Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tiek to. Svarbu, kad aš tave radau. Tu, kaip matau,<br />
jau užkandai?<br />
Jozefina nušvitusi parodo valgiaraštį.<br />
- Taip, bet aš daug ką net praleidau - batsiuvio<br />
kepsnį, upėtakį <strong>ir</strong> dar va šitą... Bet jie nesupyko,<br />
nieko nesakė, - pasakoja Jozefina.<br />
Tėvelis Tėvas sutrikęs žiūri į valgiaraštį, į atšalusį<br />
omletą, plekšnę <strong>ir</strong> veršienos kepenėles, kurios<br />
tebestovi ant stalo.<br />
v<br />
- Čia aš tau palikau, - sako rūpestingoji Jozefina.<br />
- Bet ledų dar nevalgiau. Laukiau, kol tu ateisi.<br />
Tėvelis Tėvas staiga pratrūksta juoktis.<br />
- Ak tu, besote! Tu mane elgeta paleisi. Bet kas<br />
jau padaryta - padaryta, - atlaidžiai sako jis <strong>ir</strong> dar<br />
paklausia: - Ar ledams pasilikai vietos?<br />
Kur ji nepasiliks. Tėvelis Tėvas tuo tarpu pasikalba<br />
su pasakų princu, su priėjusiu metrdoteliu<br />
<strong>ir</strong> sako:<br />
- Ta mano ėdrūne dar užsimanė ledų. Ar aš galėčiau<br />
jų paprašyti?<br />
Jozefina nuraudusi spakteli Tėveliui Tėvui į koją.<br />
Ką jie apie ją pagalvos?<br />
Tuodu šypsosi, o princas dar sako, kad jam buvo<br />
vienas malonumas tokią panelę aptarnauti. Jozefina<br />
po tokių žodžių net švyti visa.<br />
122
Change language