LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAI5 cm(24:2 pav.). Jis priskirtas ankstyviausiai ðio tipo smeigtukøgrupei 57 , yra nedidelis – 11 cm ilgio su 2,8 cm metu rasti atsitiktiniai radiniai:24 pav. 1963 metø tyrinëjimøploèio galvute, kurios kampai uþbaigti pusapvalëmis 1, 3 – kryþiniai smeigtukai,buoþelëmis, kiek storesnëmis uþ paèià galvutæ. Galvutës 2 smeigtukas trikampe galvute,vidurys ádubæs, o jame iðlieta ataugëlë. Á plokðèià àselæ þiedinis smeigtukas, þalvarinisbuvo áverta grandinëlë, sudaryta ið dvigubø plokðèios smeigtukas, ámovinis ietigalisvielos þiedeliø, taèiau ið jos iðlikæs tik 2,5 cm ilgio galiukas.Smeigtukai trikampëmis galvutëmis bûdingiausi 25 pav. Smeigtukai: þiediniai,Ðiaurës Vidurio Lietuvai ir Pietø Latvijai, labai retai nulûþusia galvute, kryþinisrandami kitur. Dauguma jø datuojami VI–VIII a., taèiaudar pasitaiko ir IX a. kapuose 58 .26 pav. Þiediniø smeigtukøValdomø kapinyne daugiausiai rasta þiediniø pora „Auðros“ muziejaussmeigtukø. Ið 9 smeigtukø po porà rasta moters kape ekspozicijojeNr. 7 (14 pav.) ir 1963 m. rugpjûèio mën. aptiktameiðardytame moters kape, o kiti – atsitiktiniai radiniai (25 pav.). Geriausiai iðsilaikiusiþiediniø smeigtukø pora yra ið jau minëto iðardyto kapo. Jie visai vienodi, 17 cmilgio, galvuèiø skersmuo 2 cm. Galvutës yra trikampio skerspjûvio, briaunelës puoðtoslabai smulkiomis ákartëlëmis, o tarpas tarp galvutës ir àselës pagraþintas eglutësraðto ákartëlëmis. Á abiejø smeigtukø àseles ákabinta po apvalios vielos grandelæ, oprie ðios grandelës prikabintos dvi 110 cm ilgio grandinëlës, suvertos ið dvigubøplonos apskritos vielos þiedeliø. Ðiuo metuapraðytoji smeigtukø pora eksponuojamaÐiauliø „Auðros“ muziejaus ekspo-57Ten pat, p 79–80.58Ten pat, p. 79.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2132
LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIzicijoje (26 pav.). Antroji þiediniø smeigtukø pora ið kapo Nr. 7 taip pat neblogaiiðlikusi, taèiau jø àselëse iðliko tik trumpi, apie 2 cm ilgio, grandinëliø galiukai.Smeigtukø forma ir ornamentika tokia pat, kaip kà tik kà apraðytøjø, taèiau jie kiekmaþesni – 13,8 ir 14 cm ilgio, galvuèiø skersmenys atitinkamai 2,4 ir 2,2 cm. Kitøþiediniø smeigtukø dydþiai taip pat panaðûs – ilgis siekia nuo 11,5 iki 17,1 cm,galvuèiø skersmuo nuo 1,5 iki 2,1 cm. Visi jie puoðti eglutës raðtu po galvute (14 pav.).Paþymëtina, kad <strong>Lietuvos</strong> archeologijos atlase publikuotas þiedinis smeigtukas iðValdomø, buvæs GGM 59 , šiuo metu yra dingæs. Jo jau nematyti ir 1999 m. darytojemuziejaus fotografijoje 60 .Þiediniai smeigtukai gausiai randami Ðiaurës Vidurio Lietuvoje ir Latvijos Þiemgaloje,retai pasitaiko Þemaitijoje, o kitose <strong>Lietuvos</strong> vietose visai neþinomi. Taigiþiediniai smeigtukai buvo pats bûdingiausias Valdomø apylinkiø smeigtukø tipas.Jie pasirodë VIII a. ir buvo neðiojami iki X a. 61Visi trys Valdomuose rasti kryþiniai smeigtukai buvo rasti atsitiktinai. Visi jieskirtingi. Ankstyviausias su pusrutulio formos buoþelëmis kryþmø galuose rastas1963 m. tyrinëjimø metu (24:3 pav.). Jis labai maþas, tik 11,4 cm ilgio, o jo kryþma3,7 cm ploèio. Buoþeliø kraðtas nuo kryþmos pusës puoðtas skersiniø grioveliø poromis.Tokie smeigtukai buvo labiausiai paplitæ Ðiaurës Vidurio Lietuvoje, keletasrasta þemaièiø þemëse, neðioti VII–IX a. 62Kitø dviejø ðio tipo smeigtukø kryþmas sudaro plokðtelës, taèiau jos skirtingos.Vienas ið pirmøjø Valdomø radiniø, pakliuvæs á „Auðros“ muziejø 1955 m.,buvo kryþinis smeigtukas, kurio galvutæ sudarë 3 plokðtelës, dvi kryþmos galuose,o viena virðuje. Plokðteliø centre ámuðta po vienà akutæ, o jø pakraðèiai puoðti labaismulkiø skersiniø ákartëliø eilute (25 pav.). Smeigtuko ilgis 13,8 cm, kryþmos plotis2,8 cm. Tokie smeigtukai datuojami VIII–IX a. ir daugiausiai randami Ðiaurës VidurioLietuvoje 63 .Antrojo kryþinio smeigtuko galvutæ sudaro 4 plokðtelës, iðdëstytos kryþmai irbesijungianèios galvutës viduryje. Plokðteliø galuose ir centre ámuðta po akutæ, o polietine plokðèia àsele dar išlietas skersinis rumbelis, skiriantis smeigtuko galvutæ nuoadatos (24:1 pav.). Ðis smeigtukas pats didþiausias ið visø Valdomuose rastøjø: 17,4 cmilgio, o jo galvutës dydis 3,8 × 3,8 cm. Ðio tipo smeigtukai taip pat labiausiai paplitæÐiaurës Vidurio Lietuvoje, taèiau buvo naudoti kiek ilgiau, nei anksèiau apraðytieji –nuo VIII iki X a. 641963 m. tyrinëjimø metu rastas vienas netipiðkas smeigtukas, kuris tyrinëtojovadinamas þalvariniu smeigtuku su grandinëlës fragmentu. Jo ilgis 9,6 cm, o grandinëlës– 5 cm. Smeigtukas tarsi visai be galvutës. Jo adatos virðutinë dalis iðplota,suteikiant karklo lapo formà, viduryje iðkalta skylutë, o á jà ákabinta grandinëlë,suverta ið trikampio skerspjûvio sulenktø þiedeliø (24:5 pav.). Greièiausiai ðis smeigtukasbuvo padarytas ið nulûþusio smeigtukoadatos.Rankø papuoðalai. Prie rankø papuoðaløpaprastai priskiriama apyrankës irþiedai. Buvo rasta tiek vienø, tiek ir kitø.Valdomø kapinyne apyrankës retasradinys, visos aptiktos kapuose. Vie-59Ten pat, p. 81.60Dereðkevièienë A. Mokyklos muziejaus aprašymas,Gruzdþiai, 1999, Klaipëda, p. 299.61I–XIII a. radiniai, <strong>Lietuvos</strong> TSR archeologijos atlasas,Vilnius, 1978, t. 4, p. 81.62Ten pat, p. 82.63Ten pat, p. 83.64Ten pat, p. 87.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2133