straipsnis âValdomÅ³ kapinynas - Lietuvos lokaliniai tyrimai

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIIšanalizavus rastus papuošalus, galima padarytiišvadà, kad dauguma jø yra gerai þinomi <strong>Lietuvos</strong> irLatvijos archeologinëje medþiagoje, bûdingi Ðiaurës Vidurio<strong>Lietuvos</strong> regionui. Ið Valdomø radiniø iðsiskiriatik þalvarinis aþûrinis pentinas, o visi kiti yra vietiniømeistrø pagaminti.Þmoniø veiklos pëdsakaikapinyno teritorijoje1989 m. tyrinëtoje pietinëje kalvelës dalyje pokapais, 60–100 cm gylyje buvo pastebëtas kultûrinissluoksnis su þmoniø veiklos pëdsakais: maiðyta þemë,o vietomis degësiø sankaupos. 40 cm storio kultûriniamesluoksnyje ir po juo, áþemio paviršiuje, aptikta þidiniø,stulpavieèiø, plokðèiø akmenø grindinys (31 pav.).60 cm gylyje iðryðkëjo tamsi organikos linija, kurioskontûras sudarë staèiakampá suapvalintais kampais,orientuotà ÐV–PR kryptimi. Staèiakampio plotisbuvo 3 m, o iðlikæs ilgis 5 m. Tikrasis ilgis liko nenustatytas,nes ÐV kontûro galas buvo suardytas kasantsmëlá karjere. Organikos linija buvo tamsiai rudosspalvos ir siekë nuo 5 iki 15 cm plotá. Jos kontûro ribojamameplote buvo gana didelis þidinys Nr. 1: netaisyklingosformos, apie 1 m skersmens, 30 cm gylio,pusapvalio dugno, o degësiai siauru lieþuviu pasklidædar 2,8 m á ÐR. Þidinys buvo prisipildæs ðviesaus, per-30 pav. Moters kapasNr. 9a31 pav. Pastato liekanøir þidiniø iðsidëstymaskultûriniame sluoksnyje© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2136
LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIdegusio smëlio su gausiais degësiais ir paskirais angliukais. Tai gali bûti mediniopastato su þidiniu liekanos.Paþymëtina, kad ðis pastatas buvo statomas ne ant áþemio, o ant jau susikaupusiokultûrinio sluoksnio. Po numanoma pastato ÐR siena (tamsiai ruda organikoslinija) ir R kampu aptikta dar keturi, kiek giliau buvæ þidiniai Nr. 2, 3, 4, 7, iðsidëstævienoje linijoje iðilgai minëtos sienos. Þidinys Nr. 2 buvo 1,3 × 0,9 m dydþio, 15 cmgylio, duobëtu dugnu, prisipildæs degësiø ir angliø. Þidinys Nr. 3 1,1 × 0,9 m dydþio,dubens formos, plûktas moliu. Þidiniui Nr. 4 maiðytame smëlyje buvo iðkasta pusapvalë1,3 × 0,8 m dydþio ir 40 cm gylio duobë, taip pat iðplûkta moliu. Ðis þidinyskupinas perdegusios þemës ir degësiø su angliø gabalais. Jo dugno molis taip patperdegæs. Labai panaðus, tik kur kas gilesnis þidinys Nr. 7 buvo po numanomopastato R kampu. Jis 2 × 1 m dydþio, netaisyklingos formos, pusapvalio pjûvio, 0,6 mgylio. Taip pat plûktas moliu, prisipildæs degësiø ir maiðytos þemës, jo R kraðteiðlikusi 5 cm ploèio grynø degësiø juosta.Kiti þidiniai rasti kiek toliau – Nr. 5 á ÐR, o Nr. 6 á PR nuo minëto pastato.Þidinys Nr. 5 buvo 0,5 m skersmens, plokðèiadugnis, 15 cm gylio. Jame, be perdegusiosþemës ir degësiø, buvo 10 × 15 × 6 cm ir panaðaus dydþio skaldytø apdegusiøakmenø. Þidinys Nr. 6 buvo iðplûktas moliu, 35 cm gylio, 90 cm skersmens, pusapvalis.Jis prisipildæs perdegusios juodos þemës su gausiais degësiais ir rûdþiøpriemaiðomis. Pats didþiausias þidinys Nr. 8 aptiktas netoli rytinio pastato kampo.Jis pailgas, siauras, 4 × 1 m dydþio, 35–40 cm gylio, nelygiu banguotu dugnu. Šioþidinio ypatybë buvo 10–15 cm storio rûdþiø sluoksnelis, susikaupæs degësiuose apie15 cm gylyje nuo þidinio paviršiaus.Tyrinëtame plote tarp þidiniø ir prie ÐV pastato sienos buvo pastebëta keletasstulpavieèiø. Jos 10–30 cm skersmens, 20–25 cm gylio, nusmailintos ið vienos arabiejø pusiø bei plokðèiais dugnais. Stulpavieèiø iðsidëstymo tvarkos nustatyti nepavykolabiausiai dël to, kad jos iðliko tik kapø nesuardytose vietose. Jos nesudarëkokios nors sistemos, todël liko nenustatyta ir jø funkcija.Paèioje kultûrinio sluoksnio apaèioje, 70–80 cm gylyje, buvo aptiktas grindinys,suklotas ið dideliø plokðèiø, nuo 20 × 20 × 30 cm iki 60 × 45 × 30 cm dydþio,kalkakmeniø. Grindinio dydis 1 × 2 m, jis nuolaidus R kryptimi, o nuolydis siekiaapie 20 cm. Ðis grindinys aptiktas po pastato ÐR galu ir po þidiniais Nr. 1, Nr. 2ir Nr. 3, todël atrodo, kad tai ankstyviausias kultûrinio sluoksnio objektas (32 pav.).Kultûriniame sluoksnyje nebuvo aptikta në vieno archeologinio dirbinio,ið kurio bûtø galima spræsti apie ðioje vietoje buvusios þmoniø veiklos pobûdá.Nerasta keramikos, molio tinko gabalø, gyvuliø kaulø, dantø, gludintø akmenø,kurie paprastai susikaupia gyvenamojoje gyvenvietes zonoje, todël galima teigti,kad þmonës èia negyveno. 1989 m. ðio straipsnio autorë paskelbë pirmuosius Valdomøkapinyno tyrinëjimø duomenis ir padarë netikslià prielaidà, kad vietovëjegalëjo bûti ûkinës veiklos, geleþies verslo liekanø 77 . Tokia prielaida buvo grindþiamagausiomis rûdþiø sankaupomis þidiniuose. Vëlesnë autorës tyrinëjimø patirtisparodë, kad pagrindinis geleþies verslopoþymis yra gausios ðlako sankaupos,taèiau Valdomuose jo ið viso nebuvoaptikta.77Salatkienë B. Valdomø kapinyno (Ðiauliø raj.)1989 m. tyrinëjimai, Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje1988–1989 metais, Vilnius, 1990, p. 92.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2137
Page 2: LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEO
Page 6 and 7: LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEO

straipsnis âValdomÅ³ kapinynas - Lietuvos lokaliniai tyrimai

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

straipsnis âValdomÅ³ kapinynas - Lietuvos lokaliniai tyrimai