Zurnalas teorine dalis.pdf po viena lapa

1

3

JURGIS MAČIŪNAS
konceptualus biografinis žurnalas
Bakalauro studijų baigiamasis darbas
Grafinio dizaino studijų programa
Vilniaus dailės akademija
Klaipėdos fakultetas
Studentė - Olga Merkulova
Darbo vadovas - prof. Alvydas Klimas
Klaipėda 2020

TURINYS
8 Santrauka
10 Įvadas
12 Literatūros analizė
12 Konceptualus menas ir žurnalas
16 Fluxus istorija ir samprata
18 Fluxus pradžia
20 Jurgis Mačiūnas
27 Soho, kitos utopijos ir Mačiūno mirtis
30 Fluxus Lietuvoje
34 Analogiškų žurnalų apžvalga
36 Tyrimo rezultatai
38 Kūrybinio darbo dalis
56 Internetinės svetainės dizainas
60 Išvados
64 Literatūros sąrašas

SANTRAUKA
1960-ųjų pradžioje lietuvių emigrantas
Jurgis Mačiūnas Niujorke
įkūrė judėjimą „Fluxus“ – platformą
daugumai menininkų su panašiu
požiūriu. Šis tarptautinis judėjimas,
kurio pagrindą sudaro eksperimentavimas,
žaidimas, aktyvus sąveikavimas
su auditorija, sienų šalinimas
tarp kasdienio gyvenimo ir meno.
„Fluxus“ įsikūnija performansuose ir
improvizuotuose renginiuose (hapeninguose),
instaliacijose ir meno
objektuose, ir už scenos ribų.
Jurgis Mačiūnas buvo šio judėjimo
įkūrėjas ir pagrindinis įkvėpėjas. Jo
darbai eksponuojami garsiausiuose
pasaulio dailės muziejuose. Mačiūno
dėka Lietuva yra įrašyta į pasaulio
meno istoriją. Dėl to labai svarbu,
kad šio dailininko vardas būtų kuo
dažniau minimas ir populiarinamas
Lietuvoje.
Remiantis perskaityta Tomo Sakalausko
knyga „Žiūrėjimas į ugnį“,
sukurtas konceptualus biografinis
žurnalas, kurio tikslas vaizdinėmis
priemonėmis papasakoti apie dailininko
kūrybą ir gan sudėtingą
gyvenimą. Šis žurnalas yra spausdintinis
leidinys, kuris sudarytas iš 10
atvartų, kurio kiekviename aprašomas
svarbus įvykis ir tema iš Jurgio
Mačiūno gyvenimo.
Norint aprėpti didesnę auditoriją, internete
įkurtas elektroninis puslapis,
kuriame patalpintas žurnalas ir jo
video prezentacija.
Darbo rezultatas – modernus, konceptualus
ir įdomus žurnalas apie
Jurgio Mačiūno gyvenimą, prieinamas
tiek spausdintiniame tiek elektroniniame
pavidale.
8

SUMMARY
In the early 1960's, Lithuanian-born
George Maciunas set up in New York
the FLUXUS movement, a platform
that brought together many likeminded
artists. This is a global art
trend, which is based on experiment,
play, active interaction with the audience,
blurring of distinction between
everyday life and art. FLUXUS takes
the shape of performances and happenings,
installations and art objects,
on avantgarde venues and off-stage.
George Maciunas (Jurgis Mačiūnas)
has been the founder and father of
this movement. His works are exhibited
in the world is most famous art
museums. He made Lithuania history
of world art. Therefore, it is important
to mention and popularise
this artist in Lithuania as often as
possible.
Based on the book by Tomas Sakalauskas,
“Looking at the fire” (“Žiūrėjimas
į ugnį” 2002), a conceptual
biographical magazine was created.
It is aimed to visualize the creative
work and the heavy fate of the maestro.
The magazine is a print publication
that consists of 10 double page
spreads, each of which describes a
major event and theme from the artist's
life.
For a larger audience outreach, a
website was created, with the magazine
and its video presentation
posted in it.
The resulting modern and exciting
magazine about the life of George
Maciunas is available both in print
and in electronic form.
9

ĮVADAS
TEMOS AKTUALUMAS
XX a. dešimtmetyje susikūręs tarptautinis
menininkų, kompozitorių, ir
dizainerių judėjimas „Fluxus“ , eksperimentavęs
ir ieškojęs galimybių
apjungti įvairias menines technikas
ir disciplinas, siekęs atsitiktinumo,
nuotykio, atmetęs su menu siejamą
verslą. Jurgis Mačiūnas tapo vienu iš
reikšmingiausių šio judejimo dizainerių.
Menininkas organizavo koncertus,
kūrė hepeningus, konceptualiuosius
vaizdinius, objektus, muzikinius
ir literatūrinius pokštus.
Jo darbai eksponuojami garsiausiuose
pasaulio dailės muziejuose. Jo
dėka Lietuva yra įrašyta į pasaulio
meno istoriją. Jis yra pasaulio meno
epicentre kaip visas teises turintis
narys ir tokio paties lygio kūrėjas
kaip Andy Warhol, Yoko Ono ir
Nam Yune Paik. 2021 m. sukaks 60
metų nuo Fluxus judėjimo susikūrimo
ir 90-osios Jurgio Mačiūno gimimo
metinės. Ypač svarbu, kad šio
meistro darbai būtų žinomi ir populiarinami
Lietuvoje. Todėl šiuo darbu
norėtųsi sutelkti dėmesį į jo biografiją
ir kūrybinę veiklą.
PROBLEMA
Jurgis Mačiūas (1931–1978) priglaudęs
ir įdarbinęs įvairių pasaulio
menininkų savo namuose, juos maitino
ir išgarsino, subūręs į pasaulinį
Fluxus judėjimą, kuriam pats vadovavo
ir jį režisavo nuo 1960-ųjų iki
pat savo mirties 1978-aisiais. Visame
pasaulyje yra išleista daugybė knygų,
albumų ir įvairių leidinių, skirtų J.
Mačiūnui (George Maciunas). Tačiau
Lietuvoje ne taip dažnai minimas.
Šiuo leidiniu norėčiau priminti
žinantiems apie J. Mačiūno kūrybą ir
sudominti tuos, kurie gal niekada negirdejo
arba paviršutiniškai žino apie
kontraversišką menininką.
TIKSLAS
„Sukurti konceptualų žurnalą, kuris
supažindintų su Fluksus menu, Jurgio
Mačiūno biografija ir jo kūryba“.
Šiai užduočiai atlikti taikomi įvairūs
metodai: nestandartinis žurnalo maketas,
daugybė vaizdinės medžiagos,
kurie žurnalui suteiks Jurgiui
Mačiūnui būdingą žaismingumą
10

ir chuliganizmą. Leidinio dizainas
turėtų atskleisti ir perteikti jo
charakterio ekscentriškumą ,savitumą,
papasakoti gyvenimo istoriją
bei kūrybinį kelią. Leidiniu siekiama
sudominti, sužavėti ir supažindinti
žiūrova su J.Mačiūno asmenybe.
OBJEKTAS
Konceptualus spausdintinis žurnalas
ir interaktyvus jo pristatymas su judančios
grafikos elementais.
DARBO UŽDUOTYS
1. Apžvelgti Fluksus judėjimo istoriją
ir klimę.
2. Išanalizuoti Jurgio Mačiūno biografiją.
Išskirti svarbiausius
gyvenimo įvykius, kūrybos darbus,
atsitikimus.
3. Atrinkti ir išanalizuoti panašių
biografinių leidinių analogus.
Panaudoti palyginimo metodą,
bandyti atrasti panašumų bei
skirtumų, stipriųjų ir silpniųjų
pusių tarp pasirinktų pavizdžių.
Analizuojant analogus surinkti
tam tikrą informaciją, kuri leis
susiformuoti tam tikras išvadas,
vertinimo kriterijus.
DARBO METODAI
1. Literatūros ir interneto duomenų
bazės analizė
2. Egzistuojančių biografinių žurnalų
analogų analizė
3. Kūrybinis procesas :
• Leidinio individualaus stiliaus
paieška.
• Galutinio vizualinio stiliaus pasirinkimas.
• Spalvinio sprendimo, gerinančio
parinktos informacijos suvokimą
sukūrimas.
• Vizualinės ir tekstines medžiagos
parrinkimas , tvarkymas „Adobe
Photoshop“, Adobe Illustrator
programose.
• Šriftų parinkimas
• Žurnalo atvartų maketavimas
„Adobe InDesign“ programoje
• Interaktivaus žurnalo kūrimas
Adobe Animate ir Adobe Premiere
Rush programose.
4. Žurnalo spausdinimas, video
medžiagos paruošimas, planšetų
arba plakatų kūrimas.
5. Projekto eksponavimas.
6. Teorinio darbo sutvarkymas.
Išvadų rašymas.
11

LITERATŪROS ANALIZĖ
Žemiau pateikta informacija buvo
surinkta iš daugelio skirtingų literatūros
šaltinių ir internetinės
duomenų bazės. Šiame skyriuje
aprašytos pagrindinės sąvokos atitinkančios
temą : konceptualus menas
ir žurnalas bei aprašyta Jurgio
Mačiūno biografiją ir Fluxus judėjimo
istorija.
KONCEPTUALUS
MENAS IR ŽURNALAS
Šio meno pagrindas – pats kūrybinis
sumanymas, projektas, idėja. Jis gali
būti pateikiamas žodžiais, techniniu
piešiniu, fotografija, dokumentais.
Dailės kūrinio atlikimas pasidaro
antraeiliu dalyku – pirmoje vietoje
atsiduria pagrindinis sumanymas ir
idėja. Taigi vietoj užbaigto paveikslo
ar skulptūros eksponuojami eskizai,
oficialūs raštai arba instrukcijų tekstai,
skatinantys žiūrovą veikti patį.
Visuomenėje, kurioje informacija yra
visos socialinės ir kultūrinės veiklos
centre, labai svarbus tampa pats
apsikeitimo faktais ir idėjomis procesas,
jų interpretacija, lygi sąveika
tarp adresato ir gavėjo. Konceptualiame
mene komunikacijai taip
pat skiriamas pagrindinis vaidmuo
ir tai turi įtakos kūrinio sukūrimui.
To negalima tiesiog stebėti, kaip ir
anksčiau, turite su juo aktyviai bendradarbiauti.
Jei klasikiniame variante menininkas
galėtų sau leisti atsistoti ant sąlyginio
pjedestalo ir „papasakoti istoriją“ pagal
transliavimo modelį (siuntėjas→
žinutė → gavėjas), tai šiuolaikiniame
kūrinyje (nesvarbu, ar tai meno objektas,
ar iliustracija žurnale) žinutės
„likimas“, jos reikšmė yra bendro
darbo rezultatas, o tai reiškia,
kad provokuojantis arba dvikryptis
modelis veikia: (siuntėjas→ žinutė
← gavėjas). Svarbu žiūrovą įtraukti
į žaidimą ir suteikti jam įrankių
pačiam kurti reikšmes, kurios galiausiai
ir išreikš kūrinio vertę: bendravimas
čia yra pagrindinis ir beveik
vienintelis tikslas..
Menininkas šiuolaikinį skaitytoją
paverčia aktyviu pranešimo interpretuotoju,
panardindamas jį į žaid-
12

siuntėjas→ žinutė ← gavėjas
imus su prasmėmis ir formomis,
užmindamas mįsles ir galvosūkius,
pasakojamąją iliustraciją paversdamas
provokuojančiąja.
Galvosūkių praktika tapo išskirtine
patirtimi dizaineriams — kaip ir menininkai,
skirtingais laikotarpiais, jie
mėgo tokias dailės technikas, kurios
reikalaudavo iš žiūrovo interpretacinės
veiklos. Tokiu būdu, Šveicarijos
žurnalas „Graphis“ deda ant
savo viršelių iliustracijas-galvosūkius.
Jie pasyvų skaitytoją paverčia
žaidėju ir siūlo jam iššifruoti iš pirmo
žvilgsnio supainiotas kompozicijas iš
tarpusavyje nesuderinamų objektų ir
ženklų.
„Time“ viršelis
„Graphis“ viršelis
Kitas bandymo „įtraukti“ skaitytoją
į žaidimą pavyzdys pateiktas „Time“
viršelyje: dizaineris siūlo skaitytojui
keliauti nesibaigiančiu „kibernetinės
erdvės“ atspindžių koridoriumi, ir
atrodo, kad viršelis savaime daug
kartų atsispindi savyje. Taip pat dubliuojasi
ir nedidelis elementas kairėje
viršelio pusėje - rodyklė „įėjimas
čia“, rodanti, kad giliau einanti koridoriaus
erdvė nėra tik atkartojima
- ji yra visiškai tokia pati. Šis darbas
yra ryškus iliustracijojos konceptualaus
metodo, nukreipto į aktyvų
kūrybinį veiksmą, pavyzdys: visų
pirma, jūs einate „gilyn“ į žurnalą,
kurio inertiška popierinė forma jūsų
akivaizdoje virsta virtualia aplinka;
13

Tokia komunikacija yra neįtikėtinai
sėkminga, be to, žurnalas įsiveržia į
įsivaizduojamą skaitmeninį pasaulį.
Visa ši daugybė reikšmių paaiškėja
tik aktyviajam interpretatoriui, kuris
įsitraukia į žaidimą. Kitas žurnalo
„Time“ viršelio pavyzdys taip pat daro
jį „gyvu“: norint perskaityti užrašą
reikia tiesiogine prasme sukioti numerį
(žurnalą), šiuo atveju keičiasi
ne tik tekstas, bet ir pati iliustracija,
primenanti nuotraukas-testus (vienoje
padėtyje rankos pirštas pasuktas
į apačią ir jūs perskaitote užrašą
„Taip, Amerika nuosmūkyje“, kitoje
- pirštas pasuktas aukštyn, o užrašas
skelbia: „Ne, Amerika vis dar yra
Nr. 1“). Būdinga, kad abu variantai
yra grafiškai lygiaverčiai, o žiūrovui
siūloma pasirinkti kurį nors.
Neatsitiktinai įvaizdžio „verbalizavimas“
tampa mėgstamiausia konceptualizmo
technika tiek mene, tiek
žurnalų grafikoje. Ant „Time“ viršelio
pavaizduota nespalvota Kapitolijaus
nuotrauka ant kurios perbraukta
frazė „daugumos principas“. Šioje iliustracijoje
yra minimali vizualizacija,
tačiau ženklas yra ryškus. Be to,
kad pagrindinis dėmesio objektas yra
minimalistinė spalvų gama ir žodinis
ženklas. Išlieka neišsamios informacijos
jausmas, verčiantis atidaryti
žurnalą ir perskaityti, ką šis teiginys
reiškia.
Panašiu būdu dizaineris provokuoja
žiūrovų aktyvumą, komunikacijos
procesą paversdamas interaktyviu
(kiek tai jam leidžia leidinio gamybos
galimybės). Iš esmės šis mode
lis veikia dėka „kabliukų“ sistemos ir
provokuojančių detalių, veikia kaip
dėmesį patraukiančios priemonės.
Spausdinto leidinio iliustracija yra
sudėtingas žiniasklaidos tekstas,
turintis gilesnį tikslą nei vien tik
provokacija. Konceptualus žurnalas
skatina mentalines pastangas, kelia
nelengvus klausimus, pasyvų skaitytoją
paverčia prasmių kūrėju ir aktyviu
ženklų pasaulio žaidėju.
Taikydamas įvairius konceptualius
metodus, dizaineris formuoja žiūrovo
skonį neįprastoms komunikacijos
formoms.
14

15

FLUXUS ISTORIJA IR SAMPRATA
XX a. dešimtmetyje susikūręs tarptautinis
menininkų, kompozitorių,
architektų ir dizainerių judėjimas,
eksperimentavęs ir ieškojęs galimybių
apjungti įvairias menines technikas
ir disciplinas, siekęs atsitiktinumo,
nuotykio, atmetęs heroizmą ir su
menu siejamą verslą. Fluxus dažnai
vadinamas intermedia (anglų kalba
-inter – tarp, media – komunikacijos
priemonė).
Fluxus - lotyniškas žodis,
reiškiantis „tekėjimą“.
Tai ir pavadinimas
vaistų, aktyviai iš organizmo
šalinančių skysčius,
laisvinančių vidurius.
Bet labiausiai šis žodis girdimas
meno kontekste. O taip – meeenasl
Visi žino, kas tai yra: visų pirma, menas
(o ypač aukštasis) yra perkamas.
Gali ji parduot už pusę milijono, gali
– už 100000. Antra, čia egzistuoja
garsūs vardai, kurie yra perkami.
Vos tik prasižioji, ir visi žino: Picasso,
Dali, Matisas... Menas gaminamas
tik akademizuotų menininkų, jis
privalo atrodyti sudėtingas, pretenzingas,
gilus, rimtas, intelektualus,
įkvepiantis, meistriškas, reikšmingas,
teatrališkas. Menas turi atrodyti
vertingas lyg prekė. Tai ir yra prekė.
Menas privalo aukštinti savo vertę.
Pagamintas kaip retenybė, ribotas
kiekybe ir todėl prieinamas tik visuomenės
elitui. Menas suskirstytas
į atskirus stalčiukus: čia grafika, čia
tapyba, skulptūra, teatras ir pan. Iš
medžio išdrožta skulptūra – tai menas,
o mano sudėvėtos kojinės – ne?.
Ir užuot naudojęs akvarelę, granitą,
gali naudoti gyvenimą kaip medžiagą
menui kurti. Vadinasi, akademizmas
menui nėra būtinas. Mes negalim pasaulio
pripažint tokio, koks jis buvo.
Kitaip turim pradėt gyvent ir galvot.
Įnešt į gyvenimą nerimties veiksnį.
Pokštą. Ir kai visas pasaulis tau šika
į dūšią, tu išdrįsk jam nusišypsoti ir
iškrėsk jam pokštą!
Taigi fluxus įtvirtina neprofesinį menininko
statusą, parodo jo beprasmybę,
parodo, jog bet kas gali tapti menu
ir bet kas gali tai daryti. Menas-pokštas
yra nužemintas gaminant jį neribotai,
masiškai, jis prieinamas
visiems ir visų kuriamas. Jis tvirtina
paprastumo, natūralaus veiksmo,
žaidimo ar sąmojo monostruktūrines
savybes. Menininkas profesionalas
tampa visiškai nereikalingas.
Fluxus griežtai pasisakė prieš menąprekę,
todėl savo veiklą priskyrė
prie pokšto. Visi jų renginiai – tai
procesas, vyksmas, kuris skleidžia-
16

Fluxus – tai juoko ir žaidimo stichija žmonių visuomenė-
je, tai pasišaipymas iš šiuolaikinio gyvenimo įpročių,
kasdienybės bei rutinos.
si kiekvieną akimirką, o paskui baigiasi
ir tiesiog išnyksta. Jų antimeno
forma buvo nukreipta prieš meną
kaip profesiją, prieš dirbtinį atlikėjo
ir publikos arba kūrėjo ir žiūrovo
atskyrimą. Fluxus menas-pokštas
turėjo būti paprastas, linksmas, nesupančiotas
rimtumo, žaidybinis,
gaminant jį neribotai, masiškai, prieinamas
visiems ir pagaliau – visų
kuriamas. O žaidžiant pagal tokias
taisykles nebereikalingi tampa ir
muziejai, mat fluxus galima kurti bet
kur ir bet kada.
Tačiau fluxus nukreiptas ne tik prieš
aukštąjį meną, bet ir prieš kvailas,
nusistovėjusias visuomenės normas.
Žmogus klimpsta į rutiną, į
mechanišką gyvenimą – nykstantį,
įrėmintą pagal tam tikrą tvarką.
Mūsų kasdienybė, standartiška, vangi
ir cikliškai besikartojanti, todėl jai
reikalingas provokuojantis elgesys.
Provokuojantis gali būti mąstymas,
kuris nedvelkia jokiomis visažinystėmis,
nesiūlo pigios tiesos, o
siūlo metaforas, siūlo nestandartines
alternatyvas, primena tai, kas,
regis, savaime suprantama, bet dažnam
nebeįmanoma. Provokuojantis
mąstymas būtinas, kad mes taptume
ne tik paveikūs, bet ir veikiantys, ne
tik vartojantys, bet ir kuriantys.
Pokštas – pasaulio
dėsnius griaunanti jėga.
Fluxus atsirado kaip grupelės
nepatenkintų žmonių protesto judėjimas.
Fluxus savin sugėrė dadaizmo
maištą prieš šventąjį ir grynąjį meną
bei Duchamp‘o (dadaisto) „gatavų
daiktų“ (ready-made) meniškumą –
pastarasis teigė, jog kiekvienas daiktas
gali būti menas.Taip pat didžiulę
įtaką turėjo Jhonas Cage‘as, kuris
savo kūryboje mėgino panaikinti
priešpriešą tarp meno ir gyvenimo –
jo tylos pjesėje „4'33“ pianistas, išėjęs
į sceną, atsisėda prie fortepijono
ir taip sėdi 4min. 33 sek., paskui atsistoja,
nusilenkia publikai ir išeina.
Muzikanto skleidžiamoje tyloje girdisi
klausytojų garsai, murmesiai, ir
būtent tai yra muzika.
17

FLUXUS PRADŽIA
Pradininku laikomas
lietuvių kilmės išeivis
Jurgis Mačiūnas
(George Maciunas,
1931-1978).
Po karo atsigaunančiose Vakarų
valstybėse, ypač JAV, imta domėtis
Rytų kultūromis, gyvensena ir ideologija.
Amerikiečių avangardistas,
kompozitorius ir menininkas John
Cage, studijavęs dzenbudizmo veikalus,
savo 6-o dešimtmečio eksperimentinėmis
muzikinėmis kompozicijomis,
davė užuomazgą Fluxus
srovei. Atsitiktinumo aspektas tokiuose
Cage darbuose kaip 4' 33, sudomino
ir įtakojo lietuvių kilmės menininką
Jurgį Mačiūną. J.Mačiūnas
judėjimą pavadino Fluxus ir surengė
pirmąjį renginį 1961 m. AG ( trumpinys
Algis and George) galerijoje
Niujorke Madison aveniu 925. Jurgio
Mačiūno sukurtas Fluxus judėjimas
įtakojo postmoderno vystymąsi
ir apskritai pakeitė meno suvokimą.
Tarp pirmųjų fluxsistų paminėtinos
tokios pavardės kaip Joseph Beuys,
Dick Higgins, Nam June Paik, Wolf
Vostell ir Yoko Ono. Fluxus siekė
„pasidaryk pats“ estetikos ir vertino
paprastumą, priešindamiesi
sudėtingumui. Fluxus priešinosi
komercializmui ir instituciniam
menui, smerkdami įprastinį rinkos
diktatą meno produkcijai ir siekdami
menininko nepriklausomybės. Fluxus
menininkai dirbo su bet kokiom,
po ranka pasitaikiusiom medžiagom
ir dirbo individualiai arba išvien
su kolegomis. Fluxsistai teigia, kad
fluxus meną galima daryti bet kur,
bet kada, iš bet ko. Dalies arba viso
darbo gamybos užsakymas fabrike
šiems menininkams nebuvo priimtinas.
J.Mačiūnas pats ranka surišo
daugelį Fluxus leidinių.
Joseph Beuys Yoko Ono Dick Higgins
18

Jurgio Mačiūno darbai, idėjos ir
konkreti veikla paskatino konceptualiojo
meno atsiradimą – menas kaip
žmogaus tyrinėjimas, kaip mąstymas
apie jį supantį pasaulį. Įsigalėjo
meninės išraiškos priemonės,
paremtos „naujuoju juslingumu“
(new sensibility), jautrumu banaliai,
kasdienei aplinkai. Suklestėjo naujos
meno rūšys: hepeningai, environmentai,
kūno menas, instaliacijos,
kurias vienija intermedija bruožas.
Neabejotini J. Mačiūno nuopelnai
atskiroms meno kryptims: svarbi
Fluxus „įvykių“ vieta performansų
raidoje, monomorfizmo principas
pranašavo minimalizmo atsiradimą.
Politinis, pašto menas, menininkų
knygos, multipliai, naujoji muzika,
masinis menas buvo paveikti ar net
tiesiogiai kilo iš Fluxus.
Po Jurgio Mačiūno mirties 1978 m.
išryškėjo du požiūriai į Fluxus, kaip
judėjimą. Vienai stovyklai atstovaujantys
menininkai, istorikai, teoretikai
teigė, kad Fluxus judėjimas turi
itin aiškius rėmus, t.y. laikotarpis
tarp 1962-1978 m., kad būtent po
J. Mačiūno mirties Fluxus nustojo
egzistavęs. Kiti gi teigė, kad Fluxus
judėjimas gyvuoja ir toliau. Kai kurie
mokslininkai, kurie tyrinėja Fluxus
judėjimą, teigia, kad kuratorius John
Hendricks, kuris yra sukaupęs didžiumą
Fluxus darbų, įtakojo nuomonę,
kad Fluxus judėjimas užsibaigė su J.
Mačiūno mirtimi. Hendricks teigia,
kad Fluxus buvo istorinis judėjimas,
kuris vyko specifiniu laikmečiu, ir
tokios centrinės Fluxus figūros, menininkai
Dick Higgins ir Nam June
Paik po 1978 m. po Fluxus vėliava
aktyviai nebesireiškė, o jaunieji menininkai
nors ir įtakoti Fluxus judėjimo,
negali tapatintis su Fluxus. Kiti
istorikai tvirtina, kad nors Mačiūnas
ir buvo judėjimo ašis, buvo ir daugiau
menininkų, įskaitant ir Higgins,
kurie ir po Mačiūno mirties dirbo po
Fluxus vėliava. Kai kurie jų, Mačiūno
amžininkai, aktyviai pradėjo reikštis
tik po 1978 m.
Atsiradus internetui 1990-ais metais,
menininkams, laikantiems save
Fluxus judėjimo atstovais atsirado
nauja erdvė reikštis ir egzistuoti „online“
formatu.
Tarp pirmų jų fluxsistų
paminėtinos tokios pa-
vardės kaip Joseph
Beuys, Wolf Vostell
Ay-O, John Cage , Nam
,June Paik , Henry Flyn
Dick Higgins ir garsioji
Yoko Ono.
19

JURGIS MAČIŪNAS
Šeima, ankstyvieji metai,
išsilavinimas
Gimė Kaune. 1938–1942 m. mokėsi
Marijos Pečkauskaitės pradžios
mokykloje, vėliau – „Aušros“ berniukų
gimnazijoje , kur susipažino su
Vytautu Landsbergiu.
Jurgis buvo labai ligotas, todėl visą
gyvenimą turėjo nuolatos vartoti
vaistus. Būdamas 3 metų susirgo
tuberkulioze. Buvo labai bjauraus
charakterio, valdingas, todėl draugavo
tiktai su žmonėmis, kurie jo
klausė (taigi, arba su silpnesniais arba
su jaunesniais).
Rusams artėjant, 1944 m. šeima pasitraukė
į Vokietiją (tėvas dirbo Vokiečių
kompanijoje, todėl turėjo geras
galimybes). Ten jie pakliuvo į dipukų
(angl., „displaced persons“, stovyklą.
Joje Jurgis lankė lietuvių gimnaziją,
kurioje mokėsi vidutiniškai, tačiau
matematika, piešimas ir architektūra
jam puikiai sekėsi. Gimnazijoje
jis padarė identišką šeimos vasarnamio
modelį, kur net plytelių spalva ir
apdaužymai idealiai atkartoti (Jurgio
atmintis buvo fenomenali).
Jam buvo 9 metai kai
prasidėjo II pasaulinis
karas, o 1941 m. jis staiga
susirgo apendicitu.
Operaciją jam atliko lauko
sąlygomis, be nuskausminimo,
o baisiausia
– kad berniukas taip
ir neprarado sąmonės
Nuo to laiko Mačiūnas paniškai bijojo
gydytojų (beje, kaip ir jo draugas
Andy Warholas).
George Maciunas, New Year's Eve 1969
20

1948 metais visa šeima pasitraukė
į JAV, kur Jurgis nuo 1949 iki 1960
metų užsiėmė studijomis: studijavo
meną, dizainą ir architektūrą Cooper
koledže, architektūrą ir muzikologiją
Karnegio institute, meno
istoriją Niujorko dailiųjų menų institute.
Jurgis puikiai sistemindavo
visą informaciją, kokią gaudavo.
1955-1960 m. jis sukūrė meno istorijos
žemėlapį, kuriame vaizdavo meno
judėjimus, stilius, mokyklas laike
ir erdvėje bei jų sąsajas. Nors projektas
taip ir liko nebaigtas, 1966 m.
jis išleido tris avangardinio meno istorijos
versijas.
Muzika Jurgiui buvo labai svarbi
gyvenimo dalis. Jo skonis kito: iš
pradžių patiko Romantizmas (pvz.,
Čaikovskio simfonija Nr. 6,Patetine).
Vėliau – Debusi, Ravelis, Stravinskis.
Vėliau – Šionbergas. Po to – elektroninė
muzika, John Cage. Vėliau jo
skonis pradėjo „grįžti atgal“, netgi į
ankstesnius laikus negu kad pradėjo
– mirdamas (kai dažnai kančiose
gulėdavo embriono poza) Mačiūnas
klausėsi Burgundijos mokyklos muzikos,
Claudio Monteverdi.
Gal kam netikėta, tačiau Mačiūnas
savo testamente pageidavo, kad
išlydint jį į Anapilį skambėtų jo mėgstamiausia
muzika – italų kompozitoriaus
Claudio Monteverdi’o (1567–
1643) barokiniai kūriniai.
Jurgis Mačiūnas suprato, kad postmodernus
menas visuomenei yra
visiškai nesuprantamas. Todėl jis
mėgino šį meną „aiškinti“.
Kartu su Almu Šalčiumi (žurnalistu)
mėgino išleisti žurnalą „Fluxus“.
Žurnalą turėjo padėti išleisti „Lietuvių
kultūros klubas“, tačiau deja prieš
tai Jurgio ir Almo Šalčiaus atidarytoje
galerijoje (AG galerija) apsilankė
KGB darbuotojai, mėginę Jurgį
užverbuoti. Nors užverbavimas nepavyko,
šis faktas, kaip ir tai kad
Jurgis atvirai žavėjosi SSRS santvarka
(mat buvo naivus idealistas),
atšaldė „Lietuvių kultūros klubą“.
Žurnalas išleistas nebuvo, laikraštyje
„Dirva“ atsirado karikatūra tapatinanti
Fluxus su SSRS šnipais, o Jurgis
taip supyko ant Lietuvių draugijos,
kad pasikeitė vardą ir nuo to
laiko vadinosi - George Maciunas.
21

"Fluxus yra gyvenimo stilius, gyvenimo būdas“
J.Mekas
Kaip tam tikras sistemingas judėjimas
Fluxus prasidėjo Jurgiui
Mačiūnui pabėgus nuo kreditorių į
Wiesbaden‘ą Vokietijoje 1961 metais.
Kaip sakė Jonas Mekas, „Jurgis man
užsispyrusiai tikino, kad Fluxus nėra
menas ar meno judėjimas: Fluxus
yra gyvenimo stilius, gyvenimo
būdas“. 90% savo atlygio Mačiūnas
aukojo Fluxus – nuomavo patalpas,
pirkdavo įvairų rekvizitą, maistą, organizuodavo
„veiksmą“.
Wiesbaden‘e Jurgis suorganizavo
apie 14 Fluxus pasirodymų. Vėliau
nuvažiavo į Paryžių, Kopenhagą. Iš
pradžių, koncertuose labai mažai kas
dalyvaudavo, tačiau Wiesbaden‘e
jis vieną kartą prikalbino televiziją
filmuoti pasirodymą. Ten Mačiūnas
atliko savo interpretaciją Philip Corner's
„Piano Activities“ tiesiog supjaustė
ir sudaužė fortepijoną.
George Maciunas’ In Memoriam to Adriano Olivetti, performed during Concert No. 5, 1962
22

George Maciunas, Emmett Williams, Benjamin Patterson, Dick Higgins, Alison Knowles 1962

1963 m. Jurgis grįžo į JAV, nes dėl
nuolatinių ligų kontraktas su JAV
armija Vokietijoje buvo nutrauktas.
Jam nuolat trūkdavo pajamų, nes
visą organizavimą ir finansavimą
jis ėmė savo atsakomybėn (o rėmėjų
tikrai daug neatsirasdavo...). Kad
sutaupytų pinigų, jis atsisakė nuomoto
būsto, o gyveno sename automobilyje.
Mačiūnas savotiškai tuo didžiavosi–
jis gyrėsi, kad Niujorke gyvena
už mažiau negu 2 dolerius. Jam į galvą
šovė biznio planas: po visą Europą
išsiuntinėti laiškus, Europos konservų
gamintojų prašant atsiųsti jam
įvairių konservų pavyzdžių, kuriuos
jis galėtų pasiūlyti Amerikos rinkai.
Konservai plaukė iš įvairių šalių:
prancūzai siūlė „pâté de foie“, o sovietai
atsiuntė „repčaty luk“. Tačiau
europiniai konservai amerikiečiams
nerūpėjo, tad Mačiūno sandėliukas
buvo užverstas skardinėmis. Tiesa,
tai nenuėjo veltui – neturėdami nei
pinigų, nei duonos, Adolfas ir Jonas
Mekai mielai naudojosi Jurgio
vaišingumu: patys valgė ir draugus,
kurie stebėjosi prabangiais „pâté de
foie“, vaišino.
1965 metais įvyko fluxus skiliimas.
Nesantaiką įžiebė tai, kad 1964 m
rugsėjį Mačiūnas suorganizavo piketą
prieš Stockhausen‘o kūrinio Originale
atlikimą (I dalis, II dalis), organizavo
prieš koncertą agituojančių lapelių
dalijimą. Ne visi Fluxus judėjimo nariai
su tuo sutiko, ir nemažai jų atskilo
nuo Fluxus.
Kaip sakė Jonas Mekas, „Jurgis yra
genijus, absoliutus idealistas. Tačiau
absoliutūs idealistai– tai diktatoriai,
antihumanistai, nes jie tarnauja tiktai
savo idėjai“. Todėl Mačiūnui tikrai
būdavo sunku ilgainiui sutarti su
žmonėmis, kadangi kalbant apie fluxus
idėjas jis neidavo į jokius kompromisus.
Fluxus vienijo daugybę skirtingų
menininkų, ir kai geriausieji iš jų
surasdavo savo vagą (kiekvienas vis
kitą), jie nuo Mačiūno toldavo.
24

“Zen for Head" performansas Nam Jun Paik
25

26

SOHO, KITOS UTOPIJOS,
IR MAČIŪNO MIRTIS
Po Fluxus skilimo, Jurgis Mačiūnas
susikoncentravo į SoHo projektą,
kurio tėvu yra laikomas. Jis sugalvojo
pirkti senas industrines patalpas
ir versti jas į meno dirbtuves. Dar
iki Mačiūno, tokie menininkai kaip
pavyzdžiui Pollack panašias patalpas
nuomodavosi, tačiau ne masiškai.
Tokių namų jis sukūrė apie penkiolika
vienetų.
Mačiūnas organizavo gyvenamųjų
pastatų statybą ir pardavimą/nuomą,
nors pagal bendrąjį planą jie buvo
komercinės paskirties. Iš esmės tai
buvo nelegali veikla. Kad išvengtų
kvietimo į teismą, Mačiūnas slapstėsi
nuo policijos ir antstolių. Savo
pusrūsio duris apkalinėjo spaustuvės
peiliais, kad nestumtų petimis. Jurgio
draugai vis siųsdavo atvirutes iš
užsienio, kurios neva būdavo nuo
Mačiūno – kad valdininkai galvotų
jog Mačiūnas yra išvykęs iš šalies.
1975 metais Jurgis neatsiskaitė
už darbą elektrikams
(mat turėjo pretenzijų
darbo kokybei), o
šie pasamdė „torpedas“,
kurie Mačiūną smarkiai
sumušė: 4 sulaužyti
šonkauliai, pradurtas
plautis, išmušta akis.
Būtų turbūt užmušę,
tačiau kažkokia moteris
ėjo pro šalį.
Mačiūnas turėjo ir kitų utopinių idėjų,
pavyzdžiui, nusipirkti ir perdaryti
laivą (buvo jau nužiūrėjęs seną eskadrinį
minininką), kuriuo plaukiotų
menininkų komanda. Taip pat norėjo
įkurti salą, kurios pusę nupirktų
turtingi žmonės, o likusią dalį tie
turtingieji atiduotų menininkams,
kad šie galėtų ten kurti be valstybės
cenzūros.
27

Fluxus vetuvės. George Maciunas and Billie Hutching, 1978
Greitai po susidūrimo su „torpedomis“,
Mačiūnas perėjo prie kito
projekto – įkurti bendruomenę sename
dvare kaime. Jis nusipirko dvarą
prie New Marlborough miestelio
(apie 200 km nuo Niujorko) ir apie
vienerius metus jį remontavo. Menininkai
tenai nevažiavo – jis buvo
pernelyg toli nuo Niujorko. Būdamas
čia sutiko savo gyvenimo meilę –
poetę Billie Hutching, su kuria 1978
m. susituokė, organizuodamas Fluxus-vestuves.
Ceremonijos vinis buvo, kad nuotaka
ir jaunikis apsikeičia drabužiais
skambant Monteverdi „Madrigalui“.
Vyras tampa moterimi, o
moteris – vyru.
Po 3 mėnesių Mačiūnas mirė nuo
vėžio, gerokai kankindamasis
28

Kaip ir mūsų garbingiausieji protėviai
– Jurgis Mačiūnas buvo kremuotas,
o jo pelenai išbarstyti jūroje
– amžinybės mariose. Grupė menininkų
paprašė poeto T. Venclovos
pargabenti indą vandens iš Niujorko,
vanduo šios akcijos metu buvo išpiltas
į Vilnelę, taigi Jurgio dvasia šiandien
Lietuvoje išties juntama. Ant
vėlių upės (Vilijos) Neries kranto
šiandien stovi Kult-FLUX platforma,
Vilniaus centre veikia FLUXUS ministerija,
“loftuose” vyksta šiuolaikinio
meno akcijos ir instaliacijos, klesti
galerijos ir modernaus meno centrai.
Jurgis Mačiūnas
29

FLUXUS LIETUVOJE
Sovietmečiu apie Fluxus Lietuvoje
mažai kas žinojo.
Informaciją apie Fluxus
judėjimą, Mačiūno organizuotas
akcijas, jų
prasmę išsilaisvinat iš
kanonų skleidė Vytautas
Landsbergis neformaliuose
susitikimuose
su studentais ir jaunaisiais
menininkais.
Tai buvo ypač aktualu krašte, kur
jokie nukrypimai nuo oficialiosios
ideologijos nebuvo toleruojami. Dar
1966 m. Vilniaus pedagoginiame universitete
Landsbergis, pristatydamas
studentams šį judėjimą, organizavo
ir pirmąją Fluxus akciją Lietuvoje.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę
1991 metais Vytautas Landsbergis,
Gintaras Sodeika, Arūnas Dikčius,
Šarūnas Nakas ir kiti surengė Druskininkuose
festivalį „Jaunimo muzikos
dienos“, skirtą Jurgio Mačiūno
atminimui.
Taipogi Lietuvoje apie J. Mačiūną ir
jo darbus prabilo jo bičiulis ir bendražygis,
Niujorke gyvenantis ir
kuriantis avangardinio kino kūrėjas
bei poetas Jonas Mekas. 1994 metais
rašytuose „Laiškuose iš Niekur“,
kurie buvo spausdinami „Valstiečių
laikraštyje“, o po kelių metų išleisti ir
atskira knyga, J. Mekas taip trumpai
apibendrino J. Mačiūno gyvenimą ir
indėlį į pasaulio meno istoriją: „Pasaulis
ir Lietuva, vis daugiau ir daugiau
girdi apie Jurgį Mačiūną. Kaunietis
jis buvo. Gyveno ir dirbo Niujorke.
Mirė vėžiu Bostone, 1978 metais.
Fluxus, jo sukurtas meno judėjimas,
dabar jau linksniuojamas kartu su kitais
svarbiausiais dvidešimtojo amžiaus
meno judėjimais. Jurgis šį žodį
ištardavo „fliuksus“. Angliškai jis
ištariamas „flaksus“.
Pamažu su J. Mačiūno vardu, jo
darbais, meno supratimu bei pasaulėžiūra
supažindino tokios knygos
kaip Jono Meko „Trys draugai“
(1998), Tomo Sakalausko „Žiūrėjimas
į ugnį“ (2002), „Mr. Fluxus“
(2009), Roslyn Bernstein, Shael Shapiro
„Gyvenimas nelegaliai“ (2016).
Jo atminimas įamžintas gimtajame
Kaune, kur ant gimtojo Jurgio
Mačiūno namo 1998 metais atidengta
memorialinė lenta.
Kauno paveikslų galerijoje, vėliau
Šiuolaikinio meno centre Vilniuje
atidarytas jo vardo kabinetas.
2006 metais Vilniuje atidarytas Jono
Meko vizualiųjų menų centras, kurio
didžiąją kolekcijos dalį sudaro
30

Vilniaus savivaldybės įsigyta Jurgio
Mačiūno kolekcija su 2600 eksponatų.
2016 metais Lietuvos paštas
išleido Mačiūnui skirtą pašto ženklą,
o po metų Kaune jo vardu pavadinta
net aikštė.
Tai toli gražu ne visi, tačiau bene
reikšmingiausi Jurgio Mačiūno sugrįžimo
į Lietuvą ir tapimo mūsų
kultūrinio gyvenimo dalimi, ženklai.
Neabejotinai su jo vardu šiuolaikinėje
Lietuvos meno istorijoje turėtų
būti siejama performanso, nerimto
meno koncepcija, kurią iki šiol
propaguoja ne vienas menininkas bei
kolektyvas savo pirmuoju mokytoju,
neabejotinai, laikantys šposininką
Jurgį Mačiūną.
Vilniaus šiuolaikinio meno centras. Jurgio Mačiūno kabinetas.
31

Jurgio Mačiūno aikštė. Kaunas
32

33

ANALOGIŠKŲ ŽURNALŲ
APŽVALGA
Radau daugybę žurnalų, kuriuose
aprašomas Fluxus judėjimas, bet
paskirtų tiesiogiai Jurgiui itin daug
nebuvo. Visi jie buvo sukurti užsienio
autorių (Italijos, Rusijos, Ispanijos
ir kt.) ir tik keletas Lietuvos.
Žemiau pateiktus žurnalų leidinius
pasirinkau todėl, kad jie išsiskyrė
savo konceptualumu, švariu pateikimu
ir estetika. Dauguma autorių
savo žurnaluose tiesiog publikavo
paveikslėlius ir nuotraukas iš Fluxus
kūrybos, šie gi naujai kūrė koliažus
iš Fluxus darbų, arba kūrė visiškai
naujus objektus (bet buvo galima pajausti
judėjimo dvasią ir stilių).
Noriu pažymėti, kad didelė dalis
žurnalo autorių gana daug dėmesio
skyrė tipografijai, kas labai aktualu
mano būsimajam darbui, nuotraukoms
suteikė įvairių atspalvių, naudojo
įvairius paveikslėlių fragmentus,
sukurdami iš jų naujus objektus.
Manifiesto Fluxus - Fanzine Editorial
Agostina Colantonio
34

Manifiesto Fluxus, George Maciunas - Fanzine
Sebastián Lemos
Manifiesto Fluxus - Fanzine Editorial Nils Cabral
35

TYRIMO REZULTATAI
Rinkdama informaciją apie Jurgį
Mačiūną, padariau išvadą, kad konkrečiai
biografinio žurnalo, juo labiau
konceptualaus žurnalo lietuvių
kalba, apie jį nėra. Yra keletas egzempliorių,
skirtų Fluxus istorijai,
kuriuose yra šiek tiek informacijos
apie menininką, tačiau juose daugiau
aprašomi jo darbai ir idėjos nei jo
biografija ar išgyvenimai. Informacijos
apie Jurgio Mačiūno asmeninį
gyvenimą ir kūrybą yra pakankamai,
tačiau ji pateikiama labai sauso teksto
pavidalu.
Pakankamai daug žurnalų yra anglų
kalbą, bet jie labiau pasakoja
apie Fluxus meną, negu apie Jurgį
Mačiūną. Dažniausiai jis minimamas
labai minimaliai ir apie jo biografiją
ir išgyvenimus net neužsimenama.
Žurnalų kurėjai dažnaiusiai vaizduoja
performansų ir Mačiūno sukurtus
objektus, sukuria nuotraukų koliažus,
arba pavaizduoja darbų fragmentus.
Studijuodama konceptualius žurnalus
padariau išvadą, kad dizaineriai
dažnai žaidžia su žurnalų tinkleliu,
su tipografija, keičia fotografijų
spalvų gamą, keičia objektų, vaizdų
kontekstą.
Analizuodama skirtingus analogus,
norėjau sukurti savo stilių, kuris
nebūtų panašus į kitus, tačiau tai padaryti
yra be galo sunku esant didelei
žurnalų įvairovei. Todėl nusprendžiau,
kad žurnalas turi būti paremtas
mano asmeniniais jausmais, vaizdais,
kurie atsirado manyje išstudijavus
menininko biografiją.
Mano suvokimas apie Maciūną turėtų
pereiti į žurnalo maketą, o tai padės
sukurti visiškai individualų, išskirtinį
projektą.
Nusprendžiau, kad žurnalas
turi būti paremtas
mano asmeniniais jausmais,
vaizdais, kurie atsirado
manyje išstudijavus
Mačiūno biografiją.
36

37

KŪRYBINIO DARBO
DALIS
Tuos įvykius iš menininko gyvenimo,
kurie mane labiausiai paveikė ir
užkabino, užsirašiau atskiromis temomis,
kurias vėliau nusprendžiau
atkurti žurnale.
Kiekviena tema tures atskirą atvartą.
Savo išskirtinumu žurnalas skirsis
nuo kitų tuo, kad, norint perskaityti
informaciją, jį reikės sukioti į skirtingas
puses. Jis prasidės nuo temos
- "Jurgio Mačiūno mirtis " (o gal ir
užsibaigs), iš kitos pusės jis prasidės
nuo emigracijos iš Lietuvos. Šį žurnalą
galima bus pradėti žiūrėti nuo
bet kurio galo, o atvartų vidurys bus
skirtas Fluxus gimimui.
Žurnale nebus daug spalvotų vaizdų
(juolab žinant, kad menininkas buvo
daltonikas, taip pat padarė tam
įtaką), jame vyraus juodai balta spalvos
ir tik intarpai geltonos spalvos,
juoko ir žaismingumo simbolio, su-
teiks žurnalui kontrastingumo, o taip
pat simbolizuoja Fluxus atsiradimą
Mačiūno gyvenime.
Žurnale bus naudojami du šriftai
“Transgender”,” Wremena” ir atskiri
užrašai, kurie „išsilies“ ,tarsi
veikiami vaistų, kuriuos Mačiūnas
vartojo visą gyvenimą.
Šiame skyriuje šalia sukurtų atvartų
įdėjau ištraukas iš Tomo Sakalausko
knygos "Žiūrėjimas į ugnį" (2002).
Išskirtiniai šios knygos autoriaus,
draugų, motinos, paties dailininko
pasisakymai padėjo man sukurti žurnalo
dizainą. Kiekvienas atvartas turi
savo istoriją iš menininko gyvenimo,
kuris mane paveikė labai emocionaliai,
todėl nusprendžiau atspindėti
jį savame projekte. Kiekvienam atvartui
suteikiau trumpą pavadinimą:
Mama, Emigracija, Akis, Skausmas
ir t. t., dėl to turinio skyriuje patalpinti
būtent šie pavadinimai.
TRANSGENDER
Įlinkusi fechtuotojo špaga
blykčiodama gręžė
apvalų arbūzą
WREMENA
Įlinkusi fechtuotojo špaga blykčiodama
gręžė apvalų arbūzą
38

žurnalo turinys
žurnalo viršelis
39

MIRTIS
...Skausmas vis didėja ir nesibaigia.
Jurgis guli susirietęs kaip vaikas
Mirties isčiose prieš gimdamas
Nebučiai - ir klausosi muzikos. Ir
laukia.
- Jurgis sako, - liudija Jonas Mekas,-
jis nekantrai laukia, kada
galės klausytis visų trisdešimt aštuonių
ar kiek prapuolusių Monteverdi
operų, kai jis mirs. Sako, verta
mirti jam vien dėl to. Monteverdi
yra jo mėgstamiausias kompozitorius.
Jurgio nuomone, nieko svarbaus
nebuvo sukurta muzikoje po
Claudio Monteverdi.
Sako, savo testamente įrašys, kad
po jo mirties jo pelenai būtų supilti į
miniatiūrinę skulptūrėlę, kuri atrodys
kaip jis pats, Jurgis. Sako, bus
labai juokinga, kai jo visi draugai
sėdės aplinkui jo stabelį. Labai labai
bus juokinga.
40

...Jurgis buvo sumanyto veiksmo
spiritus movens. Per Fluxus vestuves
jaunoji Billie Hutching buvo apsirengusi
nuotaikos drabužiais, Jurgis
Mačiūnas - fraku. Geoffrey Hendricks
parengė specialią Fluxus
vestuvių ceremoniją ir ėjo "šventiko"
pareigas. Jonas Mekas, apsirengęs
pranciškonų vienuolių abitu, kalbėjo
tik lietuviškai;jo dukra žiedų nešėja.
Motina Fluxus vedybose nedalyvavo.
Viestuvių pobūvyje, kaip prisimena
jo dalyviai, vyravo nuostabi
nuotaika, bet vargšelis Jurgis
negalėjo valgyti jokio maisto; jo virškinimo
sistema taip nusilpo, kad suvalgius
nors trūputi jam prasidėdavo
baisūs skausmai.
Grojant Monteverdi, Jurgis ir Billie
įžengė į vaidinimo vietą labai elegantiškai
apsirengę: jis su juodu fraku,
o ji su peruku ir ilga atlaso suknele.
Labai lėtai ir rūpestingai jie apsikeitė
drabužiais. Šis pasirodymas buvo nepaprastai
didingas ir nuostabus, tiesiog
klasikinis.
- Tai buvo vedybų teatras, - mena
Jonas Mekas.
VEDYBOS
41

FLUXAI
Jeanne-Claude:
Su Mačiūnu pirmą kartą susitikau
Vokietijoje. Prieš tai sutikau Nam
June Paiką. Vyko pagarsėjęs festivalis
Darmstadre, kur Paikas nukirpo
Johnui Cage'ui kaklaraštį. Ten gyveno
Mary Bauermeister, vokiečių dailininkė.
Ji turėjo loftą. Tame lofte
aš vėliau sutikau Jurgį Mačiūną.
Jis atėjo berods su kompozitoriumi
Dicku Higginsu. George atrodė kaip
profesorius. Elegantiškai apsirengęs,
su peteliške. Plonas ir labai draugiškas.
Manome kad jo artimas draugas
buvo George Brecht.
Barbara Moore:
- Iš pradžių Fluxus buvo bendrų
pastangų produktas. Buvo keli pradininkai.
Bet greitai paaiškėjo, kad
beveik viską pradeda Jurgis. Jis tapo
lyderiu... Jurgis nuostabus savo arganizaciniu
atsidavimu; sugebėjimu
išlaikyti Fluxus kaip judėjimą.
Jon Hendricks:
- Daugeliu atvejų Mačiūnui pavyko
savo rankose išlaikyti kūrybinę Fluxus
produkcijos kontrolę,jis sėmėsi
idėjų iš menininkų su jais bendradarbiaudamas,
laisvai keisdamas ir interpretuodamas
jų darbus
42

AKIS
A.Šalčius:
- Buvau su Jurgiu susitaręs susitikti.
Atvažiavau pas jį Wooster gatvę
ir randu raštelį " Almau, grišiu už
15 min. Laukiu. Vietoje jo iš Greene
gatvės namo atbėgo uždususi moteriškė
ir klykia: "Jurgį užmušė!
Ji sako, kad Jurgis kažkokius bernus
nuvedė į Greene, parodyti lofto.
Viską matęs begu į tą vietą. Įbegu
- ir dar randu kraujo dėmes. Jurgio
nerandu: policija jau buvo atavžiavusi...
Moteriškė gyveno šalia
to lofto. Tai ji išgirdo baisiai rėkianti
žmogų. Šaukė Jurgis... Tie bernai
pradėjo Jurgį mušti. Su geležiniais
vamzdžiais - trenkė į galvą,sulaužė
šonkaulius, akį išmušė.. Moteriškė,
išgirdusi šauksmą, išėjo pažiūrėti.
Tai tie išsigandę pabėgo. Jei ne tą
moteriškė- Jurgį būtų galėję užmušti...Nubegau
į ligoninę. Jurgį radau
pusnuogį, subintuotą krūtine ir
aprišta akim...
Jurgis išgirdęs, kad kažkas atėjo, pakėlė
galvą, žiūri į manę ir sako; "Ar
turi fotokamerą? Nufotografuok,
kaip aš atrodau!" ir visai neliūdnas.
Jis iš savo nelaimės daro labai
linksmą hepeningą...
43

44

žaidimas
45

PERFORMANCE
Rudenį per Europą nuvilnija Fluxus
festivalių bangos. Jurgis organizuoja
koncertų ir įvykių serijas, siekdamas
apimti platų avangardinių performansų
spektrą: japonų ir amerikiečių
eksperimentinį kiną, multimedia
darbus, akcijų muzika, elektroninę
muziką, hepeningus, įvykius, gatvės
akcijas. Tuo laiku sušvinta Jurgio
Mačiūno, Fluxus kurėjo, improvizatoriaus,
organizatoriaus bei naujoviško
impresarijaus, vadybininko,
prodiuserio , talentas.
J.Mačiūnas:
Mes niekad nepretendavome į
aukštąjį meną. Mes iškilome kaip
juokdariu grupė... Mūsų manifestai
įgavo antimeno formas, o mes buvome
palinkę į tai, ką galėtų padaryti
kiekvienas. Galima klausytis
gatvės triūkšmo ir patirti estetinius
įspūdžius- nebereikia jokių muzikantų.
Kiekvienas gali būti pats sau
muzikantas ir klausytis gatvės brusdėjimo...
Menininkas profesionalas
tampa visiškai nereikalingas.
46

PARODA
Jonas Mekas:
- Vieną dieną aš ėjau į galeriją ir
radau Jurgį klūpantį ant grindų ir
tiesiantį drobes; jis įkinkė ir mane į
tą darbą. Mes paruošėme maždaug
20 drobių, jeigu manęs atmintis
neapgauna, visas maždaug to paties
dydžio, maždaug 48x60 cm. Tada
Jurgis atsinešė kibirą vandens ir užpylė
ant drobių. Paskui jis paėmė juo
tušo skardinę ir pradėjo laistyti ant
tų drobių.
Po penkiolikos minučių ar panašiai
jis turėjo dvidešimt naujutėlaičių
“abstrakčių “ paveikslų, paruoštų
spaudai. Jis pasakė, jog buvo visiškai
užmiršęs, kad paskelbė tą parodą, ir
kad po pietų turi ateiti kažkokie kritikai.
Taigi jis nusprendė surengti
jiems akimirksnio parodą. Jis manė,
kad tai puikus pokštas,
ir negalėjo susilaikyti nesijuokęs.
Paroda veikė tik kelias
dIenas, ir dar daugelį
metų Jurgis kartodavo-
nežinau, ar tik juokdamas,
- kad pardavė visus
paveikslus.
47

VAISTAI
Leokadija Mačiūninė (mama)
...Dabar jis vartoja kodeiną ir kartizoną.
Jis nelaimingas...kenčia nuo
kosulio, o dabar ir nuo pykinimo...
"Prabudau labai anksti..Įsiklausiau:
iš Jurgio kambario sklido keistas
dūsavimas. Viešpatie! Nejaugi jam
nepagerės? Jam ir šiandien bloga.
Pradėjo kosėti; jis pulverizavo gerklę
ir tuojau pat ėmė jį pykinti...
...Naktį ir anksti rytą Jurgis vėl
kosėjo. Vargšas Jurgis! Ir ketedamas
jis nenustuoja noro ir potraukio savo
darbui - dadaistų koncertams ir
leidžiamam žurnalui! Už tai jis pasiryžęs
netgi atiduoti savo gyvenimą.
Negalvuoja apie sveikatą, o tik apie
tai, kad nesibaigtų, nenutrūktų tai ,
ką yra sumanęs ir pradėjęs!
,,,Jurgis šiandien grįžo su liūdna žinia
:jį rengiasi atleisti iš tarnybos. Jo
viršininkas, pasirodo, nežinojo, kad
Jurgis - ligonis. Jis gavo iš ligoninės
laišką, kuriame nurodama, kad Jurgis
sunkus ligonis ir jį reikėtų kuo
greičiau atleisti. Bijo ataskomybės...
48

49

MOTINA
...Motina parašė baisius žodžius:
sūnų prieš ketverius metus AG
galerijoje užpuolė dadaistai, kurie
pasirodė esą "tamsiosios jėgos", kurios,
kaip bematant paaškėjo, buvo
lemtingos. "Tamsieji" gera, tyros sielos
Jurgėlį išvedė iš tikrokelio: jis
nusigręžė nuo aukštyn vedančių karjeros
laipsnių, numojo ranka į profesoriaus
kėdę, į laipsnius, visuomenės
pripažinimą, į pinigus ir pradėjo užsiiminėti
niekais ir juokais. Ir tuo
džiaugiasi. Ir savo beprasmio darbo
nenori į nieką keisti.
Motina meldžiasi už jį, prašo Aukščiausiojo
malonės ir palaiminimo. Pati,
kaip įmanydama ir kiek galėdama,
stengiasi sūnų sugražinti į tikrąjį
kelią, nori įteigti savo geranorišką
žinojimą ir primesti jam savo galią,
tačiau kažkodėl jis be galo užsispyręs
-niekaip nesugrąžinamas. Matyt,
amžinai apsėstas "tamsišųjų". Galdar
galėtų jį išgelbėti vedybos, kokia
jauna, mylinti ir gera moteris, bet
nuo visų Jurgis nusigręžia,nusigręžia...Dėl
to greičiausiai jį puola visos
negandos;
50

Jurgis nuolat pasako Motinai baisius
žodžius: Gali išeiti, jei tau nepatinka,
jei negali gyventi su manimi".
Jis negali suprasti, kodėl Motina, kuritaip
juo rūpinasi ir godoja, nesupranta,
kodėl jis tuose "beprasmiuose"
darbuose atrado tikrąjį gyvenimą.
Jam gera. Tačiau jam nuolat
priekaištaujama. Jis prieš Motiną
jaučiasi kaltas; turi gyventi stingant
oro ir pinigų...
Jam nuolat kartojama, kad jis "tamsiųjų"
valdžioje. o Motina? Gal ji Agni
jogos "šviesiųjų jėgų" užpulta, kurios
neleidžia suprasti ir pažinti kitų,
nes visa meilė nukreipta į savę, o ne
į kitą? "O gal Visagalis, - kartais susimąsto
Motina,- siųsdamas sunkumus,
nori mane išbandyti?" ...Negaliu
suprasti, kad tas pats nuostabus
berniukas, kuris visada buvo geras ir
jautrus Kaip gali pasikeisti žmogus!
"Koks baisus, -mąsto R.
Williams",- tas grynas,
nesunaikinamas dviejų
žmonių skirtumas, kurio
negalima nei išspręsti,
nei pagydyti" Nei atitolinti
vieną nuo kito.
51

52

SKAUSMAS
Sulaukus devynerių metų, jam teko
iškęsti apendicito operaciją, ir ji paliko
jo sieloje neišdildomą žymę. Kodėl
operacija buvo daroma be narkozės,
aš iki šiol nesuprantu. Teisybė,
buvo smarkus aklosios žarnos uždegimas,
ir operaciją reikčjo daryti
neatidėliojant. Vargšas berniukas dejavo,
o aš už durų, girdėdama jo dejones,
graudžiai verkiau.
Man atrodė, kad operacija trunka
amžinybę. Vėliau jis krūpčiodamas
pasakojo, kad jautęs, kaip pjaustomas
jo kūnas, kaip išjaunama akloji žarna...
L.Mačiūnienė
-Ar aš pasakojau apie apendicitą be
narkozės? Aš rekiau iš skausmo, aš
gerai prisimėnu.. Aš rėkiau visu balsu,
kiek išgalėjau, per visą operaciją.
Tai buvo karo metu, o apendicitas jau
beveil trūko. Tai visi nutarė, kad jau
nebebuvo laiko mane vėžt į ligoninę,
jie išpjovė ten pat. Ir be penicilino.
Jie bijojo, kad trūks bet kurią
sekundę. Įsivaizduokit: mažas vaikas,
pjauna tau pilvą... Jie pririšo
mane prie stalo diržais ir išpjovė. Ir
aš nenualpau. Tai buvo blogiausia...
Jurgis Mačiūnas.
53

EMIGRACIJA
Artėjo sovietų kariuomenė. Mums
reikėjo bėgti, nes mes žinojome, kad
vyras bus suimtas, mes visi būsime
atskirti vienas nuo kito. Jau geriau
važiuoti krintant bomboms, badauti,
jeigu prireiks - net eiti pėsčiomis, bet
būti kartu, nelaukti šito košmaro.Mano
vyras sovietams jau buvo užkliuvęs
- kai jie vienerius metus šeimininkavo
Lietuvoje,siūlė vyrui šnipinėti
draugus ir kasdien teikti žinias
apie bendradarbius. Jis tada griežtai
54

atsisakė šio šlykštaus vaidmens, ir
jie tai įsidėmėjo. Išvažiavome į Vakarus
beveik kaip stovį, pasiemę
tik pačius būtiniausius daiktus, kad
galėtume neštis bagažą. Vaikai ir aš
labai nesielvartavome, mūsų nuotaika
buvo net pakili. Iš pradžių keletą
dienų sustojome Berlyne, jaupusiau
sugriautame ir užtemdytame,
bet netrukus išvažiavome į pietus, į
Frankfurtą prie Maino, o vėliau į Bad
Nauheimną. L.Mačiūnienė
Atėjo laikas, kai tūkstančių tūkstančiai
pabėgelių Europoje renkasi kelią:
kur toliau eiti, kur sustoti? Mačiūnai
renkasi tolimųjų Vakarų kryptį. Iš
Hanau važiuoja į Hamburgą, sėda į
karo laivą ir plaukia į Ameriką.
-1948 metų pavasarį, iš Vokietijos
išvažiavuome į Ameriką. Ten mes
neturejome jokio artimaus žmogaus.
Mumis pasirupino labdaringa draugija.
Pasitiko, apgyvendino gerame
viešbutyje ir netrukus vyrui surado
tarnyba pagal jo specialybę, o
Jurgį atėjus rudeniui įtaisė į uždarą
mokyklą, kur jis per vienerius metus
labai gerai baigė "high school" Dobs
Ferry miestelis prie Hudsono upės.
Vieta labai graži.Jurgis gyvena vienas
ir mokosi. L. Mačiūnienė.
Šeimos gyvenimas gerėja. Mačiūnai
įsigyja namą Levittowne, Long Islando
viduriniosios klasės gyvenvietėje.
Čionai, baigęs mokyklą, atvažiuoja ir
Jurgis. Vėl visi susirenka į daiktą.
Išvažiavome į Vakarus
beveik kaip stovį, pasiemę
tik pačius būtiniausius
daiktus, kad
galėtume neštis bagažą.
55

INTERNETINĖS SVETAINĖS DIZAINAS
56

Papildomai buvo sukurtas grafinis
internetinė sveiatinės sprendimas.
Pagrindiniame puslapyje yra
patalpinta trumpa Jurgio Mačiūno
biografija ir nurodytos 3 nuorodos
- ŽURNALAS, BIOGRAFIJA,
PASIRODYMAI.
WEB svetainė veikia "scroll" budu.
57

Paspaudus ant nuorodos - "žurnalas",
atsiranda puslapis, kuriame įkeltas
konceptualus biografinis žurnalas
apie Jurgį Mačiūną ir video žurnalo
pristatymas. Skiltyje "pasirodymai"-
įkelti Youtube video su garsiausiais
Fluxus pasirodymais: John Cage
4'33, Fluxus vestuvės ir kiti...
58

59

IŠVADOS
Jurgio Mačiūno biografija – mano
praktikoje pirmasis tokio pobūdžio
žurnalas. Jo koncepcija pagrįsta
teksto ir iliustracinės medžiagos
sąveika. Vaizdinis turinys priverčia
dirbti visus sudedamuosius elementus:
teksto blokus, nuotraukas – kaip
vieningą organizmą.
Kokia buvo užduotis? Svarbu buvo
nustatyti bendrą informacinės
medžiagos kryptį ir tuo pačiu metu
emociškai perteikti turinį skaitytojui
per vaizdinius sprendimus. Man
buvo svarbu sukurti koncepciją, kuri
šį žurnalą išskirtų iš kitų leidinių
sprendimų. Norėjau perteikti J.
Mačiūno nuotaiką, paikiojimą ir net
gyvenimo tragiškumą
Į žurnalo dizainą buvo įtraukti
įvairūs elementų sprendimai – senos
archyvinės nuotraukos, draugų ir
giminaičių citatos , kurie atskleidžia
archyvumą ir tuo pačiu metu sukuria
tipografinį vaizdinį pobūdį, nuotaiką,
ritmą. Man labai svarbu tipografija,
jos dialogas su iliustracine medžiaga,
kai iliustracijos ne slopina tekstą,
o sąveikauja su juo. Taip pat
noriu aptarti šriftų pasirinkimo
reikšmę renkant tekstus. „Transgender“
ir “Wremena” garnitūras
naudojau neatsitiktinai, šie šriftai
sujungia paprastumą ir ekscentriškumą,
griežtumą ir jausmingumą, o
tai, mano požiūriu, yra nepaprastai
svarbu šiam žurnalui. Šriftus papildė
ir “išsiliejančios” frazės ir pavadinimai,
kurie pridavė bendram vaizdui
paslaptingumo, o kartais ir žaismingumo
foną.
Šis žurnalas – eksperimentas, treniruotė.
Man buvo įdomu atrasti
kokius nors vingius, kurie suteiks
galimybę rasti dizaino sprendimus.
Užduotis buvo - parengti vadinamąjį
biografinį žurnalą su tam tikrais
kanonų nustatytais reikalavimais,
išmokti visas šias taisykles, tačiau,
60

kita vertus, norėjau jas sulaužyti ir
pareikšti savo nuomonę šia tema, sudaryti
tam tikrą chuliganizmą.
Manau, kad šiuolaikinis dizaineris
turėtų žvelgti į šį visų knygų ir žurnalų
dizaino reikalavimų ir taisyklių
rinkinį ir gali visa tai pažeisti savo
nuožiūra, kurdamas savų taisyklių
rinkinį.
Žinoma, reikia kurti ritmą, tai labai
svarbu. Kurti dramaturgiją.
Pavyzdžiui, dirbdama su žurnalu
įsivaizdavau, kad vaikštau po ekspoziciją
kurioje skaitytojas turėtų
patirti įtampos, atokvėpio akimirkas.
Man patinka, kai viskas juda
tam tikroje sistemoje, vėliau aš ją sunaikinu
ir sukuriu kažkokią naują
sistemą. Iš pat pradžių žurnalas
turėjo vieningą tinklelį, tačiau vėliau
atvartai buvo sudaromi skirtinguose
tinkleliuose,o kartai net neturėjo
jo. Mano manymu, žurnalas tada
pradeda iš tikrųjų kvėpuoti, veikti
emociškai. Man patikdavo dirbti su
nuotraukų albumu- jas modifikuoti,
perkelti, karpyti. Nuotrauka žurnale
neveikia kaip savarankiškas kūrinys
galerijoje, ji paklūsta žurnalo formatui
ir čia ji gyvena visiškai kitaip:
kai kur apkarpyta, kai kur uždedama
ant kokio nors teksto puslapio. Ir
ten gali prasidėti arba konfliktas su
tekstu, arba atvirkščiai, tekstas gali
ją kažkaip pabrėžti savo akcentais.
Vaizdinė medžiaga nereiškia formalaus
pateikimo, kad reikia ją tiesiog
įterpti į savo dizaino maketą
.Priešingai, reikia kažkaip tai pajausti,
su ja susikalbėti, kad prasidėtų
kažkoks naujas gyvenimas.
Studijuodama akademijoje, visuomet
stengiausi darbus atlikti ypatingai
kruopščiai, preciziškai. Atlikdama
užduotis su leidiniais, visada laikiausi
numatyto tinklelio išdėstymo,
viską išmatuodavau, ypač kruopščiai
sekiau atstumus tarp teksto blokų ir
paveikslėlių ir pan. (žinoma, patys
61

projektai dėl savo tematikos reikalavo
tokio stiliaus). Savo diplominiame
darbe norėjau visiškai atsiriboti nuo
visų kanonų ir taisyklių.
Siekiau sukurti tokį darbą, kokio
niekada nebuvau dariusi, sukurti
visiškai naują stilių ir, svarbiausia,
perteikti savo refleksiją iš perskaitytos
informacijos apie J. Mačiūną.
Šis menininkas galėjo man padėti
taip kaip niekas kitas. Man visuomet
trūko to ekscentriškumo ir laisvės,
kurią turėjo jis . Dirbdama dažnai
susimąstydavau, kaip Mačiūnas
vertintų mano darbą, ar tai, ką darau,
ne per daug nuobodu ir “pagal
taisykles”. Manau, pasirinkus tokį
išsilaisvinimo kelią, šio menininko
pasirinkimas, kuriant žurnalą, yra
akivaizdus. Pats Mačiūnas visą
savo gyvenimą, nepaisydamas nieko,
priešinosi sistemai, būtent šis
charakterio bruožas mane ir įkvėpė.
Aš nenorėjau kopijuoti menininko
stiliaus, norėjosi sukurti savąjį, bet
jo charakteris, kūryba ir sudėtingas
asmeninis gyvenimas padarė įtaką
žurnalo stiliui.
Kiekvieną istoriją ar
svarbų meistro gyvenime
įvykį, kuris mane sujaudino,
aš perleidžiau
per save ir atkūriau savo
žurnalo puslapiuose.
Menininko gyvenimas buvo pripildytas
juoko ir žaismingumo, bet
buvo toli gražu nelengvas – pastovus
pinigų trūkumas, ligos ir vaistų vartojimas.
Dėl to žurnale nėra gausu
spalvų ir daug gluminančių vaizdų.
62

LITERATŪROS
SĄRAŠAS
Tomas Sakalauskas "Žiūrėjimas į ugnį" 2002 Baltos Lankos
Mr. Fluxus: kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931-1978) portretas
Sudarė Emmett Williams, Ann Noel ir Ay-O Baltos lankos
http: /mekas.lt/lt/fluxus/
http: /www.back2school.lt/jurgis-maciunas
www.ekspertai.eu/atviras-laiskas-jonui-mekui-apie-didybes-manijai-dalis/?comm=1
http: /ars.mkp.emokykla.lt/Ars2/9h_xx2/konceptualizmas.htm (konceptualaus
meno savoka)
http: /www.vilnijosvartai.lt/personalijos/jurgis-maciunas/
https: /www.mic.lt/lt/diskursai/wnmm-nr-18/ruta-gaidamaviciute-fluxus-ir-lietuva/
https: /applied-research.ru/ru/article/view?id=7614
http: /8diena.lt/2018/11/26/nesibaigiantys-jurgio-maciuno-zaidimai/
http: /www.mediascope.ru/1757 Концептуальный язык журнальной
иллюстрации в парадигме информационного общества
https: /applied-research.ru/ru/article/view?id=7614 концептуальный дизайн:
от идеи к продукту
https: /historyofourworld.wordpress.com/2009/12/02/fluxus-fluxus-1995/
64

http: /www.initiartmagazine.com/gallery.php?galleryid=186&date=1302071559
http: /georgemaciunas.com/press/george-maciunas-a-finger-in-fluxus-bybarbara-moore/
https: /www.vle.lt/Straipsnis/Jurgis-Maciunas-18464
https: /www.richardsaltoun.com/artists/162-friedl-kubelka/works/