LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIsiskiria viena iš atsitiktinai rastøjø antkakliø, kurios 20 pav. Atsitiktinai rastoskilpelë didelë, padaryta suplokðtinus lankelio galà ir antkaklës: 1 – 1, 3, 4iðlenkus já. Kilpelë puoðta iðkilia iðilgine briauna, iðrantytaskersinëmis ákartëlëmis (21 pav.). Dar viena tokia 2 – balneliniais galaissu kabliuku ir kilpute,pati antkaklë yra GGM, galbût taip pat ið Valdomø.Antkakliø skersmuo nuo 11,5 cm iki 15 cm, jø lankeliø 21 pav. Antkaklë sustoris 0,5–0,6 cm.kabliuku ir kilputeAntkaklës su kabliuku ir kilpute labiausiai paplitusiosÐiaurës ir Vakarø Lietuvoje ir ypaè gausiai randamosIX–X a. kapinynuose 49 .saugoma GGM22 pav. Balnelinë antkaklë,Antrojo tipo antkaklëms su balneliniais galaispriklauso tik dvi ið rastøjø apyrankiø ir abi yra atsitiktiniai radiniai. Viena jø á„Auðros“ muziejø pateko po 1955 m. tyrinëjimø (20:2 pav.), o kita saugoma GGM.Pastaroji buvo publikuota LAA IV tome 50 , jos autentiðkumas abejoniø nekelia, todëlèia ji bus aptariama detaliau.Valdomø antkaklës balneliniais galais kiek skirtingos. Pirmõsios, saugomosÐiauliuose, lankelis apskrito skerspjûvio, ðonai pastorinti, o galai, kuriø vienas baigiasibalneliu, o kitas ramentu, gana smarkiai uþkeisti. Pastorintø antkaklës ðonø virðutinëpusë puoðta smulkiomis ákartëlëmis, iðdëstytomis trimis eilëmis. Skersiniais grioveliaisdar puoðti ir atlenkti ramento bei balnelio galai. Ramentas padarytas sulanksèiusvienà antkaklës galà, o balnelis – kità, iðplojus ir sulenkus lankeliu. Balneláskersai kerta iðkili briauna. Tuo tarpu Gruzdþiø antkaklë, sulûþusi á dvi dalis, yraplonesnë, jos ðonai nepastorinti, tordiruoti, uþkeisti labai nedaug. Ramentas ir balnelissmulkesni, balnelis be skersinës briaunos, puoðtas ákirstomis dvigubomis linijomis abiempakraðèiais ir skersai per vidurá. Kiek skiriasi ir antkakliø forma bei dydis. Pirmojiapskrita, 19 cm skersmens, jos lankeliostoris 0,5–0,7 cm, antroji suspausta, elipsësformos, 23,5 × 20 cm dydþio, o joslankelio storis 0,5 cm (22 pav.).49I–XIII a. radiniai, <strong>Lietuvos</strong> TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 21–22.50Ten pat, p. 26.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2130
LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIBalnelinës antkaklës bûdingesnës Rytø Lietuvai,sëliø ir latgaliø gentims, taèiau jø randama ir ÐiaurësVidurio Lietuvoje. Ið Vaµdomams artimesniø vietoviøtokiø antkakliø rasta Jakðtãièiuose–Meðkiuosê, Ri¹guvënuose(Ðiauliø r.), Paðiãušëje (Kelmës r.) 51 . Balnelinësantkaklës pradëtos neðioti VI a., labiausiai paplitoIX–X a. 52 ir buvo þinomos iki XI a. 53Krûtinës papuoðalai. Prie ðios grupës papuoðaløpriskiriamos segës ir smeigtukai. Valdomuose buvo rastatik viena segë, o smeigtukø keliolika.Vienintelë Valdomø segë buvo rasta turtingamevyro kape Nr. 1A. Tai þalvarinë lankinë aguoninë segë (LAA, 45), 23 pav. Lankinë segëgulëjusi mirusiajam ant krûtinës, pasukta ástriþai, kojele á kairæ. ið vyro kapo Nr. 1AJi gana stambi, 12 cm ilgio ir 14,5 cm ploèio. Segës galvutë, liemenëlis,kojelë ir lankelis padaryti ið trikampio skerspjûvio juosteliø, puoðtø skersiniaisgrioveliais. Ávijos galai uþbaigti pusapvalio pjûvio aguonomis. Kojelës viduryje iðlietosdvi ataugëlës. Segë prastai iðlikusi, vienas jos ávijos ir lankelio galas nulûþæ (23 pav.).Lankinës aguoninës segës bûdingos Ðiaurës Vakarø Lietuvai ir datuojamosVIII–X a. 54Smeigtukai yra gausiausia Valdomuose rastø papuoðalø grupë. Jø aptikta 15,taèiau dauguma – atsitiktiniai radiniai. Moters kape Nr. 7 mirusiajai ant krûtinësrasta þiediniø smeigtukø pora (14 pav.), vaiko kape Nr. 10 po smakru rastas þalvariniosmeigtuko adatos smaigalys, o kape Nr. 19 – geleþinis lazdelinis smeigtukas.Visi kiti rasti atsitiktinai. Tiesa, 1963 m., dar prieð tyrinëjimus, Ðiauliø „Auðros“muziejui buvo perduotos, matyt, vieno moters kapo ákapës, kurias sudarë dvi antkaklës(balnelinë bei su kabliuku ir kilpute), þiediniø smeigtukø pora, sujungta grandinële,dvi ávijinës apyrankës ir peilis lenktu smaigaliu 55 . Taigi smeigtukø porà iððio ákapiø komplekto sàlyginai galëtume priskirti prie kapuose rastøjø, nors ir nebuvoiðaiðkinta jos padëtis kape.Valdomø smeigtukai ávairiø formø, taèiau gali bûti suskirstyti á keturis tipus:1) geleþinius lazdelinius (1 vnt.), 2) þalvarinius þiedinius (9 vnt.), 3) kryþinius (3 vnt.)ir 4) trikampe galvute (1 vnt.). Dar vienas þalvarinis smeigtukas negali bûti priskirtaskokiam nors tipui.Geleþinis lazdelinis smeigtukas buvo labai sunykæs. Jis maþas, tik 7,5 cm ilgio,su 1,6 cm skersmens galvute. Ðio tipo smeigtukai paplito nuo pirmøjø amþiø poKristaus, randami vyrø ir moterø kapuose,kartais kaip papuoðalai, o daþnaipo griauèiais. Kapuose jie randamiiki XI a. 56 Spëjama, kad geleþiniais lazdeliniaissmeigtukais buvo susegama laidotuviødrobulë. Tam galëjo bûti panaudotasir Valdomuose rastasis smeigtukas,aptiktas po krûtinës kaulais.Smeigtukas trikampe galvute rastastik vienas, ir tas pats atsitiktinai51Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje(V–IX a.), Vilnius, 1996, p. 182.52I–XIII a. radiniai, <strong>Lietuvos</strong> TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 26.53Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje(V–IX a.), Vilnius, 1996, p. 182.54I–XIII a. radiniai, <strong>Lietuvos</strong> TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 45.55Nezabitauskis A. Nauji radiniai Valdamø kapinyne,Leninietis, 1963, rugpj. 31.56I–XIII a. radiniai, <strong>Lietuvos</strong> TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 77–78.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2131