You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Gūnelė paima šlapias, purvinas p<strong>ir</strong>štines <strong>ir</strong> eina<br />
prie Jozefinos. Si norėtų greičiau jas atgauti.<br />
- Palauk, ko čia graibstai. Atiduosiu, - erzina<br />
Gūnelė. - Na, še še - pauostyk, kad taip nori! -<br />
<strong>ir</strong> šeria Jozefinai su šlapiom p<strong>ir</strong>štinėm. Tekšt per<br />
vieną skruostą, per kitą, paskui dar per rankas...<br />
O Jozefina - kaip stulpas. Stovi lyg nejausdama,<br />
ką čia jai daro.<br />
Staiga kažkas kad suriks, kad pastums Gūnelę.<br />
Si susverdėjusi atatupsta šliopt - visu dugnu<br />
į balą.<br />
- Ko čia prikibai prie Jozefinos, drimb'aila!<br />
Tai Hugas! Įlindęs į tą savo juodą apsiaustą.<br />
Plaukai pasišiaušę. Akys mėlynos. Toks kaip <strong>ir</strong><br />
anksčiau.<br />
Hugas net seiles taškydamas ūdija Gūnelę. O<br />
ši tartum žaibo trenkta tebesėdi toj baloj.<br />
- Tu čia baik komedijas. Ko čia lendi prie mažesnių!<br />
Ar neėdus, ar mušt nesi gavus! O jeigu esi<br />
kvaila, tai gydykis!<br />
Aplinkui visi nuščiuvę. Ką tik šūkavo, šaipėsi,<br />
o dabar tik vėpso.<br />
Gūnelė pamažu atsistoja, užpakalis šlapias, bet<br />
ji dar neketina pasiduoti.<br />
Turėtų būti persiutusi, bet moka valdytis.<br />
128