straipsnis „Valdomų kapinynas - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIreikðmë. Ið esmës ji apima tik pirmàjá laidojimo etapà, IX–XII a., kadangi XVI a.lietuviø tauta jau buvo suvienijusi atskiras baltø gentis.Archeologiniø tyrimø ataskaitose nei J. Nauduþas, nei A. Tautavièius nërapareiðkæ savo nuomonës apie Valdomø kapinyno etninæ priklausomybæ. Vëlesniamestraipsnio rankraðtyje A. Tautavièius raðo, kad Valdomø radiniai esà panaðûs á netolimøaplinkiniø Papílës (Akmenës r.), Linksmùèiø bei Dirþiÿ (Pakruojo r.), Deg¸siø(Pasvalio r.) kapinynø medþiagà ir daro išvadà, kad jie visi buvo palikti þiemgaliøgenties 86 .Pastaraisiais deðimtmeèiais dëmesys þiemgaliø paminklams labai suaktyvëjo.Ilona Vaðkevièiûtë, daugiausia tyrinëjusi laidojimo paminklus ir interpretavusi jømedþiagà, Valdomus priskyrë pietinei Þiemgalai 87 .Daugiausiai duomenø etniniams klausimams spræsti suteikia laidosena ir papuoðalai,kiek maþiau ginklai ir darbo árankiai. Labai suardytame Valdomø kapinynelaidosenos medþiaga itin skurdi, taèiau kai kurias iðvadas ið jos galima padaryti.Pagrindiniais þiemgaliø laidosenos bruoþais archeologai laiko kapinynui parenkamàvietà ant kalvelës prie upës ar eþero, kapø iðdëstymà eilëmis, negilias, iki1 m kapø duobes, vyrø ir moterø laidojimà prieðingomis kryptimis, mirusiøjø deginimopaproèio nebuvimà 88 . Nustatyti ir ðiai genèiai bûdingi vyrø ir moterø ákapiøkomplektai. Vyrams á kapà paprastai dëdavo vienà ar kelias ietis, kirvá, plaèiagalákalavijà ástriþai mirusiajam ant kojø, lankinæ segæ apsiaustui susegti ant krûtinës,apyrankæ ant kairiosios rankos, kartais antkaklæ. Moterø ákapës daþniausiai buvokaplys, peilis prie juostos, retkarèiais pjautuvas, yla, þalvarinis apgalvis, smeigtukøpora, sujungta grandinëlëmis, skarai susegti, vienodø apyrankiø pora, reèiau antkaklë89 . Apþvelgti Valdomø laidosenos bruoþai ið esmës atitinka pagrindines þiemgaliølaidosenos savybes. Èia nerasta në vieno degintinio kapo, aiðkiai matyti gana tvarkingoskapø eilës, galima áþvelgti paprotá vyrus ir moteris laidoti prieðingomis kryptimis.Vyrai laidoti galvomis daugiau á PR, o moterys ir vaikai – á ÐV. Ietys ádëtosiðilgai kapo, antgaliai ties galva, plaèiagaliai kalavijai uþdëti ant kojø. Tiek vyrø, tiekir moterø ákapiø komplektai taip pat þiemgaliðki. Tai ypaè matyti turtingesniuose irgeriau iðlikusiuose kapuose. Ðtai vyro kapo Nr. 1A ákapës – trys ietys, plaèiagaliskalavijas, lankinë aguoninë segë ir apyrankë ant kairiosios rankos, o moters kapoNr. 7 – peilis lenktu smaigaliu, antkaklë su kabliuku ir kilpute, þiediniø smeigtukøpora su grandinële.Valdomø kapinyne rasti papuoðalai taip pat bûdingi ðiai genèiai. Tai antkaklëssu kabliuku ir kilpute bei balnelinës antkaklës, þiediniai, kryþiniai bei trikampe galvutesmeigtukai, ávijinës ir masyviosiosapyrankës, lankinë aguoninë segë.Remiantis straipsnyje iðdëstytaislaidosenos bruoþais bei radiniø tipologija,galima pritarti I. Vaðkevièiûtës nuomonei,kad Valdomø kapinynà paliko èiagyvenusi þiemgaliø bendruomenë. Archeologëteigia, kad þiemgaliø þemiø pietinëriba vëlyvajame geleþies amþiuje kaiptik ëjusi linija Kurðënai–Ðiauliai, pieèiau86Tautavièius A. Ið seniausiø laikø (rankraðtis),1972, ?8, D. Šniuko asmeninis archyvas.87Vaðkevièiûtë I. Etnokultûrinë þiemgaliø sritis,Lietuvos archeologija, Vilnius, 2000, t. 20, p. 142,þemël. 1.88Girininkas A., Lukoðevièius O. Lietuvos proistorë,Vilnius, 1997, p. 156–157; Vaðkevièiûtë I.Etnokultûrinë þiemgaliø sritis, Lietuvos archeologija,Vilnius, 2000, t. 20, p. 147–150.89Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje(V–IX a.), Vilnius, 1996, p. 91–92.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2140