Zurnalas teorine dalis.pdf po viena lapa

1948 metais visa šeima pasitraukė
į JAV, kur Jurgis nuo 1949 iki 1960
metų užsiėmė studijomis: studijavo
meną, dizainą ir architektūrą Cooper
koledže, architektūrą ir muzikologiją
Karnegio institute, meno
istoriją Niujorko dailiųjų menų institute.
Jurgis puikiai sistemindavo
visą informaciją, kokią gaudavo.
1955-1960 m. jis sukūrė meno istorijos
žemėlapį, kuriame vaizdavo meno
judėjimus, stilius, mokyklas laike
ir erdvėje bei jų sąsajas. Nors projektas
taip ir liko nebaigtas, 1966 m.
jis išleido tris avangardinio meno istorijos
versijas.
Muzika Jurgiui buvo labai svarbi
gyvenimo dalis. Jo skonis kito: iš
pradžių patiko Romantizmas (pvz.,
Čaikovskio simfonija Nr. 6,Patetine).
Vėliau – Debusi, Ravelis, Stravinskis.
Vėliau – Šionbergas. Po to – elektroninė
muzika, John Cage. Vėliau jo
skonis pradėjo „grįžti atgal“, netgi į
ankstesnius laikus negu kad pradėjo
– mirdamas (kai dažnai kančiose
gulėdavo embriono poza) Mačiūnas
klausėsi Burgundijos mokyklos muzikos,
Claudio Monteverdi.
Gal kam netikėta, tačiau Mačiūnas
savo testamente pageidavo, kad
išlydint jį į Anapilį skambėtų jo mėgstamiausia
muzika – italų kompozitoriaus
Claudio Monteverdi’o (1567–
1643) barokiniai kūriniai.
Jurgis Mačiūnas suprato, kad postmodernus
menas visuomenei yra
visiškai nesuprantamas. Todėl jis
mėgino šį meną „aiškinti“.
Kartu su Almu Šalčiumi (žurnalistu)
mėgino išleisti žurnalą „Fluxus“.
Žurnalą turėjo padėti išleisti „Lietuvių
kultūros klubas“, tačiau deja prieš
tai Jurgio ir Almo Šalčiaus atidarytoje
galerijoje (AG galerija) apsilankė
KGB darbuotojai, mėginę Jurgį
užverbuoti. Nors užverbavimas nepavyko,
šis faktas, kaip ir tai kad
Jurgis atvirai žavėjosi SSRS santvarka
(mat buvo naivus idealistas),
atšaldė „Lietuvių kultūros klubą“.
Žurnalas išleistas nebuvo, laikraštyje
„Dirva“ atsirado karikatūra tapatinanti
Fluxus su SSRS šnipais, o Jurgis
taip supyko ant Lietuvių draugijos,
kad pasikeitė vardą ir nuo to
laiko vadinosi - George Maciunas.
21