapinyno medþiaga buvo publikuota keliuose leidiniuose.Unikalaus aþûrinio pentino fotografija buvo paskelbta viename ið lietuviø liaudiesmeno albumo tomø 8 . R. Volkaitë-Kulikauskienë Valdomø kapinynà átraukë áVëlyvojo geleþies amþiaus laidojimo paminklø sàrašà ir trumpai apibûdino jo tyrinëjimus9 . Valdomø kapinyne rasto puoðnaus þalvarinio aþûrinio pentino apraðymàir pieðiná kiek vëliau paskelbë archeologë Ona Kuncienë, nustaèiusi, kad tai X a.dirbinys, á mûsø kraðtà atveþtas iš Skandinavijos 10 . Ðá vertingà Valdomø radiná kaipvienà svarbiausiø importo objektø ta pati autorë mini ir kitame savo darbe apievëlyvojo geleþies amþiaus prekybà Lietuvoje 11 .Lietuvos archeologijos atlaso treèiajame tome pirmà kartà publikuojama iðsamiinformacija apie Valdomø kapinynà ir jo tyrinëjimus. Pateikiamas jo apraðymas, datavimas,aptariami radiniai, nurodomos jø saugojimo vietos, taip pat ir ðaltiniai beiliteratûra 12 . Kitame atlaso tome Valdomø radiniai jau átraukti á Lietuvos archeologinæmedþiagà, nustatyta jø tipologija ir chronologija 13 . Kiek vëliau Valdomø kapinynasbuvo átrauktas ir á informacinius leidinius 14 .1989 m. Valdomai dar kartà patraukë archeologø dëmesá. Tais metais Ðiauliø„Auðros“ muziejuje buvo ákurtas archeologijos skyrius, kurio mokslinë veikla, tuometiniamspaminklø apsaugos darbuotojams patarus, prasidëjo Valdomø kapinynolikuèiø paieðka. Tada buvusio kapinynoplote stovëjo dvi karvidës, du ðienainiobokðtai, mëðlidë, darþinë, o pietrytiniamepakraðtyje buvo iðkastas didþiulis karjeras,kurio dugne telkðojo jau apaugæsmeldais vandens telkinys. Pasikalbëjusisu vietiniais gyventojais, ðiø eiluèiø autorëtyrinëjimams pasirinko pietrytinæ kalvospaðlaitæ, kur, kasant smëlá, buvo randamaþmoniø kaulø, kartais ir þalvariniødaiktø. Èia buvo iðtirtas 84 m 2 plotas iraptikta 12 kapø. Tai vëlyvi XVI–XVII a.kapai, daugiausia vaikø (5 pav.). Po kapaisbuvo aptiktas senesnis uþ juos kultûrinissluoksnis, kur bûta þidiniø ir kitøþmogaus veiklos pëdsakø.6Kerbedis S. Iš amþiø glûdumos, Raudonoji vëliava,1963, spalio 20.7Puodþiûnas A. Mokslinë ekspedicija Valdamøkapinyne, Leninietis, 1963, spalio 22.8Senovës lietuviø papuoðalai, Lietuviø liaudies menas,Vilnius, 1966, t. 2, Nr. 80, p. 147.9Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuviai IX–XII amþiais,Vilnius, 1970, p. 289.10Kuncienë O. Prekybiniai ryšiai IX–XIII amþiais.Lietuvos gyventojø prekybiniai ryðiai I–XIII a., Vilnius,1972, p. 149–254, pav. 31.11Kuncienë O. Prekyba. Lietuviø materialinë kultûraIX–XIII amþiuje, Vilnius, 1981, t. 2, p. 69.12III, I–XIII a. pilkapynai ir senkapiai, Lietuvos TSRarcheologijos atlasas, Vilnius, 1977, p. 118, þemël. 2,3, 4, 8.13IV, I–XIII a. radiniai, Lietuvos TSR archeologijosatlasas, Vilnius, 1978, p. 21, 22, 26, 45, 79–81,83, 86, 87, 93, 97, 124, 125.14Tarybø Lietuvosenciklopedija, Vilnius, 1988, t. 4, p. 434.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 214

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI6 pav. GruzdþiøA. Griciaus vidurinësmokyklos muziejausarcheologijos rinkinys.1999 m.7 pav. Mokyklosmuziejaus archeologijosrinkinys. 2005 m.1989 m. tyrinëjimø duomenys buvo publikuoti informaciniame Lietuvos archeologijosleidinyje „Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje“ 15 , o 1999 m., rengiantleidiná „Gruzdþiai“, Valdomø kapinynas ir jo radiniai buvo aptarti su kitais archeologiniaisradiniais 16 .Po trimis etapais vykusiø archeologiniø tyrinëjimø Valdomø kapinyne ið visobuvo iðtirtas 380 m 2 plotas, surasti 34 kapai ir surinkti 67 radiniai, taèiau tikrasisjo plotas ir ribos liko nenustatyti.Valdomø kapinyno tyrinëjimø ataskaitos yra Lietuvos istorijos instituto archyve,o kasinëjant sukaupti radiniai saugomi Ðiauliø „Auðros“ ir Lietuvos nacionaliniamemuziejuose. Atsitiktiniø radiniø ið Valdomø kapinyno kartas nuo karto pakliûdavoá Gruzdþiø vidurinæ mokyklà. Jie buvo saugojami pionieriø kambaryje, vëliauperkelti á mokyklos muziejø (6, 7 pav.). 1989 m. kasinëjant Valdomuose, teko girdëtivienos valdomiðkës pasakojimà, kad mokytojas A. Baronas uþ atneðtus archeologiniusradinius raðydavo penketus. Buvæ atvejø, kai vietiniai mokiniai atsikasdavo kapàir surinktus radinius neðdavo á mokyklà.Gruzdþiø gimnazijos (buv. A. Griciaus vidurinës mokyklos) muziejus (GGM)yra turtingas, jo ekspozicija gausi ir vaizdinga, joje esama ir daugiau kaip 30 archeologiniødirbiniø. Visa bëda, kad eksponatai buvo registruojami nerûpestingai. Dalisdaiktø visai neturi numeriø arba vienu numeriu áraðyta keletas daiktø, net nenurodantjø skaièiaus, ant eksponatø nërauþraðytø inventoriaus numeriø. Dabartinëmuziejaus vedëja L. Gulbinaitëatkreipë dëmesá, kad kai kurie eksponataigali bûti dingæ. Palyginus 1999 ir15Salatkienë B. Valdomø kapinyno (Ðiauliø raj.)1989 m. tyrinëjimai, Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje1988-1989 metais, Vilnius, 1990, p. 89–92.16Salatkienë B. Gruzdþiø seniûnijos archeologiniaipaminklai, Gruzdþiai, Vilnius, 1999, p. 21–41.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 216

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI2005 metø archeologinës muziejaus ekspozicijos fotografijas, galima tuo ásitikinti(6 ir 7 pav.). Dël ðios prieþasties iš Gruzdþiø gimnazijos muziejaus archeologijosrinkinio Valdomø kapinyno radiniø analizei galëjo bûti panaudota tik keletas dirbiniø,publikuotø Lietuvos archeologijos atlase.Kapø apraðymai1955 metø kasinëjimaiVyro kapas Nr. 1a. (1955 m.) Kapo kontûras neiðryðkëjo. Kapo orientacija330°.55 cm gylyje surasta kaukolë, 58 cm gylyje iðryðkëjo krûtinës kaulai,o 62 cm gylyje pasirodë visi griauèiai. Mirusysis paguldytas ant nugaros,kojos iðtiestos. Kaukolë pakreipta á deðinæ, apatinis þandikaulis pakrypæsá kairæ. Deðinioji ranka sulenkta smailiu kampu, jos plaðtakabeveik siekia þandikaulá. Kairioji ranka sulenkta buku kampu, plaðtakagulëjo ant deðiniojo dubenkaulio. Deðiniosios kojos kaulai gulëjo tiesiai,o kairiosios kiek pakreipti ir prigludæ prie deðiniosios kojos kaulø.Ákapës. Ant kaukolës vidurio, uþ 7 cm á virðø nuo akiduobiø, kiekaukðèiau kaktos, rasta þalvarinë ávija. Prie ávijos rasta smulkiø organinësmedþiagos liekanø, primenanèiø supuvusios odos trupinius. Tokiospat þalvarinës ávijos rastos ið abiejø kaukolës pusiø ties smilkiniais(preparuojant jos subyrëjo). Deðinëje kaukolës pusëje 60 cm gylyjerasti 3 ietigaliai, kuriø smaigaliai nukreipti á kapo galvûgalá, o ámovøgalai gulëjo akiduobiø lygyje. Artimiausias ietigalis buvo padëtas uþ4 cm á deðinæ nuo kaukolës. 3 cm toliau ir 3 cm giliau nuo pirmojorastas antrasis, o dar uþ 3 cm tame pat gylyje – treèiasis ietigalis.Vidurinysis ietigalis gulëjo horizontaliai, o kraðtiniø smaigaliai kiekaukðèiau. Ant krûtinës, uþ 10 cm nuo þandikaulio, buvo padëta þalvarinëlankinë aguoninë segë, kojele á kairæ ir pakreipta galvûgaliolink. Ant kairiosios rankos 14 cm þemiau alkûnës, buvo uþmauta þalvarinëmasyvi apyrankë pastorintais galais. Ant mirusiojo kojø virðkeliø ástriþai buvo padëtas plaèiagalis kalavijas, aðmenimis á galvospusæ. Jo smaigalys gulëjo ant kairiojo dubenkaulio, o átvara ant deðiniojoðlaunikaulio, uþ 21 cm nuo dubens kaulø.1963 metø kasinëjimaiSuardytas vyro kapas Nr. 1. Po armeniu (maþdaug 50 cm gylyje),þvyro sluoksnyje iðryðkëjo pailga ЖP kryptimi maišytos þemës dëmë –kapo duobës kontûras. Jame pastebëta kaulø nuolauþø. Kapo orientacijaP–PR kryptimi.Ákapës. Numanomame kapo kojûgalyje buvo rasti ið savo vietø iðjudintiþalvarinis aþûrinis pentinas su þmogaus veido formos plokðtelëmisir þalvarinë sagtelë su pailgu keturkampiu odinio dirþelioapkalu.Suardytas vyro kapas Nr. 2. Kapo duobës kontûrai neiðryðkëjo. 50–55 cm gylyje, þvyro paviršiuje rastos þmogaus kaulø liekanos. Kapoorientacija 140°.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 217

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIMirusysis buvo paguldytas ant nugaros, iðtiestomis kojomis. Kaukolëgulëjo ant deðiniojo ðono, apatinis þandikaulis neiðlikæs, tik keletasdantø jo vietoje. Krûtinës vietoje iðlikæ keletas stuburo nareliø. Kojøkaulai iðlikæ savo vietose. Jos buvæ iðtiestos, deðinioji neþymiai sulenkta,pëdos suglaustos.Ákapës. Deðinëje kaukolës pusëje, 11 cm nuo kaktos gulëjo du geleþiniaiámoviniai ietigaliai. Ant kojø virð keliø kiek ástriþai buvo padëtasplaèiagalis kalavijas, kurio smaigalys beveik siekia kairájá kelá.Suardytas moters kapas Nr. 3. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 50–55 cm gylyje buvo aptikta kaukolë ir kairiosios rankos þastikaulis beikeli ðonkauliø fragmentai. Kiti kaulai neiðlikæ. Kapo orientacija 330°.Ákapës. Mirusiajai ant kaklo buvo uþdëta þalvarinë antkaklë su kabliukuir kilpute, kurios iðlikæs tik fragmentas. Kaklo srityje aptiktakeletas smulkiø þalvariniø ávijø. Kairiosios rankos þastas buvo paþaliavæs,greièiausiai nuo èia pat gulëjusio, bet ið savo vietos išjudintokryþinio smeigtuko.3Suardytas kapas Nr. 4. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 60 cmgylyje buvo aptikti nejudinti blauzdikauliai ir deðiniojo ðlaunikauliodalis. Kapo orientacija ÐV kryptimi.Ákapiø nerasta.Suardytas kapas Nr. 5. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 60 cm gylyjebuvo aptikti nejudinti blauzdikauliai. Kapo orientacija PR kryptimi.Ákapiø nerasta.Suardytas vaiko kapas Nr. 6. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 60cm gylyje buvo aptiktos vaiko kaukolës liekanos, kiti kaulai neiðlikæ.Kapo orientacija ÐV kryptimi.Ákapës. Prie kaukolës liekanø rasta þalvarinës antkaklës neþymiai suplonintaisgalais lankelis. Ties dešiniuoju smilkiniu po kaukole rastaþalvarinë ávijëlë.Moters kapas Nr. 7. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 50 cm gylyjebuvo aptikti beveik nejudinti griauèiai. Kapo orientacija 235°.Mirusioji palaidota ant nugaros, iðtiestomis kojomis. Griauèiø ilgis 1,6 m.Kaukolë gulëjo tiesiai, ant pakauðio, kairioji ranka sulenkta smailiu kampuant krûtinës, o deðiniosios plaðtaka gulëjo ant deðiniojo peties. Kojosbuvo iðtiestos, kairiosios kaulai iðlikæ sveiki, o deðiniosios – tik nedidelisðlaunikaulio fragmentas prie kelio. Pëdø kaulai neiðlikæ.Ákapës. Ant deðiniojo peties buvo padëtas peilis lenkta virðûne, aðmenimisá krûtinæ. Ant kaklo buvo antkaklë tordiruotu lankeliu, o priejos ið kairiojo ðono po griauèiai dar rastas nedidelis gintarinis karoliukasir maþa þalvarinë ávijëlë. Prie dešiniojo peties 4 cm þemiau kaukolësgulëjo þiedinis smeigtukas su grandinëlës fragmentu. Jo adatabuvo virð deðiniosios plaðtakos kaulø. Antrasis þiedinis smeigtukas gulëjoástriþai stuburo, beveik lygiagreèiai kairiajam raktikauliui.7© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 218

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAISuardytas kapas Nr. 8. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 55 cmgylyje buvo aptikti kojø kaulai. Netoli mëtësi keli stuburo nareliai,ðonkauliø, rankø kaulø nuolauþos. Kapo orientacija 320°.Ákapiø nerasta.Suardytas moters kapas Nr. 9. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo.50 cm gylyje buvo aptikti kairiosios griauèiø pusës kaulai – kaukolësvirðugalvis, þastikaulis ir kojos kaulai. Likusieji griauèiai sunaikinti kasant1 m gylio duobæ, kurios dugne gulëjo suskaldytos kaukolës likuèiai.Kapo orientacija kryptis 330°.Ákapës. Ant mirusios kojø buvo padëtas peilis lenkta virðûne, rastastarp ðlaunikauliø. Iðjudinta ið savo vietos, duobëje, rasta þalvariniosmeigtuko adata.Vaiko kapas Nr. 10. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 50 cm gylyjebuvo aptikti nejudinti vaiko griauèiai. Kapo orientacija 125°.Kaukolë gulëjo tiesiai, deðinioji ranka sulenkta smailiu kampu, jos plaðtakapasmakrëje, o kairiosios rankos plaðtaka ant kairiojo peties. Kojosiðtiestos, suglaustos. Griauèiø ilgis 1 m.Ákapës. Prie kairiojo smilkinio gulëjo nedidelis natûralaus gintaro gabaliukas.Po smakru rastas þalvarinis smeigtuko adatos smaigalys. Tiesjuosmeniu skersai kapo buvo padëta 22 cm ilgio plaèiagalio kalavijominiatiûra, aðmenimis galvos pusën. Jo rankena buvusi ties alkûne.10Suardytas moters kapas Nr. 11. Kapo duobë pailga, 1,6 m ilgio ir70 cm ploèio. Kapo orientacija 135–140°.Iðlikæ tik kojø ir dubens kaulai, 4 stuburo nareliai ir deðiniosios plaðtakoskaulai, gulëjæ tarp ðlaunikauliø, þemiau dubens kaulø. Padrikaimëtësi dar keletas stuburo nareliø ir ðonkauliø nuolauþø.Ákapës. Ið deðinës pusës prie kojos buvo padëtas peilis tiesia nugarële,smaigaliu besiremiàs á kaulà. Tarp suardytø kaulø dar rastas þalvariniskryþinis smeigtukas.11Suardytas kapas Nr. 12. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 65 cmgylyje buvo aptikti nejudinti kojø kaulai iki keliø. Kiti kaulai neiðlikæ.Kapo orientacija ÐV kryptimi.Ákapës. Numanomoje mirusiojo galvos vietoje rasti du ámoviniai ietigaliai,maþdaug uþ 1,05 m nuo keliø.Suardytas kapas Nr. 13. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 50 cmgylyje buvo aptikti apardyti griauèiai. Mirusysis buvo paguldytas kiekant ðono, per kelius sulenktomis kojomis. Iðlikusi dalis dubens kaulø,kairysis ðlaunikaulis ir abu blauzdikauliai, o stuburo ir kaukolës nebuvo.Kapo orientacija ÐV kryptimi.Ákapiø nerasta.Suardytas kapas Nr. 14. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 50 cmgylyje buvo aptikti nejudinti kojø kaulai ir 2 stuburo nareliai. Kiti© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 219

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIkaulai sumaiðyti, likæ keletas iðjudintø stuburo nareliø, pirðtø kauliukøir ðonkauliø. Kapo orientacija 340°.Mirusysis buvo palaidotas paguldytas ant nugaros, ištiestomis kojomis.Ákapës. Prie dubens kaulø iðjudintas ið savo vietos gulëjo deformuotasþalvarinës ávijinës apyrankës fragmentas.Suardytas kapas Nr. 15. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 50 cmgylyje buvo aptikti nejudinti kojø ir dubens kaulai bei prie jø gulëjækeli pirðtø kauliukai. Tarp blauzdikauliø gulëjo apatinis þandikaulis.Kapo orientacija 340°.Ákapiø nerasta.Suardytas kapas Nr. 16. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 50 cmgylyje buvo aptiktas nejudintas kairysis ðlaunikaulis ir keletas padrikøkaulø nuolauþø. Kapo orientacija 340°.Ákapiø nerasta.Suardytas kapas Nr. 17. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 50 cmgylyje buvo aptikti nejudinti blauzdikauliai ir dalis pëdø kaulø. Kapoorientacija ÐV kryptimi.Ákapiø nerasta.Suardytas vaiko kapas Nr. 18. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo.50 cm gylyje buvo aptikti nejudinti blauzdikauliai ir dalis pëdø kaulø.Kapo orientacija 325°.Ákapës. Maþdaug ties menamu mirusiojo juosmeniu rasta plaèiagaliokalavijo miniatiûra.Suardytas vaiko kapas Nr. 19. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo.35 cm gylyje buvo aptiktos griauèiø liekanos. Kapo orientacija 160°.Iðliko sutraiðkytos kaukolës virðugalvio kaulas, dalis apatinio þandikaulioir savo vietoje gulëjæ aptrupëjæ þastikauliai. Kairioji ranka buvosulenkta staèiu kampu, o deðiniosios padëtis neaiðki.Ákapës. Po krûtinës kaulais buvo rastas sunykæs geleþinis lazdelinissmeigtukas.Suardytas vyro kapas Nr. 20. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo.50 cm gylyje buvo aptikta keli kaukolës virðugalvio fragmentai, kelisulauþytø ðonkauliø gabaliukai ir keletas stuburo nareliø. Kapo orientacijaPV kryptimi.Ákapës. Ðalia kaukolës liekanø, uþ 10 cm, ið deðinës gulëjo ámovinisietigalis.Vyro kapas Nr. 21. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 60 cm gylyjebuvo aptikti nejudinti deðiniosios kojos blauzdikaulis ir pëdø kaulaibei visi kairiosios kojos kaulai. Kapo orientacija 140°.Ákapës. Ant kairiosios kojos, prie kulno rastas sunykæs geleþinis pentinas.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2110

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI1989 metø kasinëjimaiVaiko kapas Nr. 1a. 40 cm gylyje geltoname smëlyje iðryðkëjo pailga,keturkampë, suapvalintais kampais kapo duobë. Jos ilgis 1,3 m, oplotis 42 cm. Kapo duobës þemë maiðyta, joje rasta angliukø. Kapoorientacija 350°.Prie pat kapo duobës kontûro linijos matësi iðlikusio medinio keturkampiokarsto liekanø – tamsiai rudos organinës medþiagos. Ypaègerai iðlikæs karsto kojûgalis.50 cm gylyje buvo atrasti gerai iðlikæ vaiko griauèiai. Vaikas buvopaguldytas ant nugaros. Kaukolë gulëjo tiesiai, abi rankos iðtiestosprie ðonø, deðinioji plaðtaka gulëjo prie deðiniojo ðlaunikaulio, o kairiojiant klubo sànario. Karstelis vaikui buvæs kiek per trumpas, todëljo kojos ne iðtiestos, o per kelius kiek praskëstos, pëdos statmenos,rëmësi á karsto galà. Griauèiø ilgis 125 cm.Ákapiø nerasta.Vaiko kapas Nr. 2a. 40 cm gylyje geltoname smëlyje iðryðkëjo pailga,keturkampë, suapvalintais galais kapo duobë. Jos ilgis 1,15 m, o plotis40–42 cm. Kapo duobës þemë maiðyta. Kapo orientacija 310°.60 cm gylyje rasta kaukolë, o 70 cm – gerai iðlikæ kiti vaiko griauèiai.Vaikas buvo paguldytas ant nugaros. Kaukolë kiek pasvirusi á kairæ.Deðinioji ranka sulenkta per alkûnæ ir padëta ant krûtinës, o kairiojisulenkta smailiu kampu, jos plaðtaka gulëjo pasmakrëje. Krûtinës ir dubenskaulai labai sunykæ. Mirusiojo galva ir krûtinë gulëjo ant nugaros,o dubuo ir kojos ant deðiniojo ðono. Kojos sulenktos per kelius, kairiojivirðuje, sulenkta labiau. Pëdø kaulai sunykæ. Griauèiø ilgis 92 cm.Ákapiø nerasta.Vaiko kapas Nr. 3a. 70 cm gylyje iðryðkëjo pailga, keturkampë, suapvalintaiskampais kapo duobë. Jos ilgis 1 m, o plotis 70 cm. Kapoduobës þemë maiðyta, labai tamsi, joje rasta angliukø. Kapo orientacija320°, jis ákastas á anksèiau èia buvusá þidiná.75 cm gylyje buvo atrasti sunykæ labai maþo vaiko griauèiai. Vaikasbuvo paguldytas ant nugaros. Kaukolë sutrupëjusi, ji gulëjusi tiesiai,deðinioji ranka kiek sulenkta per alkûnæ, jos plaðtaka neiðlikusi, o kairiojivisai neiðlikusi. Deðiniosios kojos kaulai visai sunykæ, o kairiosios iðlikæpusë ðlaunikaulio ir blauzdikaulio fragmentai. Griauèiø ilgis 76 cm.Ákapës. Tarp ðlaunikauliø, 4 cm þemiau klubø sànariø, àsele á galvospusæ rastas þalvarinis þvangutis sunykusia viršutine puse.Ð5B1aB0 0,5 mÐA42a0 0,5 mÐþvangutisAA3a0 0,5 mVaiko kapas Nr. 4a. Kapo duobës kontûras neiðryðkëjo. 1 m gylyjeaptikta kûdikio kaukolë. Kapo orientacija 280 0 , jis ákastas á anksèiauèia buvusá þidiná.Kûdikis palaidotas paguldytas ant nugaros, kaukolë labai sunykusi.Rankos iðtiestos prie ðonø, deðinioji kiek sulenkta per alkûnæ. Kojosiðtiestos, neþymiai sulenktos per kelius. Griauèiø ilgis 60 cm.Ákapiø nerasta.1A 0B4a0,5 m© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2111

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAISuardytas kapas Nr. 5a. 60 cm gylyje iðryðkëjo pailga keturkampëkapo duobë. Jos ilgis 2,2 m, o plotis 95 cm. Po visà duobæ mëtësikaulø nuolauþos, kuriø në viena nebuvo savo vietoje, todël kapo orientacijanebuvo nustatyta.Ákapës. Tarp kaulø nuolauþø rastas þalvarinis þiedas paplatintu priekiu,puoðtas duobutëmis, geleþinë grandis, galbût tai sagtis, ir darvieno geleþinio dirbinio liekanos. Pastarosios suiro preparuojant irjø nebuvo ámanoma surinkti.Vaiko kapas Nr. 6a. 60 cm gylyje ryškus labai maþos kapo duobëskontûras. Jos ilgis buvo 40 cm, o plotis 21 cm. Kapo orientacija 320°.Tai kûdikio kapelis. Jis buvo paguldytas ant nugaros, iðtiestomis kojomis.Kaukolë sutrupëjusi, iðlikæ tik fragmentai. Ðonkauliai iðlikæ savovietoje, rankø kaulø iðlikæ tik pëdsakai, kojø kaulai apysveikiai. Nuogriauèiø iki kapo duobës dugno dar 15 cm maiðytos þemës sluoksnis.Ákapiø nerasta.Vaiko kapas Nr. 7a. 70 cm gylyje geltoname smëlyje iðryðkëjo pailgaketurkampë suapvalintais kampais kapo duobë. Jos ilgis 1,7 m, o plotis50–55 cm, kontûras labai ryðkus. Duobë á dugnà siaurëjanti, jojeþemë maiðyta, labai daug degësiø ir angliukø. Yra ir apdegusiø akmenø,tarsi karstas bûtø degæs ið iðorës. Kapo orientacija 300°.Iðliko medinio keturkampio karsto liekanø – tamsiai rudos organinësmedþiagos. Karsto kojûgalis apdegæs. Karstas labai siauras, tik21–23 cm. Tarp karsto ir kapo duobës sienos ið deðinës pusës, tiesblauzdikauliais, rasta keletas 15 × 20 × 25 cm ir pan. dydþio akmenø.80 cm gylyje rasti gerai iðlikæ vaiko, paguldyto ant nugaros, griauèiai.Kaukolë gulëjo ant deðiniojo ðono, dantys sukàsti. Abi rankos iðtiestosprie ðonø, sukryþiuotos plaštakos gulëjo ant dubens kaulø. Kojosiðtiestos. Keliø sànariai labai stambûs, o keliai suglausti. Nuo griauèiøiki kapo duobës dugno dar 15 cm maiðytos þemës sluoksnis.Ant krûtinës, maþdaug ties 5-uoju ðonkauliu, gulëjo kaulas, aiðkiai nekrûtinës kaulø dalis. Panašus kaulas rastas ir ties kairiuoju blauzdikauliu.Ákapiø nerasta.Vaiko kapas Nr. 8a. 60 cm gylyje geltoname smëlyje iðryðkëjo pailgaketurkampë suapvalintais kampais kapo duobë. Jos ilgis 72 cm, oplotis 27 cm. Duobës þemë maiðyta, orientacija 320°.80 cm gylyje buvo rasta kaukolë, o 90 cm kiti prastai iðlikæ vaikogriauèiai. Vaikas paguldytas ant nugaros. Kaukolë sukiuþusi, iðlikækeletas ðonkauliø ir dubens kaulø fragmentø bei blauzdikauliø likuèiai.Rankos iðtiestos prie ðonø. Nuo kojø kaulø iki kapo duobës kraðto20 cm. Nuo griauèiø iki kapo duobës dugno dar 7 cm maiðytosþemës sluoksnis. Prie deðiniojo kapo duobës kraðto aptikta eilë ið 20 ×20 × 10 cm dydþio akmenø.Ákapiø nerasta.6aÐDD7a100 0,5 mÐ8a0B0 0,5 m© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2112

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIMoters kapas Nr. 9a. Po velëna, 40 cm gylyje, geltoname smëlyjeiðryðkëjo pailga keturkampë suapvalintais kampais kapo duobë. Josilgis 1,8 m, o plotis 60 cm. Duobës þemë maiðyta, orientacija 320°.70 cm gylyje – gerai iðlikæ moters griauèiai. Mirusioji paguldyta antnugaros. Kaukolë gulëjo ant deðiniojo ðono, abi rankos iðtiestos prieðonø, plaðtakos ant klubo sànariø, kiek pasuktos á vidø. Kojos pusiausulenktos per kelius, guli ant deðiniojo ðono, kairysis kelis deðiniojolinkyje. Griauèiø ilgis 162 cm. Nuo griauèiø iki kapo duobës dugnodar 15 cm maiðytos þemës sluoksnis.Ákapiø nerasta.Dvigubas moterø kapas Nr. 10a. Po suardyto kapo Nr. 5a dugnu, 70 cmgylyje pasirodë ir 80–90 cm visai iðryðkëjo keturkampës netaisyklingoskapo duobës kontûras. PR duobës galas buvo kur kas siauresnis.Jos ilgis 2,3 m, o plotis 45 cm kojûgalyje ir 90 cm galvûgalyje. Kapoduobës dugnas nuoþulnus – galvos guli 20 cm aukðèiau uþ kojas.Duobës þemë maiðyta. Kasant duobæ ðiam kapui, buvo perkastas irsunaikintas kapas Nr. 5a, kurio kaulai sujaukti ir iðbarstyti visamekapo Nr. 10a duobës tûryje. Kapo orientacija 320°.90 cm gylyje buvo atrasti gerai iðlikæ dviejø moterø griauèiai. Deðinëjepusëje paguldyta mirusioji gulëjo pusiau ant deðiniojo ðono. Kaukolëpasvirusi á deðinæ, þandikaulis labai atkritæs. Rankos sulenktosper alkûnes ir sudëtos ant juosmens – deðinioji staèiu, o kairioji bukukampu. Kojos iðtiestos. Stuburas maþdaug tarpumentyje labai deformuotas,matyt, suþalotas dar gyvam þmogui. Griauèiø ilgis 166 cm.Kairëje pusëje moteris buvo paguldyta pusiau ant deðiniojo šono. Josgalva buvo uþ 30 cm nuo pirmosios moters kapo galvûgalio link, okaukolë gulëjo ant deðiniojo ðono, galva atmesta atgal. Deðinioji rankasulenkta per alkûnæ, atmesta atgal delnu á virðø. Ant alkûnës linkiogulëjo pirmosios moters galva. Kairioji antrosios moters ranka buvosulenkta per alkûnæ staèiu kampu, o jos plaðtaka gulëjo po kairiuojupirmosios mirusiosios petimi, taip pat delnu á virðø. Deðinysis antrosiosmoters klubo sànarys buvo po kairiuoju pirmosios mirusiosiospetimi. Antrosios moters stuburas taip pat deformuotas. Deðinioji kojapasukta ant deðinio ðono, pëda – á deðinæ. Kairioji koja kiek sulenktaper kelá. Griauèiø ilgis 160 cm.Ákapës. Ant antrosios, kairëje paguldytos, mirusios kairiosios rankospirðtø buvo uþmauti du þalvariniai þiedai paplatintais priekiais. Vienasjø signetinis.Suardytas kapas Nr. 11a. 80 cm gylyje, neiðryðkëjus kapo duobës kontûrui,pasirodë kaukolë. Perkasos sienoje, kirtusioje kapo duobæ, iðryðkëjojos plotis – 55 cm, taèiau ðis kapas ið dalies sunaikintas, kasantkapà Nr. 10a, todël jo duobës ilgis liko neaiðkus. Kapo orientacija 330°.Ið visø griauèiø iðlikusi tik kaukolë, gulëjusi ant deðiniojo ðono, raktikaulis,keletas ðonkauliø ir deðinysis mentikaulis.Ákapiø nerasta.9a10a11a© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2113

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIMoters kapas Nr. 12a. Keturkampës pailgos kapo duobës uþapvalintaiskampais kontûras iðryðkëjo 70 cm gylyje. Jos ilgis 170 cm, o plotis60 cm, orientacija 330°.Karsto kontûras iðryðkëjo tik ið dalies. Galvûgalio lenta apdegusi, geraimatoma 2–3 cm ploèio degësiø linija, taèiau kaukolë be apdegimoþymiø. Matyt, karstas mirusiajai kiek per trumpas, dël to jos kojossulenktos. Po karstu iki duobës dugno dar buvo 10 cm storio rudomolio sluoksnis su degësiais.Griauèiai iðlikæ gana gerai. Mirusioji buvo paguldyta ant nugaros, iðtiestomiskojomis. Kaukolë gulëjo ant kairiojo ðono, þandikaulis labaiatkritæs. Deðinioji ranka iðtiesta prie ðono, o kairioji pusiau sulenktaper alkûnæ, jos plaðtaka gulëjo ant dubens kaulø. Abi kojos buvo kieksulenktos per kelius á deðinæ pusæ. Griauèiø ilgis 166 cm.Ákapës. Po kairiosios rankos pirštais, ant dešiniojo klubo sànario iðilgaikapo buvo padëtas geleþinis peiliukas tiesia nugarële su medinëmiskriaunomis, pritvirtintomis þalvarinëmis kniedëmis. Peilio smaigalysnukreiptas kojø link.12aLaidosenaDuomenø apie mirusiøjø laidojimà Valdomø kapinyne esama labai nedaug.Centrinë kapinyno dalis buvo sunaikinta visai netyrinëta, iðskyrus patá pirmàjá kapà,aptiktà 1955 m. Daugiau duomenø surinkta ið kapinyno ÐR pakraðèio ir vëlyviausiosjo dalies pietiniame kalvos šlaite.Kapinynas buvo kasinëtas tris kartus ir kiekvienà kartà tyrinëtojai kapø numeracijàpradëdavo nuo pradþios. Kad bûtø iðvengta painiavos ir neatitikimø sumokslinëmis ataskaitomis, ðiame straipsnyje kapø numeracijà teko suderinti tarpusavyje.1955 m. kapas paþymëtas numeriu Nr. 1A, 1963 m. kapø numeracija paliktatokia, kokia buvusi – Nr. 1–21, o 1989 m. iðtirti kapai paþymëti numeriaisNr. 1a–12a.1 lentelëLaidosenaKapo Tyrin. Lytis Amþius Kryptis Gylis, Kontûro Karsto Akmenys Degësiai Ákapëseil. Nr. metai cm dydis, cm liekanos1A 1955 Vyr. 330° 62 91 1963 Vyr. P–PR 50 22 1963 Vyr. 140° 55 33 1963 Mot. 330° 55 54 1963 ŠV 605 1963 PR 606 1963 vaikas ŠV 60 27 1963 Mot. 235° 50 68 1963 320° 559 1963 Mot. 330° 50 210 1963 vaikas 125° 50 311 1963 Mot. 140° 50 212 1963 Vyr. ŠV 65 213 1963 ŠV 5014 1963 340° 50 115 1963 340° 50© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2114

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI(tæsinys)Kapo Tyrin. Lytis Amþius Kryptis Gylis, Kontûro Karsto Akmenys Degësiai Ákapëseil. Nr. metai cm dydis, cm liekanos16 1963 340° 5017 1963 ŠV 5018 1963 vaikas 325° 50 119 1963 vaikas 160° 35 120 1963 Vyr. PV 50 121 1963 Vyr. 140° 60 11a 1989 vaikas 350° 50 130 x 42 * *2a 1989 vaikas 310° 60 115 x 423a 1989 vaikas 320° 75 100 x 70 * 14a 1989 vaikas 280° 100 *5a 1989 60 220 x 95 36a 1989 kûdikis 320° 60 40 x 217a 1989 vaikas 300° 80 170 x 55 * * *8a 1989 vaikas 320° 80 72 x 27 *9a 1989 Mot. 320° 70 180 x 6010a 1989 Mot. 320° 90 230 x 45–90 2dvigubas11a 1989 330° 80 Plotis 5512a 1989 Mot. 330° 70 170 x 60 * * 1Visais tyrinëjimo etapais pastebëta, kad kapai buvo iðdëstyti eilëmis (4 ir 5 pav.).Nors 1955 m. iðtirtas tik vienas kapas, taèiau J. Nauduþas ataskaitoje paþymi, kadšalia jo buvo atkasti dar vieno mirusiojo kojø kaulai, tik toliau netyrinëti. Antrojomirusiojo kapo orientacija buvo tokia pat, kaip ir pirmojo, o kojø kaulai buvo keliolikacentimetrø toliau á ÐV, todël galima manyti, kad abu minëti kapai buvo dviejoselygiagreèiose eilëse (1 pav.). 1963 m. buvo aptiktos 4 kapø eilës, orientuotos ÐR–PVkryptimi. Jose mirusieji palaidoti beveik lygiagreèiai iðdëstytose duobëse, galvomisÐR arba PV kryptimi (4 pav.). Tikslius atstumus tarp eiliø nustatyti sunku, kadangine visos eilës vienodai iðlikusios. Toliausiai á rytus buvusioje eilëje tëra vienas kapas(Nr. 21), taèiau jo orientacija ÐV–PR kryptimi ið esmës sutampasu dauguma kapø kitose eilëse. Nuo ðios eilës uþ 6–7 m ávakarus aptikta antroji eilë, kurioje vienas ðalia kito buvo 118 pav. Kapø duobiøgyliskapø (Nr. 2, 3, 4, 5, 8, 12, 15, 16, 17,18, 19, 20). Eilës ÐR gale kapai iðdëstytikur kas chaotiðkiau, nei PV gale. Èia kapøkojûgaliai ir galvûgaliai yra á abi pusesnuo pagrindinës eilës linijos. KapasNr. 1 aptiktas uþ 0,5 m á R nuo kapoNr. 2, buvusio pagrindinëje eilëje. KapasNr. 6 kiek iðsikiðæs á vakarø pusæ,jo kojûgalis buvo visai greta kapo Nr. 3galvûgalio. Ið visø 1963 m. tyrinëtø kapøiðsiskiria kapas Nr. 7, kurio orientacijastatmena visø kitø kapø atþvilgiu,aptiktas ties kapø Nr. 4 ir Nr. 8 galvûgaliais.Treèioji kapø eilë nuo antrosios 35–100 kapo duobës gylis (cm) Kapø skaièius© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2115

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAInutolusi dar 6 m á vakarus. Joje 3 kapai – Nr. 9, 10, 11, taip pat iðdëstyti lygiagreèiai,taèiau kapas Nr. 9 buvo kiek patrauktas á R. Tarp ðios ir kiek á vakarusnutolusios ketvirtosios kapø eilës beveik nëra jokio tarpo. Pastarojoje aptikti kapaiNr. 13 ir Nr. 14 labai suardyti, ið jø likuèiø galima spræsti tik tiek, kad duobësbuvusios lygiagreèios. Bûtina pabrëþti, kad lygiagreèiai eilëse iðkastose kapø duobësemirusieji buvo laidojami galvomis ir á ÐV, ir á PR, daþnai šalia palaidotimirusieji gulëjo prieðingomis kryptimis.1989 m. tyrinëtame plote kapinyno P dalyje iðlaikyta ta pati laidojimo tvarka.Èia aptiktos 3 kapø eilës, orientuotos ÐR–PV kryptimi. Ðiauriausioje ið jø, buvusiojeprie pat karjero kraðto, buvo tik kapas Nr. 1a. Antrojoje eilëje, uþ 20 cm á PR nuoðio kapo, ne visai tvarkingai, bet ið esmës lygiagreèiai, iðdëstyti 8 kapai (Nr. 2a, 3a,4a, 6a, 7a, 8a, 10a, 11a). Treèioji kapø eilë nutolusi nuo antrosios per 1–1,2 m á PR,o joje lygiagreèiai iðsidëstæ kapai Nr. 9a, 12a ir suardytas kapas Nr. 5a (5 pav.).Kapinyno ÐR dalyje tarpai tarp kapø eilëse yra skirtingi, taèiau daugiausiajie siekia tik 30–50 cm. Tik tarpas tarp kapø Nr. 15 ir Nr. 12 buvo 1 m, o tarp kapøNr. 12 ir Nr. 8 – 2 m ploèio. Pietinëje kapinyno dalyje padëtis labai panaši. Didþiausiastarpas buvo tarp kapø Nr. 2 ir Nr. 3, siekæs 1,5 m, o kiti buvo 30–80 cm ploèio.Apibendrinant galima daryti prielaidà, kad Valdomø kapinyne mirusieji buvolaidojami tvarkingai, kapus iðdëstant eilëmis, nepaliekant tarp jø dideliø tarpø. Ðiaurrytináir pietiná tyrinëtus kapinyno plotus skiria ne tik nemaþas atstumas, bet ir ilgaslaiko tarpas, taèiau laidojimo tvarka visur tokia pat. Tikëtina, kad bendruomenë, kurièia laidojo savo mirusiuosius, netoliese nuolat gyveno ilgà laikà, nebuvo kapinynoapleidusi ir uþmiršusi buvusios laidojimo tvarkos.Kapø duobës. Apie kapø duobes Valdomø kapinyne taip pat labai maþaiduomenø. 1955 ir 1963 m. tyrinëjimø metu uþfiksuoti tik dviejø kapø duobiø kontûraiir dydþiai. Kapo Nr. 1 duobë buvusi beformë, pailga ЖP kryptimi, pietinæ dalá buvosuardþiusi nauja duobë, todël jos dydþio tyrinëtojai neuþfiksavo. Iðlikusios dalies ilgis1 m, o plotis apie 0,6 m. Suardyto moters kapo Nr. 11 duobë buvo pailga staèiakampë,suapvalintais kampais, 1,6 m ilgio ir 0,7 m ploèio. Beje, tyrinëjimø brëþiniuosenubraiþyti dar dviejø kapø duobiø kontûrai – Nr. 9 ir Nr. 10, taèiau kapø apraðymuoseapie juos neuþsimenama. Kiek galima spræsti ið brëþinio, vaiko kapoNr. 10 kapo duobës ilgis buvæs apie 1,6 m, plotis apie 0,6 m, o moters kapo Nr. 9duobë buvo 1,8 × 0,6–0,7 m dydþio. Kur kas geriau kapø duobiø kontûrai buvomatomi pietinëje kapinyno dalyje. Èia uþfiksuota visø duobiø dydis bei forma – jospailgos, staèiakampës, suapvalintais kampais. Ið visø iðsiskiria didelë netaisyklingostrapecijos formos kapo Nr. 10a duobë, susiaurinta kojûgalyje, kurioje buvo palaidotosdvi moterys.Duobës dydis priklausë nuo mirusiojo ûgio. Mirusiø kûdikiø kapeliai Nr. 4air Nr. 6a buvo tik 0,6–0,4 × 0,21–0,4 m dydþio, vaikø kapø duobiø dydis siekë nuo1,3 × 0,5 m iki 1,5 × 0,6 m dydþio. Kapo Nr. 10a duobës dydis 2,3 × 0,45–0,9 m.Visais kapinyno naudojimo laikotarpiais kapo duobës forma iðliko ta pati – pailgasstaèiakampis uþapvalintais kampais, o jos matmenys greièiausiai priklausë nuo mirusiojoûgio.Kapø duobiø gylis skirtingas, taèiau svyruoja nuo 35 cm iki 1 m (8 pav.).Daugiausia – 12 kapø duobiø buvo 50 cm gylio, 6 kapø gylis – 60 cm, dar trijø© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2116

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI80 cm gylis. Giliausia duobë iðkasta kapui Nr. 4a, ji 1 m gylio, o pati sekliausia,35 cm – vaiko kapui Nr. 19. Paþymëtina, kad ðiaurrytinës kapinyno dalies kapøduobës kiek seklesnës, daugiausia 50–60 cm gylio, o pietinës dalies vidutiniðkai 70–80 cm. Gali bûti, kad skirtumas atsiradæs dël to, jog þemës pavirðius pietinëje dalyjepaþeistas maþiau.Karstø liekanø ðiaurrytinës kapinyno dalyje buvusiuose kapuose nebuvo aptikta.Pietinio tyrinëto ploto kapai iðliko nesuardyti, taèiau mediniø karstø liekanosuþfiksuotos tik trijuose kapuose. Vaiko kape Nr. 1a iðlikusio karsto kontûras tikkeliais centimetrais maþesnis uþ kapo duobæ. Karsto ilgis 1,25 × 0,4 m, lentø storisapie 2–3 cm. Paþymëtina, kad mirusiam vaikui ðis karstas buvo per trumpas, dëlto jo kojos buvo kiek praskëstos per kelius, o pëdos rëmësi á galinæ karsto lentà.Vaiko kape Nr. 7a išlikæs karstas buvo 1,6 m ilgio, taèiau labai siauras, tik 21–23 cm ploèio. Jame paguldytas vaikas taip pat buvo á karstà tarsi áspraustas. Ðiokapo duobëje daug angliø, o karstas apdegæs ið iðorës. Labai panaði padëtis aptiktair moters kape Nr. 12a. Atrodo, kad 1,7 m ilgio karstas mirusiajai per trumpas,jos kojos dël to kiek sulenktos. Karsto ploèio nustatyti nepavyko. Jis taip pat apdegæsið iðorës, o po karstu iki duobës dugno buvo 10 cm maiðyto su degësiaismolio sluoksnis.Kapø aplinkoje ir kapø duobëse buvo rasta akmenø. 1963 m. tyrinëto plotoantrosios kapø eilës ÐR gale buvo patikta 6 dideli akmenys, sudëti apie 0,8 m spinduliopusraèiu, taèiau su kapinynu jie neturi nieko bendra. Tyrinëtojai, aptikæ kalkiøskiedinio, prilipusio prie vieno akmens, nusprendë, kad ðie akmenys galëtø bûti XVIIIar XIX a. pastatyto kryþiaus átvirtinimo liekanos. Pietinëje kapinyno dalyje akmenørasta kapø Nr. 7a ir Nr. 8a duobëse. Pirmuoju atveju tai nedideli 10 × 8 × 12 cmlauko akmenys, greièiausiai buvæ aplinkinëje þemëje. Jie yra apdegæ, aplink juos buvosusikaupæ degësiø. Kape Nr. 8a prie pietinës duobës sienos sudëta eilutë ið penkiø20 × 20 × 10 cm ir panaðaus dydþio akmenø. Atrodo, kad jokios sakralinës reikðmësðiuose vaikø kapuose akmenys neturëjo, o tiesiog buvo kasamo kapo þemëse.Ðiaurrytinës kapinyno dalyje jokiø ugnies naudojimo pëdsakø ar angliukø kapøþemëse nebuvo aptikta. 1989 m. tyrinëtame plote angliukø ir degësiø kapuose ir jøaplinkoje rasta gana gausiai. Ið èia buvusiø 12 kapø penkiuose rasta angliukø. KapeNr. 1a paskiri angliukai mëtësi kapo þemëse. Jie èia greièiausiai pateko uþkasantduobæ. Dviejø vaikø kapø, Nr. 3a ir Nr. 4a, duobës buvo iðkastos anksèiau èiabuvusio didelës ugniavietës vietoje, todël jø kapø þemë buvo labai tamsi, maiðyta,su gausiais degësiais. Vadinasi, ir ðiame kape degësiai su palaidojimais tiesioginioryðio neturi. Ið kitø ðiuo atþvilgiu iðsiskiria vaiko kapas Nr. 7a ir moters kapas Nr. 10a.Ðiuose kapuose rastos ið iðorës apdegusiø karstø liekanos, apdegæ akmenys, degësiaiduobëse po karstais ir uþkastose þemëse, taèiau mirusiøjø griauèiai minëtuose kapuosenebuvo apdegæ. Tai leidþia daryti prielaidà, kad šiuose kapuose, prieš juosuþkasant, buvo deginama ugnis. Vienareikðmiðkai tai paaiðkinti bûtø sunku. Ugniesdeginimas kape gali bûti susijæs su kokiomis nors apeigomis, apie kurias duomenøneiðliko. Á akis krinta tai, kad pietinëje kapinyno dalyje rasta daug vaikø kapø, net7, ir tik 3 moterø kapai, be to, vienas ið jø dvigubas. Gali bûti, kad ugnies deginimaskapo duobëje susijæs su ðiuose kapuose palaidotø mirusiøjø asmenybëmis ar jø mirtiesaplinkybëmis.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2117

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIMirusiøjø padëtis kape. Visi mirusieji Valdomøkapinyne buvo palaidoti ant nugaros. Ið 34 tyrinëtø kapøgriauèiai geriau iðlikæ tik 7 kapuose ðiaurrytinëje dalyjeir 10 pietinëje. Deðimtyje kapø (Nr. 4, 5, 8, 12, 13,14, 15, 16, 17, 21) iðlikæ tik kojø kaulai, trijuose (Nr. 3,6, 19) – tik galvos ir rankø kaulai. Daugumoje kapø mirusiøjøkojos buvo iðtiestos, tik vyro kape Nr. 2 ir suardytamekape Nr. 13 kiek sulenktos per kelius ir pasuktosá kairæ. Pietinëje dalyje palaidotøjø kojos buvoiðtiestos kapuose Nr. 6a, 7a, 8a, 10a, Nr. 1a ir Nr. 4aper kelius praskëstos, o Nr. 2a, 9a ir 12a sulenktos perkelius bei pasuktos á kairæ (Nr. 2a) arba á deðinæ (10 pav.).Èia palaidotø mirusiøjø kojos sulenktos dël per trumpø karstø. 9 pav. KapøRankø padëtá pavyko nustatyti 16-oje kapø. Ðiaurrytinëjedalyje tik trijuose kapuose – vyro, moters ir vaiko – taiorientacijos schemapadaryti pavyko tiksliai, o kituose buvo matyti tik tiek, kad þastai priglausti prieðonø. Vyro kape Nr. 1A deðinioji ranka buvo sulenkta smailiu kampu ant krûtinës,jos plaðtaka gulëjo po smakru, o kairioji padëta ástriþai juosmens, plaštaka antdešiniojo klubo sànario. Moters iš kapo Nr. 7 dešinioji ranka sulenkta labai smarkiai,jos plaštaka ant dešiniojo peties, o kairioji smailiu kampu sulenkta gulëjo antkrûtinës. Vaikas kape Nr. 10 buvo paguldytas ant nugaros, o abi jo rankos sudëtosant krûtinës, abiejø plaðtakos po smakru. Kape Nr. 19 palaidoto mirusiojo kairiojiranka buvo sulenkta staèiu kampu ant juosmens, o deðiniosios kaulø neiðliko.Pietinëje dalyje daugumos mirusiøjø rankos buvo iðtiestos prie ðonø, o plaðtakossudëtos ðalia viena kitos þemiau juosmens. Tik kape Nr. 2a vaiko rankos sudëtosant krûtinës – deðiniosios plaðtaka ant kairiojo þasto, o kairiosios po smakru.Dvigubame kape Nr. 10a palaidotø moterø padëtis skyrësi ið visø kitø kapø. Vienajø tarsi laiko glëbyje kità, jos deðinioji ranka buvo atmesta á deðinæ, smailiu kampusulenkta per alkûnæ, ant jos gulëjo kitos moters peèiai, o kairioji padëta ástriþaiant juosmens. Antrosios moters kairë ranka padëta ant juosmens, deðiniosios plaðtakagulëjo ant dubens kaulø. Mirusiøjø padëtis kapuose schematiðkai pavaizduotakapø apraðyme.Duomenø palyginimui labai trûksta, ið keleto geriau iðlikusiø kapø negalimanustatyti, kuo skyrësi vyrø ir moterø rankø padëtis kapuose, jei tokiø skirtumø bûta.Ðiaurrytinëje dalyje mirusiøjø rankos buvo dedamos ant krûtinës ar ant juosmens,o pietinëje daþniau iðtiesiamos prie ðonø.Kapø orientacija. Valdomø kapinyne aiðkiai iðsiskiria dvi mirusiøjø laidojimokryptys – ðiaurës vakarai ir pietryèiai, tik viena moteris kape Nr. 7 ir vienas vyraskape Nr. 20 buvo palaidoti galva á pietvakarius (9 pav.). Á PR orientuotø kapø buvo7 (Nr. 1, 2, 5, 10, 11, 19), o daugiausia (24) mirusiøjø palaidoti galvomis á ÐV. Ðiakryptimi orientuoti visi pietinës dalies kapai, iðskyrus kapà Nr. 4a, kuriame miræskûdikis gulëjo galva á vakarus.Ið 6 vyrø kapø 3 buvo orientuoti PR kryptimi (Nr. 1, 2, 21), vienas (Nr. 20) –PV, o likusieji du (Nr. 1A ir 12) – ÐV. Moterø kapø orientacija buvo tokia: vienaskapas (Nr. 11) PR, vienas (Nr. 7) PV kryptimi, o daugumos (Nr. 3, 9, 9a, 10a, 12a)© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2118

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI1A 2 3 4 5 6 7 81a 2a 4a 6a 7a 8a 9a9 10 11 12 13 14 1510a 11a 12a16 17 18 19 20 2110 pav. Mirusiøjøpadëties kapuoseschemosorientacija – ÐV kryptis. Daugiausia vaikø taip pat palaidoti ÐV kryptimi (Nr. 6, 18,1a, 2a, 3a, 6a, 7a, 8a), tik du (Nr. 10, 19) – priešinga PR kryptimi.Taigi nelabai ryðkiai, taèiau visgi galima áþvelgti paprotá vyrus ir moteris laidotiprieðingomis kryptimis (9 ir 10 pav.). Valdomuose vyrai laidoti galvomis daugiauá PR, o moterys ir vaikai – á ÐV. Prieðingo vyrø ir moterø laidojimo paprotyskapinyno naudojimo vëlyvuoju laikotarpiu jau galëjo bûti pamirðtas, nes pietinëje,vëlyviausioje kapinyno dalyje, visø kapø orientacija jau vienoda – ðiaurës vakarai.Ákapës. Gerai iðlikusiø kapø Valdomø kapinyne rasta maþai, todël nedaugduomenø ir apie mirusiøjø ákapes. Ið 34 iðtirtø kapø penkiolikoje nerasta jokiø ákapiø.Ankstyvesnieji, tyrinëti 1963 m., daugiausiai apiplëðti ir suardyti, o vëlyvesniuosepietinës dalies kapuose aptikti tik 6 radiniai.Visos ákapës yra skirstomos á dvi grupes. Pirmajai skirtini drabuþiø, apavo,galvos dangos detalës, papuoðimai ir papuoðalai, o antrajai – darbo árankiai ir ginklai.Papuoðalai kapuose paprastai randami tokioje padëtyje, kaip buvo neðioti, oginklai ir árankiai dedami laikantis vietiniø ar gentiniø paproèiø. Ið visø tyrinëtø kapøturtingomis ákapëmis iðsiskiria 1955 m. iðtirtas vyro kapas Nr. 1A. Èia palaidotamvyrui á kapà buvo ádëtos 3 ietys ir plaèiagalis kalavijas. Jo galvà dengë odinë þalvarioávijomis puoðta kepurë, ant kairës rankos buvo uþmauta masyvi apyrankë, o apsiaustasant krûtinës susegtas lankine sege. Ið moterø kapø paminëtinas Nr. 7, kuriame mirusiosioskaklà puoðë þalvarinë antkaklë ir gintarinis karolis, skara ant krûtinës buvosusegta þiediniø smeigtukø pora. Moteriai á kapà ádëtas ir geleþinis peilis lenkta virðûne.Ið vaikø kapø geriausiai iðlikæs berniuko kapas Nr. 10, kur mirusiajam ádëtasminiatiûrinis plaèiagalis kalavijas, jo drabuþis po smakru susegtas þalvariniu smeigtuku,galvos danga, gal kepuraitë, puoðta gintaru. Kituose kapuose aptiktos ákapës kurkas skurdesnës. Suardytuose kapuose rasta po vienà kità darbo áranká ar ginklà.Ákapiø dëjimo tvarka. Prie galvos dangos priskirtina odinë kepurë ið kapoNr. 1A. Jos formos nustatyti nepavyko, taèiau priekinæ dalá ant kaktos puoðë eilute© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2119

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIpritvirtintos smulkios þalvarinës ávijëlës. Gali bûti, kad natûralaus gintaro gabaliukas,rastas vaiko kape Nr. 10, kur gulëjo ties kairiuoju mirusiojo smilkiniu, taip pat buvopritvirtintas prie galvos dangos (kepuraitës?), nors tyrinëtojai apie organikos liekanasðiame kape neraðo. Ið visø vyrø kapø tik jau minëtame turtingame kape Nr. 1A rastidu papuoðalai. Tai gana didelë þalvarinë lankinë segë, gulëjusi mirusiajam ant krûtinës.Jos kojelë buvo pasukta á kairæ ir pakreipta ástriþai þemyn. Ant kairiosiosrankos, maþdaug viduryje tarp alkûnës ir rieðo, buvo uþmauta masyvi apyrankë.Kitokiø papuoðalø vyrø kapuose neaptikta.Valdomuose palaidotos moterys puoðësi kitø tipø papuoðalais. Kape Nr. 7 antmoters kaklo uþdëta þalvarinë antkaklë su kabliuku ir kilpute. Jos tordiruotas lankelisbuvo atsuktas á prieká, o uþsegimas buvæs ant sprando. Ties abiem moters peèiais,deðinëje iðilgai, o kairëje kiek ákypai, rasti du þalvariniai þiediniai smeigtukai sutrumpais grandinëliø fragmentais. Smeigtukais turëjo bûti susegta moters skraistë arskara. Smarkiai suardytame moters kape Nr. 3 aptikta tokios pat antkaklës, kaipanksèiau minëtame, fragmentas ir kelios smulkios ávijëlës kaklo srityje. Jos galëjo bûtiprisiûtos prie marðkiniø, taèiau greièiausiai suvertos ant siûlo kaip apvara. Maþosmergaitës kape Nr. 6 rasta treèia to paties tipo antkaklë, o ties deðiniuoju smilkiniudar smulki ávijëlë. Gali bûti, kad ji pritvirtinta prie galvos dangos, taèiau, ar tai bûtakepuraitës, ar pagalvio, nenustatyta. Suardytame kape Nr. 14, kuriame neiðliko rankøkaulø, rastas deformuotos ávijinës apyrankës fragmentas, iðjudintas ið savo pirminësvietos. Sprendþiant ið apyrankës tipo, kape galëjo bûti palaidota moteris. Dar vienaspapuoðalas – geleþinis lazdelinis smeigtukas rastas suardytame kape Nr. 19. Jis,matyt, gulëjo po mirusiojo kaulais, nes aptiktas pastaruosius nuimant. Smeigtukopadëtis rodo, kad jis panaudotas ne papuoðimui, o mirusiojo ákapiø drobulei susegti.Tokia geleþiniø lazdeliniø smeigtukø padëtis uþfiksuota daugumoje Lieporiÿ kapinynokapø 17 . Beje, jie randami vyrø, moterø ir vaikø kapuose, todël Valdomø kapinyno19 kapo mirusiojo lyties pagal já nustatyti negalima.Pietinës kapinyno dalies kapuose aptikti tik 6 radiniai, ið jø 4 yra papuoðalai.Tai trys þiedai paplatintu priekiu ir þalvarinis þvangutis. Vienas ið jø rastas suardytamekape Nr. 5a, o du likusieji dvigubame moterø kape Nr. 10a. Abu þiedus antkairiosios rankos pirðtø mûvëjo viena moteris. Þvangutis rastas vaiko kape Nr. 3a,kur gulëjo kiek þemiau klubø sànariø. Galima spëti, kad jis buvo pririðtas vaikuiprie juostos.Antrosios grupës ákapës – darbo árankiai ir ginklai – á kapus mirusiesiemsbûdavo dedami ávairiai. Valdomø kapinyne ginklø rasta daugiau, todël apþvalgàtenka pradëti nuo jø. Pagrindinis ir daþniausiai Valdomø bendruomenës vyrø naudotasginklas buvo ietis. 8 ietigaliai rasti 4 kapuose, o atsitiktinai dar 6. Ieèiø skaièiuskapuose skirtingas. Turtingiausiame kape Nr. 1A jø buvo net trys, kapuose Nr. 2,11 po dvi, o kape Nr. 20 – viena. Ietys buvo dedamos á kapo duobæ ðalia karsto,jø antgaliai paprastai guli prie galvos, padëti labai tvarkingai, visø smaigaliai vienojelinijoje. Ietys dedamos tiek kairëje, tiekdeðinëje pusëje. Valdomuose jø dëjimotvarka pasiskirstë beveik perpus – kapuoseNr. 1A padëtos ið kairës, o kapuoseNr. 12, 20 – ið kairës (11 pav.).17Salatkienë B. Lieporiø (Ðiauliai) kapinyno 1990ir 1991 m. tyrinëjimai, Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje1990 ir 1991 metais, Vilnius, 1992, t. 1,p. 120.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2120

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAISuaugusiø vyrø kapuose rasti duplaèiagaliai kalavijai, o dar dviejø tokiopat tipo kalavijø miniatiûros aptiktosberniukø kapuose. Nusistovëjusios jø dëjimoá kapà tvarkos nebûta. Suaugusiemskalavijai bûdavo ástriþai padedami antkojø, aðmenimis galvos pusën, rankenadeðinëje. Taèiau kape Nr. 1A kalavijosmaigalys buvo pakreiptas juosmens linkir gulëjo ant dubenkaulio, rankena antdeðiniojo ðlaunikaulio, o kape Nr. 2 atvirkðèiai– smaigalys siekë kairiosios kojoskelio sànará, rankena nukreipta juosmens link. Abiejuose 11 pav. Ákapiø dëjimoberniukø kapuose miniatiûriniai plaèiagaliai kalavijai buvo padëtivienodai – skersai kapo, ant mirusiojo juosmens, aðmenimistvarkagalvos link, smaigaliu á kairæ. Ið tokios kalavijø padëties galima spræsti, kad jienebûdavo prikabinami mirusiajam prie dirþo, o padedami á kapà atskirai (11 pav.).Prie ginkluotës priskirtini ir du rasti pentinai. Vienas jø – unikalus aþûrinisþalvarinis su antropomorfiniais ornamentais, o netoli jo ir þalvarinë sagtelë su dirþelioapkalu buvo rasti suardytame kape Nr. 1, todël jø padëtis liko nenustatyta.Kitas pentinas – geleþinis juostinis, su nedideliu dygliu – aptiktas kape Nr. 21 priemirusiojo kairës kojos èiurnos. Tokioje padëtyje geleþiniai pentinai buvo rasti ir Lieporiuosê18 .Darbo árankiø aptikta labai nedaug, ir visi tik moterø kapuose. Tai peiliaiið kapø Nr. 7, 9, 11 ir 12a. Du ið jø su tiesia nugarële, o kiti du lenkta virðûne(kapai Nr. 7, 9). Abiejø tiesiøjø peiliø padëtis kape vienoda – jie gulëjo dubens kaulødeðinëje pusëje, aðmenimis á kairæ, iðilgai kapo. Tai rodo, kad jie buvæ prikabinti priemirusiosios juostos, greièiausiai ádëti á odines makðtis. Ádomu, kad peiliø neðiosenanepasikeitë per visà Valdomø kapinyno naudojimo laikotarpá. Peilá, pagrindiná savoáranká, moterys nuolat neðiojosi su savimi (11 pav.).Peilio lenkta virðûne padëtis kapuose skirtinga. Kape Nr. 7 jis buvo padëtasmirusiajai ant deðiniojo peties, aðmenimis krûtinës pusën, o kape Nr. 9 gulëjo antkojø, tarp ðlaunikauliø. Matyt, tai bûta árankio, kuris naudotas reèiau, todël dedamasá kapà kaip antrosios grupës ákapë ir nuolatinës savo vietos kape neturëjo (11 pav.).Radiniø analizëValdomø kapinyno radiniai yra saugomi Ðiauliø „Auðros“, Lietuvos nacionaliniameir Gruzdþiø gimnazijos muziejuose (GGM). Jø analizæ sunkina tai, kadGGM nebuvo sutvarkyta eksponatø apskaita, á inventorinæ knygà neáraðytas kiekvienasradinys atskirai. Kapinyno tyrinëjimø laikotarpiais inventorinës knygos, kogero, visai nebûta. Dabartinë muziejausvedëja L. Gulbinaitë teigë, kad ðiuo metuknygoje nesama áraðø apie Valdomøradinius, kurie átraukti á Lietuvos archeologijosatlasà. Inventorinëje knygo-18Salatkienë B. Lieporiø (Ðiauliai) kapinyno 1990ir 1991 m. tyrinëjimai, Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje1990 ir 1991 metais, Vilnius, 1992, t. 1,p. 119.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2121

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIje pavyko rasti tik toká áraðà: „385 – Archeologiniai radiniai ið Valdamø þvyryno –segës, þalvariniai rankø papuoðalai, ietigaliai. 1981 05 20“. Ðis áraðas tikriausiai padarytaspo buvusios muziejaus vedëjos A. Dereðkevièienës aprašyto ekskavatorininkovizito 19 . Jokiø metrikø ar numeriø ant archeologiniø dirbiniø nëra, todël nebuvoámanoma nustatyti, kurie ið jø ir kada á muziejø yra patekæ. Neaiðku, kurie radiniaiiðliko, o kurie dingæ. Be metrikos ir inventoriaus numerio taip pat neámanomatiksliai suþinoti, kurie ið GGM saugomø archeologiniø dirbiniø yra rasti Valdomuose,o kurie kitose vietose. A. Dereðkevièienë raðo, kad muziejuose saugomidirbiniai –„ietys, mokiniø rastos gyvenvietëse beariant þemæ, vienas kitas akmenëlis,primenantis kirvukà, senovinës sagtys, sagos kryþeliai“ 20 – atneðtiið ávairiø vietø.Dël ðios prieþasties analizuojant radinius bus remiamasi tik literatûroje nurodomaisdirbiniais, o kitø iliustracijos pateiktos kaip tikëtina Valdomø kapinyno medþiaga(6, 7 pav.).Darbo árankiai. Ið darbo árankiø Valdomuose rasti peiliai ir pjautuvai. A. Tautavièiussavo ataskaitoje mini vietiniø þmoniø pasakojimus apie èia rastus geleþiniusámovinius kirvius – vyrø darbo árankius 21 . Vienas toks kirvis (ilgis 21,5 cm, aðmenøplotis 6,5 cm) dabar saugomas GGM, taèiau jis be metrikos, todël galima tik spëti,kad ið Valdomø.2 lentelëDarbo árankiaiKapo Nr. Peiliai Pjautuvaitiesia nugarëlelenktu smaigaliu7 19 111 112a 1Atsitiktiniai 2 2 1Iš viso: 4 4 1Valdomø peiliai gali bûti skirstomi á du tipus. Vienas jø – tiesia geleþte, okitas – lenktu smaigaliu. Pastarasis dar vadinamas peiliu-pjautuvëliu.Peiliai tiesia geleþte. Pirmajam tipui priklauso 4 peiliai. Vienas jø rastas moterskape Nr. 11 (12:3 pav.), antrasis buvo atsitiktinis radinys, treèiasis aptiktas vëlyvosiosekapinyno dalies moters kape Nr. 12a,o ketvirtasis toje pat kapinyno dalyje rastasatsitiktinai (13 pav.). Abu kapuoserastieji peiliai buvo prikabinti prie dirþo,geriau iðsilaikæ. Kapo Nr. 11 peilioilgis 18,6 cm, o aðmenø plotis 2,5 cm. Joákotë susiaurinta ið abiejø pusiø, 4 cm19Dereðkevièienë A. Mokyklos muziejaus aprašymas,Gruzdþiai, Klaipëda, 1999, p. 294.20Ten pat.21Tautavièius A. Valdamø kapinyno, Gruzdþiøapyl., Ðiauliø raj., 1963 m. spalio 8–17 d.kasinëjimø ataskaita, Vilnius, 1964, LII, Nr. 108(315), p. 15.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2122

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI2313 pav. 1989 metø radiniai: þiedai (5a kapas,10a kapas), geleþinë grandis, peilis (12a kapas)5 cm1412 pav. 1963 metais rasti peiliai:1–9 kapas, 2–18 kapas, 3–11 kapas,4–10 kapas15 pav. Atsitiktinai rasti peilis lenktusmaigaliu (1) ir pjautuvas (2)5 cm14 pav. Moters kapo Nr. 7 radiniai:þiediniai smeigtukai, antkaklë, peilis,gintarinis karoliukas16 pav. Plaèiagalis kalavijas ið vyrokapo Nr. 1A17 pav. Vyro kapo Nr. 2 radiniai:ámoviniai ietigaliai, plaèiagalis kalavijas5 cm 5 cm© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2123

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIilgio, aðmenys suapvalinti ið apaèios, smaigalys nulûþæs. Kapo Nr. 12a peilis suátvara ir medinëmis kriaunomis, kurios buvo sutvirtintos trimis þalvarinëmis kniedëmis.Árankio ilgis 14 cm, aðmenø plotis 2,1 cm, jø galas suapvalintas ið apaèios.Abu atsitiktiniai peiliai sunykæ, iðliko tik fragmentai.Geleþiniai peiliai tiesia geleþte vyrø ir moterø kapuose Lietuvoje randami nuopirmøjø amþiø po Kristaus, o ypaè gausiai – vëlyvajame geleþies amþiuje. Jø formamaþai keitësi, skirtingi tik dydþiai 22 . Tai daþniausiai aptinkami ir labiausiai paplitæuniversalûs vyrø ir moterø darbo árankiai.Peiliø lenktu smaigaliu Valdomuose rasta tiek pat, kaip ir tiesia nugarële –keturi, taèiau vis ðiaurinëje kapinyno dalyje. Du peiliai aptikti moterø kapuose Nr. 7(11 pav.) ir Nr. 9 (12:1 pav.), o kiti du rasti atsitiktinai. Pirmieji buvo padëti peèiøar kojø srityje. Geriau iðlikæ peilis ið kapo Nr. 9 ir vienas atsitiktinis (15:1 pav.), okiti du sunykæ. Jø dydþiai panaðûs – ilgiai 16,9 cm (kapas Nr. 9) ir 18,5 cm, oaðmenø plotis vienodas – 2 cm. Abiejø peiliø aðmenys nudilæ ir vidurinë dalis kieksiauresnë. Forma neþymiai skiriasi. Kapo Nr. 9 peilio smaigalys uþlenktas labiau,ði dalis trumpesnë, o atsitiktinio peilio lenkimo lankas platesnis. Apie kitø dviejøpeiliø dydá ir proporcijas spræsti negalima, nes iðlikæ tik nedideli fragmentai.Peiliai-pjautuvëliai, arba peiliai lenktu smaigaliu, buvo vieni ið pirmøjø geleþiniødirbiniø Lietuvoje. Vëliau jie randami Lietuvoje, Latvijoje, þiemgaliø, sëliø, latgaliøgyventose þemëse 23 , taèiau I tûkstantmeèio antroje pusëje po Kristaus jie bûdingiausiÐiaurës Vidurio Lietuvai, pietiniø þiemgaliø gyventoms þemëms 24 . Peiliøpjautuvëliørasta Linksmùèiuose, Dirþiuosê (Pakruojo r.) 25 , Papílëje (Akmenës r.) 26 .Kitas darbo árankis, vienintelis, rastas 1955 m. atsitiktinai ir gerai iðlikæs, buvopjautuvas. (15:2 pav.). Nuo peiliø-pjautuvëliø pjautuvas skiriasi forma – jo geleþtëtolygiai iðlenkta per visà ilgá, didþiausias iðlinkimas yra viduryje, o ne prie smaigalio.Valdomø pjautuvo ilgis – 24 cm lanku bei 19 cm tarp smaigalio ir ákotës. Aðmenøplotis 2 cm. Smaigalio ir ákotës galai nulûþæ.Pagal R. Kulikauskienës sudarytà tipologijà Valdomø pjautuvas skiriamaspjautuvø su þemyn nulenkta virðûne tipui, kuris datuojamas IX–X a. Tokie pjautuvaibûdingi pietiniø þiemgaliø srièiai 27 .Geleþiniai pjautuvai Lietuvos teritorijoje þinomi nuo pirmøjø amþiø po Kristaus,taèiau, skirtingai nuo peiliø, jie daþniausiai randami moterø kapuose 28 .Taigi darbo árankiø Valdomø kapinyne nëra daug ir jie neávairûs – tik 9 (4peiliai tiesia geleþte, 4 lenktu smaigaliu ir vienas pjautuvas). Visi, kaip moterimslabiau bûdingi darbo árankiai, ir rastimoterø kapuose. Vyrø kapuose buvo aptiktitik ginklai.Ginklai ir ginkluotë. Valdomø kapinyneginklø rasta kur kas daugiau,nei darbo árankiø, didesnë ir jø ávairovë.Tai kalavijai, ietys ir raitelio aprangosdetalë – sagtys, pentinai. Ginklai aptiktine tik suaugusiø vyrø, bet ir berniukøkapuose. Tai rodo didelæ karybos svarbàto laikotarpio Valdomø bendruomenëje.22Kulikauskas P., Kulikauskienë R., TautavièiusA. Lietuvos TSR archeologijos bruoþai (toliau– Archeologijos bruoþai), Vilnius, 1961, p. 180.23Grigalavièienë E. Þalvario ir ankstyvasis gelåþiesamþius Lietuvoje, Vilnius, 1995, p. 142–143.24Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuva valstybësprieðauðriu, Vilnius, 2001, p. 236.25Archeologijos bruoþai, p. 404.26Salatkienë B. Papilës archeologijos paminklai irjø tyrinëjimai, Papilë, Vilnius, 2004, p. 155.27Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuva valstybësprieðauðriu, Vilnius, 2001, p. 236, pav. 90b.28Archeologijos bruoþai, p. 180; Michelbertas M. Senasisgeleþies amþius Lietuvoje, Vilnius, 1986, p. 164–165.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2124

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI3 lentelëGinklai ir ginkluotëKapo Nr. Kalavijai Ietigaliai PentinaiVyriški Miniatiûros Átveriamieji Ámoviniai Þalvariniai GeleþiniaiKarkloJuostiniai1A 1 31 12 1 110 112 218 120 121 1Atsitiktiniai 1 5GGM 1 2 1Kalavijai. Rasti 4 vieno tipo – plaèiagaliai kalavijai. Du ið suaugusiøjø – vyrøkapuose Nr. 1A (16 pav.) ir Nr. 2 (17 pav.) buvo áprastinio dydþio, o likusieji iðberniukø kapø Nr. 10 (12:4 pav.) ir Nr. 18 (12:2 pav.) yra tikrø ginklø miniatiûros,arba vaikams pritaikyto dydþio ginklai. A. Tautavièius viename ið savo rankraðèiøraðo apie laboratorinius tyrimus, parodþiusius, jog jie padaryti ne iš plieno, o išpaprastos geleþies 29 . Tas faktas leidþia daryti prielaidà, kad miniatiûriniai kalavijaibuvo nukaldinti specialiai mirusiø vaikø ákapëms.Visø plaèiagaliø kalavijø forma panaði, skiriasi tik matmenys. Ilgiausias – iðkapo Nr. 1A, jo ilgis 46 cm, aðmenø plotis 6 cm. Kiek trumpesnis ir labiau sunykæskapo Nr. 2 kalavijas. Jis 42 cm ilgio, taèiau smaigalys nulûþæs, todël tikrasis ilgisgalëjo bûti apie 44 cm, o aðmenø plotis toks pat – 6 cm. Abu miniatiûriniai kalavijaiyra charakteringos formos, su iðplatintais aðmenimis prie pat smaigalio, jø dydisskirtingas. Kapo Nr. 10 kalavijas 22,8 cm ilgio su 3 cm ploèio aðmenimis, o kapoNr. 18 kiek maþesnis – 16,5 cm ilgio ir 2,5 cm ploèio.Plaèiagaliai kalavijai priklauso kalavijø be skersiniø tipui ir buvo paplitæ Vidurioir Ðiaurës Lietuvoje, Latvijos Þiemgaloje ir Latgaloje, þemaièiø, þiemgaliø irlatgaliø gyventose þemëse VIII–IX a. 30Ietigaliai. Svarbiausias geleþies amþiaus ginklas buvo ietis su geleþiniu antgaliu.Jø bûta ávairiø dydþiø ir funkcijø, nuo to priklausë antgaliø formos ir matmenys.Kaip daugumoje kapinynø, didþiausià Valdomuose rastø ginklø dalá taip pat sudarëietigaliai – keturiolika. Dar 6 ietigaliai saugomi GGM. Kai kurie ið jø gali bûti iðValdomø, taèiau be metrikø, todël èia nebus apþvelgiami. Aðtuoni ietigaliai rastikapuose, o likusieji 6 – atsitiktinai. Daugiausia ietigaliø buvo kape Nr. 1A – trys,kapuose Nr. 2 ir Nr. 12 aptikta po du, o kape Nr. 20 – vienas.Valdomuose atsitiktinai rasti 2 átveriamieji ietigaliai ir 4 ið 12 ámoviniø ietigaliø.Átveriamieji – labai skirtingi. Vienas jø labai stambus, 43,5 cm ilgio, su plaèialauro lapo formos 3,2 cm ploèio plunksna.Jo átvara per vidurá pastorinta. Kitasátveriamasis ietigalis sunykæs, jo smaigalysir átvaros galas nulûþæ, todël tik-29Tautavièius A. Ið seniausiø laikø (rankraštis),1972, p. 7. D. Šniuko asmeninis archyvas.30Archeologijos bruoþai, p. 419–420.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2125

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIrasis ilgis nenustatytas, taèiau jis buvo kur kas maþesnis.Išlikusios dalies ilgis 17,3 cm, o plunksnos plotis2,5 cm.Átveriamieji ietigaliai buvo naudoti nuo VI a. ikivëlyvojo geleþies amþiaus pabaigos 31 , taèiau daþniausiairandami VIII–IX a. kapuose 32 . Jie daugiausiai paplitæÐiaurës Vidurio Lietuvoje 33 ir Latvijoje 34 . Kapinynuosejie randami kartu su ámoviniais ietigaliais, tikdaug reèiau. Þiemgaliø kapinynuose átveriamieji ietigaliaisudaro tik kelis procentus 35 . Taigi Valdomuose rastøjøátveriamøjø ir ámoviniø ietigaliø santykis ið esmësatitinka labiausiai paplitusià proporcijà.Visi ámoviniai ietigaliai vieno tipo – su karklolapo pavidalo plunksna, bet nevienodos formos. Visitrys ið kapø Nr. 1A, Nr. 20 ir 1955 m. atsitiktinai rastiejiyra ypatingai taisyklingø ir grakðèiø formø. Jø ámova 18 pav. Ámoviniai ietigaliaikiek trumpesnë uþ plunksnà, gana siaura, o prie patámovos plunksna iðplatinta, smaigalio link iðtæsta, siaura, beveik plokðèia (18 pav.).Vienoda grakðti forma leistø spëti, kad ietigalius galëjo nukalti tas pats kalvis. KapeNr. 2 rastieji ietigaliai ðiek tiek skyrësi (17 pav.). Vienas jø panaðus á kà tik apraðytuosius,taèiau ámova susikirtime su plunksna storesnë, o antrojo plunksnos formaLietuvos nacionalinio muziejaus inventorinëje knygoje ávardinta kaip „plokðèio ovalo“(LNM AR 395:5). Ji plaèiausia ne apaèioje, kaip kitos, o viduryje, taèiau gana siaura,todël ietigalis priskirtas karklo lapo formos tipui. Ietigaliø ilgis skirtingas, nuo 15iki 24 cm, o daþniausiai – apie 20 cm. Ilgiausias ietigalis rastas kape Nr. 1A, otrumpiausias – Nr. 20. Visos plunksnos panaðaus ploèio – 2,2–3,3 cm. Pats maþiausiasietigalis iðkastas kape Nr. 20 – jo ilgis 15 cm, plunksnos plotis 2,2 cm, o ámovosskersmuo 1,9 cm.Ámoviniai ietigaliai labai paplitæ visoje Lietuvoje ir randami kapuose nuo pirmøjøamþiø po Kristaus 36 iki XII a. 37 R. Volkaitë-Kulikauskienë pastebi, kad vëlyvajamegeleþies amþiuje kiek keièiasi ietigaliø forma, jie darosi lengvesni, plunksnossiauresnës 38 . Kaip tik šià tendencijà ir atitinka Valdomø kapinyno ietigaliai.Tarp GGM saugomø ietigaliø vienas yra juostinis, taip pat bûdingas vëlyvajamgeleþies amþiui 39 , taèiau, nesant neginèijamøduomenø, kad jis ið Valdomø,telieka já paminëti tik kaip galimà antràjáValdomø ietigaliø tipà.Pentinai. Prie ginkluotës galima priskirtiir raitelio aprangos elementà – pentinus.Jie rasti dviejuose vyrø kapuose –Nr. 1 ir Nr. 21. Pirmasis kapas buvovisai suardytas, todël apie pentino vietàjame nieko negalima pasakyti, o antrajamejis buvo prie mirusiojo kairiojo kulno.Neaiðku, kaip jis buvo pritvirtintas,31Archeologijos bruoþai, p. 452.32Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje(V–IX a.), Vilnius, 1996, p. 136.33Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuviai IX–XII amþiais,Vilnius, 1970, p. 221.34Latvijas PSR arheoloìija, Rîga, 1974, tab. 39:7,8.35Vaðkevièiûtë I. Etnokultûrinë þiemgaliø sritis,Lietuvos archeologija, Vilnius, 2000, p. 168.36Michelbertas M. Senasis geleþies amþius Lietuvoje,Vilnius, 1986, p. 173.37Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuviai IX–XII amþiais,Vilnius, 1970, p. 226.38Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuva valstybësprieðauðriu, Vilnius, 2001, p. 367.39Ten pat.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2126

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI19 pav. Aþûrinisþalvarinis pentinasiš vyro kapo Nr. 1taèiau Lieporiø kapinyne rastas toks pat pentinas ir taip pat prie kairiosios kojosbuvo prisegtas odiniu dirþeliu su þalvarine sagtele 40 . Ðis pentinas labai paprastas –tai siaura, apie 1 cm ploèio geleþies juostelë, sulenkta lanku. Tarp jos galø 8,9 cmploèio tarpas. Pentino lanko viduryje pritaisytas nedidelis spyglys. Radinys buvolabai sunykæs, todël tikrasis spyglio ilgis lieka neaiðkus.Antrasis Valdomø pentinas labai puoðnus. Tai þalvarinë lietinë aþûrinë reljefinë15,5 cm ilgio ir 2,7 cm ploèio juostelë, iðlenkta kiek suspaustu puslankiu. Abujos galai paplatinti ir turi pailgas skersines angas dirþeliui pritvirtinti. Pentino lankoviduryje yra keturkampë plokðtelë su ataugëlëmis kampuose, kurios viduryje átaisytas1 cm ilgio spyglys. Plokðtelë puoðta rombinëmis ákartomis, ámuðtomis plaèia keturkampejuosta, einanèia plokðtelës pakraðèiais. Abu pentino lanko šonus puošia tokiopat dydþio plokðtelës su viduryje iðlietais vyrø galvø su ðalmais atvaizdais. Visø5 plokðteliø ataugëlës puoðtos ámuðtomis akutëmis (19 pav.). Kartu su pentinu buvorasta ir þalvarinë sagtelë. Taigi pentinas prie kojos buvo prisegamas odinius dirþeliusu keturkampe sagtele. Dirþelio fragmentas yra iðlikæs keturkampio þalvarinio dirþogalo apkalo viduje.Tai labai retos formos, prabangus pentinas. A. Tautavièius, radæs já 1963 m.,teigia, kad, be Valdomø, tokie pentinai rasti Pryðma¹èiuose (Kretingos r.) ir Prîekulësrajone Latvijoje 41 . Lietuvos ir Latvijos archeologai laikosi vienos nuomonës, kad pentinaisu antropomorfiniais ornamentais yra pagaminti Skandinavijoje X a. ir mûsøkraðtà pasiekæ prekybos keliais 42 .Papuošalai. Visuose kapinynuosepapuoðalø paprastai randama daugiau,nei darbo árankiø ir ginklø. Pirmiausiadël to, kad papuoðalus dëvëjo visi, –vyrai, moterys ir vaikai, jie buvo dedamiá kapus beveik visiems mirusiesiems. Antra,papuoðalø ávairovë pagal funkcijà irtipologijà labai didelë. Kartu su papuoðalaisbus aptartos ir drabuþiø, galvos5 cm40Salatkienë B. Lieporiø (Ðiauliai) kapinyno 1990ir 1991 m. tyrinëjimai, Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje1990 ir 1991 metais, Vilnius, 1992, t. 1,p. 119.41Tautavièius A. Iš seniausiø laikø, 1972, p. 9 (rankraštis).D. Šniuko asmeninis archyvas.42Øíîðå Ý. Ä. Øïîðû ãîðîäèùà Àñîòå è èõ ìåñòîâ êëàññèôèêàöèè øïîð, Úwiatowit, 24, Warszawa,1962, p. 579–580, pav. 1; Kuncienë O. Prekybiniairyšiai IX–XIII amþiais, Lietuvos gyventojøprekybiniai ryðiai I–XIII a., Vilnius, 1972, p. 218,pav. 31.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2127

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIapdangalø bei apavo apdailos detalës, nes dël randamø menkø aprangos likuèiø arvisiðko jø nebuvimo netikslinga jas aptarti atskirai. Papuoðalus parankiausiai nagrinëtitokia tvarka, kaip jie buvo neðiojami.4 lentelëPapuošalaiKapo Galvos Antkaklës Segës Smeigtukai Apyrankës ÞiedaiNr. dangaSu kabliukuir kilputeBalnelinësUþkeistais g.LankinësaguoninësPasaginëG. lazdeliniaiÞiediniaiTrikampegalvuteKryþiniaiKaroliaiSagtysÁvijosÞvanguèiaiFragmentaiMasyviosJuostinësÁvijinësJuostiniaiPaplatintupriekiu1A 1 1 13 16 1 17 1 2 1 210 1 1 114 119 13a 15a 1 110a 2Atsit. 4 2 5 1 3 1 2 2 8GGM 1 1 1 1 1 1 4 3 5 2 3 6Galvos danga. Lietuvos kapinynuose retai randama drabuþiø ir jø priedø –kepuriø, dirþø, batø, daugiausiai iðlieka vien juos puoðusios metalinës detalës. Tikdviejuose Valdomø kapuose aptikta galvos dangos likuèiø. J. Nauduþas taip apraðovienà ið ðiø radiniø:„Ant kaukolës vidurio, 7 cm nuotoly nuo akiø orbitø, kiek aukðèiaukaktos, rasta þalvarinë ávija (1 pav.). Prie ávijos smulkios organinësmedþiagos liekanos, primenanèios supuvusios odos trupinius. Analogiðkosávijos ið kaukolës abiejø pusiø ties smilkiniais (jos atpreparuojantsubyrëjo)“ 43 .Ið ðio apraðymo galima spræsti, kad mirusiajam ant galvos buvo uþdëta odinëkepurë, priekyje, kaktos srityje papuoðta þalvariniø ávijø eilute. Prie kepurës kraðtoávijos tikriausiai buvo prisiûtos. Vaiko kape Nr. 6 ties deðiniuoju smilkiniu, pokaukole, aptikta smulki þalvarinë ávijëlë, o kitame vaiko kape, Nr. 10, prie kairiojosmilkinio rastas nedidelis natûralaus gintaro gabaliukas. Galima spëti, kad abuvaikai buvo palaidoti su panaðiomis kepuraitëmis, tik, matyt, audeklinëmis, nes priekaukoliø nerasta organikos pëdsakø.Ávijëlë galëjo bûti prisiûta, o gintarëlisbuvo kaip nors kitaip pritvirtintas priegalvos apdangalo, gal ásiûtas ar pririðtassiûlu.43Nauduþas J. Ðiauliø r. Gruzdþiø apyl. Valdamøk. (kol. „Komunizmo rytas“) aptikto kapinynoaprašymas, Šiauliai, 1955 06 04, LII, Nr. 108,p. 3.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2128

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAITokio tipo ir panaðiai papuoðtos kepurës þinomos ir ið kitø Ðiaurës VidurioLietuvos kapinynø. Papilës kapinyno vyro kape Nr. 1 ant mirusiojo kaktos iðlikusiosdvi plonø þalvariniø ávijëliø eilës, kuriø viename gale ties deðiniuoju smilkiniu rastasgintarinis karoliukas, o kitame, ties kairiuoju smilkiniu, – þalvarinë grandis. Ið radiniøpadëties kape atrodo, kad ávijø eilë, karoliukas ir grandis puoðë priekinæ kepurësdalá. Panaðûs to paties kapinyno kapo Nr. 3 radiniai. Èia mirusiosios galvàjuosë þalvariniø ávijëliø eilë, o kaktos viduryje buvo iðlikæs gintarinis karolis. Ðiamekape taip pat nëra iðlikæ kokios nors organinës medþiagos po ávijëliø eile, todël liekane visai aiðku, koks galvos apdangalas puoðë mirusiosios galvà. Panaðumas su vyrokapo radiniais leistø daryti prielaidà, kad ir moters kape galëjo bûti þalvariu beigintaru papuoðta audeklinë kepuraitë 44 . Tokios paèios kepurëlës, tik be gintariniokarolio ir þalvarinës grandies, buvo rastos ir Stungiÿ (Joniškio r.) vyro kape Nr. 2 45 ,Påvirvytës (Akmenës r.) kapinynuose 46 .Kaklo papuošalai. Tradiciniai baltø genèiø kaklo papuoðalai buvo ávairios apvarosir þalvarinës ar sidabrinës antkaklës. Valdomø moterø kapuose rasta abiejøtipø kaklo papuoðalø. Suardytame kape Nr. 3 kaklà puoðë antkaklë, o prie jos, kaklosrityje, aptikta keletas smulkiø þalvariniø ávijëliø. Kape Nr. 7 prie antkaklës rastaþalvarinë ávijëlë ir gintarinis dvigubo nupjauto kûgio formos karoliukas (14 pav.).Tikëtina, kad minëtuose kapuose palaidotø moterø kaklà puoðë antkaklës ir apvaros,suvertos ið ávijëliø, arba ið ávijëliø ir gintaro karolio. Karolis pailgas – 1,2 cm ilgioir 1,1 cm skersmens (14 pav.), o ávijëlës 0,45 cm skersmens, standþiai susuktos iðplonos pusapvalio ar trikampio pjûvio þalvario vielos. Jø ilgis siekia 3–5 cm. Apiepanaðias apvaras esama duomenø ir ið kitø netolimø kapinynø. Papilës kapinyno5 moterø kapuose rastos 6 apvaros. Jos daþniausiai labai paprastos, suvertos vienið smulkiø þalvariniø ávijëliø, kartais á apvaros vidurá bûna ávertas dvigubo nupjautokûgio formos gintarinis karolis. Apvaros suvertos ant lininio siûlo, kaip matyti iðkapo Nr. 4 radiniø 47 . Apvarø ið þalvariniø ávijø su gintariniais karoliais buvo rastair Linksmùèiø (Pakruojo r.) kapinyne. R. Volkaitë-Kulikauskienë mano, kad tokiosapvaros bûdingos Ðiaurës Vidurio Lietuvos regionui 48 .Kur kas daþniau randamas kaklo papuošalas yra antkaklë. Valdomuose josrastos devynios, taèiau tik 3 moterø kapuose, o kitos – atsitiktinai. Dar 3 saugomosGGM, bet dël jau minëtø prieþasèiø analizuojamos nebus.Visos Valdomø antkaklës þalvarinës, dviejø tipø. Pirmasis – tai antkaklës sukabliuku ir kilpute, o antrasis – balneliniais galais. Prie pirmojo tipo priskirtos antkaklësbuvo rastos kapuose Nr. 3, 6 ir 7, o dar 4 rastos atsitiktinai. Geriausiai iðlikoantkaklë ið kapo Nr. 7 (14 pav.), o kitos sunykusios. Kapo Nr. 3 antkaklë sulûþusiá 3 fragmentus, o papuoðalo ið kapo Nr. 6 nulûþæ abu galai. Atsitiktinai rastos dardvi sveikos antkaklës ir 2 jø fragmentai(20 pav.). Dauguma antkakliø su kabliukuir kilpute panaðios – jø lankelisrombinio skerspjûvio, ðonai tordiruoti, ágalus plonëjantys. Vienas jø uþbaigtasnedidele kilpute, sulenkta ið tos paèiosvielos, o kitas nedidele grybo formos buoþele,atlenkta statmenai. Savo forma iš-44Salatkienë B. Papilës archeologijos paminklai irjø tyrinëjimai, Papilë, Vilnius, 2004, p. 156–157.45Vaðkevièiûtë I. Stungiø kapinynas, Lietuvos archeologija,Vilnius, 1995, t. 20, p. 236, pav. 22.46Vaðkevièiûtë I. Pavirvytës–Gudø kapinyno, Akmenësr., tyrinëjimø ataskaita, LIIR, f. 1, Nr. 1081.47Salatkienë B. Papilës archeologijos paminklai irjø tyrinëjimai, Papilë, Vilnius, 2004, p. 161–162.48Archeologijos bruoþai, p. 473.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2129

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIsiskiria viena iš atsitiktinai rastøjø antkakliø, kurios 20 pav. Atsitiktinai rastoskilpelë didelë, padaryta suplokðtinus lankelio galà ir antkaklës: 1 – 1, 3, 4iðlenkus já. Kilpelë puoðta iðkilia iðilgine briauna, iðrantytaskersinëmis ákartëlëmis (21 pav.). Dar viena tokia 2 – balneliniais galaissu kabliuku ir kilpute,pati antkaklë yra GGM, galbût taip pat ið Valdomø.Antkakliø skersmuo nuo 11,5 cm iki 15 cm, jø lankeliø 21 pav. Antkaklë sustoris 0,5–0,6 cm.kabliuku ir kilputeAntkaklës su kabliuku ir kilpute labiausiai paplitusiosÐiaurës ir Vakarø Lietuvoje ir ypaè gausiai randamosIX–X a. kapinynuose 49 .saugoma GGM22 pav. Balnelinë antkaklë,Antrojo tipo antkaklëms su balneliniais galaispriklauso tik dvi ið rastøjø apyrankiø ir abi yra atsitiktiniai radiniai. Viena jø á„Auðros“ muziejø pateko po 1955 m. tyrinëjimø (20:2 pav.), o kita saugoma GGM.Pastaroji buvo publikuota LAA IV tome 50 , jos autentiðkumas abejoniø nekelia, todëlèia ji bus aptariama detaliau.Valdomø antkaklës balneliniais galais kiek skirtingos. Pirmõsios, saugomosÐiauliuose, lankelis apskrito skerspjûvio, ðonai pastorinti, o galai, kuriø vienas baigiasibalneliu, o kitas ramentu, gana smarkiai uþkeisti. Pastorintø antkaklës ðonø virðutinëpusë puoðta smulkiomis ákartëlëmis, iðdëstytomis trimis eilëmis. Skersiniais grioveliaisdar puoðti ir atlenkti ramento bei balnelio galai. Ramentas padarytas sulanksèiusvienà antkaklës galà, o balnelis – kità, iðplojus ir sulenkus lankeliu. Balneláskersai kerta iðkili briauna. Tuo tarpu Gruzdþiø antkaklë, sulûþusi á dvi dalis, yraplonesnë, jos ðonai nepastorinti, tordiruoti, uþkeisti labai nedaug. Ramentas ir balnelissmulkesni, balnelis be skersinës briaunos, puoðtas ákirstomis dvigubomis linijomis abiempakraðèiais ir skersai per vidurá. Kiek skiriasi ir antkakliø forma bei dydis. Pirmojiapskrita, 19 cm skersmens, jos lankeliostoris 0,5–0,7 cm, antroji suspausta, elipsësformos, 23,5 × 20 cm dydþio, o joslankelio storis 0,5 cm (22 pav.).49I–XIII a. radiniai, Lietuvos TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 21–22.50Ten pat, p. 26.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2130

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIBalnelinës antkaklës bûdingesnës Rytø Lietuvai,sëliø ir latgaliø gentims, taèiau jø randama ir ÐiaurësVidurio Lietuvoje. Ið Vaµdomams artimesniø vietoviøtokiø antkakliø rasta Jakðtãièiuose–Meðkiuosê, Ri¹guvënuose(Ðiauliø r.), Paðiãušëje (Kelmës r.) 51 . Balnelinësantkaklës pradëtos neðioti VI a., labiausiai paplitoIX–X a. 52 ir buvo þinomos iki XI a. 53Krûtinës papuoðalai. Prie ðios grupës papuoðaløpriskiriamos segës ir smeigtukai. Valdomuose buvo rastatik viena segë, o smeigtukø keliolika.Vienintelë Valdomø segë buvo rasta turtingamevyro kape Nr. 1A. Tai þalvarinë lankinë aguoninë segë (LAA, 45), 23 pav. Lankinë segëgulëjusi mirusiajam ant krûtinës, pasukta ástriþai, kojele á kairæ. ið vyro kapo Nr. 1AJi gana stambi, 12 cm ilgio ir 14,5 cm ploèio. Segës galvutë, liemenëlis,kojelë ir lankelis padaryti ið trikampio skerspjûvio juosteliø, puoðtø skersiniaisgrioveliais. Ávijos galai uþbaigti pusapvalio pjûvio aguonomis. Kojelës viduryje iðlietosdvi ataugëlës. Segë prastai iðlikusi, vienas jos ávijos ir lankelio galas nulûþæ (23 pav.).Lankinës aguoninës segës bûdingos Ðiaurës Vakarø Lietuvai ir datuojamosVIII–X a. 54Smeigtukai yra gausiausia Valdomuose rastø papuoðalø grupë. Jø aptikta 15,taèiau dauguma – atsitiktiniai radiniai. Moters kape Nr. 7 mirusiajai ant krûtinësrasta þiediniø smeigtukø pora (14 pav.), vaiko kape Nr. 10 po smakru rastas þalvariniosmeigtuko adatos smaigalys, o kape Nr. 19 – geleþinis lazdelinis smeigtukas.Visi kiti rasti atsitiktinai. Tiesa, 1963 m., dar prieð tyrinëjimus, Ðiauliø „Auðros“muziejui buvo perduotos, matyt, vieno moters kapo ákapës, kurias sudarë dvi antkaklës(balnelinë bei su kabliuku ir kilpute), þiediniø smeigtukø pora, sujungta grandinële,dvi ávijinës apyrankës ir peilis lenktu smaigaliu 55 . Taigi smeigtukø porà iððio ákapiø komplekto sàlyginai galëtume priskirti prie kapuose rastøjø, nors ir nebuvoiðaiðkinta jos padëtis kape.Valdomø smeigtukai ávairiø formø, taèiau gali bûti suskirstyti á keturis tipus:1) geleþinius lazdelinius (1 vnt.), 2) þalvarinius þiedinius (9 vnt.), 3) kryþinius (3 vnt.)ir 4) trikampe galvute (1 vnt.). Dar vienas þalvarinis smeigtukas negali bûti priskirtaskokiam nors tipui.Geleþinis lazdelinis smeigtukas buvo labai sunykæs. Jis maþas, tik 7,5 cm ilgio,su 1,6 cm skersmens galvute. Ðio tipo smeigtukai paplito nuo pirmøjø amþiø poKristaus, randami vyrø ir moterø kapuose,kartais kaip papuoðalai, o daþnaipo griauèiais. Kapuose jie randamiiki XI a. 56 Spëjama, kad geleþiniais lazdeliniaissmeigtukais buvo susegama laidotuviødrobulë. Tam galëjo bûti panaudotasir Valdomuose rastasis smeigtukas,aptiktas po krûtinës kaulais.Smeigtukas trikampe galvute rastastik vienas, ir tas pats atsitiktinai51Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje(V–IX a.), Vilnius, 1996, p. 182.52I–XIII a. radiniai, Lietuvos TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 26.53Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje(V–IX a.), Vilnius, 1996, p. 182.54I–XIII a. radiniai, Lietuvos TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 45.55Nezabitauskis A. Nauji radiniai Valdamø kapinyne,Leninietis, 1963, rugpj. 31.56I–XIII a. radiniai, Lietuvos TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 77–78.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2131

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI5 cm(24:2 pav.). Jis priskirtas ankstyviausiai ðio tipo smeigtukøgrupei 57 , yra nedidelis – 11 cm ilgio su 2,8 cm metu rasti atsitiktiniai radiniai:24 pav. 1963 metø tyrinëjimøploèio galvute, kurios kampai uþbaigti pusapvalëmis 1, 3 – kryþiniai smeigtukai,buoþelëmis, kiek storesnëmis uþ paèià galvutæ. Galvutës 2 smeigtukas trikampe galvute,vidurys ádubæs, o jame iðlieta ataugëlë. Á plokðèià àselæ þiedinis smeigtukas, þalvarinisbuvo áverta grandinëlë, sudaryta ið dvigubø plokðèios smeigtukas, ámovinis ietigalisvielos þiedeliø, taèiau ið jos iðlikæs tik 2,5 cm ilgio galiukas.Smeigtukai trikampëmis galvutëmis bûdingiausi 25 pav. Smeigtukai: þiediniai,Ðiaurës Vidurio Lietuvai ir Pietø Latvijai, labai retai nulûþusia galvute, kryþinisrandami kitur. Dauguma jø datuojami VI–VIII a., taèiaudar pasitaiko ir IX a. kapuose 58 .26 pav. Þiediniø smeigtukøValdomø kapinyne daugiausiai rasta þiediniø pora „Auðros“ muziejaussmeigtukø. Ið 9 smeigtukø po porà rasta moters kape ekspozicijojeNr. 7 (14 pav.) ir 1963 m. rugpjûèio mën. aptiktameiðardytame moters kape, o kiti – atsitiktiniai radiniai (25 pav.). Geriausiai iðsilaikiusiþiediniø smeigtukø pora yra ið jau minëto iðardyto kapo. Jie visai vienodi, 17 cmilgio, galvuèiø skersmuo 2 cm. Galvutës yra trikampio skerspjûvio, briaunelës puoðtoslabai smulkiomis ákartëlëmis, o tarpas tarp galvutës ir àselës pagraþintas eglutësraðto ákartëlëmis. Á abiejø smeigtukø àseles ákabinta po apvalios vielos grandelæ, oprie ðios grandelës prikabintos dvi 110 cm ilgio grandinëlës, suvertos ið dvigubøplonos apskritos vielos þiedeliø. Ðiuo metuapraðytoji smeigtukø pora eksponuojamaÐiauliø „Auðros“ muziejaus ekspo-57Ten pat, p 79–80.58Ten pat, p. 79.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2132

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIzicijoje (26 pav.). Antroji þiediniø smeigtukø pora ið kapo Nr. 7 taip pat neblogaiiðlikusi, taèiau jø àselëse iðliko tik trumpi, apie 2 cm ilgio, grandinëliø galiukai.Smeigtukø forma ir ornamentika tokia pat, kaip kà tik kà apraðytøjø, taèiau jie kiekmaþesni – 13,8 ir 14 cm ilgio, galvuèiø skersmenys atitinkamai 2,4 ir 2,2 cm. Kitøþiediniø smeigtukø dydþiai taip pat panaðûs – ilgis siekia nuo 11,5 iki 17,1 cm,galvuèiø skersmuo nuo 1,5 iki 2,1 cm. Visi jie puoðti eglutës raðtu po galvute (14 pav.).Paþymëtina, kad Lietuvos archeologijos atlase publikuotas þiedinis smeigtukas iðValdomø, buvæs GGM 59 , šiuo metu yra dingæs. Jo jau nematyti ir 1999 m. darytojemuziejaus fotografijoje 60 .Þiediniai smeigtukai gausiai randami Ðiaurës Vidurio Lietuvoje ir Latvijos Þiemgaloje,retai pasitaiko Þemaitijoje, o kitose Lietuvos vietose visai neþinomi. Taigiþiediniai smeigtukai buvo pats bûdingiausias Valdomø apylinkiø smeigtukø tipas.Jie pasirodë VIII a. ir buvo neðiojami iki X a. 61Visi trys Valdomuose rasti kryþiniai smeigtukai buvo rasti atsitiktinai. Visi jieskirtingi. Ankstyviausias su pusrutulio formos buoþelëmis kryþmø galuose rastas1963 m. tyrinëjimø metu (24:3 pav.). Jis labai maþas, tik 11,4 cm ilgio, o jo kryþma3,7 cm ploèio. Buoþeliø kraðtas nuo kryþmos pusës puoðtas skersiniø grioveliø poromis.Tokie smeigtukai buvo labiausiai paplitæ Ðiaurës Vidurio Lietuvoje, keletasrasta þemaièiø þemëse, neðioti VII–IX a. 62Kitø dviejø ðio tipo smeigtukø kryþmas sudaro plokðtelës, taèiau jos skirtingos.Vienas ið pirmøjø Valdomø radiniø, pakliuvæs á „Auðros“ muziejø 1955 m.,buvo kryþinis smeigtukas, kurio galvutæ sudarë 3 plokðtelës, dvi kryþmos galuose,o viena virðuje. Plokðteliø centre ámuðta po vienà akutæ, o jø pakraðèiai puoðti labaismulkiø skersiniø ákartëliø eilute (25 pav.). Smeigtuko ilgis 13,8 cm, kryþmos plotis2,8 cm. Tokie smeigtukai datuojami VIII–IX a. ir daugiausiai randami Ðiaurës VidurioLietuvoje 63 .Antrojo kryþinio smeigtuko galvutæ sudaro 4 plokðtelës, iðdëstytos kryþmai irbesijungianèios galvutës viduryje. Plokðteliø galuose ir centre ámuðta po akutæ, o polietine plokðèia àsele dar išlietas skersinis rumbelis, skiriantis smeigtuko galvutæ nuoadatos (24:1 pav.). Ðis smeigtukas pats didþiausias ið visø Valdomuose rastøjø: 17,4 cmilgio, o jo galvutës dydis 3,8 × 3,8 cm. Ðio tipo smeigtukai taip pat labiausiai paplitæÐiaurës Vidurio Lietuvoje, taèiau buvo naudoti kiek ilgiau, nei anksèiau apraðytieji –nuo VIII iki X a. 641963 m. tyrinëjimø metu rastas vienas netipiðkas smeigtukas, kuris tyrinëtojovadinamas þalvariniu smeigtuku su grandinëlës fragmentu. Jo ilgis 9,6 cm, o grandinëlës– 5 cm. Smeigtukas tarsi visai be galvutës. Jo adatos virðutinë dalis iðplota,suteikiant karklo lapo formà, viduryje iðkalta skylutë, o á jà ákabinta grandinëlë,suverta ið trikampio skerspjûvio sulenktø þiedeliø (24:5 pav.). Greièiausiai ðis smeigtukasbuvo padarytas ið nulûþusio smeigtukoadatos.Rankø papuoðalai. Prie rankø papuoðaløpaprastai priskiriama apyrankës irþiedai. Buvo rasta tiek vienø, tiek ir kitø.Valdomø kapinyne apyrankës retasradinys, visos aptiktos kapuose. Vie-59Ten pat, p. 81.60Dereðkevièienë A. Mokyklos muziejaus aprašymas,Gruzdþiai, 1999, Klaipëda, p. 299.61I–XIII a. radiniai, Lietuvos TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 81.62Ten pat, p. 82.63Ten pat, p. 83.64Ten pat, p. 87.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2133

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIna jø buvo turtingame vyro kape Nr. 1A, kitos fragmentai rastisuardytame kape Nr. 14, o pora gerai iðsilaikiusiø apyrankiøbuvo ið jau anksèiau minëto suardyto moters kapo, kurio visosákapës perduotos „Auðros“ muziejui. Apyrankës dviejø tipø –masyviosios ir ávijinës.27 pav. KarioLabai savita apyrankë ið vyro kapo Nr. 1A. Ji itin masyvi, apyrankë ið vyrojos dydis 7 × 5 cm, galø plotis 2,3 cm, o storis 1,5 cm, lankelis kapo Nr. 1Aties viduriu susiaurintas, o ðonai nuo vidurio tolygiai iðplatintiir pastorinti. Masyviausi trapecijos formos skerspjûvio apyrankës galai, tarp kuriøesama tik siauro tarpelio. Apatiniai apyrankës kraðtai puoðti labai smulkiø skersiniøákartëliø eilutëmis, taèiau pats ádomiausias – jos galus puoðiantis raðtas (27 pav.).Tai 6 stilizuotos þmogaus figûrëlës be rankø, iðdëstytos ant trijø iðoriniø apyrankëspavirðiø. Figûrëlës galvos vietoje ámuðtos akutës, o kûno kontûrus sudaro plonaskersiniø ákartëliø linija. Figûrëliø „kojos“ remiasi á apyrankës galus. Tai ornamentas,galintis turëti simbolinæ reikðmæ.Tokià pat apyrankæ, rastà Ðukioniø kapinyne (Pakruojo r.) I. Vaðkevièiûtë ávardijakaip kario apyrankæ 65 . Valdomiðkë taip pat priskirtina kario apyrankiø tipui,taèiau kaþkodël Lietuvos archeologijos atlase ji átraukta á kità grupæ – su pusiauapskrito pjûvio lankeliu 66 , nors tyrinëjimø ataskaitoje pabrëþiama, kad jos lankelis yraskerspjûvis trapecijos formos 67 . Kario apyrankë su antropomorfiniais þenklais galëtøreikðti iðskirtinæ jos savininko padëtá bendruomenëje, juo labiau, kad ðis kapas iðsiskiriane tik turtingomis ákapëmis, bet ir ginkluotës gausa (á kapà buvo ádëtos 3 ietys).Masyviosios apyrankës buvo paplitusios VIII–XII a.,daugiausiai Vidurio ir Ðiaurës Vidurio Lietuvoje 68 .28 pav. ÁvijinësKitos apyrankës priskirtinos ávijiniø tipui. Geriausiai iðsilaikëapyrankiø pora ið jau keletà kartø minëto suardyto moters suardyto moters kapoapyrankës iðkapo 69 . Jos nëra visai vienodos. Viena turi 10 apvijø, okita 8, taèiau abi padarytos ið tos paèios trikampio skerspjûvioþalvario juostelës, gana glaudþiai susukant jas á12–13 cm ilgio ir 8,5 cm skersmens ávijà. Juostelës plotis1 cm, o storis 0,6 cm. Abu juostelës galai nukirsti statmenai,ji pati niekaip neornamentuota (28 pav.).Panaði 6 cm skersmens apyrankë rasta ir suardytamekape Nr. 14, kuriame palaidotojo lytis nenustatyta.Tai buvo du fragmentai, atskirosapvijos, padarytos ið pusapvalës 0,8 cmploèio þalvario juostelës.Keletas ávijiniø apyrankiø ir jøfragmentø saugoma GMM, dalis jø galibûti ir ið Valdomø.Ávijinës apyrankës buvo bûdingaslietuviø ir latviø rankø papuoðalas vëlyvajamegeleþies amþiuje, taèiau gausiausiaijø randama Vakarø ir ÐiaurësVidurio Lietuvoje IX–XI a. kapuose 70 .65Vaðkevièiûtë I. Ðukioniø kapinynas (Pakruojorajonas, Lygumø apylinkë), Lietuvos archeologija,Vilnius, 2000, t. 20, p. 175, pav. 43:2.66I–XIII a. radiniai, Lietuvos TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 96–97.67Nauduþas J. Ðiauliø r. Gruzdþiø apyl. Valdamø k.(kol. „Komunizmo rytas“) aptikto kapinyno apraðymas,Ðiauliai, 1955 06 04, LII, Nr. 108, p. 3.68I–XIII a. radiniai, Lietuvos TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 95.69Ten pat, p. 94.70Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuviai IX–XII amþiais,Vilnius, 1970, p. 178.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2134

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIÞiedai. Iš viso rasti 5 þiedai: 3pietinës kapinyno dalies moterø kapuose,o du atsitiktiniai juostiniai uþkeistaisgalais – ankstyvesniojoje, ðiaurinëjekapinyno dalyje. Tiesa, GMM dar saugomivienas juostinis, vienas pastorintapriekine dalimi ir trys paplatintu priekiuþiedai, atitinkantys Valdomø kapinynolaikotarpá, taèiau jie be metrikos.Juostiniai þiedai, rasti ðiaurinëjedalyje, nëra áprastinës formos. Paprastai ávijiniai þiedai á 3–9 29 pav. Juostiniaiir daugiau apvijø buvo susukami ið siauros plonos þalvario þiedaijuostelës. Valdomø þiedai padaryti ið gana plaèios, 0,5 cm ploèiopusapvalio skerspjûvio juostelës, jø skersmuo 1,8–2 cm. Be to, vieno jø galai vosvos prasikeièia, o kitas susuktas á pusantros apvijos (29 pav.). Þiedai netaisyklingosformos, tarsi paskubomis padaryti, ne juvelyro darbo. Tokiø þiedø rasta ir aplinkiniuosepanaðaus laikotarpio kapinynuose – Ðukionysê 71 , Papílëje 72 . Esama nuomonës,kad tokie þiedai galëjo bûti padaryti specialiai ákapëms 73 .Pietinëje kapinyno dalies þiedai taip pat juostiniai, taèiau su paplatinta priekinedalimi. Vienas rastas suardytame kape Nr. 5a, o du – dvigubame moterø kape Nr. 10a,abu uþmauti ant vieno mirusiosios pirðto. Visi trys priskirtini tam paèiam tipui –tai þiedai paplatinta priekine dalimi, visi skirtingi. Kape Nr. 5a aptikto þiedo lankelisbuvo plokðèias, plonas ir siauras (13 pav., deðinëje). Jo tolygiai platëjantys ðonaipuoðti dvigubomis duobuèiø eilëmis. Þiedo priekyje – tarsi keturkampë suapvalintaiskampais „akutë“. Kapo Nr. 10a þiedai nuo kà tik apibûdinto skiriasi tik priekinësdalies ploèiu ir ornamentais. Vieno ið jø iðplatinimas puoðtas trijø kryþmø, aprëmintøskersiniais ir iðilginiais grioveliais, raštu. Viena kryþma ákirsta keturkampëje „akutëje“,o kitos abipus jos (13 pav., viduryje). Treèiasis þiedas labai siauras, jo priekinëdalis vos vos paplatinta ir papuoðta geometriniu raðtu (13 pav., kairëje). Visi þiedaipanašaus dydþio, jø skersmuo 1,9–2 cm, lankelio plotis 0,2 cm, o priekio 0,4–0,7 cm.Þiedai paplatinta priekine dalimi plaèiai pradëti gaminti II tûkstantmeèio pradþioje74 , taèiau buvo neðiojami ir XVI–XVII a. 75Kiti papuošalai. Be jau apraðytø papuoðalø, Valdomuose vaiko kape Nr. 3a darbuvo rastas mirusiajam prikabintas þalvarinis þvangutis, tiesa, labai sunykæs. Jismaþas, 2,1 cm skersmens, 3,1 cm aukðèio,su nedidele kilpele virðuje (13 pav.,virðuje), vienas ðonas sunykæs.V. Kazakevièius teigia, kad þvanguèiø,kaip ávairiø papuoðalø sudëtiniødaliø, naudojimas buvo visuotinisþiemgaliø, sëliø ir latgaliø paprotys vëlyvajamegeleþies amþiuje, tas pat pasakytinair apie ugrofinø gentis 76 . Þvanguèiaipasiekë ir istorinius laikus –XVI a. antràjà pusæ.71Vaðkevièiûtë I. Ðukioniø kapinynas (Pakruojorajonas, Lygumø apylinkë), Lietuvos archeologija,Vilnius, 2000, t. 20, p. 172, pav. 28:2.72Salatkienë B. Papilës archeologijos paminklai irjø tyrinëjimai, Papilë, Vilnius, 2004, p. 167, pav. 32:8–11.73Ten pat, p. 167.74Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuviai IX–XII amþiais,Vilnius, 1970, p. 184.75Urbanavièius V. Jakðtaièiø kapinynas, Lietuvosarcheologija, Vilnius, 1979, t. 1, p. 150.76Kazakevièius V. Visëtiðkiø pilkapynas, Lietuvosarcheologija, Vilnius, 2000, t. 20, p. 54.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2135

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIIšanalizavus rastus papuošalus, galima padarytiišvadà, kad dauguma jø yra gerai þinomi Lietuvos irLatvijos archeologinëje medþiagoje, bûdingi Ðiaurës VidurioLietuvos regionui. Ið Valdomø radiniø iðsiskiriatik þalvarinis aþûrinis pentinas, o visi kiti yra vietiniømeistrø pagaminti.Þmoniø veiklos pëdsakaikapinyno teritorijoje1989 m. tyrinëtoje pietinëje kalvelës dalyje pokapais, 60–100 cm gylyje buvo pastebëtas kultûrinissluoksnis su þmoniø veiklos pëdsakais: maiðyta þemë,o vietomis degësiø sankaupos. 40 cm storio kultûriniamesluoksnyje ir po juo, áþemio paviršiuje, aptikta þidiniø,stulpavieèiø, plokðèiø akmenø grindinys (31 pav.).60 cm gylyje iðryðkëjo tamsi organikos linija, kurioskontûras sudarë staèiakampá suapvalintais kampais,orientuotà ÐV–PR kryptimi. Staèiakampio plotisbuvo 3 m, o iðlikæs ilgis 5 m. Tikrasis ilgis liko nenustatytas,nes ÐV kontûro galas buvo suardytas kasantsmëlá karjere. Organikos linija buvo tamsiai rudosspalvos ir siekë nuo 5 iki 15 cm plotá. Jos kontûro ribojamameplote buvo gana didelis þidinys Nr. 1: netaisyklingosformos, apie 1 m skersmens, 30 cm gylio,pusapvalio dugno, o degësiai siauru lieþuviu pasklidædar 2,8 m á ÐR. Þidinys buvo prisipildæs ðviesaus, per-30 pav. Moters kapasNr. 9a31 pav. Pastato liekanøir þidiniø iðsidëstymaskultûriniame sluoksnyje© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2136

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIdegusio smëlio su gausiais degësiais ir paskirais angliukais. Tai gali bûti mediniopastato su þidiniu liekanos.Paþymëtina, kad ðis pastatas buvo statomas ne ant áþemio, o ant jau susikaupusiokultûrinio sluoksnio. Po numanoma pastato ÐR siena (tamsiai ruda organikoslinija) ir R kampu aptikta dar keturi, kiek giliau buvæ þidiniai Nr. 2, 3, 4, 7, iðsidëstævienoje linijoje iðilgai minëtos sienos. Þidinys Nr. 2 buvo 1,3 × 0,9 m dydþio, 15 cmgylio, duobëtu dugnu, prisipildæs degësiø ir angliø. Þidinys Nr. 3 1,1 × 0,9 m dydþio,dubens formos, plûktas moliu. Þidiniui Nr. 4 maiðytame smëlyje buvo iðkasta pusapvalë1,3 × 0,8 m dydþio ir 40 cm gylio duobë, taip pat iðplûkta moliu. Ðis þidinyskupinas perdegusios þemës ir degësiø su angliø gabalais. Jo dugno molis taip patperdegæs. Labai panaðus, tik kur kas gilesnis þidinys Nr. 7 buvo po numanomopastato R kampu. Jis 2 × 1 m dydþio, netaisyklingos formos, pusapvalio pjûvio, 0,6 mgylio. Taip pat plûktas moliu, prisipildæs degësiø ir maiðytos þemës, jo R kraðteiðlikusi 5 cm ploèio grynø degësiø juosta.Kiti þidiniai rasti kiek toliau – Nr. 5 á ÐR, o Nr. 6 á PR nuo minëto pastato.Þidinys Nr. 5 buvo 0,5 m skersmens, plokðèiadugnis, 15 cm gylio. Jame, be perdegusiosþemës ir degësiø, buvo 10 × 15 × 6 cm ir panaðaus dydþio skaldytø apdegusiøakmenø. Þidinys Nr. 6 buvo iðplûktas moliu, 35 cm gylio, 90 cm skersmens, pusapvalis.Jis prisipildæs perdegusios juodos þemës su gausiais degësiais ir rûdþiøpriemaiðomis. Pats didþiausias þidinys Nr. 8 aptiktas netoli rytinio pastato kampo.Jis pailgas, siauras, 4 × 1 m dydþio, 35–40 cm gylio, nelygiu banguotu dugnu. Šioþidinio ypatybë buvo 10–15 cm storio rûdþiø sluoksnelis, susikaupæs degësiuose apie15 cm gylyje nuo þidinio paviršiaus.Tyrinëtame plote tarp þidiniø ir prie ÐV pastato sienos buvo pastebëta keletasstulpavieèiø. Jos 10–30 cm skersmens, 20–25 cm gylio, nusmailintos ið vienos arabiejø pusiø bei plokðèiais dugnais. Stulpavieèiø iðsidëstymo tvarkos nustatyti nepavykolabiausiai dël to, kad jos iðliko tik kapø nesuardytose vietose. Jos nesudarëkokios nors sistemos, todël liko nenustatyta ir jø funkcija.Paèioje kultûrinio sluoksnio apaèioje, 70–80 cm gylyje, buvo aptiktas grindinys,suklotas ið dideliø plokðèiø, nuo 20 × 20 × 30 cm iki 60 × 45 × 30 cm dydþio,kalkakmeniø. Grindinio dydis 1 × 2 m, jis nuolaidus R kryptimi, o nuolydis siekiaapie 20 cm. Ðis grindinys aptiktas po pastato ÐR galu ir po þidiniais Nr. 1, Nr. 2ir Nr. 3, todël atrodo, kad tai ankstyviausias kultûrinio sluoksnio objektas (32 pav.).Kultûriniame sluoksnyje nebuvo aptikta në vieno archeologinio dirbinio,ið kurio bûtø galima spræsti apie ðioje vietoje buvusios þmoniø veiklos pobûdá.Nerasta keramikos, molio tinko gabalø, gyvuliø kaulø, dantø, gludintø akmenø,kurie paprastai susikaupia gyvenamojoje gyvenvietes zonoje, todël galima teigti,kad þmonës èia negyveno. 1989 m. ðio straipsnio autorë paskelbë pirmuosius Valdomøkapinyno tyrinëjimø duomenis ir padarë netikslià prielaidà, kad vietovëjegalëjo bûti ûkinës veiklos, geleþies verslo liekanø 77 . Tokia prielaida buvo grindþiamagausiomis rûdþiø sankaupomis þidiniuose. Vëlesnë autorës tyrinëjimø patirtisparodë, kad pagrindinis geleþies verslopoþymis yra gausios ðlako sankaupos,taèiau Valdomuose jo ið viso nebuvoaptikta.77Salatkienë B. Valdomø kapinyno (Ðiauliø raj.)1989 m. tyrinëjimai, Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje1988–1989 metais, Vilnius, 1990, p. 92.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2137

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI32 pav. Akmenøgrindinys pokultûriniu sluoksniuÐiuo metu galima konstatuoti tik tiek, kad pietiná Valdomø kapinyno kalvelëspakraðtá þmonës naudojo ilgà laikà, per kurá susikaupë apie 40 cm storiokultûrinis sluoksnis. Èia jie pasidarë akmenø grindiná, kuris apleistas apsineðëmaiðyta þeme. Vëliau árengë keletà þidiniø, kuriø dalis buvo plûkta moliu, o kitiemstik iðkastos duobës. Ðiø þidiniø paskirtis lieka neaiðki, nes be apdegusiøakmenø ir degësiø juose nieko daugiau nerasta. Þidinius apleidus, po kurio laikoèia buvo pastatytas medinis statinys, kurio paskirtis taip pat neaiðki. Gali bûti,kad pastatas neturi ryðio ir su jo viduje aptiktu þidiniu. Tikëtina, kad tai nebuvogyvenamasis pastatas, nes jo aplinkoje nebuvo áprastø radiniø – puodø ðukiø,kaulø, tinko. Taigi kapinyno kalvelës pietinëje paðlaitëje aptiktos þmoniø veiklospobûdis nenustatytas.Visai nëra duomenø, leidþianèiø datuoti kà tik aprašytus þmoniø veiklos pëdsakus.Neabejotina tik tiek, kad ði veikla ankstyvesnë nei XVI a. vidurys, kada ðiojevietoje pradëta laidoti. Visa veikla minëtoje vietoje jau turëjo bûti nutrûkusi, o pativieta apleista, kadangi kasant duobes kapams Nr. 3 ir Nr. 4, buvo apardyti þidiniaiNr. 1 ir Nr. 2.ChronologijaPirmasis Valdomø kapinyno tyrinëtojas J. Nauduþas, iðtyræs vieno vyro kapoákapes ir atsitiktinius jam perduotus radinius – lankinæ aguoninæ sagæ, masyvià karioapyrankæ, þiedinius ir kryþinius smeigtukus, konstatavo, kad toje vietoje bûta VIII–X a. kapinyno 78 .1963 m. suardyto moters kapo radinius– þiediniø smeigtukø porà, sujungtàgrandinële, ávijiniø apyrankiø porà,antkaklæ su kabliuku ir kilpute, ant-78Nauduþas J. Ðiauliø raj. Gruzdþiø apyl. Valdamøkm. (kol. „Komunizmo rytas“) aptikto kapinynoaprašymas, Šiauliai, 1955 06 04, LII, Nr. 108,p. 1.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2138

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIkaklæ balneliniais galais ir peilá lenktu smaigaliu – apraðæs A. Nezabitauskas teigë,kad tai V–VII a. liudininkai 79 , taèiau jis buvo profesionalus istorikas, o ne archeologas,todël jo datavimas netikslus. Kitas Valdomø tyrinëtojas A. Tautavièius 1963 m.iðtirtà 21 kapà preliminariai datavo IX–X a. 80 Savo tyrinëjimø ataskaitoje, apþvelgæsekspedicijos metu surinktus ir „Auðros“ bei Gruzdþiø muziejuje saugomus archeologiniusradinius, jis praplëtë kapinyno chronologines ribas. Tyrinëtojas nustatë, kaddaugiausia radiniø Valdomuose esama ið IX–XII a., taèiau èia galëjæ bûti ir ankstyvesniøkapø, sprendþiant ið ámoviniø kirviø, kuriuos kapinyne sakësi radæ vietiniaiþmonës 81 . Lietuvos archeologijos atlaso treèiajame tome, kur apraðomas Valdomø kapinynas,teigiama, kad èia aptikta apardytø griauèiø su IX–XI a. ákapëmis 82 . To patiesleidinio ketvirtajame tome buvo iðanalizuoti pagrindiniai Valdomø radiniai; jø datavimasið esmës sutampa su A. Tautavièiaus nustatytu laikotarpiu – IX–XII a. 83Valdomø kapinyno chronologijà gerokai pakoregavo 1989 m. tyrinëjimai. Tadabuvo nustatyta, kad pietinëje kalvos pusëje esama kapø ið vëlesniø nei XII a. laikø.Èia palaidotø mirusiøjø ákapës kur kas skurdesnës, nei ðiaurinës dalies, rasta tikkeletas þiedø, þvangutis, peilis. Tai rodo, kad Valdomø bendruomenës þmoniø tikëjimasir laidojimo paproèiai jau buvo smarkiai pakitæ, nors juose dar nematyti krikðèioniðkojolaidojimo apraiðkø. Ðie kapai yra ið to laikotarpio, kai senøjø tikëjimø irpaproèiø jau pradedama atsisakyti, á kapus nebededama gausiø ákapiø – darbo árankiøir papuoðalø, taèiau naujieji, krikðèioniðkieji, dar neásigalëjæ (30 pav.). Në vienamekape nebuvo rasta kryþeliø, roþiniø (roþanèiø) ar kitø krikðèionybës atributø.Pagal juostinius ir priekyje paplatintus þiedus Valdomø kapinyno dalis buvo datuotaXVI–XVII a. 84 V. Urbanavièius, krikðèionybës ásigalëjimo laidojimo paproèiuose tyrinëtojas,aptardamas netolimo Jakðtaièiø senkapio medþiagà, teigia, kad ðiose apylinkëselûþis krikðèionybës ásigalëjimo eigoje yra ávykæs apie XVI a. vidurá 85 . Maþdaugðiuo laikotarpiu datuojami vëlyviausi Valdomø kapinyno kapai.Visai nëra duomenø apie XIII–XV a. laikotarpá, taèiau ðiaurinë ir pietinë Valdomøkapinyno dalys yra atskirtos didþiulio netyrinëto sunaikintø kapø ploto. Kolkas negalima pasakyti, kuriam laikotarpiui ðie kapai priklausë, bûta pertrûkio laidojimear laidota nuolat. Nerasta ðios bendruomenës gyvenvietës, todël neþinoma,ar bendruomenë iðsilaikë kovø su Livonijos ordinu laikais, ar buvo sunykusi. Sprendþiantið to, kad vëlyvesnieji kapai nebuvoákasti á senøjø vietas, o iðdëstytikitame kalvelës ðlaite, kapinyno ribos nebuvopamirðtos. Tikëtina, kad Valdomuosegyvenimas nebuvo nutrûkæs, taèiauðiuo metu galima konstatuoti tik tiek,kad kapinyne mirusieji laidoti IX–XII a.ir XVI–XVII a.Etninë priklausomybëValdomø kapinyne vietinës bendruomenësnariai buvo laidojami ilgai,galbût dviem etapais, todël jo etninëspriklausomybës problema nëra viena-79Nezabitauskis A. Nauji radiniai Valdamø kapinyne,Leninietis, 1963, rugpj. 31.80Puodþiûnas A. Mokslinë ekspedicija Valdamøkapinyne, Leninietis, 1963, spalio 22.81Tautavièius A. Valdamø kapinyno, Gruzdþiøapyl., Ðiauliø raj., 1963 m. spalio 8–17 d.kasinëjimø ataskaita, Vilnius, 1964, LII, Nr. 108(315).82I–XIII a. pilkapynai ir senkapiai, Lietuvos TSR archeologijosatlasas, Vilnius, 1977, t. 3, p. 118.83Ten pat, I–XIII a. radiniai, Vilnius, 1978, t. 4,p. 21–22, 26, 45, 77–78, 79–80, 81, 83, 86–87,93, 97, 124–125.84Salatkienë B. Valdomø kapinyno (Ðiauliø r.)1989 m. tyrinëjimai, Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje1988–1989 metais, Vilnius, 1990, p. 89–92.85Urbanavièius V. Jakðtaièiø kapinynas, Lietuvosarcheologija, Vilnius, 1979, t. 1, p. 151.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2139

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIreikðmë. Ið esmës ji apima tik pirmàjá laidojimo etapà, IX–XII a., kadangi XVI a.lietuviø tauta jau buvo suvienijusi atskiras baltø gentis.Archeologiniø tyrimø ataskaitose nei J. Nauduþas, nei A. Tautavièius nërapareiðkæ savo nuomonës apie Valdomø kapinyno etninæ priklausomybæ. Vëlesniamestraipsnio rankraðtyje A. Tautavièius raðo, kad Valdomø radiniai esà panaðûs á netolimøaplinkiniø Papílës (Akmenës r.), Linksmùèiø bei Dirþiÿ (Pakruojo r.), Deg¸siø(Pasvalio r.) kapinynø medþiagà ir daro išvadà, kad jie visi buvo palikti þiemgaliøgenties 86 .Pastaraisiais deðimtmeèiais dëmesys þiemgaliø paminklams labai suaktyvëjo.Ilona Vaðkevièiûtë, daugiausia tyrinëjusi laidojimo paminklus ir interpretavusi jømedþiagà, Valdomus priskyrë pietinei Þiemgalai 87 .Daugiausiai duomenø etniniams klausimams spræsti suteikia laidosena ir papuoðalai,kiek maþiau ginklai ir darbo árankiai. Labai suardytame Valdomø kapinynelaidosenos medþiaga itin skurdi, taèiau kai kurias iðvadas ið jos galima padaryti.Pagrindiniais þiemgaliø laidosenos bruoþais archeologai laiko kapinynui parenkamàvietà ant kalvelës prie upës ar eþero, kapø iðdëstymà eilëmis, negilias, iki1 m kapø duobes, vyrø ir moterø laidojimà prieðingomis kryptimis, mirusiøjø deginimopaproèio nebuvimà 88 . Nustatyti ir ðiai genèiai bûdingi vyrø ir moterø ákapiøkomplektai. Vyrams á kapà paprastai dëdavo vienà ar kelias ietis, kirvá, plaèiagalákalavijà ástriþai mirusiajam ant kojø, lankinæ segæ apsiaustui susegti ant krûtinës,apyrankæ ant kairiosios rankos, kartais antkaklæ. Moterø ákapës daþniausiai buvokaplys, peilis prie juostos, retkarèiais pjautuvas, yla, þalvarinis apgalvis, smeigtukøpora, sujungta grandinëlëmis, skarai susegti, vienodø apyrankiø pora, reèiau antkaklë89 . Apþvelgti Valdomø laidosenos bruoþai ið esmës atitinka pagrindines þiemgaliølaidosenos savybes. Èia nerasta në vieno degintinio kapo, aiðkiai matyti gana tvarkingoskapø eilës, galima áþvelgti paprotá vyrus ir moteris laidoti prieðingomis kryptimis.Vyrai laidoti galvomis daugiau á PR, o moterys ir vaikai – á ÐV. Ietys ádëtosiðilgai kapo, antgaliai ties galva, plaèiagaliai kalavijai uþdëti ant kojø. Tiek vyrø, tiekir moterø ákapiø komplektai taip pat þiemgaliðki. Tai ypaè matyti turtingesniuose irgeriau iðlikusiuose kapuose. Ðtai vyro kapo Nr. 1A ákapës – trys ietys, plaèiagaliskalavijas, lankinë aguoninë segë ir apyrankë ant kairiosios rankos, o moters kapoNr. 7 – peilis lenktu smaigaliu, antkaklë su kabliuku ir kilpute, þiediniø smeigtukøpora su grandinële.Valdomø kapinyne rasti papuoðalai taip pat bûdingi ðiai genèiai. Tai antkaklëssu kabliuku ir kilpute bei balnelinës antkaklës, þiediniai, kryþiniai bei trikampe galvutesmeigtukai, ávijinës ir masyviosiosapyrankës, lankinë aguoninë segë.Remiantis straipsnyje iðdëstytaislaidosenos bruoþais bei radiniø tipologija,galima pritarti I. Vaðkevièiûtës nuomonei,kad Valdomø kapinynà paliko èiagyvenusi þiemgaliø bendruomenë. Archeologëteigia, kad þiemgaliø þemiø pietinëriba vëlyvajame geleþies amþiuje kaiptik ëjusi linija Kurðënai–Ðiauliai, pieèiau86Tautavièius A. Ið seniausiø laikø (rankraðtis),1972, ?8, D. Šniuko asmeninis archyvas.87Vaðkevièiûtë I. Etnokultûrinë þiemgaliø sritis,Lietuvos archeologija, Vilnius, 2000, t. 20, p. 142,þemël. 1.88Girininkas A., Lukoðevièius O. Lietuvos proistorë,Vilnius, 1997, p. 156–157; Vaðkevièiûtë I.Etnokultûrinë þiemgaliø sritis, Lietuvos archeologija,Vilnius, 2000, t. 20, p. 147–150.89Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje(V–IX a.), Vilnius, 1996, p. 91–92.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2140

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIPakruojo, palei Lëvens upæ 90 . Taigi Valdomø bendruomenë buvo viena ið labiausiaiá pietus nutolusiø, artimoje þemaièiø kaimynystëje gyvenusiø þiemgaliø bendruomeniø.Nenuostabu, kad Valdomø kapinyne pastebëta keletas bendrø bruoþø su netolimuþemaitiðku Lieporiø kapinynu – geleþiniø lazdeliniø smeigtukø padëtis kape,pentinas ant kairës kojos.Baigiamosios pastabosValdomø kapinynas vietiniams þmonëms buvo þinomas nuo XX a. pradþios,taèiau á archeologø akiratá pateko tik 1955 m. Visà tà laikotarpá buvo ardomas.Kapinyno kalvelëje retenybiø ieðkojo senienø mëgëjai, net mokytojai su mokiniais,smëlá kasdavo ir bulviarûsius ásirengdavo vietiniai gyventojai. Kapinyno teritorijojebuvo pastatyta Valdomø dvaro sodyba, o po Antrojo pasaulinio karo ir kolûkiofermos.Kapinynas buvo tyrinëtas tris kartus – 1955 m. (J. Nauduþas), 1963 m. (A. Tautavièius)ir 1989 m. (B. Salatkienë), taèiau niekada nebuvo átrauktas á valstybës saugomøarcheologijos paminklø sàraðus kaip visai suardytas ir nebeturintis paminklinësvertës. Ið 5 lentelës matyti kapinyno tyrinëjimo eiga ir jo rezultatai.5 lentelëValdomø kapinyno tyrinëjimø eigaMetai Ištirtas plotas Kapø Radiniø skaièius Atsitiktiniø(m 2 ) skaièius kapuose radiniø skaièius1955 16 1 6 161963 244 21 28 111989 120 12 5 1Atsitiktiniai ~10–15 (?)radiniai GMM(dalis jø dingæ)Iš viso: 380 34 39 28 (43?)Tyrinëjimø metu nustatyta, kad Valdomø kapinyne mirusieji buvo laidojamieilëmis keturkampëse suapvalintais kampais 0,35–1,0 m gylio duobëse. Mirusieji laidotipaguldyti ant nugaros, iðtiestomis kojomis ir ant krûtinës ar juosmens sudëtomisrankomis. Moterys laidotos daugiau ðiaurës vakarø, o vyrai pietryèiø kryptimi. Jiemsá kapus buvo dedamos gausios ákapës. Papuoðalai kapuose buvo rasti taip, kaip buvoneðiojami: kepurës ant galvos, antkaklës, apvaros ant kaklo, segës, smeigtukai antkrûtinës, apyrankës, þiedai ant rankø. Moterø kapuose rasti peiliai buvo prikabintiprie juostos ar padëti prie peties. Vyrø kapuose ietys dëtos iðilgai kapo, antgaliaisprie galvos, kalavijai – ant kojø, ástriþai kapo, pentinai prisegami prie kairës kojos.Èia rasti ginklai, darbo árankiai ir papuoðalai bûdingi Ðiaurës Vidurio Lietuvoskapinynams. Tai antkaklës su kabliuku ir kilpute bei balneliniais galais, lankinësaguoninës segës, þiediniai, trikampëmis galvutëmis ir kryþiniai smeigtukai, masyviosiosir ávijinës apyrankës. Pagal ðiuosradinius nustatyta, kad Valdomø kapinynàpaliko þiemgaliø bendruomenë,gyvenusi èia IX–XII a. Pietinëje kalvelës90Vaðkevièiûtë I. Etnokultûrinë þiemgaliø sritis,Lietuvos archeologija, Vilnius, 2000, t. 20, p. 146–147.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2141

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIdalyje aptikti XVI–XVII a. kapai rodo, kad ðioje vietovëje nuolat gyventa apie 700–800 metø. Valdomø dvaro sodybos ásikûrimas kapinyno vietoje rodo, kad jos statybølaiku kapinyno vieta jau buvusi pamirðta.Labai maþai galima pasakyti apie èia gyvenusià bendruomenæ. Ið smarkiaisuardyto kapinyno neámanoma nustatyti, kiek mirusiøjø buvo palaidota, kokios –didelës ar maþos – bendruomenës bûta. Neþinoma, kur bûta jos gyvenvietës. Aiðkutik tiek, kad tai buvo atviroji, neátvirtinta gyvenvietë, neturëjusi savo piliakalnio.Gruzdþiø apylinkës yra lygumø kraðtas, piliakalniø èia itin reta. Jau apþvelgiantGruzdþiø seniûnijos archeologiná paveldà teko pastebëti, kad èia þinomas tik vienas,Ðiupyliø, piliakalnis, taèiau jis nebuvo tyrinëtas 91 . Kiti ðiø apylinkiø kapinynai –Karvìliai, Mani¾šiai, Maþe¤kiai, Norva¤ðiai, Raèia¤, kaip ir Vaµdomai, buvo ðalia neátvirtintøgyvenvieèiø. Tai bendruomenës, besivertusios daugiausiai þemës dirbimuir gyvuliø auginimu, taèiau paþinojusios ir prekybà, kà rodo Valdomuose rastasantropomorfinis pentinas, atveþtas ið Skandinavijos. Gali bûti, kad jis atveþtas Ventosupe, kuri tuo laikotarpiu buvo svarbus prekybos kelias. Tà rodo Papílës ir Ri¹guvënøkapinynø, buvusiø Ventos pakrantëse, archeologinë medþiaga. Papílëje buvo surastalabai retø antkakliø, kabuèiø, kauri kriaukleliø 92 , o Ri¹guvënuose pirklio kapas susvarstyklëmis ir jø svareliais 93 . Taigi Gruzdþiø ir gretimos apylinkës nebuvo koks norsnuo prekybos keliø nutolæs regionas.Þiemgaliai, kaip ir visos vëlyvojo geleþies amþiaus laikotarpio baltø gentys,gyveno karinës demokratijos visuomenëje, kur karo þygiai ir karo grobis buvo labaisvarbus socialinis ir ekonominis reiðkinys. Visi sveiki bendruomenës vyrai buvo kariai,kà rodo visuose vyrø kapuose randama gausi ginkluotë – ietys, kalavijai. Tarpjø bûta ir raiteliø, palaidotø su pentinais. Berniukø kapuose taip pat rasta ginklø.Jie pritaikyti vaiko ûgiui, nukalti ið geleþies, ne ið plieno, taèiau rodo, kad vaikasnuo maþens rengiamas bûti kariu ir uþimti tam tikrà socialinæ padëtá.Taigi Valdomai buvo viena iš pietinio þiemgaliø genties gyventø þemiø pakraðèiobendruomeniø, artima þemaièiø kaimynë. Tai bûta ekonomiðkai stipriosbendruomenës, iðsilaikiusios nuo IX iki XII a. Vietovë nebuvo apleista, èia gyventair XVI–XVII a.Straipsnio rankraðtis gautas 2005 09 07, serijos „Lietuvos valsèiai“Mokslo darbø komisijos ávertintas 2007 09 23, skelbti parengtas2009 08 17.Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje„Gruzdþiai“, I dalis, Vilnius, Versmë, 2009, p. 114–155 (vyr. redaktoriusir sudarytojas Damijonas Ðniukas).Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis,korektorë Vida Kasparavièienë, anglø k.redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas.Straipsnio priedai, skelbiami atskirai (tamskirtuose leidinio skyriuose):1. Straipsnio santrauka anglø kalba.2. Þinios apie autoriø.91Salatkienë B. Gruzdþiø seniûnijos archeologiniaipaminklai, Gruzdþiai, Klaipëda, Vilnius, 1999,p. 21–41.92Salatkienë B. Papilës archeologijos paminklai irjø tyrinëjimai, Papilë, Vilnius, 2004, p. 125–174.93Kuncienë O. Prekybiniai ryšiai IX–XIII amþiais,Lietuvos gyventojø prekybiniai ryðiai I–XIII a., Vilnius,1972, p. 142; Salatkienë B. Kurðënø kraðtoarcheologijos paminklø ir jø tyrinëjimø apþvalga,Kurðënai, Vilnius, 2003, p. 12–23.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2142

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI© Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá svetainës www.llt.lt tekstà ar jo dalá kartu su juoprivaloma skelbti interneto svetainës „Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt“ visà nesutrumpintàpavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà, „Lietuvos valsèiø“ serijos ir monografijos,kuriai straipsnis paraðytas, pavadinimus bei straipsnio paskelbimo svetainëje www.llt.lt datà.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2143