Mama ir vaikas-2017m. pavasaris
MAMŲ ISTORIJOS. Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja. PAVASARIO LIGOS. Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą. Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų. Iš ko susideda imunitetas? BŪKIME SVEIKUČIAI. Ką valgyti mamai žindyvei? Ankstyvas rūpestis gali garantuoti sveiką vaiko šypseną. Skoliozė: iškrypęs stuburas savaime neišsitiesins. Kokiu oru kvėpuojame namuose? NĖŠTUMAS. Du svarbūs vitaminai būsimai mamai, kurių daugeliui trūksta. Pažangiausias nėščiųjų tyrimas – anksti, tiksliai ir greitai įvertinta rizika. KŪDIKIS. Vienkartinės sauskelnės – svarbu išsirinkti kokybiškas. VAISTINĖLĖ. Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas. MAMYTĖ. Lieknėjame sveikai. Celiulitas po gimdymo – kaip greičiau atsikratyti? Gimdos spiralė su variu ir auksu – saugumas be hormonų.
MAMŲ ISTORIJOS. Sūnaus atopinis dermatitas pavertė mamą kosmetikos kūrėja.
PAVASARIO LIGOS. Peršalimas – nebaisus, jeigu žiūrime kaip į rimtą ligą. Maistas ir vitaminai – pavasariui be ligų. Iš ko susideda imunitetas?
BŪKIME SVEIKUČIAI. Ką valgyti mamai žindyvei? Ankstyvas rūpestis gali garantuoti sveiką vaiko šypseną. Skoliozė: iškrypęs stuburas savaime neišsitiesins. Kokiu oru kvėpuojame namuose?
NĖŠTUMAS. Du svarbūs vitaminai būsimai mamai, kurių daugeliui trūksta.
Pažangiausias nėščiųjų tyrimas – anksti, tiksliai ir greitai įvertinta rizika.
KŪDIKIS. Vienkartinės sauskelnės – svarbu išsirinkti kokybiškas.
VAISTINĖLĖ. Viduriavimas – kodėl vaikams ypač pavojingas.
MAMYTĖ. Lieknėjame sveikai. Celiulitas po gimdymo – kaip greičiau atsikratyti? Gimdos spiralė su variu ir auksu – saugumas be hormonų.
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
NĖŠTUMAS<br />
22<br />
Pažangiausias nėščiųjų<br />
tyrimas – anksti, tiksliai <strong>ir</strong><br />
greitai įvertinta rizika<br />
Šiomis dienomis yra daugybė<br />
tyrimų nėščiosioms, norinčioms<br />
sužinoti, ar nešiojamas vaisius<br />
sveikas, ar turi patologiją. Moterims,<br />
vyresnėms nei 35 m., chromosominių<br />
patologijų dažnis vaisiui<br />
su amžiumi didėja. Valstybė<br />
patv<strong>ir</strong>tino vaisiaus chromosominių<br />
ligų patikros programą, į kurią<br />
patenka tik vyresnės moterys,<br />
bet daugiau gimdo jaunos moterys,<br />
<strong>ir</strong> kadangi jos nepatenka<br />
į nemokamas patikras, dažniau<br />
susilaukia kūdikių, turinčių patologijų.<br />
Kokį tyrimą pas<strong>ir</strong>inkti iš<br />
daugelio?<br />
Dauguma moterų jau žino apie<br />
„genetinį“ vaisiaus tyrimą, kuris<br />
vadinamas PRISCA. Kada jį pas<strong>ir</strong>inkti?<br />
Ką galima sužinoti jį atlikus?<br />
PRISCA – tai kompiuterinė programa, kuri<br />
vertina moters sveikatos duomenis. Prieš tyrimą<br />
gydytojas išmatuoja vaisiaus sprando<br />
raukšlės peršviečiamumą, kalbininkų siūlomą<br />
vadinti sprando vaiskuma. Ji matoma nuo 11<br />
iki 12 nėštumo savaitės (<strong>ir</strong> dar kelias dienas<br />
vėliau). Sprando vaiskuma svarbi tuo, kad iš<br />
jos formuojasi centrinė vaisiaus nervų sistema.<br />
Gydytojas echoskopu išt<strong>ir</strong>ia nėščią moterį, užrašo<br />
sprando raukšlės storį, CRL, mamos amžių,<br />
rasę, nėštumo laiką, svorį, kiek vaisių nešioja<br />
(trynukams tyrimas netinkamas), ar serga<br />
gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, ar<br />
rūko, ar pastojo natūraliai, ar po pagalbinio apvaisinimo,<br />
ar anksčiau mama buvo susilaukusi<br />
kūdikio, turinčio patologiją <strong>ir</strong> kt. Taip pat išmatuojami<br />
motinos kraujo biocheminiai rodikliai:<br />
p<strong>ir</strong>mojo trimestro metu – PAP-a baltymas,<br />
HCG; antrojo – AFP, HCG <strong>ir</strong> uE3.<br />
Visi šie duomenys suvedami į PRISCA programą,<br />
kuri apskaičiuoja, kokią riziką moteris<br />
turi susilaukti kūdikio su patologija. Tačiau jei<br />
nėra žinomas tikslus nėštumo laikas, programoje<br />
hormonų koncentracijos skaičiuojamos<br />
arba per aukštos, arba per žemos, todėl galimas<br />
rezultatas – padidėjusi rizika, nors<br />
kai kuriais atvejais jos <strong>ir</strong> nebus. PRISCA<br />
tyrimo tikslumas yra apie 80–85 proc.,<br />
vadinasi, jei išt<strong>ir</strong>sime 100 besilaukiančiųjų<br />
kūdikio su patologija, tai 20–15<br />
moterų vaisiaus patologijos nepastebėsime.<br />
PRISCA, iš tiesų, duoda nemažai<br />
klaidingai teigiamų rezultatų, kuriuos<br />
reikia patv<strong>ir</strong>tinti diagnostiniais tyrimais.<br />
Tačiau pastarieji yra invaziniai: choriono<br />
gaurelių biopsija, amniocentezė. Jie besilaukiančioms<br />
moterims sukelia baimę<br />
dėl papildomos persileidimo rizikos <strong>ir</strong><br />
streso vaisiui.<br />
Pastaruoju metu vis pateikiama<br />
daugiau informacijos apie naujos<br />
kartos neinvazinį prenatalinį vaisiaus<br />
DNR tyrimą iš motinos kraujo. Kuo jis<br />
pranašesnis už PRISCA?<br />
Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT) iš<br />
mamos kraujo, kurio metu t<strong>ir</strong>iamas ne mamos<br />
atsakas į galimai patologinį vaisių, o laisva<br />
vaisiaus DNR, t.y. vaisiaus placentinių audinių<br />
dalies su<strong>ir</strong>usių ląstelių laisva DNR. Reikia paminėti,<br />
kad tai <strong>ir</strong>gi atrankinis tyrimas, kurį reikia<br />
patv<strong>ir</strong>tinti diagnostiniais tyrimais, tačiau jis yra<br />
kur kas jautresnis <strong>ir</strong> tikslesnis.<br />
P<strong>ir</strong>momis nėštumo savaitėmis mamos<br />
kraujyje ima c<strong>ir</strong>kuliuoti laisvos vaisiaus DNR<br />
fragmentai, tačiau tik 9–10 nėštumo savaitę<br />
šios DNR mamos kraujyje yra pakankamai, kad<br />
technologijos ją sugaudytų <strong>ir</strong> būtų atliktas tyrimas.<br />
Atlikus tyrimą per anksti, iki 10 nėštumo<br />
savaitės, gali tekti jį kartoti, kadangi vaisiaus<br />
DNR gali nepakakti. Nuo 10 nėštumo savaitės,<br />
išskyrus reikiamą vaisiaus DNR kiekį, galima<br />
įvertinti riziką susilaukti kūdikio su dažniausiomis<br />
chromosominėmis patologijomis – Dauno,<br />
Edvardso, Patau sindromais <strong>ir</strong> lytinių chromosomų<br />
aneuploidijos (X monosomija – Ternerio<br />
sindromu, XXY – Klainfelterio sindromu, XYY –<br />
Džekobo sindromu <strong>ir</strong> kt.) rizika.<br />
NIPT tyrimui neturi įtakos jokie šalutiniai<br />
veiksniai, kadangi t<strong>ir</strong>iamas vaisiaus DNR. Tad<br />
99,9 proc. tikslumu įvertinama moters rizika susilaukti<br />
kūdikio su chromosominiais pakitimais.
Change language