straipsnis „Valdomų kapinynas - Lietuvos lokaliniai tyrimai

LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ARCHEOLOGIJALIETUVOS VALSÈIAI. GRUZDÞIAIdalyje aptikti XVI–XVII a. kapai rodo, kad ðioje vietovëje nuolat gyventa apie 700–800 metø. Valdomø dvaro sodybos ásikûrimas kapinyno vietoje rodo, kad jos statybølaiku kapinyno vieta jau buvusi pamirðta.Labai maþai galima pasakyti apie èia gyvenusià bendruomenæ. Ið smarkiaisuardyto kapinyno neámanoma nustatyti, kiek mirusiøjø buvo palaidota, kokios –didelës ar maþos – bendruomenës bûta. Neþinoma, kur bûta jos gyvenvietës. Aiðkutik tiek, kad tai buvo atviroji, neátvirtinta gyvenvietë, neturëjusi savo piliakalnio.Gruzdþiø apylinkës yra lygumø kraðtas, piliakalniø èia itin reta. Jau apþvelgiantGruzdþiø seniûnijos archeologiná paveldà teko pastebëti, kad èia þinomas tik vienas,Ðiupyliø, piliakalnis, taèiau jis nebuvo tyrinëtas 91 . Kiti ðiø apylinkiø kapinynai –Karvìliai, Mani¾šiai, Maþe¤kiai, Norva¤ðiai, Raèia¤, kaip ir Vaµdomai, buvo ðalia neátvirtintøgyvenvieèiø. Tai bendruomenës, besivertusios daugiausiai þemës dirbimuir gyvuliø auginimu, taèiau paþinojusios ir prekybà, kà rodo Valdomuose rastasantropomorfinis pentinas, atveþtas ið Skandinavijos. Gali bûti, kad jis atveþtas Ventosupe, kuri tuo laikotarpiu buvo svarbus prekybos kelias. Tà rodo Papílës ir Ri¹guvënøkapinynø, buvusiø Ventos pakrantëse, archeologinë medþiaga. Papílëje buvo surastalabai retø antkakliø, kabuèiø, kauri kriaukleliø 92 , o Ri¹guvënuose pirklio kapas susvarstyklëmis ir jø svareliais 93 . Taigi Gruzdþiø ir gretimos apylinkës nebuvo koks norsnuo prekybos keliø nutolæs regionas.Þiemgaliai, kaip ir visos vëlyvojo geleþies amþiaus laikotarpio baltø gentys,gyveno karinës demokratijos visuomenëje, kur karo þygiai ir karo grobis buvo labaisvarbus socialinis ir ekonominis reiðkinys. Visi sveiki bendruomenës vyrai buvo kariai,kà rodo visuose vyrø kapuose randama gausi ginkluotë – ietys, kalavijai. Tarpjø bûta ir raiteliø, palaidotø su pentinais. Berniukø kapuose taip pat rasta ginklø.Jie pritaikyti vaiko ûgiui, nukalti ið geleþies, ne ið plieno, taèiau rodo, kad vaikasnuo maþens rengiamas bûti kariu ir uþimti tam tikrà socialinæ padëtá.Taigi Valdomai buvo viena iš pietinio þiemgaliø genties gyventø þemiø pakraðèiobendruomeniø, artima þemaièiø kaimynë. Tai bûta ekonomiðkai stipriosbendruomenës, iðsilaikiusios nuo IX iki XII a. Vietovë nebuvo apleista, èia gyventair XVI–XVII a.Straipsnio rankraðtis gautas 2005 09 07, serijos „Lietuvos valsèiai“Mokslo darbø komisijos ávertintas 2007 09 23, skelbti parengtas2009 08 17.Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje„Gruzdþiai“, I dalis, Vilnius, Versmë, 2009, p. 114–155 (vyr. redaktoriusir sudarytojas Damijonas Ðniukas).Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis,korektorë Vida Kasparavièienë, anglø k.redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas.Straipsnio priedai, skelbiami atskirai (tamskirtuose leidinio skyriuose):1. Straipsnio santrauka anglø kalba.2. Þinios apie autoriø.91Salatkienë B. Gruzdþiø seniûnijos archeologiniaipaminklai, Gruzdþiai, Klaipëda, Vilnius, 1999,p. 21–41.92Salatkienë B. Papilës archeologijos paminklai irjø tyrinëjimai, Papilë, Vilnius, 2004, p. 125–174.93Kuncienë O. Prekybiniai ryšiai IX–XIII amþiais,Lietuvos gyventojø prekybiniai ryðiai I–XIII a., Vilnius,1972, p. 142; Salatkienë B. Kurðënø kraðtoarcheologijos paminklø ir jø tyrinëjimø apþvalga,Kurðënai, Vilnius, 2003, p. 12–23.© www.llt.ltÐis tekstas svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2009 09 2142