Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
dinčio <strong>ir</strong> stovinčio - visi trys šviesiaplaukiai, rubuiliai<br />
kaip <strong>ir</strong> ji pati. Jozefina mainais gali pas<strong>ir</strong>inkti<br />
ką nors iš jos sk<strong>ir</strong>tukų.<br />
Ant jų daugiausia nupaišytos gėlės <strong>ir</strong> raudonskruostės<br />
mergaitės, šokinėjančios per v<strong>ir</strong>vutę, papuoštą<br />
rožėmis. Jozefina pas<strong>ir</strong>enka baltą balandį.<br />
Jis apvainikuotas neužm<strong>ir</strong>štuolėm, o snape laiko<br />
baltą vokelį.<br />
- Tu moki išs<strong>ir</strong>inkti, - pag<strong>ir</strong>ia ją mergaitė.<br />
Paskui išsiima pieštuką <strong>ir</strong> ant voko balandžio snape<br />
užrašo: TAU - NUO KA. —„Karinos” man<br />
čia nebetilpo, bet nieko. Vardą galima sutrumpinti,<br />
- sako ji.<br />
Taip Jozefina sužino, kad mergaitės vardas -<br />
Karina. Po to ji paduoda Jozefinai pieštuką <strong>ir</strong> vieną<br />
savo pas<strong>ir</strong>inktą angeliuką.<br />
- Ir tu man gali užrašyti. Parašyk ką nors kitoj<br />
pusėj.<br />
Jozefina truputį drovisi, bet šito neparodo. Ji<br />
nežino, ar jai pasiseks taip gražiai parašyti kaip Karinai,<br />
niekada nėra šito dariusi. Visgi ryžtasi pamėginti.<br />
Raidės pakrypusios, bet nelabai. „Nuo<br />
Jozefinos” - ką gi, visai neblogai. Savo vardą ji seniai<br />
išmoko parašyti. Karina paima angelėlį <strong>ir</strong> nustebusi<br />
perskaito.<br />
47
Change language